- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-12
- Bylos Nr.
- e2S-401-589/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Dambrauskaitė
- Kreditorius
- M. Š.
- Skolininkas
- E. P.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus M. Š. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. balandžio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-2963-504/2023 pagal kreditoriaus M. Š. pareiškimą dėl 901,23 Eur skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko E. P. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2023 m. kovo 6 d. priėmė teismo įsakymą, kuriuo nutarė išieškoti iš skolininko E. P. 901,23 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 11 Eur bylinėjimosi išlaidų kreditoriaus M. Š. naudai.
Žemesnės instancijos teismas
2. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2023 m. kovo 30 d. nutartimi nustatė kreditoriui M. Š. 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtinto nuorašo gavimo dienos patikslinti skolininko E. P. gyvenamąją vietą arba atlikti veiksmus, kad teismas galėtų įteikti procesinius dokumentus kitu būdu.
3. Teismas nurodė, kad priėmus teismo įsakymą ir išsiuntus jį skolininkui kreditoriaus nurodytu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), registruotu laišku, procesiniai dokumentai grąžinti neįteikti su nuoroda, jog adresatas jų „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Kreditorius pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo nenurodė skolininko asmens kodo, todėl teismas neturi galimybės patikrinti Gyventojų registro duomenų apie skolininko deklaruotą gyvenamąją vietą. „Sodros“ duomenimis, skolininkas nedirba, todėl teismas negali įteikti dokumentų darbovietėje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2023 m. balandžio 26 d. nutartimi panaikino Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. kovo 6 d. įsakymą dėl jame nurodytų sumų priteisimo iš skolininko E. P. pagal kreditoriaus M. Š. pareiškimą ir kreditoriaus pareiškimą paliko nenagrinėtą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 431 straipsnio 3 dalis). Priteisė iš kreditoriaus M. Š. 13,28 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).
5. Teismas nurodė, kad teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartimi nustačius kreditoriui terminą pasirinkti kitą dokumentų įteikimo būdą arba nurodyti kitą skolininko gyvenamosios vietos adresą, kreditorius nustatytu terminu kitos žinomos, nei pareiškime nurodytos, skolininko gyvenamosios vietos nepatikslino, veiksmų, kad teismas galėtų įteikti procesinius dokumentus kitu būdu, neatliko. Atsižvelgdamas į tai, teismas laikė, jog skolininko buvimo ir darbo vieta nėra žinoma, kreditorius procesinių dokumentų įteikti kitu būdu nepageidauja.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu kreditorius M. Š. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. balandžio 26 d. nutarties dalį dėl 13,28 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų priteisimo iš kreditoriaus valstybės naudai.
7. Nurodo, kad teismas, priteisdamas iš jo procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei, netinkamai taikė teisės aktus, nepateikė jokių tokių išlaidų pagrindimo dokumentų, dėl ko būtų galima teigti, jog patirtos išlaidos yra teisingos. Atsižvelgiant į tai, kad teismas procesinius dokumentus siuntė dviem skolininko adresais, tokio dydžio (13,28 Eur) išlaidos yra nepagrįstos.
8. Teigia, jog teismas yra nurodęs, kad panaikino teismo įsakymą ir kreditoriaus pareiškimą paliko nenagrinėtą. Tuo pačiu teismas remiasi teisės norma, kuri nusako, jog bylinėjimosi išlaidos yra paskirstomos tik kai ieškinys yra atmestas (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Pagal teisinį reglamentavimą, ieškinio atmetimas nėra tapatus pareiškimo palikimui nenagrinėtu, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo priteisti procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
9. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal kreditoriaus M. Š. atskirajame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.
10. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria iš kreditoriaus priteistos bylinėjimosi išlaidos, valstybei už procesinių dokumentų įteikimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas
Dėl skundžiamos nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo
11. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuoja CPK 94 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, jog, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje, anot kurio, šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis.
12. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat jis turi vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018, 21 punktas; 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-248/2021, 25, 26 punktai). Ar turėtos išlaidos buvo būtinos, sprendžiama pagal tai, ar asmuo neišvengiamai turėjo daryti šias išlaidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų, ar išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos. Išlaidų pagrįstumo sąlyga reiškia, kad turėtas išlaidas būtina įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-248/2019).
13. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad kreditorius M. Š. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2023 m. kovo 6 d. teismo įsakymu nutarė išieškoti iš skolininko E. P. 901,23 Eur dydžio skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 11 Eur žyminio mokesčio kreditoriaus M. Š. naudai. 2023 m. kovo 30 d. nutartimi teismas nustatė kreditoriui M. Š. terminą patikslinti skolininko gyvenamąją vietą arba atlikti veiksmus, kad teismas galėtų įteikti procesinius dokumentus kitu būdu, priešingu atveju teismas panaikins teismo įsakymą ir kreditorės pareiškimą paliks nenagrinėtu. 2023 m. balandžio 26 d. nutartimi, teismas panaikino Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. kovo 30 d. išduotą teismo įsakymą dėl skolos priteisimo iš skolininko E. P. kreditoriui M. Š. ir pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo – paliko nenagrinėtu bei priteisė iš kreditoriaus M. Š. 13,28 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei.
14. Kreditorius M. Š. skundžia pirmosios instancijos nutarties dalį dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo iš jo valstybės naudai. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pirmosios instancijos teismas, naikindamas teismo įsakymą ir palikdamas kreditoriaus pareiškimą nenagrinėtu, turėjo vertinti, ar kreditoriaus veiksmai buvo tinkamas procesine prasme.
15. Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, kreditorius , skolininkui E. P. nevykdant įsipareigojimų, turėjo pagrindą kreiptis į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo ir tinkamai įgyvendino savo procesines teises, t.y. pateikė nustatytos formos pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, nurodė jam žinomus skolininko duomenis bei sumokėjo žyminį mokestį. Teismui, nustačius terminą pateikti duomenis apie skolininko buvimo vietą ar atlikti kitus veiksmus, kad teismas galėtų įteikti procesinius dokumentus, kreditorius pateikė teismui paaiškinimą, kad jam nėra žinoma kita skolininko gyvenamoji ar buvimo vieta. Todėl vertinant konkrečiu atveju, kreditoriaus veiksmus, jo elgesį procesine prasme, darytina išvada, jog kreditorius tinkamai įgyvendino savo procesines teises, sąžiningai jomis naudojosi.
16. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino kreditoriaus elgesį, paduodant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir pateikiant teismui kreditoriui žinomus duomenis apie skolininko buvimo vietą, todėl atskirasis skundas tenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutarties dalies dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimu valstybei panaikinama ir šioje dalyje priimamas naujas sprendimas – panaikinti nutarties dalį dėl 13,28 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų priteisimo iš kreditoriaus M. Š. valstybei ( CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
17. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. balandžio 26 d. nutarties dalį, kuria iš kreditoriaus M. Š. priteista 13,28 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, valstybei – panaikinti.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.