Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), LR pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, pensininkas, gyvenantis ir deklaravęs gyv. vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. B. 2022 m. vasario 17 d. apie 7.03 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), nereguliuojamojoje pėsčiųjų perėjoje, vairuodamas automobilį „Peugeot 206“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 30 punktų reikalavimus – privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, praleisti į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį pėsčiąjį, kurio judėjimo kryptį jis kerta, to nepadarė, važiuodamas (duomenys neskelbtini) ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nepraleido jam iš dešinės pusės į važiuojamąjį dalį įžengusios pėsčiosios A. M. ir ją partrenkė, padarydamas muštinę žaizdą galvos pakaušio srities dešinėje pusėje, dešinio gaktikaulio apatinės šakos lūžį, kairio blauzdikaulio viršutinės – išorinės dalies įspaustinį lūžį, abiejų šeivikaulių viršutinių galų lūžius, dešinio kelio sąnario išorinio šalutinio raiščio plyšimą, priekinio kryžminio raiščio plyšimą,- eismo įvykio metu nesunkiai sutrikdyta pėsčiosios A. M. sveikata.

Motyvuojamoji dalis

Iš B. B. ir L. J. (nukentėjusiosios A. M. sutuoktinio) 2022 m. balandžio 11 d. pasirašyto rašto matyti, kad B. B. sumokėjo 500 eurų už gydymo išlaidas (2 t., b.l. 90).

Iš įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo (draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad automobilis „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo B. B. apdraustas nuo 2021 m. vasario 23 d. iki 2022 m. vasario 22 d. draudimo bendrovėje (duomenys neskelbtini) (filialas Lietuvoje) (2 t., b.l. 88-89).

Iš draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) pranešimų matyti, kad bendrovė pagal draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) M. A. išmokėjo neturtinei žalai atlyginti: 4000 Eur (2022 m. kovo 30 d.) ir 5000 Eur (2022 m. lapkričio 18 d.) (2 t., b.l. 84-87) bei 693,88 Eur turtinei žalai atlyginti (2022 m. gruodžio 6 d.) (2 t., b.l. 110-111).

Civilinis atsakovas – (duomenys neskelbtini) – raštiškuose paaiškinimuose nurodė, jog draudimo bendrovė nukentėjusiajai išmokėjo 9000 Eur draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti, todėl papildoma eismo įvykio metu nukentėjusiosios patirta žala iš draudimo bendrovės neturi būti priteisiama. Bendrovė taip pat atlygino ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos reikalavimą už nukentėjusiajai išmokėtą ligos pašalpą 4929,49 Eur. Bendrovė mano, kad reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš draudimo bendrovės yra nepagrįstas, nes advokato atstovavimo išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymų nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmens veiksmų (2 t., b.l. 92-96).

Kaip matyti iš aukščiau išvardintų įrodymų, kaltinamasis B. B. pripažįsta kaltinime nurodytomis aplinkybėmis vairuodamas automobilį pažeidęs kelių eismo taisyklių reikalavimus, sukėlęs eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito eismo dalyvio – nukentėjusiosios A. M. sveikata. Šie jo parodymai sutampa su nukentėjusiosios A. M., liudytojos J. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, specialisto išvados, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir plano bei apžiūros protokolų, taip pat kitais rašytiniais duomenimis. Byloje surinkti įrodymai, patvirtinantys kaltinamojo B. B. kaltę, neginčijami. Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus duomenis, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu. Taigi, be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo, aukščiau nurodytų bylos įrodymų, kurie yra sutampantys, neprieštaraujantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes ir jais teismas abejoti neturi pagrindo, visuma patvirtina, kad kaltinamasis B. B. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairuodamas automobilį pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 30 punktų reikalavimus – privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, praleisti į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį pėsčiąjį, kurio judėjimo kryptį jis kerta, to nepadarė, važiuodamas (duomenys neskelbtini) ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nepraleido jam iš dešinės pusės į važiuojamąjį dalį įžengusios pėsčiosios A. M. ir ją partrenkė, padarydamas jai kaltinime nurodytus sužalojimus ir taip nesunkiai sutrikdydamas jos sveikatą. Tokie B. B. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi, be to, jis savo noru atlygino dalį padarytos turtinės žalos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

B. B. padarė vieną baigtą, neatsargų nusikaltimą. Jis nėra teistas, administracine tvarka baustas, yra pensininkas ir nedirba, psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas, proceso metu atsiprašė nukentėjusiosios.

