Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-09-29 · Administracinė byla Nr. eI3-637-983/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-09-29
Bylos Nr.
eI3-637-983/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-07356-2023-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, Sigita Fomičiova
Pareiškėjas
viešosios įstaigos „Plačiajuostis internetas“
Atsakovas
viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-637-983/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07356-2023-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.2; 55.1.3
(S)REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugsėjo 29 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės ir Sigitos Fomičiovos,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos „Plačiajuostis internetas“ skundą atsakovei viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl 2023 m. gegužės 25 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT-02 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja viešoji įstaiga „Plačiajuostis internetas“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti atsakovės viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir atsakovė, CPVA) 2023 m. gegužės 25 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT02 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovę priimti naują sprendimą – pripažinti pareiškėjos patirtas išlaidas tinkamomis finansuoti projekto „Naujos kartos interneto prieigos infrastruktūros plėtra“ Nr. 02.1.1-CPVA-V-521-01-0002 (toliau – ir Projektas) lėšomis bei priteisti iš atsakovės pareiškėjos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pažymi, kad pareiškėja, įgyvendindama Projektą, atviro konkurso būdu atliko pirkimą, suskirstytą į keturias atskiras pirkimo dalis (pirkimo Nr. 398865), ir 2018 m. lapkričio 28 d. su vieninteliu II Pirkimo dalies „Ryšio bokštų statybos techninė priežiūra“ (toliau – ir II Pirkimo dalis) dalyviu, t. y. ūkio subjektų grupe, sudaryta iš UAB „OR Consulting“ ir UAB „Altrys“, veikiančių jungtinės veiklos pagrindu (toliau – ir II Pirkimo dalies laimėtojas), sudarė viešojo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. S4-20 (toliau – ir Sutartis), kurios vertė 381 089,50 Eur su PVM, Sutarties vertė, tenkanti Projektui – 314 950,00 Eur.

Ginčijamu Sprendimu CPVA konstatavo, kad pareiškėja, nustatydama Pirkimo sąlygų 27 punkto reikalavimą „ <...> Jeigu subtiekėjo pajėgumais remiamasi tenkinant pirkimo dokumentų 23 punkto 2, 3, 4 ir 5 lentelės kvalifikacinius reikalavimus, subtiekėjas už sutarties vykdymą privalo atsakyti solidariai perkančiajai organizacijai bei pateikti tai pagrindžiančius dokumentus (susitarimą su pagrindiniu tiekėju dėl solidariosios atsakomybės perkančiosios organizacijos atžvilgiu“ pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo pirkimo įstatymo (toliau – ir VPĮ) 17 str. 1 d. nurodytą proporcingumą principą, 17 str. 3 d. ir 49 str. 1 d., nes Pirkimo sąlygose apibrėžtų techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimų atveju nepagrįstai reikalavo subtiekėjo solidarios atsakomybės, todėl šiais veiksmais nepagrįstai apribojo tiekėjų galimybes pasitelkti subrangovus ir dalyvauti Pirkime bei vadovaudamasi Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452 patvirtintų su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairių (toliau – ir Gairės) 2.1 lentelės 13 punktu, pareiškėjai taikė 5 proc. dydžio finansinę korekciją nuo Sutarties vertės, tenkančios Projektui (314 950,00 Eur), t. y. 15 747,50 Eur.

Šalies argumentai

Pareiškėjos teigimu, skundžiamas Sprendimas priimtas CPVA neteisėtai ir nepagrįstai atlikus pakartotinę paskesnę Pirkimo patikrą ir nepagrįstai pakartotinai vertinus Pirkimo sąlygų teisėtumą (Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 „Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), 463 punktas).

Taisyklių 295 punktas nesuteikia teisėto pagrindo CPVA atlikti neriboto skaičiaus viešojo pirkimo patikrų, nesant iš esmės pasikeitusių aplinkybių. CPVA negalėjo inicijuoti pažeidimo tyrimo dėl Pirkimo sąlygų teisėtumo, nes Pirkimo sąlygos buvo įvertintos ir pripažintos teisėtomis CPVA 2018 m. gegužės 23 d. sprendimu po išankstinės Pirkimo patikros ir po paskesnės Pirkimo patikros CPVA 2019 m. vasario 20 d. sprendimu.

Pareiškėjos nuomone, CPVA Sprendimas iš naujo atlikti pakartotinę paskesnę Pirkimo patikrą nemotyvuotas ir nepagrįstas, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje išvardytų viešojo administravimo principų.

Pagal LVAT praktiką, remiantis teisėtų lūkesčių principu ir jo aiškinimo jurisprudencijoje, turi būti konstatuotas aiškus (neabejotinas) VPĮ pažeidimas. Nagrinėjamu atveju teisinis reguliavimas ir teismų praktika leido (nenustatė draudimo) pareiškėjai nustatyti reikalavimą, kad subrangovai solidariai atsakytų su tiekėjais prieš perkančiąją organizaciją (pareiškėją). Pirkimo sąlygų 27 punkto nuostata yra teisėta, nes nebuvo gauta su tuo susijusių tiekėjų pretenzijų.

