Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų T. P. ir A. B. (A. B.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų T. P. ir A. B. ieškinį atsakovei Lietuvos biliardo federacijai dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo paskelbimo, juridinio asmens spendimų pripažinimo negaliojančiais, įpareigojimo atlikti veiksmus bei neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

14. Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

17. Iš bylos dokumentų matyti, kad kilus šalių nesutarimams, 2017 m. lapkričio 10 d. ieškovas A. B. pateikė prašymą LBF tarybai artimiausio neeilinio LBF narių susirinkimo metu atleisti jį iš LBF snukerio sekcijos vadovo pareigų savo noru.

18. 2018 m. sausio 11 d. LBF neeilinėje konferencijoje pasiūlyta įtraukti papildomus klausimus į darbotvarkę: 1) dėl prezidento išankstinių rinkimų, 2) dėl snukerio sekcijos vadovo rinkimų. Nutarta P. B. patvirtinti LBF prezidentu iki kadencijos pabaigos ir A. P. patvirtinti snukerio sekcijos vadovo pareigoms. Į bylą pateiktas Neeilinės LBF konferencijos, vykusios 2018 m. sausio 11 d. dalyvių sąrašas bei protokolas. Protokole nurodyta, jog prezidento pareigoms pasiūlyti du kandidatai – ieškovas T. P. ir P. B., didesne balsų persvara prezidento pareigoms išrinktas P. B., nutarta patvirtinti jį LBF prezidentu iki kadencijos pabaigos. Protokole taip pat nurodyta, kad snukerio sekcijos vadovo paskyrimui pateikta A. P. kandidatūra už kurią balsuota ir nutarta, kad A. P. patvirtinamas snukerio sekcijos vadovo pareigoms. Šios konferencijos metu taip pat buvo balsuojama dėl skirtų nuobaudų panaikinimo žaidėjams.

19. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovo A. B. prašymas atleisti jį iš LBF snukerio sekcijos vadovo pareigų savo noru būtų buvęs oficialiai svarstytas iki 2018 m. sausio 11 d. įvykusios konferencijos. Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu atsakovės vadovas P. B. nurodė, jog po ieškovo A. B. 2017 m. lapkričio 10 d. pateikto pareiškimo atleisti jį iš pareigų savo noru, LBF snukerio sekcijos vadovo pareigas laikinai ėjo A. P., tačiau oficialiai iki konferencijos jis nebuvo patvirtintas.

21. Tarp bylos dalyvių nėra ginčo, jog atsakovė Lietuvos biliardo federacija jos administruojamoje Facebook paskyroje 2018 m. vasario 12 d. išplatino tokio turinio pareiškimą: „Lietuvos biliardo federacija (LBF) reaguodama į bendruomenės susirūpinimą, ištyrusi buvusio LBF prezidento T. P. ir buvusio LBF snukerio sekcijos vadovo A. B. veiksmus 2017 m. rugsėjo ir 2018 sausio 10 d. laikotarpiu, nustatė: 1. T. P. nepateikė informacijos LBF viešinimo priemonėse (LBF paskyroje, www.lbf.lt) dėl EBSA trenerių kvalifikacijos kursų (2018.02.04-10 dienomis Sofijoje), nepristatė EBSA kursų LBF treneriams, taip pat nuslėpė informaciją nuo LBF narių bei LBF bendruomenės. 2. T. P. pasinaudodamas užimama padėtimi pateikė melagingą informaciją EBSA, kuri kvietime iškelia sąlygą, kad (<...> tik nacionalinių biliardo organizacijų patvirtinti treneriai gali tapti EBSA treneriais) ir delegavo A. B., kuris neturi jokios trenerio patirties ir praktikos, bei nėra LBF treneris ir A. B., kuris nėra LBF treneris ir neturi Lietuvos Respublikos pilietybės, ir nepriklauso (jokia forma) LBF. 3. T. P. negavęs patvirtinimo iš V. S. dėl EBSA trenerių kursų datų pakeitimo klaidingai patvirtino jo dalyvavimą EBSA trenerių kvalifikacijos kursuose pasikeitus datoms. 4. T. P. po 2018 m. sausio 11 d. rinkimų klastojo dokumentus, juos redagavo taip, kad LBF nariai ir bendruomenė nesužinotų apie neteisėtą A. B. ir A. B. delegavimą į EBSA kursus, kaip tariamai LBF trenerius. 5. T. P. po 2018 m. sausio 11 d. LBF prezidento rinkimų toliau pasirašinėjo po oficialiais el. Laiškais LBF prezidentu taip klaidindamas EBSA atstovus. Tokiu būdu T. P. ir A. B. savivaldžiavimo būdu užkirto kelią LBF treneriams (išskyrus V. S., kuris apie EBSA trenerių kvalifikacijos kėlimo sužinojo savarankiškai) dalyvauti EBSA trenerių kvalifikacijos kėlimo kursuose; T. P. pasinaudojo tarnybine LBF prezidento padėtimi asmeninėms naudoms ir savivaldžiaudamas padarė didelę žalą LBF kaip organizacijai ir bendruomenei, sumenkino LBF reputaciją tarptautinėse organizacijose; A. B. pasinaudojo tarnybine LBF snukerio sekcijos vadovo padėtimi asmeninėms naudoms žinodamas apie T. P. deklaruojamą melagingą informaciją ir savivaldžiaudamas padarė didelę žalą LBF kaip organizacijai ir bendruomenei, sumenkino LBF reputaciją tarptautinėse organizacijose; T. P. ir A. B. savivaldžiavimo būdu padarė didelę žalą LBF treneriams, jų kvalifikacijos kėlimui; T. P. klastodamas dokumentus padarė didelę žalą LBF reputacijai tarptautinėse organizacijose. Lietuvos Biliardo Federacijos sprendimas: suspenduoti T. P. ir A. B. iš LBF turnyrų ir čempionatų iki atskiro T. P. ir A. B. savivaldžiavimo nagrinėjimo tam specialiai sudarytoje LBF komisijoje; Informuoti EBSA dėl melagingos informacijos pateikimo.“.

