Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2A-291-280/2022

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-06-01
Bylos Nr.: e2A-291-280/2022
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Ramunė Čeknienė, Laimutė Sankauskaitė, Laimantas Misiūnas
Ieškovas: A. M.
Atsakovas: ADB „Gjensidige“
Trečiasis asmuo: T. K.

Kategorijos

2.6.39.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka

Civilinė byla Nr. e2A-291-280-2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22940-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.6.1; 3.3.1.14.; 3.3.1.20 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 1 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ramunės Čeknienės, Laimanto Misiūno, Laimutės Sankauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Gjensidige“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-19340-1099/2021 pagal ieškovo A. M. (A. M.) ieškinį atsakovei ADB „Gjensidige“ dėl draudimo išmokos ir nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo T. K.,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 11 651,58 Eur draudimo išmoką, 675,47 Eur nuostolius, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2019 m. birželio 9 d. apie 20.20 val. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio (toliau – ginčo eismo įvykis), metu susidūrė ieškovo vairuojamas automobilis Mitsubishi Pajero Sport, v/n (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis Mitsubishi), ir automobilis VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis VW, VW Golf), kurį vairavo trečiasis asmuo T. K.. Trečiasis asmuo pripažino, jog yra šio įvykio kaltininkas (tą nurodęs ir eismo įvykio deklaracijoje), t. y. kad išvažiuodamas iš šalutinio į pagrindinį kelią nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio Mitsubishi, t. y. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 154 punktą.

3. Eismo įvykio metu VW Golf buvo apdraustas atsakovės bendrovėje privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Automobilį Mitsubishi 2019 m. birželio 10 d. apžiūrėjo atsakovės įgaliotas atstovas ir surašė transporto priemonės techninės apžiūros-defektų aktą; 2019 m. birželio 10 d. ieškovo automobilį taip pat apžiūrėjo turto vertintojas, kuris 2019 m. spalio 28 d. vertinimo ataskaitoje nurodė, jog automobilio Mitsubishi atkūrimo/remonto išlaidos sudaro 11 651,58 Eur (be PVM). Ieškovas automobilio neremontavo, todėl jam turi būti atlyginamas šis apskaičiuotas būtinas remonto išlaidų dydis.

4. 2019 m. rugpjūčio 13 d. jam buvo pranešta, jog atsakovė priėmė sprendimą pripažinti šį įvykį nedraudžiamuoju, nes ieškovas, anot atsakovės, pateikė klaidingą informaciją apie įvykio aplinkybes, o galimas automobilių kontaktas įvyko kitomis aplinkybėmis, t. y. tikėtina, iš anksto susitarus įvykio dalyviams; ši aplinkybė pakartotinai buvo nurodyta ir 2020 m. balandžio 27 d. rašte.

5. Atsakovė atsisakymą išmokėti draudimo išmoką grindžia UAB (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugpjūčio 9 d. eksperto išvada MV 2019-47, kuri turėtų būti vertinama kritiškai, nes ekspertas nurodo tik teorinius duomenis dėl automobilio saugos pagalvių suveikimo, tačiau nesivadovauja konkretaus automobilio modelio gamintojo duomenimis; be to, akte nurodoma, jog tik vienas automobilio Mitsubishi pažeidimas – priekinio kairiojo sparno ties sandūra su priekiniu kairiu statramsčiu, nepaaiškinamas techniniu požiūriu, tačiau nėra išvados, kad kiti ieškovo automobilio pažeidimai atsirado ne šio eismo įvykio metu.

6. Ieškovas, nesutikdamas su šia eksperto išvada, kreipėsi į Mitsubishi automobilių gamintojo oficialų atstovą Rusijos Nižnij Novgorod mieste dėl diagnostikos atlikimo ir po jos į specialistą dėl eismo įvykio aplinkybių tyrimo. Diagnostikos metu buvo nustatyta, jog automobilio Mitsubishi frontalinės smūgio oro pagalvės ir priekiniai diržų įtempikliai suveikė, kai automobilio rida buvo 12329,4 km; 2019 m. birželio 10 d. automobilio apžiūros metu užfiksuoti odometro duomenys buvo 12334 km, t. y. praktiškai sutampa su diagnostikos metu užfiksuotais duomenimis, kai suveikė oro pagalvės. 2020 m. liepos 29 d. RAB , (duomenys neskelbtini) specialistas pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad automobilio Mitsubishi apgadinimų lokalizacija atitinka apgadinimų, kurie turėjo būti padaryti šiam automobiliui 2019 m. birželio 9 d. įvykus eismo įvykiui, lokalizaciją. Ieškovas atsakovei nurodė, jog jis įvykio metu nežiūrėjo į spidometrą, todėl tikslaus automobilio greičio pasakyti negali; tuo tarpu trečiasis asmuo paaiškino, kad važiavo 10 km/h greičiu, o eksperto išvadoje yra nurodoma, jog automobilis VW Golf kontakto metu stovėjo arba labai lėtai judėjo (iki 5 km/h), todėl, anot ieškovo, trečiojo asmens klaidingai nurodytas automobilio VW Golf greitis eismo įvykio nepaneigia, kadangi eksperto išvadoje teigiama, kad automobiliai kontaktavo. Tai, kad eismo įvykis nebuvo inscenizuotas patvirtina eismo įvykio vieta ir laikas, t. y. eismo įvykis įvyko judrioje gatvėje šviesiu paros metu, nėra įrodymų apie tai, jog eismo įvykio dalyviai yra giminystės, draugystės ar kitokiais ryšiais susiję asmenys.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškinys patenkintas. Teismas priteisė iš atsakovės ieškovui 11 651,58 Eur draudimo išmokos, 465,93 Eur nuostolių, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (12 117,51 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2375,52 Eur bylinėjimosi išlaidų bei valstybei 30,15 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Teismas grąžino ieškovui ir atsakovei po 77,02 Eur permokėto užstato už ekspertizę.

8. Teismas nustatė, kad automobilis Mitsubishi Pajero Sport, v/n (duomenys neskelbtini), aktualiu laikotarpiu priklausė ieškovui, o automobilis VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini) – trečiajam asmeniui. 2019 m. birželio 9 d. 20.20 val., (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė ieškovo vairuojamas automobilis Mitsubishi ir automobilis VW Golf, kurį vairavo trečiasis asmuo; eismo įvykio dalyviai užpildė eismo įvykio deklaraciją, kurioje trečiasis asmuo pripažino savo kaltę dėl įvykio. VW Golf valdytojo civilinė atsakomybė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdrausta ADB ,,Gjensidige“. ADB „Gjensidige“ atstovai 2019 m. birželio 10 d. apžiūrėjo ieškovo automobilį Mitsubishi ir surašė transporto priemonės techninės apžiūros-defektų aktą, užfiksuoti odometro duomenys – 12334 km. Ieškovas 2019 m. birželio 10 d. kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini) dėl savo transporto priemonės transportavimo, už šią paslaugą sumokėjo 45 Eur; tą pačią dieną kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini) kuri atliko rato balansavimą, važiuoklės, suvedimo patikrą; ieškovas už šią paslaugą sumokėjo 50 Eur. Be to, ieškovas 2019 m. birželio 10 d. kreipėsi į turto vertintoją E. L., kuris tą dieną apžiūrėjo ieškovo automobilį ir 2019 m. lapkričio 4 d. surašė kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. L190615, kurioje nurodė, jog automobilio Mitsubishi rinkos vertė iki apgadinimo sudarė 32 870 Eur (su PVM); transporto priemonės atkūrimo (remonto) kaštai, įvertinus keičiamų dalių nuvertėjimą, sudaro 11 651,58 Eur (be PVM; arba 14 098,41 Eur su PVM); už šį vertinimą ieškovas sumokėjo 170 Eur. Ieškovas kreipėsi į ADB ,,Gjensidige“ dėl draudimo išmokos; tuo pagrindu buvo pradėtas žalos Nr. CLT1905988 administravimas, tačiau kilus įtarimui, jog šis eismo įvykis galėjo būti inscenizuotas, atsakovė kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini) su prašymu atlikti ekspertinį vertinimą.

9. Nustatė, kad ekspertas V. M. 2019 m. rugpjūčio 9 d. pateikė eksperto išvadą Nr. MV 2019-47, kuria vadovaudamasi atsakovė 2019 m. rugpjūčio 13 d. raštu Nr. S04-866949, priėmė sprendimą 2019 m. birželio 9 d. įvykį pripažinti nedraudžiamuoju, nes ieškovas pateikė klaidinančią informaciją apie eismo įvykio aplinkybes, o galimas automobilių kontaktas įvyko kitomis aplinkybėmis, tikėtina, iš anksto susitarus; šią poziciją patvirtino ir 2020 m. balandžio 27 d. raštu.

10. Ieškovas pateikė ribotos atsakomybės bendrovės (duomenys neskelbtini) 2020 m. liepos 29 d. parengtą specialisto išvadą, kurioje nurodyta, kad automobilio Mitsubishi apgadinimai atitinka ginčo eismo įvykio, kuriame dalyvavo automobilis VW, aplinkybes. Mitsubishi oficialaus atstovo Nižnij Novgorode 2019 m. spalio 4 d. rašte nurodyta, kad automobilio Mitsubishi oro pagalvės ir diržo įtempikliai suveikė, kai odometro duomenys buvo 12329,4 km.

11. Nustatė, kad trečiasis asmuo automobilį VW pardavė 2019 m. birželio 10 d.; pardavimas užregistruotas 2019 m. birželio 11 d.; ieškovas automobilį Mitsubishi pardavė 2019 m. gruodžio 28 d. Ieškovas pateikė į bylą 2019 m. vasario 19 d. automobilio remonto išlaidų detalių aprašymą ir pinigų kvitą dėl apmokėjimo už automobilio remontą. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. rugpjūčio 30 d. ekspertizės akte (byloje 2021 m. birželio 4 d. nutartimi paskyrus trasologinę – eismo įvykio ekspertizę) buvo pateiktos atitinkamos išvados dėl eismo įvykio.

12. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK), Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ), Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau – DĮ) nuostatomis, kasacinio teismo išaiškinimais, pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl to, ar draudikė (atsakovė) pagrįstai atsisakė ieškovui išmokėti draudimo išmoką, motyvuodama tuo, kad eismo įvykis yra nedraudžiamasis. Teismas pažymėjo, kad atsakovei teko pareiga įrodyti, jog nurodytas eismo įvykis pagrįstai pripažintas nedraudžiamuoju, t. y. kad jis įvyko kitomis nei vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis, kad buvo inscenizuotas ir pan. (DĮ 98 straipsnio 7 dalis).

13. Nors atsakovė savo poziciją dėl įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju iš esmės grindė savo pasitelkto eksperto (UAB (duomenys neskelbtini) eksperto V. M.) išvada, teismas pažymėjo, kad atsakovės pasitelkto eksperto išvada vertintina kaip rašytiniai įrodymai, o ne kaip eksperto išvada. Teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo suformuluotomis ir Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176-185 įtvirtintomis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis, teismo ekspertizės akto išvadomis, sprendė, kad byloje esančių įrodymų visuma sudaro teisinį pagrindą pripažinti ginčo eismo įvykį draudžiamuoju.

14. Pažymėjo, jog nebuvo ginčo, kad eismo įvykis įvyko ir jame buvo apgadintos ieškovo ir trečiojo asmens vairuotos transporto priemonės. Tiek teismo ekspertai, tiek liudytojas R. V. iš esmės patvirtino, jog aikštelėje, iš kurios išvažinėjo automobilis VW, nėra vienos/įprastos/nustatytos važiavimo trajektorijos, nes ten kelias (pati aikštelė) yra duobėtas, todėl kiekvienas vairuotojas pasirenka pats kaip išvažiuoti į pagrindinę gatvę (duomenys neskelbtini) atsižvelgdamas į kelio nelygumus, metų laiką, kelio būklę ir pan. Viena vertus, atsakovė nurodė ir teismo ekspertas teismo posėdžio metu iš dalies pripažino, kad ekspertizės akte užfiksuotos transporto priemonių padėtys gal ir nevisai atitiko jų faktines padėtis po eismo įvykio, galimai egzistuoja tam tikra paklaida; kita vertus, ką patvirtino ir teismo ekspertas, jeigu transporto priemonių padėtys po eismo įvykio buvo kiek dešiniau, nei nurodyta/modeliuota teismo ekspertizės akte, ši aplinkybė nepaneigia išvados dėl automobilio VW įprastos važiavimo trajektorijos. Ieškovo pasitelktas ekspertas, teismo ekspertai iš esmės patvirtino, kad Mitsubishi apgadinimai – priekinės dalies kairiojo krašto, buvo padaryti būtent ginčo eismo įvykio metu, susidūrus su automobiliu VW. Iš esmės visi ekspertai (tiek V. M., tiek ieškovo pasitelktas ekspertas, tiek teismo ekspertas) patvirtino, kad automobilio Mitsubishi priekinis kairys sparnas galėjo būti pažeistas ginčo eismo įvykio metu; jeigu ne tiesiogiai – tai netiesioginio kontakto metu, dėl susidūrimo jis galėjo būti pastumtas atgal ir dėl to atsirasti tam tikri pažeidimai.

15. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieškovo pateiktose nuotraukose iki eismo įvykio matoma, kad automobilio Mitsubishi kairys priekinis sparnas nebuvo pažeistas. Šiuo atveju V. M. savo išvadoje ir teismo posėdžio metu, be kita ko, nurodė, kad automobilio Mitsubishi kairio priekinio sparno pažeidimai (tam tikri nubraižymai, įbrėžimai), ties sandūra su kairiu statramsčiu, negalėjo atsirasti dėl ginčo eismo įvykio; teismo ekspertai akte taip pat nurodė, jog negalima nustatyti, ar buvo kitų smulkių automobilio Mitsubishi kėbulo išorinių sugadinimų požymių (nors ir konstatavo kairiojo posparnio apgadinimus). Tačiau teismas pažymėjo, kad jeigu tam tikri nubraižymai/įbrėžimai ant priekinio kairio sparno buvo jau iki ginčo įvykio, tai nepaneigia išvados, kad šis sparnas eismo įvykio metu buvo pažeistas (nors ir netiesioginio kontakto metu) ir vis tiek turėtų būti keičiamas (ką ir nurodė bei apskaičiavo turto vertintojas E. L.); ši aplinkybė nepaneigia paties įvykio fakto.

16. Teismas nesutiko su atsakovės (ir V. M.) argumentais, kad ginčo eismo įvykio metu negalėjo suveikti automobilio Mitsubishi oro pagalvės. Mitsubishi oficialaus atstovo Nižnij Novgorode 2019 m. spalio 4 d. rašte nurodyta, kad automobilio Mitsubishi oro pagalvės ir diržo įtempikliai suveikė, kai automobilio odometro duomenys buvo 12329,4 km; tuo tarpu 2019 m. birželio 10 d. atsakovės atstovams apžiūrint automobilį buvo užfiksuoti 12334 km duomenys, t. y. oro pagalvės buvo suveikusios prieš mažiau nei 5 km. Vertino, kad duomenys, po suveikusių oro pagalvių, galėjo padidėti nurodytais beveik 5 km (ieškovui dar bandant važiuoti). Nors V. M. išvadoje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad pagal preliminarius skaičiavimus ir modeliavimus oro pagalvės negalėjo suveikti, nes buvo per mažas automobilio Mitsubishi greičio sumažėjimas – iki susidūrimo minėtas automobilis važiavo apie 36 km/h greičiu, o po eismo įvykio – apie 31 km/h, t. y. greitis sumažėjo tik apie 5 km/h ir buvo nepakankamas oro pagalvių suveikimui, tačiau teismas pažymėjo, kad nurodyti skaičiavimai yra preliminarūs, be to, nevertinant konkretaus automobilio Mitsubishi modelio gamintojo duomenų dėl saugos pagalvių suveikimo (ką patvirtinto ir pats V. M.).

17. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad automobilių judėjimo greitis prieš susidūrimą ir susidūrimo metu nebuvo tinkamai išmatuotas (o tik spėjamas). Pagal kasacinio teismo išaaiškinimus, vien transporto priemonės važiavimo greičio susidūrimo metu netikslus nurodymas, kai kiti įvykio duomenys patvirtina, kad susidūrimas tikrai įvyko ir transporto priemonės buvo apgadintos jo metu, nesudaro pagrindo laikyti eismo įvykį suklastotu ir tuo pagrindu vertinti jį kaip nedraudžiamąjį.

18. Teismas sprendė, kad nustačius, jog eismo įvykio metu suveikė automobilio oro pagalvės, labiausiai tikėtina, jog dėl jų suveikimo skilo ir priekinis automobilio stiklas; šią prielaidą teismo posėdžio metu iš esmės patvirtino tiek V. M., tiek teismo ekspertas. Ieškovo pateiktose nuotraukose, darytose iki eismo įvykio, nesimato suveikusių oro pagalvių ir skilusio priekinio stiklo; liudytojas R. V. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad nepastebėjo, jog iki eismo įvykio automobilis Mitsubishi būtų pažeistas. Ieškovas pateikė į bylą 2019 m. vasario 19 d. automobilio remonto išlaidų detalių aprašymą ir pinigų kvitą dėl apmokėjimo už automobilio remontą; automobilio Mitsubishi fotonuotraukos po 2018 m. eismo įvykio, palyginus su 2019 m. vasario 19 d. automobilio remonto išlaidų grafose nurodytais darbais, sudaro prielaidą manyti, kad automobilis buvo remontuotas po 2018 m. eismo įvykio; šias aplinkybes patvirtina ir nuotraukos, darytos Vilniuje prieš eismo įvykį. Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su atsakovės vertinimu, kad ieškovo atsakymas į 18 anketos klausimą – dėl automobilio būklės iki eismo įvykio, buvusių avarijų, yra susijęs su siekiu klaidinti draudiką, ar vengimu pateikti informaciją; pažymėta, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu pateikė įrodymus apie eismo įvykius 2019 m. liepos 29 d., 2018 m. rugpjūčio 28 d., dokumentą apie 2019 m. vasario 19 d. užsakytą automobilio remontą po 2018 m. rugpjūčio 28 d. įvykio ir užmokestį už jį. Vien ta aplinkybė, jog eismo įvykio deklaracijoje neužpildyta 5 grafa dėl liudytojų, neatima teisės teismo procese remtis jų parodymais, tai, kad trečiasis asmuo pardavė VW Golf sekančią dieną po įvykio (2019 m. birželio 10 d.) nesudaro pagrindo atmesti ieškinį, nes ieškovas negali kontroliuoti trečiojo asmens nuosavybės valdymo teisės.

19. Pažymėjo, kad išvadą dėl eismo įvykio pripažinimo draudžiamuoju patvirtina ir eismo įvykio vieta ir laikas – eismo įvykis įvyko miesto gatvėje (nors ir nuošaliau nuo pagrindinių miesto gatvių), vakare, bet dar šviesiu paros metu (vasarą); byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad eismo įvykio dalyviai yra giminystės, draugystės ar kitokiais ryšiais susiję, pažįstami asmenys (atsakovė šios aplinkybės nepaneigė), kad trečiasis asmuo atsakomybę už eismo įvykio metu padarytą žalą pripažino nepagrįstai dėl apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo ar siekdamas nuslėpti tiesą; be to, teismas, išklausęs ieškovo ir trečiojo asmens parodymus apie ginčo eismo įvykį, tikslią jo vietą, mechanizmą, priežastis (trečiajam asmeniui išvažiavus į pagrindinį kelią ir nepraleidus ieškovo automobilio) vertino, jog ginčo eismo įvykis, laibiausiai tikėtina, įvyko būtent jų nurodytomis aplinkybėmis. Atsakovė nenurodė jokių kitų aplinkybių/įrodymų, galinčių patvirtinti jos abejones dėl eismo įvykio imitavimo, apsiribodama deklaratyviais teiginiais; atsakovė patvirtino, jog nesikreipė į teisėsaugos institucijas dėl galimo sukčiavimo. Vien tai, kad ginčo eismo įvykio aplinkybės buvo panašios į kitus abejotinus/imituotus eismo įvykius, savaime nesudaro pagrindo paneigti šio ginčo eismo įvykio įvykimą, vairuotojų nurodytas aplinkybes ir atitinkamai konstatuoti jo imitavimą.

