- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-19
- Bylos Nr.
- e2S-510-912/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02944-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Venckus
- Atsakovas
- J. G.
- Ieškovas
- N. B.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. G. (J. G.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 3 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo N. B. ieškinį atsakovui J. G. dėl palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas prašė teismo priteisti jam iš atsakovo 3 156,59 Eur vėlavimo palūkanas, 24 214,28 Eur mokėjimo palūkanas už naudojimąsi paskola, 5 proc. metines vėlavimo palūkanas už 30 000 Eur sumą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. rugsėjo 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 26 proc. metines mokėjimo palūkanas už 30 000 Eur sumą, skaičiuojant nuo 2019 m. rugsėjo 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė
2. Teismas 2019 m. spalio 3 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą ir trečiuosius asmenis, bendrai 27 370,87 Eur sumai, jo esant nepakankamai – atsakovo lėšas, esančias pas atsakovą, trečiuosius asmenis bei atsakovui priklausančiose bankų sąskaitose, uždraudžiant atsakovui areštuotu turtu disponuoti, paliekant teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis. Areštavus atsakovui priklausančias lėšas, leido jam iš jų atsiskaityti su ieškovu.
3. Teismas, įvertinęs ieškovo pareikštus reikalavimus, aplinkybes, pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus, manė, kad skolininko turimo turto vertė nėra pakankama atsiradusių prievolių įvykdymo užtikrinimui, ieškovo reikalavimas atsakovui yra didelis (27 370,87 Eur) ir yra grėsmė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas. Teismas vertino, kad egzistuoja pagrindas užtikrinti reiškiamus reikalavimus, taikant laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atsakovas prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atmesti ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones kaip nepagrįstą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Ieškovas pateikė Vilniaus miesto 37-ojo notarų 2019 m. liepos 24 d. išduotą vykdomąjį įrašą, kuriuo buvo nuspręsta išieškoti iš atsakovo ir UAB „Krestona“ pagal 2016 m. rugpjūčio 11 d. paskolos sutartį ne tik 30 000 Eur paskolos sumą, bet ir 4 609,32 Eur palūkanų sumą, t. y. mokėjimo ir dalis įsipareigojimų nevykdymo palūkanų paskaičiuotos iki vykdomojo įrašo išdavimo dienos. Paskolos sutarties 1.3 punkte nustatytos 4 proc. mokėjimo palūkanos nuo paskolintos sumos. Jos skaičiuotinos nuo paskolos suteikimo dienos (2016 m. rugpjūčio 11 d.) iki vykdomojo įrašo išdavimo dienos (2019 m. liepos 24 d.), t. y. už 1 077 dienas skaičiuotinos 3 540,82 Eur palūkanos (30 000 Eur x 4 proc. / 365 d. x 1 077 d.). Likusi vykdomajame įraše nurodyta palūkanų suma – 1 068,50 Eur (4 609,32 Eur - 3 540,83 Eur) – įsipareigojimų nevykdymo palūkanos.
4.2. Vykdomajame dokumente nurodytų palūkanų ieškovas neišskaitė iš ieškiniu prašomos priteisti sumos – tai rodo ieškinio reikalavimų nepagrįstumą. Įsipareigojimų nevykdymo palūkanos atlieka tą pačią funkciją, kaip ir netesybos, dėl to ieškovas turėtų jas pagrįsti, tačiau jokių įrodymų nepateikė.
Šalies argumentai
4.3. Ieškovas prašo priteisti 24 214,28 Eur mokėjimo palūkanų pagal 2016 m. rugpjūčio 11 d. papildomą susitarimą prie 2016 m. rugpjūčio 11 d. paskolos sutarties, tačiau šis susitarimas yra niekinis ir negaliojantis, nes neatitinka įstatyme imperatyviai nustatytos reikalaujamos notarinės formos reikalavimų. Tikėtina ieškinio tenkinimo apimtis tėra 180,82 Eur, t. y. suma, kurios užtikrinimui būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones jokios nebuvo.
4.4. Teismas nepasisakė dėl ieškinio tikėto pagrįstumo, taikė laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis tik antruoju CPK 144 straipsnyje numatytu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kriterijumi – numanoma sprendimo neįvykdymo rizika.
4.5. Apie atsakovo valdomą turtą, gaunamas pajamas byloje nėra duomenų todėl, neaišku kokį turtą ir kokių duomenų pagrindu teismas vertino ir kuo pagrįsta išvada apie atsakovo turto nepakankamumą ir jo negalėjimą įvykdyti teismo sprendimo, jei toks nepalankus atsakovui sprendimas būtų priimtas.