Dėl garbės ir orumo gynimo

22. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogaus orumą gina įstatymas. Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą (Konstitucijos 22 straipsnis). CK 2.24 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

25. Minėta, jog tarp šalių nekilo ginčo ar buvo žinių (faktų ir duomenų) paskleidimo faktas, taip pat nekilo ginčo, kad su atsakovės 2018 m. vasario 12 d. paskleistomis žiniomis (faktais ir duomenimis) susipažino tretieji asmenys, o taip pat, kad žinios buvo apie ieškovus. Tarp šalių taip pat nekilo ginčo, kad paskleisti duomenys buvo neigiamo pobūdžio. Ginčas iš esmės kilo dėl duomenų atitikties tikrovei.

26. Visuomenės informavimo įstatymo (čia ir toliau redakcija, galiojusi ginčo metu) 2 straipsnio 36 dalyje nustatyta, kad nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais; nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. Pagal minėto straipsnio 88 dalį, žinia – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas arba tikri (teisingi) duomenys.

27. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo straipsnio kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Žinios ir nuomonės atskyrimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas tiriant ir vertinant byloje surinktų įrodymų visumą. Vertinant, ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

29. EŽTT praktikoje taip pat aiškiai atskiriami fakto konstatavimas (angl.statements of fact) ir vertinamieji teiginiai (angl.value judgments). Faktų buvimas gali būti įrodomas, o vertinamųjų teiginių teisingumo negalima įrodyti. Kai teiginiai yra vertinamojo pobūdžio, jų reiškimo ribos, apribojimo proporcingumas gali priklausyti nuo to, ar turima pakankamai faktų ginčijamam teiginiui pagrįsti, nes vertinamojo pobūdžio teiginys, neturintis faktinio pagrindo, gali peržengti leistinas ribas (žr. EŽTT 2007 m. sausio 9 d. sprendimą byloje Kwiecien prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 51744/99).Taigi žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas.

30. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ieškovų nurodomus teiginius pripažino žinia bei padarė išvadą, kad žinia atitinka tikrovę, todėl negali būti pripažinta žeminančia. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas netinkamai vertino įrodymus ir dėl to taikydamas CK 2.24 straipsnio nuostatas nepagrįstai ieškovų ieškinį atmetė.

31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu įvertinusi skundžiamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad bylą nagrinėjusio teismo išvados dėl ieškovų ginčijamų teiginių atitinka pirmiau nurodytą teisinį reguliavimą ir kasacinio teismo praktiką, o teismo išvados tinkamai ir išsamiai motyvuotos, padarytos įvertinus visas nagrinėjamam klausimui svarbias aplinkybes ir byloje esančius įrodymus ir štai kodėl.

32. Atsakovės paskelbtuose straipsniuose yra pateikta informacija apie faktus, susijusius su ieškovų veikla 2017 m. rugsėjo – 2018 m. sausio mėnesių laikotarpiu, juos teigiant kaip objektyviai egzistuojančius. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios nutarties 21 punkte nurodytiems teiginiams paskleisti buvo pakankamas faktinis pagrindas, juos paskleisdama atsakovė iš esmės įvykdė įstatymo nustatytą pareigą įsitikinti skleidžiamos informacijos pagrįstumu ir teisingumu, neskelbti nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų (Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 11 dalis). Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė per visuomenės informavimo priemonę pateikė konstatuojamojo pobūdžio tikrovę atitinkančias žinias (duomenis) apie ieškovus.

