Panevėžio apygardos teismo nutartis

2018-09-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-206-337/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-09-21
Bylos Nr.
1A-206-337/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-58229-2017-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Donatas Jatužis, Evaldas Vanagas, Danutė Švitinienė
Nuteistasis
M. R.
Nukentėjusysis
G. A.
Advokatai
Lidija Blinkevičiūtė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-206-337/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-58229-2017-9Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.4.4; (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U TA RTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 21 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio, Danutės Švitinienės ir Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei,dalyvaujant prokurorui G. J.,nuteistajam M. R.,nuteistojo gynėjai advokatei Lidijai Blinkevičiūtei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal

nukentėjusiojo G. A., a. k., (duomenys neskelbtini) (toliau – Apeliantas) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. gegužės 22 d. nuosprendžio, kuriuo M. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d., ir jam paskirta laisvės apribojimo bausmė 6 (šešių) mėnesių įpareigojant jį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, ir nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d. M. R. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. R. paskirta galutinė 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Nukentėjusiojo G. A. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš nuteistojo M. R. nukentėjusiojo naudai priteista 800,00 Eur (aštuoni šimtai eurų) neturtinei žalai, 405,18 Eur (keturi šimtai penki eurai 18 ct) turtinei žalai atlyginti ir 400 (keturi šimtai) eurų atstovavimo išlaidų.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. R. nuteistas už tai, kad jis 2017-11-05 apie 0.30 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) dėl asmeninių nesutarimų kilusio konflikto metu, kelis kartus kumščiu smogė G. A. į galvą ir veidą, padarydamas nukentėjusiajam G. A. veido sumušimą, pasireiškusį nosikaulių ir kairio viršutinio žandikaulio lūžiais, tokiais veiksmai nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu prašoma pakeisti skundžiamą Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų nuosprendį dalyje, kuria nukentėjusiojo G. A. ieškinys patenkintas tik iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo M. R. nukentėjusiojo naudai 636,76 eurų turtinės žalos atlyginimą bei 2 000 neturtinės žalos atlyginimą taip pat skundu prašoma priteisti iš nuteistojo M. R. nukentėjusiojo naudai bylinėjimosi išlaidas teisinei pagalbai apmokėti – 200 eurų. Skunde teigiama, kad M. R. neteisėtais veiksmais G. A. buvo padaryta tiek turtinė tiek neturtinė žala. Pažymima, kad nusikalstamos veikos metu buvo suplėšyti nukentėjusiojo drabužiai 49, 98 eurų vertės, kurie toliau naudojimui buvo nebetinkami ir reikėjo pirkti naujus, kurie kainavo 65,94 eurus. Toliau skunde nurodoma, kad nukentėjusysis patyrė 20 eurų žalą, kadangi pirko vaistus nuo skausmo. Taip pat, nukentėjusiajam dėl patirtų sužalojimų teko vykti gydytis į Kauną, todėl jis patyrė kelionės išlaidas. Skunde nurodoma, kad nukentėjusysis dėl laikinojo nedarbingumo negalėjo dirbti 10 dienų, todėl prarado dalį savo atlyginimo, kadangi socialinio draudimo išmokos jam nebuvo mokamos dėl patirto sužalojimo esant neblaiviam. Teigiama, jog teismas netinkamai taikė CK teisės normas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei priteisimo nukentėjusiajam asmeniui. Toliau skunde pažymima, kokius sužalojimus G. A. patyrė ir kokias pasekmes jie sukėlė. Tikinama, kad nukentėjusysis dar ir šiuo metu jaučia žandikaulio skausmą valgant, taip pat jaučiami patirti dvasiniai išgyvenimai. Nurodoma, kad po patirtų sužalojimų nukentėjusysis vengė bendrauti su draugais, artimaisiais, nes jautė gėdą. Pažymima, kad nuo to laiko, kai G. A. atžvilgiu buvo padaryta nusikalstama veika jis jaučia baimę būti pakartotinai užpultam ir sužalotam. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis skunde akcentuojama, jog pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir nepagrįstai tik iš dalies tenkino G. A. civilinį ieškinį.

