- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-28
- Bylos Nr.
- e2A-563-896/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14055-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tomas Romeika, Rasa Urbanavičiūtė, Jurgita Sujetienė
- Atsakovas
- G. M.
- Ieškovas
- A. Z.
- Advokatai
- Jonas Bložė, Justas Jankauskas
- Kategorijos
- 2.6.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.11.16pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgitos Sujetienės ir Rasos Urbanavičiūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3160-1160/2021 pagal ieškovo A. Z. (A. Z.) ieškinį atsakovui G. M. dėl transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas: 1) nutraukti 2021 m. liepos 13 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – Sutartis), sudarytą tarp ieškovo A. Z. ir atsakovo G. M. dėl automobilio BMW 550 GT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 2) taikyti restituciją: įpareigoti ieškovą grąžinti atsakovui automobilį BMW 550 GT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir automobilis), įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovui 15 000 Eur, 3) priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 249,50 Eur patirtas išlaidas: 109,50 Eur už auto tralą UAB „Autoveža“, 70 Eur už automobilio patikrą UAB „Krasta Auto“ Klaipėdos atstovybės BMW servise, 70 Eur už transportavimo paslaugas IĮ „Vairys“; 4) priteisti iš atsakovo ieškovo naudai išlaidas, susijusias su automobilio laikymu UAB „Autoriksas“ automobilio saugojimo aikštelėje nuo 2021 m. rugpjūčio 2 d. iki jis bus atsiimtas, mokant už kiekvieną saugojimo dieną po 1,20 Eur; 5) priteisti iš atsakovo ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas: 350 Eur žyminį mokestį ir 1 582,60 Eur už advokato paslaugas.
2. Ginčas kilo dėl parduoto daikto – automobilio kokybės. Ieškovas nurodė, kad tinklalapyje www.autoplius.lt rado skelbimą apie atsakovo parduodamą automobilį. Su atsakovu buvo susitikęs kelis kartus. 2021 m. liepos 13 d. sudarė automobilio pirkimo–pardavimo sutartį. Susitarė dėl apmokėjimo tvarkos, t. y. atsakovas pasiūlė 7 700 Eur pervesti per banką ir 7 300 Eur sumokėti grynais. Tokia tvarka ir buvo atsiskaityta su atsakovu. Po Sutarties sudarymo, važiuojant įsigytu automobiliu namo iš Kauno link Klaipėdos, pravažiavus apie 50 km, automobilio variklio skyriuje staiga atsirado skardus garsas ir automobilis užgeso. Kaip vėliau paaiškėjo, automobilio gedimas atsirado dėl lūžusio švaistiklio, kuris užstrigo variklyje. Tęsti kelionės ieškovas negalėjo, todėl jis, ieškovas, išsikvietė transporto priemonės tralą iš UAB „Autoveža“, kuris automobilį nugabeno į automobilių remonto dirbtuves UAB „Vairas“ Klaipėdoje. UAB „Vairas“ 2021 m. liepos 14 d. atliko automobilio diagnostiką, kurios metu buvo nustatyta, kad iš variklio bloko išlindęs švaistiklis ir automobilis eksploatacijai netinkamas. Prieš šią patikrą ieškovas informavo atsakovą apie automobilio gedimą, tačiau atsakovas nenorėjo bendrauti ir taikiai išspręsti susidariusios situacijos. Atsakovas atsisakė suteikti garantiją, apie kurią buvo nurodyta skelbime, taip pat nepareiškė noro dalyvauti automobilio apžiūroje ir nurodė, kad automobilis privalo būti apžiūrėtas autorizuotose automobilių remonto dirbtuvėse. Automobilis buvo nugabentas ir apžiūrėtas UAB „Krasta Auto“ Klaipėdos atstovybės BMW servise, kur buvo patvirtintas toks pats variklio defektas. Prieš sutarties sudarymą ir sutartyje atsakovas apie šį variklio defektą nenurodė. Ieškovas, žinodamas apie tokią automobilio būklę, nebūtų automobilio pirkęs.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2022 m. sausio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, nutraukė 2021 m. liepos 13 d. sudarytą transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, kuria ieškovas A. Z. iš atsakovo G. M. už 15 000 Eur nusipirko automobilį BMW 550 GT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir taikė restituciją – įpareigojo ieškovą A. Z. grąžinti atsakovui G. M. automobilį BMW 550 GT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovą G. M. įpareigojo grąžinti ieškovui A. Z. 15 000 Eur, priteisė ieškovui A. Z. iš atsakovo G. M. 249,50 Eur nuostolių atlyginimą ir išlaidas, susijusias su automobilio laikymu UAB „Autoriksas“ automobilio saugojimo aikštelėje nuo 2021 m. rugpjūčio 2 d. iki jis bus atsiimtas, mokant už kiekvieną saugojimo dieną po 1,20 Eur, priteisė ieškovui A. Z. iš atsakovo G. M. 1 932,60 Eur bylinėjimosi išlaidas.
4. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo, kad atsakovas pardavė ieškovui netinkamos kokybės daiktą. Atsakovas ir jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad automobilio variklio gedimo neginčija, su juo sutinka, taip pat neįrodinės, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar variklio gedimas atsirado dėl ieškovo (pirkėjo) kaltės.
5. Teismas nustatė, kad ieškovas apie parduodamą naudotą automobilį sužinojo pagal į interneto tinklalapį įdėtą skelbimą, vėliau atvyko automobilio apžiūrėti. Ieškovas, kaip vidutinis naudoto automobilio pirkėjas, apžiūrėjo automobilį ir jį išbandė. Automobilio pardavėjas patikino ieškovą, kad automobilis yra tinkamas naudoti, pirkimo–pardavimo sutartyje nenurodė automobilio trūkumų ir informacijos apie eismo įvykius ir kitus gedimus. Vienintelė ieškovo įgyto naudoto automobilio gedimo esmė ir priežastis – variklio pažeidimas, dėl kurio variklis tapo nepataisomas. Kadangi automobilio variklio gedimas, lemiantis tokį staigų jo gedimą, nėra akivaizdus naudoto automobilio trūkumas, teismas konstatavo, kad ieškovas nežinojo ir negalėjo žinoti šio automobilio trūkumo ir negalėjo prisiimti rizikos už automobilio gedimą praėjus vos kelioms valandoms nuo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Teismas sprendė, jog nagrinėjamoje byloje ieškovas įrodė, kad jo įgytas naudotas automobilis nebuvo galimas naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitiko kokybės reikalavimų ir kad jis negalėjo žinoti apie parduoto naudoto daikto trūkumus. Tuo tarpu atsakovas neįrodinėjo aplinkybių, mažinančių jo atsakomybę už parduoto naudoto daikto kokybę, dėl to, teismo vertinimu, yra pagrindas taikyti CK 6.334 straipsnį, nustatantį pirkėjo teises nusipirkus netinkamos kokybės daiktą. Konstatavęs, kad netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas, teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją yra pagrįstas ir proporcingas.