Teismui buvo pateiktas J. B. prašymas, kurį teismo posėdžio metu palaikė ir kaltinamasis, kuriuo prašoma atleisti kaltinamąjį B. B. nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą kaltinamojo sutuoktinės J. B. atsakomybei, nurodant, kad jiems šeimyniškai, artimai bendraujant pastaroji, atsižvelgiant ir į jos asmenybę, galės daryti teigiamą įtaką sutuoktiniui.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja norinti tapti kaltinamojo žmona J. B. prašymą dėl jos pripažinimo laiduotoja ir kaltinamojo perdavimo jos atsakomybei palaikė, nurodydama, kad sutinka būti sutuoktinio laiduotoja, su juo gerai sutaria, jų santykiai glaudūs bei draugiški, jie kartu gyvena, abu vienas su kitu tariasi įvairiais klausimais, B. B. klausia jos nuomonės ir į ją atsižvelgia. Parodė, kad jos sutuoktinis B. B. jaučiasi kaltas ir gailisi, tiek jis, tiek ji labai pergyveno dėl įvykio ir jo metu sužalotos pėsčiosios sveikatos, domėjosi jos sveikata. J. B. nurodė, kad stengsis sutuoktiniui daryti teigiamą įtaką. Prašė taikyti laidavimą be užstato, nes jos gaunamos jos pajamos labai nedidelės.

Atsižvelgdamas į visa tai, kas aukščiau išdėstyta, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje, įvertinus tai, jog kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, nebuvo ankščiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, laiduotoja J. B. sutinka laiduoti už kaltinamąjį, jos asmenybė charakterizuojama teigiamai, yra pagrindas manyti, jog kaltinamasis B. B. ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų, todėl galima jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 1 dalį perduodant pagal laidavimą laiduotojos J. B. atsakomybei ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, nutraukti (BK 40 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad J. B. galima pasitikėti kaip laiduotoja, kadangi ji neteista, administracine tvarka nebausta, brandaus amžiaus, yra nedirbanti, turi sveikatos problemų, ją neigiamai charakterizuojančių duomenų teismas neturi. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti J. B. kaip laiduotoja, byloje nėra. Todėl teismas netikėti ja, kaip ir jos bei kaltinamojo nurodomu šeimyniniais ryšiais paremtu bendravimu, neturi pagrindo ir sprendžia, kad ji gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Atsižvelgiant į laiduotojos socialinę bei turtinę padėtį, laidavimas nustatytinas be užstato, o laidavimo terminas nustatytinas minimalus.

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos nurodo pareigą teismui visais atvejais, kai padaroma BK 281 straipsnio numatyta nusikalstama veika, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Šiuo atveju teismas sprendžia, kad nors kaltinamasis administracine tvarka baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, pastarieji nėra šiurkštūs, jam inkriminuojama nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas blaivus, vairavo techniškai tvarkingą transporto priemonę, po sukelto eismo įvykio ėmėsi aktyvių veiksmų sunkesniems padariniams išvengti, kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino dalį padarytos turtinės žalos, nukentėjusiosios atsiprašė, kas leidžia manyti, jog bausmių tikslai pasiektini kaltinamajam neskiriant baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, tačiau kaltinamajam primintina apie pareigą būti atidesniam kelyje ir laikytis visų KET reikalavimų, jų nepažeidinėti.

Tačiau sutiktina su prokurorės prašymu ir argumentais, jog siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir teisingumo principą, be kita ko turint omenyje B. B. administracinį baustumą, nepaisant to, jog jo ankstesnieji padarytieji KET pažeidimai nėra šiurkštūs, kaltinamajam tikslinga paskirti kitą baudžiamojo poveikio priemonę – minimalaus 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnis), kuri B. B. ir skirtina. Atsižvelgiant į kaltinamojo nurodomas gaunamas pajamas, taip pat į šiuo nuosprendžio iš jo priteistinas atstovavimo išlaidas, nustatytas 10 (dešimties) mėnesių terminas minėtai įmokai sumokėti.

