- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-04-13
- Bylos Nr.
- e2-355-889/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00353-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Milda Skersienė
- Atsakovas
- A. S.
dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios mažosios bendrijos „H“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „H“ direktoriui S. P.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios mažosios bendrijos „H“ ieškinį atsakovui A. S. (A. S.) dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė bankrutuojanti mažoji bendrija (toliau – BMB) „H“ teismui pateiktu ieškiniu prašo iš atsakovo A. S. ieškovei priteisti 190 232,55 Eur žalos atlyginimo ir 5% dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Nurodo, kad neprieštarauja sprendimo už akių priėmimui įstatyme nustatytais atvejais.
2. Atsakovui ieškinys su priedais įteikti 2026 m. sausio 26 d., atsiliepimas į ieškinį per teismo nustatytą 20 dienų terminą negautas. Atsakovas elektroniniame laiške, patvirtinančiame procesinių dokumentų gavimą, nurodo, kad „viskas perduota dokumentai administratoriui“. Teismui paskyrus nagrinėti bylą posėdyje, atsakovas 2026 m. kovo 4 d. el.laiške teismui nurodė, kad ieškinio pagrindą supranta, bet jokių dokumentų ar įrodymų neteiks, teisininko nesamdys ir sutinka, kad būtų priimtas sprendimas už akių pagal ieškovo pateiktus įrodymus.
3. Teismo posėdyje ieškovas prašė ieškinį tenkinti, atsakovas posėdyje nedalyvavo. Ieškovo prašymu byla išnagrinėta iš esmės atsakovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas k o n statuoja:
Ieškinys tenkintinas.
4. Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. sausio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-331-889/2025 iškelta MB „H“ bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Pajūrio administratoriai“ (toliau – nemokumo administratorė) (priedas Nr. 1). Nutartis įsiteisėjo 2025 m. sausio 16 d.
5. Teismas nustatė 14 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį netekę įgaliojimų bankrutuojančios įmonės valdymo organai privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla, o nemokumo administratorių įpareigojo perimti visus dokumentus ir perduodamą turtą.
6. Juridinių asmenų registro duomenimis, bankrutuojančios bendrijos direktoriumi nuo jos įsteigimo 2022 m. gruodžio 21 d. buvo atsakovas A. S..
7. Ieškovė nurodo, kad pagal buvusio įmonės vadovo A. S. administratorei perduotus įmonės apskaitos dokumentus ir MB „H“ 2025 m. vasario 24 d. balansą, pasirašytą A. S. elektroniniu parašu, įmonės apskaitoje nurodoma atsakovo A. S., kaip atskaitingo asmens, 190 232,55 Eur dydžio skola įmonei.
8. Nustatyta, kad nemokumo administratorė 2025 m. kovo 18 d. elektroniniu paštu A. S. išsiuntė raginimą gražiuoju sumokėti įsiskolinimą. 2025 m. kovo 20 d. dieną iš atsakovo A. S. buvo gautas atsakymas apie tai, jog raginimą jis gavo, tačiau iki šiol įsiskolinimas nėra padengtas.
9. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau– JANĮ) 57 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad, iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai, o kai bankroto byla iškelta ūkinei bendrijai, – jos tikrieji nariai, kurie vykdo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.67 straipsnyje ir 2.82 straipsnio 3 dalyje nustatytas valdymo organų pareigas, per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui: 1) juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; 2) visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla (toliau – juridinio asmens informacija). JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog paskirtas nemokumo administratorius bankroto proceso metu valdo, naudoja, juridinio asmens turtą ir juo disponuoja JANĮ nustatyta tvarka.
10. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens valdymo organų (įskaitant vienasmenį valdymo organą, t. y. vadovą) civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2011). Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015, 2018 m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018).
11. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Veika yra laikoma neteisėta, kai asmuo pažeidžia teisės normose įtvirtintą bendrąją ar specialiąją teisinę pareigą. Teisinė pareiga gali būti nustatyta kaip reikalavimas elgtis atitinkamu būdu arba kaip nurodymas tam tikru būdu nesielgti (neveikimas). CK 2.87 straipsnio 1–4 dalyse nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, juridinio asmens valdymo organo narys negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba naudoti jį ar informaciją, kurią jis gauna būdamas juridinio asmens organo nariu, asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo. CK 2.87 straipsnio 7 dalis nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymas, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip.
