Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2026-01-22 · Byla Nr. M1-174-963/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-01-22
Bylos Nr.
M1-174-963/2026
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22593-2025-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Stonkuvienė
Advokatai
Kristina Marčienė
Kategorijos
  • 1.1.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. M1-174-963/2026Proceso Nr. 1-01-1-22593-2025-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.4.; 1.1.14.; 2.10.11.; 1.2.26.2. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2026 m. sausio 22 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė,sekretoriaujant Linai Pazdrazdienei, Giedrei Šilbajorienei,

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorei Viktorijai Giniotienei,

asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, R. T. gynėjai advokatei Kristinai Marčienei,

teismo psichiatrei ekspertei R. Š. (vaizdo konferencijos būdu),teismo psichologui M. M. M. P. (vaizdo konferencijos būdu),

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), nevedusiam, nedirbančiam, neteistam, kuriam 2014 m. balandžio 14 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi baudžiamojoje byloje dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 150 straipsnio 4 dalyje ir 309 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų taikyta priverčiamoji medicinos priemonė - stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje, kuri buvo tęsiama iki 2020 m. vasario 21 d., po ko Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi pakeista į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis ir 2021 m. kovo 18 d. panaikinta,

kaltinamam padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. T. viešoje vietoje smurtaudamas prieš žmogų pažeidė viešąją tvarką, o būtent:

jis 2025 m. birželio 27 d., apie 22.30 val., Klaipėdos m., viešoje vietoje, Jūrininkų pr. - Šilutės pl. esančioje gatvėje, prie pėsčiųjų tako, privažiavęs prie gatve ėjusios R. M., išlipęs iš automobilio „Škoda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) be jokios priežasties ranka sugriebė R. M. už marškinėlių ties kaklo sritimi, o kita ranka vieną kartą delnu sudavė pastarajai į dešinės pusės veido sritį, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. Tokiu būdu, R. T. įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės tvarką.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu teismo psichiatrė ekspertė R. Š. parodė, kad gali patvirtinti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos, teismo psichiatrijos ekspertizės aktą, kuriame pateikta išvada. Tiriamos nusikalstamos veikos metu nustatė R. T. (duomenys neskelbtini) paūmėjimą, dėl ko jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, ekspertizės metu taip R. T. buvo (duomenys neskelbtini), negalėjo suprasti savo veiksmų. Jo elgesys yra pavojingas neprognozuojamas. Jis nesilaikė gydytojų rekomendacijų, nevartojo medikamentus, nebuvo kritiškas savo būklei. Todėl rekomendavo stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis, nes jo elgesys yra neprognozuojamas, agresyvus. Ji, R. Š., labai bijojo jam atlikti ekspertizę, buvo labai keista, kad jis atvyko vienas, be policijos, be palydos. Laukdamas ekspertizės R. T. muistėsi, piktu žvilgsniu juos lydėjo, jau matėsi įtarumas. Jis vis atsistodavo, darė visokius gestus lyg muštųsi kumščiu į praeivius, buvo labai gynybiškas visos ekspertizės metu, labai vengė pripažinti bet kokias psichiatrines problemas, apskritai bandė menkinti tą įvykį, nebuvo jam kritiškas, įsitikinęs, kad jį filmavo stebėjimo kameros, buvo labai priešiškai prieš visus nusiteikęs. Jis grasino nukentėjusiajai, sakė, kad „reiktų nužudyti, dėtų į žandikaulį, ranką nupjautų“. Buvo labai piktas. R. T. yra pavojingas aplinkiniams. Ji, R. Š., jautė pavojų sau, tikrai labai reikėjo rinkti žodžius kaip bendrauti, kaip dar labiau neišprovokuoti jo. Ūmus psichikos sutrikimas reikalauja greito ir saugaus gydymo.