Šioje byloje civilinį ieškinį pareiškė nukentėjusioji A. M., kuri teisminio nagrinėjimo pradžioje pateiktu patikslintu civiliniu ieškiniu prašė priteisti iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) (filialas Lietuvoje) 11000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 730,29 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat prašė iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) (filialas Lietuvoje) ir kaltinamojo B. B. priteisti visas nukentėjusiosios patirtas 600 Eur teisinės pagalbos išlaidas dėl atstovavimo ikiteisminio tyrimo metu, 500 Eur už atstovavimą pirmosios instancijos teisme, viso 1100 Eur (1 t., b.l. 126- 131; 2 t., b.l. 57-81). Teisme posėdžio metu A. M. prašomą 11000 Eur neturtinės žalos dydį sumažino iki 6000 Eur, nes, kaip pati parodė, draudimas papildomai jai pervedė 5000 eurų. Bylos nagrinėjimo pabaigoje buvo pateiktas dar vienas civilinio ieškinio patikslinimas, kuriame nurodoma, kad draudikui atlyginus A. M. 693,88 Eur turtinę žalą, reikalavimo dėl turtinės žalos priteisimo civilinė ieškovė nebepalaiko ir galutinai prašo priteisti A. M.: iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) (filialas Lietuvoje) 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o iš kaltinamojo B. B. – 1100 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti (2 t., b.l. 113-114).

Byloje nustatyta, kad eismo įvykio metu kaltinamojo B. B. vairuoto automobilio valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini). Pagal CK 6.254, 6.987 straipsnių nuostatas draudimo bendrovė privalo atlyginti kalto asmens veiksmais padarytą žalą draudimo sutartyje aptartos sumos ribose. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2018 m. lapkričio 1 d. yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Taigi, šiuo atveju galutinio civilinio ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra teisingai ir pagrįstai nukreiptas į minėtą draudimo bendrovę.

Civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini) pateiktame rašte nurodė, ką patvirtino teismo posėdžio metu ir pati civilinė ieškovė, kad A. M. dėl kaltinime nurodyto įvykio buvo išmokėta 9 000 Eur draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti bei 693,88 Eur turtinei žalai atlyginti. Papildomai iš draudimo ji dar prašo 6 000 eurų neturtinės žalos atlyginimui. Civilinio atsakovo – (duomenys neskelbtini) – atstovo vertinimu, draudiko išmokėta 9 000 Eur neturtinės žalos suma yra teisinga ir pakankama ieškovės patirtai neturtinei žalai atlyginti, todėl prašo civilinį ieškinį atmesti. Teismas su tokiais teiginiais sutinka.

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 1 d.). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis B. B., vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį – automobilį, suvokdamas, kad tokioje situacijoje jam taikomi itin dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, pažeidė teisės aktų nustatytus saugaus eismo kelyje reikalavimus ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios A. M. sveikata.

Nukentėjusioji parodė, kad dėl kaltinamojo sukelto eismo įvykio ji patyrė didelį skausmą, emocinius išgyvenimus, jai buvo atlikta ne viena operacija ir ateityje reikės atlikti dar, ji ilgai negalėjo judėti, vaikščioti, sutriko abiejų kojų funkcijos, sumažėjo jos savivertė, bendravimo galimybės, sumažėjo jos darbingumas, ji vis dar jaučia skausmą, kitokius nepatogumus, neigiamus išgyvenimus. Teisme nei kaltinamasis, nei kiti proceso dalyviai neginčijo, kad nukentėjusioji patyrė neturtinę žalą. Taigi, teismas neabejoja, kad nukentėjusioji A. M. dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patyrė skausmą, dvasinius išgyvenimus, stresą, kitokius nepatogumus, kas teisėje pripažįstama neturtine žala, todėl jos reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas. Tačiau sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio būtina atsižvelgti ir į kaltinamojo atliktus pavojingus, nusikalstamus veiksmus, padarytos nusikalstamos veikos sunkumo laipsnį, nusikalstama veika padarytas pasekmes, kitas reikšmingas bylos aplinkybes.

Kaip matyti, B. B. padarė vieną baigtą neatsargų nusikaltimą, jis savo kaltę nuo pat pradžių pripažino, jos neneigė, surinktų įrodymų visuma rodo atsitiktinį jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad įvykis įvyko žiemą, ankstyvą rytą, dar esant prietemai, lyjant lietui ir esant apsiniaukus, kaltinamasis įvykio metu buvo blaivus, kad kaltinamasis įvykio metu būtų viršijęs greitį nenustatyta, taip pat nėra duomenų, kad kaltinamojo vairuotas automobilis būtų buvęs techniškai netvarkingas, po eismo įvykio kaltinamasis ėmėsi veiksmų suteikiant nukentėjusiajai pagalbą, iškvietė medikus, nukentėjusiosios atsiprašė ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino dalį padarytos turtinės žalos. Pats kaltinamasis yra pensijinio amžiaus, vedęs, turi pensijinio amžiaus sveikatos problemų turinčią sutuoktinę.

