Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-190-330/2022

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-04-07
Bylos Nr.: 2A-190-330/2022
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Dalia Kačinskienė, Gintaras Pečiulis, Tomas Venckus
Atsakovas: Ligoninei
Trečiasis asmuo: Draudikas

(S) BYLA NEVIEŠALIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. balandžio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškinį atsakovėms Ligoninei 1 bei Ligoninei 2 dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys Draudikas 1, Draudikas 2.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai kreipėsi į teismą atsakovėms Ligoninei 1 ir Ligoninei 2, prašydami priteisti iš atsakovių X dydžio turtinės žalos atlyginimą (kiekvienam ieškovui po lygiai), X Eur neturtinės žalos atlyginimą (kiekvienam ieškovui po lygiai) bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovai nurodė, kad jų vaikas 2018 m. (duomenys nevieši) 13 val. buvo paguldytas į Ligoninės 1 pediatrijos skyrių, o po pusantros dienos 2.50 val. nakties atvežtas į Ligoninę 2, kur gydytas reanimacijos bei intensyvios terapijos skyriuje iki 10.36 val., kuomet perkeltas į III lygio ligoninę. Kitą dieną fiksuota ieškovų vaiko smegenų mirtis, o dar po dviejų dienų – biologinė mirtis.

3. Ieškovai nurodė, kad policija atliko ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnį (sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo), kuris pradėtas remiantis III lygio ligoninės gydytojų pateikta informacija. Vėliau ikiteisminis tyrimas perkvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnį (tarnybinių pareigų neatlikimas). 2018 m. gale ikiteisminis tyrimas nutrauktas, skundai dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo atmesti.

4. Ieškovai pažymėjo, kad Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Akreditavimo tarnyba) direktoriaus 2018 m. (duomenys nevieši) įsakyme ir 2018 m. (duomenys nevieši) Neplaninio asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo ataskaitoje Nr. (duomenys nevieši) nurodyta, kad Ligoninėje 1 asmens sveikatos priežiūros paslaugos ieškovų vaikui teiktos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Ieškovai taip pat akcentavo, kad nurodytame Akreditavimo tarnybos direktoriaus įsakyme bei patikrinimo ataskaitoje Nr. (duomenys nevieši) fiksuota, jog ir Ligoninėje 2 asmens sveikatos priežiūros paslaugos ieškovų vaikui teiktos nesilaikant teisės aktų reikalavimų.

5. Ieškovų įsitikinimu, jų vaikui buvo teikiamos nekokybiškos gydymo paslaugos, todėl jie kreipėsi į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją (toliau – ir Komisija) dėl žalos atlyginimo, tačiau Komisija ieškovų pareiškimo netenkino.

6. Ieškovų reikalavimai atsakovei Ligoninei 1 grindžiami tuo, kad šioje ligoninėje ieškovų vaikui buvo nustatyta neteisinga sveikatos sutrikimo diagnozė (bylos medžiaga, susijusi su ligos pobūdžiu pripažinta nevieša informacija; lydinčios ligos – (duomenys nevieši)). Net jeigu diagnozė būtų buvusi teisinga, ieškovų vaikas pablogėjus sveikatos būklei pavėluotai perkeltas į aukštesnio lygio ligoninę, o tai turėtų būti vertinama kaip netinkamas medicinos paslaugų suteikimas. Ieškovų teigimu, įvertinus III lygio ligoninėje nustatytą ieškovų vaiko sveikatos sutrikimo diagnozę (difuzinis smegenų ir smegenėlių sužalojimas, sukeltas nepatikslintos traumos), Ligoninėje 1 ieškovų vaikas galėjo būti traumuotas šios ligoninės darbuotojų.

7. Vertindami atsakovės Ligoninės 2 suteiktas ieškovų vaiko gydymo paslaugas, ieškovai nurodė, kad šioje ligoninėje taipogi buvo nustatyta neteisinga diagnozė ((duomenys nevieši) liga, nepatikslinta), nors neatlikti reikiami tyrimai, kurie būtų leidę nustatyti būtent tokią diagnozę, o medicininiai įrašai pagrindžia, jog ieškovų vaikui komplikacijos galėjo atsirasti nuo patirtos traumos. Ieškovai taip pat akcentavo Ligoninės 2 darbuotojų nepateisinamą delsimą perkelti ieškovų vaiką į III lygio ligoninę.

Šalies argumentai

8. Ieškovai nurodė, kad prašomą priteisti neturtinę žalą sudaro jų neigiami išgyvenimai, patirti mirus jų vaikui. Prašomą priteisti turtinę žalą sudaro ieškovų vaiko laidojimo išlaidos.

9. Atsakovė Ligoninė 1 su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Ligoninės 1 tvirtinimu, ieškovų vaikas šioje ligoninėje gavo kvalifikuotas, tinkamas, laiku suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Ieškovų vaikas buvo paguldytas į Vaikų ligų skyrių pagal gydytojos pediatrės (duomenys nevieši) siuntimą, kuriame nurodyta diagnozė – ūminis bronchitas, nepatikslintas. Įvertinus siuntimo duomenis, po pirminės apžiūros ir objektyvaus ištyrimo nustatyta preliminari diagnozė – (duomenys nevieši). Tuoj pat (per valandą) buvo atlikti laboratoriniai tyrimai, paskirtas simptominis gydymas.

10. Atsakovė Ligoninė 2 su ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti. Ligoninė 2 akcentavo, kad Akreditavimo tarnyba nevertina diagnozių teisingumo, paskirtų gydymo procedūrų tikslingumo, kitų medicininio pobūdžio aspektų, todėl Akreditavimo tarnyba negali objektyviai nustatyti paciento esamos ar buvusios sveikatos būklės, o šios tarnybos atlikto patikrinimo ataskaita negali būti vertinama kaip įrodymas, patvirtinantis ieškovų argumentus. Ligoninės 2 Vaikų reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje ieškovų vaikas buvo gydomas nuo 2018 m. (duomenys nevieši) 2.50 val. iki 10.36 val. Atsakovė Ligoninė 2 laikėsi pozicijos, kad įvertinus klinikinius tyrimų rezultatus, susirgimo kliniką bei teismo medicinos specialistų išvadas, ieškovų vaikui parinkti bei atlikti tyrimai, kaip ir gydymas medikamentais, buvo teisingi ir savalaikiai – gydymas atliktas laikantis diferencinės diagnostikos metodikos, atsižvelgiant tiek į (duomenys nevieši) tikimybę, tiek į galimą galvos smegenų sukrėtimą. Ligoninės 2 tvirtinimu, nuo pat stacionarizavimo į ligoninės Vaikų reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių pacientui buvo atlikti visi būtini tyrimai, nustatant komos ir traukulių priežastį, skubos tvarka atliktas GSKT tyrimas (galvos smegenų tomografija), kurio metu nustatyta (duomenys nevieši).

