Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, veikdamas Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens L. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-5507-639/2024 pagal pareiškėjo antstolio J. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „K.“, L. T. ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl baudos skyrimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas antstolis J. P. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas teismo skirti UAB „K.“ vadovui L. T. baudą už antstolio reikalavimo, t. y. 2024 m. sausio 31 d. patvarkymo Nr. S-24-172-5152 „Dėl skolos išieškojimo“ ir 2023 m. kovo 20 d. pakartotinio patvarkymo Nr. S-24-172-13745 „Dėl skolos išieškojimo“, neįvykdymą.

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. gegužės 15 d. nutartimi pareiškimą dėl baudos patenkino: paskyrė UAB „K.“ vadovui L. T. 3 Eur baudą už kiekvieną antstolio J. P. reikalavimų, t. y. 2024 m. sausio 31 d. patvarkymo Nr. S-24-172-5152 „Dėl skolos išieškojimo“ ir 2024 m. kovo 20 d. pakartotino patvarkymo Nr. S-24-172-13745 „Dėl skolos išieškojimo“ nevykdymo dieną, baudą skaičiuojant nuo antstolio kreipimosi dėl baudos skyrimo gavimo teisme dienos (2024 m. balandžio 23 d.) iki antstolio J. P. reikalavimų įvykdymo, baudą išieškant valstybės naudai; nustatė, kad maksimali išieškotina iš UAB „K.“ vadovo L. T. baudos suma pagal šią nutartį negali viršyti 500 Eur.

3. 2024 m. gegužės 28 d. gautas suinteresuoto asmens L. T. atsiliepimas į pareiškimą dėl baudos skyrimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. gegužės 29 d. nutartimi suinteresuoto asmens L. T. atsiliepimą į pareiškimą dėl baudos skyrimo atsisakė priimti ir grąžino jį suinteresuotam asmeniui.

5. Teismas nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. gegužės 15 d. nutartimi pareiškimą tenkino ir paskyrė UAB „K.“ vadovui L. T. 3 Eur baudą už kiekvieną antstolio J. P. reikalavimų, t. y. 2024 m. sausio 31 d. patvarkymo Nr. S-24-172-5152 „Dėl skolos išieškojimo“ ir 2024 m. kovo 20 d. pakartotino patvarkymo Nr. S-24-172-13745 „Dėl skolos išieškojimo“ nevykdymo dieną, tuo pačiu teismas baigė civilinės bylos Nr. 2VP-5507-639/2024 nagrinėjimą. Suinteresuotas asmuo L. T. atsiliepimą pateikė jau po bylos išnagrinėjimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo L. T. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutartį, priimti atsiliepimą į pareiškimą ir nuodugniam bylos nagrinėjimui, atnaujinti bylą. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo nurodo, kad jis nepažeidė įstatymo nuostatų ir vadovavosi tik teismo nustatyto reikalavimo, t. y. procesinius dokumentus iš teismo gavo pasirašytinai per savo pagrindinę darbovietę 2024 m. gegužės 11 d. ir per nustatytą teismo terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, tuo tarpu priimta nutartis atima iš jo teisę dalyvauti teismo procese, teikti atsiliepimus ir teisę į gynybą.

7. Pareiškėjas antstolis J. P. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas nurodo, kad suinteresuotas asmuo kartu su pranešimu dėl atsiliepimų pateikimo gavo ir teismo nutartį, kurioje nurodyta informacija apie paskirtą teismo posėdžio datą ir laiką, t. y. jis jau 2024 m. gegužės 11 d. žinojo apie paskirtą bylos nagrinėjimą, tačiau atsiliepimą į antstolio pareiškimą pateikė tik 2024 m. gegužės 28 d., t. y. teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus procesinį sprendimą, kurio jis neskundžia. Suinteresuotas asmuo paskirto teismo posėdžio atidėti neprašė, neprašė skirti laiko atsiliepimui pateikti, taip pat nenurodė ir jokių objektyvių aplinkybių, kurios jam sutrukdė savalaikiai pateikti teismui atsiliepimą į pareiškimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atsiliepimą į pareiškimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas antstolis J. P. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas teismo skirti UAB „K.“ vadovui L. T. baudą už antstolio reikalavimų neįvykdymą. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. gegužės 15 d. nutartimi, išnagrinėjęs bylą iš esmės, pareiškimą dėl baudos skyrimo patenkino ir paskyrė suineresuotam asmeniui L. T. baudą už antstolio reikalavimų nevykdymą. 2024 m. gegužės 28 d. gautas suinteresuoto asmens L. T. atsiliepimas į pareiškimą dėl baudos skyrimo, kurį pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti, kaip pateiktą jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės. Dėl pastarosios nutarties teisėtumo ir pagrįstumo suinteresuotas asmuo (apeliantas) L. T. pateikė atskirąjį skundą, argumentuodamas jį iš esmės tuo, kad jis atsiliepimą į pareiškimą pateikė nepraleidęs jam teismo nustatyto termino.

