Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo savivaldybės įmonės ,,Vilniaus miesto būstas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį dėl skolos priteisimo atsakovei E. A.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Atsakovė E. A. pateikė teismui prašymą išdėstyti 2018 m. balandžio 19 d. sprendimo už akių vykdymą, kuriuo iš jos priteista 1 686,33 Eur skolos už būsto nuomą (1 633,27 Eur skolos ir 53,06 Eur delspinigių), 5 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. kovo 22 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

2. Prašymą grindžia tuo, jog pareiškėjos pajamos yra labai mažos, t. y. apie 270 Eur per mėnesį, kurios netenkina minimalių jos poreikių. Nekilnojamojo ar kito vertingo turto neturi. Jei sprendimo vykdymas nebūtų išdėstytas, tai antstolis galėtų išskaityti 20 procentų jos pajamų sudaromą dalį, tai būtų 54 Eur, tačiau vykdant skolos išieškojimą priverstinai, ji privalėtų atlyginti ir vykdymo išlaidas, o tai padidintų jos mokėtiną sumą ir pablogintų turtinę padėtį. Pažymėjo, kad pagal gaunamas pajamas ji galėtų kas mėnesį mokėti po 70,26 Eur ir visą priteistą sumą išmokėtų per 24 mėnesius. Prašė išdėstyti priteistą skolą 24 mėnesiams, nustatant, kad nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos ji kas mėnesį mokėtų po 70,26 Eur.

4.Taip pat ieškovas nesutikimą dėl mokėtinos skolos išdėstymo grindžia tuo, kad atsakovė ir toliau nemoka nuomos mokesčio, nors patalpomis naudojasi (jų dar neatlaisvino), skolos už nuomą, šildymą, karštą vandenį bei kitas su tuo susijusias paslaugas didėja, tikėtina, jog atidėjus skolos mokėjimo terminą bei išdėsčius mokėjimą 24 mėnesiams, skolos likutis bus nepadengtas, o einamoji dalis ir toliau didės. Nurodė, kad tenkinus atsakovės prašymą būtų ignoruojamas ieškovo teisėtas interesas gauti savo reikalavimų įvykdymą įprasta, įstatymų nustatyta tvarka, todėl būtų pažeisti ieškovo teisėti lūkesčiai bei šalių lygiateisiškumas, suteikiant pažeidusiam savo prievoles asmeniui pranašumą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

11. Byloje nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 19 d. sprendimu už akių tenkino ieškovo ieškinį ir priteisė iš atsakovės E. A. ieškovo naudai 1 686,33 Eur skolą už būsto nuomą (1 633,27 Eur skolos ir 53,06 Eur delspinigių), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2018-03-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 39,86 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė E. A. pateikė teismui prašymą dėl teismo sprendimo už akių vykdymo išdėstymo, kuriuo prašė leisti skolą mokėti dalimis per 24 mėnesius, mokant po 70,26 Eur kas mėnesį.

12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 12 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl teismo sprendimo už akių vykdymo išdėstymo tenkino, išdėstė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 19 d. sprendimo už akių įvykdymą 24 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant atsakovę ieškovui per mėnesį mokėti po 70,26 Eur. Pirmosios instancijos teismas tenkindamas atsakovės prašymą pažymėjo, kad atsakovės turtinė padėtis yra ypač sunki, ji yra garbingo amžiaus (72 metai), o ieškovo turtinė padėtis yra geresnė, todėl įgyvendinant lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų turinį, išdėstė sprendimo už akių vykdymą.

13. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog CPK 284 straipsnis, reglamentuojantis sprendimo įvykdymo atidėjimą ir išdėstymą, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą, nustato galimybę teismui modifikuoti sprendimo vykdymą. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-83/2013). Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, teismas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

14. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog ieškovas vykdo socialines funkcijas, nuomoja socialinius būstus, todėl skundžiama nutartimi pažeidžiami tiek ieškovo, tiek ir kitų asmenų interesai, nes nėra jokių įrodymų, kad nutartis bus vykdoma, bei formuojama ydinga teismų praktika.

