Kauno apylinkės teismo nutartis

2022-11-23 · Byla Nr. TS-195-548/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-12-22Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-04-08Klaipėdos apygardos teismas
  3. T-271-963/2021Nutartis · 2021-06-16Klaipėdos apylinkės teismas
  4. T-389-718/2021Nutartis · 2021-07-30Klaipėdos apylinkės teismas
  5. TS-195-548/2022Nutartis · 2022-11-23Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-11-23
Bylos Nr.
TS-195-548/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-08924-2020-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ričardas Juodis
Nuteistasis
K. S.
Byla Nr. TS-195-548/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08924-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.14.2; 2.1.10.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. lapkričio 23 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. S. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2022 m. spalio 17 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam K. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje laisvės atėmimo bausmę atlieka K. S., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. spalio 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 1 punktą – 3 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta – 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (devynios veikos), 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos), 178 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktą – 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta – 3 metų laisvės atėmimo bausmė.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. birželio 16 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 , 9 dalimis, bausmės paskirtos pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. spalio 8 d. ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. nuosprendžius subendrintos, paskirta bausmė – 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimas.

Bausmės pradžia 2020 m. birželio 11 d., pabaiga – 2023 m. gruodžio 9 d.

Anksčiau teismo dvylika kartų teistas.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2022 m. spalio 17 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam K. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Išskiriami kriminogeniniai veiksniai, didinantys nusikalstamumo riziką, anksčiau nuteistajam taikomos švelnesnės bausmės, tačiau tai įtakos jo elgesiui nepadarė, jis ir toliau darė nusikaltimus. Per bausmės atlikimo laiką penkis kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, iš jų vieną kartą baustas drausmine tvarka, taip pat nuteistasis nevykdo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nustatytų rekomendacijų – per atidėjimo laikotarpį keturis kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija atsižvelgus į visas aplinkybes, padarė išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrintas, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Nuteistasis K. S. skundžia Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje nutarimą ir prašo jį panaikinti bei taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodoma, kad skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas, priimtos ne visai teisingos išvados. Nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, už pataisos įstaigos ribų, dirba, du kartus skatintas, priteistus civilinius ieškinius yra atlyginęs, pas antstolius liko nepadengtos vykdymo išlaidos, kurias dengia. Jo socialiniai ryšiai su artimaisiais yra glaudūs, reguliariai vyksta į namus aplankyti. Po lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos turės gyvenamą vietą.

Teisme gautas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės J. Š.-P. atsiliepimas, kuriuo prašo nuteistojo K. S. skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateikta medžiaga: Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2022 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam K. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje susirinkimo, kuriame buvo svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, protokolu, socialinio tyrimo išvada, išvada apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus, pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus bei pažyma apie gautus vykdomuosius raštus, darytina išvada, jog Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2022 m. spalio 17 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam K. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad K. S. yra atlikęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, neskatintas, įgijo staliaus ir batsiuvio specialybes, jam nuo 2021 m. lapkričio 3 d. buvo suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos ribų, dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dengia finansinius įsipareigojimus. Nuteistasis per nustatytą laikotarpį įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, K. S. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, jog K. S. akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo – bausmės atlikimo metu penkis kartus pažeidė nustatytus pataisos įstaigos tvarkos ir režimo reikalavimus (paskutinis pažeidimas padarytas 2022 m. rugpjūčio 17 d.), iš jų vieną kartą baustas drausmine tvarka. Nors nuteistajam paskirta drausminė nuobauda nebegalioja, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai ir atskleidžia dviprasmišką nuteistojo požiūrį į taikomas pataisos priemones. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Visa tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Pagal „OASys“ metodiką K. S. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); būdingas teisės pažeidimų modelis; lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas; turi nestabilią darbo patirtį; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; būdingas impulsyvus elgesys; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; kriminalinių nuostatų palaikymas; priežiūros/apribojimų pažeidimai. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek K. S. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas įvertina ir tai, kad K. S. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymas, anksčiau teismo dvylika kartų teistas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, nes jis ir vėl nusikalto, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamos veikos, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis netinkamus savęs realizavimo būdus pradėjo rinktis vos tik sulaukęs pilnametystės. Tuo metu pradėjo palaikyti ryšius su netinkamos aplinkos asmenimis, kurie pradėjo vartoti heroiną, o jam tam įsigyti reikėjo papildomų pajamų. Kalbėdamas apie buvusią aplinką mini vietas, kuriose dažnai rinkdavosi kriminalines veiklas palaikantys asmenis, kur ir jis pats susipažino su tokio tipo asmenimis. Nuteistajam pinigai, gauti nusikalstamu būdu, buvo reikalingi pasigerinti savo finansinę būseną ir ši veikla tęsėsi gana ilgą laiką. Nuteistasis ne kartą sukurdavo nusikalstamai veikai palankias aplinkybes, kurioms esant, kartodavo analogiškus teisės pažeidimus (vagystės). Tačiau nepaisant nuteistojo atžvilgiu taikytų prevencinio pobūdžio priemonių, skiriamų bausmių, savęs realizavimo šeiminiame gyvenime, darbinėje veikloje, jis ir toliau nesugebėjo išvengti rizikingų situacijų bei apriboti kontaktų su kriminaliniais asmenimis. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nuteistasis mėgsta save pateikti labiau iš teigiamos pusės, neanalizuodamas savo turimų problemų bei ankstesnių gyvenimo įvykių. Vertinant nusikaltimų aplinkybes, pažymėtina, kad nuteistasis jas vykdė pagautas impulsyvumo, neapgalvodamas galimų pasekmių. Nors sugeba išlaikyti dėmesį, spręsti situacijas konstruktyviai, tačiau ne visada sugeba apgalvoti galimas pasekmes ir dėl to dažniausiai nukenčia. Nuteistasis nors ir bando analizuoti savo nusikalstamo elgesio priežastis, tačiau yra linkę manyti, kad tai padarė pagautas impulsyvumo, būdamas susierzinęs. Apsunkintas savo nusikalstamo elgesio priežasčių suvokimas, tiesiogiai įtakoja jo galimybes ateityje imtis konkrečių prevencinių bei korekcinių priemonių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad išvadoje apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus nurodyta, kad nuteistasis nevykdo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos paskirtos rekomendacijos – nedaryti teisės aktų pažeidimų, kadangi buvo keturis kartus pažeidęs vidaus tvarkos taisykles, buvo svarstytas drausmės komisijoje. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, K. S. neatliktos bausmės dalis (1 metai 1 mėnuo 26 dienos), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad K. S. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl nuteistojo K. S. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2022 m. spalio 17 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Nuteistojo K. S. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2022 m. spalio 17 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Ričardas Juodis