33. Šia teisėjų kolegijos išvadą patvirtina byloje šalių pateiktų CPK leistinų įrodymų visetas. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2018 m. vasario 8 d. atsakovė LBF skubiai sušaukė 2018 m. vasario 9 d. susirinkimą, kuriame turėjo būti ištirti buvusio LBF prezidento T. P. ir buvusio snukerio sekcijos vadovo A. B. veiksmai užimant minėtas pareigas bei svarstoma dėl nuobaudų taikymo bei viešinimo.

34. Byloje taip pat nustatyta, kad iki 2018 m. vasario 9 d. vykusio susirinkimo - 2018 m. vasario 8 d. atsakovės LBF prezidentas P. B. elektroniniu laišku paprašė ieškovo T. P. pasiaiškinti dėl V. S. informavimo apie EBSA trenerių kursų datų pasikeitimą bei patvirtinimą, jog datos tinkamos, o taip pat dėl EBSA atsakingiems asmenims ieškovo rašyto laiško prisistatant prezidentu ir dėl persiųsto laiško dalies informacijos nepateikimo (ištrynimo). Tos pačios 2018 m. vasario 8 d. elektroniniais laiškais atsakydamas į klausimus ieškovas T. P. pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog prisistatydamas LBF prezidentu laišką EBSA išsiuntė per neapsižiūrėjimą (iš tos pačios paskyros), apie trenerių kursus informavo sekcijos vadovą A. (P.) ir gavo atsakymą, jog bendruomenė informuota ir į kursus važiuoti yra vienas norintis V. S.; kadangi daugiau norinčių nebuvo ir į jį kreipėsi žmonės su prašymu deleguoti juos į kursus, nusprendė jų prašymą patenkinti, nes daugiau norinčių nebuvo. Informacija (apie datų pakeitimą) dalinosi tiesiogiai su V. ir A., su kitais asmenimis - koordinavo pats. Ieškovas nurodė, kad A. (P.) nesidomėjo kas tie kiti į kursus deleguojami asmenys.

35. Atsakovės LBF 2018 m. vasario 9 d. susirinkimo metu priimtas tokio turinio pranešimas, kurį nutarta paskelbti viešai ir išsiųsti ieškovams: Lietuvos biliardo federacija (LBF) reaguodama į bendruomenės susirūpinimą, ištyrusi buvusio LBF prezidento T. P. ir buvusio LBF snukerio sekcijos vadovo A. B. veiksmus 2017 m. rugsėjo ir 2018 sausio 10 d. laikotarpiu, nustatė: 1. T. P. nepateikė informacijos LBF viešinimo priemonėse (LBF paskyroje, www.lbf.lt) dėl EBSA trenerių kvalifikacijos kursų (2018.02.04-10 dienomis Sofijoje), nepristatė EBSA kursų LBF treneriams, taip pat nuslėpė informaciją nuo LBF narių bei LBF bendruomenės. 2. T. P. pasinaudodamas užimama padėtimi pateikė melagingą informaciją EBSA, kuri kvietime iškelia sąlygą, kad (<...> tik nacionalinių biliardo organizacijų patvirtinti treneriai gali tapti EBSA treneriais) ir delegavo A. B., kuris neturi jokios trenerio patirties ir praktikos, bei nėra LBF treneris ir A. B., kuris nėra LBF treneris ir neturi Lietuvos Respublikos pilietybės, ir nepriklauso (jokia forma) LBF. 3. T. P. negavęs patvirtinimo iš V. S. dėl EBSA trenerių kursų datų pakeitimo klaidingai patvirtino jo dalyvavimą EBSA trenerių kvalifikacijos kursuose pasikeitus datoms. 4. T. P. po 2018 m. sausio 11 d. rinkimų klastojo dokumentus, juos redagavo taip, kad LBF nariai ir bendruomenė nesužinotų apie neteisėtą A. B. ir A. B. delegavimą į EBSA kursus, kaip tariamai LBF trenerius. 5. T. P. po 2018 m. sausio 11 d. LBF prezidento rinkimų toliau pasirašinėjo po oficialiais el. laiškais LBF prezidentu taip klaidindamas EBSA atstovus. Tokiu būdu T. P. ir A. B. savivaldžiavimo būdu užkirto kelią LBF treneriams (išskyrus V. S., kuris apie EBSA trenerių kvalifikacijos kėlimo sužinojo savarankiškai) dalyvauti EBSA trenerių kvalifikacijos kėlimo kursuose; T. P. pasinaudojo tarnybine LBF prezidento padėtimi asmeninėms naudoms ir savivaldžiaudamas padarė didelę žalą LBF kaip organizacijai ir bendruomenei, sumenkino LBF reputaciją tarptautinėse organizacijose; A. B. pasinaudojo tarnybine LBF snukerio sekcijos vadovo padėtimi asmeninems naudoms žinodamas apie T. P. deklaruojamą melagingą informaciją ir savivaldžiaudamas padarė didelę žalą LBF kaip organizacijai ir bendruomenei, sumenkino LBF reputaciją tarptautinėse organizacijose; T. P. ir A. B. savivaldžiavimo būdu padarė didelę žalą LBF treneriams, jų kvalifikacijos kėlimui; T. P. klastodamas dokumentus padarė didelę žalą LBF reputacijai tarptautinėse organizacijose. Lietuvos Biliardo Federacijos sprendimas: suspenduoti T. P. ir A. B. iš LBF turnyrų ir čempionatų iki atskiro T. P. ir A. B. savivaldžiavimo nagrinėjimo tam specialiai sudarytoje LBF komisijoje; Informuoti EBSA dėl melagingos informacijos pateikimo.