Atsiliepimas

Teisme buvo gautas ir nuteistojo M. R. atsiliepimas į G. A. skundą. Atsiliepimu prašoma nukentėjusiojo skundą atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą teismo nuosprendį palikti nepakeistą. Teigiama, kad apeliaciniu skundu nukentėjusysis kelia tuos pačius reikalavimus kaip ir pirmos instancijos teisme. Pažymima, kad minimi reikalavimai nėra pagrįsti. Toliau atsiliepime aptariama teismų praktika panašaus pobūdžio bylose. Teigiama, kad teismas nukentėjusioji naudai iš nuteistojo priteisdamas 800 eurų neturtinės žalos siekė nukentėjusiojo bei žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros.

Prokuroras teismo posėdžio metu prašė iš dalies tenkinti apelianto skundą – įvertinti byloje esančius duomenis dėl neturtinės žalos. Nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą dalyje dėl neturtinės žalos atmesti, o klausimą dėl nuteistojo turėtų bylinėjimosi išlaidų bei turtinės žalos spręsti teismui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

(duomenys neskelbtini)str. 3 d. nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma paduotame apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Pagal tai nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis (nutartis), ar tik jo dalis ir kokiais klausimais. Suformuluoti konkretūs prašymai paprastai nustato aiškesnes apeliacinio skundo ribas nei bendresnio pobūdžio prašymai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–561/2014).

Šiuo atveju ginčo dėl M. R. veikos kvalifikavimo ir kaltės nėra. Apeliantas kvestionuoja iš nuteistojo jam priteistų neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo sumų dydžių pagrįstumą ir teisėtumą, motyvuodamas tuo, kad teismas tinkamai neįvertino apelianto patirto sužalojimo pobūdžio, dėl traumos patiriamų nepatogumų ir turėtų gydymosi išlaidų, bei prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teismo procese. Aukštesnės instancijos teismas išanalizavęs teismui pateiktą bylos medžiagą, skundžiamą nuosprendį bei apeliacinį skundą tik iš dalies sutinka su Apelianto skunde keliamais reikalavimais.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 44 str. 10 d., 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas ((duomenys neskelbtini)str.). Byloje turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys tokio ieškinio pagrindą ir dydį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta ((duomenys neskelbtini)115 straipsniai). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, 2K-472-303/2015, 2K-21-942/2016 ir kt.).

Dėl turtinės žalos priteisimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.283 str. 1 d. nustatyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo yra suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius sudaro negautos pajamos (netiesioginė žala), kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (tiesioginė žala). Tiesioginę žalą, kurią pagal įstatymų nustatytą reglamentavimą ir teismų praktiką gali sudaryti gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo bei kitos, su sveikatos grąžinimu susijusios, būtinos išlaidos. Žala kiekvienu konkrečiu atveju turi būti tiksliai apskaičiuota. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitinka žalos kompensavimo funkciją. Tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti asmuo, reikalaujantis atlyginti žalą – ieškovas ((duomenys neskelbtini)str.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam G. A. padaryto sveikatos sužalojimo gydymas pasižymėjo tęstiniu pobūdžiu. Nukentėjusiajam po sveikatos sužalojimo prireikė chirurgo pagalbos, kadangi po panaudoto smurto jam lūžo nosies kaulas ir išsikreipė nosies pertvara (2 t. 18 b. l.). Be to, akivaizdu, kad tokio vienkartinio gydymo nepakako ir nukentėjusiajam buvo būtinas tolimesnis traumuoto veido gydymas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamam nuosprendyje tik iš dalies tenkino nukentėjusiojo civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusysis teismo prašė iš nuteistojo jo naudai priteisti 120 eurų gydimosi išlaidoms kompensuoti. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, nukentėjusiojo naudai iš nuteistojo priteisė 60 eurų patirtos turtinės žalos atlyginimui. Tokį savo sprendimą apylinkės teismas priėmė nustatęs, jog nukentėjusysis teismui nepateikė jokių jo tiesiogiai patirtas išlaidas patvirtinančių objektyvių rašytinių įrodymų. Su tokia pirmos instancijos teismo pozicija sutinka ir nukentėjusiojo skundą nagrinėjantis teismas. Nepaisant to, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme kartu su apeliaciniu skundu nukentėjusysis teismui pateikė išrašus iš medicinos įstaigų, patvirtinančius jo tolimesnio gydymosi faktą bei aplinkybę, kad jam būtinai reikėjo tam tikrų specialistų pagalbos, tačiau, taip pat kaip ir pirmos instancijos teisme, G. A. nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių jo tiesioginius tikslius nuostolius, patirtus dėl važinėjimo į Kauno klinikas bei pirktų medikamentų. Byloje nėra pateikti konkretūs degalų bei medikamentų įsigijimo kainas patvirtinantys duomenys (čekiai). Byloje esantys duomenys patvirtina aplinkybę, jog nukentėjusysis turėjo išlaidų medikamentams ir kelionėms pas gydytojus, tačiau teismas, paantrindamas apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytiems motyvams, konstatuoja, kad tiksliai apskaičiuoti ir įvertinti nukentėjusiojo patirtų išlaidų galimybės nėra, dėl to pirmos instancijos teismo priteista 60 eurų suma laikytina objektyviai pakankama suma nukentėjusiojo turėtoms išlaidoms kelionei ir vaistams padengti.

