Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės Aušros Zakarkienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje G. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbanti, Užimtumo tarnyboje neregistruota, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista (teistumas išnykęs), kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. I. neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, o būtent: ji 2022-04-20, apie 19.30 val., prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini) , įkišusi ranką į G. V. rankinę iš jos ištraukė AB „Šiaulių bankas“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) G. V. vardu ir laikė ją iki ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko, kol ją 2022-04-21 išmetė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, tokiu būdu ji neteisėtai įgijo ir laikė svetimą G. V. vardu išduotą AB „Šiaulių bankas“ mokėjimo kortelę. Šiais savo veiksmais G. I. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.

Be to, G. I. neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę finansinei operacijai inicijuoti, bei apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: ji, turėdama tikslą užvaldyti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2022-04-20, 19.40 val., iki 2022-04-21, 00.26 val., neteisėtai panaudojo G. V. vardu išduotą AB „Šiaulių bankas“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y. kortelei suteiktą PIN kodą, skirtą finansinėms operacijoms inicijuoti, pateikė save kaip G. V., bei neteisėtai atliko finansines operacijas: 2022-04-20, 19:38:56 val., AB „Šiaulių bankas“ bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini) , atliko finansinę operaciją, tikrindama sąskaitos balansą; tęsdama nusikalstamą veiką, 2022-04-20, 19:40:11 val., AB „Šiaulių bankas“ bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atliko finansinę operaciją - išgrynino 700 eurų sumą; tęsdama nusikalstamą veiką, 2022-04-20, 23:32:50 val., AB „Šiaulių bankas“ bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), inicijavo finansinę operaciją išgryninti 500 eurų sumą; tačiau operacija buvo atmesta; tęsdama nusikalstamą veiką, 2022-04-20, 23:33:13 val., AB „Šiaulių bankas“ bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini) atliko finansinę operaciją - išgrynino 200 eurų sumą; tęsdama nusikalstamą veiką, 2022-04-20, 23:34:25 val., AB „Šiaulių bankas“ bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), inicijavo finansinę operaciją išgryninti 200 eurų sumą, tačiau operacija buvo atmesta; tęsdama nusikalstamą veiką, 2022-04-20, 23:34:39 val., AB „Šiaulių bankas“ bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), inicijavo finansinę operaciją - išgryninti 100 eurų sumą, tačiau operacija buvo atmesta; tęsdama nusikalstamą veiką, 2022-04-21, 00:24:29 val., AB „SEB“ bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini, atliko finansinę operaciją, tikrino sąskaitos balansą. Tęsdama nusikalstamą veiką, 2022-04-21, 00:24:54 val., AB „SEB“ bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), inicijavo finansinę operaciją išgryninti 1000 eurų sumą, tačiau operacija buvo atmesta; tęsdama nusikalstamą veiką, 2022-04-21, 00:25:26 val., AB „SEB“ bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini) atliko finansinę operaciją, išgrynino 400 eurų sumą; tęsdama nusikalstamą veiką, 2022-04-21, 00:26:04 val., AB „SEB“ bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), inicijavo finansinę operaciją išgryninti 600 eurų sumą, tačiau operacija buvo atmesta; tęsdama nusikalstamą veiką, 2022-04-21, 00:26:19 val., AB „SEB“ bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini) , atliko finansinę operaciją, išgrynino 500 eurų sumą; tęsdama nusikalstamą veiką, 2022-04-21, 00:26:48 val., AB „SEB“ bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), atliko finansinę operaciją, išgrynino 50 eurų sumą, tokiu būdu ji neteisėtai atliko 12 finansinių operacijų, bei apgaulės būdu įgijo svetimą nukentėjusiajam G. V. priklausantį 1850 eurų vertės turtą. Šiais savo veiksmais G. I. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje, BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios G. I. kaltė padarius jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

