Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė, sekretoriaujant Ivetai Bartkevičienei, dalyvaujant ieškovės K. J. atstovei advokatei Daivai Vaškelienei, institucijos duodančios išvadą Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jurgitai Gudiškienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės K. J. ieškinį atsakovui B. Z. (B. Z.) dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, turto padalijimo, tretieji asmenys UAB „Gelvora“, antstolis Regimantas Budreika, antstolės Gita Andrijauskienė, Audronė Adomaitienė, Sonata Vaicekauskienė, Reda Stašenienė, UAB „Snoro lizingas“, AB DnB bankas, UAB „General financing“, Valstybė, atstovaujama VMI, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas B. Z. į teismo posėdį neatvyko. 2013-05-21 nutartimi buvo paskelbta atsakovo paieška (79 b. l., I tomas). 2013-06-04 nutartimi atsakovo paieška atšaukta, policijai nustačius, kad atsakovas išvyko į Jungtinę Karalystę ir pateikus atsakovo nurodytą adresą Jungtinėje Karalystėje (83-86 b. l., I tomas). Į Jungtinę Karalystę atsakovui siųsti procesiniai dokumentai grąžinti neįteikti, kadangi atsakovo nurodytas jo gyvenamosios vietos adresas buvo netikslus (93-94 b. l., I tomas). Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti ir apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą informuotas viešo paskelbimo būdu (107-109, 133, 145, 167, b. l., I tomas, 13 b. l., II tomas). Byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo antstolė Audronė Adomaitienė prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, savo pozicijos dėl ieškinio reikalavimų nepareiškė (127, 198 b.l., I tomas).

Tretieji asmenys antstolis Regimantas Budreika, antstolės Gita Andrijauskienė, Sonata Vaicekauskienė, Reda Stašenienė apie posėdį buvo informuoti teismo pranešimais ir šaukimais (14-27 b. l., II tomas), į posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys nežinomos, prašymų dėl bylos nagrinėjimo, atsiliepimų į ieškinį negauta.

Išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Jurgita Gudiškienė 2013-11-25 teismo posėdžio metu palaikė 2013-03-21 pateiktą skyriaus išvadą (59-60 b. l., I tomas). Nurodė, kad ieškovė su sūnumi N. gyvena nuomojamame 2 kambarių bute, butas tvarkingas, yra visi patogumai, vaikui skirtas atskiras kambarys. Dėl ligos vaikas nelanko darželio, jį namuose prižiūri ieškovė. Ieškovę materialiai išlaiko jos artimieji. Atsakovas išvykęs į Angliją, savo sūnumi nesirūpina, išlaikymo jam visiškai neteikia. Ieškinio reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo prašo tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo.

Iš santuokos liudijimo nustatyta, kad šalių santuoka įregistruota 2006-08-16 Kaišiadorių rajono Civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. 161 (7 b. l., I tomas). Šalys turi nepilnametį vaiką – sūnų N. Z., gim. (duomenys neskelbtini) (8 b. l., I tomas).

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose.

Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Siekiant proporcingai paskirstyti šalių įrodinėjimo pareigas, nurodyto straipsnio 3 dalyje nustatyta šios taisyklės išimtis, išvardijant atvejus, kai atsakovo sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama. Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. v. J. Ž., bylos Nr. 3K-3-233/2011).

Šalys nebegyvena kaip šeima, neveda bendro ūkio, nepalaiko santuokinių ryšių, susitaikyti nepageidauja, todėl teismas daro išvadą, kad sutuoktiniams išsaugoti šeimą nėra galimybės. Imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti netikslinga, nes nebegalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu (CK 3.64 str.2 d.).

