- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-19
- Bylos Nr.
- 2A-424-262/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00254-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė, Ona Gasiulytė, Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- S. P.
- Atsakovas
- J. K.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henricho Jaglinskio ir Aldonos Tilindienės kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės S. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. P. ieškinį atsakovams J. K. ir antstolei N. Š. dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė: pripažinti antstolės N. Š. (toliau tekste – antstolė) 2015 m. balandžio 28 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 0033/14/00830 niekiniu bei negaliojančiu ab initio; taikyti restituciją ir grąžinti nuosavybės teises į ½ žemės sklypo (duomenys neskelbtini)(toliau tekste – ginčo žemė), ieškovei.
2. Ieškovė nurodė, jog antstolė 2015 m. kovo 04 d. patvarkymu dėl pirmųjų varžytynių vykdomojoje byloje Nr. 0033/12/00231 paskelbė ieškovės ginčo sklypo pirmąsias varžytynes, pradinė turto pardavimo kaina 39 388 EUR. Ieškovė pateikė skundą dėl antstolio veiksmų ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 20 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2-20625-868/2015, patenkino ieškovės prašymą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0033/12/00231 iki skundo išnagrinėjimo. Antstolė, atmesdama ieškovės skundą nurodė, jog yra vykdomos trys vykdomosios bylos Nr. 0033/12/00231, 0033/14/00830, 0033/12/01248. Antstolė gavusi teismo nutartį sustabdė tik vieną bylą, tačiau vykdė išieškojimą kitoje byloje Nr. 0033/14/00830, kurioje išrašė turto pardavimo iš varžytynių aktą, kuriuo perleido turtą atsakovui J. K.. Tokiu būdu antstolė pagal teismo nutartį turėdama sustabdyti vykdymo veiksmus, nepagrįstai atliko vykdymo veiksmus ir perleido turtą atsakovui J. K.. Be to, skundžiamame patvarkyme yra nurodyta, jog varžytynės skelbiamos vykdomojoje byloje Nr. 0033/12/00231, todėl ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis, kad stabdant bylą Nr. 0033/12/00231 bus sustabdyti visi vykdymo veiksmai išieškant iš parduodamo turto. Antstolė Turto pardavimo iš varžytynių aktą galėjo surašyti tik byloje Nr. 0033/12/00231, nes ši byla buvo užvesta anksčiau ir areštai šioje byloje taikyti anksčiau, nei kitose bylose. Kadangi aktas surašytas neteisėtai, todėl jis naikintinas ir taikytina restitucija.
Atsiliepimas
3. Atsakovė antstolė N. Š. pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog antstolė vykdo tris vykdomąsias bylas dėl skolų išieškojimo iš ieškovės: Nr. 0033/12/00231, 0033/12/01248 ir 0033/14/00830. Atsakovas J. K. pasiūlė didžiausią kainą varžytynėse, kurios įvyko 2015 m. balandžio 3 d., 2015 m. balandžio 23 d. sumokėjo kainą, todėl jam buvo perleistas turtas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 balandžio 20 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2-20625-868/2015, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0033/12/00231 jau po to, kai turtas buvo parduotas iš varžytynių. Ši nutartis gauta 2015 m. balandžio 22 d. Teismas nestabdė kitų vykdomųjų bylų, todėl vykdymas galėjo būti tęsiamas kitose bylose ir vykdomojoje byloje Nr. 0033/14/00830 buvo surašytas Turto pardavimo iš varžytynių aktas ir turtas perleistas varžytynių nugalėtojui.
4. Atsakovas J. K. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog ieškovės iš esmės analogiški skundai nagrinėti jos inicijuotose civilinėse bylose: Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinės bylos Nr. 2-42806-866/2014, 2-17384-534/2015, 2-21196-871/2015 ir Vilniaus apygardos teisme civilinės bylos Nr. 2S-1044-392/2015, 2S-1562-798/2015. Visi ieškovės reikalavimai buvo atmesti kaip nepagrįsti. Ieškinio pagrindas buvo nagrinėtas minėtose bylose, kuriose nustatytos bylos aplinkybės turi res judicata galią. Ieškovė ginčijo parduodamo turto kainą, tačiau teismas nustatė, jog skundas nepagrįstas. Ieškovė nepasiūlė savo pirkėjo. Antstolė, atlikdama vykdymo veiksmus įstatymo nuostatų nepažeidė ir tai patvirtinta teismo nutartimis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas; atsakovui J. K. iš ieškovės priteista 700 Eur advokato pagalbai apmokėti.