Pareiškėja argumentuoja, kad CPVA Sprendimo teisėtumas tiek procedūrine, tiek materialiąja prasme gali būti vertinimas LAT praktikos dėl perkančiųjų organizacijų teisės persvarstyti savo prieš tai priimtus sprendimus kontekste. Jei perkančiosios organizacijos pagal aktualią teismų praktiką yra apribotos nevaržomai keisti savo sprendimus dėl viešojo pirkimo sąlygų turinio, panašaus pobūdžio ribojimas turėtų būti taikomas ir kontroliuojančių institucijų, įskaitant CPVA, atžvilgiu.

CPVA deklaratyviai nurodo, kad VPĮ neva nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kai perkančiosios organizacijos gali reikalauti solidarios subtiekėjų atsakomybės. CPVA siaurinamai aiškina VPĮ 49 straipsnio 5 dalies nuostatą, nes pagal CPVA, sąvoka „gali reikalauti“ reiškia ne tik aiškią elgesio taisyklę šiuo konkrečiu atveju, bet kartu ir tai, kad jokie kiti atvejai negalimi. Aplinkybė, kad VPĮ ar poįstatyminiame akte konkrečiai neįtvirtintas atitinkamas leidimas veikti tam tikru būdu, nereiškia jog kitokie perkančiųjų organizacijų veiksmai dėl to laikytini neteisėtais. Reikalaujant solidarios atsakomybės ir iš subtiekėjų, kurie pasitelkiami atitikti techninius bei profesinius kvalifikacijos reikalavimus, yra užtikrinama, kad Projekto vykdytojas, kaip perkančioji organizacija, turėtų reikalavimo teisę į tiekėjo subtiekėją, jeigu tiekėjas arba subtiekėjas netinkamai vykdytų savo prievolę ir padarytų žalos.

Šalies argumentai

Pareiškėja argumentuoja, kad ginčo Pirkimo sąlyga turinio prasme laikytina ne tiekėjų kvalifikacijos reikalavimu, o sutartinio pobūdžio nuostata, kurios taikymas aktualus tik viešojo pirkimo sutartį sudariusiems ūkio subjektams, ir yra atidedamoji sąlyga Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.66 straipsnio 2 dalies prasme, todėl Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodika, patvirtinta Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir VPT) direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105 „Dėl Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – ir Tiekėjo kvalifikacijos metodika), ginčo Pirkimo sąlygai netaikytina.

Skundžiamas Sprendimas priimtas viršijus CPVA kompetencijos ribas. CPVA nėra suteikta teisė taikyti finansines korekcijas už VPĮ 49 straipsnio 5 dalies pažeidimą. Sprendime nurodyta, kad 5 proc. dydžio finansinę korekciją CPVA taikė vadovaudamasi Gairių 2.1 lentelės 13 punktu, tačiau minėtas Gairių punktas nesuteikia teisės taikyti finansinę korekcijos už Sprendime konstatuotą pažeidimą.

Šalies argumentai

Pareiškėja skunde nurodo, kad pareiškėjai negali būti taikoma 15 747,50 Eur dydžio finansinė korekcija už tariamą formalų VPĮ pažeidimą, jeigu dėl tokio pažeidimo apskritai nekilo jokių neigiamų padarinių. Ginčijamas Sprendimas visiškai neatitinka proporcingumo principo, nebuvo svarstyta galimybė pasinaudoti teise ir netaikyti finansinės korekcijos ar skirti mažesnę nei numatyta finansinę korekciją. Pareiškėja taip pat teigia, kad priimdama Sprendimą CPVA nevertino tariamo VPĮ 49 straipsnio 5 dalies pažeidimo (su kuriuo pareiškėja nesutinka) pobūdžio, jo pasekmių, pačios CPVA veiksmų atliekant Pirkimo sąlygų peržiūrą bei nukrypo nuo nuosekliai formuojamos teismų praktikos.

Pareiškėja prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą, iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas LVAT administracinėje byloje Nr. eA-888-556/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03157-2022-5), kurioje nagrinėjamas vienodos pirkimo sąlygose įtvirtintos nuostatos teisėtumas ir CPVA teisė taikyti finansinę korekciją už konkrečių pirkimo sąlygų nuostatų taikymą pagal iš esmės analogišką CPVA sprendimą (toliau – ir LVAT Administracinė byla).

Pareiškėja taip pat pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose iš esmės akcentavo, kad pareiškėjos Sprendimu paskirta finansinė korekcija yra neproporcinga, viršija jos taikymo tikslus, CPVA nenustatinėjo vienos iš būtinųjų sąlygų finansinėms korekcijoms skirti – poveikio Europos Sąjungos ir (ar) nacionaliniam biudžetui, CPVA paskirta finansinė korekcija yra nemotyvuota ir nepagrįsta, paskirta automatiškai, neįvertinus konkrečių individualaus atvejo aplinkybių, netinkamai aiškinant ir taikant Reglamento Nr. 1303/2013 nuostatas, neatitinka naujausios pareiškėjos nurodomos teismų praktikos (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) 2024 m. spalio 4 d. prejudicinis sprendimas byloje C‑175/23) ir LVAT praktikos, Sprendimo neteisėtumo VAĮ ir ABTĮ prasme neįmanoma ištaisyti teismo procese.