Ikiteisminio tyrimo metu G. I. parodė, kad atsimena vieną atvejį, kai nuiminėjo pinigus su svetima kortele. Tikslaus laiko neatsimena, bet gali būti tą dieną kaip nurodyta įtarime, Vilniaus, autobusų stoties bare, apie 12 val., sutiko vyruką maždaug (duomenys neskelbtini) metų, maždaug jos ūgio, o jos ūgis yra (duomenys neskelbtini) cm, liekno kūno sudėjimo, žilų plaukų, vešliais antakiais, su rudos spalvos odine tašyte, nedidele. Ji yra jį mačiusi ir ankščiau, jis naudojosi vietinių prostitučių paslaugomis. Tą kartą jis jai pasiūlė važiuoti pas jį į butą (duomenys neskelbtini), sutarė, kad praleis su juo visą naktį už 200 eurų, jis užsakė taksi automobilį kuris atvežė jas į (duomenys neskelbtini) prie pat jo namų. Prieš važiuojant į jo namus, jis Vilniaus autobusų stotyje pirkosi degtinės butelį ir kai jis atsiskaitė už ją ji pamatė kaip jis suveda PIN kodą ir įsimynė. Taksi automobilis jas atvežė prie jo buto. Jo butas yra toje pačioje kelio pusėje kaip televizijos bokštas. Kai atvažiavo į butą, jis pasakė, kad sumokės po paslaugų, bet ji atsakė, kad jai taip netinka ir jei jis nesumokės iš karto ji išeina, tuomet jie kartu nuėjo prie (duomenys neskelbtini) Maximos, kur ji liko lauke, o jis nuėjo į MAXIMA, kur ir kaip jis ten išgrynino pinigus, nežino, tai vyko tarpe tarp 12 ir 14 val. Jis jai iš karto sumokėjo 200 eurų. Jie grįžo į butą, kur užtruko maždaug 2-3 valandas. Jai išeinant jis pradėjo ją grabalioti, siūlyti kartu gyventi. Tuo metu jis stovėjo pasikabinęs tą savo rudą tašytę. Kai jis ją graibaliojo ji ištraukė iš jo tašytės kortelę, tik kortelę, piniginės ji netraukė. Ar kortelė buvo piniginėje, ar šiaip toje tašytėje jau neatsimena. Išėjusi iš jo, jai atrodo ji nuėjo prie (duomenys neskelbtini) NORFOS ir su jo kortele nusiėmė pinigus, pinigus nuimti pavyko ne iš pirmo karto, ji bandė kelis kartus skirtingas sumas, todėl neprisimena kiek pirmu kartu pavyko išgryninti. Po kiek laiko Architektų gatvėje išgrynino jau apie 200 eurų. Ar dar bandė pasinaudoti šia kortele, jau neatsimena. Neatsimena, ar dar bandė jau pasinaudoti (duomenys neskelbtini) gatvės bankomate. Atsimena, kad tą kortelę ji išmėtė važiuodama taksi automobilyje pro langą, bet kokia tai buvo vieta, neatsimena. Kada tiksliai ji išmetė tą kortelę, ji neprisimena. Ji ją išmetė, kai suprato, kad viršijo išgryninimo per dieną limitą. Dėl padaryto labai gailisi, visą padarytą žalą nukentėjusiajam ji atlygins per metus laiko, lygiomis dalimis, tai yra po 167 eurų per mėnesį iki 2024-04-01.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis G. V. parodė, kad tą dieną, kai buvo pagrobta jo piniginė su pinigais ir banko mokėjimo kortele apie 12 val. jis atvažiavo į Vilniaus autobusų stotį, kur nuėjo į barą išgerti alaus, ten sutiko pažįstamą, jie kartu pasėdėjo. Ten pastebėjo, kad jį stebi kažkokia mergina jam nepažįstama. Ji taip įkyriai į jį žiūrėjo, kad jis jos paklausė ko ji iš jo nori, bet ji atsakė, kad nieko. Išgėręs alaus atsisveikino su pažįstamu ir sėdo į 2 autobusą važiuoti namo. Autobuse pastebėjo, kad mergina irgi įlipo paskui jį į autobusą, jis vėl jos paklausė ko ji iš jo nori, bet ji vėl atsakė, kad nieko, tada ji paskui jį išlipo iš autobuso ir nusekė paskui jį namo. Užėjo paskui jį į laiptinę ir jam atrakinus buto duris ji užėjo iš paskos, bute nieko nebuvo, jis tos merginos paklausė ko ji iš jo nori ji pasakė, kad nori atsigerti ir jis jai pasakė, kad eitų iš jo buto ir pats ją palikęs bute nuėjo į tualetą tikėdamasis, kad ji išeis. Išėjus iš tualeto ji vis dar buvo bute, jis jai pasakė, kad jam reikia išeiti ir jie abu išėjo iš jo buto, išeinant užrakino duris. Kodėl jis jai leido užeiti į savo butą nežino, nors ji jį ir sekė, nesitikėjo, kad ji užeis į butą. Išėjus iš buto jis nuėjo į „Maxima“ parduotuvę. Kur dingo ta mergina, jis nematė, išėjus iš „Maxima“ parduotuvės jis ėjo namų link, perėjo per požeminę perėją ir užėjus už Merkurijaus parduotuvės, jau prie savo namų jį kažkas pastūmė į nugarą ir pamatė kaip kažkas įkišo ranką jam į rankinę ir ištraukė jo piniginę su banko mokėjimo kortele ir grynais pinigais. Jis tos merginos paslaugomis nesinaudojo, jokių susitarimų tarp jų nebuvo. Neteisėtai nuo jo kortelės buvo nuimta 1850 eurų ir nuskaičiuotas bendras 25 eurų mokestis dėl viršyto limito, todėl prašo pripažinti jį civiliniu ieškovu 1875 eurų sumai dėl jam padarytos turtinės žalos ir 125 eurų padarytos moralinės žalos, viso bendrai 2000 eurų sumai.

