- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-03
- Bylos Nr.
- e2A-92-267/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Burbulienė, Rasa Bartašienė, Lina Muchtarovienė
- Atsakovas
- T. M. R.
- Ieškovas
- S. R.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Šilutės rajone
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Danutės Burbulienės (pirmininkės ir pranešėjos), Linos Muchtarovienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo T. M. R. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. R. (B.) patikslintą ieškinį atsakovui T. M. R. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, byloje institucija teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Šilutės rajone, ir atsakovo T. M. R. priešieškinį ieškovei S. R. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė S. R. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama nustatyti dukters Y. (Y.) R. gyvenamąją vietą su motina (ieškove) S. R. bei priteisti iš atsakovo T. M. R. nepilnametei dukteriai Y. R., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 300 Eur kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki jos pilnametystės, nustatyti atsakovo bendravimo su dukterimi tvarką ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad nepilnametės Y. R. gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ja, kadangi jas abi sieja artimi emociniai ryšiai, atsakovas, jai išvykus į Lietuvą, nerodė pakankamos iniciatyvos bendrauti su dukra, dukteriai sukako (duomenys neskelbtini) metai, todėl dukters interesai bus geriau apsaugoti jai gyvenant su ieškove. Vaiko būtiniausiems poreikiams tenkinti yra reikalinga 450 Eur per mėnesį, šią sumą sudaro: išlaidos maistui per dieną apie 8 Eur, todėl per mėnesį maistui vidutiniškai reikalinga 240 Eur suma; išlaidos vaiko aprangos poreikiams tenkinti per mėnesį reikia apie 90 Eur, ši suma nustatyta atsižvelgiant į tai, kad vaikas aprangos ir apavo komplektus turi turėti įvairiems metų laikams (žiemos, pavasario, vasaros, rudens), taip pat sportinę, laisvalaikio aprangą, atitinkančią vaiko ūgį ir dydį; kitos būtinos išlaidos vaiko poreikiams tenkinti, tai išlaidos vaistams, vitaminams, kosmetikos ir higienos priemonėms, kurios sudaro apie 120 Eur. Ieškovė šiuo metu nedirba, gaunu paramą iš savo tėvų. Atsakovas yra dirbantis, jo gaunamas uždarbis per mėnesį, atskaičius mokesčius – 1500 Eur. Atsižvelgiant į abiejų tėvų turtinę padėtį, atsakovas dukters išlaikymui turėtų teikti 300 Eur per mėnesį, o likusią – 150 Eur sumą dukters išlaikymui galėtų skirti ieškovė, remiama savo artimųjų. Kadangi atsakovas gyvena Nyderlanduose, o ieškovė su nepilnamete dukterimi Lietuvoje, ieškovė prašo nustatyti sekančią tėvo bendravimo su dukterimi tvarka: 1) atsakovas turi teisę bendrauti su dukterimi, dalyvaujant ieškovei iki dukteriai sukaks 5 metai, iki 8 savaičių per metus, atvykęs į Lietuvą. Apie planuojamas atostogas bei ketinimą praleisti laiką su dukterimi atsakovas turi pranešti ieškovei ne vėliau kaip prieš 10 d; 2) dukteriai sulaukus 5 metų, su sąlyga, jeigu atsakovas iki tol bus lankęs dukterį ir tarp jų esant emociniams ryšiams, atsakovas turi teisę bendrauti su dukterimi, išsiveždamas ją į Nyderlandus iki 8 savaičių per metus. Bendravimo laikas gali tęstis ne ilgiau kaip 14 dienų iš eilės; 3) dukteriai sulaukus 5 metų, poriniais metais atsakovas turi teisę išsivežti dukterį Kūčių bei Kalėdų šventėms, o ne poriniais metais – Naujųjų metų sutikimui bei Velykų šventei į Nyderlandus.