Ieškovė nurodė, kad šeima iširo išimtinai dėl atsakovo kaltės, nes jis piktnaudžiavo alkoholiu, naudojo smurtą ieškovės ir nepilnamečio vaiko atžvilgiu, taip sukeldamas grėsmę jų sveikatai ir gyvybei. Šie ieškovės teiginiai nepagrįsti jokiais įrodymais. Ieškovė į byla nepateikė nei vieno įrodymo, iš kurio būtų galima nustatyti faktą, kad atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, kėlė grėsmę šeimai vartodamas alkoholį ir smurtaudamas. Atsakovui nepateikus atsiliepimo, jo pozicija dėl kaltės nežinoma. Byloje nesant akivaizdžių ir vienareikšmiškų atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo įrodymų, nėra pagrindo išvadai, kad santuoka nutrūko išimtinai dėl atsakovo kaltės.

Įvertinus ieškinyje išdėstytas aplinkybes, ieškovės atstovės paaiškinimus ir ieškovei byloje nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jos išdėstytas aplinkybes dėl atsakovo kaltės, šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.).

CK 3.72 str. nustato buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo tvarką ir sąlygas. Teisės į išlaikymą neturi sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka (CK 3.72 str. 4 d.). Nutraukus santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, sutuoktinių tarpusavio išlaikymo klausimas nespręstinas.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 str. 1 d.). Ieškovė pageidauja pasilikti santuokinę pavardę. Po santuokos nutraukimo šalims paliekamos pavardės J., Z..

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio neturtinės žalos, padarytos dėl santuokos nutraukimo, atlyginimo. Ieškovė prašė priteisti jai iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą, patirtą neturtinę žalą įvertindama 10000 Lt. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas (CK 3.70 str. 2 d.).

Dėl santuokoje įgyto turto teisinio režimo ir turto padalijimo.

Bendro turto padalijimo klausimą, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, teismas turi išspręsti nepriklausomai nuo to, kokiu iš CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų nutraukiama santuoka (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Šis įstatymu nustatytas reikalavimas netaikomas tik tuo atveju, jeigu turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 str., 3.62 str. 3 d.). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 str., 382 str. 4 p.). Procesiniuose dokumentuose sutuoktiniai taip pat turi pareigą nurodyti duomenis apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius bei informaciją apie tai, kad pareiškėjui žinomiems kreditoriams yra pranešta apie bylos iškėlimą (CPK 382 str. 5 p., CK 3.126 str.).

Ieškovė nurodė, kad šalys dalintino nekilnojamojo turto santuokoje neįgijo. Šią aplinkybę patvirtina į VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2013-01-31pažyma (18 b. l., I tomas). Ieškovė kilnojamojo turto neturi (17 b. l., I tomas).

Santuokos metu įregistruotos dvi transporto priemonės, kurias ieškovė prašo priteisti atsakovui ir kompensacijos už jas nereikalauja. Byloje ginčo dėl turto padalijimo nėra. Ieškinio reikalavimas dėl turto padalijimo tenkintinas, nustatytina, kad transporto priemonės Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo lieka asmenine atsakovo B. Z. (B. Z.) nuosavybe.

Sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą, būtina išspręsti ir santuokoje įgytų prievolių kreditoriams vykdymą po santuokos nutraukimo. Šalių kreditoriai yra tretieji asmenys AB DnB bankas, UAB „Snoro lizingas“, UAB „General financing“, UAB „Gelvora“, VMI prie Finansų ministerijos, antstolis Regimantas Budreika, antstolės Gita Andrijauskienė, Audronė Adomaitienė, Sonata Vaicekauskienė, Reda Stašenienė.

Trečiasis asmuo kreditorius AB DnB bankas sutinka su ieškinio reikalavimu (70-72 b. l., I tomas), kuriuo prašoma nustatyti, kad šalių prievolė pagal Kreditavimo sutartį Nr. 2512-2007 29364 lieka solidaria šalių prievole. Kadangi po santuokos nutraukimo prievolė nemodifikuojama, kreditorius prieštaravimų dėl ieškinio nereiškia, šis reikalavimas tenkintinas ir nustatytina, kad po santuokos nutraukimo prievolė AB DnB bankui lieka solidaria šieškovės ir atsakovo prievole (CK 3.126 str.).