20. Pažymėjo, kad byloje sprendžiamas klausimas tik dėl 2019 m. birželio 9 d. eismo įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir draudimo išmokos už jį išmokėjimo, todėl kiti eismo įvykiai ir jų metu padaryti/nepadaryti automobilio Mitsubishi apgadinimai, įvykę jau po ginčo įvykio, nėra šios bylos dalykas ir neturi teisinės reikšmės šios bylos išnagrinėjimui; atitinkamai šioje byloje nesprendžiama ar ginčo eismo įvykio ir 2019 m. liepos 29 d. įvykusio eismo įvykio metu buvo padaryti tie patys apgadinimai, ar ieškovas remontavo automobilį po ginčo eismo įvykio, ar pagrįstai jam buvo išmokėta draudimo išmoka už 2019 m. liepos 29 d. eismo įvykį.

21. Teismas sprendė, kad atsakovė nepagrįstai ginčo eismo įvykį pripažino nedraudžiamuoju (CK 6.987 straipsnis), ieškovo prašomo priteisti dydžio draudimo išmoka ir nurodyti nuostoliai atitinka TPVCAPDĮ 19 straipsnio 6 dalies nuostatas, todėl ieškovui iš atsakovės priteista 11 651,58 Eur dydžio draudimo išmoka ir 465,93 Eur nuostoliai (CK 6.249, 6.987 straipsniai; TPVCAPDĮ 16, 19 straipsniai). Taip pat ieškovui iš atsakovės priteistos 5 proc. metinės procesinės palūkanos už priteisiamą sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis), 2 375,52 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias teismas laikė pagrįstomis. Šalims grąžinta permoka už ekspertizės atlikimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

22. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, iš ieškovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

23. Nurodo, kad sprendimas priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus bei nukrypstant nuo bylai aktualios teismų praktikos. Atsižvelgęs į eksperto V. M. pateiktas išvadas, pagal kurias nustatyta, kad deklaruojamo eismo įvykio dalyviai klaidino draudiką dėl automobilių greičių, padėčių, automobilių būklės iki eismo įvykio, taip pat kitus žalos bylos administravimo metu surinktus duomenis, 2019-08-13 draudikas priėmė sprendimą dėl įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju. Civilinės bylos nagrinėjimo metu buvo surinkta papildomų įrodymų, kurie patvirtina, kad dėl ginčo įvykio draudikas pagrįstai atsisakė mokėti draudimo išmoką, tačiau šie įrodymai liko teismo neįvertinti.

24. Nurodo teismų praktiką, kurioje pasisakyta, kad tais atvejais, kai nustatoma, kad įvykis įvyko kitomis, nei nurodo vairuotojai aplinkybėmis, nėra pagrindo draudimo išmokos išmokėjimui, nes tai prieštarautų Draudimo įstatymo 98 straipsnio 3 dalies 1 punktui, teismų praktikai bei CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems sąžiningumo, teisingumo principams. Draudikui pakanka įrodyti, kad įvykis įvyko kitomis, nei eismo įvykio dalyvių deklaruotomis aplinkybėmis. Žinomai neteisingų duomenų apie įvykį ir jo padarinius pateikimas sąlygoja teisinį pagrindą įvykį pripažinti nedraudiminiu, nes draudėjas pažeidė savo pareigą suteikti visą teisingą informaciją apie esmines įvykio aplinkybes, dėl ko nėra galimybės konstatuoti visų civilinės atsakomybės sąlygų. Vairuotojų deklaruojamos įvykio aplinkybės neatitinka tikrovės ir visi deklaruojami automobilių sugadinimai negalėjo būti padaryti ginčo įvykio metu.

Žemesnės instancijos teismas

25. Vilniaus apygardos teismo 2021-05-13 nutartimi byla buvo grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tada pakartotinai apklaustas ekspertas V. M., paskirta teismo ekspertizė ir apklaustas ją rengęs ekspertas V. L., apklausti liudytojai J. M., R. V., išklausyti ieškovo paaiškinimai; į bylą atsakovė teikė papildomus dokumentus. Bylos medžiaga pagrindžia ieškovo reikalavimų nepagrįstumą.

26. Byloje pateikta eksperto V. M., eksperto išvada Nr. MV 2019-47 patvirtina, kad eismo įvykis nėra natūralus, o automobilių sugadinimai tarpusavyje nėra visoje apimtyje suderinami. Ekspertas paaiškino, kad aplinkybė, jog automobilių jis nematė, neturėjo įtakos jo išvadų pagrįstumui, nes abiejų automobilių sugadinimai buvo pakankamai informatyvūs iš nuotraukų, jų negalėjo apžiūrėti, nes ieškovas išvyko iš Lietuvos, trečiasis asmuo automobilį pardavė. Nors Vilniaus apygardos teismas sprendė, kad iš rašytinių liudytojo R. V. paaiškinimų buvo galima nustatyti eismo sąlygas ir patikrinti automobilio VW Golf judėjimo trajektoriją, tačiau ekspertas paaiškino, kad tokių duomenų tikrai nepakanka. Vertinant tai, kad pagrindiniu keliu iš vienos pusės važiavo Mitsubishi automobilis, o iš kitos pusės liudytojo automobilis ir, nepaisant to, automobilio VW Golf vairuotojas nusprendė įvažinėti į pagrindinį kelią, ekspertas pastebėjo, kad tokia situacija atrodo įdomi, kas vėlgi patvirtina, kad eismo įvykis nėra natūralus. Ekspertas paaiškino, kad apžiūrint eismo įvykio vietą, galėjo įvertinti, maždaug kokia kryptimi buvo fotografuojama iš karto po eismo įvykio. Skirtumas eksperto surašytos eksperto išvados MV 2019-47 vaizduose 1 nuotraukoje ir 18 nuotraukoje yra pirmiausiai dėl to, kad po eismo įvykio 1 nuotrauka nufotografuota stebėtojui esant gatvės važiuojamoje dalyje. Ekspertui apžiūrint eismo įvykio vietą saugumo sumetimais fotografuota iš kelkraščio, bet fiksuojant vaizdą analogiška kryptimi, kaip ir 1 nuotraukoje. Šie netikslumai yra objektyviai paaiškinami ir nekeičia eksperto išvadų bei įtakos jų pagrįstumui neturi. 6 psl. nuotraukoje matyti automobilio Mitsubishi kairio rato pėdsakas. Važiuojamoje dalyje taipogi matosi pėdsakas, kuris, pasak eksperto, tikėtina, susidarė dėl automobilio VW Golf ratų slydimo. Iš vaizdo šioje nuotraukoje galima teigti, kad VW Golf vairuotojas nenusukinėjo nuo Mitsubishi automobilio, t. y. nemėgino išvengti susidūrimo, o kaip tik jo siekė. Ekspertas palaikė savo išvadą, kad įvykio metu negalėjo suveikti automobilio Mitsubishi saugos oro pagalvės, atitinkamai negalėjo skilti ir priekinis stiklas. Oro pagalvės suveikė esant automobilio Mitsubishi 12329,4 km ridai, tuo tarpu eismo įvykis įvyko esant 12334 km ridai, eksperto skaičiavimu automobilių greičiai nebuvo pakankami suveikti saugos oro pagalvėms. Todėl teismo pozicija prieštarauja eksperto išvadai bei skaičiavimams, neatitinka objektyvių duomenų dėl automobilio ridos. Eksperto pateikta kategoriška išvada, kad automobilio Mitsubishi priekinio kairio sparno pažeidimas ties sandūra su priekiniu kairiu statramsčiu yra išsidėstęs tokiame aukštyje, kuriame automobilis VW Golf neturi išsikišančio elemento, kontaktuojant su kuriuo būtų susidaręs Mitsubishi priekinio kairio sparno pažeidimas, todėl jis susidarė ne šio eismo įvykio metu. Tiesioginio kontakto šioje vietoje negalėjo įvykti vien dėl automobilinių aukščių skirtumų.

27. Nurodo, kad LTEC išvada yra kur kas siauresnės apimties ir atlikta su mažesniu duomenų kiekiu, joje neanalizuota, ar ginčo įvykio metu galėjo suveikti saugos oro pagalvės, skilti priekinis stiklas, atsirasti automobilio Mitsubishi priekinio kairio sparno pažeidimas ties sandūra su priekiniu kairiu statramsčiu, ekspertai neapžiūrėjo įvykio vietos, neatliko jokių matavimų. LTEC ekspertas V. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad įmanomas šių automobilio dalių pažeidimas, tačiau jis jų nesiejo su konkrečiu įvykiu, apsiribojo teoriniais pasvarstymais. Iš LTEC ekspertizės akto 2 pav. neįmanoma nustatyti, ar automobilis Mitsubishi priekis yra ties krūmo viduriu ar arčiau šio krūmo lajos matomo krašto, todėl negalima nustatyti, kaip automobilis Mitsubishi stovėjo po eismo įvykio krūmo atžvilgiu. Atitinkamai negalima ir pagrįsti automobilio Mitsubishi padėties, pavaizduotos 15 pav. - vizualiai iš 2 pav. atrodo, kad Mitsubishi priekis yra bent 2 metrais dešiniau (t. y. prieš jo judėjimo kryptį). Ekspertas V. L. taip pat sutiko, kad gali būti dviejų metrų paklaida. Tačiau ji yra labai reikšminga, kadangi tada ir LTEC ekspertizės akte 16 pav. pavaizduota automobilio VW judėjimo trajektorija ir automobilių padėtys jų susidūrimo metu turėtų būti apie 2 m perkelti prieš automobilio Mitsubishi judėjimo kryptį, tada VW Golf judėjimo trajektorija ir automobilių padėtys jų susidūrimo metu būtų maždaug tokios, kaip tai parodyta UAB (duomenys neskelbtini) išvados 9 pav.