3. Atsakovas T. M. R. nurodė, kad nesutinka su ieškovės ieškinio reikalavimais dėl nepilnamečio vaiko Y. R. gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Pateiktu priešieškiniu prašė nustatyti nepilnamečio vaiko Y. R. gyvenamąją vietą kartu su vaiko tėvu (atsakovu) T. M. R. ir priteisti iš ieškovės išlaikymą vaikui po 275 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, pavedant dukros piniginėmis lėšomis uzufrukto teise disponuoti atsakovą. Taip pat prašė iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
4. Atsakovas nurodė, kad ieškovė nesilaikė susitarimo, kai ji išskrido kelioms savaitėms į Lietuvą (duomenys neskelbtini). Atsakovas manė, kad ieškovei po kelių savaičių atostogų sugrįžus su vaiku į Nyderlandus, jie spręs dėl skyrybų proceso, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip galės abu rūpintis vaiku, būdami Nyderlanduose. Atsakovui buvo svarbu, kad mažas vaikas ugdytų prisirišimą prie abiejų tėvų. Tačiau ieškovė nusprendė nebegrįžti. Atsakovė, atvykusi su vaiku į Lietuvą, išleido vaiką į darželį, užuot grąžinusi vaiką savo tėvui, seneliams. Atsakovo nuomone, ieškovė negali nuolat rūpintis dukra. Atsakovas visada domėjosi dukros interesais. Kuo ilgiau vaikas neteisėtai gyvens Lietuvoje, tuo labiau ryšys tarp vaiko ir tėvo prastės. Atsakovas gali užtikrinti, kad vaikas gyvens normalų gyvenimą ir palaikys ryšius, vaiku rūpintis padės jo draugė ir seneliai. Atsakovas negali būti su savo vaiku ten, kur jis neteisėtai laikomas. Kalbėti ir bendrauti su vaiku ateityje taip pat bus neįmanoma, nes atsakovas nemoka lietuvių kalbos. Atsakovas yra emociškai pažeistas, vienintelis dalykas, kurio jis nori, tai būti su dukra ir sudaryti jai sąlygas gerai ir saugiai gyventi.
5. Atsakovas, prašydamas priteisti išlaikymą dukrai po 275 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, pateikė vaiko poreikių ir išlaidų Nyderlanduose paskaičiavimus. Per metus susidaro išlaidos: dienos priežiūra 3650 Eur; metinės išlaidos drabužiams 550 Eur; metinės išlaidos sauskelnėms 400 Eur; metinės išlaidos žaislams 300 Eur; metinės išlaidos laisvalaikiui (pvz. zoologijos sodas ar pramogų parkas) 600 Eur; metinės išlaidos santaupoms studijoms 1200 Eur; metinės išlaidos iš viso per metus 6700 Eur. 6700 Eur padalinta iš 2 = 3350 Eur. 3350 Eur padalinta iš 12 = 279,16 Eur, suapvalinant iki 275 Eur per mėnesį skiriant vaikui išlaikymui. Taip pat atsakovas pirko vaikui baldus miegamojo 500 Eur; automobilinę kėdutę 100 Eur, iš viso 600 Eur išlaidų. Iki vaikui sukaks 18 metų, sveikatos priežiūra Nyderlanduose yra nemokama. Ikimokyklinė ir vidurinė mokykla yra nemokama Nyderlanduose, išskyrus mokymo medžiagą, tokią kaip knygos. Nuo 18 metų arba kai pradedamos studijos universitete, privalu mokėti už mokslą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, priešieškinį atmetė. Nustatė Y. (Y.) R. gyvenamąją vietą su motina S. R.. Priteisė iš atsakovo T. M. R. nepilnametei dukrai Y. R., išlaikymą po 300 Eur kas mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki mergaitės pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Paskyrė S. R. nepilnametei dukrai Y. R. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Sprendimo dalį dėl išlaikymo nurodė vykdyti skubiai.
7. Nustatė atsakovo T. M. R. bendravimo su nepilnamete dukra Y. R. tvarką:
1) atsakovas turi teisę bendrauti su dukterimi, dalyvaujant ieškovei iki dukteriai sukaks 5 metai, iki 8 savaičių per metus, atvykęs į Lietuvą. Apie planuojamas atostogas bei ketinimą praleisti laiką su dukterimi atsakovas turi pranešti ieškovei ne vėliau kaip prieš 10 dienų;
2) dukteriai sulaukus 5 metų, su sąlyga, jeigu atsakovas iki tol bus lankęs dukterį ir tarp jų esant emociniams ryšiams, atsakovas turi teisę bendrauti su dukterimi, išsiveždamas ją į Nyderlandus iki 8 savaičių per metus. Bendravimo laikas gali tęstis ne ilgiau kaip 14 dienų iš eilės;
3) dukteriai sulaukus 5 metų, poriniais metais atsakovas turi teisę išsivežti dukterį Kūčių bei Kalėdų šventėms, o ne poriniais metais - Naujųjų metų sutikimui bei Velykų šventei į Nyderlandus.