Ieškovė prašo asmenine atsakovo prievole pripažinti 88,85 Lt įsiskolinimą VMI prie FM, tačiau pats kreditorius atsiliepime (61, 180 b. l., I tomas) nurodė, kad įsiskolinimai valstybei yra tokio dydžio– 9,81 Lt iš ieškovės, 13,85 Lt iš atsakovo. Kreditorius prašo nurodytas sumas palikti kiekvieno iš sutuoktinių asmenine prievole. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad pagal ieškinio reikalavimus 88,85 Lt įsiskolinimas yra ir antstolei Redai Stašenienei, tikėtina, kad nurodant skolos VMI dydį, ieškovė padarė rašymo apsirikimo klaidą. Laikytina, kad kreditoriui tiksliau žinomas prievolės dydis, todėl ši prievolė padalijama pagal kreditoriaus atsiliepime nurodytas aplinkybes ir nustatytina, kad 9,81 Lt įsiskolinimas valstybei, išieškomas antstolio Regimanto Budreikos vykdomojoje byloje Nr. 0085/12/00071 yra asmeninė ieškovės prievolė, o 13,85 Lt įsiskolinimas valstybei, kurį sudaro 8 Lt skola, išieškoma antstolės Sonatos Vaicekauskienės vykdomojoje byloje Nr. 0114/10/02732 ir 5,85 Lt skola, išieškoma antstolės Redos Stašenienės vykdomojoje byloje Nr. 0106/10/08933/1 yra asmeninė atsakovo prievolė.

Nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2009-10-20 įsakymu Nr. L2-26636-773/2009 įsiskolinimas pagal 2008-10-28 vartojimo kredito sutartį kreditoriui UAB “Snoro lizingas” priteistas iš B. Z. (5 b. l., II tomas). Kauno miesto apylinkės teismo 2009-08-11 įsakymu Nr. L2-20392-311/2009 kreditoriui UAB “General financing” priteistas įsiskolinimas iš B. Z. (6 b. l., II tomas). Kauno miesto apylinkės teismo 2011-04-18 sprendimu už akių Nr. 2-4634-221/2011 iš K. J. priteista skola “Swedbank”, AB (3-4 b. l., II tomas). UAB „Gelvora“ įstojo į bylą kaip „Swedbank“, AB reikalavimo teisių perėmėjas (194 b. l., I tomas, 12, 31-37 b. l., II tomas).

UAB „Snoro lizingas“, UAB “General financing” prieštarauja ieškinio reikalavimams, kuriais ieškovė prievoles šiems kreditoriams prašo pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis, o UAB “Gelvora” nesutinka, kad iš “Swedbank”, AB perimta ieškovės prievolė liktų asmenine ieškovės prievole. Minėti kreditoriai akcentuoja tai, kad prievolės kreditoriams atsirado šalims gyvenant santuokoje, todėl laikytina, kad pinigai panaudoti šeimos reikmėms. Kreditorių nuomone, preziumuojama, kad sutuoktiniai žinojo apie vienas kito paimtus kreditus, todėl sutuoktiniams kyla solidari prievolė sumokėti įsiskolinimą.

Pažymėtina, kad CK 3.92 str. 3 d. reglamentuotas sutuoktinio prezumpcijos principas taikomas tik sutuoktinio sutikimui ir nereiškia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas šeimos interesais, t. y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės CK 3.109 str. prasme. Pagal CK 3.109 str. 3 d. solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Bendro turto padalijimo bylose, nepriklausomai nuo to, ar reikalavimas padalyti turtą pareikštas sutuoktinių ar kreditorių, sutuoktiniai turi teisę reikšti reikalavimą, kad bendroji dalinė sutuoktinių prievolė būtų padalyta tarp sutuoktinių. Tokiu atveju vadovaujantis CK 6.5 str. prievolė padalijama lygiomis dalimis, jeigu kitaip nenustatyta įstatymų ar šalių susitarimu.

