Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2022-08-26 · Civilinė byla Nr. 2YT-8841-1130/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-08-26
Bylos Nr.
2YT-8841-1130/2022
Teisminio proceso Nr.
2-39-3-00940-2022-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erlandas Stanislovaitis
Pareiškėjas
Č. B.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-8841-1130/2022Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00940-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.1; 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugpjūčio 26 d.Šalčininkai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Erlandas Stanislovaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo Č. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis (duomenys neskelbtini) mirus jo motinai M. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenusiai (duomenys neskelbtini), priėmė visą palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti. Nurodė, kad yra S. B. (B.) (S. B. (B.)), gimusio (duomenys neskelbtini) ir M. B., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) sūnus, tėvai daugiau vaikų neturėjo. Pažymėjo, kad tėvai buvo susituokę (duomenys neskelbtini), po santuokos sudarymo tėvai gyveno jo seneliams iš tėvo pusės priklausančiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad jo tėvas S. B. (S. B.) mirė (duomenys neskelbtini), po tėvo mirties su motina liko gyventi tėvo tėvų name pagrindiniame kambaryje, o seneliai glaudėsi virtuvėje, vietos neužteko, todėl mama pradėjo ieškoti kito būsto, kad jį nusipirktų. Pabrėžė, kad maždaug 1970 metais, t. y. jau po tėvo mirties, motina nusipirko 1925 m. statybos gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), nupirktas namas buvo netoli senelių namo, tačiau senelių namo šiuo metu jau nebėra, jis sugriuvo ir buvo išardytas. Paaiškino, kad kai mamos nupirktas namas buvo statytas, jos tėvas buvo kūdikiu, o mama dar negimusi. Pabrėžė, kad 1989 m. namų valdos techninės apskaitos byloje namo su ūkiniais pastatais, esančio (duomenys neskelbtini), savininke yra nurodyta jo motina M. B., 1970 metais ir 1971 metais motina pasistatė ūkinius pastatus, kurie yra išvardyti namų baldos techninės apskaitos byloje. Pažymėjo, kad 1989 m. balandžio 10 d. motina atliko namo su ūkiniais pastatais, kuriuos pasistatė po tėvo mirties, inventorizaciją, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje yra duomenys, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausė jo mamai, motina šiame name deklaravo savo gyvenamąją vietą nuo 1978 m. balandžio 24 d. Nurodė, kad jo motina M. B. mirė (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad mirties dieną jo motina turėjo turto: gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esantį (duomenys neskelbtini), 0,7500 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 0,4500 ha namų valdos paskirties sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei 1.5500 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Pabrėžė, kad M. B., būdama gyva, pas notarę surašė jo vardu testamentą, kuriuo jai priklausantį gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais ir žemės sklypu paliko jam, testamentas nepanaikintas, neanuliuotas, galiojantis. Paaiškino, kad nustatytu trijų mėnesių laikotarpiu nuo palikimo atsiradimo dienos nepadavė notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, terminas priimti palikimą yra praleistas. Nurodė, kad gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), gyveno nuo pat gimimo ir iki šiol gyvena čia su savo sutuoktine, iki mirties tik jis prižiūrėjo ir slaugė savo motiną, todėl ji jam surašė testamentą, po motinos M. B. mirties su savo šeima liko gyventi šiame name, mokėjo už elektros energiją, šiukšlių išvežimą, telefono ryšio namuose paslaugas, prenumeravo šiuo adresu vietinį laikraštį, sodino daržą šalia namo, sandėliavo darbo įrankius ir kitus daiktus ūkiniuose statiniuose, tvarkė motinos žemę ir mišką, iškirsdamas medžius malkoms, išveždavau nereikalingus želdinius, tvarkėsi kaip galėjo mirusios motinos valdoje, palaidojo motiną savo lėšomis, sutvarkė jos kapą, apmokėjo visas laidotuvių išlaidas, pastatė paminklą. Nurodė, kad M. B. namo su statiniais registracijos nėra atlikusi. Pažymėjo, kad kai mirė M. B., turėjo nemažai rūpesčių, neturėjo jokio teisinio ar aukštojo išsilavinimo, įstatymų neišmanė, todėl nežinojo, kad po motinos mirties turi kreiptis pas notarą dėl palikimo priėmimo. Pabrėžė, kad niekas kitas dėl palikimo priėmimo pas notarą nesikreipė. Pažymėjo, kad Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas man reikalingas tam, kad man būtų notariškai įformintas palikimas ir išduotas paveldėjimo teisės liudijimas po mano motinos M. B. mirties.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, atsiliepime į pareiškimą prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina M. B., iki mirties gyvenusi (duomenys neskelbtini). Po jos mirties liko turtas (gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, esantis (duomenys neskelbtini), 0,7500 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 0,4500 ha namų valdos paskirties sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bei 1.5500 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)), registruotas M. B. vardu, kurį po M. B. mirties pradėjo faktiškai valdyti pareiškėjas, kadangi po motinos mirties liko gyventi gyvenamajame name, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo turtą kaip nuosavą, tačiau praleido palikimo priėmimo terminą. Paveldėjimo byla po M. B. mirties nebuvo pradėta.

Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 2 dalimi palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas per įstatymo nustatytą terminą išreiškė savo valią priimti savo motinos M. B., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y., atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad jis palikimą priėmė pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti. Jokie asmenys nepareiškė prieštaravimų dėl pareiškėjo teisės paveldėti savo motinos M. B. turtą, pradėjus faktiškai jį valdyti.

Teismas daro išvadą, kad yra pagrindas pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas pareiškėjas po savo motinos M. B., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjo paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjo Č. B. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas Č. B., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo motinos M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė jos palikimą, pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjo paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.

Teisėjas Erlandas Stanislovaitis