8. Iš atsakovo T. M. R. priteisė ieškovei S. R. 2541,89 Eur bylinėjimosi išlaidų. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019-09-16 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikino: laikino išlaikymo priteisimą iš atsakovo T. M. R. nepilnametei dukrai Y. R., nuo šio sprendimo priėmimo dienos; laikiną Y. R. gyvenamosios vietos nustatymą su ieškove S. R. nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.
9. Teismas vertino, kad šalių nepilnametė dukra nuo (duomenys neskelbtini) gyvena su ieškove Lietuvoje. Iki to laiko bylos šalys kartu gyveno Nyderlanduose. Ieškovė į Lietuvą atvyko, kai jos dukrai buvo (duomenys neskelbtini), nuo to laiko praėjo (duomenys neskelbtini). Visą šį laikotarpį atsakovas nesimatė su Y. R.. Ieškovei išvykus su dukra į Lietuvą, šalys sunkiai rado bendrą kalbą dėl galimybės taikai spręsti santuokos nutraukimo klausimą. Nėra duomenų, kad iš esmės kurios nors šalies padėtis ar aplinkybės neleistų nustatyti vaiko gyvenamosios vietos su juo. Atsakovo argumentai dėl dukters išvežimo į Lietuvą aplinkybių, negali būti pakankami ir prioritetiniai sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos klausimą. Susidariusioje situacijoje siekiant geriausių vaiko interesų užtikrinimo teismas sprendė, kad šiai dienai nepilnametei dukrai geriausiai būtų nustatyti gyvenamąją vietą kartu su ieškove. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į vaiko amžių ir jau nusistovėjusius socialinius ryšius, jų trukmę bei atsakovo nepakankamą aktyvumą bendraujant su vaiku ir siekiant nenutraukti ar sustiprinti socialinius ryšius. Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai. Atsižvelgdamas tai, teismas tenkino ieškinio reikalavimą nustatyti dukters, Y. R., gyvenamąją vietą su ieškove S. R., o atsakovo priešieškinio reikalavimą nustatyti nepilnamečio vaiko Y. R. gyvenamąją vietą su atsakovu, atmetė.
10. Vertindamas šalių dukters amžių ir jo sąlygotus poreikius, šalių turtinę padėtį, atsakovo amžių ir jo galimybę dirbti ir užsidirbti, ieškovės prašomą priteisti 300 Eur sumą teismas pripažino protinga ir realia, užtikrinančia fizinį ir socialinį vystymąsi. Įvertinęs tai, teismas tenkino ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ir iš atsakovo T. M. R. priteisė išlaikymą nepilnametei dukrai Y. R. po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki dukters pilnametystės.
Šalies argumentai
11. Atsakovas pateiktame priešieškinyje neišsakė savo pozicijos dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad esminio ginčo dėl bendravimo tvarkos nėra, ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka neprieštarauja vaiko interesams ir kartu su vaiku negyvenančio tėvo teisėms, todėl ją patvirtino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
12. Apeliaciniu skundu atsakovas T. M. R. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, patenkinti atsakovo priešieškinį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Lietuvos teismas šios bylos nagrinėjimui neturėjo jurisdikcijos. Apelianto tvirtinimu, civilinė byla dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir susijusių klausimų išsprendimo yra teisminga Nyderlandų Karalystės teismui. Atsakovas yra inicijavęs bylą dėl santuokos nutraukimo ir susijusių klausimų išsprendimo Nyderlanduose, ieškovė bylą Lietuvoje inicijavo po atvykimo gyventi su vaiku į Lietuvą dar nepraėjus 6 mėn. laikotarpiui, o tai yra laikoma, kad vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra Nyderlanduose ir, kad byla yra teisminga būtent Nyderlandų Karalystės teismui.
12.2. Teismas nepagrįstai neteikė įrodomosios reikšmės atsakovo byloje pateiktiems argumentams dėl ieškovės nesugebėjimo tinkamai rūpintis vaiku ir pateiktiems įrodymams dėl ieškovės psichinės sveikatos būklės, kas atsakovui kėlė rimtas abejones dėl ieškovės gebėjimo tinkamai rūpintis vaiku. Teismas neįvertino bylos aplinkybių, kad vaikas buvo išvežtas ir laikomas Lietuvoje neteisėtai, ribojant atsakovo teisę matytis ir bendrauti su vaiku. Teismas išsamiai nenagrinėjo klausimo, kokius nusistovėjusius socialinius ryšius vaikas turi Lietuvoje ir kodėl vaikas negali tokių pat socialinių ryšių turėti Olandijoje. Dėl ieškovės neteisėtų veiksmų, nepagrįstų kaltinimų atsakovo atžvilgiu, trukdymo bendrauti su vaiku, atsakovas neturėjo galimybės maksimaliai matytis ir bendrauti su vaiku.
