- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-03
- Bylos Nr.
- AN2-212-581/2024
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Raščiuvienė
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Raščiuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Ž. S. 2024 m. liepos 10 d. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2024 m. birželio 21 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. balandžio 9 d. nutarimu Ž. S. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalį administracine nuobauda – 70 Eur bauda, pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį administracine nuobauda – 350 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, jam paskirta galutinė administracinė nuobauda – 350 Eur bauda. Taip pat, Ž. S. paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams. Ž. S. nubaustas už tai, kad 2024 m. kovo 25 d. 12.52 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti ir, vairuodamas transporto priemonę, naudojosi mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis.
Žemesnės instancijos teismas
2. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2024 m. birželio 21 d. nutartimi (toliau – Skundžiama nutartis) Institucijos 2024 m. balandžio 9 d. nutarimas pakeistas ir Ž. S. paskirta administracinio poveikio priemonė – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams sutrumpintas iki 2 mėnesių.
3. Panevėžio apygardos teisme gautas Ž. S. apeliacinis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Skundžiamos nutarties dalį dėl jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 2 mėnesiams ir šios administracinio poveikio priemonės neskirti. Apeliaciniame skunde nurodyti šie esminiai argumentai:
3.1. Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo sudėties požymius. ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas padaromas tiesiogine tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-20-719/2024). Skundžiamos nutarties 13 punkte nurodyta, kad administracinis nusižengimas, numatytas ANK 424 straipsnio 3 dalyje, aptariamu atveju padarytas neatsargiai dėl nerūpestingumo. Todėl, negalima laikyti, kad šis administracinis nusižengimas buvo padarytas, kadangi net pats pirmosios instancijos teismas neįvardino vieno iš būtinų šio administracinio nusižengimo požymių – kaltės, kaip tiesioginės tyčios;
3.2. Skundžiamos nutarties 11 punkte nurodyta, kad pagal administracinių nusižengimų registro išrašo duomenis administracine tvarka metų bėgyje Ž. S. baustas nebuvo, taip pat dirba darbą, kurio pagrindinei funkcijai atlikti būtinas vairuotojo pažymėjimas, byloje nebuvo nustatyta sunkinančių aplinkybių. 2023 m. birželio 12 d. Ž. S. buvo nubaustas už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 6 dalyje, už kurį jam buvo paskirta bauda ir laikotarpiui nuo 2023 m. liepos 2 d. iki 2023 m. rugpjūčio 1 d. paskirtas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. 2023 m. birželio 12 d. jis sumokėjo paskirtą 500 Eur baudą. 2023 m. liepos 7 d. baigė papildomus vairuotojų mokymus. Šiuo laikotarpiu, tai yra – nuo 2023 m. liepos 2 d. iki 2023 m. rugpjūčio 1 d. nė karto nevairavo transporto priemonės, kas suponuoja faktą, kad nagrinėjamo administracinio nusižengimo jis nenorėjo padaryti, tiesiog nežinojo, kad jo teisės negalioja ir pasibaigus administracinio poveikio priemonei, turėjo kreiptis į AB „Regitra“, parašyti prašymą dėl teisės vairuoti grąžinimo. Šios aplinkybės leidžia suprasti, kad inkriminuojamas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 424 straipsnio 3 dalyje, nebuvo padarytas tiesiogine tyčia. Šiuo atveju administracinio nusižengimo teisena net negalima ir turėjo būti nutraukta.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos vyriausiasis tyrėjas D. L. su apeliaciniame skunde nurodytu prašymu nesutinka, prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Skundžiamą nutartį. Atsiliepime nurodyta, kad Skundžiama nutartis yra priimta teisėtai ir pagrįstai, išnagrinėjus ir įvertinus surinktų įrodymų visumą. Pats pareiškėjas skunde neginčija nustatytų faktinių bylos aplinkybių, veikos kvalifikavimo, savo kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo. Ž. S. paskirta administracinė nuobauda nėra aiškiai per griežta. Ji paskirta teisingai įvertinus pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį bei kitas aplinkybes. Dar labiau švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę nėra pagrindo. Ž. S. pats turėjo būti suinteresuotas išsiaiškinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo tvarką, tačiau neišsiaiškinęs šios tvarkos ir neįsitikinęs, kad teisė vairuoti jam sugrąžinta, vairavo transporto priemonę, t. y. elgėsi nerūpestingai. Atkreiptinas dėmesys, kad Ž. S., jau žinodamas, kad jis neturi teisės vairuoti transporto priemones, ir toliau tęsė savo neteisėtą veiklą, t. y. tą pačią dieną, tik jau vakare ir kitame rajone toliau vairavo transporto priemones, už ką jam buvo surašytas dar vienas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį.