Minėti teismo priimti procesiniai sprendimai, kuriais priteistos skolos iš ieškovės ir atsakovo kreditoriams UAB „Snoro lizingas“, UAB „General financing“, UAB „Gelvora“, yra įsiteisėję ir pateikti vykdyti antstoliams. Kreditoriai, kreipdamiesi į teismą dėl skolos priteisimo, skolininku nurodė tik vieną iš sutuoktinių, su kuriuo buvo sudaryta sutartis, kito sutuoktinio nelaikė solidariu skolininku, jo į bylos nagrinėjimą neįtraukė. Pažymėtina, kad kreditoriai šioje byloje savarankiškų reikalavimų dėl skolos priteisimo nereiškė. Įvertinus šias aplinkybes, laikytina, kad patys kreditoriai pripažino prievoles asmeninėmis, todėl CK 3.109 str. 3 d. pagrindu nustatytina, kad po santuokos nutraukimo turimi kreditoriniai įsipareigojimai UAB “Gelvora” yra asmeninė ieškovės prievolė, o kreditoriniai įsipareigojimai UAB „Snoro lizingas“, UAB “General financing” yra asmeninė atsakovo prievolė.

Prievolė atlyginti vykdymo išlaidas pagal minėtų sprendimų pagrindu išduotų vykdomųjų raštų vykdymą priskirtina tam sutuoktiniui, kurio asmenine prievole pripažintas įsiskolinimas. Nustatytina, kad vykdymo išlaidų atlyginimas antstolei Audronei Adomaitienei vykdomojoje byloje Nr. 0036/09/05639, kurioje iš B. Z. išieškoma skola UAB “Snoro lizingas” civilinėje byloje Nr. L2-26636-773/2009, po santuokos nutraukimo lieka asmenine atsakovo prievole. Vykdymo išlaidų atlyginimas antstolei Audronei Adomaitienei vykdomojoje byloje Nr. 0036/10/00264, kurioje iš B. Z. išieškoma skola UAB “General financing” civilinėje byloje Nr. L2-20392-311/2010, po santuokos nutraukimo lieka asmenine atsakovo prievole. Vykdymo išlaidų atlyginimas antstolei Redai Stašenienei vykdomojoje byloje Nr. 0114/10/02732, kurioje iš B. Z. išieškoma skola VMI prie LR FM civilinėje byloje Nr. L2-20392-311/2009, po santuokos nutraukimo lieka asmenine atsakovo prievole. Vykdymo išlaidų atlyginimas antstolei Sonatai Vaicekauskienei vykdomojoje byloje Nr. 0114/10/02732, kurioje iš B. Z. išieškoma skola valstybei, po santuokos nutraukimo lieka asmenine atsakovo prievole. Vykdymo išlaidų atlyginimas antstolei Gitai Andrijauskienei vykdomojoje byloje Nr. 0088/11/01270, kurioje iš K. J. išieškoma skola “Swedbank”, AB civilinėje byloje Nr. 2-4634-22/2011, po santuokos nutraukimo lieka asmenine ieškovės prievole. Vykdymo išlaidų atlyginimas antstoliui Regimantui Budreikai vykdomojoje byloje Nr. 0085/12/00071, kurioje iš K. J. išieškoma skola VMI prie FM, po santuokos nutraukimo lieka asmenine ieškovės prievole.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Nutraukiant santuoką, būtina išspręsti, su kuriuo iš tėvų lieka gyventi vaikas (CPK 385 str. 1 d., 3.169 str.). Šalių nepilnametis sūnus N. Z. faktiškai gyvena kartu su motina ieškove K. J.. Vaiko dvasiniais ir materialiniais poreikiais rūpinasi viena ieškovė, atsakovas nuo sūnaus auklėjimo ir išlaikymo yra nusišalinęs. Ieškovė prašo sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus, užtikrintų įprastą emocinę ir socialinę aplinką. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškinio reikalavimas tenkintinas ir N. Z. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatytina su motina K. J. (CK 3.168 str. 1 d., 3.169 str., 2.14 str.).