Skunde taip pat keliamas klausimas dėl nukalstamos veikos metu nukentėjusiojo patirtų nuostolių, t. y. suplėšytų drabužių. Nurodoma, kad G. A. vilkėti drabužiai dėl M. R. kaltės buvo suplėšyti dėl ko nukentėjusysis patyrė 49,98 eurų turtinę žalą. Taip pat pažymima, kad jam teko įsigyti naujus drabužius, kurių vertė 65, 94 eurų, dėl to jis patyrė dar ir netiesioginius nuostolius. Iš to seka, kad nukentėjusysis nesutinka su pirmos instancijos teismo vertinimu, jog iš nuteistojo M. R. jam priteistina tik suplėšytų drabužių vertė, kuri teismo buvo sumažinta iki 30 eurų. Tikinama, kad ir pinigų suma nukentėjusiojo išleista naujiems drabužiams turėtų jam būti kompensuojama iš nuteistojo. Aukštesnės instancijos teismas atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus. Visų pirma, pakartotinai pažymėtina, kad netiesioginiai nuostoliai, kurie atsirado dėl padarytos nusikalstamos veikos yra asmens dėl minėtų neteisėtų kito asmens veiksmų negautos pajamos, kurias nukentėjusysis būtų gavęs iki tų veiksmų padarymo. Kitais atvejais, asmeniui dėl kito asmens padarytos nusikalstamos veikos yra atlyginami tik tiesioginiai jam padaryti ar jo patirti nuostoliai atsiradę būtent dėl kaltininko veiksmų. Pakartotinai pažymėtina, jog nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitinka žalos kompensavimo funkciją. Remiantis tuo, konstatuotina, jog teismas priteisdamas iš M. R. nukentėjusiojo naudai tik jo suplėšytų drabužių vertę teisingai taikė turtinės žalos atlyginimo institutą ir su juo susijusias teisės normas. G. A. siekis, kad jo naudai iš nuteistojo būtų priteista pinigų suma, kurią jis išleido naujiems įsigytiems drabužiams galėtų būti traktuojamas, kaip jo noras gauti turtinės naudos dėl jo atžvilgiu padarytų neteisėtų veiksmų ar tiesiog noras neteisėtai praturtėti. Aukštesnės instancijos teismas, ką nurodė ir apylinkės teismas, pažymi, jog pats nukentėjusysis yra nurodęs, kad nusikalstamos veikos padarymo metu suplėšyti drabužiai nebuvo naujai įsigyti drabužiai, be to, jų įsigijimo faktą patvirtinančių kasos fiskalinių čekių išsaugojęs neturi. Remiantis aukščiau įvardintomis aplinkybėmis bei CK 6.249 str. 1 d. nuostatomis, kad tuo atveju, jei šalis patirtų nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas, teisėjų kolegijos vertinimu G. A. priteista 30 eurų suma yra teisinga ir ją didinti nėra teisinio pagrindo.