11. Draudikas 1 su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Trečiasis asmuo laikėsi pozicijos, kad Ligoninėje 2 ieškovų sūnui medicinos paslaugos buvo suteiktos tinkamai ir kokybiškai, be to, jis atkreipė dėmesį į bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusią aplinkybę, jog ieškovai turtinės žalos nepatyrė, tokią žalą patyrė ieškovų artimieji, kurie byloje nepareiškė reikalavimų.

12. Draudikas 2 pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13. Šiaulių apygardos teismas 2021 m. balandžio 26 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė.

14. Teismas nustatė, kad ieškovų vaikas gimęs (duomenys nevieši). Pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaiga 2018 m. (duomenys nevieši) išrašė siuntimą ieškovų vaiko ištyrimui ir gydymui, kadangi pacientas savaitę laiko sirgo, kosėjo, jam pakilo temperatūra iki 39 laipsnių Celsijaus, burnaryklė buvo raudona, alsavimas plaučiuose šiurkštus.

15. Ieškovų vaikas 2018 m. (duomenys nevieši) 13.00 val. stacionarizuotas į Ligoninės 1 pediatrijos skyrių stebėjimui. 2018 m. (duomenys nevieši), po dviejų dienų 2.00 val. ieškovų vaikas išvežtas į Ligoninę 2. Nuo 2018 m. (duomenys nevieši) nuo 2.50 val. iki 10.36 val. ieškovų vaikas buvo gydomas Ligoninės 2 reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje, po to pervežtas į III lygio ligoninę. III lygio ligoninėje 2018 m. (duomenys nevieši) (po vienos dienos nuo pervežimo) 20.30 val. fiksuota ieškovų vaiko galvos smegenų mirtis, 2018 m. (duomenys nevieši) (po dviejų dienų nuo smegenų mirties diagnozės) 18.00 val. konstatuota biologinė mirtis.

16. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos teismas nustatė, kad ieškovų vaikas mirė dėl (duomenys nevieši). Be to, ieškovų vaikui buvo nustatyti sužalojimai (duomenys nevieši). Ieškovų vaikui kliniškai nustatyto (duomenys nevieši) pagrįsti nepakanka klinikinių duomenų, mirusiojo palaikų tyrimo metu ši diagnozė nenustatytas, todėl toks sužalojimas paneigtas.

17. Vertindamas ginčo laikotarpiui aktualius teisės aktus, teismas padarė išvadą, jog buvo įtvirtinta kaltės pagrindu atsirandanti civilinė atsakomybė, todėl tokiai atsakomybei kilti būtina nustatyti visas Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtintas sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį bei žalą padariusio asmens kaltę. Teismo vertinimu, šio ginčo atveju kaltė yra preziumuojama, todėl atsakovės turėtų paneigti kaltės prezumpciją, įrodinėdamos, kad jų darbuotojai nėra kalti dėl atsiradusios žalos.

18. Teismas pabrėžė, kad pagal kasacinio teismo praktiką gydytojų atsakomybė yra profesinė atsakomybė, gydytojų prievolės turinį sudaro gydytojo pareiga užtikrinti, kad gydytojo prievolės pacientui būtų vykdomos dedant maksimalias pastangas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nors teismų praktikoje apibrėžti atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo kriterijai yra skirti gydytojams – profesionalams, tačiau bendrąja prasme šie standartai taikytini ir kito gydymo įstaigos personalo atžvilgiu, įskaitant slaugytojus (atsižvelgiant ir įvertinant slaugytojų kompetencijos bei profesinės veiklos reikalavimų specifiką), taip pat medicinos įstaigos administraciją.

19. Teismas sutiko su ieškovų argumentais, kad byloje nėra įrodymų apie vaiko sužalojimą iki jo gydymo Ligoninėje 1, tačiau teismas atkreipė dėmesį ir į tai, jog nėra įrodymų apie ieškovų vaiko sužalojimą Ligoninėje 1 įstatant kateterį. Procedūriniame kabinete, kur buvo statomas kateteris ieškovų vaikui, ieškovės nebuvo, ji tik girdėjo kaip vaikas verkė. Teisme apklaustos Ligoninės 1 darbuotojos neigė, kad, atlikdamos kateterio statymo procedūrą, sužalojo vaiką, jų teigimu, ieškovė pati atsisakė kartu eiti į procedūrinį kabinetą. Teismas nurodė, kad aplinkybę dėl ieškovų vaiko galvos (smegenų) sutrenkimo paneigė specialisto išvada, bei du ekspertizės aktai. Aplinkybę, kad iki patenkant į gydymo įstaigą ar hospitalizavimo metu ieškovų vaikui buvo sutrenkta galva, paneigia ir byloje esantis (duomenys neskelbtini) prokurorės nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą. Teismas nurodė, kad ieškovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių jų išdėstytas aplinkybes apie sūnaus galvos sutrenkimą Ligoninėje 1, todėl neturėjo pagrindo konstatuoti Ligoninės 1 darbuotojų neteisėtų veiksmų.

20. Vertindamas ieškovų argumentus apie Ligoninėje 1 ir Ligoninėje 2 ieškovų vaikui suteiktas netinkamas gydymo paslaugas, nenustatytą teisingą diagnozę, pavėluotą kreipimąsi į aukštesnio lygio gydymo įstaigą, teismas padarė išvadą, kad byloje esantys duomenys pagrindžia, jog pagal nustatytą diagnozę ligoniui buvo paskirtas tinkamas, šiuolaikiniais mokslo įrodymais ir rekomendacijomis pagrįstas gydymas, ligonio perkėlimas į kitą gydymo įstaigą buvo savalaikis ir negalėjo turėti įtakos paciento ligos eigai bei komplikacijų išsivystymui. Teismas konstatavo, kad teikiant ieškovų vaikui sveikatos priežiūros paslaugas Ligoninės 1 ir Ligoninės 2 darbuotojai medicininiu požiūriu netinkamų veiksmų neatliko.

21. Teismas pažymėjo, kad priešingai nei teigia ieškovai, III lygio ligoninėje nustatyta klinikinė diagnozė (duomenys nevieši) buvo neteisinga – ši diagnozė nepatvirtinta histologiniu tyrimu (audinių tyrimas) ir ekspertizės aktu, taip pat nepatvirtinta atliktos autopsijos metu. Visgi ir šiuo atveju klinikinės diagnozės dalis dėl komplikacijų ir gretutinių ligų buvo teisinga, ligonio gydymo plano sudarymui ir ligos išeičiai pagrindinės diagnozės formuluotė įtakos neturėjo, paciento mirtį lėmė komplikacijos, kurios buvo gydomos tinkamai.

22. Įvertinęs Akreditavimo tarnybos Neplaninio asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo ataskaitas, teismas konstatavo, kad dauguma jose nurodytų pažeidimų yra susiję su dokumentacijos pildymu, o ne su paciento diagnozės nustatymu ar paskirto gydymo tinkamumo vertinimu. Dėl nurodytos priežasties teismas nesivadovavo Akreditavimo tarnybos išvadomis.

