Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. J. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo ir leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, suinteresuoti asmenys – D. J., A. J., G. Z., J. N. B., valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Pareiškėja D. J. yra nepilnametės E. O. B. ir suinteresuoto asmens, J. N. B., senelė (b. l. 13-21). Nepilnametės E. O. B. ir suinteresuoto asmens J. N. B. motina R. J. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 12). Nepilnametės E. O. B. ir suinteresuoto asmens J. N. B. prosenelė L. J. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 4).

5. Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjos valia buvo siekis priimti palikimą, nepilnamečių E. O. B. ir J. N. B. vardu, šios teisės ji, pareiškėja, niekada nebuvo atsisakiusi. Pareiškėja buvo įsitikinusi, kad turi teisę priimti palikimą nepilnamečių E. O. B. ir J. N. B. vardu. Pareiškėjos rankose buvo testamentas ir pareiškėja net nepagalvojo, kad turi kreiptis į notarų biurą ar advokatus. Prašo teismą atsižvelgti į teisinę situacija, taip pat į pareiškėjos amžių, teisini neraštingumą ir padaryti išvadą, kad ji, pareiškėja (globėja) D. J., veikdama aktyviai, tačiau neatlikdama įstatyme nustatytų veiksmų, t. y. nesikreipdama į notarą dėl paveldėjimo teisės išdavimo, praleido įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti, tačiau šio termino atnaujinimas palikimui priimti ir jo pratęsimas vieno mėnesio laikotarpiui, galimas atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus (b. l. 1-3).

6. Teismo posėdžio metu pareiškėja paaiškino, kad ji pradžioje nežinojo, kad testamentas buvo sudarytas jos (pareiškėjos) anūkų naudai. Apie testamentą sužinojo beveik pasibaigus 3 mėnesiams po testatorės mirties. Jos anūkų globa buvo tai laikina, tai nuolatinė, ir visa situacija tęsėsi 13 metų. Paaiškino, kad kai jau kreipėsi dėl testamento, jai buvo pasakyta, kad yra laikina globėja, todėl negali priimti palikimo kaip globėja. Paaiškino, kad suprato, jog priėmus palikimą jai teks rūpintis dvejais butais, todėl taip ir liko iki tol kol mirė pareiškėjos dukra, anūkų motina. Kai kreipėsi dėl termino atnaujinimo, abu anūkai buvo nepilnamečiai, tačiau bylos nagrinėjimo metu anūkas J. N. B. jau yra pilnametis. Paaiškino, kad yra nedidelės skolos už komunalinius patarnavimus, ji, pareiškėja, padengs įsiskolinimus.

9. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo, J. N. B. patvirtino, kad sutinka priimti palikimą ir prašo atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas iš dalies

10. Byloje sprendžiamas paveldėjimo teisinių santykių ir praleisto termino atnaujinimo, bei leidimo išdavimo klausimas.

Dėl įstatyme nustatyto praleisto termino atnaujinimo

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. CK 5.2 straipsnio 1 dalyje nustatyti paveldėjimo pagrindai: paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą. Į bylą pateiktas palikėjos L. J. testamentas, kuriuo ji paliko turtą – butą, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su priklausiniais, ir visą kitą jai priklausiusį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų – lygomis dalimis E. O. B. ir J. N. B. (b. l. 5), todėl palikėjos turtas paveldimas pagal testamentą.

12. Kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį (neišskiriant ir įprastinio namų apstatymo bei apyvokos reikmenų) vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims (CK 5.19 straipsnio 1 dalis). CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas, per kurį turi būti priimtas palikimas – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal CK 5.3 straipsnio 1 dalį palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Kadangi palikėja L. J. mirė (duomenys neskelbtini), terminas palikimui priimti baigėsi 2016 m. vasario 16 d. Iš byloje esančios medžiagos taip pat nustatyta, kad nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, atsiradusio po L. J. mirties.

13. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas palikimui priimti nėra naikinamasis. CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai. Kadangi, kaip jau buvo minėta šios nutarties 12 punkte, nė vienas įpėdinis palikimo nepriėmė per nustatytą terminą, šioje situacijoje įpėdiniui, norinčiam priimti palikimą, būtina kreiptis į teismą.

14. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką termino palikimui priimti atnaujinimo bylose, yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėdamas įpėdinio prašymą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios termino praleidimui pateisinti; 3) teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2011 m. birželio 27 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). LAT taip pat yra nurodęs, kad klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (LAT 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). LAT nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje akcentuoja, kad vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai; šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (LAT 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011). LAT šios kategorijos bylose taip pat pažymi, kad terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų; nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (LAT 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014 (S).

15. Nagrinėjamu atveju pareiškėja veikia kaip jos nepilnamečio vaiko (E. O. B.) atstovė pagal įstatymą. Pareiškėja nurodė, kad terminą palikimui priimti praleido dėl to, kad paliktu testamentu buvo leista jos (pareiškėjos) anūkams, gyventi paveldimame bute iki kol bus gyva pareiškėjos dukra R. J., taip pat dėl to, kad pareiškėja ilgą laiką buvo savo anūkų laikina globėja, todėl neturėjo teisės jų vardu priimti paliko turto. Taip pat pareiškėja nurodė, kad buvo jos sunki materialinė padėtis, dėl ko ji nebuvo pajėgi priimti palikimo. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja buvo tik įpėdinių atstovė, ir patys įpėdiniai – nepilnamečiai vaikai – negalėjo savarankiškai įgyvendinti savo teisių. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad įpėdiniai, kuriems atstovauja pareiškėja, praleido terminą dėl objektyvių priežasčių ir nuo jos nepriklausančių aplinkybių

16. Teismas, vertindamas pareiškėjos veiksmus, taip pat daro išvadą, kad pareiškėja yra pakankamai atidi, sąžininga ir rūpestinga, turi valią priimti palikimą jos anūkės vardu. Tokią teismo išvadą patvirtina tai, kad pareiškėja, mirus jos dukrai R. J., kuriai testamentu buvo leista gyventi testatorės nurodytame bute, adresu (duomenys neskelbtini), iš karto kreipėsi teisinės pagalbos į advokatę, po ko buvo kreiptasi į teismą. Iš byloje esančios medžiagos taip pat nustatyta, kad nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, atsiradusio po L. J. mirties, o suinteresuoti asmenys kaip tik, pateikė teismui atsiliepimus, nurodydami, kad neprieštarauja pateiktam pareiškimui (nutarties 7-8 punktai).

17. Pažymėtina, kad pareiškimas dėl teismo praleisto termino atnaujinimo ir leidimo priimti palikimą buvo paduotas pareiškėjos tuo metu, kai abu pareiškėjos anūkai, tiek E. O. B., tiek J. N. B., buvo nepilnamečiai. Bylos nagrinėjimo metu J. N. B. jau buvo pilnametis. Teismo posėdžio metu J. N. B. patvirtino, kad jis taip pat prašo atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Atsižvelgiant į tai, kad J. N. B. tik bylos nagrinėjimo metu sulaukė pilnametystės, jis pats neturėjo teisės iki šio laiko priimti palikimą per įstatymo nustatytą terminą.

18. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pareiškėjos ir suinteresuoto asmens J. N. B. praleistas terminas palikimui priimti atnaujintinas.