Skunde taip pat teigiama, jog pirmos instancijos teismas, priteisdamas nukentėjusiajam iš nuteistojo 295,20 eurų dėl negauto darbo užmokesčio, netinkamai taikė teisės aktus. Nurodoma, kad G. A. naudai turėjo būti priteista 426, 80 eurų suma, kadangi būtent tiek pajamų jis negavo dėl jo atžvilgiu padarytų M. R. neteisėtų veiksmų. Šis apeliacinio skundo argumentas atmetamas. Pažymėtina, jog negautos pajamos yra pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad negautos pajamos yra nukentėjusiojo numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurių jis negavo dėl neteisėtų kaltininko veiksmų, arba dėl tokių veiksmų prarasta nauda. Pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl negautų pajamų pagal darbo sutartis teismas gali remtis tik objektyviais duomenimis, o ne numanomomis ar tikėtinomis aplinkybėmis. Negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015). Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę. Šiuo atveju, bylos duomenimis nustatyta, kad dėl neteisėtų nuteistojo M. R. veiksmų nukentėjusiajam G. A. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata ir dėl šių priežasčių pastarasis kurį laiką buvo nedarbingas, t. y. negalėjo darbe atlikti savo tiesioginių pareigų, iš kurių iki sveikatos sužalojimo gaudavo pajamas. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys duomenys. Anykščių rajono savivaldybės ligoninės medicininėje pažymoje nurodoma, kad G. A. nedirbo laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 6 iki 2017 m. lapkričio 17 d. imtinai (1 t. 139 – 140 b. l.). G. A. darbovietės pateiktoje pažymoje nurodoma, kad G. A. vidutinis atlyginimas yra 900, 16 eurų (1t. 138 b. l.). Kaip pažymima nukentėjusiojo pateiktame patikslintame civiliniame ieškinyje minima suma yra G. A. atlyginimas neatskaičius mokesčių. Civiliniame ieškinyje taip pat nurodyta, kad nukentėjusiojo darbo užmokestis atskaičius mokesčius yra 620 eurų. Pirmos instancijos teismas paskaičiavęs, jog vieną mėnesį sudaro 21 darbo diena, o nukentėjusysis nedarbingumo laikotarpiu buvo priverstas nedirbti 10 darbo dienų, už šį laikotarpį jam iš nuteistojo priteisė 295, 20 eurų. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismo apskaičiuotos nukentėjusiojo negautos pajamos buvo realios, jis nurodytu laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 6 d. iki lapkričio 17 d. turėjo realias galimybes tokias pajamas gauti. Nukentėjusysis apeliaciniame skunde teigia, kad jo negautos pajamos turėjo būti skaičiuojamos nuo jo uždirbamos algos iki mokesčių skaičiavimo, tačiau toks nukentėjusiojo negautų pajamų skaičiavimas nėra teisingas. Pakartotinai pažymėtina, kad taikant neturtinės žalos institutą nukentėjusiajam asmeniui yra priteistinos realios negautos pajamos. Šiuo atveju negautų pajamų skaičiavimas nuo algos iki mokesčių būtų neteisingas, kadangi atsakomybė mokėti privalomuosius mokesčius į valstybės institucijų biudžetą yra ne darbuotojo, o darbdavio pareiga.

Dėl neturtinės žalos

CK 6.250 str. 1 d. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 str. 3 d.).

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Kaip jau minėta, pagal CK 6.250 str. 2 d. vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė – neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį, tuo tarpu tyčiniai, chuliganiškų paskatų sąlygoti smurtiniai veiksmai tokių prielaidų nesuponuoja. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismams sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką, formuojamą aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms aplinkybėms, būtina vadovautis konkrečioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje suformuotu precedentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Šis reikalavimas kildinamas iš teismo precedento esmės – stare decisis principo, grindžiamo teismo sprendimo autoritetu: visas tapačias vėlesnes bylas būtina spręsti taip, kaip išspręsta byla, kurioje suformuotas teismo precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikos priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis (kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011). Pagal pastaruoju metu besiformuojančią teismų praktiką nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama neturtinės žalos nuo 144,84 Eur iki 7240,50 Eur, tačiau įprastai priteisiama apie 2896,20 Eur (10 000 Lt) (kasacinė nutartis Nr. 2K-21-942/2016).