12. Bendrovės valdymo organams, tarp jų ir vienasmeniam valdymo organui – vadovui, yra taikomas reikalavimas vykdyti fiduciarines pareigas – rūpestingumo (CK 2.87 straipsnio 1 dalis) ir lojalumo (CK 2.87 straipsnio 2–6 dalys). Atsakovas, būdamas ieškovės vadovas, privalėjo vadovautis šiomis pareigomis. Į šias pareigas, be kita ko, įeina ir draudimas painioti vadovo asmeninius interesus su juridinio asmens interesais ir pareiga elgtis sąžiningai, protingai ir apdairiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad CK 2.87 straipsnyje įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (1–6 dalys), ir kt. Šie veiklos principai įpareigoja bendrovės valdymo organus veikti išimtinai bendrovės interesais, t. y. užtikrinti stabilią, efektyvią, konkurencingą jos, kaip rinkos dalyvio, veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs valdymo organų rūpestingumo pareigą, kuri reiškia, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006, 2014 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2014, 2016 m. birželio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-701/2016). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad lojalumo pareiga reiškia, jog juridinio asmens valdymo organo narys privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, taip pat negali naudoti juridinio asmens turto asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo. Nustačius aplinkybes, kad vadovas bendrovės turtą ir finansus valdo ar turtu bendrovės vardu disponuoja nesilaikydamas CK 2.87 straipsnyje nustatytų principų, nevykdydamas fiduciarinių pareigų bendrovei, gali būti sprendžiama dėl jo veiksmų vykdant pareigas neteisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-248/2016).
13. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 190 232,55 Eur, kuriuos jis gavo iš MB „H“ pagal avansines apyskaitas, tačiau jų panaudojimo įmonės naudai nepagrindė ir pinigų įmonei negrąžino. Atsakovas neteikia jokių paaiškinimų ar įrodymų dėl ieškovo nurodytos sumos dydžio, jos gavimo, naudojimo ar apskaitymo aplinkybių, taip pat dėl pinigų, kaip iš įmonės gauto turto, grąžinimo įmonei.
14. Atsakovas, būdamas ieškovės valdymo organas, turėjo įstatyme įtvirtintą pareigą veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus juridiniam asmeniui, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarautų juridinio asmens interesams. Kaip minėta, ieškovei iškėlus bankroto bylą ir įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, atsakovas privalėjo ieškovės nemokumo administratoriui perduoti visą ieškovės turtą ir dokumentus (JANĮ 57 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Byloje nėra duomenų, kad pagal MB „H“ avansines apyskaitas atsakovui išmokėta 190 232,55 Eur lėšų suma buvo teisėtai panaudota įmonės interesais, todėl, neturėdamas šios sumos teisėtą panaudojimą pagrindžiančių dokumentų, minėtą pinigų sumą atsakovas, kaip įmonės vadovas, privalėjo perduoti nemokumo administratorei. Byloje nustačius, kad minėta pinigų suma buvo prarasta ir (ar) neperduota nemokumo administratorei dėl buvusio įmonės vadovo kaltės ir pareigų nevykdymo (neveikimo), jis turi atlyginti įmonei dėl to atsiradusią žalą (CK 2.87, 6.263, 6.245–6.249 straipsniai).