Teismas, įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes, tame tarpe ir nukentėjusiajai padarytus sužalojimus, jos dėl eismo įvykio patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, ilgą gydymosi laiką, bei tai, kad civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai A. M. jau išmokėjo 9 000 Eur draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat teismų formuojama praktika šios kategorijos baudžiamosiose bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-149-699/2016, Nr. 2K-35-895/2017, 2K-95-222/2017, 2K-211-895/2018, 2K-201-895/2020, 2K-132-942/2021, 2K-9-976/2022 ir kt.), daro išvadą, kad šiuo atveju civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai A. M. išmokėtas 9000 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra pakankamas, adekvatus ir atitinka šiuo metu susiformavusią teismų praktiką, sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principus, todėl priteisti papildomą neturtinę žalą iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) nėra pagrindo. Atitinkamai nėra pagrindo spręsti ir dėl prašymo priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai nukentėjusiosios, civilinės ieškovės A. M. civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo atmestinas.

Nukentėjusioji, civilinė ieškovė A. M. bei jos atstovė advokatė Inga Radinienė teisme pateikė atstovavimo išlaidas patvirtinančius dokumentus bendrai 1100 eurų sumai (2 t., b.l. 75-81) ir prašė jas priteisti iš kaltinamojo, pati nukentėjusioji teisme patvirtino patyrusi šias išlaidas.

BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į šias įstatymines nuostatas, atstovavimo išlaidų priteisimo klausimas spręstinas tik iš kaltinamojo.

Šiuo atveju bylos duomenys liudija, kad pagal susitarimą nukentėjusiąją, civilinę ieškovę A. M. advokatė Inga Radinienė atstovavo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme – ji susipažindinėjo su byla, dalyvavo ikiteisminio tyrimo metu apklausiant nukentėjusiąją, parengė civilinius ieškinius (pirminį, patikslintus), dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Teismui yra pateikti pinigų priėmimo kvitai, patvirtinantys, kad nukentėjusioji, civilinė ieškovė A. M. savo atstovei advokatei Ingai Radinienei bendrai sumokėjo 1100 eurų už atstovavimą (civilinio ieškinio parengimą, atstovavimą ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme). Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, taip pat nukentėjusiosios, civilinės ieškovės atstovės advokatės darbo ir laiko sąnaudas atstovaujant pastarosios interesus, suteiktų paslaugų apimtį, sprendžia, kad nukentėjusiosios prašymas yra pagrįstas, todėl nukentėjusiajai A. M. iš kaltinamojo priteistina jos prašoma 1100 eurų suma atstovavimo paslaugoms atlyginti.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina galioti nepakeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

B. B., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos J. B. atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu B. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL, tai yra 500 Eur (penkių šimtų eurų), dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją įpareigojant sumokėti per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (juridinio asmens kodas: 188604955) sąskaitą (duomenys neskelbtini) (Luminor bankas). Mokėjimo pavedime būtina nurodyti vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusiosios, civilinės ieškovės A. M. civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo atmesti.

Išieškoti (priteisti) iš kaltinamojo B. B. proceso išlaidas:

- nukentėjusiajai A. M. – 1100 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą eurų) atstovavimo išlaidoms atlyginti;

- valstybei – 13,28 Eur (trylika eurų 28 euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidoms apmokėti.

Išaiškinti B. B., kad jeigu per teismo nustatytą terminą įmoka nėra sumokama, Teisingumo ministerija kreipiasi dėl priverstinio paskirtos įmokos išieškojimo į antstolį.

Išaiškinti B. B., kad jeigu asmuo vengia atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – sumokėti įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, Teisingumo ministerija ar jos įgaliota institucija gali kreiptis į teisėsaugos institucijas su prašymu pradėti baudžiamąjį procesą pagal Baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, už kurio padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu.

Išaiškinti B. B., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai J. B., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.