36. Byloje nustatyta ir šalys neginčija, jog atsakovė LBF gavo Europos biliardo ir snukerio asociacijos (toliau trumpinama – EBSA) pranešimą apie tai, kad per EBSA čempionatus Bulgarijoje nurodytomis vasario mėnesio dienomis vyks EBSA trenerių kursai. Pranešime nurodyta, kad EBSA trenerių struktūra sukurta tam, kad sukurti didžiausios kvalifikacijos snukerio trenerių tinklą Europoje. Taip pat nurodyta, kad dabar EBSA turi 41 praktikuojantį trenerį, kurie yra patvirtinti nacionalinių organizacijų, skleidžiant žinią Europoje. Trenerių kursus praves EBSA vyr. Treneris P. N. iš Airijos Respublikos. Kvietime nurodyta - jei norite dalyvauti trijų dienų kursuose, jums reikia paprašyti nacionalinės organizacijos patvirtinti jus ir raštą nusiųsti generaliniam EBSA sekretoriui, taip pat užpildyti anketos duomenis. Tik nacionalinių organizacijų patvirtinti treneriai gali tapti EBSA treneriais. Tik penki žmonės bus priimti į kursų grupę.

37. Ieškovas (apeliantas) T. P. skunde nurodė, kad 2017 m. lapkričio 10 gavęs iš EBSA pranešimą apie rengiamus kursus, 2017 m. lapkričio 11 d. elektroniniu laišku kvietimą persiuntė laikinai einančiam LBF snukerio sekcijos vadovui A. P. su prierašu „informuok bendruomenę ir žaidėjus“. Teisėjų kolegija sutinka, kad toks elektroninis laiškas yra byloje, tačiau atkreipia dėmesį, kad ieškovas A. B. pareiškimą dėl atsistatydinimo iš LBF snukerio sekcijos vadovo pareigų LBF surašė 2017 m. lapkričio 10 d. t. y. penktadienį (pareiškimo data), o minimas laiškas ieškovo buvo išsiustas 11 d., t. y. šeštadienį, nedarbo dieną. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog A. P. laiško siuntimo metu jau buvo pradėjęs eiti LBF snukerio sekcijos vadovo pareigas, tuo labiau, kad ieškovas A. B. nepateikė duomenų kurią dieną jis įteikė atsistatydinimo pareiškimą atsakovei. Todėl pagrįsta manyti, jog biliardo trenerius ir žaidėjus apie kursus turėjo informuoti ieškovai – prezidentas T. P. ir / ar A. B., kurio atsistatydinimo pareiškimas juridiškai buvo priimtas tik 2018 m. sausio 11 d. vykusios LBF konferencijos metu. Byloje nėra duomenų, kad patys ieškovai šią informaciją būtų išplatinę LBF nariams ir / ar treneriams bei žaidėjams. Šalys paaiškino, kad NBF treneris V. Š. apie rengiamus trenerių kursus sužinojo ir aplikaciją užpildė savarankiškai ir ieškovas T. P. būdamas LBF prezidentu, jį delegavo į trenerių kursus.

38. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovas T. P., būdamas LBF prezidentu, ir gavęs EBSA kvietimą bei siūlymą LBF deleguoti norinčius asmenis į EBSA trenerių kursus, 2017 m. lapkričio 28 d. kreipėsi į EBSA sekretorių M. C., pateikdamas prašymą EBSA trenerių kursams bei pateikdamas paklausimą ar yra galimybė prijungti du papildomus trenerius, kaip nurodoma elektroniniame laiške - „nuo mūsų federacijos“. Tą pačią 2017 m. lapkričio 28 d. jis gavo atsakymą, jog galima įtraukti du papildomus trenerius „iš jūsų federacijos“. Gavęs šį elektroninį laišką ieškovas T. P. po dvidešimties minučių elektroniniu laišku kreipėsi į ieškovą A. B. ir Maskvoje dirbantį asmenį A. B. tokio laišku: “Draugužiai, užpildykite tokią formą ir aš jus nuo LBF deleguoju į kursus“.