Pažymėtina, kad abu tėvai – tiek ieškovė, tiek atsakovas – privalo stengtis sukurti nepilnamečiam vaikui kiek įmanoma stabilesnę psichologinę aplinką. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 3 dalis numato vaiko, kuris išskiriamas su vienu ar abiem tėvais, teisę nuolat su jais bendrauti, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. CK 3.170 str. įtvirtinta to iš tėvų, kuris negyvena su vaiku, teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime.

Šalims išaiškintina, kad vaikas turi teisę bendrauti su abiem tėvais ir ją pirmiausia užtikrinti turi patys tėvai: tas, kuris gyvena su vaiku – nekliudydamas bendrauti antrajam, o, tas kuris gyvena atskirai - įgyvendindamas savo teisę ir vykdydamas pareigą bendrauti su vaiku ir auklėti jį.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis. Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią (inter alia, materialiai išlaikyti vaikus) turinys nesikeičia, kinta jų vykdymo sąlygos. Kiekvienam vaikui būdingi individualūs kultūriniai, moraliniai, turtiniai poreikiai, kuriuos patenkinti yra ne tik moralinė, bet ir teisinė tėvų pareiga. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 2 d.).

Sprendimo priėmimo metu N. Z. yra 5 metai. Ieškovė nepilnamečio N. Z. poreikių lentelėje (16 b. l., I tomas) nurodė, kad užtikrinti vaiko poreikius kas mėnesį reikalinga apie 800 Lt: 350 Lt maistui, 150 Lt už komunalinius mokesčius, 130 Lt aprangai ir avalynei, 70 Lt vaistams ir vitaminams, 50 Lt ugdymo priemonėms, 50 Lt higienos priemonėms. N. Z. turi specialiųjų poreikių dėl sveikatos būklės - nuo septynių mėnesių amžiaus serga febrinių traukulių liga, negali dėl sveikatos būklės lankyti darželio. Teismo vertinimu, ieškovės nurodyta vaiko poreikiams tenkinti reikalinga suma laikytina protinga ir pagrįsta, o atsižvelgiant į vaiko sveikatos būklę, galėtų būti ir didesnė. Iš atsakovo vaiko išlaikymui prašoma priteisti 400 Lt periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Atsakovas vaiko poreikiams reikalingos sumos neginčijo. Atsakovas nepateikė duomenų apie savo materialinę padėtį, paneigiančių jo galimybę mokėti sūnaus išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį. Pažymėtina, kad vaiko išlaikymo prievolė yra abipusė, todėl abu tėvai turi procesinę pareigą pateikti įrodymus, patvirtinančius jų turtinę padėtį ir galimybę teikti išlaikymą.

Sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kuris lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Tai reiškia, kad jei byloje kyla pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas jas turi vertinti vaiko interesų naudai, t.y. laikyti, kad tėvų materialinė padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Įvertinus byloje pateiktus duomenis, teismui nepakanka įrodymų nustatyti, kad atsakovo materialinė padėtis sunki, todėl visos abejonės dėl atsakovo turtinės padėties vertintinos vaiko naudai ir manytina, kad atsakovas gali teikti prašomo dydžio išlaikymą. Atsakovas negali tikėtis, kad visa vaiko išlaikymo pareiga bus perkelta vaiko motinai, nors faktiškai tokia situacija yra susiklosčiusi ir šalis tenkino.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, vaiko poreikius, atsakovui nepateikus duomenų, paneigiančių jo galimybę mokėti sūnaus išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį, ieškinio reikalavimas tenkintinas, iš atsakovo priteistinas išlaikymas N. Z. po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2013-02-12) iki sūnaus pilnametystės (CPK 178, 197, 185, CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.). Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina įstatyminė nepilnamečio N. Z. atstovė K. J. išimtinai vaiko interesams tenkinti.

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimo priteisimo.