1. Apeliacinis skundas netenkinamas.
2. Apeliaciniu skundu Ž. S. neginčija administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, padarymo fakto ar jo kvalifikavimo, ar dėl šio administracinio nusižengimo padarymo jam paskirtos administracinės nuobaudos – baudos dydžio. Apeliaciniame skunde nesutinkama su Ž. S. nubaudimu pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamą nutartį, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu Ž. S. prašo neskirti jam administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kurios taikymo terminas Skundžiama nutartimi buvo sutrumpintas nuo 6 iki 2 mėnesių. Apeliaciniame skunde cituojami Skundžiamos nutarties priėmimo argumentai bei padaryta išvada, jog Ž. S., praradęs teisę vairuoti transporto priemones, 2024 m. kovo 25 d., 12.52 val., vairavo automobilį neįsitikinęs, ar šią teisę turi, t. y. ar tinkamai įvykdė šios teisės susigrąžinimo sąlygas, ir taip neatsargiai dėl nerūpestingumo padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje (Skundžiamos nutarties 13 punktas). Apeliaciniame skunde yra akcentuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-20-719/2024, kurioje nurodyta, kad ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas padaromas tiesiogine tyčia. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad vadovaujantis šia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi bei apylinkės teismo padaryta išvada, kad Ž. S. administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarė dėl neatsargumo, administracinio nusižengimo teisena šioje dalyje turėtų būti nutraukta. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.
4. Pastebėtina, jog Ž. S. padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymo aplinkybės iš esmės skiriasi nuo tų, kurios buvo nagrinėtos priimant apeliaciniame skunde nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-20-719/2024. Šioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, išvada, kad administracinis nusižengimas, numatytas ANK 424 straipsnio 3 dalyje, yra padaromas tiesiogine tyčia, buvo padaryta įvertinus šioje byloje nagrinėto konkretaus administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, kuomet pažeidėjui nebuvo tinkamai pranešta apie jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, dėl ko pažeidėjas, nežinodamas apie jam paskirtą administracinio poveikio priemonę, padarė naują administracinį nusižengimą, susijusį su transporto priemonių vairavimu, neturint tam teisės ar kai ši teisė asmeniui yra sustabdyta ar atimta. Nagrinėjamu atveju Ž. S. buvo žinoma apie paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, dalyvaujant Ž. S., jam buvo įteiktas 2023 m. birželio 12 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo Ž. S. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 6 dalyje, padarymą paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 mėnesiui (administracinio nusižengimo bylos l. 12–13). 2023 m. birželio 12 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurodyta ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo tvarka, pasibaigus specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui. Ž. S., žinodamas apie jo atžvilgiu pritaikytą administracinio poveikio priemonę, ėmėsi veiksmų atimtai specialiajai teisei susigrąžinti (2023 m. liepos 7 d. baigė papildomus vairuotojų kursus (b. l. 13)). Pats Ž. S. neneigė aplinkybės, jog jam buvo žinoma apie 2023 m. birželio 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtą administracinio poveikio priemonę, tačiau matyti, kad jis aptariamos specialiosios teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo procedūros nebaigė ir vairavo transporto priemonę, neturėdamas tam teisės. Dėl skirtingų bylų aplinkybių šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo kaip precedentu vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-20-719/2024.
5. Sprendžiant klausimą, ar Ž. S. buvo pagrįstai nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, svarbu įvertinti ir jo pateiktus argumentus apie jo paties suvokimą dėl atimtos specialiosios teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo procedūros tvarką. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą Ž. S. padarė veikdamas dėl neatsargumo, kadangi nežinojo, kad norint susigrąžinti šia specialiąją teisę, po specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino pabaigos yra būtina kreiptis į šią teisę suteikiančią instituciją – AB „Regitra“. Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, jog Ž. S. nurodė buvęs įsitikinęs, kad praėjus specialiosios teisės atėmimo terminui ir baigus papildomus vairuotojų kursus, aptariama specialioji teisė asmeniui yra grąžinama automatiškai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šie Ž. S. nurodyti argumentai dėl jo paties suvokimo apie specialiosios teisės susigrąžinimo procedūrą negali būti vertinami kaip administracinę atsakomybę šalinanti aplinkybė. Pastebėtina, kad 2023 m. birželio 12 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo tiesiogiai nurodyta, kad pasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui, ji grąžinama teisės aktų nustatyta tvarka, o dėl teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo reikia kreiptis į šią teisę suteikiančią