28. Tokiu atveju automobilio VW Golf trajektorija, kuria jis judėjo iki susidūrimo vietos, neatitinka išvažiavimo ir (duomenys neskelbtini) sankirtos konfigūracijos. Pagal tokią važiavimo trajektoriją automobilis VW Golf, jei jo kelyje nebūtų atsidūręs Mitsubishi automobilis, būtų nuvažiavęs nuo kelio, o ne atsidūręs reikiamoje eismo juostoje. Teismas rėmėsi prielaidomis, kokie automobilio pažeidimai galėjo atsirasti įvykio metu. Ekspertizė buvo skirta nustatyti, kas iš tikrųjų buvo, o ne teoriškai galėjo būti padaryta ginčo eismo įvykio metu. Teismas taip pat neįvertino kitų byloje esančių įrodymų ir jų ryšio su ekspertų išvadomis.

29. Teismas neįvertino liudytojo R. V. nurodytų aplinkybių dėl VW automobilio vairuotojo elgesio, nenatūralios išvažiavimo trajektorijos, kad tas kelias veda prie angarų, garažų, tai nėra šalutinis kelias, kuriuo žmonės dažnai važinėtų. Trečiasis asmuo nurodė, kad automobilį VW norėjo pravažinėti, kad nenusėstų akumuliatorius, todėl atrodo keistas tokios nuošalios gatvės, kuri, kaip suprantama iš liudytojų parodymų yra ir nepatogi važiuoti – duobėtas žvyrkelis, pasirinkimas.

30. Vertinant liudytojų R. V., J. M. parodymus, eksperto V. M. paaiškinimus, eksperto V. L. paaiškinimus, ieškovo pozicijos, net ir tos, kuri buvo dėstoma teisminio nagrinėjimo metu, nenuoseklumą, informaciją apie jo turėtus eismo įvykius ir kitus dokumentus, taip pat atsižvelgiant į teismų praktiką, darytina išvada, kad draudikui nebuvo pateikta teisinga informacija apie ginčo eismo įvykį ir jo padarinius, todėl draudikas pagrįstai atsisakė mokėti draudimo išmoką.

31. Nors byloje buvo pateiktos sveiko automobilio Mitsubishi nuotraukos, tačiau nėra žinomas tikslus šių nuotraukų darymo laikas. Ta aplinkybė, kad automobilis buvo išoriškai tvarkingas nuotraukų darymo metu, niekaip nepatvirtina ir neatspindi jo būklės, buvusios prieš eismo įvykį. Žalos bylos administravimo, teisminio nagrinėjimo metu iš pradžių ieškovo buvo siekiama įtikinti, kad automobilis Mitsubishi niekada nebuvo daužtas, tačiau atsižvelgiant į atsakovės surinktus dokumentus, ieškovui teko pripažinti, kad Mitsubishi automobilis yra dalyvavęs eismo įvykiuose tiek prieš, tiek po ginčo įvykio.

32. 2021-11-29 teismo posėdžio metu ieškovas pakeitė savo poziciją ir ėmė teigti, kad po ginčo įvykio automobilis buvo suremontuotas, tačiau remonto išlaidas pagrindžiantys dokumentai į bylą nebuvo pateikti, nors teismas tai ir buvo įpareigojęs ieškovą padaryti. Ieškovo pozicijos, išdėstytos ieškinyje, pasikeitimas, tampa suprantamas įvertinus, kad praėjus kiek daugiau nei mėnesiui nuo ginčo įvykio (2019-07-29) tas pats automobilis pateko į kitą eismo įvykį, kuriame iš esmės buvo pažeistos tos pačios automobilio detalės ir dėl šio įvykio ieškovui kita draudimo bendrovė išmokėjo 400000 rublių draudimo išmoką. Ieškovas neturi teisės gauti dviejų draudimo išmokų už tų pačių automobilio detalių apgadinimus. Jei ieškovui žalą dėl automobilio apgadinimų visą ar iš dalies jau yra atlyginęs kitas draudikas, tuomet ieškovas atitinkamai nebeturi reikalavimo teisės šioje dalyje į atsakovę. Tai reiškia, kad ieškovo turtas į iki įvykio buvusią padėtį buvo grąžintas kito asmens lėšomis ir tokiu atveju reikalavimo teisę į atsakovą turėtų nebent žalą atlyginęs asmuo.

33. Nesutinka, kad ieškovui iš atsakovės priteistinos 2375,52 EUR bylinėjimosi išlaidos, kadangi byloje yra pinigų priėmimo kvitai, pasirašyti tik ieškovo atstovo. Kvituose nenurodytas civilinės bylos numeris, nėra informacijos apie tai, kas pinigus ieškovo atstovui perdavė. Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos konkrečiam asmeniui, taigi byloje turi būti pateikti įrodymai, kad būtent tas asmuo bylinėjimosi išlaidas ir patyrė. Ieškovas Lietuvoje negyvena ir nesilanko, todėl faktas, kad atsiskaityti su advokatu tiesiogiai negalėjo, atitinkamai nėra pagrindo išvadai, kad ieškovas ir patyrė kvituose nurodytas bylinėjimosi išlaidas. Todėl jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo turėjo būti atmestas.

Atsiliepimas

34. Ieškovas atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 250 Eur.

35. Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2021-05-13 nutartyje pažymėjo, jog V. M. 2019-08-09 eksperto išvada yra nepatikima, tam tikros išvados nėra tinkamai pagrįstos, todėl jos turėjo būti patikrintos nepriklausomo teismo eksperto. Teisme apklausto liudytojo V. M. parodymai dėl jo surašyto ekspertizės akto iš esmės nesiskiria nuo jo parodymų teisme bylą nagrinėjant pirmą kartą. V. M. nenurodė jokių naujų aplinkybių, dėl kurių jo pateiktas išvadas reikėtų laikyti ne tik patikimais, bet ir pranašesniais už ekspertų išvadas. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. rugpjūčio 30 d. ekspertizės akto išvadomis buvo patvirtinta, kad eismo įvykis įvyko ieškovo ir trečiojo asmens nurodytomis aplinkybėmis, o automobilio Mitsubishi sugadinimai buvo padaryti susidūrimo su automobiliu VW metu.

36. Be to, teismo ekspertas V. L. palaikė byloje pateikto ekspertizės akto išvadas. Nurodė, kad automobilio Mitsubishi priekinis sparnas galėjo būti pažeistas ginčo eismo įvykio metu – dėl susidūrimo jis galėjo būti pastumtas atgal ir dėl to atsirasti tam tikri pažeidimai; automobilio VW galinio statramsčio apgadinimas taip pat galėjo būti netiesioginė įvykio pasekmė; šie pažeidimai neprieštarauja susidūrimo pobūdžiui. Taip pat nurodė, kad iš nuotraukų nėra galimybės nustatyti, dėl kokių priežasčių skilo Mitsubishi priekinis stiklas, tačiau tai galėjo įvykti dėl suveikusių oro pagalvių. V. M., apklaustas pirmą kartą nagrinėjant bylą taip pat nurodė, kad Mitsubishi priekinis stiklas galėjo skilti dėl suveikusių oro pagalvių. Iš automobilio Mitsubishi diagnostikos duomenų matyti, jog oro pagalvės suveikė automobilyje esant automobilio Mitsubishi 12329,4 km. Automobilio apžiūros metu (2019 06 10) užfiksuoti automobilio Mitsubishi sugadinimai, tarp kurių priekinis stiklas, suveikusios oro pagalvės. Iš automobilio fotonuotraukų matyti, kad priekinis stiklas skilęs dešinės priekinės keleivių pusės suveikusios oro pagalvės. Todėl pagrįsta teismo išvada, kad eismo įvykio metu suveikė automobilio oro pagalvės ir labiausiai tikėtina, jog dėl jų suveikimo skilo ir priekinis automobilio stiklas. Tiek iš teismo eksperto V. L. paaiškinimų, tiek iš eksperto techniko B. D. V. išvados matyti, jog priekinio kairio sparno pažeidimas ties sandūra su priekiniu kairiu statramsčiu galėjo atsirasti dėl netiesioginio, slystamo kontakto dėl smūgio į automobilio kairės pusės priekinę dalį. Tai, kad nedidelis 4,6 km buvo nuvažiuotas ir yra skirtumas dėl ridos patvirtina ieškovo ir trečiojo asmens paaiškinimus apie ieškovo bandymą nuvažiuoti iš įvykio vietos. Ekspertizės akto išvadose nurodyta, kad automobilio VW judėjimo trajektorija iš 24 numeriu pažymėto pastato teritorijos iki padėties (duomenys neskelbtini) važiuojamojoje dalyje, kurioje, tikėtina, esant šiam automobiliui į jo dešinį šoną atsitrenkė automobilis Mitsubishi, eismo įvykio vietoje esamomis kelio sąlygomis techniniu požiūriu buvo priimtina. Ekspertas V. L. parodė, kad žino ginčo eismo įvykio vietą, dažnai ten važinėja, nes gyvena netoli; aiškino, kad aikštelėje, iš kurios išvažinėjo automobilis VW, nėra vienos važiavimo trajektorijos, nes ten kelias yra duobėtas, todėl kiekvienas vairuotojas pasirenka pats kaip važiuoti/išvažiuoti; taigi, anot eksperto, minėto automobilio trajektorija nebuvo neįprasta.