Išlaikymas skirtas užtikrinti išimtinai vaiko poreikius ir išlaikymo stabilumą. Tam, jog nebūtų pažeisti vaiko interesai, išlaikymas turi būti teikiamas reguliariai, nes tik tokiu būdu įmanoma užtikrinti visapusiškas ir saugias sąlygas vaikui sveikai vystytis. Atsakovas pažeidė savo kaip tėvo pareigą reguliariai išlaikyti nepilnametį vaiką.

Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: (a) vaiko poreikiai, (b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, (c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, (d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, (e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai).

Ieškovė nurodo, kad atsakovas vaikui išlaikymo neteikia daugiau nei metus, todėl yra susidaręs 4800 Lt išlaikymo įsiskolinimas, skaičiuojant po 400 Lt už 12 mėnesių. Atsakovas vaiko poreikių ir išlaikymo įsiskolinimo dydžio neginčijo, duomenų apie savo materialinę padėtį nepateikė. Teismui įvertinus, kad ieškovės nurodytas išlaikymo dydis kas mėnesį pagrįstas, išlaikymo įsiskolinimas prašomas už 1 metus, laikytina, kad vaiko poreikiai įsiskolinimo laikotarpiu buvo analogiški, todėl ieškinio reikalavimas dėl 4800 Lt išlaikymo įsiskolinimo tenkintinas.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimas nepažeidžia imperatyvios įstatymo nuostatos dėl galimybės reikalauti išlaikymo įsiskolinimo už trejus metus iki ieškinio pareiškimo, iš atsakovo priteistinas 4800 Lt išlaikymo įsiskolinimas už vienerius metus iki ieškinio pareiškimo, skaičiuojant po 400 Lt kas mėnesį (CK 3.200).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012-12-27 sprendimu yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Iš atsakovo valstybės naudai priteistina 432 Lt žyminio mokesčio (CPK 93 str. 2 d., 96 str. 1 d., 85 str. 1 d. 1 p. ir 3 p.), 86 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 str., 96 str.), 850 Lt už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (CPK 99 str. 2 d., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, sudarytą tarp ieškovės K. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo B. Z. (B. Z.), a. k. (duomenys neskelbtini) 2006-08-16 Kaišiadorių rajono Civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. 161, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei K. J. palikti santuokinę pavardę- J., atsakovui B. Z. (B. Z.)– Z..

Nustatyti nepilnamečio N. Z. (N. Z.), a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su motina K. J., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo B. Z. (B. Z.), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui N. Z. (N. Z.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), po 400 Lt (keturi šimtai Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2013-02-12) iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo B. Z. (B. Z.), a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam sūnui N. Z. (N. Z.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), 4800 Lt (keturi tūkstančiai aštuoni šimtai Lt) išlaikymo įsiskolinimą už 2012-02-11 – 2013-02-12 laikotarpį.

Paskirti ieškovę K. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam N. Z. (N. Z.), a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti, kad transporto priemonės Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas JHMAAH5320S209968, ir BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas WBAHC11060BC66058, po santuokos nutraukimo lieka asmenine atsakovo B. Z. (B. Z.), a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybe.

Nustatyti, kad prievolė kreditoriui AB DnB bankui pagal Kreditavimo sutartį Nr. 2512-2007 29364 po santuokos nutraukimo lieka solidaria ieškovės K. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo B. Z. (B. Z.), a. k. (duomenys neskelbtini) prievole (CK 3.126 str.).

Nustatyti, kad įsiskolinimas Valstybei, išieškomas antstolio Regimanto Budreikos vykdomojoje byloje Nr. 0085/12/00071 yra asmeninė ieškovės K. J., a. k. (duomenys neskelbtini) prievolė.

Nustatyti, kad įsiskolinimas Valstybei, išieškomas antstolės Sonatos Vaicekauskienės vykdomojoje byloje Nr. 0114/10/02732 ir įsiskolinimas, išieškomas antstolės Redos Stašenienės vykdomojoje byloje Nr. 0106/10/08933/1 yra asmeninė atsakovo B. Z. (B. Z.), a. k. (duomenys neskelbtini) prievolė.