Ekspertas M. P. parodė, kad kolegės R. Š. paaiškinimams pritaria. R. T. į ekspertizės įstaigą atvyko vienas, savarankiškai, buvo labai agresyvus, sujaudintas, nerimastingas. Jis, M. P., atliko R. T. psichologinį įvertinimą, R. T. keikėsi, elgėsi agresyviai, buvo nustatyta, kad jo mąstymas sutrikęs. Buvo nustatyta, kad apmąstymas yra sutrikęs ir pagal formą, bet ir turinio atžvilgiu. Įvertinus duomenis buvo nustatyta (duomenys neskelbtini), nusikalstamos veikos metu jis negalėjo suprasti ir valdyti savo veiksmų. Ambulatoriškai nepavyktų pasiekti gydymo rezultatų. Jis kurį laiką nesilaiko medikamentinio režimo, nesilankytų ambulatorine tvarka. Rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones - stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

Teismo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsinti R. T., nukentėjusiosios R. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu, R. T. parodė, kad 2025 m. birželio 27 d., apie 22.15 val., iš namų adresu (duomenys neskelbtini), savo automobiliu „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vyko iki garažo, kuris yra adresu (duomenys neskelbtini). Jam privažiavus prie netoli garažų įrengto pakeliamo užtvaro, jis sustojo. Pakeliamas užtvaras neveikė, todėl jis kurį laiką stovėjo prie to užtvaro. Netrukus atsisukęs į kairę pusę pamatė, jog jam iš kairės pusės pėsčiųjų taku eina kažkoks asmuo su kapišonu ant galvos. Asmuo buvo maždaug 20 metrų atstumu iki jo automobilio. Tuomet pamatė, kaip tas asmuo eidamas taku išsitraukė savo telefoną ir galimai pradėjo filmuoti jo automobilį. Iš pradžių jis nieko nesakė ir nedarė jokių veiksmų. Tuomet kai pakeliamas užtvaras vis tiek neatsidarė, jis pavažiavo iš stovėjimo vietos (prie užtvaro) atgal į gatvę. Tuo pat metu pro tą vietą, kur jis stovėjo prie užtvaro, praėjo minėtas asmuo. Tada jis sustojo, išlipo iš automobilio, priėjo prie to asmens ir viena ranka sugriebė, kaip vėliau pamatė, moteriai už smakro ir ją pastūmė sakydamas, kodėl ji persekioja jį ir filmuoja. Moteris atsakė, jog išsitraukė telefoną pažiūrėti kiek valandų ir viskas. Gavęs tokį jos atsakymą, jis įsėdo į savo automobilį ir nuvažiavo. Jis moteriai ranka nesudavė, o tik sugriebęs už smakro pastūmė (1 t., b.l. 193-196).