Atsakovė atsiliepimu prašo teismo skundą atmesti

kaip nepagrįstą ir nepriteisti bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė atsiliepime pabrėžia, kad CPVA tinkamai inicijavo ir atliko pažeidimo tyrimą, nepažeisdama teisės aktų nuostatų ir administracinių teismų formuojamos praktikos. Administraciniai teismai pripažįsta CPVA teisę pradėti pažeidimo tyrimus ir priimti atitinkamus sprendimus dėl pirkimo sąlygų neteisėtumo, nors prieš tai CPVA buvo atlikusi išankstinę pirkimo patikrą ir rekomendacijų dėl pirkimo sąlygų panaikinimo / pakeitimo neteikė.

Atsakovės teigimu, nepaisant įgyvendinančios institucijos atliekamo pirkimo dokumentų išankstinio derinimo, būtent perkančioji organizacija (pareiškėja) išlieka subjektu, kuris yra atsakingas už VPĮ ir kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų laikymąsi. Tai paneigia atsakomybės perkėlimą įgyvendinančiai institucijai (CPVA). Dėl savo veiklos teisinio reguliavimo specifikos, CPVA privalo užtikrinti Europos Komisijai deklaruojamų išlaidų tinkamumą, todėl jos teisė pradėti pažeidimo tyrimą nėra ribojama anksčiau atlikta pirkimo dokumentų patikra ir pirkimo vertinimu.

Atsakovė pabrėžia, kad bendrosios kompetencijos teismai nesprendžia ginčų tarp CPVA kaip įgyvendinančios institucijos ir projektų vykdytojų (pareiškėjų), tokie ginčai yra priskirtini administracinių teismų kompetencijai, todėl pareiškėjos pateikiami bendrosios kompetencijos teismų išaiškinimai neturėtų būti taikomi, sprendžiant dėl CPVA teisių ir pareigų atlikti pažeidimų tyrimus, pareiškėja visiškai ignoruoja VPT ir CPVA vykdomų funkcijų skirtumus, kurie turi reikšmingos įtakos aiškinant šių institucijų teises ir pareigas atitinkamoje srityje. CPVA turi pareigą užtikrinti, kad Europos Sąjungos lėšomis būtų finansuojamos tik tinkamos finansuoti išlaidos, todėl ši CPVA pareiga negali būti aiškinama siaurinamai.

Atkreipia dėmesį, kad ginčo Pirkimo sąlyga nėra įprasta viešuosiuose pirkimuose, nenumatyta jokiame teisės akte, neišplaukia iš teismų praktikos. Aplinkybė, jog Pirkimo metu nebuvo gauta tiekėjų pretenzijų arba skundų, nesukuria prezumpcijos, kad Pirkimo sąlyga yra teisėta.

Atsakovė akcentuoja, kad CPVA teisės ir pareigos peržiūrėti savo priimtus sprendimus neturėtų būti aiškinamos taikant LAT praktiką, kuri suformuota vertinant perkančiųjų organizacijų teises ir pareigas dėl priimamų sprendimų pirkimo procedūrose bei jų peržiūros, nes CPVA sprendimais yra siekiama visiškai kitokių tikslų.

Ginčijama Pirkimų sąlygų 27 punkto nuostata yra tiek sąlyga dėl tiekėjo dalyvavimo pačiame Pirkime, tiek viešojo pirkimo sutarties sąlyga, o ne išskirtinai viešojo pirkimo sutarties sąlyga, kaip teigia pareiškėja. Nustatydama šį reikalavimą, pareiškėja pažeidė VPĮ 17 str. 1 d. nurodytą proporcingumo principą, VPĮ 17 str. 3 d. ir VPĮ 49 str. 5 d. nuostatas, nes reikalaujant subtiekėjo solidarios atsakomybės, nors to VPĮ nenumatė, buvo apribota tiekėjų galimybė pasitelkti subrangovus bei dalyvauti Pirkime. CK 6.6 str. 1 d. numato, kad solidari atsakomybė atsiranda įstatymo pagrindu. Tiekėjo ir subtiekėjo solidari atsakomybė, vykdant viešojo pirkimo sutartį, atsiranda vadovaujantis VPĮ 49 str. 5 d. nuostatomis, t. y. kai tiekėjas remiasi kito ūkio subjekto pajėgumais, siekdamas atitikti ekonominio ir finansinio pajėgumo reikalavimus. Kitų pagrindų, kai atsiranda tiekėjo ir subtiekėjo solidari atsakomybė, VPĮ nėra numatyta.

Pažymi, kad CPVA neviršijo jokių savo įgaliojimų, veikė išimtinai pagal Gairių reguliavimą ir tinkamai pritaikė finansinę korekciją bei nepažeidė jokių Gairių nuostatų, priešingai nei skunde teigia pareiškėja. Gairėse yra pateikiamas galimų pažeidimų sąrašas nėra baigtinis. Vertinant aplinkybę, kad Sprendime nustatytas pažeidimas yra susijęs su subtiekimo ribojimu, vadovaujantis Gairėmis, finansinė korekcija nustatyta ir taikyta pagal pažeidimą, kuris pagal savo pobūdį yra artimiausias nustatytam CPVA pažeidimui, t. y. pagal Gairių 2.1 lentelės 13 punktą.