39. 2017 m. lapkričio 28 d. elektroniniu laišku atsakydamas į A. P. paklausimą elektroniniu adresu (duomenys neskelbtini) ieškovas T. P. šiam nurodė, jog V. (S.) kursams patvirtintas, taip pat nurodė, jog nori registruoti dar du norinčius važiuoti mokytis, „viso siunčiami trys būsimi treneriai“. Kas tie trys būsimi treneriai ieškovo laiške nėra nurodyta. 2017 m. lapkričio 30 d. šių asmenų anketos buvo pateiktos atsakingiems EBSA asmenims ir tą pačią dieną ieškovas T. P. elektroniniu laišku nurodė, jog EBSA jų dalyvavimą (kursuose) patvirtino. Byloje nėra duomenų, kad ieškovai būtų informavę A. P., kuris tariamai buvo paskirtas laikinai eiti LBF snukerio sekcijos vadovo pareigas, nei LBF narius ar trenerius bei žaidėjus, kad trenerių kursuose Sofijoje, kurioje bus treniruojami ir srtifikuojami tik penki treneriai iš visos Europos, patvirtintos dar dvi vakansijos atstovams nuo atsakovės LBF, t. y., kad atsakovė LBF gali deleguoti iš viso tris trenerius ar biliardo žaidėjus.

40. 2018 m. sausio 8 d. nuo M. C. ieškovui T. P. atsiuntė svarbią informaciją 3 kandidatams (A. B., A. B., V. S.), kad pirmiems kursams patvirtintos kitos datos – 2018 m. vasario 4, 5 ir 6 dienos. Ieškovas T. P. gavęs šį laišką iš M. C. šį jo laišką tą pačią dieną persiuntė elektroniniu laišku A. P. adresu (duomenys neskelbtini) ir aplikaciją dalyvauti kursuose savarankiškai užpildžiusiam V. S. adresu (duomenys neskelbtini), tačiau kaip matyti iš laiško turinio, persiųstas laiško turinys buvo koreguotas ir persiųstas ne viso turinio laiško tekstas, kadangi jame jau nėra nenurodyti visi trys būsimų kursų dalyviai – persiųstame laiške neliko įrašų apie asmenis, kuriems informacija skirta - A. B., A. B., V. S.. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės bei pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog taip sąmoningai siekta neatskleisti informacijos kokius asmenis ieškovas delegavo iš Lietuvos atsakovės LBF vardu.

41. Į bylą taip pat yra pateiktas 2018 m. sausio 18 d. ieškovo T. P. laiškas EBSA atsakingam asmeniui, kuriame teiraudamasis dėl būsimų kursų apmokėjimo, ieškovas T. P. laišką pasirašo kaip LBF prezidentas, nors 2018 m. sausio 11 d. atsakovės LBF konferencijos metu jau buvo atšauktas iš LBF prezidento pareigų ir nauju LBF prezidentu paskirtas P. B.. Ieškovas atsakingam EBSA asmeniui nepranešė, jog jis nėra atsakovės LFB prezidentas ir kad EBSA su LBF turėtų komunikuoti per prezidentą P. B., ieškovas su EBSA dėl kursų toliau komunikavo atsakovės LBF vardu, nors nuo 2017 m. sausio 11 d. buvo paprastu žaidėju (bendruomenės nariu). 2018 m. sausio 18 d. ieškovas T. P., kaip LBF įgaliotas atstovas, EBSA atsakingo asmens vėl gi informuojamas apie trijų LBF deleguojamų trenerių patvirtinimą pasikeitus kursų datoms.

42. 2018 m. vasario 5 d. EBSA atstovo M. C. elektroniniame laiške atsakovei nurodoma, kad V. S. nepasirodė trenerių kursuose Sofijoje. Nurodoma, jog tai yra labai blogos žinios tiek organizacijai, tiek P. N., kuris atsakė daugeliui aplikavusių kandidatų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų vertinimu, šis laiškas atsakovei išreiškia nepasitenkinimą ir neigiamą vertinimą tiek organizacijai (LBF), tiek trenerio elgesiu.

43. Byloje taip pat nustatyta, jog 2018 m. vasario 6 d. buvo atliktas Europos biliardo ir snukerio asociacijos (EBSA) vadovo N. įrašas Facebook paskyroje, kur nurodyta, jog Sofijoje trijų dienų EBSA trenerių kursuose dalyvavo, kaip nurodoma, penki treneriai ir jie buvo nominuoti tapti oficialiais EBSA snukerio treneriais ieškovas A. B. (Lietuva) ir B. B. (Lietuva). Įraše taip pat nurodyta, kad šie EBSA kursai galimi tik treneriams, kurie yra patvirtinti savo nacionalinių organizacijų. Kaip matyti iš įrašo V. Š. tarp kursuose dalyvavusių asmenų neminimas.