Nukentėjusioji R. M., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2025 m. birželio 27 d., apie 21.50 val., išėjo iš namų, adresu (duomenys neskelbtini), norėdama pasivaikščioti. Nusprendė nueiti į (duomenys neskelbtini) esančią degalinę „Orlen“, pasipildyti telefono sąskaitą. Apie 22.30 val., einant pėsčiųjų taku, ties garažais, adresu (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad Šilutės plentu trečia juosta važiuoja senesnės klasės automobilis „Škoda“, juodos spalvos, automobilio vairuotojas buvo tamsaus gymio. Automobilis nuvažiavo link garažų šlagbaumo, o jai toliau einant link „Orlen“ degalinės, automobilio vairuotojas įjungė atbulinę pavarą, pažiūrėjęs į ją staigiai išvažiavo į trečiąją juostą bei privažiavo prie jos, kol ji dar ėjo pėsčiųjų taku link degalinės. Jai pasirodė keista, kadangi automobilio vairuotojo ji nepažinojo, mano, kad jis pamatęs ją iš tolo specialiai nužiūrėjo bei laukė kol ji prieis arčiau. Tuomet, privažiavęs prie jos, jis pradėjo linksėti galva, atsisegė saugos diržą, išlipo iš mašinos bei pribėgo prie jos ir šaukdamas, agresyviai nusiteikęs pasakė „ką žertva, nagla esi?“ Ji atsakė jam: „nesupratau? kas yra, už ką?“, vairuotojas vėl pasakė „tu ką, ją sekioji, ką čia ... filmuoji? Telefoną išsitraukus ėjai“. Po tų žodžių, jis be jokios priežasties delnu sudavė jai į dešinės pusės veido sritį. Nuo smūgio jai iš ausies iškrito auskaras, taip pat jis griebė ranka jai už marškinėlių, mano, kad norėjo smaugti, bet jam nepavyko, nes ji atlošė galvą. Tokiais savo veiksmais, iš chuliganiškų paskatų, be paaiškinamos priežasties nepažįstamasis sukėlė jai fizinį skausmą. Po visų šitų veiksmų, jis nuėjo į mašiną bei pasišalino link Rimkų gatvės, ji tuo metu skambino bendruoju pagalbos telefonu. Ji neturėjo jokio konflikto su tuo asmeniu, jį matė pirmą kartą, jo nepažįsta ir jo nefilmavo, kaip jis jai sakė, ji tiesiog laikė rankoje telefoną, kuris buvo nuleistas. Vairuotojas atrodė romų tautybės, turėjo juodą kepurę, apsirengęs juodais treningais, užsidėjęs kapišoną, be išskirtinių bruožų, be barzdos, smulkaus sudėjimo, apie 170 cm ūgio. Įvykio vietoje aplink buvo ir kitų žmonių, tačiau jie į konfliktą neįsikišo, bet viską matė (1 t., b. l. 1-7, 17-18).

Iš tarnybinio pranešimo dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką nustatymo, matyti, kad 2025 m. birželio 27 d., apie 22.40 val., iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojų buvo gautas pranešimas, kad adresu Jūrininku pr. 2A iš automobilio „Škoda“ išlipęs nepažįstamas vyras trenkė pranešėjai į veidą ir nuvažiavo link Rimkų gatvės. 22.44 val. atvykus nurodytu adresu pasitiko R. M., 1990 m. gegužės 2 d., kuri paaiškino, kad prie jos privažiavo nežinomas automobilis „Škoda“, valst. Nr (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas, kurio ji nepažįsta, išlipęs iš transporto priemonės be jokios priežasties vieną kartą delnu trenkė jai į dešinės pusės veido sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Perklausius BPC įrašą, nustatyta, kad automobilio „Š. O.“, valst. Nr yra (duomenys neskelbtini) savininkas yra R. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Pagal R. M. apibūdinimus R. T. atitiko ją užpuolusio asmens požymius (1 t., b.l. 69).

Iš VĮ Regitra pažymos matyti, kad automobilis „Š. O.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas R. T. vardu (1 t., b.l. 71).

Iš asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint nukentėjusiąją R. M.veido dešinės pusės skruoste fiksuotas matomas paraudimas, taip pat ant dešinės ausies spenelio matomas paraudimas (1 t., b.l. 41-48).

2025 m. liepos 28 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad R. M. atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 2, t. y. R. T., nurodydama, kad būtent šis asmuo užpuolė ją gatvėje (1 t., b.l. 54-60).