Atsakovė nurodo, kad vadovaudamasi proporcingumo principu, teisiniu reguliavimu ir įvertinusi pažeidimo tyrimo metu nustatytas aplinkybes, CPVA pritaikė 5 proc. finansinę korekciją, kuri yra proporcinga pareiškėjos padarytam pažeidimui. Gairėse nurodyti pažeidimai arba į juos panašūs turi finansinį poveikį ES finansiniams interesams, todėl juos nustačius turi būti taikoma finansinė korekcija. Taikant finansines korekcijas už viešųjų pirkimų pažeidimus nėra būtina, kad būtų kilę realūs tiesioginiai padariniai, nes viešųjų pirkimų principų pažeidimai negali būti laikomi mažareikšmiais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl CPVA 2023 m. gegužės 25 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT02, kuriuo konstatuota, kad pareiškėja, nustatydama Pirkimo sąlygų 27 punkto reikalavimą pažeidė VPĮ 17 str. 1 d. nurodytą proporcingumą principą, 17 str. 3 d. ir 49 str. 1 d. bei pareiškėjai pritaikyta 5 proc. dydžio finansinė korekcija (15 747,50 Eur) teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

Pareiškėja ir CPVA 2018 m. spalio 22 d. sudarė sutartį Nr. 02.1.1-CPVA-V-521-01-0002 dėl Projekto finansavimo iš 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos Projekto biudžete numatyta didžiausia galima Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma – 49 499 277,00 Eur. Projekto biudžete numatyta didžiausia galima Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma – 49 499 277,00 Eur.

Įgyvendindama Projektą „Naujos kartos interneto prieigos infrastruktūros plėtra“ Nr. 02.1.1-CPVA-V-521-01-0002, pareiškėja atviro konkurso būdu atliko pirkimą „Techninė priežiūra“, suskirstytą į keturias pirkimo dalis (pirkimo Nr. 398865), pažeidimo procedūra inicijuota ir šalių ginčas kilo dėl Pirkimo II dalies „Ryšio bokštų statybos techninė priežiūra“, kuriai pasiūlymą pateikė vienas tiekėjas, kuris buvo paskelbtas II Pirkimo dalies laimėtoju, t. y. ūkio subjektų grupė, sudaryta iš UAB „OR Consulting“ ir UAB „Altrys“, veikianti jungtinės veiklos pagrindu (toliau – ir II Pirkimo dalies laimėtojas) pareiškėja, vykdydama Pirkimą, iš tiekėjų gavo 2 paklausimus, kurie susiję su ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus turiniu ir jo taikymu, įskaitant statybos vadovui pagal teisės aktus keliamus atestavimo reikalavimus, paklausimų ar pretenzijų dėl ginčo Pirkimo sąlygos negauta.

Pareiškėja 2018 m. lapkričio 28 d. su Pirkimo II dalies laimėtoju sudarė viešojo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. S4-20, kurios vertė 381 089,50 Eur su PVM. Sutarties vertė, tenkanti Projektui, – 314 950,00 Eur.

Po išankstinės Pirkimo patikros, CPVA 2018 m. gegužės 23 d. raštu, be kita, atkreipė dėmesį, pareiškėjos dėmesį, kad perkančioji organizacija (pareiškėja) yra atsakinga už tai, kad pirkimas atitiktų VPĮ, nepriklausomai nuo to, ar CPVA pateikė pastabas pirkimo dokumentų punktams, ar ne. Atlikusi Pirkimo paskesnę patikrą, CPVA 2019 m. vasario 20 d. sprendimu konstatavo, kad Pirkimas atliktas tinkamai.

CPVA, vadovaudamasi Taisyklių 295 punktu, atliko pakartotinį Pirkimo vertinimą ir CPVA 2023 m. balandžio 28 d. pateikė pareiškėjai 2023 m. balandžio 27 d. įtarimą apie pažeidimą Nr. IT02.

Pareiškėja 2023 m. gegužės 8 d. atsakymu Nr. R-114 pateikė paaiškinimus ir argumentus, jog pareiškėja, vykdydama Pirkimą pagal Pirkimo sąlygas, kurias jau yra įvertinusi CPVA ir pastabų Pirkimo sąlygoms neturėjusi, teisėtai ir pagrįstai nustatė Pirkimo sąlygų 27 p., siekdama teisėto tikslo bei tam pasirinkdama proporcingas priemones, kadangi ypatinga statybos techninio prižiūrėtojo (FIDIC inžinieriaus) atliekamų funkcijų reikšmė ir jo tiesioginis santykis su pareiškėja pateisina subrangovo, kurio specialistai atlieka statinio statybos techninio prižiūrėtojo (FIDIC inžinieriaus) funkcijas, solidarią atsakomybę prieš pareiškėją bei prašė CPVA pažeidimo tyrimą nutraukti.