23. Teismas taip pat nesutiko su ieškovų argumentais, kad teismo paskirtos deontologinės ekspertizės aktas yra prieštaringas, jog vienos ekspertų išvados prieštarauja kitoms, todėl juo vadovautis esą negalima. Teismo vertinimu, tiek specialisto išvados, tiek ekspertizės išvados vienos kitoms neprieštarauja, jose nustatytos aplinkybės atitinka kituose oficialiuose rašytiniuose įrodymuose nurodytas aplinkybes.

24. Nenustatęs atsakovių neteisėtų veiksmų, teismas nusprendė ieškinį atmesti bei pagal tokį bylos rezultatą paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

25. Apeliaciniame skunde ieškovai prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. balandžio 26 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti bei priteisti ieškovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Skunde taip pat pareikštas prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, apklausti liudytojus (III lygio ligoninės gydytojus), paskirti pakartotinę teismo ekspertizę, į ekspertų sudėtį įtraukiant III lygio ligoninės gydytojus. Apeliacinis skundas motyvuojamas tokiais esminiais argumentais:

25.1. Teismas netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus.

25.2. Ieškovų vaikui nustačius (duomenys nevieši), kuomet susidarė gyvybei grėsminga būklė, išsivystanti dėl uždegiminės reakcijos, ne tik buvo netinkamai diagnozuotas sutrikimas ir skirtas netinkamas gydymas, bet ir nepateisinamai delsta pristatyti ieškovų vaiką iš Ligoninės 1 į aukštesnio lygio medicinos įstaigą.

25.3. Teismas nevertino byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų ir tokių faktinių aplinkybių, kad ieškovų vaikas Ligoninėje 1 buvo stacionarizuotas pagal gydytojos pediatrės (duomenys nevieši) siuntimą, o ši gydytoja, apžiūrėjusi ieškovų vaiką visiškai išrengtą, nenustatė ieškovų vaikui (duomenys nevieši) požymių, nebuvo nustatyti sumušimai ant vaiko kūno, akyse nebuvo jokių kraujosruvų.

25.4. Aplinkybę, kad Ligoninėje 1 po antro kateterio pastatymo ieškovų vaikui atsirado (duomenys nevieši) ar patirtai traumai būdingi požymiai, patvirtina ieškovės bei liudytojų (duomenys nevieši) parodymai.

25.5. Teismas neįvertino, kad Ligoninėje 1 antrą kateterį ieškovų vaikui statė darbuotoja (duomenys nevieši), o šiai padėjo valytoja (duomenys nevieši) (kuri pagal teisės aktus neturėtų atlikti tokių funkcijų).

25.6. Darydamas išvadas teismas be pagrindo suteikė pirmenybę paskutinės ekspertizės aktui, o kiti įrodymai nebuvo vertinami.

25.7. Sprendimas yra nemotyvuotas ir teisiškai neargumentuotas, teismas ignoravo įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisykles, o ekspertizės akto išvados, kuriomis rėmėsi teismas, yra prieštaringos, prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams.

Atsiliepimas

26. Atsakovė Ligoninė 1 atsiliepime su skundu nesutiko, prašė jo netenkinti bei priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ligoninė 1 taip pat nesutiko su apeliantų prašymu bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsakovės Ligoninės 1 atsiliepimas grindžiamas tokiais atsikirtimais skundui:

26.1. Ligoninėje 1 ieškovų vaikui nustatyta diagnozė – (duomenys nevieši) ir įtariamas (duomenys nevieši) – buvo absoliučiai patvirtinta atlikus patologoanatominę ekspertizę.

26.2. Įvertinus gydytojo aprašytą ieškovų vaiko klinikinę būklę, atlikus laboratorinius tyrimus, radiologinį tyrimą, pirminė diagnozė buvo nustatyta teisingai, o pagal nustatytą diagnozę pacientas gydytas tinkamai.

Šalies argumentai

26.3. Rašytiniai įrodymai paneigia apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kad Ligoninė 1 pavėluotai kreipėsi į aukštesnio lygio ligoninę.

26.4. Ieškovų atstovas buvo pareiškęs prašymą apklausti III lygio ligoninės gydytojus, tačiau nesugebėjęs teismui paaiškinti, kokias aplinkybes patvirtintų šie gydytojai, ieškovų atstovas prašymą atsiėmė.

27. Atsakovė Ligoninė 2 su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovės Ligoninės 2 atsiliepimas grindžiamas šiais motyvais:

27.1. Ieškovų vaiko mirtį lėmė (duomenys nevieši).

27.2. Apeliacinio skundo teiginiai apie sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, galimą ligos eigą, išgijimą be pasekmių, galimai nenustatytas diagnozes, ne tik prieštarauja logikai, bet ir byloje nustatytoms aplinkybėms, kad pacientui gydymas ligoninėse buvo atliktas tinkamai ir laiku.

27.3. Sunki paciento būklė pašalino galimybę atlikti kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso tyrimus, Ligoninėje 2 pacientui nenustatyta (duomenys nevieši) traumų, todėl apeliacinio skundo teiginiai yra tik įrodymais nepagrįstos prielaidos.

27.4. Procesas vyksta ne įtikinėjimo, o įrodinėjimo pagrindu – šalys privalo pateikti įrodymus, o bylos medžiaga akivaizdžiai patvirtina aplinkybes, kad atsakovių gydytojai medicinos paslaugas pacientui ieškovų vaikui teikė tinkamai.

27.5. Teismo ekspertizės akte pakankamai išsamiai ir motyvuotai paneigti ieškovų nurodyti Ligoninės 2 gydytojų tariamai neteisėti veiksmai.

28. Trečiasis asmuo Draudikas 1 su skundu nesutiko, prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Trečiojo asmens atsiliepimas motyvuojamas šiais teiginiais:

28.1. Apeliacinis skundas yra nepagrįstas, visi skunde išdėstyti argumentai jau buvo nurodyti pirmosios instancijos teisme, kuriame jie buvo įvertinti bei atmesti.

28.2. Apeliaciniame skunde nepateikti nauji argumentai ar faktinės aplinkybės, o skundas grindžiamas subjektyviais pačių ieškovų ar jų atstovo žodiniais paaiškinimais.

28.3. Teismas nepažeidė įrodymų vertinimo bei įrodinėjimo taisyklių.

28.4. III lygio ligoninės gydytojų įtraukimas į ekspertų komisiją neužtikrintų ekspertizės nešališkumo.

Atsiliepimas

29. Trečiasis asmuo Draudikas 2 atsiliepime į apeliacinį skundą su skundu nesutiko, prašė jo netenkinti. Atsiliepime išdėstyti šie teiginiai:

29.1. Teismo ekspertizės akto turinys nuosekliai pagrindžia, kad ieškovų vaikui gydymo įstaigose paslaugos buvo teikiamos laikantis maksimalaus atidumo ir rūpestingumo standartų, pacientas konsultuotas visų reikiamų specialistų, jam atlikti būtini tyrimai, parinktas reikiamas gydymas.