Policijos pareigūnų vaizdo registratoriais (,,body“ kameromis) įvykio vietoje darytuose vaizdo įrašuose užfiksuota kaip R. M. pasakodama pareigūnams įvykio aplinkybes nurodė, jog eidama buvo išsitraukusi telefoną pažiūrėti, automobilio vairuotojas privažiavęs senos laidos automobiliu Škoda jai pasakė ,,tu dūche, mane filmuoji“, ji atsakė vairuotojui, kad nieko nedarė, telefoną pasiėmė pažiūrėti, o šis pribėgo prie jos, paėmė už gerklės ir delnu sudavė jai į veidą (1 t., b.l. 66-68).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje nurodoma, kad įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012, 2K-9-594/2023). Įžūlūs veiksmai pagal teismų praktiką gali reikšti ir svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą ar vandališkus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-65/2010, 2K-52/2012, 2K-407/2013, 2K-445/2013, 2K-160-697/2019, 2K-19-511/2020, 2K-159-976/2021, 2K-239-697/2022, 2K-164-387/2022, 2K-239-697/2022, 2K-9-594/2023). (duomenys neskelbtini) straipsnyje nurodyto nusikalstamo elgesio padariniai yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009). Pagal teismų praktiką iš visų galimų žmogui padarytų sveikatos sutrikdymų BK 284 straipsnyje esanti viešosios tvarkos pažeidimo sudėtis apima fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Viešosios tvarkos pažeidimo metu nukentėjusiųjų sveikatai sukėlus būtent tokius padarinius kaltininko veika paprastai kvalifikuojama tik pagal BK 284 straipsnį.

Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad R. T., sirgdamas (duomenys neskelbtini), negalėdamas suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, 2025 m. birželio 27 d., apie 22.30 val., Klaipėdos m., viešoje vietoje, Jūrininkų pr. - Šilutės pl. esančioje gatvėje, prie pėsčiųjų tako, privažiavęs prie gatve ėjusios R. M., išlipęs iš automobilio „Škoda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) be jokios priežasties ranka sugriebė R. M. už marškinėlių ties kaklo sritimi, o kita ranka vieną kartą delnu sudavė pastarajai į dešinės pusės veido sritį, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. Tokiu būdu, R. T. įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės tvarką.

R. T. padarytą nusikalstamą veiką įrodo iš dalies jo paties ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, nukentėjusiosios R. M. parodymai, jos pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką, asmens apžiūros protokolas, vaizdo įrašų apžiūros protokolas ir kita bylos medžiaga.

R. T. veiksmai, panaudojant fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją R. M., yra vertintini kaip įžūlus elgesys. Šiuo atveju nekyla jokių abejonių, kad nustatyti R. T. veiksmai (jų visuma) yra akivaizdžiai agresyvaus pobūdžio ir moralės požiūriu nepriimtini, jie neatitinka bendrųjų viešo elgesio taisyklių, kurios egzistuoja visuomenėje. Pagrįstai konstatuota, kad būtent dėl R. T. įžūlių veiksmų naudojant smurtą kito asmens atžvilgiu viešoje vietoje kilo BK 284 straipsnyje numatyti padariniai - sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Taip pat nekyla jokių abejonių, jog neteisėti veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje, neabejotinai konfliktą matant ir kitiems asmenims. Šie R. T. veiksmai atitinka baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Tyrimo metu buvo gauta Valstybinė teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvada Nr. 95TPK-236, kurioje nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, jog R. T. diagnozuotas (duomenys neskelbtini), galintis trikdyti jo veiksmų suvokimą ir valdymą, jam tikslinga skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę. Tuo pagrindu, 2025 m. spalio 9 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi R. T. buvo paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė (1 t., b.l. 108, 124-125).

2025 m. spalio 14 d. – spalio 16 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 85TPK-234/2025 nurodyta, kad tiriamos nusikalstamos veikos metu R. T. nustatoma diagnozė: (duomenys neskelbtini), nusikalstamos veikos metu jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šiuo metu R. T. nustatoma diagnozė: (duomenys neskelbtini), dėl psichikos būsenos šiuo metu jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. R. T. negali adekvačiai suvokti aplinkybių ir jo atžvilgiu atliekamų veiksmų pobūdžio ir esmės. Dėl psichikos būsenos jis negali adekvačiai atkurti 2025 m. birželio 27 d. įvykio aplinkybių, turinčių reikšmės bylai. Jis negeba duoti adekvačių parodymų apie įvykio aplinkybes. Jo parodymais vadovautis ikiteisminiame tyrime ir teisme nerekomenduojama. Su R. T. nerekomenduojama atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų, jam nerekomenduojama dalyvauti teismo posėdžiuose. Atsižvelgiant į inkriminuojamos veikos pavojingumą (smurtinis elgesys pasikartojantis), spontaniškumą, išliekantį mišrų afektą, apsunkintą emocijų ir impulsų kontrolę, savitą realybės suvokimą, nekritiškumą savo būklei bei tiriamai nusikalstamai veikai, anamnezėje esant medikamentų nevartojimui, nesilankymui pas psichiatrą, bei tiriamajam grasinant nukentėjusiajai, ekspertams bei kitiems asmenis, R. T. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones - stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (1 t., b.l. 162-169).