11. Pažymėtina, kad viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais ir kt. (CPK 42 straipsnio 1 dalis). CPK 42 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis.

12. Pažymėtina, kad bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką, todėl įstatymų leidėjas, siekdamas užkirsti kelią byloje dalyvaujantiems asmenims nepagrįstai vilkinti procesą bei turėdamas tikslą užtikrinti greitą ir efektyvų teisminių ginčų nagrinėjimą, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniams veiksmams atlikti nustatė konkrečius procesinius terminus (CPK 73 straipsnio 1 dalis). Procesinis terminas yra įstatymo ar teismo nustatytas laikotarpis, per kurį teismas, byloje dalyvaujantys asmenys ar kiti asmenys privalo arba turi teisę atlikti tam tikrus procesinius veiksmus. CPK 73 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad procesiniai veiksmai yra atliekami įstatymų nustatytais terminais, o tais atvejais, kai procesinių terminų nėra nustatę įstatymai, juos nustato teismas. Teisė atlikti procesinį veiksmą išnyksta pasibaigus įstatyme nustatytam ar teismo paskirtam terminui; procesiniai dokumentai, pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims (CPK 75 straipsnio 1 dalis).

13. Atsiliepimas į ieškinį (pareiškimą) yra procesinis dokumentas, kuriame atsakovas (šiuo atveju suinteresuotas asmuo) išdėsto savo nuomonę dėl pareikšto ieškinio (pareiškimo) (CPK 142 straipsnis). Atsiliepimas į ieškinį (pareiškimą) turi būti pateiktas per teismo nustatytą terminą. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. balandžio 23 d. nutartimi civilinę bylą dėl baudos skyrimo paskyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2024 m. gegužės 15 d. 8.30 val., suinteresuotiems asmenims nustatė 14 dienų nuo pranešimo gavimo dienos terminą atsiliepimams į pareiškimą pateikti. Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje įstatymo nustatyta tvarka (CPK 130 straipsnis 3 dalis), taip pat suinteresuotiems asmenims, kaip ir apeliantui L. T., išsiuntė pranešimą dėl atsiliepimų į gautą pareiškimą pateikti, kartu pridėdamas ir minėtą teismo nutartį. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. gegužės 15 d. nutartimi, išnagrinėjęs bylą iš esmės, antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo patenkino ir paskyrė apeliantui L. T. baudą už antstolio reikalavimų nevykdymą. Apelianto atsiliepimas į pareiškimą dėl baudos skyrimo teisme gautas jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės, t. y. tik 2024 m. gegužės 28 d. (išsiųstas 2024 m. gegužės 25 d.).

14. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad nors, kaip matyti ir iš bylos duomenų, Klaipėdos apylinkės teismo nutartis, kuria byla dėl baudos skyrimo už antstolių reikalavimų nevykdymą buvo išnagrinėta iš esmės, buvo priimta dar nesuėjus apeliantui L. T. nustatytam terminui pateikti atsiliepimą į pareiškimą (apelianto darbovietės adresu tesimo procesiniai dokumentai išsiųsti tik 2024 m. gegužės 9 d., o įteikti – 2024 m. gegužės 11 d.), tačiau jis atsiliepimą į pareiškimą teismui pateikė jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės, t. y. po to kai įrodymų tyrimas (CPK 183 straipsnis) ir bylos nagrinėjimas buvo baigtas iš esmės, o dėl baudos skyrimo jau buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (CPK 263 straipsnio 2 dalis, 251 straipsnis). Byloje duomenų, kad apeliantas, pasinaudodamas jam įstatymo suteikta teisę būtų prašęs atidėti bylos nagrinėjimą ar būtų teikęs atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 15 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, nėra. Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis dėl baudos skyrimo yra įsiteisėjusi (įsiteisėjo 2024 m. rugsėjo 24 d.). Atsižvelgęs į byloje susiklosčiusią situaciją, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantu, kad atsisakymas priimti jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės pateiktą atsiliepimą į pareiškimą kaip nors pažeistų jo teises į tinkamą teisminę gynybą. Šias procesines teises apeliantas galėjo realizuoti pateikdamas atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria jo atžvilgiu yra paskirta bauda.

15. Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑52/2011).

16. Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl apelianto L. T. atskirasis skundas netenkinamas, o Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

17. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apelianto atskirojo skundo netenkinus, jam jo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteisiamos, tuo tarpu pareiškėjas pateikė į bylą įrodymus, kad jis apeliacinės instancijos teisme turėjo 150 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimas.

18. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintų Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos), sprendžia, kad pareiškėjo antstolio J. P. prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių (maksimali suma sudarytų 844,12 Eur (2024 m. IV ketvirtis 2 110,30 Eur x 0,4) ir yra pagrįstos, todėl yra priteisiamos iš apelianto L. T..

19. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 8,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, veikdamas Klaipėdos apygardos teismo vardu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Iš suinteresuoto asmens L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškėjo antstolio J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 150 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.