29.2. Nenustačius atsakovių neteisėtų veiksmų, likusių civilinės atsakomybės sąlygų analizavimas nėra tikslingas.

30. Apeliacinės instancijos teisme 2022 m. kovo 14 d. gautas atsakovės Ligoninės 1 prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

31. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Tokių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl apeliaciniame skunde pareikštų prašymų

32. Apeliaciniame skunde ieškovai (apeliantai) pareiškė prašymus: 1) bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; 2) šaukti liudytojus (penkis III lygio ligoninės gydytojus); 3) skirti pakartotinę ekspertizę, ją pavedant atlikti minėtos III lygio ligoninės gydytojams. Prašymai apeliaciniame skunde dėl liudytojų šaukimo ir pakartotinės ekspertizės skyrimo siejami su prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka patenkinimu.

33. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, nustatytą CPK 321 straipsnio 1 dalyje, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė skirti apeliacinio skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka tais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Pažymėtina, kad šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.

34. Ieškovai (apeliantai) prašymą bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka grindė tuo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė rungimosi principą – nepagrįstai atmetė prašymą skirti pakartotinę teismo ekspertizę, netenkino prašymo dėl liudytojų apklausos.

35. 2021 m. kovo 3 d. ieškovų (apeliantų) atstovas pareiškė prašymą kviesti liudytojus – ieškovų močiutes, ieškovės draugę, Pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytoją, dešimt Ligoninės 1 gydytojų bei kitų darbuotojų, tris Ligoninės 2 darbuotojus, penkis III lygio ligoninės gydytojus. 2021 m. kovo 3 d. posėdyje pirmosios instancijos teismas nutarė prašymą dėl liudytojų šaukimo spręsti išklausius šalių paaiškinimus. 2021 m. kovo 3 d. teismo posėdyje po šalių paaiškinimų ieškovų (apeliantų) atstovas nurodė palaikantis prašymą kviesti liudytojus, tačiau jei teismas manytų, kad liudytojų sąrašas per didelis, ieškovai (apeliantai) prašo kviesti ieškovų močiutes, ieškovės (apeliantės) draugę, Pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytoją, Ligoninės 1 dvi darbuotojas, stačiusias ieškovų vaikui kateterį, III lygio ligoninės gydytojus, iškvietusius policijos pareigūnus bei dalyvavusius gydytojų konsiliume. 2021 m. kovo 3 d. žodine nutartimi pirmosios instancijos teismas prašymą kviesti liudytojus patenkino iš dalies. Atmesdamas prašymą apklausti III lygio ligoninės gydytojus, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovai (apeliantai) nepateikė argumentų, kurie sudarytų pagrindą apklausti III lygio ligoninės gydytojus, be to, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog bylos nagrinėjimo metu apklausus liudytojus, gali atsirasti pagrindas apklausti ir kitus liudytojus, o liudytojų šaukimo klausimas nėra galutinai išspręstas. 2021 m. balandžio 7 d. teismo posėdyje ieškovų (apeliantų) atstovas prašymo kviesti liudytojus nebereiškė. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad spręsdamas ieškovų prašymą dėl liudytojų, pirmosios instancijos teismas sudarė galimybes ieškovams (apeliantams) kviesti liudytojus, nepažeidė CPK 12 straipsnyje įtvirtinto rungimosi principo. Ieškovai (apeliantai) nepasinaudojo galimybe teikti kartotinį prašymą dėl liudytojų apklausos teisme, be to, nekonkretizavo, kokias aplinkybes įrodinėtų III lygio ligoninės gydytojų parodymais.

36. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad po liudytojų apklausos buvo pateiktas prašymas skirti pakartotinę teismo ekspertizę. Toks ieškovų (apeliantų) atstovo teiginys nėra teisingas – 2020 m. balandžio 7 d. teismo posėdyje apklausus liudytojus, ieškovų (apeliantų) atstovas nurodė, kad neturi prašymų. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo svarstyti pakartotinės ekspertizės skyrimo klausimo. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovų (apeliantų) prašymas ekspertizę pavesti atlikti III lygio ligoninės gydytojams, dalyvavusiems gydant mirusįjį ieškovų vaiką, analizuojant jo mirties atvejį, apskritai negalėtų būti tenkinamas, kadangi sukurtų CPK 67 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą eksperto (ekspertų) nušalinimo pagrindą.

37. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, nenustatė būtinybės bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes ieškovų prašymas kviesti liudytojus buvo išnagrinėtas pirmosios instancijos teisme, prašymas skirti pakartotinę ekspertizę pareikštas tik apeliacinės instancijos teisme, byloje surinkta pakankamai daug įrodymų (šalių paaiškinimai, teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymai, trys tomai ikiteisminio tyrimo medžiagos, dvi Akreditavimo tarnybos išvados, ikiteisminio tyrimo metu specialisto atliktų autopsijos ir histologinių tyrimų pagrindu parengta išvada, ikiteisminio tyrimo metu atliktos deontologinės ekspertizės aktas, pirmosios instancijos teismo paskirtos ekspertizės aktas ir kt.). Bylos šalys procesiniuose dokumentuose yra išdėsčiusios aiškias pozicijas dėl savo sutikimo ar nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad šiuo atveju CPK numatyta išimtis dėl žodinės proceso formos netaikytina.

38. Nusprendusi bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, teisėjų kolegija dėl kitų apeliaciniame skunde pareikštų prašymų plačiau nepasisako.

Dėl gydytojų civilinės atsakomybės sąlygų

39. Asmuo, reikšdamas reikalavimą dėl žalos netinkamai suteikus sveikatos priežiūros paslaugas atlyginimo, privalo įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, kaltę, žalą ir priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos bei neteisėtų veiksmų (CK 6.246, 6.247, 6.249, 6.248 straipsniai, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 (suvestinė redakcija nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d.) 2 straipsnio 2 dalis).

40. Gydytojų civilinė atsakomybė yra profesinės civilinės atsakomybės rūšis, išskirtinė neteisėtų veiksmų pobūdžiu. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą; pacientą ir gydytoją siejančios prievolės turinį sudaro ne pareiga garantuoti tam tikrą konkretų rezultatą, bet pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, tai yra užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016). Be to, pastebėtina, kad gydytojo veiksmų neteisėtumas kaip civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti konstatuojamas esant lengvesnio laipsnio pareigos elgtis rūpestingai ir apdairiai pažeidimui, negu įprastu civilinės atsakomybės atveju (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2013).

41. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vertinant, ar egzistuoja neteisėti veiksmai, kaip sveikatos priežiūros įstaigos civilinės atsakomybės sąlyga, turi būti atsakyta į klausimą, ar individualiu atveju pacientui buvo suteiktos kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos, o sprendžiant dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, turi būti įvertinta, ar sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo veiksmai atitiko sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartą ir maksimalių pastangų kriterijų. Gydytojų veiksmus teismas turi vertinti proceso, be ne rezultato aspektu, tai yra, ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020 ir joje nurodytą praktiką).

42. Tai reiškia, kad sprendžiant dėl gydytojų neteisėtų veiksmų ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, visų pirma turi būti vertinama gydytojų atliktų veiksmų atitiktis profesiniams standartams bei maksimalių pastangų reikalavimui.

Dėl Ligoninės 1 gydytojų ir darbuotojų veiksmų vertinimo

43. Byloje nustatyta, kad (duomenys apie ieškovų privatų gyvenimą ir jų vaiko sveikatos būklę pripažinti neviešais).

44. (Nevieši duomenys – liudytojų parodymai, ikiteisminio tyrimo medžiaga).

45. Pirmosios instancijos teisme paskirtos ekspertizės 2020 m. gruodžio 11 d. akte (b. t. 3, l. 11-33) dėl Ligoninės 1 veiksmų išdėstytos išvados: 1) Ligoninėje 1 stacionarizavus ieškovų vaiką 2018 m. (duomenys nevieši) atlikti visi būtini tyrimai, o vertinant šių tyrimų duomenis ir klinikinius simptomus pagrįstai ir teisingai nustatyta diagnozė bei paskirtas teisingas gydymas – (duomenys nevieši); vėliau išsivysčius traukuliams ir įtarus (duomenys nevieši); 2) Ieškovų vaiko būklė pablogėjo 2018 m. (duomenys nevieši) 23 val., o praėjus trims valandoms vaiką paėmė Ligoninės 2 RITS (reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrius) reanimobilis, o tai leidžia daryti išvadą, kad Ligoninė 1 laiku kreipėsi į aukštesnio lygio ligoninę; belaukiant reanimobilio vaikas gavo adekvatų gydymą; 3) Ligoninės 1 darbuotojai, teikdami sveikatos priežiūros paslaugas ieškovų vaikui jokių medicininiu požiūriu netinkamų veiksmų neatliko.

46. Akreditavimo tarnybos 2018 m. (duomenys nevieši) Neplaninio asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo (duomenys nevieši) ataskaitoje (b. t. 1, l. 22-17), įvertinus Ligoninės 1 suteiktas paslaugas nurodytos išvados, kad: 1) 2018 m. (duomenys nevieši) gydytojas skyriaus vedėjas apie koreguotą gydymą (vaisto paskyrimą) nepažymėjo ligos istorijos dienyne, 2018 m. (duomenys nevieši) gydytojas ligos istorijoje netinkamai taisė KD rodmenį (neaišku – X ar Y k/min), paskutiniame dienyno įraše nepažymėjo paciento būklės pasikeitimo įvertinimo, neaprašė paciento būklės nuo 23 val. iki 2 val.; 2) 2018 m. (duomenys nevieši) 19 val. gydytojas, pablogėjus paciento būklei (duomenys nevieši), turėdamas pareigą, nekartojo kraujo tyrimų, neskyrė kraujo pasėlių, nekoregavo gydymo, nesikonsultavo su aukštesnio lygio specialistais (vaikų intensyviosios terapijos gydytoju ir (ar) gydytoju neurologu).

47. Ligoninės 1 lokalaus audito grupės 2018 m. (duomenys nevieši) protokole (b. t. 1, l. 120-121) konstatuota, kad ieškovų vaiko gydymas organizuotas tinkamai, diagnozei patvirtinti visi reikalingi diagnostiniai laboratoriniai tyrimai atlikti laiku, dvi dienas ieškovų vaikas gydytas tinkamai pagal tuometinę sveikatos būklę, paciento būklė buvo sekama, gydantis personalas į būklės pasikeitimą, pablogėjimą reagavo tinkamai ir laiku, po ligonio būklės pablogėjimo nedelsiant organizuotas pervežimas į Ligoninės 2 reanimacijos skyrių, iki atvykstant reanimobiliui taikytas adekvatus gydymas, medicininiai dokumentai pildyti tinkamai, laikantis patvirtintų darbinių standartų, medicininėje dokumentacijoje taisymų, prirašymų neužfiksuota.

48. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus, o įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Pagal CPK 185 straipsnio 2 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie). Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-1075/2020 40 punktą). Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę.

49. Šioje nutartyje išvardytais duomenimis užfiksuotos faktinės aplinkybės, buvusios gydant ieškovų vaiką Ligoninėje 1, iš esmės sutampa (faktinių aplinkybių nesutapimas yra tik dėl to, ar ieškovų vaikas 2018 m. (duomenys nevieši) paryčiais suvartojo vaistą, kiti liudytojų parodymai nežymiai nesutampa tik dėl skirtingo situacijos vertinimo). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme teikti liudytojų parodymai, aptarti medicininiai duomenys patvirtina, kad iki 2018 m. (duomenys nevieši) pietų ieškovų vaiko būklė buvo sąlyginai nebloga, vaikas buvo sąmoningas, judrus. Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu duotus ieškovų bei apklaustų Ligoninės 1 slaugytojų parodymus, galima daryti labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovų vaiko būklė pradėjo blogėti 2018 m. (duomenys nevieši) vakare. Ieškovės ir slaugytojos parodymai tikėtinai pagrindžia, kad pirmieji ieškovų vaiko sveikatos blogėjimo požymiai atsirado maždaug 17 val., tačiau ieškovė ir slaugytoja skirtingai vertino tuometinę vaiko būklę – slaugytojai atrodė, kad vaikas krūpčioja išsigandęs, o ieškovė susirūpino, stengėsi nuraminti vaiką, vėliau, kai traukuliai vaikui pasikartojo, skambino ieškovui, norėdama, kad jis atvyktų. Gydytojas ir slaugė I, maždaug 18 val. vizituojant ieškovų vaiką, nenustatė, kad vaiko būklė tuo metu būtų sunki. Ikiteisminio tyrimo metu pateikti ieškovų, slaugytojos R ir gydytojo parodymai tikėtinai pagrindžia, kad ieškovas maždaug 19 val. kreipėsi į slaugytoją, prašydamas pakviesti gydytoją, kad dar kartą apžiūrėtų ieškovų vaiką. Medicininiai įrašai pagrindžia, kad 19 val. ieškovų vaiko būklė jau buvo pablogėjusi (duomenys nevieši). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Ligoninė 1 su Ligonine 2 dėl ieškovų vaiko perkėlimo susisiekė 23 val.