44. Viešai paaiškėjus šioms žinioms, atsakovė, kaip jau buvo minėta, 2018 m. vasario 9 d. susirinkime svarstė ieškovų elgesį ir priėmė sprendimą dėl nuobaudų taikymo ieškovams ir jų viešinimo.

45. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovės LBF 2018 m. vasario 9 d. susirinkime priimtas pranešimo tekstas, kuris buvo išviešintas 2018 m. vasario 12 d. o taip pat išsiųstas ieškovams asmeniškai, nėra neatitinkantis tikrovės, informacija pateikta pakankamai objektyviai ir sąžiningai.

46. Nors apeliantai skunde nurodo, jog kursuose galėjo dalyvauti ne tik treneriai, bet ir paprasti žaidėjai – potencialūs treneriai, tačiau teisėjų kolegija su tokiais skundo argumentais sutinka tik iš dalies. Minėta, kad kursuose Sofijoje EBSA patvirtino labai mažą dalyvauti galinčių trenerių skaičių (5). Minėta, kad daugeliui pretendentų dėl riboto vietų skaičiaus buvo atsakyta. Kaip nurodyta EBSA atstovo laiške, vieno iš LBF deleguotų trenerių nepasirodymas kursuose sukuria neigiamą tiek LBF, tiek EBSA rengtų kursų, tiek organizacijų vertinimą, tai neigiamai atsiliepia ir asocijuotų trenerių kursus Sofijoje pravedusiam treneriui P. N.. Teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme i eškovai laikėsi pozicijos, jog tokie trenerių kursai vyksta nuolat – kada vyksta čempionatas, tada vyksta ir kursai, todėl visi gali susižinoti, užsisakyti viešbutį, susimokėti ir kursus ir dalyvauti. Teisėjo kolegija nesutinka su toliu ieškovo įvykių aiškinimu. Atsakovės Įstatų II dalyje (uždaviniai ir funkcijos) numatyta, jog vienas iš svarbiausių LBF uždavinių yra atstovauti Lietuvos biliardo interesams tarptautinėse biliardo organizacijose (2.2.6 punktas), pagal Tarptautinius biliardo nustatytus reikalavimus tvarkyti sportininkų išvykstančių rungtyniauti į užsienio klubus registracijos dokumentus (2.2.8 – 2.2.9. punktai), propaguoti ir remti biliardo sportą Lietuvoje (2.2.12. punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo T. P. vienasmeniški veiksmai atsakovės LBF vardu deleguojant į EBSA sertifikuotų trenerių kursus tuo metu de jure LFB snukerio sekcijos vadovo pareigas ėjusį ieškovą A. B., kuris visiškai neužsiėmė trenerio veikla (tai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino atsakovės vadovas P. B., o ieškovas A. B. to neneigė), abiem ieškovams žinant kvietimo į EBSA sertifikuotus trenerių kursus sąlygas bei dalyvių skaičių ir pasinaudojus palankia padėtimi sau naudingais tikslais ar vien iš abipusio palankumo vienas kitam, neatitinka atsakovės Įstatuose skelbiamų čia paminėtų tikslų bei sportinės etikos principų o taip pat ir sąžiningos konkurencijos reikalavimų. Tokių tikslų ir skaidrios veiklos bei sportinės etikos principų laikymosi tuo labiau neatitinka ieškovo T. P. vienasmeniškais veiksmais nuo atsakovės LBF Lietuvos vardu į EBSA sertifikuotus trenerių kursus delegavimas su LBF veikla nesusijusio ir Maskvoje treniruojančio A. B. ir šių faktų nuslėpimas. Teisėjų kolegija taip pat sutinka, jog tokie ieškovų veiksmai vertinti kaip padarę atsakovei žalą, kadangi sumenkino tiek LBF kaip organizacijos ir jos valdymo arganų patikimumą tiek pačioje federacijoje, tiek tarptautinėje arenoje.

47. Teisėjo kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad esant nustatytoms tokioms aplinkybėms, ieškovų ieškinys negali būti tenkinamas, o taip pat nėra pagrindo tenkinti kitų – išvestinių ieškovų reikalavimų dėl informacijos paneigimo, atsiprašymo, neturtinės žalos priteisimo (CPK 178 straipsnis).