4.6. Didelė reiškiamo reikalavimo suma negali būti pripažinta absoliučiu pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Duomenų, kad atsakovas negalėtų įvykdyti ieškovo reikalavimo į bylą nebuvo pateikta. To nepatvirtina vykdomas išieškojimas pagal notaro vykdomąjį įrašą, nes kola išieškoma iš svetimo turto hipoteka užtikrinto turto, kurio savininkė UAB „Krestona“. Atsakovas dirba, gauna pajamas, turi pakankamai turto, kad galėtų patenkinti ieškinio reikalavimus. Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę ir CPK 144 straipsnyje numatytų sąlygų buvimą privalo įrodyti ieškovas.
Atsiliepimas
4.7. Atsakovas nurodo, kad 2019 m. spalio 3 d. perleido UAB „Romansta“ žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Šis turtas perleistas realizuojant ankstesnį susitarimą, sandorio sudarymo dieną nei apie ieškovo ieškinį, nei apie taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovui nebuvo žinoma. Turto arešto aktų registre 2019 m. spalio 3 d. nutartis įregistruota tik 2019 m. spalio 7 d. dieną, t. y. tokia nutartis net formaliai nebuvo kliūtis tokiam sandoriui sudaryti.
4.8. Laikinųjų apsaugos priemonių institutas šioje byloje ieškovo iniciatyva taikomas kaip savotiška atsakovo procesinio spaudimo priemonė siekiant sukelti nepatogumus dėl turto ir lėšų suvaržymo.
5. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas prašo atskirojo skundo netenkinti ir palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
5.1. Atsakovas siekia subjektyviais teiginiais panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, nurodo prieštaringus motyvus, t. y. teigia, kad yra mokus, galėtų įvykdyti teismo sprendimą, jei ieškinys būtų patenkintas ir nurodo nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d. tebesitęsiantį vykdymo procesą pagal Vilniaus miesto 37–ojo notarų biuro 2019 m. liepos 24 d. išduotą vykdomąjį įrašą, kuris, atsakovo teigimu, pagrindžia atsakovo mokumą ir gebėjimą įvykdyti teismo sprendimo.
5.2. Iš antstolio Armino Naujokaičio pažymos apie vykdymo eigą matyti, kad įkaito davėjo UAB „Krestona“ turtas parduotas varžytinėse už 17 736,33 Eur (atsakovo skola – 34 609,32 Eur); dėl atsakovo vykdomos 8 vykdomosios bylos, kredito įstaigų sąskaitose esantis areštuotų lėšų likutis – 29,24 Eur. Atsakovas išsiskyręs, jo turimas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas yra arba menkavertis arba itin sunkiai realizuojamas. Atsakovo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį sudaro apie 680 Eur, todėl atskirojo skundo teiginys, kad atsakovas yra dirbantis, nuolatines pajamas gaunantis asmuo, turintis pakankamai turto, kad ieškovo reikalavimą galėtų padengti, yra subjektyvus ir klaidinantis teismą.
5.3. Atsakovo teiginys, kad 2016 m. rugpjūčio 11 d. papildomas susitarimas yra niekinis ir negaliojantis, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, o ne prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovo keliamas klausimas dėl sandorio negaliojimo galės būti sprendžiamas galutiniu teismo sprendimu, teismui išnagrinėjus ginčą ir atlikus ginčo teisinį vertinimą.
5.4. Atsakovas siekia pateisinti savo nesąžiningumą, nurodydamas, kad sandoris su UAB „Romansta“ sudarytas jam nežinant apie ieškinį ir taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovas nenurodo, kad su perleistu žemės sklypu (duomenys neskelbtini), perleistas ir šiame sklype esantis 500,53 kv. m bendrabučio pastatas. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tik 2019 m. spalio 7 d. Bylos duomenys patvirtina, kad teismo ginčijama nutartis Turto areštų registre gauta ir įregistruota jos priėmimo dieną.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
6. Šalių ginčas kilo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo. Atskirasis skundas netenkintinas dėl tokių priežasčių.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikra (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
8. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
9. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą.
10. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo pateiktus naujus rašytinius įrodymus – 2019 m. spalio 3 d. pirkimo-pardavimo sutarties, kuria atsakovas pardavė UAB „Romansta“ jam priklausiusį nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), antstolio A. Naujokaičio 2019 m. spalio 7 d. patvarkymų „Dėl išskaičiavimų iš skolininko darbo užmokesčio“, „Dėl turto aprašo ir areštuojamo turto įkainojimo“, 2020 m. vasario 12 d. pažymos apie vykdymo eigą kopijas – sprendžia, kad jie gali būti reikšmingi nagrinėjant klausimą dėl atsakovo atskirojo skundo ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 3 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl šie rašytiniai įrodymai priimami į bylą.