6. Teismas nurodė, kad ieškovės skundas dėl antstolės 2015 m. kovo 4 d. patvarkymo Nr. (23.17-08)-320-10098, kurio užtikrinimui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, buvo pripažintas nepagrįstu ir atmestas. Teismo nutartys yra įsiteisėjusios, t. y. galutinai nustatyta, jog antstolės veiksmai buvo teisėti, o ieškovės skundas buvo nepagrįstas. Be to, apeliacinės instancijos teismas, panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Taigi, įsiteisėjusiomis teismų nutartimis (CPK 182 str. 1 d. 2 p.) yra galutinai nustatyta, jog antstolės patvarkymas buvo teisėtas, o ieškovės skundas nepagrįstas, bei, jog laikinosios apsaugos priemonės taikytos nepagrįstai. Atmetus ieškovės skundus ir panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, antstolė 2015 m. liepos 10 d. būtų galėjusi tęsti vykdymo veiksmus Turto pardavimo iš varžytynių aktu perleisti turtą atsakovui J. K., kuris buvo laimėjęs varžytynes ir sumokėjęs parduodamo turto kainą. Taigi iš esmės, Turto pardavimo iš varžytynių aktas būtų surašytas apie porą mėnesių vėliau, nes varžytynės buvo įvykusios ir laimėtojas paskelbtas iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Turto pardavimo iš varžytynių akto pasirašymas anksčiau, jokių neigiamų padarinių ieškovei nesukėlė, t. y. nesuvaržė jos teisių bei teisėtų interesų. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad tokio pobūdžio pažeidimai yra formalūs, neesminiai, neleidžiantys taikyti CPK 602 straipsnyje nustatytas teisines pasekmes.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
7. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai.
8. Nurodė, kad antstolė negali teisintis tuo, jog laikinosios apsaugos priemonės neva buvo taikytos kitoje vykdomojoje byloje nei vykdytos varžytynės, kadangi antstoliai privalo būti pakankamai apdairūs ir atidūs prieš atliekant bet kokius skolininko turto perleidimo veiksmus. Šiuo atveju antstolė prieš perleisdama ieškovės turtą privalėjo išsiaiškinti, ar tikrai nėra jokių kliūčių, kurios galėtų trukdyti turto perleidimui. Tačiau, antstolė veikė neteisėtai ir galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms perleido ieškovės turtą atsakovui J. K.. Taigi, teismas nepagrįstai atmetė ieškinį, nes nepakankamai išsamiai įsigilino į byloje esančiais aplinkybes, nebuvo aktyvus, neišsiaiškino bylai itin reikšmingų aplinkybių, nevertino antstolės teiginių pagrįstumo. Dėl išvardintų priežasčių skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas.
Atsiliepimas
9. Atsakovas J. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad apeliantė turėjo pareigą įrodyti, kad antstolė pardavė turtą iš varžytinių pažeisdama konkrečias imperatyvias teisės normas ir taip pažeidė apeliantės teises. Bet apeliantė nenurodė, kokios konkrečios jos teisės pažeistos. Be to, apeliantė net nepasinaudojo savo teise parduoti turtą jos pasiūlytam pirkėjui, buvo pasyvi vykdymo metu.
10. Antstolė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti tik vienos vykdomosios bylos vykdymą, todėl toks ieškovės prašymas buvo patenkintas. Ieškovė neprašė sustabdyti viso turto realizavimo proceso, todėl toks turto realizavimas ir nebuvo sustabdytas tęsiant kitų vykdomųjų bylų vykdymą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
11. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
12. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
13. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c.b. 3K-3-52/2011 ir kt.).
14. Ieškovė teigia, kad varžytynės buvo skelbiamos vienoje vykdomojoje byloje, o turtas buvo parduotas kitoje vykdomojoje byloje. Su tokiu teiginiu nesutiktina.