2023-01-05 atliktos akistatos tarp nukentėjusiojo G. V. ir įtariamosios G. I. metu proceso dalyviai pasiliko prie savo anksčiau duotų parodymų.

Įvykio vietos apžiūros metu užfiksuota, kad apžiūrima įvykio vieta esanti adresu (duomenys neskelbtini) požeminė pėsčiųjų perėja. Požeminė perėję yra (duomenys neskelbtini0 g. Įėjimas į požeminė perėję randasi iš Sausio 13-osios g. prie pastato „Sodra“ ir L. Asanavičiūtės g.. ties pastatų „S. M.“. Požeminė perėję yra apšviesta dirbtiniais šviesos šaltiniais, tai yra įrengtais šviestuvais, vidinės perėjimo sienos yra išpaišytos sieniniais piešiniais, tekstais. Apžiūrint įvykio vietos, tai yra požeminės perėjos visus įėjimus, vaizdo stebėjimo kamerų nepastebėta.

Iš 2022-03-13 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra AB „Šiaulių bankas“ pateikta G. V. vardu AB Šiaulių banke atidarytos sąskaitos Nr. LT (nurodyta) išrašas už laikotarpį nuo 2022-04-20 iki 2022-04-25.

Policijos pareigūno T. K. tarnybinio pranešimo duomenimis ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-13717-22, išplatinus iš banko gautas nuotraukas su asmens, pasinaudojusio nukentėjusiajam G. V. priklausančia banko mokėjimo kortele atvaizdu, buvo nustatyta asmens galimai padariusio nusikalstamą veiką tapatybė. Nustatyta, kad 2022-04-20 adresu (duomenys neskelbtini) esančiame „Šiaulių bankas“ bankomate, (duomenys neskelbtini) esančiame „Šiaulių bankas“ bei adresu (duomenys neskelbtini) esančiame „SEB“ banko bankomate pasinaudojus banko kortele Nr. (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino pinigus G. I.. Taip pat nustatant asmens galimai įvykdžiusio nusikalstamą veiką tapatybę PRĮR registre rastas 2022-03-08 dienos pranešimas ROIK (duomenys neskelbtini) , kuris filmuotas BODY 1721. Palyginus AB „Šiaulių bankas“ ir AB SEB bankų pateiktas nuotraukas iš bankomatų pinigų išgryninimo metu su vaizdo minėtuose įrašuose(pridėta prie tarnybinio pranešimo) matomo asmens atvaizdu, nustatyta, kad nuotraukose ir vaizdo įrašuose yra vienas ir tas pats asmuo, tai G. I. Asmuo atpažintas.

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Sukčiavimo esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas, panaudojant apgaulę. Šio baudžiamojo įstatymo dispozicijoje objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai (apgaule savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas ar turtinės prievolės panaikinimas) suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. Šios nusikalstamos veikos dalykas – svetimas turtas, turtinė teisė bei turtinė prievolė, kurių vertė viršija 5 MGL rodiklį, bet nėra didesnė nei 250 G. S. sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-112/2012, Nr. 2K-7-255/2012, Nr. 2K-7-27-746/2015, Nr. 2K-433-507/2016, Nr. 2K-7-82-699/2018, Nr. 2K-104-1073/2020). Sukčiavimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti šia nusikalstama veika atsiradusius padarinius. Teismų praktikoje išaiškinta, kad sukčiavimas laikomas baigtu, kai dėl panaudotos apgaulės suklaidintas nukentėjusysis netenka turto ar teisės į turtą, negaudamas už jį tolygaus ekvivalento, o kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-150/2010, Nr. 2K-442/2014, Nr. 2K-263-696/2016).

Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti.

Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad G. I. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje bei BK 215 straipsnio 1 dalyje yra visiškai įrodyta. Kaltinamosios kaltę įrodo jo pačios visiškas prisipažinimas, nukentėjusiojo parodymai, pareigūnų tarnybinis pranešimas, įvykio vietos apžiūros protokolas, kita bylos rašytinė medžiaga.

Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad G. I. darydama inkriminuotus veiksmus, suprato, kad neteisėtai laiko svetimą elektroninę mokėjimo kortelę, ją panaudojo bankomate inicijuoti finansinėms operacijoms. Darydama šiuos veiksmus ji žinojo, kad ne ji nėra šios banko kortelės savininkas, neturi teisės disponuoti lėšomis sąskaitoje, kurią aptarnauti skirta ši kortelė, taip pat ir inicijuoti svetimų finansinių operacijų šiomis lėšomis. Darytina išvada, jog kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia.

Apibendrinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, kad G. I. veiksmuose yra visi būtini jai inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėčių požymiai, todėl kaltinamosios veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji pareiškė, jog sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi.

Teismas, skirdamas bausmę G. I. vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 55 ir 61 straipsnių nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, į tai, kad G. I. padarė baigtus du apysunkius bei vieną nesunkų nusikaltimus finansų sistemai, tiesiogine tyčia, kuri susiformavo iš anksto, dėl savanaudiškų paskatų, siekiant įgyti svetimą turtą. Be pirmiau aptartų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, teismas taip pat atsižvelgia į G. I. asmenybę, kad ji nedirba, užimtumo tarnyboje neregistruota, neteista, bausta administracine tvarka. G. I. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Apibendrinant aukščiau išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant G. I. straipsnių sankcijose numatytą alternatyvią bausmės rūšį - areštą.

Teismo vertinimu, pagal G. I. ir jos padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančias aplinkybes, būtent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta ar per švelni.

Kadangi nusikalstamos veikos, numatytos 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, už jas paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šią subendrintą bausmę, bausmių dalinio sudėjimo būdu bendrintina su bausme, paskirta pagal BK 214 straipsnio 1 dalį.

Vadovaujantis BK 64 ¹ straipsniu, paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu.

Taip pat teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus arešto bausmės realaus atlikimo. Esant šioms aplinkybėms, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos bausmės vykdymą G. I. yra pagrindas atidėti, paskiriant intensyvią priežiūrą, kontroliuojant ją elektroninio stebėjimo priemonėmis.

Dėl civilinio ieškinio.

BPK 107 straipsnyje nustatyta, kad įtariamasis ar kaltinamasis arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą. Kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas ir dėl to paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas.

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis G. V. pareiškė 2000 dydžio civilinį ieškinį, turtinei žalai atlyginti.

2023-03-23 apklausos metu įtariamoji G. I. visą padarytą žalą nukentėjusiajam įsipareigojo atlyginti per metus, mokant lygiomis dalimis po 167 eurų per mėnesį iki 2024-04-01. Tačiau byloje nėra jokio rašytinio susitarimo ar G. V. sutikimo, todėl ši suma priteistina, įpareigojant visą sumą išmokėti iki 2024 m. balandžio 1 d.

Kiti klausimai.

Kardomoji priemonė - įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktina nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

G. I., gim. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto.

G. I. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti 60 (šešiasdešimties) parų arešto.

G. I. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti 50 (penkiasdešimties) parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bendrinant bausmes apėmimo būdu, BK 215 straipsnio 1 dalimi paskirta bausme, apimti bausmę, paskirtą pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, ir paskirti G. I. subendrintą bausmę - 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bendrinant bausmes dalinio sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, iš dalies pridėti bausmę, paskirtą pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir paskirti G. I. subendrintą bausmę - 81 (aštuoniasdešimt vieną) parą arešto.

Vadovaujantis BK 64 ¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti G. I. galutinę bausmę - 54 (penkiasdešimt keturias) paras arešto.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalį, paskirtos bausmės vykdymą G. I. atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant G. I. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu intensyvią priežiūrą, kontroliuojant ją elektroninio stebėjimo priemonėmis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti nepakeistą iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiojo G. V. civilinį ieškinį tenkinti.

Priteisti iš kaltinamosios G. I. nukentėjusiojo G. V. naudai 2000 (du tūkstančius) eurų civiliniam ieškiniui atlyginti.

1. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas per keturiolika dienų įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.