CPVA, atlikusi pakartotinę paskesnę Pirkimo patikrą, ginčijamu Sprendimu konstatavo, kad pareiškėja, nustatydama Pirkimo sąlygų 27 punkto reikalavimą „ <...> Jeigu subtiekėjo pajėgumais remiamasi tenkinant pirkimo dokumentų 23 punkto 2, 3, 4 ir 5 lentelės kvalifikacinius reikalavimus, subtiekėjas už sutarties vykdymą privalo atsakyti solidariai perkančiajai organizacijai bei pateikti tai pagrindžiančius dokumentus (susitarimą su pagrindiniu tiekėju dėl solidariosios atsakomybės perkančiosios organizacijos atžvilgiu“ pažeidė VPĮ 17 str. 1 d. nurodytą proporcingumą principą, 17 str. 3 d. ir 49 str. 1 d., nes Pirkimo sąlygose apibrėžtų techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimų atveju nepagrįstai reikalavo subtiekėjo solidarios atsakomybės, todėl šiais veiksmais nepagrįstai apribojo tiekėjų galimybes pasitelkti subrangovus ir dalyvauti Pirkime bei nusprendė taikyti pareiškėjai 5 proc. dydžio finansinę korekciją nuo Sutarties vertės, tenkančios projektui (nuo 314 950 Eur), t. y. 15 747,50 Eur.

Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, kreipėsi į teismą.

Teismo 2024 m. balandžio 29 d. nutartimi bylos nagrinėjimas sustabdytas, iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas LVAT Administracinėje byloje.

LVAT 2025 m. birželio 4 d. nutartimi Administracinėje byloje pareiškėjos apeliacinį skundą patenkino iš dalies, pakeitė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 9 d. sprendimą ir sumažino CPVA sprendimu pareiškėjai taikytą 5 proc. finansinę korekciją iki 2,5 proc. nuo Sutarties vertės (toliau – ir LVAT Nutartis).

Dėl Pirkimo sąlygų teisėtumo tikrinimo pakartotinumo

Pareiškėja, ginčydama Sprendimo teisėtumą, motyvuoja tuo, kad CVPA pažeidė Projekto Pirkimo patikros procedūras, t. y. nepagrįstai atliko pakartotinę paskesnę patikrą po pareiškėjos įvykdyto Pirkimo paskesnės patikros.

Skundžiamu Sprendimu nustatyta, kad CPVA kilo įtarimas, kad Pirkimo sąlygų 27 p. yra ribojantis konkurenciją, kadangi vadovaujantis VPĮ 49 str. 5 d. solidari atsakomybė gali būti reikalaujama tik nustatant ekonominio ir finansinio pajėgumo reikalavimus, bet ne techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimus, o Pirkimo sąlygų 23 p. 3 lentelėje „Minimalūs kvalifikacijos reikalavimai II pirkimo daliai“ tiekėjams keliamas ne tik ekonominio / finansinio pajėgumo reikalavimas (vidutinės metinės visos veiklos pajamos), tačiau ir techninio bei profesinio pajėgumo reikalavimai dėl patirties ar specialistų kvalifikacijos, Pirkimo sąlygų 27 p. apibrėžtas reikalavimas dėl solidarios atsakomybės, galimai nustatytas pažeidžiant VPĮ 49 str. 5 d. nuostatas, todėl atsakovė pradėjo pakartotinę paskesnę patikrą po įvykdytos Pirkimo paskesnės patikros.

2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (toliau – ir Reglamentas) 122 straipsnio 2 dalis įpareigoja valstybes nares užkirsti kelią de facto (faktiškai, iš tikrųjų) egzistuojantiems pažeidimams, juos nustatyti ir ištaisyti bei neriboja šios pareigos kokiu nors pirkimo ar sutarties vykdymo laikotarpiu (LVAT 2022 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-237-552/2022).

CPVA, kaip įgyvendinančios institucijos, funkcijos, yra nustatytos Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą ir rengiantis įgyvendinti 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą, taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 (toliau – ir Atsakomybės taisyklės) ir Taisyklėse.

Atsakomybės taisyklių IV skirsnyje „Įgyvendinančioji institucija“ nustatyta, kad įgyvendinančioji institucija (šiuo atveju CPVA) įsitikina, kad pagal projekto sutartį finansuojami darbai yra atlikti, prekės įsigytos ir paslaugos suteiktos, projekto sutartyje nustatyti projekto stebėsenos rodikliai pasiekti ir kad projektų vykdytojų deklaruotos su projektų įgyvendinimu susijusios išlaidos buvo padarytos ir nepažeidžia Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, ir patvirtina tai (Atsakomybės taisyklių 9.3 papunktis); tikrina projektų vykdytojų teikiamus mokėjimo prašymus. nustato mokėjimo prašymuose nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti ir deklaruoti Europos Komisijai (Atsakomybės taisyklių 9.3.1 papunktis); atlieka projektų patikras vietose teisės aktų nustatyta tvarka; atlieka projektų vykdytojų vykdomų pirkimų pagal projektą priežiūrą teisės aktų, reglamentuojančių veiksmų programos administravimą ir finansavimą, nustatyta tvarka (Atsakomybės taisyklių 9.3.4 papunktis); atlieka projektų vykdytojų vykdomų pirkimų pagal projektą priežiūrą, teisės aktų, reglamentuojančių veiksmų programos administravimą ir finansavimą, nustatyta tvarka (Atsakomybės taisyklių 9.3.5 papunktis); atlieka įtariamų pažeidimų tyrimus, nustato pažeidimus, teisės aktų nustatyta tvarka priima sprendimus dėl tolesnių veiksmų, susijusių su nustatytu pažeidimu, ir praneša apie pažeidimus atitinkamoms institucijoms ir projekto vykdytojui (Atsakomybės taisyklių 9.3.7 papunktis) ir atlieka kitas funkcijas.