37. Iš ieškovo paso nuotraukų matyti, kad ieškovas į Lietuvą atvyko 2019 06 06, išvyko iš Lietuvos 2019 06 10. Iš automobilio nuotraukų matyti, kad nuotraukos darytos Lietuvoje (nuotraukose automobiliai su lietuviškais registracijos numeriais, ant pastato užrašai lietuvių kalba), automobilis išoriškai yra be pažeidimų, nuotraukos darytos šiltuoju metų laiku. Šios nuotraukos patvirtina jų darymo laiką: nuo 2019 06 06 iki eismo įvykio, ir automobilio būklę (automobilis išoriškai nėra apgadintas). Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad po eismo įvykio automobilis nebuvo remontuotas Lietuvoje, bet iki eismo įvykio Rusijoje (po ginčo įvykio) buvo suremontuotas Rusijoje. Atsakovė niekada nereikalavo iš ieškovo pateikti automobilio remonto išlaidas patvirtinančius dokumentus.

38. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 15 p. asmuo gali pasirinkti kokiu būdu bus nustatomas žalos dėl turto sugadinimo dydis: pagal turėtas remonto išlaidas ar pagal apskaičiuotas būtinas turto remonto išlaidas. Šiuo atveju ieškovas pasirinko žalos dėl automobilio sugadinimo nustatymo dydį pagal apskaičiuotas būtinas turto remonto išlaidas. Jas apskaičiavo turto vertintojas E. L., šių išlaidų dydžio atsakovė neginčijo. Apeliantė privalėjo įrodyti, kad kita draudimo bendrovė išmokėjo ieškovui draudimo išmoką už automobilio apgadinimus, padarytus ginčo eismo įvykio metu. Tokių įrodymų ji nepateikė, šioje byloje 2019-07-29 eismo įvykio aplinkybės ir jo metu automobiliui Mitsubishi padaryti apgadinimai nebuvo nagrinėjami. Esančios byloje automobilio Mitsubishi nuotraukos po 2019-07-29 eismo įvykio nepatvirtina, kad buvo padaryti analogiški automobilio apgadinimai (sutampa tik tai, kad apgadinta automobilio priekinė dalis), 400000 rublių sudarė 5688,41 Eur, kai šiuo atveju byloje nustatyta, kad žalos dydis sudaro 11 651,58 Eur.

39. Nėra pagrindo teigti, jos ieškovas bylinėjimosi išlaidų nepatyrė. Nors ieškovas nėra pasirašęs pinigų priėmimo kvituose, tačiau kvituose yra užfiksuota ūkinė operacija, t.y. pinigų gavimas, nurodytas mokėtojas A. M.. Ieškovas nurodė, kad pinigus jis perdavė advokatui per kitą asmenį, bet tai būtent jis (ieškovas) mokėjo advokatui už jo paslaugas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

40. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis).

41. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl draudiko atsisakymo mokėti privalomojo transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimo išmoką, jam nutarus, kad eismo įvykis buvo suplanuotas iš anksto.

42. Nustatyta, kad 2019 m. birželio 9 d. 20:20 val. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu susidūrė ieškovo vairuojamas automobilis Mitsubishi Pajero Sport, v/n (duomenys neskelbtini), ir automobilis VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini), kurį vairavo trečiasis asmuo. Automobilio VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini), valdytojas pripažino savo kaltę dėl įvykio. VW Golf valdytojo civilinė atsakomybė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdrausta bendrovėje ADB ,,Gjensidige“.

43. A. M., būdamas automobilio Mitsubishi Pajero Sport savininku, kreipėsi į ADB ,,Gjensidige“ dėl draudimo išmokos. Gavus prašymą, buvo pradėtas žalos Nr. CLT1905988 administravimas. Kilus įtarimui, jog šis eismo įvykis buvo inscenizuotas, atsakovė kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini) su prašymu atlikti ekspertinį vertinimą, gavusi i eksperto V. M. 2019 m. rugpjūčio 9 d. eksperto išvadą Nr. MV 2019-47 atsakovė atmetė ieškovo reikalavimą sumokėti 11 651,58 Eur.

44. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė nepagrįstai pripažino įvykį nedraudžiamuoju bei ieškovo ieškinį patenkino pilnai.

45. Apeliantė su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, teigdama, kad teismas netinkamai vertino byloje esančiais įrodymais, neatsižvelgė į teisminę praktiką tokiose bylose. Apeliaciniame skunde atsakovė pakartoja V. M. eksperto išvadoje Nr. MV 2019-47 nurodytas išvadas, jo paaiškinimus dėl eismo įvykio metu padarytų automobilių pažeidimų, aiškina, kodėl yra skirtumas išvados vaizduose 1 nuotraukoje ir 18 nuotraukoje, kad iš rašytinių liudytojo R. V. paaiškinimų, pasak eksperto, nebuvo galima patikrinti automobilio VW Golf judėjimo trajektorijos, kad ratų pėdsakai patvirtina, jog VW Golf vairuotojas nemėgino išvengti susidūrimo, o kaip tik jo siekė. Taip pat skunde teigiama, kad teismo ekspertizės metu neanalizuota, ar galėjo suveikti saugos oro pagalvės, skilti priekinis stiklas, atsirasti automobilio Mitsubishi priekinio kairio sparno pažeidimas ties sandūra su priekiniu kairiu statramsčiu, ekspertai neapžiūrėjo įvykio vietos, neatliko jokių matavimų, ekspertas automobilio dalių pažeidimų nesiejo su konkrečiu įvykiu, pagal ekspertizės aktą negalima pagrįsti buvusios automobilio Mitsubishi padėties, dėl galimos 2 m paklaidos 16 pav. pavaizduota automobilio VW judėjimo trajektorija ir automobilių padėtys jų susidūrimo metu turėtų būti apie 2 m perkelti prieš automobilio Mitsubishi judėjimo kryptį, tada VW Golf trajektorija, kuria jis judėjo iki susidūrimo vietos, neatitiktų išvažiavimo ir (duomenys neskelbtini) sankirtos konfigūracijos.

46. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad draudiko prievolės išmokėti draudimo išmoką atsiradimas siejamas su draudžiamojo įvykio fakto nustatymu (CK 6.987 straipsnis, Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalis). Draudžiamasis eismo įvykis TPVCAPDĮ prasme vertintinas kaip eismo įvykis, kai transporto priemonės valdytojui (už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę) dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-701/2016, 32, 34 punktai). Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo santykiuose nustatytos išimtys, kada draudikas gali nemokėti draudimo išmokos ar reikalauti ją grąžinti, apima du atvejus: 1) jei įvykis yra nedraudžiamasis (TPVCAPDĮ 21 straipsnis); 2) jei atsakingas už žalos padarymą asmuo ar nukentėjęs trečiasis asmuo buvo nesąžiningi ir (ar) elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai (TPVCAPDĮ 22 straipsnis).

47. Draudimo įstatymo 98 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Pagal šią įstatymo normą ir CPK 178 straipsnį tuo atveju, kai draudėjas teigia, jog įvykis yra draudžiamasis, o draudikas teigia priešingai, tai šis turi įrodyti, jog įvykis yra nedraudžiamasis.

48. Byloje nebuvo ginčo, kad dėl eismo įvykio buvo apgadintos ieškovo ir trečiojo asmens vairuotos transporto priemonės. Tačiau atsakovė teigė, kad žala galimai kilo kitomis nei eismo įvykio dalyvių nurodytomis aplinkybėmis, t. y., kad vairuotojai pateikė klaidingą informaciją apie ginčo eismo įvykį, o pats įvykis, tikėtina, įvyko iš anksto susitarus. Teigė, jog ieškovo automobilio tam tikri užfiksuoti apgadinimai nesuderinami su ginčo eismo įvykio pobūdžiu, t. y. priekinio kairio sparno pažeidimai, stiklo skilimas ir oro pagalvių suveikimas negalėjo atsirasti ginčo eismo įvykio pasekmėje; rekonstruota VW Golf padėtis susidūrimo su automobiliu Mitsubishi metu nesuderinama (nenatūrali) su automobilio VW judėjimo trajektorija, jam įvažiuojant į (duomenys neskelbtini).

49. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad jei draudikui kyla abejonių dėl eismo įvykio aplinkybių, atsižvelgiant į įvykį, eismo įvykio deklaracijoje ar ją atitinkančiame dokumente nurodytą informaciją ar kitas aplinkybes, pavyzdžiui, kai eismo įvykio deklaracijoje ar ją atitinkančiame dokumente nurodytos aplinkybės nesutampa su kitomis aplinkybėmis ar informacija, jis privalo išsamiai ištirti eismo įvykio aplinkybes, siekdamas nustatyti draudžiamojo įvykio faktą, pasekmes ir draudimo išmokos dydį. Nei TPVCAPDĮ, nei kitas įstatymas nesuteikia eismo įvykio deklaracijai ar ją atitinkančiam dokumentui didesnės įrodomosios galios, todėl teismas, nagrinėdamas tokį ginčą, turi vertinti visus šalių pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-1075/2018).