Dėl juridinio asmens sprendimo panaikinimo

48. Minėta, kad ieškovai ieškinyje taip pat reiškė reikalavimą dėl atsakovės 2018 m. vasario 9 d. priimto sprendimo suspenduoti T. P. ir A. B. iš atsakovės LBF organizuojamų turnyrų bei čempionatų iki atskiro jų (savivaldžiavimo) veiksmų nagrinėjimo tam specialiai sudarytoje atsakovės LBF komisijoje bei dėl EBSA informavimo panaikinimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė išvadą, jog ieškovų skundžiamas atsakovės sprendimas neprieštarauja imperatyviems teisės aktams bei atsakovės LBF įstatams. Nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo.

49. Paminėtina, jog juridiniai asmenys įgyvendina savo teises per organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus (CK 2.81 straipsnio 1 dalis). Juridinių asmenų organų kompetenciją ir funkcijas nustato atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai (CK 2.82 straipsnio 1 dalis).

50. Minėta, kad atsakovės kaip juridinio asmens teisinė forma yra asociacija. Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo (toliau – trumpinama – AĮ) 2 straipsnio 1 dalis nustato, kad Asociacija – savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus. Asociacija veikia laikydamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija), Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas), šio bei kitų įstatymų, Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų ir veiklą grindžia savo įstatais (AĮ 3 straipsnio 1 dalis.).

51. Iš tiesų, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal atsakovės 1996 m. gegužės 15 d. redakcijos Įstatus, atsakovė LBF yra savarankiška visuomeninių sporto organizacijų sąjunga, narystės pagrindu jungianti Lietuvoje veikiančius biliardo sporto klubus bei kitas įregistruotas sporto organizacijas ir veikia visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Įstatų 1.1., 1.7. punktai). Sutiktina su apeliantų argumentais, jog atsakovės Įstatai iš esmės reglamentuoja LBF narių, kuriais yra ir gali būti ne pavieniai sportininkai, o sporto klubai, federacijos, kitos visuomeninės sporto organizacijos, teises ir pareigas (Įstatų III dalis). Tačiau tiek iš šalių paaiškinimų, tiek iš atsakovės LBF Įstatuose nurodytų jos tikslų bei veiklos sričių matyti, jog atsakovė taip pat rengia, organizuoja ir koordinuoja Lietuvoje vykstančias biliardo žaidynes ir turnyrus, atstovauja Lietuvos biliardo interesams Lietuvos tarptautiniame olimpiniame komitete ir tarptautinėse biliardo federacijose (Įstatų II dalis), todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovė negalėtų žaidėjams (sportininkams) taikyti vienokių ar kitokių nuobaudų (sankcijų).

52. Šią išvadą pagrindžia tiek atsakovės Įstatų analizė, tiek byloje esantys rašytiniai įrodymai apie susiklosčiusią atsakovės LBF veiklą ir priimamus sprendimus: Įstatų 5.8. punktas numato, kad LBF prezidento teikimu Vykdomasis komitetas sudaro savo funkcijų vykdymui komisijas. Tokių komisijų skaičius ar paskirtis nėra reglamentuota. Duodamas paaiškinimus pirmosios instancijos teisme atsakovės vadovas P. B. paaiškino, kad komisijos principas – sudaryti iš žaidėjų, trenerių ir kitų atstovų kaltinamąjį sprendimą, tada yra balsuojama, kad priimti galutinę redakciją. Atsakovės Įstatų 5.1. ir 5.14. punktai numato atsakovės veikloje Apeliacinę komisiją, susidedančią iš pirmininko ir dviejų narių, kurios tikslas – tikrinti, kad nebūtų pažeidinėjami LBF įstatai, narių teisės, juridiniai reikalavimai, ir sportinės etikos principai. Ši komisija nagrinėja LBF narių skundus ir konfliktines situacijas, jeigu jie nenagrinėti įstatymų nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir faktus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog tokia atsakovės komisija (susirinkimas), susidedantis iš atsakovės LBF prezidento ir dviejų narių – generalinio sekretoriaus ir snukerio sekcijos vadovo, buvo kompetentinga vertinti žaidėjų – ieškovų, buvusių federacijos ir sekcijos vadovų veiklą bei spręsti dėl nuobaudų paskyrimo. Tuo labiau, kad tokia praktika buvo susiformavusi atsakovės veikloje. Pavyzdžiui - nuobaudos aksčiau buvo skirtos taip pat žaidėjams D. M., T. V. (įvykiai nesusiję su nagrinėjama bylą), 2018 m. sausio 11 d. LBF konferencijos metu buvo balsuojama dėl nuobaudų dydžio ar panaikinimo (diskvalifikacijos iki sezono pabaigos, įspėjimo, ar nuobaudų panaikinimo).

53. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nors atsakovės Įstatuose nėra aptarta atskirų atsakovės veikloje vienijamų federacijos narių žaidėjų suspendavimo, diskvalifikavimo, suspendavimo ar kitų nuobaudų žaidėjams taikymo sistema, tačiau atsižvelgiant į tai, kad LBF savo veikloje vienija ne tik biliardo organizacijas (federacijos nares), bet ir biliardo žaidėjus, skatina šį žaidimą bei rengia renginius biliardo bendruomenėje visoje Lietuvos teritorijoje, nustato ir skelbia žaidėjų reitingus, atsakovė turi turėti galimybę taikyti atitinkamas poveikio priemones tiek atsakovės valdymo organų prasižengimo, tiek žaidėjų prasižengimo atvejais. Kaip jau minėta, atsakovės veikloje ginčų sprendimų tvarka yra iš dalies nustatyta, taip pat nustatyta, kad atsakovė savo veikloje yra suformavusi aiškia ginčų, skundų, bei konfliktinių situacijų nagrinėjimo tvarką. Sutikrina su atsakovės argumentais, kad viešoje erdvėje pasirodžius informacijai, kad EBSA trenerių kursuose nuo Lietuvos biliardo federacijos buvo deleguotas R. F. pilietis, esant biliardo bendruomenės pasipiktinimui, pašaipoms, kilus konfliktinei situacijai bei esant pateiktam tarptautinės biliardo organizacijos EBSA neigiamam laiškui apie vieno iš deleguotų trenerių nepasirodymą trenerių kursuose, atsakovė pagrįstai ėmėsi svarstyti tuo ieškovų veiksmus – tiek kaip buvusių atsakovės de jure vadovų, tiek kaip žaidėjų. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad ieškovams atsakovės susirinkimo pagal Įstatų nuostatas pagrįstai buvo paskirta nuobauda ir paskyrimo metu ji nebuvo neadekvati ar prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo nuostatoms, juridinio asmens steigimo dokumentams ar protingumo bei sąžiningumo principams, prieš priimant sprendimą ieškovų buvo paprašyta pasiaiškinti elektroniniu paštu, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad taikyti CK 2.82 straipsnio 4 dalį ir naikinti 2018 m. vasario 9 d. sprendimą dėl nuobaudų paskyrimo ar jų išviešinimo nėra pagrindo.

54. Apeliantai skunde be kita ko nurodo, jog toks nuobaudos pritaikymas pažeidžia ieškovų teises, kadangi jame nurodyta apie nuobaudos galiojimą iki specialiai tam sudarytos komisijos įvertinimo, o tokia komisija fiktyvi.Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apeliantų skundo argumentu. Kaip matyti iš rašytinių bylos įrodymų bei iš šalių paaiškinimų pirmosios instancijos teisme, atsakovė naudojasi Įstatuose numatyta galimybe sudaryti komisiją ir vertinti atsakovės LBF bendruomenei priklausančių žaidėjų nuobaudų paskyrimo pagrįstumą bei jų galiojimo trukmės bei sunkumo pagrįstumą (minėtas sportininkų pavyzdys dėl nuobaudų panaikinimo balsavimo 2018 m. sausio 11 d.). Pateisinama, kad ginčui esant nagrinėjamam teisme, atsakovė specialios komisijos nesudarė, kadangi dėl šio atsakovės sprendimo – nuobaudos paskyrimo turėjo pasisakyti teismas. Teisėjų kolegija pažymi, jog nuobaudos trukmės galiojimo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, o ieškovai turi galimybę kreiptis į atitinkamus atsakovės organus su prašymu peržiūrėti ar panaikinti nuobaudas. Atsakant į nurodytus kasatorių argumentus, pažymėtina, kad konkrečiai pagal EŽTK standartus svarbu, jog nacionalinis teisėjas manytų esąs „pakankamai informuotas“ priimdamas teismo sprendimą, ir tas faktas, kad įrodymų išreikalavimas nėra įpareigojamas kiekvieną kartą, kai šalis to prašo, nėra nesuderinamas su Konvencija (žr., mutatis mutandis, Eternit v. France, no. 20041/10, 27 March 2012). Sprendimų motyvavimo prasme pagal EŽTK 6 straipsnio reikalavimus nėra būtina pasisakyti dėl visų šalių argumentų. Pareiga motyvuoti teismo sprendimą negali būti suprantama kaip reikalavimas pateikti išsamų atsakymą į kiekvieną argumentą. Todėl dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija atskirai nepasisako vertindama juos kaip neturinčius įtakos ginčui spręsti.

55. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatyto pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, visapusiškai įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, tinkamai pritaikęs procesines teisės normas, teisingai paskirstė įrodinėjimo naštą, civilinio proceso kodekse nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo tenkinti apeliantų skundą ir pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

56. Bylinėjimosi išlaidos: apeliacinio skundo netenkinus, apeliantams bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis, 302 straipsnis). Atsakovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.