50. Šios nutarties 46 punkte nurodyta, kad Akreditavimo tarnyba, atlikusi Ligoninėje 1 ieškovų vaikui suteiktų paslaugų patikrinimą, nustatė pažeidimus, susijusius su duomenų pildymu (gydytojas skyriaus vedėjas nepažymėjo gydymo pakeitimo ir skirto vaisto, o kitas gydytojas vienoje vietoje neaiškiai įrašė duomenis apie kvėpavimo dažnį) ir nepaskyrimu kraujo tyrimų, kurie turėjo būti pakartotinai paskirti paciento būklei pablogėjus. Apskųstame sprendime pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Akreditavimo tarnybos patikrinimo ataskaita, nurodydamas, kad dauguma ataskaitoje nurodytų pažeidimų susiję su dokumentacijos pildymu, o ne su diagnozės nustatymo ar paskirto gydymo tinkamumo vertinimu. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nėra pagrindo sutikti – civiliniame procese galiojančios įrodinėjimo taisyklės įpareigoja teismą įvertinti visus byloje esančius įrodymus, jų sąsajumą ir prieštaringumą, todėl į bylą pateiktose Akreditavimo tarnybos ataskaitose fiksuoti pažeidimai turi būti įvertinti kartu su kitų byloje esančių įrodymų visetu.

51. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad buvo nustatyti medicinos (gydymo) dokumentų pildymo pažeidimai, savaime nereiškia, kad tokie pažeidimai yra tik formalūs ir neturintys įtakos galimam žalos atsiradimui. Akreditavimo tarnybos 2018 m. (duomenys nevieši) Neplaninio asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Nr. (duomenys nevieši) ataskaitoje užfiksuota, kad Ligoninės 1 gydytojas skyriaus vedėjas ligos istorijoje nepažymėjo apie ieškovų vaikui paskirtą vaistą (duomenys nevieši). Ikiteisminio tyrimo metu Ligoninės 1 gydytojas davė parodymus, kad gydytojas skyriaus vedėjas 2018 m. (duomenys nevieši), kaip ir dažniausiai, neperdavė pamainos, tai yra neaptarė gydomų ligonių būklės, jiems taikyto gydymo. Tokios su darbo organizavimo trūkumais sietinos aplinkybės didina tikimybę, kad gali susidaryti situacija, dėl kurios kiltų neigiamos pasekmės pacientų gydymui.

52. Akreditavimo tarnybos 2018 m. (duomenys nevieši) Neplaninio asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Nr. (duomenys nevieši) ataskaitoje taip pat nurodyta, kad Ligoninėje 1 buvo padarytas pažeidimas – nepaskirti kraujo tyrimai ieškovų vaiko būklei pablogėjus, dar prieš priimant sprendimą ligonį perkelti į aukštesnio lygio ligoninę. Tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu atliktos ekspertizės, tiek teismo paskirtos ekspertizės aktuose nenustatyta, kad ieškovų vaikui iki jo perkėlimo į Ligoninę 2 buvo taikytas netinkamas gydymas, jog turėjo būti paskirti tyrimai, kurių rezultatai būtų galėję turėti įtakos taikytam gydymo algoritmui. Vadinasi, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad Akreditavimo tarnybos ataskaitoje nurodytų tyrimų nepaskyrimas buvo netinkamo ieškovų vaiko gydymo Ligoninėje 1 aplinkybė.

53. Ikiteisminio tyrimo metu atliktos ekspertizės akte išreikšta specialistų nuomonė, kad ieškovų vaiko perkėlimas į aukštesnio lygio ligoninę turėjo būti organizuojamas 2-3 valandomis anksčiau. Pirmosios instancijos teismo paskirtos ekspertizės akte padaryta išvada, kad Ligoninė 1 laiku kreipėsi į aukštesnio lygio ligoninę, kadangi ieškovų vaiko būklė pablogėjo 2018 m. (duomenys nevieši) 23 val., o po 3 valandų pacientas paimtas pervežti Ligoninės 2 reanimobiliu. Teismo ekspertizės atlikimo metu nevertinta, ar ieškovų vaiko sveikatos būklė sudarė prielaidas spręsti dėl šio paciento perkėlimo į aukštesnio lygio ligoninę anksčiau nei 2018 m. (duomenys nevieši) 23 val. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismo posėdyje apklausta šeimos gydytoja savo sprendimą hospitalizuoti ieškovų vaiką paaiškino tuo, kad mažų vaikų (duomenys nevieši) būklė labai greitai kinta, todėl jiems reikalingas gydančio personalo stebėjimas bei priežiūra.

54. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, Ligoninėje 1 ieškovų vaiko gydymas po pirmųjų paciento būklės pablogėjimo požymių atsiradimo (2018 m. (duomenys nevieši) vakare) neatitiko teisėje apibrėžiamo gydytojams taikomo profesinio standarto teikti medicinos paslaugas dedant maksimalias pastangas, užtikrinant aukščiausią atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Tokį vertinimą pagrindžia nustatytos aplinkybės, kad patys ieškovai, pajutę savo sūnaus būklės blogėjimą, pranešė slaugytojoms apie atsiradusius sūnaus kūno trūkčiojimus, pasikeitusį verksmo pobūdį, tačiau Ligoninės 1 specialistai nevertino vaiko būklės pasikeitimų kaip rimto pavojaus jo sveikatai, nedelsiant nesiėmė atidesnės ieškovų vaiko būklės stebėsenos. Nustatyta, kad 2018 m. (duomenys nevieši) keičiantis gydytojų pamainoms, taip pat nebuvo laikytasi maksimalaus atidumo ir rūpestingumo reikalavimų (prieš tai dirbęs gydytojas ieškovų vaiko ligos istorijoje nepažymėjo apie paskirtus vaistus, pamainų keitimosi metu gydytojai neaptarė pacientų gydymo eigos, jų būklės). Be to, kaip jau minėta, ikiteisminio tyrimo metu teikę išvadas ekspertai išreiškė ir nuomonę, kad Ligoninė 1 galėjo keliomis valandomis anksčiau kreiptis dėl paciento perkėlimo į aukštesnio lygio ligoninę.

55. Apeliaciniame skunde akcentuojama versija, kad Ligoninėje 1 ieškovų vaikui antrą kartą įstatant kateterį, vaikas galėjo būti sukrėstas arba supurtytas slaugytojos S ir (ar) valytojos, kas galėjo turėti įtakos (duomenys nevieši) atsiradimui.