12.3. Teismo nepagrįstai liko neįvertinti atsakovo pateikti įrodymai, kuriais remiantis, atsakovas teismui įrodinėjo aplinkybes, kad jis turi geresnes nei ieškovė sąlygas pasirūpinti nepilnamete dukra Y. ir, kad vaikui būtų sudarytos geresnės sąlygos gyventi su atsakovu Nyderlanduose. Atsakovas Nyderlanduose turi pakankamai geras gyvenimo sąlygas rūpintis vaiku, jam padeda rūpintis vaiku atsakovo tėvai (vaiko seneliai), atsakovo sugyventinė, kuri netgi turi specialų išsilavinimą, prireikus, vaikas taip pat turėtų auklę.
12.4. Atsakovo nuomone, ieškovė neįrodė prašomo priteisti išlaikymo dydžio ir jo nepagrindė tinkamais įrodymais.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė S. R. prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Atsakovas nepagrįstai iš naujo šioje byloje kelia vaiko išvežimo iš Nyderlandų Karalystės aplinkybes, kadangi šis klausimas jau išspręstas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eN2-4246-467/2019.
13.2. Atsakovas nepagrįstai tvirtina apie ieškovės psichinę būklę ir jos nesugebėjimą rūpintis vaiku. Ieškovės nuomone, tokie atsakovo teiginiai, neparemti jokiais įrodymais, nukreipti ieškovei įžeisti, kadangi kartojami sistemingai.
13.3. Atsakovas nepagrįstai tvirtina, kad jam buvo draudžiama bendrauti su dukterimi, nors faktinės aplinkybės liudija apie priešingą situaciją. Atsakovas nevykdo teismo sprendimo ir iki šiol nemoka išlaikymo dukteriai. Atsakovas nepagrįstai ir nepagarbiai ieškovės atžvilgiu, teigia, jog Olandijoje yra geresnės sąlygos pasiekti vaiko gerovę.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
15. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Apeliantas neskundžia sprendimo dalies dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, todėl plačiau dėl šios sprendimo dalies nepasisakoma.
16. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.
Dėl bylos jurisdikcijos
17. Apeliantas apeliacinį skundą grindžia argumentu, kad civilinė byla dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir kitų susijusių klausimų išsprendimo yra teisminga Nyderlandų Karalystės teismui. Atsakovas yra inicijavęs bylą dėl santuokos nutraukimo ir susijusių klausimų išsprendimo Nyderlanduose, ieškovė bylą Lietuvoje inicijavo po atvykimo gyventi su vaiku į Lietuvą dar nepraėjus 6 mėn. laikotarpiui, o tai yra laikoma, kad vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra Nyderlanduose ir, kad byla yra teisminga būtent Nyderlandų Karalystės teismui. Su tokia apelianto dėstoma pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Nagrinėjamu atveju apeliantas pakartotinai apeliuoja į vaiko išvežimo iš Nyderlandų Karalystės aplinkybes, kadangi šis klausimas jau išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eN2-4246-467/2019, kurią Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. sausio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-273-381/2020 T. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutarties atmetė, nurodydamas, kad teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Y. R. negali grįžti į Nyderlandų Karalystę, nes yra prisitaikiusi prie naujos aplinkos Lietuvoje.
18. Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenimis Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai 2020 m. kovo 23 d. nutartimi išsprendė dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su juo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo jurisdikcijos klausimą. Išnagrinėjus atsakovo T. M. R. atskirąjį skundą dėl šios nutarties, Šiaulių apygardos teismas 2020 m. birželio 1 d. nutartimi Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020 m. kovo 23 d. nutartį paliko nepakeistą. Taigi šiuo atveju, apeliantas skųsdamas teismo sprendimą, pakartotinai ir nepagrįstai kelia jurisdikcijos klausimą dėl pareikštų šalių reikalavimų kelia apeliaciniame skunde.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
19. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai neteikė įrodomosios reikšmės atsakovo byloje pateiktiems argumentams dėl ieškovės nesugebėjimo tinkamai rūpintis vaiku ir pateiktiems įrodymams dėl ieškovės psichinės sveikatos būklės. Teismas neįvertino bylos aplinkybių, susijusių su atsakovo teise matytis ir bendrauti su vaiku ribojimu. Apelianto teigimu, teismas išsamiai nenagrinėjo klausimo, kokius nusistovėjusius socialinius ryšius vaikas turi Lietuvoje ir kodėl vaikas negali tokių pat socialinių ryšių turėti Olandijoje. Šiuos apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstus.
20. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Visų pirma, nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo teiginius apie ieškovės psichinę būklę ir jos negebėjimą rūpintis vaiku. Antra, byloje nėra jokių duomenų ir apie tai, kad atsakovui yra trukdoma bendrauti su dukra.
21. Neteisus apeliantas tvirtindamas, kad teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, nevertino dukters nusistovėjusių socialinių ryšių Lietuvoje ir Olandijoje.
22. Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 22 punktas). Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004; 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006 ir kt.). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan.
23. Teismo vertinimu, skundžiamo sprendimo turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas aiškinosi, ar vaikas susigyveno su nauja aplinka Lietuvos valstybėje, taip pat vertino, ar nepilnamečio vaiko motina užtikrina saugų, stabilų ir disciplinuotą vaiko gyvenimą. Byloje nustatyta, kad šalių dukters Y. R., gim.. (duomenys neskelbtini), gimimo vieta yra (duomenys neskelbtini), ji ieškovės S. R. (buvusi B.), (duomenys neskelbtini) pilietės, ir atsakovo T. M. R., (duomenys neskelbtini) piliečio, dukra. Ginčo šalių dukrai suteikta Lietuvos pilietybė. Ieškovė nuo (duomenys neskelbtini)gyvenamąją vietą deklaravo pas savo tėvus, adresu (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) ten pat deklaruota nepilnamečio vaiko Y. R. gyvenamoji vieta. Priešingai nei tvirtina apeliantas, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime vertino, kad šalių nepilnametė dukra nuo (duomenys neskelbtini) gyvena su ieškove Lietuvoje. Iki to laiko bylos šalys kartu gyveno Nyderlanduose. Ieškovė į Lietuvą atvyko, kai jos dukrai buvo (duomenys neskelbtini). Taigi, bylą nagrinėjęs teismas vertino vaiko amžių, jo šeiminius bei socialinius ryšius. Byloje pateikti šalių tarpusavio susirašinėjimai, ieškovei išvykus su dukra į Lietuvą, patvirtina, kad šalys nesiekia galimybės taikai spręsti santuokos nutraukimo klausimus. Kaip pagrįstai vertino bylą nagrinėjęs teismas, atsakovo argumentai dėl dukters išvežimo į Lietuvą aplinkybių, negali būti pakankami ir prioritetiniai sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos klausimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, dukters gyvenamosios vietos nustatymo klausimas išspręstas atsižvelgiant į vaiko amžių ir jau nusistovėjusius socialinius ryšius, jų trukmę bei atsakovo nepakankamą aktyvumą bendraujant su vaiku ir siekiant nenutraukti ar sustiprinti socialinius ryšius. Apeliacinės instancijos teismas pritaria atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentui, kad apeliantas tvirtindamas, kad jis sugebės tinkamai ir net geriau nei ieškovė pasirūpinti dukterimi, teikia įrodymus apie tai, kad Olandijoje yra bedarbis ir gyvena nuomojamame bute su moterimi, kuri dukteriai gali atstoti ir mamą ir auklę, nes turi specialų išsilavinimą. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti sprendimo dalį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove (motina).
Dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo
24. Atmestinas, kaip teisiškai nepagrįstas, apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovė neįrodė prašomo priteisti išlaikymo dydžio ir jo nepagrindė tinkamais įrodymais.
25. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalųjį darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalusis darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
26. Plėtodamas nurodytą kasacinio teismo praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, konstatavo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti.
27. Paprastai teisminėje praktikoje pripažįstamos pagrįstomis, būtinomis tenkinant vaiko poreikius išlaidos, siekiančios 1 MMA, kas nuo 2020 m. sausio 1 d. sudaro 607,00 Eur, o nuo 2021 m. sausio 642 Eur. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovei nereikia įrodinėti aplinkybių, jog dukters poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams ir vitaminams, ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti nepilnamečio vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese.
28. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, o dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra tikslinga plačiau pasisakyti, nes jie iš esmės neturi įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
29. Ieškovė pateikė prašymą priteisti iš atsakovės 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisines paslaugas – už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Kartu pateikė apmokėjimą patvirtinantį dokumentą. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas netenkintas, nurodytos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš apelianto (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti š atsakovo T. M. R., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovei S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400,00 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.