instituciją. Negalima neįvertinti ir to, kad Ž. S., būdamas suinteresuotas specialiosios teisės susigrąžinimu, galėjo šia procedūra pasidomėti pats. Specialiosios teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo procedūra yra plačiai reglamentuota Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme bei Teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo 9 straipsnyje. Šiame kontekste svarbu paminėti, jog Ž. S. dirba vairuotoju, todėl privalo žinoti tiek Kelių eismo taisyklių reikalavimus, tiek ir kitus kelių eismą bei kelių transporto priemonių vairavimą reglamentuojančius teisės aktus bei poįstatyminius teisės aktus, o jų nežinant dėti pastangas juos sužinoti. Ž. S. nesikreipus į specialiosios teisės vairuoti transporto priemones suteikiančią instituciją – AB „Regitra“, negalima teigti, jog jis nepagrįstai nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį. Pažymėtina ir tai, jog prašymas susigrąžinti atimtą specialiąją teisę vairuoti transporto priemones, asmeniui gali būti atmestas, nepateikus visų būtinų pateikti dokumentų ar neatlikus reikalingų veiksmų (pavyzdžiui, nebaigus papildomų vairuotojų kursų). Skundžiamoje nutartyje padarytos teisingos išvados, jog asmuo, praradęs teisę vairuoti, prieš vairuodamas transporto priemonę, visuomet turi pareigą įsitikinti, kad šią teisę tinkamai susigrąžino. Ž. S. nurodyti argumentai, jog jis nežinojo apie būtinybę kreiptis į aptariamą specialiąją teisę suteikiančią instituciją – AB „Regitra“, dėl šios teisės susigrąžinimo, nešalina jo atsakomybės pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį. Pripažintina, jog šiuo atveju Ž. S. 2024 m. kovo 25 d. 12.52 val. vairavo automobilį neįsitikinęs, ar šią teisę turi, t. y. ar tinkamai įvykdė šios teisės susigrąžinimo sąlygas, ir taip neatsargiai dėl nerūpestingumo padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje. Tokia praktika formuojama administracinio nusižengimo bylose (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-361-988/2023, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-249-885/2024, Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-173-737/2024 ir kt.). Aukštesniojo teismo pozicija yra ta, jog apeliacinio skundo argumentas dėl administracinio nusižengimo sudėties nebuvimo atmestinas, kaip nepagrįstas.
6. Prašymas neskirti Ž. S. administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones, be kita ko, yra grindžiamas ir ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis. Sprendimas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. e2AT-33-303/2016, Nr. 2AT-38-303/2016).
Žemesnės instancijos teismas
7. Skundžiama nutartimi jau buvo sutrumpintas Institucijos 2024 m. balandžio 9 d. nutarimu Ž. S. paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas nuo 6 iki 2 mėnesių. Apylinkės teismas įvertino Ž. S. nurodytas aplinkybes, pripažino, kad jo padarytas administracinis nusižengimas buvo labiau atsitiktinio pobūdžio. Apylinkės teismas įvertino ir tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta Ž. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o Ž. S. vairuotojo pažymėjimas yra reikalingas jo darbo funkcijoms atlikti. Nors Ž. S. apeliaciniame skunde nurodo, jog įvertinęs šių aplinkybių visumą, apylinkės teismas turėjo jam administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, neskirti, tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta naujų aplinkybių, kurių nebuvo įvertinęs apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl aptariamos administracinio poveikio priemonės Ž. S. skyrimo ar jos taikymo termino sutrumpinimo. Iš Skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas įvertino ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymui reikšmingų aplinkybių visumą (Ž. S. padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes, jo paties asmenybę), vadovavosi teisingumo ir proporcingumo principais. Matyti, jog viena iš pagrindinių aplinkybių, dėl kurios nagrinėjamu atveju apylinkės teismas taikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, buvo padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės, kuomet Ž. S., baigęs papildomus vairavimo kursus ir sulaukęs jam paskirtos specialiosios teisės vairuoti transporto priemones termino pabaigos, manė susigrąžinęs šią teisę. Aptariama administracinio poveikio priemonė, kurios taikymo terminas buvo sutrumpintas, apylinkės teismo buvo palikta galioti pagrįstai. Su apylinkės teismo padarytomis išvadomis sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.
8. Vadovaujantis išdėstytu, daroma išvada, kad apylinkės teismas, sumažindamas Ž. S. Institucijos 2024 m. balandžio 9 d. nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nuo 6 iki 2 mėnesių, išsamiai įvertino visas šiam klausimui išspręsti svarbias aplinkybes ir teisės taikymo klaidų nepadarė. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti Skundžiamą nutartį ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, neskirti Ž. S. aptariamos administracinio poveikio priemonės. Todėl Skundžiama nutartis paliktina galioti ir Ž. S. apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2024 m. birželio 21 d. nutartį nepakeistą ir Ž. S. 2024 m. liepos 10 d. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.