15. Apeliacinės instancijos teismas atmeta argumentą, jog aplinkybė dėl socialinio būsto nuomos yra pagrindas netaikyti CPK 284 straipsnio išimties. Minėta, kad atsakovės mėnesinės pajamos yra apie 305,66 Eur, kurios nesiekia minimalaus gyvenimo lygio. Tuo tarpu pats ieškovas nurodė, kad jis vykdo socialines funkcijas, ir šioje veikloje, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, itin svarbu surasti viešo ir privataus intereso balansą. Ieškovas nenurodė, kad išdėsčius teismo sprendimo vykdymą asmeniui, kurio pajamos per mėnesį nesiekia minimalių, gali sutrikti jo veikla, t. y. jis nesugebės vykdyti pavestų funkcijų.

16. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo, išdėstymo yra aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių teisinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Minėta, kad spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių.

17. Taigi ieškovas nenurodė, kad jis patirtų nuostolių, jei 1 633,27 Eur skolos, 53,06 Eur delspinigių suma bus išdėstyta. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė, nors ir gaudama labai nedideles pajamas, siekia grąžinti skolą, prašo išdėstyti sprendimo už akių vykdymą pagal realiai gaunamų pajamų dydį ir sprendimo už akių įvykdymo laikotarpį, taip pat remiantis aplinkybe, kad atsakovė neturi jokio turto. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įvertinus nurodytas aplinkybes, priteistos sumos grąžinimo galimybes, tai, kad atsakovei priteista suma laikytina labai didele, todėl pagrįstai tenkintas atsakovės prašymas dėl sprendimo už akių vykdymo išdėstymo ir užtikrintas šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų įgyvendinimas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis). Akivaizdu, kad atsakovė tokio sprendimo už akių iškart įvykdyti negali. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau minėtais principais, pagrįstai sprendė, jog priteistos sumos išdėstymas 24 mėnesių laikotarpiui, ieškovui mokant vidutiniškai po 70,26 Eur, užtikrina abiejų šalių teisėtų interesų pusiausvyrą.

18. Taip pat apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neaptarė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 19 d. sprendimu už akių priteistų 5 procentų metinių palūkanų apmokėjimo.

19. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 19 d. sprendimu už akių priteistas 5 procentų metinių palūkanų mokėjimas. Skundžiamoje nutartyje nurodyta sprendimo už akių išdėstymo vykdymo tvarka (24 mėnesiai X 70,26 Eur = 1 686,24 Eur), kuri apima 1 633,27 Eur skolos ir 53,06 Eur delspinigių mokėjimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog išdėsčius sprendimo už akių įvykdymą, atsakovė nėra atleidžiama nuo pareigos ieškovui mokėti priteistas 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 686,33 Eur sumą, kurios mokėjimas išdėstytas dalimis, nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo už akių visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

20. Apeliantui paaiškinama, kad CK 6.37 straipsnyje nurodyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (1 dalis). Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (2 dalis).

21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje išaiškinta, kad pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios priskirtinos kompensuojamosioms palūkanoms. Kita procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo procesą ir teismo sprendimo įvykdymą. Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014; 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015 ir jose nurodytą praktiką).

22. Procesinių palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga nustatyta įstatyme: pirmiau minėta, kad procesinės palūkanos mokamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylos iškėlimo momentu laikomas teisėjo rezoliucijos priėmimo momentas (CPK 137 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad nors pareiga mokėti procesines palūkanas yra nustatyta įstatymo, procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti. Taigi, procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014 ir jose nurodytą praktiką).

23. Nagrinėjamoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 19 d. sprendimu už akių priteistas 5 procentų metinių palūkanų apmokėjimas nuo 2018 m. kovo 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartimi patenkintas atsakovės prašymą dėl teismo sprendimo už akių vykdymo išdėstymo nekeičia įstatyme numatytos pareigos mokėti procesines palūkanas, kurios skaičiuojamos pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostatas nuo priteistos sumos. Taigi pareiga mokėti procesines palūkanas įtvirtinta įstatyme ir išdėsčius sprendimo už akių vykdymą atsakovei E. A. pareiga mokėti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1 686,33 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo už akių visiško įvykdymo išlieka.

24. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovės prašymą dėl teismo sprendimo už akių vykdymo išdėstymo, pagrįstai įvertino atsakovės turtinę padėtį, galimybes grąžinti skolą bei šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų įgyvendinimo užtikrinimą. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstos teismo nutarties. Remiantis išdėstytu vertintina, jog atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apelianto savivaldybės įmonės ,,Vilniaus miesto būstas“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.