56. Pagal III lygio ligoninės gydytojų konsiliumo 2018 m. (duomenys nevieši) išvadą Nr. (duomenys nevieši) (b. t. 1, l 251) ieškovų vaiko klinikinė diagnozė – (duomenys nevieši), sukeltas nepatikslintos traumos. Atlikus ieškovų vaiko palaikų skrodimą, Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistas 2018 m. (duomenys nevieši) pateikė išvadą (ikiteisminio tyrimo medžiagos t. 2, l. 89-102), kuria paneigiamas (duomenys nevieši, III lygio ligoninės diagnozė) atsiradimas dėl sužalojimo (traumos), nes klinikinių duomenų pagrįsti šią diagnozę nepakanka, o palaikų tyrimo metu tokie duomenys taip pat nenustatyti. Byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų, kad ieškovų vaikas patyrė kokią nors galvos traumą ar buvo kieno nors supurtytas tuo metu, kai gydytas Ligoninėje 1 ar kuriuo nors kitu laiku. Ikiteisminio tyrimo metu ieškovės duoti paaiškinimai apie pakitusį Ieškovų vaiko verksmą ar kitokios jai įtarimų sukėlusios vaiko elgsenos aplinkybės savaime negali patvirtinti, kad vaikas tuo metu patyrė ieškovų spėjamą traumą.

57. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad Ligoninėje 1 ieškovų vaikui įstatant kateterį dalyvavo ne tik medicinos personalas, bet ir valytoja, kuri laikė ieškovų vaiką. Teismo posėdyje apklausta valytoja patvirtino, kad būna atvejų, kai ji dalyvauja slaugėms statant kateterius vaikams, tai yra vaikus palaiko ant kelių. Į bylą pateikti Ligoninės 1 valytojos pareigybių nuostatai (b. t. 1, l. 220-222) patvirtina, kad valytojos pareigybės apima tik valymo ir objektų dezinfekavimo funkcijas, tačiau ta netoleruotina bei netinkamą personalo darbo organizavimą gydymo įstaigoje liudijanti aplinkybė, jog valytoja sudarė sąlygas (palaikydama vaiką) atlikti medicininio pobūdžio procedūrą (įstatyti kateterį), nesukuria pagrindo patvirtinti įtarimui, kad šis asmuo sukėlė ieškovų vaikui fizinę traumą (supurtė, sukratė ar kitaip traumavo).

58. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovai neįrodė jų iškeltos įvykio versijos dėl ieškovų vaiko galimo sutraumavimo (duomenys nevieši) Ligoninėje 1 tuo metu, kai jam buvo įstatomas kateteris, tačiau byloje esantys įrodymai leidžia daryti tikėtiną išvadą, kad Ligoninėje 1 sveikatos priežiūros paslaugos ieškovų vaikui nebuvo teikiamos laikantis maksimalių pastangų kriterijų, aukščiausių profesinių dėmesingumo, atidumo, atsargumo standartų.

Dėl Ligoninės 2 gydytojų veiksmų vertinimo

59. Byloje nustatyta, kad Ligoninės 1 budintis gydytojas į Ligoninę 2 dėl ieškovų vaiko pervežimo kreipėsi 2018 m. (duomenys nevieši) 23 val. Ligoninės 1 medicininiuose įrašuose nurodyta, kad ieškovų vaiką Ligoninės 2 reanimobilis paėmė 2018 m. (duomenys nevieši) 2.00 val. Ligoninės 2 gydytojo konsultanto iškvietimų registravimo žurnale (ikiteisminio tyrimo medžiagos t. 3, l. 8-10) nurodyta, kad iškvietimo laikas (taisyta pagal gyd. konsultanto kvietimo kortelę) 2018 m. (duomenys nevieši) 1.00–2.00 val., ieškovų vaiko pervežimo iš Ligoninės 1 trukmė 1,5 val. Gydytojo konsultanto kvietimo kortelėje nurodyta, kad Ligoninės 2 gydytojas Ligoninės 1 gydytoją konsultavo 1,5 val. (ikiteisminio tyrimo medžiagos t. 3, l. 12). Ligoninės 2 epikrizėje (b. t. 1, l. 241-242) nurodyta, kad ieškovų vaikas gydytas reanimacijos, intensyvios terapijos skyriuje 2018 m. (duomenys nevieši) nuo 2.50 val.; būklė atvykus – sunki, (duomenys nevieši). Pagal įrašus III lygio ligoninės epikrizėje (b. t. 1, l. 306-309) ieškovų vaikas šioje ligoninėje hospitalizuotas 2018 m. (duomenys nevieši) 11.09 val., būklė atvykus – kritiškai sunki.

60. (Nevieši duomenys, ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai)

61. Pagal ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantį pacientų pervežimų registrą (ikiteisminio tyrimo medžiagos t. 3, l. 11) 2018 m. (duomenys nevieši) pervežtas vienas pacientas (ieškovų vaikas), ankstesnis kito paciento pervežimas vykdytas prieš dvi dienas.

62. Akreditavimo tarnybos 2018 m. (duomenys nevieši) Neplaninio asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Nr. (duomenys nevieši) ataskaitoje (b. t. 1, l. 18-26) nurodytos išvados, kad: 1) Ligoninės 2 gydytoja neteisingai organizavo skubios medicininės pagalbos suteikimą bei ieškovų vaiko perkėlimą į Ligoninę 2 – 23 val. gavusi informaciją iš Ligoninės 1 apie (duomenys nevieši) vaiką (pacientą, kurio būklė priskiriama sunkių būklių sąrašui), neužtikrino savalaikio reanimobilio atvykimo; 2) Ligoninės 2 gydytoja 2018 m. (duomenys nevieši) suteikusi konsultaciją, tinkamai neįformino šios konsultacijos – neaprašė paciento būklės atvykus ir išvykstant, nenurodė atvykimo ir išvykimo laikų, nekokybiškai aprašė paciento būklę transportavimo metu; 3) Ligoninė 2 netinkamai organizavo darbą (įstaigoje nesudarytas reanimobilio komandos darbo grafikas), dokumentuose nenurodytas tikslus iškvietimo ir išvykimo laikas, neužtikrinamas tinkamas ir teisingas gydytojo konsultanto iškvietimų registravimo žurnalo pildymas (iškvietimo užregistravimo laikas taisytas pagal įrašą gydytojo kvietimo kortelėje).

63. Ikiteisminio tyrimo metu atliktos ekspertizės akte (ikiteisminio tyrimo medžiagos t. 3, l. 101-108) vertinant Ligoninės 2 gydytojų veiksmus, pateiktos išvados, kad: 1) ieškovų vaiko būklė perduodant jį Ligoninės 2 medikams buvo sunki – (duomenys nevieši); 2) Ligoninėje 2 ieškovų vaikui nustatyta teisinga diagnozė; 3) Ligoninės 2 Vaikų intensyvios terapijos skyriuje pasirinkta teisinga gydymo taktika, paskirti visi reikalingi tyrimai; komisijos nuomone, nustačius (duomenys nevieši) buvo tikslinga suteikti skubią neurochirurginę pagalbą (duomenys nevieši), tačiau atsižvelgiant į konstatuotą (duomenys nevieši), kuri yra kontraindikacija skubiai chirurginei operacijai, medikų sprendimas perkelti ieškovų vaiką į aukštesnio lygio ligoninę buvo teisingas; 3) Ligoninės 2 gydytojai laiku kreipėsi į aukštesnio lygio ligoninę.