50. Atsakovė nepripažino įvykio draudiminiu vadovaudamasi konkrečiai eksperto V. M. 2019 m. rugpjūčio 9 d. pateikta eksperto išvada. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, kai ekspertizė atliekama asmenų, kurie teismo nepaskirti byloje ekspertais, jų surašyta išvada nelaikoma įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-8/2005; 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2010). Toks dokumentas, jame esant žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, priskirtinas kitai įrodinėjimo priemonių rūšiai, nurodytai procesinio įstatymo, t. y. rašytiniam įrodymui (CPK 197 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2008). Neabejotina, kad V. M. turi specialių žinių eismo įvykių tyrimo srityje, dėl ko šiais klausimais ir atlieka privataus pobūdžio tyrimus bei teikia specialisto (eksperto) išvadas; V. M. surašyta išvada nelaikytina eksperto išvada, o yra laikoma privačiais rašytiniais įrodymais (CPK 197 str.). Tokiu atveju teismas specialisto išvadą pagrįstai vertino kaip rašytinį įrodymą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

51. Ekspertas V. M. savo išvadoje nurodė, jog automobilių Mitsubishi ir VW sugadinimai tarpusavyje yra suderinami tik sąlyginai – tam tikri automobilių apgadinimai galėjo susidaryti dėl jų susidūrimo, kai apie 36 km/h greičiu judėjęs Mitsubishi priekio kaire puse slystamai kontaktavo su stovėjusio, arba lėtai (iki 5 km/h) judėjusio automobilio VW dešiniu šonu; buvusiu susidūrimu negalima pagrįsti frontalinio smūgio oro pagalvių ir priekinių diržų įtempiklių suveikimo automobilyje Mitsubishi, taip pat šio automobilio priekinio kairio sparno pažeidimo, ties sandūra su priekiniu kairiu statramsčiu; – dėl susidūrimo su automobiliu Mitsubishi negalėjo susidaryti automobilio VW užpakalinio dešinio statramsčio deformacija; – be to, konstatavo, jog techniniu požiūriu negalima pagrįsti 2019 m. birželio 9 d. deklaruoto eismo įvykio dalyvių parodymų, nes tam tikri esminiai abiejų automobilių pažeidimai negalėjo susidaryti dėl jų susidūrimo, taip pat rekonstruota automobilio VW padėtis susidūrimo su automobiliu Mitsubishi metu nesuderinama su automobilio VW judėjimo trajektorija jam įvažiuojant į (duomenys neskelbtini).

52. Byloje buvo ieškovo pateiktas jo samdyto eksperto techniko B. D. V. transporto priemonių susidūrimo mechanizmo vertinimas. Eksperto techniko B. D. V. išvadoje nurodyta, kad galima daryti išvadą, jog automobilio Volkswagen Golf, valst. reg. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai, atsiradę jam susidūrus su automobiliu Mitsubishi Pajero Sport, valst. reg. Nr. (duomenys neskelbtini), turėjo būti lokalizuoti transporto priemonės kėbulo dešiniajame šone. Užfiksuoti automobilio Mitsubishi Pajero Sport apgadinimai lokalizacija atitinka apgadinimų, kurie turėjo būti padaryti šiam automobiliui 2019-09-06 įvykus eismo įvykiui, lokalizaciją. Materialinė žala padaryta priekinės dalies kairiajame kampe esančių detalių paviršiams. Metalo ištempimo kryptis, metalo įdubimų ir susiraukšlėjimų susidarymo, plastikinių detalių lūžimo kryptis ir detalių pasislinkimai iš konstrukcijos vietų, taip pat judėjimo iš priekio atgal išilginės ašies atžvilgiu kryptis leidžia daryti išvadą, jog apgadinimai, lokalizuoti automobilio Mitsubishi Pajero Sport priekinės dalies kairiajame kampe, yra susiję su bendru jų atsiradimo mechanizmu, t. y. jie yra padaryti veikiant išorinei jėgai į automobilio, kuris viršijo automobilio, nukreipto iš priekio atgal automobilio išilginės ašies atžvilgiu, deformuotų ir sudaužytų detalių atsparumo ribą, priekinės dalies kairįjį kampą. Pėdsaką formuojantis objektas įsiskverbė kryptimi, einančia iš priekio atgal. Apibendrinant tyrimo rezultatus, anot B. D. V., galima kategoriškai teigti, jog kontakto pėdsakų ant automobilio Mitsubishi Pajero Sport kėbulo priekinės dalies kairiojo kampo elementų paviršiaus susidarymo mechanizmas ir automobilio Volkswagen Golf kėbulo dešiniojo šono elementų paviršiaus transformacijų atsiradimo mechanizmas atitinka tiriamų transporto priemonių tarpusavio sąlyčio aplinkybes. Eksperto techniko išvadoje nurodyta, kad iš turimos medžiagos neįmanoma tiksliai nustatyti kiekvienos transporto priemonės judėjimo trajektorijos.

53. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. rugpjūčio 30 d. ekspertizės akte (byloje 2021 m. birželio 4 d. nutartimi paskyrus trasologinę – eismo įvykio ekspertizę) nurodyta, jog: 1) tikėtina, kad (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu pastatu įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis Mitsubishi susidūrė su automobiliu VW; 2) tikėtina, kad automobilio Mitsubishi priekinės dalies kairiojo krašto apgadinimai buvo padaryti atsitrenkus į automobilio VW dešinį šoną; 3) automobilio Mitsubishi sugadinimai, t. y. sulaužytas priekinio bamperio plastikinės apdailos kairys kraštas viršutinėje dalyje, padarant horizontalius nubraižymus ir antsluoksninius tamsiai mėlynos spalvos pėdsakus, sulaužytos priekinio bamperio plastikinės apdailos kairiojo krašto apdailos dalys apatinėje dalyje, nulaužtas posparnio tvirtinimas priekinėje dalyje, apibrozdintas priekinio kairio rato ratlankis, priekinio kairiojo rato traukės rutulinio šarnyro ir stebulės svirties deformacija, tikėtina buvo padaryti susidūrimo su automobiliu VW metu; 4) nustatyti, ar buvo kitų smulkių automobilio Mitsubishi kėbulo išorinių sugadinimų požymių, pagal pateiktus duomenis, negalima. Nustatyti kada ir dėl kokios priežasties suskilinėjo automobilio Mitsubishi priekinis stiklas dešinėje pusėje ties viduriu, negalima; 5) nustatyti, ar prieš deklaruotą eismo įvykį buvo automobilio VW dešiniojo šono išorinių apgadinimų požymių pagal pateiktus duomenis, negalima; 6) medžiagoje nurodomos aplinkybės apie tai, kad automobilių Mitsubishi ir VW susidūrimas įvyko dėl to, jog automobilio VW vairuotojui iš šalia kelio esančios teritorijos įvažiavus kairiu posūkiu į (duomenys neskelbtini) užtvėrė kelią jam iš dešinės artėjusiam automobiliui Mitsubishi, techniniu požiūriu neprieštarauja nustatytam susidūrimo mechanizmui; 7) nustatyta automobilio VW judėjimo trajektorija iš 24 numeriu pažymėto pastato teritorijos iki padėties (duomenys neskelbtini) važiuojamojoje dalyje, kurioje, tikėtina, esant šiam automobiliui į jo dešinį šoną atsitrenkė automobilis Mitsubishi, eismo įvykio vietoje esamomis kelio sąlygomis techniniu požiūriu buvo priimtina.

54. Pažymėtina, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone(CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis).

55. Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų.

56. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015).

57. Taigi, nagrinėjamu atveju šalys pateikė savo užsakymu atliktus specialistų vertinimus, be to, byloje buvo paskirta teismo ekspertizė, kurios išvados palankios ieškovui. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje tiek specialistams, tiek teismo ekspertui nekilo abejonių, jog eismo įvykis įvyko automobiliui Mitsubishi susidūrus su automobiliu VW, Mitsubishi priekinės dalies kairiuoju kraštu atsitrenkus į automobilio VW dešinį šoną.

58. Tačiau eksperto V. M. nuomone, eismo įvykio metu negalėjo suveikti oro pagalvės ir priekinių diržų įtempikliai automobilyje Mitsubishi, negalėjo atsirasti šio automobilio priekinio kairio sparno pažeidimas, ties sandūra su priekiniu kairiu statramsčiu. Pagal ekspertą techniką B. D. V. apgadinimai, lokalizuoti automobilio Mitsubishi Pajero Sport priekinės dalies kairiajame kampe, yra susiję su bendru jų atsiradimo mechanizmu. Transporto priemonių apgadinimų lokalizacija, pobūdis, forma, aukštis ir kryptis atitinka eismo įvykio aplinkybes. Šis ekspertas taip pat vertino, kad buvo atlikta automobilio diagnostikos sistemos patikra Mitsubishi oficialaus atstovo Nižnij Novgorode, buvo nustatyta, kad automobilio Mitsubishi priekinės saugos pagalvės ir priekiniai saugos diržai suveikė esant 12 329,4 km automobilio ridai. Diagnostikos rezultatai rodo, kad saugos sistema suveikė ginčo eismo įvykio metu. Teismo ekspertai negalėjo nustatyti, ar buvo kitų smulkių automobilio Mitsubishi kėbulo išorinių sugadinimų požymių, kada ir dėl kokios priežasties suskilinėjo automobilio Mitsubishi priekinis stiklas dešinėje pusėje ties viduriu.

59. Teisėjų kolegijos vertinimu, labiau tikėtina, kad automobilio Mitsubishi oro pagalvės ir diržo įtempikliai galėjo suveikti ginčo eismo įvykio metu. Tokias aplinkybes patvirtina Mitsubishi oficialaus atstovo Nižnij Novgorode 2019 m. spalio 4 d. raštas, kuriame nurodyta, kad automobilio Mitsubishi oro pagalvės ir diržo įtempikliai suveikė, kai automobilio odometro duomenys buvo 12 329,4 km; o 2019 m. birželio 10 d. atsakovės atstovams apžiūrint automobilį buvo užfiksuoti 12 334 km odometro duomenys, t. y. oro pagalvės buvo suveikusios prieš mažiau nei 5 km. Apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų, kad odometro duomenys, po suveikusių oro pagalvių, galėjo padidėti beveik 5 km dėl tos priežasties, kad ieškovas dar bandė su automobiliu važiuoti po eismo įvykio.