Šalies argumentai
6. Ieškovas prašė taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovui 15 000 Eur, sumokėtus už automobilį. Atsakovas su šiuo ieškinio reikalavimu sutiko tik iš dalies ir nurodė, kad sutartyje už automobilį nurodytas atsiskaitymo būdas bankinis pavedimas, tačiau 2021 m. liepos 13 d. ieškovas sumokėjo tik dalį automobilio kainos – 7 700 Eur sumokėjo bankiniu pavedimu. Likusią automobilio kainos dalį ieškovas žadėjo sumokėti sekančią dieną po Sutarties sudarymo, tačiau to nepadarė ir 7 300 Eur nei bankiniu pavedimu, nei grynaisiais pinigais nesumokėjo. Todėl ieškovas neturi teisės reikalauti visos daikto pirkimo kainos grąžinimo, t. y. 15 000 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas, atsižvelgęs į tarp šalių susiklosčiusią praktiką dėl grynųjų pinigų perdavimo be jokio rašytinio pakvitavimo įforminimo, įvertinęs bylos rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, kad atsakovas teismo posėdyje patvirtino ieškovo nurodytas aplinkybes dėl susitikimų skaičiaus, Sutarties pildymo, atsiskaitymo vietos ir dalies kainos sumokėjimo būdo, taip pat, kad atsiskaitymą stebėjo bent jau ieškovo sutuoktinė, ir kad atsakovas nebuvo nuoseklus, keitė parodymus dėl atsiskaitymo tvarkos, negalėjo logiškai paaiškinti pasitikėjimo ieškovu priežastis, kurios teismo neįtikino ir yra nesuprantamos, nes likusi nesumokėta suma buvo didelė ir atsakovas, perduodant automobilį ir nuosavybės teisės į jį dokumentus ieškovui, neturėjo jokio pagrindo manyti, kad ieškovas geranoriškai įvykdys savo pažadą sumokėti likusią automobilio kainą, kad atsakovas yra verslininkas ir, esant skolai, pildydamas Sutartį būtų nurodęs ir kitą atsiskaitymo būdą, sprendė, jog labiau tikėtina, kad atsiskaitymas už automobilį vyko dviem būdais: dalį sumos sumokant bankiniu pavedimu, o kitą dalį – grynaisiais pinigais.
8. Teismo posėdyje apklausta liudytoja N. G., kuri yra ieškovo A. Z. sutuoktinė, ir liudytojas D. Z. (D. Z.), kuris yra ieškovo A. Z. brolis, patvirtino ieškovo A. Z. nurodytas aplinkybės dėl atsiskaitymo būdo ir laiko. Be to, liudytoja N. G. papildomai paaiškino, kad grynuosius pinigus ieškovas išsiėmė iš banko prieš atvykimą į Kauną Klaipėdoje. Ji matė, kaip atsakovui perduotus grynuosius pinigus pastarasis perskaičiavo, po to jos sutuoktinis padarė telefonu pavedimą per banką, parodė įvykdytą apmokėjimą telefone atsakovui ir atsakovas tik tuomet atidavė ieškovui automobilio dokumentus. Liudytojas D. Z. taip pat patvirtino, kad matė, kaip atsakovui perduotus grynuosius pinigus pastarasis perskaičiavo, po to A. Z. padarė telefonu pavedimą per banką, parodė įvykdytą apmokėjimą telefone atsakovui ir atsakovas tik tuomet atidavė ieškovui automobilio dokumentus.
9. Teismas nustatė, kad 2021 m. liepos 4 d. A. Z. per du kartus papildė sutuoktinės sąskaitą po 1 000 Eur, viso 2 000 Eur sumai, kuriuos sutuoktinė N. G. tą pačią dieną išsigrynino. A. Z. 2021 m. liepos 2 d. išsigrynino 2 000 Eur ir 2021 m. liepos 4 d. išsigrynino 2 000 Eur, viso per šį laikotarpį išsigryninta suma sudaro 4 000 Eur. Taip pat 2021 m. liepos 13 d. atliktas pavedimas 7 700 Eur sumai G. M., mokėjimo paskirtis nurodyta „už automobilį“. Teismo vertinimu, šie rašytiniai įrodymai objektyviai patvirtina, kad ieškovas A. Z. automobilio apžiūros ir 2021 m. liepos 13 d. sutarties sudarymo metu disponavo beveik tokio dydžio grynųjų pinigų suma, kuri buvo reikalinga visiškai atsiskaityti su atsakovu G. M. už automobilį. Ši aplinkybė, atsižvelgiant į tai, kad abi šalys nurodė, jog dėl atsiskaitymo buvo susitarta pirmo susitikimo metu, labiau leidžia tikėti, kad šios lėšos buvo panaudotos atsiskaitymui už automobilį.