64. Pirmosios instancijos teismo paskyrimu atliktos ekspertizės akte (b. t. 3, l. 11-33) nurodytos išvados: 1) ieškovų vaiko būklė leido jį pervežti į Ligoninę 2, kontraindikacijų transportavimui reanimobiliu praktiškai nėra (kadangi yra visos galimybės stebėti ligonio būklę bei suteikti jam reikiamą pagalbą); 2) Ligoninėje 2 ieškovų vaikas gydytas 7 val. 46 min., konsultuotas visų reikiamų specialistų (duomenys nevieši), gydytas intensyvios terapijos specialistų; 3) esant (duomenys nevieši) pažeidimo simptomams, negalint atmesti (duomenys nevieši), pasirinktas teisingas konservatyvus gydymas – (duomenys nevieši), o svarbiausia – laiku pasitelktos priemonės, palaikančios gyvybines funkcijas –(duomenys nevieši); 4) pagal nustatytą diagnozę paskirtas tinkamas, šiuolaikiniais mokslo įrodymais ir rekomendacijomis pagrįstas gydymas; 5) blogėjant ieškovų vaiko būklei, nebuvo indikacijų toliau jį gydyti Ligoninėje 2, todėl pasirinkta teisinga taktika pacientą pervežti į III lygio ligoninę, perkėlimas įvykdytas laiku ir negalėjo turėti įtakos ligos eigai.

65. Aukščiau nurodyti duomenys patvirtina, kad Ligoninėje 2 darbas nebuvo organizuotas taip, kad ši ligoninė, gavusi Ligoninės 1 pranešimą apie sunkios būklės ieškovų vaiką, galėtų tuoj pat sureaguoti. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pritaria Akreditacijos tarnybos išvadai, kad Ligoninė 2 padarė pažeidimą, ne iš karto įvykdydama sunkios būklės paciento ieškovų vaiko pervežimą iš Ligoninės 1. Faktas, kad tuo metu Ligoninėje 2 buvo kitų sunkios būklės pacientų, nepaneigia nustatytos aplinkybės, kad reanimobilio naudojimo bei gydytojų reanimatologų darbo organizavimas neatitiko teisės aktų reikalavimų.

Dėl priežastinio ryšio (ne)egzistavimo

66. Byloje nustatyti Ligoninės 1 neteisėti veiksmai, susiję maksimalių pastangų kriterijaus ir atidumo, atsargumo bei rūpestingumo standartų nesilaikymu teikiant ieškovų vaikui sveikatos priežiūros paslaugas 2018 m. (duomenys nevieši), kuomet atsirado pirmieji šio paciento sveikatos būklės blogėjimo požymiai (žr. šios nutarties 57 punktą). Taip pat nustatyta, kad Ligoninė 2 neužtikrino operatyvesnio veikimo reaguojant į Ligoninės 1 iškvietimą dėl sunkios būklės paciento perkėlimo (šios nutarties 65 punktas).

67. CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta norma, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Šioje byloje ieškovai pareiškė reikalavimus atlyginti dėl ieškovų vaiko mirties jiems kilusią neturtinę bei turtinę žalą. Vadinasi, analizuojamu atveju turi būti vertinama, ar priežastinis ryšys sieja nustatytus atsakovių neteisėtus veiksmus ir ieškovų vaiko mirtį.

68. Ikiteisminio tyrimo metu atlikus mirusiojo ieškovų vaiko palaikų autopsiją, 2018 m. (duomenys nevieši) specialistas padarė išvadą (ikiteisminio tyrimo medžiagos t. 2, l. 89-102), kad (duomenys nevieši).

69. Ikiteisminio tyrimo metu paskirtos ekspertizės išvadoje (ikiteisminio tyrimo medžiagos t. 3, l. 101-108) nurodyta, kad (duomenys nevieši).

70. Byloje atliktos teismo ekspertizės akte (b. t. 3, l. 11-33) konstatuota, kad (duomenys nevieši).

71. Byloje nėra duomenų, kad Ligoninėje 1 ieškovų vaikui diagnozavus infekciją, (duomenys nevieši), būtų pasirinktas netinkamas gydymas, arba kad kitokios gydymo taktikos ir (ar) vaistų pasirinkimas pagal tuo metu turėtus duomenis apie ligonio būklę būtų galėjęs užkirsti kelią infekcijos plitimui ir tolimesnių komplikacijų atsiradimui. Byloje taip pat nenustatyta, kad ieškovų vaiko greitesnis perkėlimas į Ligoninę 2 būtų galėjęs lemti kitokį šio paciento gydymą ir jis būtų efektyvus kovojant su užklupusia liga (būtų pasirinkti kiti vaistai, diagnozei įtaką galėję turėti anksčiau atlikti tyrimai ir pan.).

72. Remdamasi tuo, kas išdėstyta nutarties 66–71 punktuose, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad byloje neįrodyta, jog apeliacinės instancijos teismo nustatyti atsakovių gydytojų (darbuotojų) atskiri veiksmai (veikimas, neveikimas), kurie įvertinti kaip netinkamas sveikatos priežiūros paslaugų teikimas, būtų galėję nulemti ieškovų vaiko mirtį ar turėtų reikšmingą įtaką tokiai sveikatos sutrikimo baigčiai. Nors byloje nustatyti tam tikri atsakovių neteisėti veiksmai, apeliacinės instancijos teismui nenustačius priežastinio ryšio tarp tokių veiksmų ir ieškovų vaiko mirties, dėl kurios įvykio ieškovai kildina jiems atsiradusią žalą, nėra teisinio pagrindo atsakovių atžvilgiu taikyti deliktinę civilinę atsakomybę.

Dėl kitų skundo argumentų ir bylos procesinės baigties

73. Kiti apeliaciniame skunde išdėstyti ieškovų argumentai (susiję su įrodymų vertinimu, prioritetą suteikiant vienam iš įrodymų – teismo ekspertizės išvadai, galimu teisės į teisingą teismą pažeidimu nepatenkinus ieškovų prašymų) taipogi nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Šiame kontekste pastebėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas analogiškus ieškovų (apeliantų) procesinius prašymus bei įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė analogiškas išvadas, dėl kurių nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovų ieškinį.

74. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

75. Apibendrindama tai, kas išdėstyta šioje nutartyje, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl skundas atmetamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

76. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

77. Atsakovė Ligoninė 1 pateikė duomenis apie 400 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų dydžių (CPK 98 straipsnio 2 dalis), todėl atsakovės Ligoninės 1 bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimas priteisiamas iš ieškovų lygiomis dalimis – iš kiekvieno po 200 Eur.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2021 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės (asmens kodas (duomenys neskelbtini) Ligoninės 1 naudai 200 Eur (dviejų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovo (asmens kodas (duomenys neskelbtini) Ligoninės 1 naudai 200 Eur (dviejų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Dalia KačinskienėGintaras PečiulisTomas Venckus