Dėl leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu

19. CK 3.161 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vaikai neturi nuosavybės teisės į tėvų turtą, o tėvai – į vaikų turtą. Nepilnamečio teisė turėti atskirą turtą nuo tėvų – viena pagrindinių vaiko teisių, o turto atskyrimas yra absoliutaus pobūdžio ir nepriklauso nuo nepilnamečio vaiko turto rūšies ar jo įgijimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) teismų praktikos apžvalga „Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo teisiniuose santykiuose“, Teismų praktika Nr. 35). Įstatymų leidėjo numatyta priemonė, leidžianti tėvams tvarkyti vaikui priklausantį turtą kartu užtikrinant vaikų ir tėvų turto atskyrimo įgyvendinimą, yra uzufrukto teisė. CK 3.185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis. Tėvų uzufrukto teisė negali būti įkeista, parduota ar kitokiu būdu perleista ar suvaržyta, iš jos taip pat negali būti išieškoma. LAT yra išaiškinęs, kad uzufrukto teisės turinys kinta priklausomai nuo vaiko amžiaus, nes tik dėl amžiaus ir su juo susijusio dalinio veiksnumo vaikas negali be atstovo pats įgyti, įgyvendinti ar atsisakyti teisių ir pareigų (LAT 2004 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-618/2004). Vis dėlto verta paminėti, kad vaiko poreikiai nėra visiškai atskiri nuo bendrų šeimos poreikių, todėl vaikų turtas ar jo duodamos pajamos, prireikus ir nepažeidžiant vaikų interesų, gali būti panaudojami bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Pavyzdžiui, vaikų turto duodamos pajamos gali būti panaudojamos šeimos gyvenamosios patalpos nuomai ar jos išlaikymui, šeimos maistui, poilsiui, naujam šeimos būstui įsigyti ar turimam rekonstruoti ir panašiai (LAT teismų praktikos apžvalga „Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo teisiniuose santykiuose“, Teismų praktika Nr. 35).

20. CK 5.52 straipsnio 1 dalis nustato, jog įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus. Jeigu šioje dalyje nurodytu palikimo priėmimo būdu palikimą priėmė keletas įpėdinių, visi jie už palikėjo skolas atsako solidariai visu savo turtu. Tuo atveju, jeigu įpėdinis notarui pateiktame pareiškime dėl palikimo priėmimo nurodo, kad palikimą pageidauja priimti pagal turto apyrašą, įpėdinis (įpėdiniai) už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.52 straipsnis, 5.53 straipsnio 1 dalis).

21. Palikėja L. J. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 4). Palikėjos L. J. palikimą sudaro butas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 361/1660 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinio ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini) (b. l. 6-9). Nurodytas turtas, lygiomis dalimis paliktas E. O. B. ir J. N. B. (b. l. 5). Pareiškėja taip pat nurodė, kad šioje situacijoje palikimas nepilnamečio vaiko vardu galėtų būti priimtas pagal apyrašą ir tai geriausiai apsaugotų nepilnamečio vaiko interesus (b. l. 2).

22. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad išdavus teismo leidimą nepilnametės O. E. B. vardu priimti palikimą, jos teisėti interesai ir teisės nebus pažeisti, todėl leidimas priimti palikimą nepilnametės O. E. B. vardu išduotinas. Siekiant apsaugoti nepilnametės O. E. B. turtines teises ir interesus, išduotinas teismo leidimas priimti palikimą pagal turto apyrašą.

23. Atsižvelgiant į tai, kad kaip minėta nutarties 17 punkte, J. N. B. bylos nagrinėjimo metu jau buvo sulaukęs pilnametystės, leidimas priimti palikimą jo vardu neišduotinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 5.53 straipsnio 2 dalimi, 5.57 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 578 ir 582 straipsniais,

nutaria:

pareiškimą tenkinti iš dalies.

Atnaujinti pareiškėjai D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir jos nepilnametei anūkei O. E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), praleistą trijų mėnesių terminą priimti palikimui, atsiradusiam po L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini).

Išduoti leidimą pareiškėjai D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jos nepilnametės anūkės O. E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu priimti po O. E. B. prosenelės, L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą.

Atnaujinti suinteresuotam asmeniui J. N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), praleistą trijų mėnesių terminą priimti palikimui, atsiradusiam po L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad pareiškimą dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą pareiškėja privalo paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Ši nutartis, išskyrus nutarties dalį dėl leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, per 7 dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Nutarties dalis dėl leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu neskundžiama.