10. Teismas konstatavo, kad ieškovas už automobilį visiškai atsiskaitė su atsakovu, t. y. už automobilį jam sumokėjo 15 000 Eur, automobilio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo dieną, todėl įpareigojo atsakovą grąžinti ieškovui 15 000 Eur sumą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu atsakovas G. M., atstovaujamas advokato Justo Jankausko, prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 10 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-3160-1160/2022, ir ieškovo A. Z. ieškinį tenkinti iš dalies: įpareigoti atsakovą G. M. grąžinti ieškovui A. Z. 7 700 Eur, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, nukrypo nuo kasacinio teismo šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad ieškovas įrodė, jog sumokėjo atsakovui už automobilį 15 000 Eur. Teismas tokią išvadą padarė remdamasis prielaidomis. Ieškovas negalėjo paaiškinti daugelio su grynųjų pinigų perdavimu susijusių aplinkybių, o jo nurodomos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl ieškovo, kaip pirkėjo, atsakingo elgesio perkant automobilį. Ieškovas negalėjo paaiškinti, kada ir dėl kokių priežasčių buvo esą pakeista atsiskaitymo tvarka, kai tarp šalių buvo susitarta ir sutartyje aiškiai nurodyta, jog atsiskaitymo už automobilį būdas - bankinis pavedimas. Į bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų, jog prieš sudarant Sutartį ar po Sutarties sudarymo tarp ieškovo ir atsakovo būtų pasirašyti kokie nors papildomi susitarimai ar priedai dėl kitokio atsiskaitymo būdo/atsiskaitymo būdo pakeitimo. Taip pat ieškovas į bylą nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių grynųjų pinigų (7 300 Eur) perdavimo atsakovui faktą. Joks protingas ir apdairus asmuo tokioje situacijoje nesirašytų sutarties, kurioje nurodytas atsiskaitymo būdas – „bankinis pavedimas“ ir nemokėtų pinigų grynaisiais, negavęs pakvitavimo, kadangi tokiu atveju pardavėjas, būdamas nesąžiningu, galėtų reikalauti iš ieškovo atsiskaityti net du kartus, t. y. ir bankiniu pavedimu sumokant visą sumą. Ieškovo paaiškinimai („Kodėl sutartyje apmokėjimo būdas nurodytas tik bankinis pavedimas?“), jog galimai pardavėjas pamiršo, kad susitarimas apėmė ir perdavimą grynaisiais pinigais, jog pats ieškovas į tai neatkreipė dėmesio, jog jis, ieškovas, neprašė iš pardavėjo jokio raštiško patvirtinimo, kad dalį sumos už automobilį jis gavo grynaisiais pinigais, tokio pakvitavimo nepasiūlė ir pardavėjas, yra nelogiški. Ieškovas patvirtino aplinkybę, jog ne pirmą kartą pirko automobilį (kartą pardavė žmonos automobilį ir pirko automobilį sau prieš du metus), t. y. turėjo patirties tokio pobūdžio sandoriuose, tuo labiau yra brandaus amžiaus (45 m.) asmuo, sudarant sutartį dalyvavo ne vienas. Kartu su ieškovu automobilio pirkime dalyvavę asmenys galėjo ieškovui padėti/patarti, jog nebūtų pasirašoma sutartis su neteisingai, kaip ieškovas teigia, nurodytu atsiskaitymo būdu, jog būtų raštu užfiksuotas atsiskaitymo būdas grynaisiais pinigais. Būtent ieškovui teko pareiga įrodyti aplinkybę, kad jis atsakovui už automobilį sumokėjo visą sutartyje nurodytą kainą (15 000 Eur).