Nustatyti, kad prievolė kreditoriui UAB “Snoro lizingas” pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2009-10-20 įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-26636-773/2009 yra asmeninė atsakovo B. Z. (B. Z.), a. k. (duomenys neskelbtini) prievolė.

Nustatyti, kad prievolė kreditoriui UAB “General financing” pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2009-08-11 įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-20392-311/2009 yra asmeninė atsakovo B. Z. (B. Z.), a. k. (duomenys neskelbtini) prievolė.

Nustatyti, kad prievolė kreditoriui UAB “Gelvora” pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2011-04-18 sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-4634-22/2011 yra asmeninė K. J., a. k. (duomenys neskelbtini) prievolė.

Nustatyti, kad vykdymo išlaidų atlyginimas antstolei Audronei Adomaitienei vykdomojoje byloje Nr. 0036/09/05639, kurioje iš B. Z. išieškoma skola UAB “Snoro lizingas” civilinėje byloje Nr. L2-26636-773/2009, po santuokos nutraukimo lieka asmenine atsakovo B. Z. (B. Z.), a. k. (duomenys neskelbtini) prievole.

Nustatyti, kad vykdymo išlaidų atlyginimas antstolei Audronei Adomaitienei vykdomojoje byloje Nr. 0036/10/00264, kurioje iš B. Z. išieškoma skola UAB “General financing” civilinėje byloje Nr. L2-20392-311/2010, po santuokos nutraukimo lieka asmenine atsakovo B. Z. (B. Z.), a. k. (duomenys neskelbtini) prievole.

Nustatyti, kad vykdymo išlaidų atlyginimas antstolei Redai Stašenienei vykdomojoje byloje Nr. 0114/10/02732, kurioje iš B. Z. išieškoma skola VMI prie LR FM civilinėje byloje Nr. L2-20392-311/2009, po santuokos nutraukimo lieka asmenine atsakovo B. Z. (B. Z.), a. k. (duomenys neskelbtini) prievole.

Nustatyti, kad vykdymo išlaidų atlyginimas antstolei Sonatai Vaicekauskienei vykdomojoje byloje Nr. 0114/10/02732, kurioje iš B. Z. išieškoma skola valstybei, po santuokos nutraukimo lieka asmenine atsakovo B. Z. (B. Z.), a. k. (duomenys neskelbtini) prievole.

Nustatyti, kad vykdymo išlaidų atlyginimas antstolei Gitai Andrijauskienei vykdomojoje byloje Nr. 0088/11/01270, kurioje iš K. J. išieškoma skola “Swedbank”, AB reikalavimo teisių perėmejui UAB “Gelvora” civilinėje byloje Nr. 2-4634-22/2011, po santuokos nutraukimo lieka asmenine ieškovės K. J., a. k. (duomenys neskelbtini) prievole.

Nustatyti, kad vykdymo išlaidų atlyginimas antstoliui Regimantui Budreikai vykdomojoje byloje Nr. 0085/12/00071, kurioje iš K. J. išieškoma skola VMI prie FM, po santuokos nutraukimo lieka asmenine ieškovės K. J., a. k. (duomenys neskelbtini) prievole.

Priteisti iš atsakovo B. Z. (B. Z.), a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 518 Lt (penki šimtai aštuoniolika Lt) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo B. Z. (B. Z.), a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 850 Lt (aštuoni šimtai penkiasdešimt Lt) bylinėjimosi išlaidų už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai.

Sprendimui įsiteisėjus, jo patvirtintą kopiją per tris darbo dienas išsiųsti Kauno m. CMB santuokos nutraukimo faktui įregistruoti, Vedybų sutarčių registrui turto pasidalijimo faktui įregistruoti, VĮ „Regitra“ nuosavybės teisės į transporto priemones pasikeitimo faktui įregistruoti.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.