- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-30
- Bylos Nr.
- 2YT-1817-1093/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00111-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Monika Benetė
- Pareiškėjas
- R. K.
- Suinteresuotas asmuo
- V. K., L. M., valstybės įmonė Turto bankas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. K. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – V. K., L. M., valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas R. K. 2020 m. kovo 5 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas atnaujinti įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po jo motinos G. K. (duomenys neskelbtini) mirties, priimti.
2. Pareiškime nurodo, kad pareiškėjo motina G. K. (duomenys neskelbtini) mirė. Ji turėjo du vaikus: sūnų – pareiškėją, ir dukrą – L. M. Pareiškėjas po motinos mirties išvyko į užsienį ir grįžo tik po ketverių metų, todėl laiku nespėjo susitvarkyti palikimo. (duomenys neskelbtini) baigė nepilną vidurinę mokyklą, daugiau niekur nesimokė, teisiniuose klausimuose nieko nesupranta ir neturi artimesnių giminaičių, galinčių padėti. Jis neturėjo jokio supratimo, kad per atitinkamą laikotarpį turėjo kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo po motinos mirties. Mano, kad termino atnaujinimas nepažeis suinteresuotų asmenų teisių, tačiau termino neatnaujinimas paveiktų jo interesus.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo L. M. atsiliepimu su pareiškimu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Nurodė, kad pareiškėjas R. K. yra jos brolis. Jų tėvai yra V. K. ir G. K. Po motinos mirties palikimą priėmė jų tėvas V. K. Nei ji, nei pareiškėjas po motinos mirties neišreiškė noro priimti palikimą, todėl ir į notarų kontorą nesikreipė. Pareiškėjui buvo žinoma, kad norint priimti palikimą, reikia kreiptis į notarą per tris mėnesius nuo palikėjo mirties, taip pat buvo žinoma, kad tėvas kreipėsi dėl palikimo priėmimo ir jį priėmė, todėl pareiškėjo pareiškime nurodytos aplinkybės – kad nesuprato ir nebuvo artimesnių žmonių, galinčių padėti šiuo klausimu, neatitinka tikrovės. Teisinio išsilavinimo neturėjimas neturėtų būti vertintina kaip svarbi aplinkybė, lemianti termino praleidimo svarbumą. Pareiškėjo išvykimas į užsienį nebuvo iš anksto suplanuotas ir būtinas, kuris sukliudytų jam kreiptis dėl palikimo priėmimo laiku ar pavesti tai atlikti jo vardu kitam asmeniui. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių kada konkrečiai ir kur jis buvo išvykęs. Pareiškėjas tiek iki motinos mirties, tiek ir po to piktnaudžiavo alkoholiu, nedirbo, negrįždavo į namus po kelias paras ar po mėnesį, o buvimo vietos nebuvo žinomos. (duomenys neskelbtini) pavasario pradžioje jis iš namų pradingo ilgam laikui, kur jis tuo metu buvo - nei jai, nei tėvui nebuvo žinoma. Pareiškėjas grįžo, kaip jis pats teigia, iš užsienio (duomenys neskelbtini), tačiau nenurodė, dėl kokių priežasčių dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo jis į teismą kreipiasi tik dabar, t. y. praėjus 13 metų po jo grįžimo ir 18 metų po motinos mirties. Pareiškėjas ir toliau piktnaudžiauja alkoholiu, nedirba ir vengia darbo, turi skolų, nežinia kur gyvena. Patenkinus pareiškimą ir atnaujinus terminą, būtų pažeistos V. K. teisės ir teisėti interesai, nes jis po sutuoktinės mirties praėjus 18 metų, jos palikimu rūpinasi, prižiūri, išlaiko, moka mokesčius, tuo tarpu pareiškėjas niekada šiuo turtu nesirūpino, niekuo neprisidėjo prie jo išlaikymo. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, nėra jokio pagrindo pripažinti jas svarbiomis ir tuo pagrindu atnaujinti terminą palikimui priimti, todėl pareiškimas neturėtų būti tenkinamas.
4. Suinteresuotas asmuo V. K. atsiliepimu su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjas yra jo sūnus. Tačiau jis, kaip sūnus, buvo nepaklusnus, nevaldomas, gerdavo, valkatavo, nedirbo, turėjo skolų, kurias jie kartu su buvusia sutuoktine turėdavo grąžinti. Iš darbų jis būdavo pastoviai atleidžiamas. Net ir būdamas užsienyje, vis prašydavo iš tėvų pinigų, nedirbo. Grįžęs, jis dėl ligos tapo invalidu, todėl padėtis dar blogėjo: toliau su draugais gėrė, pasidarė nevaldomas, išnešdavo tėvų daiktus pardavimui, kad galėtų alkoholio nusipirkti. Mano, kad palikimas, kurį paveldėjo po sutuoktinės yra jo, o sūnų jis visą gyvenimą išlaikė, rūpinosi, skolas už jį grąžindavo, pirko daiktus jam, todėl pareiškimui nepritaria.
5. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos G. K. palikimo perėjimą valstybei. Prašė pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.
6. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtas karantinas, nutarė šią bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Apie bylos nagrinėjimą pranešta pareiškėjui, suinteresuotiems asmenims, taip pat skelbiant viešai. Šalys prieštaravimų dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka teismui nepareiškė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje palikimui priimti yra nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnyje numatyta, kad CK 5.50 straipsnyje nustatytą terminą palikimui priimti gali pratęsti teismas, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas, pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai.
8. Kasacinis teismas dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo yra nurodęs, kad tokiu atveju, kai įpėdinis praleidžia terminą palikimui priimti, CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam atnaujinti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-421/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).
9. Pareiškėjas R. K. yra (duomenys neskelbtini) mirusios G. K. sūnus, todėl jis yra pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Įstatymo nustatytu laiku jis valios priimti palikimą, kaip ir jo sesuo – suinteresuotas asmuo L. M., neišreiškė. Iš teismui pateiktos Molėtų rajono 2-ojo notarės Dalios Čelkienės informacijos matyti, kad G. K. palikimą priėmė ją pergyvenęs sutuoktinis V. K.
10. Pareiškėjas, kaip svarbias priežastis, įtakojusias termino praleidimą laiku kreiptis į notarų kontorą dėl palikimo priėmimo, nurodo, kad po motinos mirties išvyko į užsienį ir grįžo tik po ketverių metų bei tai, kad teisiniuose klausimuose nieko nesupranta.
11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog aplinkybė, kad pareiškėjas ir jo šeimos nariai neturi teisinio išsilavinimo ir pakankamų žinių tam, kad reikiamai suprastų palikimo priėmimo praleidimo termino teisinius padarinius, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką neatitinka aplinkybės, objektyviai sutrukdžiusios atlikti įstatyme nustatytus veiksmus, apibrėžties. Teisinio išsilavinimo neturėjimas nevertinamas kaip aplinkybė, turinti teisinę reikšmę, lemianti termino praleidimo svarbumą, nes tai prieštarautų teisės normoje nustatyto termino paskirčiai ir tikslui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad gyvenimas užsienyje per se (lot. savaime, pats vienas) netraktuojamas kaip objektyvi priežastis, trukdanti priimti palikimą atvykus į Lietuvą, pasinaudojant diplomatinių ar konsulinių tarnybų paslaugomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. apžvalga bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182-421/2016).
12. Taigi, remiantis teismų praktika, neturėjimas teisinio išsilavinimo ar pakankamų žinių palikimui priimti ar suprasti palikimo praleidimo teisines pasekmes nėra vertintina kaip trukdanti ar sutrukdžiusi atlikti CK normose nustatytus veiksmus palikimui priimti aplinkybė. O buvimas užsienyje keturis metus netraktuotina kaip objektyvi priežastis, trukdžiusi priimti palikimą, nes pareiškėjas po motinos mirties – (duomenys neskelbtini), turėjo galimybes kreiptis į teisininką ar advokatą dėl teisinių konsultacijų ir paslaugų suteikimo. Pareiškėjas veiksmų dėl palikimo priėmimo ėmėsi tik (duomenys neskelbtini), t. y. praėjus septyniolikai metų po palikimo atsiradimo, kai kreipėsi su prašymu dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, ir toks elgesys paneigia pareiškėjo teiginį, kad jis neturėjo jokio supratimo ir žinių tokiems klausimams spręsti. Į bylą nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų bei duomenų, patvirtinančių jo buvimą užsienyje nuo (duomenys neskelbtini) sausio mėnesio keturis metus. Suinteresuotų asmenų paaiškinimais, pareiškėjas ilgą laiką piktnaudžiavo alkoholiu, nedirbo, negrįždavo į namus po kelias paras ar po mėnesį, akivaizdu, kad toks pareiškėjo elgesys galėjo irgi įtakoti termino palikimui priimti praleidimą. Pareiškėjo nesidomėjimas palikimu net septyniolika metų traktuotinas kaip aplaidumas ir nerūpestingumas. Be to, kaip matyti iš tėvo V. K. paaiškinimo, po G. K. mirties tėvas ne tik rūpinosi palikimu, mokėjo mokesčius, bet visuomet buvo rūpinamasi ir pareiškėju, todėl sutiktina su L. M., kad nurodytos aplinkybės – kad nebuvo artimų giminaičių, galinčių padėti, neatitinka tikrovės.
13. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas neįrodė aplinkybių, sudarančių teisinį pagrindą atnaujinti beveik 18 metų praleistą terminą palikimui priimti, atsiradusiam po (duomenys neskelbtini) motinos mirties (CK 5.50 straipsnio 3 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis). Tokių duomenų pareiškėjas nepateikė taip pat ir po to, kai Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. kovo 12 d. nutartimi buvo nustatytas terminas papildomiems įrodymams pateikti. Dėl šios priežasties pareiškėjo prašymas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo atmetamas kaip neįrodytas.
14. Pareiškėjui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. (-) buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 443 straipsniu,
nutaria:
Atmesti pareiškėjo R. K. pareiškimą dėl termino atnaujinimo palikimui priimti, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, V. K., L. M.
Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.