11.2. Sutartyje nurodytas atsiskaitymo būdas buvo bankinis pavedimas ir 2021 m. liepos 13 d. ieškovas bankiniu pavedimu sumokėjo atsakovui tik dalį automobilio kainos – 7 700 Eur. Likusią kainos dalį ieškovas žadėjo sumokėti sekančią dieną po Sutarties sudarymo, tačiau likusios sumos – 7 300 Eur ieškovas bankiniu pavedimu taip ir nepervedė. Ieškovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, jog būtų pervedęs šią sumą atsakovui. Automobilis sugedo jau tą pačią pirkimo dieną. Ieškovas, suprasdamas, jog galimai įsigijo nekokybišką automobilį, pasinaudojo sulaikymo teise ir akivaizdu, jog likusių 7 300 Eur atsakovui nepervedė, o, būdamas nesąžiningu, dar nusprendė iš šios situacijos pasipelnyti, prašant atlyginti visą automobilio kainą, t. y. nepagrįstai praturtėti. Todėl yra visiškai logiški atsakovo paaiškinimai byloje, jog jis nesikreipė į ieškovą dėl likusios pinigų sumos sumokėjimo, kadangi laukė kol išsispręs situacija, t. y. bus nustatyti paaiškėję defektai, dėl kurių būtų mažinama automobilio kaina arba nutraukiama pati sutartis, šalims grąžinant viena kitai viską, ką gavo pagal sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
11.3. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai vertino, jog tarp šalių buvo suklosčiusi praktika dėl grynųjų pinigų perdavimo be jokio rašytinio pakvitavimo įforminimo, dėl ko esą labiau tikėtina, jog ir dalinis atsiskaitymas už automobilį įvyko grynaisiais pinigais. Pirmo susitikimo metu ieškovas atsakovui perdavė tik 50 Eur, kas lyginant su 7 300 Eur suma, ieškovui buvo nereikšminga suma, dėl ko ir galėjo būti nepasirašomas pakvitavimas. Tačiau šios aplinkybės negalima laikyti savaime įrodančios, jog tarp šalių susiklostė atsiskaitymo be pakvitavimo praktika ir kad tai esą savaime įrodo, jog ir atsiskaitymo už automobilį metu buvo mokami grynieji pinigai.
11.4. Nors apklausti liudytojai (ieškovo sutuoktinė ir brolis) patvirtino ieškovo įrodinėtiną aplinkybę, jog ieškovas esą perdavė atsakovui 7 300 Eur grynaisiais, tačiau šiais įrodymais, nesant kitų, juos patvirtinančių įrodymų, remtis negalima, kadangi minėti asmenys yra suinteresuoti ginčo išsprendimu būtent ieškovo naudai. Ieškovo sutuoktinė bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su ieškovu įgijo automobilį, o D. Z. yra ieškovo brolis, kuris, brolio paprašytas, galėjo duoti ir davė neteisingus parodymus šioje civilinėje byloje.
11.5. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė atsakovui, kai grynųjų pinigų perdavimo faktą civilinėje byloje turėjo įrodyti būtent ieškovas. Ieškovas ir jo sutuoktinė 7 000 Eur sumą išgrynino daugiau kaip prieš savaitę iki Sutarties sudarymo, todėl nėra galimybės nustatyti, kad jie šią sumą turėjo ir Sutarties sudarymo dieną. Tikėtina, jog ieškovas galėjo minėtą sumą atsivežti pirmojo susitikimo su atsakovu metu, jei būtų iš karto sutarę dėl automobilio pirkimo, nuolaidos ir dar atsiskaitymo būdo grynaisiais, tačiau, suderinus tarp šalių atsiskaitymą bankiniu pavedimu, šių pinigų taip ir nepanaudojo arba papildė jais savo bankinę sąskaitą. 2021 m. liepos 12 d. į ieškovo sąskaitą iš kitos jo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įnešta 3 500 Eur (tam, jog ieškovas iš dalies turėtų iš ko atsiskaityti su atsakovu pervedant jam 7 700 Eur). Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ar 3 500 Eur nėra įnešti į ieškovo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš jau išgrynintų 7 000 Eur, iš kurių grynaisiais liktų tik 3 500 Eur. Pirmosios instancijos teismas net nesiaiškino, ar ieškovas ir jo sutuoktinė iš viso turėjo 15 000 Eur sumą, kadangi kaip matyti iš ieškovo ir jo sutuoktinės pateiktų banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) išrašų, jie abu kartu nei Sutarties sudarymo metu, nei iki jos sudarymo, netgi neturėjo 15 000 Eur sumos, t. y. reikiamos sumos automobiliui pirkti.