11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, laikinosios apsaugos priemonės taikytinos, jei asmuo tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimus ir, nesiėmus šių laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
12. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus šių priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teiginiai dėl grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti nėra pagrindas varžyti kito asmens teises (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-152-178/2016).
13. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Pozicijos, kad ieškovas turi įrodyti (ar bent pateikti įtikinamus argumentus) apie atsakovo nesąžiningumą, laikomasi ir aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-364-241/2017; 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-476-178/2017; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1186-196/2017).
14. Didelė ieškinio suma nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tai savaime dar nepatvirtina egzistuojančios grėsmės sprendimo įvykdymui. Asmens finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Pažymėtina, kad naujausioje ir aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutas nėra skirtas materialinėms vertybėms sukurti ar joms sukaupti tam, kad vėliau būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi. Šio išimtinio ir antrosios ginčo šalies interesus labai varžančio procesinio instituto taikymas galimas tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus bei galimus ketinimus (turimo turto slėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-313-186/2018; 2018 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-350-464/2018).
15. Atsakovas atskiruoju skundu ginčija abi būtinąsias sąlygas, kurioms esant taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų duomenų matyti, kad ieškovas suformulavo ieškinio dalyką ir pagrindą, nurodė faktines aplinkybes ir pridėjo tai pagrindžiančius rašytinius įrodymus. Atsakovas teigia, kad susitarimas, kuriuo ieškovas grindžia ieškinio reikalavimus, yra niekinis ir negaliojantis, nes neatitinka sandorio formai įstatymo keliamų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad ieškovo nurodytos aplinkybės, susijusios su sandorio galiojimu, tenkintino ieškinio reikalavimo dydžio, palūkanų paskaičiavimo, vertintinos ginčą išnagrinėjus iš esmės, bet ne sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų galima daryti prielaidą, kad ieškinys yra preliminariai nepagrįstas. Nustačius, kad ieškinys preliminariai pagrįstas, darytina išvada, jog, nors pirmosios instancijos teismas aiškiai ginčijamoje nutartyje nenurodė, vis dėlto yra pirmoji sąlyga – tikėtinas ieškinio pagrįstumas – laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.
16. Atsakovas taip pat ginčija antrąją sąlygą – grėsmę būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į ieškovo nurodytus argumentus ir sprendė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui galbūt palankaus sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu.
17. Sutiktina su atsakovo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones grėsmę palankaus teismo sprendimo vykdymui grindė tik didele reikalavimo suma, neturėdamas duomenų apie atsakovui priklausantį turtą ir gaunamas pajamas. Viena vertus, ieškovas, prašydamas, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto ir lėšų areštą – ir nurodydamas, kad atsakovui pareikšto reikalavimo suma didelė, turėtų pateikti tai pagrindžiančius duomenis. Kita vertus, atsakovas, siekdamas įrodyti, kad pareikšto reikalavimo suma jam nėra didelė, taip pat turėtų pateikti tai pagrindžiančius duomenis (CPK 178 straipsnis). Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad jis dirba, gauna nuolatines pajamas, jo turtinė būklė gera, jis galės įvykdyti teismo sprendimą. Vis dėlto šias aplinkybes paneigia ieškovo su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikti duomenys – antstolio pažyma apie sprendimo vykdymo eigą. Svetimo turto hipoteka neužtikrina pareikšto reikalavimo. Atsakovo atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, taip pat ir neteisingai nurodoma ginčijamos nutarties įregistravimo Turto arešto aktų registre data. Dėl to kyla abejonių atsakovo sąžiningumu. Atsakovas, nurodydamas nekilnojamojo turto sandorio perleidimo aplinkybes, nenurodydamas jam pradėtų vykdymo procesų, elgėsi nesąžiningai. Dėl to nors pirmosios instancijos teismas vertino tik pareikšto reikalavimo dydį, kuris nelaikytinas esminiu kriterijumi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, ir nevertino atsakovo sąžiningumo, iš esmės teisingai nustatė, kad gali kilti grėsmė teismo sprendimo vykdymui.
18. Kiti šalių argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, todėl dėl jų teismas išsamiau nepasisako.
19. Dėl visų pirmiau šioje nutartyje išdėstytų priežasčių konstatuotina, kad apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista, o atsakovo atskirasis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Atmesti atsakovo J. G. (J. G.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 3 d. nutarties.
Palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.