15. Iš esmės vykdymo veiksmai yra atliekami pagal visas to paties skolininko vykdomąsias bylas, o ne pagal vieną. Nėra svarbu kurios vykdomosios bylos numeris yra nurodomas ant antstolio siunčiamų procesinių dokumentų vykdomosios bylos šalims, išieškojimas iš skolininko vykdomas pagal visas vykdomąsias bylas. Teismui sustabdžius vieną iš vykdomųjų bylų, kitos vykdomosios bylos tęsiamos. Teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones sprendžia ar yra pagrindas stabdyti vieną vykdomąją bylą ar visus atliekamus vykdymo veiksmus susijusius su turto pardavimu. Pažymėtina, kad pati ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti tik vienos vykdomosios bylos vykdymą, todėl teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones tokį ieškovės prašymą ir patenkino. Ieškovė neprašė sustabdyti viso turto realizavimo proceso, todėl toks turto realizavimas ir nebuvo sustabdytas, tęsiant kitų vykdomųjų bylų vykdymą. Taigi, ieškovė siekdama, kad jos interesai būtų kiek įmanoma labiau apsaugoti, pati turėjo tiksliai teismui suformuoti savo reikalavimus.
16. Pažymėtina, kad ginčo varžytynių pradžia buvo 2015 m. kovo 4 d., o pabaiga 2015 m. balandžio 3 d. Laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos 2015 m. balandžio 20 d. nutartimi, taigi varžytynės pasibaigė ir turtas buvo parduotas dar prieš laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Didžiausią kainą už varžytynėse parduodamą turtą pasiūlė atsakovas J. K.. 2015-04-23 jis sumokėjo visą sumą už nupirktą turtą, todėl 2015-04-28 buvo surašytas turto pardavimo iš varžytynių aktas. Kaip minėta, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones buvo sustabdyta tik viena vykdomoji byla - Nr. 0033/12/00231, o kitos vykdomosios bylos sustabdytos nebuvo, todėl jų vykdymas buvo tęsiamas. Taigi, antstolė turėjo teisę atlikti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0033/14/00830, todėl minėtoje byloje buvo surašytas Turto pardavimo iš varžytynių aktas, o turtas parduotas J. K..
17. Ieškovė nuolat skundė antstolės N. Š. veiksmus, tačiau visi ieškovės skundai dėl antstolės N. Š. veiksmų buvo atmesti.
18. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 10 d. nutartimi c.b. Nr. 2S-1562-798/2015 vykdomosios bylos Nr. 0033/12/00231 vykdymo sustabdymas buvo panaikintas. Kadangi apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos nepagrįstai, jų taikymo faktas nebesukelia jokių teisinių pasekmių. T. y. jeigu antstolė N. Š. nebūtų surašiusi Turto pardavimo iš varžytynių akto 2015-04-28 dieną, toks aktas būtų surašytas praėjus keletui dienų po 2015-07-10 dienos, kadangi areštuotas ieškovės nekilnojamasis turtas jau buvo parduotas bei piniginės lėšos už parduotą turtą įmokėtos. Taigi, iš esmės Turto pardavimo iš varžytynių akto surašymas 2015-04-28 dieną nepažeidė jokių ieškovės teisių ir imperatyvių CPK 602 str. nuostatų, todėl nėra jokio teisinio pagrindo tokio akto panaikinimui.
19. Vykdymo proceso eigoje vykdant ieškovės turto realizavimą nebuvo pažeistos vykdymo proceso normos bei antstolės N. Š. veiksmai nebuvo pripažinti neteisėtais, šiuos faktus ne kartą konstatavo pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai, kurie nagrinėjo nuolat teikiamus skundus dėl antstolės N. Š. veiksmų bei juos atmetė kaip visiškai nepagrįstus. Todėl ieškovės argumentas, kad nesvarbu kokie buvo skundo išnagrinėjimo rezultatai parduodant turtą, buvo pažeistos jos teisės, yra nepagrįstas, nes šis faktas įrodo, kad jokios ieškovės teisės bei interesai pažeisti nebuvo, nes nebuvo nustatyti jokie antstolės N. Š. veiksmų pažeidimai nagrinėjant skundus dėl antstolės veiksmų.
20. Kadangi pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių neteisėtų veiksmų vykdymo procese, ieškinys buvo atmestas pagrįstai, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.
21. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovui J. K. turėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas pateikė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas – 736,89 Eur. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme atsakovą atstovavo tas pats advokatas, o skundžiamu sprendimu buvo priteista mažesnė bylinėjimosi išlaidų suma, nei prašoma dabar – 700 Eur. Ši byla nėra didelės apimties, joje nebuvo sprendžiami sudėtingi teisiniai klausimai, advokatui bylos medžiaga buvo žinoma. Dėl išvardintų priežasčių bei vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais (CK 1.5 str.), atsakovui priteistina bylinėjimosi išlaidų suma mažinama iki 500 Eur (CPK 93, 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93, 98, 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės S. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.