60. Ekspertas V. M. teigė, kad oro pagalvės negalėjo suveikti, tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, jo atlikti skaičiavimai buvo preliminarūs, be to, nebuvo vertinami konkretūs automobilio Mitsubishi Pajero Sport modelio gamintojo duomenys dėl saugos pagalvių suveikimo. Ekspertas V. M. 2021-11-29 teismo posėdžio metu nurodė, kad jis modeliavo kaip įvyko eismo įvykis, vertino, jog automobilio Mitsubishi greitis buvo 36 km/h, greitis sumažėjo tik 5 km/h ir dėl tokio greičio sumažėjimo negalėjo suveikti oro pagalvės; teigė, kad tokiam suveikimui turėjo būti bent jau 10-13 km/h greičio sumažėjimas. Nors V. M. laikėsi pozicijos, kad automobilis Mitsubishi Pajero Sport iki įvykstant autoįvykiui turėjo judėti didesniu greičiu, negu judėjo iš tikrųjų, o automobilio Mitsubishi Pajero Sport judėjimo greitis realybėje iš tikrųjų buvo bent du kartus mažesnis, negu greitis, kuriam esant bei įvykstant autoįvykiui, turi išsiskleisti oro pagalvės. Pažymėtina, kad eismo dalyviai, sąžiningai klysdami, taip pat galėjo netiksliai nurodyti transporto priemonių važiavimo greitį. Tuo tarpu, kaip pagrįstai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, vien transporto priemonės važiavimo greičio susidūrimo metu netikslus nurodymas, kai kiti įvykio duomenys patvirtina, kad susidūrimas tikrai įvyko ir transporto priemonės buvo apgadintos jo metu, nesudaro pagrindo laikyti eismo įvykį suklastotu ir tuo pagrindu vertinti jį kaip nedraudžiamąjį.

61. Be to, teismo ekspertas V. L. 2021-11-29 teismo posėdžio metu nurodė, kad pagal visą situacijos vertinimą automobilio Mitsubishi greitis galėjo neženkliai viršyti leistiną 40 km/h greitį, todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, greičio sumažėjimas galėjo būti ir didesnis nei 5 km/h.

62. Pripažintina, jog eismo įvykio metu suveikė oro pagalvės, dėl to atitinkamai galėjo būti pažeistas ir priekinis automobilio stiklas, ko iš esmės neneigė ir atsakovės pasitelktas ekspertas. Ekspertas V. M. 2021-11-29 teismo posėdžio metu nurodė, kad stiklo įtrūkimas viduryje nebuvo galimas, tačiau įvertinęs pateiktas nuotraukas nurodė, jog galimas stiklo skilimas keleivio pusėje išsiskleidus oro pagalvėms, tačiau toliau laikėsi pozicijos, kad šiuo atveju jos negalėjo suveikti.

Prielaidą, kad stiklas galėjo skilti dėl iššovusių/suveikusių oro pagalvių, teismo posėdžio metu iš esmės patvirtino tiek V. M., tiek teismo ekspertas (nors teismo ekspertizės metu ir nebuvo analizuojama, ar galėjo suveikti saugos oro pagalvės ir skilti priekinis stiklas). Teismo ekspertas V. L. 2021-11-29 teismo posėdžio metu nurodė, kad labai dažnai nutinka, jog iššovus keleivio oro pagalvei yra pažeidžiamas stiklas (šiuo atveju iš nuotraukų matyti, kad suveikė abi priekinės oro pagalvės), taip pat galima situacija, kad stiklas įtrūko dėl sparno deformacijos (nesant tiesioginio kontakto). Be to, kaip minėta, ieškovo samdytas ekspertas technikas vertino Mitsubishi oficialaus atstovo Nižnij Novgorode pateiktus duomenis, jam nekilo abejonių dėl automobilio sugadinimų, taip pat ir dėl oro pagalvių, priekinio stiklo.

63. Kadangi eismo įvykio dalyviai galėjo suklysti dėl jo metu buvusio transporto priemonių greičio, automobilio Mitsubishi Pajero Sport judėjimo greitis galėjo būti ir didesnis, tai negalima vienareikšmiškai spręsti, jog nuo smūgio negalėjo atsirasti šio automobilio priekinio kairio sparno pažeidimai, ties sandūra su priekiniu kairiu statramsčiu. Kaip minėta, teismo ekspertai negalėjo nustatyti, ar buvo kokių smulkių pažeidimų, o ekspertas technikas B. D. V. vertino, kad apgadinimai priekinės dalies kairiajame kampe yra susiję su bendru jų atsiradimo mechanizmu. Ekspertas V. M. 2021-11-29 teismo posėdžio metu nurodė, kad toks sugadinimas turėjo būti tiesioginio kontakto metu, o šiuo atveju pažeidimas yra aukščiau nei įvyko kontaktas, taip pat paaiškino, kad šalia pažeidimo buvusi plastmasė yra iššokusi iš savo vietos, galėjo tai nutikti tada, kai smūgis teko automobilio sparnui. Teismo ekspertas V. L. 2021-11-29 teismo posėdžio metu nurodė, kad per priekinio bamperio detales galėjo būti poveikis į priekinį sparną, o per šį – į galinį, atidarant vairuotojui dureles galėjo atsirasti pažeidimas, kadangi tarp durų susiaurėjo tarpas. Tokie paaiškinimai leidžia spręsti, kad smūgis sparnui galėjo sukelti tam tikrų pažeidimų kitose vietose ir netiesiogiai kontaktuojant automobiliams. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog, jeigu ir buvo tam tikri nubraižymai/įbrėžimai ant priekinio kairio sparno eismo įvykio metu, tai nepaneigia išvados, kad šis sparnas eismo įvykio metu buvo pažeistas (nors ir netiesioginio kontakto metu) ir vis tiek turėtų būti keičiamas. Pažymėtina, kad netgi jei ir buvo smulkūs, nereikšmingi pažeidimai ant automobilio kairiojo sparno, byloje yra nustatyta, kad į Mitsubishi Pajero Sport priekinį kairį sparną buvo atsitrenkta ir padaryti ženklūs jo sugadinimai.

64. Ieškovas į bylą buvo pateikęs duomenis dėl savo kelionės Lietuvoje trukmės, nuotraukas, anot ieškovo, darytas jo vizito Vilniuje (nuo 2019 m. birželio 6 d. iki eismo įvykio) metu, kuriose matyti ne tik automobilis, bet ir lietuviški užrašai ant pastatų, palapinių, kas leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog automobilis fotografuotas iki įvykio likus daugiausia 3 dienoms. Pateiktose nuotraukose nėra matomi kokie nors reikšmingesni automobilio Mitsubishi kairiojo priekinio sparno pažeidimai. Aplinkybių, kad iki eismo įvykio būtų įlenktas sparnas, nenurodė kiti įvykyje dalyvavę, jį matę asmenys. Ieškovas pateikė į bylą 2019 m. vasario 19 d. automobilio remonto išlaidų detalių aprašymą ir pinigų kvitą dėl apmokėjimo už automobilio remontą. Automobilio Mitsubishi Pajero Sport“ fotonuotraukos po 2018 m. eismo įvykio, palyginus su 2019 m. vasario 19 d. automobilio remonto išlaidų grafose nurodytais darbais sudaro prielaidą manyti, kad automobilis buvo remontuotas. Todėl negalima spręsti, kad eismo įvykio metu automobilis jau buvo apgadintas ir nesuremontuotas.

65. Pažymėtina, kad ieškovo samdytas ekspertas negalėjo nustatyti kiekvienos transporto priemonės judėjimo trajektorijos susidūrimo metu, teismo ekspertų nuomone, automobilio VW judėjimo trajektorija eismo įvykio vietoje esamomis kelio sąlygomis techniniu požiūriu buvo priimtina. Ekspertas V. M. išvadose nurodė, jog rekonstruota automobilio VW Golf padėtis (raudonas siluetas 9 pav.) susidūrimo su automobiliu Mitsubishi Pajero Sport metu nesuderinama su automobilio VW judėjimo trajektorija, įvažiuojant į (duomenys neskelbtini).

66. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad aikštelėje, iš kurios išvažinėjo automobilis VW, nėra vienos/įprastos/nustatytos važiavimo trajektorijos, nes ten kelias (pati aikštelė) yra duobėtas, todėl kiekvienas vairuotojas pasirenka pats kaip išvažiuoti į pagrindinę gatvę ((duomenys neskelbtini)), atsižvelgdamas į kelio nelygumus, metų laiką, kelio būklę. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė neginčija fakto, kad gatvė, iš kurios išvažiavo VW, yra nepatogi važiuoti – duobėtas žvyrkelis. Pirmosios instancijos teismo buvo vertinama ta aplinkybė, kad ir teismo ekspertizės akte užfiksuotos transporto priemonių padėtys gali nevisai atitikti jų faktines padėtis po eismo įvykio, galimai egzistuoja paklaida. Tačiau tuo pačiu sprendė, jog ir tuo atveju, jeigu transporto priemonių padėtys po eismo įvykio buvo kiek dešiniau, nei nurodyta/modeliuota teismo ekspertizės akte, ši aplinkybė nepaneigia išvados dėl automobilio VW įprastos važiavimo trajektorijos (ką nurodė teismo ekspertas).

67. Apeliantė nurodo, jog skirtumas eksperto surašytos eksperto išvados MV 2019-47 vaizduose 1 nuotraukoje ir 18 nuotraukoje yra dėl to, kad po eismo įvykio 1 nuotraukoje fotografuota stebėtojui esant gatvės važiuojamoje dalyje, o ekspertas fotografavo iš kelkraščio, bet fiksuojant vaizdą analogiška kryptimi, kaip ir 1 nuotraukoje, šie netikslumai nekeičia eksperto išvadų.

68. Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus apygardos teismo 2021-05-13 nutartyje, kuria byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, buvo pažymėta, kad nėra patikimas ekspertizės akte atliktas eismo įvykio eigos modeliavimas, nes nėra sutampantys duomenys dėl automobilių padėties. Teismas tuo metu vertino, kad ekspertas pripažino, jog ne visiškai tiksliai sumodeliavo eismo įvykio metu įvykusį automobilių susidūrimą. Pasisakė, kad ekspertas negalėjo patvirtinti, jog vaizdai 1 nuotraukoje ir 18 nuotraukoje yra visiškai identiški, t. y. kad buvo fotografuota tuo pačiu atstumu ir tuo pačiu kampu. Nurodė, kad ekspertizės akto 8 pav. nubraižytos automobilių padėtys po eismo įvykio, tačiau schema nesutampa su fotonuotraukomis, padarytomis iškart po eismo įvykio. Dėl šių nesutapimų atsakovės samdyto eksperto išvadoje pirmosios instancijos teismas, nagrinėjęs bylą antrą kartą, plačiau nepasisakė, akcentavo teismo ekspertizės išvadas, galimus transporto priemonių padėčių neatitikimus šias išvadas darant.