Siekiant visapusiškai įgyvendinti Reglamente 1303/2013 nustatytas valstybės narės pareigas

(nustatyti ir ištaisyti pažeidimus), Taisyklių 25 skirsnyje, kuris reglamentuoja pažeidimų tyrimų tvarką, 295 punkte nustatyta, kad pažeidimus gali įtarti kiekvienas ES struktūrinius fondus administruojančios institucijos darbuotojas, vykdydamas projektų sutarčių priežiūrą, kontrolę arba auditą, gavęs informaciją iš trečiųjų šalių ar ją pastebėjęs visuomenės informavimo priemonėse ir kitais atvejais. Pagal Taisyklių 463 punktą įgyvendinančioji institucija (šiuo atveju CPVA), atlikdama pirkimų patikrą, derina išankstinės ir paskesnės pirkimų patikros elementus. Išankstinė pirkimų patikra atliekama iki pirkimo pradžios arba pirkimo sutarties sudarymo. Išankstinės pirkimų patikros tikslas – galimų pažeidimų prevencija. Paskesnė pirkimų patikra atliekama tikrinant projektų vykdytojų pateiktus mokėjimo prašymus ir nustatant išlaidų atitiktį finansavimo reikalavimams. Pagal Taisyklių 477 punktą įgyvendinančioji institucija gali Taisyklių nustatyta tvarka nepripažinti visų ar dalies su pirkimu susijusių išlaidų tinkamomis finansuoti, pradėti įtariamo pažeidimo tyrimą. Pažeidimo tyrimas atliekamas Taisyklių 303–306 punktuose nustatyta tvarka.

Teismo vertinimu, minėtas teisinis reglamentavimas CPVA suteikia teisę vykdyti pažeidimų tyrimą ir pagal kompetenciją nustatyti pažeidimus bei spręsti dėl finansinės korekcijos taikymo. Įgyvendinančiai institucijai gavus duomenų, jog vykdant Pirkimą galėjo būti netinkamai aiškinamos ir taikomos VPĮ nuostatos, CPVA ne tik turėjo teisę, tačiau ir privalėjo pradėti pažeidimo tyrimą.

LVAT Nutartyje išaiškino, kad Atsakomybės taisyklėse nenustatytas kiekybinis patikrų skaičius bei draudimas keisti pirminę poziciją projekto atžvilgiu. Įgyvendinančios institucijos užduotis – nustatyti pažeidimus, teisės aktų nustatyta tvarka priimti sprendimą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su nustatytu pažeidimu <...> negalima tokia situacija, kai esant pažeidimui projektų vykdytojas galėtų išvengti finansinės korekcijos vien dėl to, kad jau kartą buvo išreikšta palanki CPVA pozicija projekto vykdytojo atžvilgiu. Kita vertus, tai nereiškia, kad patikrų skaičius gali būti absoliučiai neribotas. CPVA, būdama viešojo administravimo sistemos dalimi, turi laikytis VAĮ reikalavimų, gero administravimo principų. LVAT praktikoje pripažįstama, jog bet kuri valdžios įstaiga yra saistoma bendrųjų bei konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.), taip pat atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (žr., pvz., LVAT 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2226-662/2023).

LVAT jau yra nurodęs, jog aplinkybė, kad įgyvendinančioji institucija pastabų dėl viešojo pirkimo rezultatų ir pasirašytos rangos sutarties neturėjo, neturi reikšmės sprendžiant dėl pareiškėjo atsakomybės už padarytus viešojo pirkimo pažeidimus. Minėta aplinkybė niekaip neriboja įgyvendinančiosios institucijos teisės atlikti pažeidimo tyrimą, kuris yra savarankiška projekto vykdymo priežiūros procedūra, ir šiuo aspektu nėra pakartotinis patikrinimas tų pačių dalykų, kurie buvo tikrinami priimant sprendimą dėl projekto išlaidų patvirtinimo tinkamomis finansuoti, ja siekiama teisėto tikslo – išvengti ES fondų ir valstybės biudžeto lėšų panaudojimo projektų išlaidoms, laikytinoms netinkamomis finansuoti (žr., pvz., LVAT 2014 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-857/2014; 2016 m. kovo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-398-492/2016). Pareiškėjas, nepriklausomai nuo pažeidimo nustatymo bei patikrinimo atlikimo momento, negali turėti teisėtų lūkesčių gauti lėšų finansuoti projekto, įgyvendinamo iš ES fondų ir valstybės biudžeto, išlaidoms, kurios neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų ir dėl to yra netinkamos finansuoti (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1096-858/2017; LVAT Nutartį).

Atsižvelgiant į LVAT Nutartį, remiantis bylos duomenimis, teismui nenustačius aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad CPVA piktnaudžiavo suteiktais įgaliojimais, veikė aiškiai subjektyviai, neskaidriai, pažeisdama Atsakomybės taisyklių, Taisyklių nuostatas, VAĮ reikalavimus ir principus, pareiškėjos argumentas dėl Pirkimo sąlygų teisėtumo tikrinimo pakartotinumo negali būti pripažintas pagrįstu bei lemiančiu skundo tenkinimą.