Teismo posėdžio metu teismo psichiatrė ekspertė R. Š. ir teismo psichologas ekspertas M. P. patvirtino teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadą, ją palaikė, mano, kad R. T. būtinas priverstinis gydymas griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

Asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal šį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti šio kodekso 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones (BK 17 straipsnis).

R. T. padarė vieną baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje. Įvertinus teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadas ir teismo psichiatro eksperto paaiškinimus, daroma išvada, kad R. T., darydamas nusikalstamą veiką, dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ir negalėjo valdyti savo veiksmų. Taigi nusikalstamą veiką jis padarė būdamas nepakaltinamas (BK 17 straipsnis).

BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamųjų medicinos priemonių pagrindinis tikslas yra apsaugoti visuomenę nuo nepakaltinamų ar ribotai pakaltinamų asmenų pavojingų veikų, gydyti linkusius daryti pavojingas veikas psichikos ligonius ir saugoti juos nuo galimybės padaryti pavojingą veiką.

Įvertinus R. T. padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, teismo psichiatrijos eksperto ir teismo psichologo eksperto paaiškinimus ir rekomendacijas, jam skirtina priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose (BK 98 str. 1 d. 4 p.).

2025 m. spalio 16 d. Klaipėdos apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi R. T. patalpinimą į sveikatos priežiūros įstaigą - VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninę iki ekspertizės akto pateikimo, ir iki teismas nuspręs dėl priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo, bet ne ilgiau, kaip iki 2025-12-31, ir kuris Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gruodžio 30 d. nutartimi buvo pratęstas kol teismas nuspręs dėl priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių taikymo, bet ne ilgiau nei 3 (trims) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2025 m. gruodžio 31 d., paliktina galioti iki priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių taikymo pradžios (1t., b.l. 132-133, 138-139, 2 t., b.l. 31-33).

R. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nutarčiai įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - viena skaitmeninė laikmena su vaizdo įrašu ir nuotraukomis, nutarčiai įsiteisėjus, paliktina saugoti bylos medžiagoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalies 1 punktu,

nutaria:

pripažinti, kad R. T. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, būdamas nepakaltinamu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 5 dalimi, R. T. paskirti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, nenustatant konkretaus termino.

2025 m. spalio 16 d. Klaipėdos apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi R. T. patalpinimą į sveikatos priežiūros įstaigą - VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninę iki ekspertizės akto pateikimo, ir iki teismas nuspręs dėl priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo, bet ne ilgiau, kaip iki 2025-12-31, ir kuris Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gruodžio 30 d. nutartimi buvo pratęstas kol teismas nuspręs dėl priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių taikymo, bet ne ilgiau nei 3 (trims) mėnesiams, palikti galioti iki priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių taikymo pradžios.

R. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - vieną skaitmeninę laikmeną su vaizdo įrašu ir nuotraukomis, nutarčiai įsiteisėjus, palikti saugoti bylos medžiagoje.

Nutartį per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali apskųsti asmuo, kurio byla nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ir artimi giminaičiai, gynėjas ir prokuroras Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Rasa Stonkuvienė