Atsiliepimas
12. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas A. Z., atstovaujamas advokato Jono Bložės, prašo Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
12.1. Ieškovas pateikė pakankamai įrodymų, kad jis disponavo pakankamomis lėšomis atsiskaityti už automobilį ir pavedimu, ir grynaisiais pinigais. Šias aplinkybes nuosekliai patvirtino ir du liudytojai, tiesiogiai matę ne tik patį atsiskaitymo faktą, tačiau ir pinigų išgryninimo faktą bei iš anksto žinojo apie ieškovo ir atsakovo susitarimą atsiskaitymą vykdyti dvejomis skirtingomis formomis.
12.2. Privalomų pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015 m. spalio 26 d. įsakyme Nr. 2B-231 „Dėl motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašo patvirtinimo“ nėra nurodoma, kad sutartyje yra privaloma nurodyti atsiskaitymo formą. Šios sąlygos nebuvo privalomos pagal teisės aktų reikalavimus, o atsakovas pildė VĮ „Regitra“ rekomenduojamą pirkimo–pardavimo sutarties formą. 2020 metais VĮ „Regitra“ pirkimo–pardavimo sutarties formoje iš viso nebuvo sąlygos dėl atsiskaitymo būdo.
12.3. 2021 m. gruodžio 14 d. teismo posėdžio metu, tiek pats ieškovas, tiek ir liudytoja N. G. nuosekliai nurodė, kad atsiskaitymo tvarka buvo aptarta pirmojo susitikimo su atsakovu metu. Dėl šios priežasties ieškovas ir jo sutuoktinė ir išgrynino trūkstamą pinigų sumą. Ieškovas, perdavęs grynuosius pinigus, atliko bankinį pavedimą, kurio patvirtinimą parodė telefone atsakovui. Atsakovas bando įrodinėti neatsiskaitymą vieninteliu formaliu pagrindu – „varnelės“ nebuvimu Sutartyje, kuri nėra reikšminga, kadangi sandoris pilnoje apimtyje buvo įvykdytas vietoje kartu su automobilio perdavimu.
12.4. Šalių sudarytoje rašytinėje sutartyje kainos sumokėjimo terminas nebuvo nustatytas, todėl, sprendžiant dėl kainos sumokėjimo termino, turėtų būti vadovaujamasi CK 6.314 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad jeigu pirkėjas neįpareigotas sumokėti kainą konkrečiu laiku, jis privalo ją sumokėti daiktų perdavimo momentu ir, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip, pirkėjas privalo iš karto sumokėti visą kainą. Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, pardavėjas, teigiantis, kad pirkėjas neatsiskaitė su juo pagal pirkimo–pradavimo sutartį, turi tai įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-125-378/2021). Todėl atsakovui teko pareiga įrodyti, jog ieškovas su juo neatsiskaitė.
12.5. Automobilio pirkimo–pardavimo sutartis yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, todėl ieškovui nuosavybės teisė į automobilį perėjo nuo sutarties sudarymo, nebent Sutartyje šalys būtų aiškiai išreiškusios kitokią valią.
12.6. Ieškovas įrodė, kad iki sandorio sudarymo išgrynino trūkstamą 6 000 Eur sumą iš savo ir sutuoktinės sąskaitos, bei iš tos pačios savo sąskaitos dar papildomai pervedė 7 700 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
14. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo apeliaciniu skundu neginčijama. Taip pat nėra ginčo dėl restitucijos dalies, jog atsakovas turi pareigą grąžinti ieškovui 7 700 Eur. Ginčas vyksta tik dėl 7 300 Eur sumos. Taigi, apeliacijos dalykas – teismo sprendimo dalies dėl restitucijos taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl ginčo esmės
15. Tarp šalių kilo ginčas ar pirkėjas, sumokėdamas kainą už perkamą transporto priemonę, pardavėjui perdavė 7 300 Eur kainos dalį grynais pinigais. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino visiškai. Atsakovas teigia, jog ieškovas neįrodė, jog 7 300 Eur sumokėjo.
16. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis CPK 320 straipsnyje nustatyta bylos nagrinėjimo apimtimi, patikrinęs bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir tyrimo objektyvumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškinio reikalavimus, nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas ginčo santykio kvalifikavimui ir teisingam bylos išsprendimui. Todėl, remdamasis apeliacinės instancijos teismui suteiktomis instancinės teismų kontrolės teisėmis, numatytomis CPK 328 straipsnyje, ir vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk prieš Nyderlandus), ir atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją), nekartoja pirmosios instancijos teismo motyvų dėl faktinių aplinkybių vertinimo, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.
17. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino remdamasis prielaidomis.
18. Pagal nuoseklią kasacinio teismo praktiką dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių leistinų įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2012; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.).
19. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad aplinkybes, jog buvo sumokėta visa transporto priemonės kaina, įrodo šie byloje esantys įrodymai: 1) duomenys apie periodu nuo 2021 m. liepos 2 d. iki 2021 m. liepos 4 d. A. Z. ir jo sutuoktinės N. G. iš banko sąskaitų išgrynintus pinigus; 2) pinigų išgryninimo momentas – 11-9 dienos iki sandorio sudarymo; 3) liudytojų, kurie nurodė, jog ieškovas perdavė atsakovui 7 300 Eur grynaisiais, paaiškinimai; 4) paties atsakovo paaiškinimai, kad ieškovas pažadėjo likusią sumą pervesti pavedimu kitą dieną. Visų šių byloje esančių įrodymų visuma ir jų tarpusavio ryšys leidžia spręsti, kad ieškovas atsakovui dalį transporto priemonės kainos (7 300 Eur) sumokėjo grynais pinigais. Nors atsakovas ir teigia, kad liudytojų paaiškinimais, nesant kitų įrodymų, remtis negalima, tačiau pažymėtina, jog liudytojų paaiškinimus papildo pinigų išgryninimo faktas. Be to, akivaizdžiai nelogiškas atsakovo paaiškinimas, kad jis transporto priemonę perdavė pirkėjui, nors už ją dar nebuvo sumokėta dalis pinigų. Įvertintina ir tai, jog nors ieškinys teismui pateiktas tik po dviejų mėnesių nuo sandorio sudarymo, tačiau atsakovas per šį laikotarpį taip ir nesikreipė į ieškovą dėl dalies kainos sumokėjimo. Toks atsakovo neveikimas, kitų įrodymų visumoje, patvirtina, jog visa kaina už transporto priemonę buvo sumokėta.
20. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo pareigą perkėlė atsakovui. Iš Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 10 d. sprendimo 20 p. aiškiai matyti, jog pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad vadovaujantis proceso teisės normomis, reglamentuojančiomis įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles, šioje byloje pareiga įrodyti visą pinigų perdavimo atsakovui (pardavėjui) faktą tenka ieškovui (pirkėjui). Teismas pagrįstai laikė, jog ieškovas įrodė 7 300 Eur grynais perdavimo faktą.
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad šalių sudarytoje sutartyje buvo nurodytas atsiskaitymo būdas – „bankinis pavedimas“, nenusveria byloje esančių įrodymų, jog dalį transporto priemonės kainos ieškovas atsakovui sumokėjo grynais pinigais.
22. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs visus byloje esančius įrodymus, argumentavęs jų įrodomąją vertę ir tarpusavio ryšį, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
23. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis).
24. Atsikirsdamas į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas patyrė 1 306,80 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Šios išlaidos, atmetus apeliacinį skundą, priteistinos iš atsakovo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 306,80 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus šešis eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.