69. Apeliantė teigia, kad jos samdyto eksperto buvo fotografuota skirtingoje vietoje dėl saugumo, tačiau tai nepaneigia išvados, jog vaizdas 1 nuotraukoje ir 18 nuotraukoje nėra identiškas. Dėl kelio tuometinės būklės, galimų netikslumų atliekant automobilių padėties modeliavimą, nesutampant duomenims dėl automobilių padėties, negalima vienareikšmiškai spręsti, jog VW Golf padėtis susidūrimo su automobiliu Mitsubishi Pajero Sport metu buvo nesuderinama su automobilio VW judėjimo trajektorija, įvažiuojant į (duomenys neskelbtini) ką nurodė ekspertas V. M.. Be to, pažymėtina, kad automobilio judėjimo trajektorija galėjo būti įtakojama ir ieškovo, trečiojo asmens patirto susijaudinimo, stresinės būklės, matomumo (trečiasis asmuo nurodė nematęs ieškovo).

70. Teismo ekspertas V. L. 2021-11-29 teismo posėdžio metu nurodė, kad automobiliai buvo nufotografuoti po eismo įvykio nevisai taip, kaip įvyko įvykis, kadangi automobilis Mitsubishi sustojo greičiau, o VW dar judėjo. Teismo ekspertas nurodė, jog automobilio Mitsubishi greitis galėjo viršyti leistiną 40 km/h greitį, VW galėjo važiuoti apie 21,4 km/h greičiu, tuo tarpu ekspertas V. M. 2021-11-29 teismo posėdžio metu teigė modeliavęs, jog Mitsubishi greitis buvo 36 km/h, VW galėjo važiuoti apie 0-4 km/h greičiu. Teisėjų kolegijos vertinimu šios aplinkybės taip pat galėjo turėti įtakos modeliavimui.

71. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo nesutikti su teismo ekspertų pateiktomis išvadomis, kad automobilio VW judėjimo trajektorija iš (duomenys neskelbtini) važiuojamojoje dalyje, kurioje, tikėtina, esant šiam automobiliui į jo dešinį šoną atsitrenkė automobilis Mitsubishi, eismo įvykio vietoje esamomis kelio sąlygomis techniniu požiūriu buvo priimtina. Nors dėl galimos paklaidos teismo ekspertizės akte atvaizduotos automobilių padėtys krūmo atžvilgiu bei VW judėjimo trajektorija taip pat gali būti netikslios, tačiau teismo ekspertas patvirtino, jog net ir 1-2 m netikslumai negalėtų paneigti išvados dėl automobilio VW įprastos važiavimo trajektorijos, juo labiau vertinant, kokios būklės kelias ten yra.

72. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė orientuojasi į netgi 2 metrų paklaidą (nors teismo ekspertas nurodė, jog ji būtų apie 1-2 metrus) ir siekia automobilių padėties bei judėjimo trajektorijos modeliavimą prilyginti savo eksperto pateiktai pozicijai, teigia, kad pagal tokią važiavimo trajektoriją automobilis VW Golf, jei jo kelyje nebūtų atsidūręs Mitsubishi automobilis, būtų nuvažiavęs nuo kelio, o ne atsidūręs reikiamoje eismo juostoje. Tačiau eismo įvykio metu dalyvavę ieškovas ir trečiasis asmuo, taip pat liudytojas R. V. nurodė, kad VW automobilis ketino išvažiuoti į pagrindinį kelią, sukti į kairę, tada išvažiavo į kelią tiesiai prieš automobilį Mitsubishi bei su juo susidūrė. Po eismo įvykio darytose nuotraukose matyti VW automobilis, su ženkliai į kairę išsuktais ratais, kad buvo sukama į kairę nurodė ir atsakovės samdytas ekspertas (teigęs, kad tai įvyko pačioje pabaigoje prieš susidūrimą). Eksperto V. M. išvados 20,21 nuotraukose matyti, kokios prastos yra būklės šalutinis kelias (žvyruotas, duobėtas, kelių sankirtos kraštai vietomis nelygūs), todėl neabejotina, kad VW vairuotojo važiavimo trajektorija sukant į kairę galėjo būti nestandartinė, siekiant išvengti automobilio apgadinimų dėl kelio būklės (kaip ir vairuotojo elgesys, koncentracija į šalutinį kelią). Tai, kad buvo užfiksuoti pėdsakai dėl ratų slydimo, nesudaro pagrindo spręsti, jog VW vairuotojas siekė susidūrimo su ieškovo automobiliu, ypač atsižvelgus į tai, kad trečiasis asmuo teigė nematęs automobilio Mitsubishi. Byloje neginčijama, kad automobiliai iš tiesų susidūrė, trečiasis asmuo išvažiavo iš šalutinės gatvės nepraleidęs pagrindiniu keliu važiavusio ieškovo automobilio, dėl ko neabejotina, jog jis buvo kaltas dėl eismo įvykio.

73. Byloje buvo nustatytos aplinkybės, jog 2019-07-29 tas pats ieškovo automobilis pateko į kitą eismo įvykį, dėl jo ieškovui kita draudimo bendrovė išmokėjo 400 000 rublių draudimo išmoką. Byloje nėra duomenų, ar po ginčo eismo įvykio automobilis iki 2019-07-29 buvo suremontuotas. Tačiau minėta aplinkybė nėra teisiškai reikšminga nagrinėjamoje byloje (ji galėtų būti reikšminga sprendžiant dėl žalos, patirtos 2019-07-29 eismo įvykyje, atlyginimo). Atitinkamai negalima sutikti su apeliante, kad ieškovui žalą dėl automobilio apgadinimų visą ar iš dalies jau yra atlyginęs kitas draudikas, dėl ko jis nebeturi reikalavimo teisės šioje dalyje į atsakovę. Šiuo atveju ieškovas pasirinko žalos dėl automobilio sugadinimo nustatymo dydį pagal turto vertintojo E. L. apskaičiuotas būtinas turto remonto išlaidas, o ne pagal jau patirtas. Spręsti, kad ieškovas elgėsi nesąžiningai, siekė klaidinti draudiką nėra pagrindo, kadangi byloje buvo reikšminga nustatyti aplinkybes dėl automobilio būklės iki eismo įvykio, jo metu padarytų apgadinimų, bet ne kokia galėjo būti būklė vėliau. Kaip minėta, duomenis apie iki eismo įvykio automobiliui padarytų apgadinimų apimtį, atliktus remonto darbus ieškovas pateikė. Teismas nemato pagrindo spręsti, jog ieškovo paaiškinimai būtų nenuoseklūs, klaidinantys, ar būtų paneigti kitais byloje esančiais įrodymais.

74. Negalima sutikti su apeliante, kad ieškovui iš atsakovės nepriteistinos 2375,52 EUR bylinėjimosi išlaidos. Nustatyta, kad ieškovas patyrė byloje 2 375,52 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 555 Eur (277 Eur už ieškinį ir 278 Eur už apeliacinį skundą) žyminis mokestis, 1250 Eur (1 000 Eur + 250 Eur) išlaidos advokato pagalbai apmokėti, 297,54 Eur (59,04 Eur + 150,50 Eur + 88 Eur) vertimo išlaidos ir 272,98 Eur (545,95 Eur / 2) ekspertizės išlaidos. Apeliantė teigia, kad bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos dėl to, kad pinigų priėmimo kvitai pasirašyti tik ieškovo atstovo, juose nėra nurodytas civilinės bylos numeris, nėra informacijos apie tai, kas pinigus ieškovo atstovui perdavė. Nors apeliantė aiškiai nenurodo, bet kelia klausimą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo, o ne dėl visų ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Pažymėtina, kad pati apeliantė pripažįsta, jog ieškovas Lietuvoje negyvena ir nesilanko. Ieškovas nurodo, jog pinigus atstovui perdavė per kitą asmenį, bet tai būtent jis (ieškovas) mokėjo advokatui už jo paslaugas. Pinigų priėmimo kvituose (2020-11-26 kvitas sumai 1000 Eur, 2021-10-18 kvitas sumai 250 Eur) yra užfiksuota ūkinė operacija, t.y. pinigų gavimas, nurodytas mokėtojas A. M., advokato nurodoma už kokius veiksmus pinigai gaunami. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors ieškovas ir nėra pasirašęs pinigų priėmimo kvituose, advokato patvirtinimas apie faktiškai gautas lėšas laikytinas pakankamu įrodymu, jog ieškovas šias išlaidas faktiškai patyrė, ieškovui advokato teisinės paslaugos buvo teikiamos. Todėl jos pagrįstai buvo priteistos iš atsakovės, neginčijančios pačių bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumo, jų būtinumo.

75. Vadovaudamasi išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str.). Kadangi atsakovė turėjo pareigą pagrįsti savo priimtą sprendimą, kuriuo atsisakyta išmokėti draudimo išmoką ieškovui, įrodyti, kad eismo įvykis yra nedraudiminis, tačiau to nepadarė, spręstina, kad atsakovė neturėjo teisės atsisakyti išmokėti ieškovui draudimo išmokos. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas palieka nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

76. Kadangi apeliacinis skundas netenkintinas pilnai, atsakovės išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 250 Eur dydžio išlaidas, susijusias su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu. Kadangi minėtos išlaidos neviršija Rekomendacijose 8.11 p. numatyto maksimalaus užmokesčio dydžio, šios išlaidos priteistinos ieškovui iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistu.

Priteisti iš atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“, j. a. k. 110057869, ieškovui A. M. (A. M.), gim. (duomenys neskelbtini), 250 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Ramunė ČeknienėLaimantas MisiūnasLaimutė Sankauskaitė