Nagrinėjamos bylos kontekste nustatyta, jog M. R. konflikto metu kelis kartus kumščiu sudavė nukentėjusiajam G. A. į galvą ir veidą, šiais savo veiksmais nuteistasis nukentėjusiajam padarė veido sumušimą, pasireiškusį nosikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžiais. Iš bylos duomenų matyti, jog dėl sumušimų nukentėjusysis buvo išvežtas į ligoninę, jam buvo nustatytas smegenų sutrenkimas, nosies kaulo lūžis, iškrypusi nosies pertvara, kairiojo žandikaulio kaktinės ataugos lūžis, dėl patirtos traumos jis negalėjo kurį laiką normaliai valgyti. Po įvykio turėjo važinėti pas gydytojus ir ekspertus. Dėl įvykio metu patirto sumušimo ir lūžusio žandikaulio jautė diskomfortą bendrauti su žmonėmis, išgyveno didelį skausmą, jis dar ilgai po įvykio jautė pasekmes (1 t. 34 b. l., 2 t. 8 - 14 b. l.). Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus aptartą teismų praktiką nustatinėjant nesunkaus sveikatos sutrikdymu asmeniui sukeltą neturtinę žalą ir nukentėjusiojo parodymus dėl jo patirto sužalojimo, pirmosios instancijos teismas, nukentėjusiajam G. A. priteisdamas tik 800 Eur neturtinei žalai atlyginti, nepakankamai įvertino nukentėjusiojo patirtus nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinį stresą, kitus besitęsiančius nepatogumus. Ta aplinkybė, kad šiuo metu nuteistojo finansinė padėtis yra bloga, jis neturi pajamų, negali būti pervertinta ir tapti pagrindine priežastimi nepriteisti didesnės sumos nukentėjusiojo neturtinei žalai atlyginti. Kolegijos vertinimu, padidinus priteistinos neturtinės žalos dydį kaltininko ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyra nebus pažeista. Įvertinus visa tai kolegija konstatuoja, kad apeliantui turėtų būti priteista didesnė suma neturtinei žalai atlyginti. Remiantis tuo, kas išvardyta, atsižvelgiant į nukentėjusiajam padaryto kūno sužalojimo pobūdį ir dėl to patirtus nepatogumus, išgyvenimus bei fizines kančias, nukentėjusiojo apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio keistina, padidinant nukentėjusiajam G. A. priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti iki 1500 €.

Dėl atstovavimo išlaidų priteisimo

Nukentėjusysis apeliaciniu skundu taip pat prašo priteisti jo patirtas atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme – 200 eurų. Pagal (duomenys neskelbtini)str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo. Nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Be to, ši suma turi būti pagrįsta bylos duomenimis. Iš bylos duomenų matyti, jog šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusįjį atstovavo advokato padėjėjas K. R.. Nukentėjusiojo atstovas pirmosios instancijos teismui pateikė pinigų priėmimo kvitą, patvirtinantį 400 Eur pinigų priėmimą. Ši suma nukentėjusiajam buvo priteista. Tačiau sprendžiant klausimą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme pažymėtina, kad nei nukentėjusysis nei nukentėjusiojo atstovas advokato padėjėjas jokių oficialių dokumentų nepateikė, kuriais būtų galima pagrįsti prašomą priteisti 200 eurų sumą. Todėl dėl aukščiau nurodytos priežasties minima suma iš nuteistojo nepriteisiama.

Esant nurodytoms aplinkybėms G. A. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir apylinkės teismo 2018-05-22 nuosprendis keičiamas ((duomenys neskelbtini) str. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 3 p.,

nutaria:

Nukentėjusiojo G. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies:

pakeisti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų gegužės 22 d. nuosprendžio dalį, kuria išspręstas nukentėjusiojo pateiktas civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti.

Iš nuteistojo M. R. priteistą G. A. 800 (aštuonių šimtų) Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą padidinti iki 1500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) Eur.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Teisėjai Evaldas VanagasDanutė ŠvitinienėDonatas Jatužis