15. Kitaip tariant, atsakovas, būdamas juridinio asmens vadovas, nebuvo lojalus juridiniam asmeniui ir painiojo juridinio asmens turtą su savo turtu ar kitų asmenų turtu, neatliko būtinų veiksmų, kad įmonės turtas būtų išsaugotas ir teisės aktų nustatyta tvarka perduotas nemokumo administratoriui. Atsakovo veiksmai prieštaravo juridinio asmens tikslams ir interesams. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovas pažeidė tiek CK 2.87 straipsnio 1 ir 2 dalių, tiek ir JANĮ 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Atsižvelgiant į tai, jog juridinio asmens valdymo organas yra atsakingas už juridinio asmens turto išsaugojimą ir bankroto atveju, turi pareigą šį turtą perduoti nemokumo administratoriui, laikytina, jog atsakovas yra atsakingas už tai, jog buvo padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), kuri pasireiškė kreditorių teisės atgauti skolas pažeidimu. Atsakovas savo veiksmais iš esmės pažeidė kreditorių teises, kadangi, ieškovei iškėlus bankroto bylą, ieškovė neturi turto įvykdyti kreditorių reikalavimams.
16. LITEKO duomenimis, Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamoje MB „H“ bankroto byloje Nr. eB2-118-889/2026 2025 m. balandžio 1 d. nutartimi patvirtintas MB „H“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas su 283 861,66 Eur reikalavimais, patikslintas 2025 m. birželio 3 d. teismo nutartimi 297 861,66 Eur reikalavimų sumai. Byloje nėra duomenų, kad kreditoriai galėtų patenkinti reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, todėl dėl neteisėtų atsakovo veiksmų jiems atsirado žala.
17. Teismas konstatuoja, kad atsakovas nepagrindė 190 232,55 Eur, gautų pagal avansines apyskaitas panaudojimo įmonės interesams ir neįvykdė pareigos jų grąžinti ieškovei. Atsakovas kaip įmonės vadovas yra atsakingas už įmonės buhalterinių duomenų tvarkymą, taip pat buvo atskaitingas įmonei asmuo, jis pasirašė MB „H“ 2025 m. vasario 24 d. balansą, pagal kurį iš jo paties gautinos sumos vertė yra 190 232,55 Eur, todėl ieškovės reikalavimas priteisti nurodytą Eur sumą, apie kurios panaudojimą įmonės interesams nėra duomenų, yra pagrįstas ir tenkintinas.
18. Civilinė atsakomybė (deliktinė) atsiranda tik esant priežastiniam ryšiui (CK 6.247 straipsnis) tarp asmens veikos (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Atsakovas turėjo teisines pareigas, numatytas CK 2.87 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 6.263 straipsnio 1 dalyje, JANĮ 5 straipsnio 1 dalyje ir 6 straipsnio 2 dalyje, Mažųjų bendrijų įstatymo 26 straipsnio 6 dalyje. Nesilaikydamas įstatymo reikalavimų atsakovas pažeidė teisinę pareigą, dėl kurios pažeidimo bendrovės kreditoriai neturi galimybių patenkinti savo reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto ir patyrė 190 232,55 Eur žalą. Dėl teisinę pareigą pažeidusio atsakovo veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Tarp atsakovo veikų ir padarytos žalos nėra kitų pašalinių įvykių, kurie nutrauktų priežastinio ryšio grandinę.
19. Kaip minėta, atsakovui prezumpcijos nepaneigus, jo kaltė (CK 6.248 straipsnis) preziumuojama. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl žalos padarymo, jeigu jo elgesys neatitinka įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų veikimo tam tikroje situacijoje standartų, nes jis nesugebėjo elgtis taip, kaip turėjo pasielgti protingas ir rūpestingas žmogus, remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtina civilinių teisinių santykių subjektų pareiga elgtis sąžiningai, teisingai ir protingai.
20. Atlikęs byloje pateiktų įrodymų vertinimą teismas konstatuoja, kad yra visos sąlygos tenkinti ieškinį dėl 190 232,55 Eur žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo.
21. Ieškovei iš atsakovo taip pat priteistinos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
22. Ieškovė nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.
23. Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Kadangi ieškinys tenkinamas dėl 190 232,55 Eur priteisimo, iš atsakovo valstybei priteistina 2 402 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei bankrutuojančiai mažajai bendrijai „H“ iš atsakovo A. S. 190 232,55 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 190 232,55 sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. gruodžio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Lietuvos valstybei iš atsakovo A. S. priteisti 2 402 Eur žyminio mokesčio.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Klaipėdos apygardos teismą.