Dėl inkriminuoto pažeidimo

Pareiškėjos nuomone, ginčijamas Sprendimas yra nepagrįstas ir nepakankamai motyvuotas, pagrįstas nemotyvuota prezumpcija, jog Pirkimo sąlygų 27 punkto nuostata buvo apribota tiekėjų konkurencija, CPVA ydingai siaurinamai aiškina VPĮ 49 straipsnio 5 dalies nuostatą, jog perkančiosios organizacijos negali nustatyti atitinkamos viešojo pirkimo procedūrų tvarkos ir sutarties vykdymo modelio, jei jie aiškiai neįtvirtinti VPĮ, remiantis teisėtų lūkesčių principu, teisinis reguliavimas ir teismų praktika leido (nenustatė draudimo) pareiškėjai nustatyti reikalavimą, kad subrangovai solidariai atsakytų su tiekėjais, pagal savo pobūdį ginčijama nuostata yra sutartinio pobūdžio nuostata ir nepagrįstai CPVA laikyta tiekėjų kvalifikacijos reikalavimu.

VPĮ 17 straipsnio 1 dalis nustato, kad perkančioji organizacija užtikrina, jog vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Pagal VPĮ 17 straipsnio 3 dalį planuojant pirkimus ir jiems rengiantis negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažinti konkurenciją. Laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta, kai pirkimu nepagrįstai sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sąlygos tam tikriems tiekėjams.

Proporcingumo principo turinį sudaro siekiamų tikslų ir jiems pasirenkamų priemonių derinimas – šių priemonių adekvatumo tikslams vertinimas. Paprastai proporcingumo principas kaip kriterijus vertinti priemonių atitiktį siekiamiems tikslams taikomas, kai vieni subjektai turi teisę kitiems subjektams nustatyti tam tikras pareigas, suvaržymus, įpareigojimus ar net draudimus. Šiam vertinimui atlikti ESTT nustatė sąlygas: priemonės (įpareigojimai, suvaržymai, draudimai ir kt.) privalo būti nediskriminuojančios; pagrįstos privalomais bendrojo intereso reikalavimais; tinkamos užtikrinti, kad jomis siekiamas tikslas bus pasiektas; neviršyti to, kas būtina tikslui pasiekti (ESTT 1995 m. lapkričio 30 d. Sprendimas Gebhard / Consiglio dell‘Ordine degli Avvocati e Procuratori di Milano, C-55/94, Rink. 1995, p. I-4165) <...> Priemonių ir tikslų proporcingumo vertinimas privalo būti grindžiamas tinkamumo ir reikalingumo kriterijais. <...> Atsižvelgiant į proporcingumo principą, draudimas riboti konkurenciją negali būti suprantamas kaip absoliutus, kai kitomis priemonėmis perkančiosios organizacijos tikslo pasiekti nebūtų galima, taigi bet koks perkančiosios organizacijos potencialus ar faktinis tiekėjų dalyvavimo viešojo pirkimo konkurse varžymas turi atitikti tokio varžymo tikslingumo ir pagrįstumo kriterijus (LAT 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2011). Taigi atitinkamo tiekėjo teises varžanti pirkimo sąlyga ginčą sprendžiančio teismo turi būti vertinama pagal jos tinkamumą, reikalingumą, būtinumą ir pateisinamumą teisėtų tikslų atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2013 m. balandžio 3 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga, Teismų praktika Nr. 38).

Viešųjų pirkimų principai yra tos imperatyviosios normos, kurių kontekste vertinama dauguma viešųjų pirkimų proceso elementų, taip pat kuriomis galima tiesiogiai remtis, siekiant apginti tiekėjų pažeistas teises viešojo pirkimo srityje. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (žr., pvz., LAT 2009 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų turinį, šių principų taikymas apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar viešojo pirkimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu įstatyme nustatytu pagrindu. Lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti viešojo pirkimo tikslai ir išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešojo pirkimo procedūrose (žr., pvz., LAT 2012 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2021).

Vadovaujantis VPĮ 49 straipsnio 1 dalimi, tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, kad atitiktų pirkimo dokumentuose nustatytą reikalavimą turėti specialų leidimą arba būti tam tikrų organizacijų nariu pagal šio įstatymo 47 straipsnio 2 dalies nuostatas, nustatytus finansinio ir ekonominio pajėgumo reikalavimus pagal šio įstatymo 47 straipsnio 3 dalies nuostatas ar techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimus pagal šio įstatymo 47 straipsnio 6 dalies nuostatas, neatsižvelgiant į ryšio su tais ūkio subjektais teisinį pobūdį.

Kai tiekėjas remiasi kitų ūkio subjektų pajėgumais, atsižvelgdamas į pirkimo dokumentuose nustatytus ekonominio ir finansinio pajėgumo reikalavimus, perkančioji organizacija gali reikalauti, kad tiekėjas ir ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi, prisiimtų solidarią atsakomybę už pirkimo sutarties įvykdymą (VPĮ 49 straipsnio 5 dalis).

Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai nustatomi pagal Tiekėjo kvalifikacijos metodiką (VPĮ 47 straipsnio 7 dalis), kurios nuostatos perkančiosioms organizacijoms yra privalomos. Analogiška VPĮ 49 straipsnio 5 daliai nuostata yra įtvirtinta ginčo laikotarpiu aktualios Tiekėjų kvalifikacijos metodikos 27 punkte – pirkimo vykdytojas gali reikalauti, kad tiekėjas ir ūkio subjektai, kurių ekonominiais ir finansiniais pajėgumais pasirėmė tiekėjas, siekdamas atitikti pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, būtų pirkimo vykdytojui solidariai atsakingi už pirkimo sutarties įvykdymą (pavyzdžiui, tais atvejais, kai tiekėjas remdamasis ekonominiais ir (arba) finansiniais pajėgumais sumuoja visų ūkio subjektų pajėgumus, pirkimo vykdytojas gali nustatyti reikalavimą, kad visų tų ūkio subjektų atsakomybė būtų solidari).

Ginčijama Pirkimo sąlygų 27 punkto numato „ <...> Jeigu subtiekėjo pajėgumais remiamasi tenkinant pirkimo dokumentų 23 punkto 2, 3, 4 ir 5 lentelės kvalifikacinius reikalavimus, subtiekėjas už sutarties vykdymą privalo atsakyti solidariai perkančiajai organizacijai bei pateikti tai pagrindžiančius dokumentus (susitarimą su pagrindiniu tiekėju dėl solidariosios atsakomybės perkančiosios organizacijos atžvilgiu“, t. y. ginčo sąlyga yra blanketinė, pagal nagrinėjamu atveju yra aktuali Pirkimo sąlygų 23 punkto 3 lentelė „Minimalūs kvalifikacijos reikalavimai II pirkimo daliai“, kurioje nustatyti šie kvalifikacijos reikalavimai: tiekėjo vidutinės metinės visos veiklos pajamos per paskutinius 3 finansinius metus, o jeigu tiekėjas įregistruotas ar veiklą atitinkamoje srityje pradėjo vėliau – nuo jo įregistravimo dienos, yra ne mažesnės kaip 150 000,00 Eur be PVM (3 lentelės 1 punktas; ekonominio ir finansinio pajėgumo reikalavimas); tiekėjas per paskutinius 3 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo datos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 3 metus) yra sėkmingai įvykdęs bent vieną ypatingojo statinio (Statiniai: inžineriniai tinklai, porūšis: ryšių (telekomunikacijų) tinklai), kurio aukštis ne mažesnis kaip 30 metrų statybos techninės Priežiūros sutartį <…> (3 lentelės 2 punktas; techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimas); tiekėjas turi kvalifikuotus specialistus, galinčius įgyvendinti pirkimo sutartį, t. y. pagrindiniai specialistai turi tenkinti šiuos reikalavimus: a) Projekto vadovas – FIDIC inžinierius (bent vienas specialistas): rašytinė ir šnekamoji lietuvių kalba arba dalyvio sąskaita užtikrinamas kokybiškas vertimas į lietuvių kalbą; atliko FIDIC inžinieriaus arba lygiavertes funkcijas vykdant bent vieną ryšio bokštų įrengimo sutartį pagal FIDIC sutarties arba lygiavertės sutarties sąlygas; b) Statybvietės inžinieriai (ne mažiau kaip 2 specialistai): rašytinė ir šnekamoji lietuvių kalba arba dalyvio sąskaita užtikrinamas kokybiškas vertimas į lietuvių kalbą; turi būti kvalifikuotas vykdyti ypatingojo statinio specialiųjų statybos darbų techninės priežiūros vadovo pareigas (Statiniai: inžineriniai tinklai: kolektoriai, bokštai, stiebai ir kiti inžineriniai statiniai, skirti elektroninių ryšių veiklai) darbo srityse: statinio elektros inžinerinių sistemų įrengimas, statinio nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) inžinerinių sistemų įrengimas, procesų valdymo (automatizacijos), statinio apsauginės signalizacijos (tenkinant šį kvalifikacinį reikalavimą gali būti siūlomi keli specialistai nurodytoms darbo sritims, tačiau jie visi kartu turi atitikti visą kvalifikacinį reikalavimą) (3 lentelės 3 punktas; techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimas).

Taigi nagrinėjamu atveju sistemiškai vertinant Pirkimo sąlygas, Pirkimo sąlygų 27 punkto nuostata dėl subtiekėjo solidarios atsakomybės yra tiesiogiai susijusi su tiekėjo teise pasitelkti subtiekėją tenkinant Pirkimo sąlygų 23 punkto 3 lentelėje „Minimalūs kvalifikacijos reikalavimai II pirkimo daliai“ nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, todėl priešingai, nei teigia pareiškėja, ginčo sąlyga yra kvalifikacijos reikalavimą nustatanti sąlyga, kuriai taikomi atitinkami VPĮ ir Tiekėjų kvalifikacijos metodikos reikalavimai, pareiškėjos argumentas, kad ši sąlyga yra išimtinai sutartinio pobūdžio ir aktuali tik viešojo pirkimo sutartį sudariusiems tiekėjams bei atidedamoji CK 1.66 str. 2 d. prasme, yra nepagrįstas ir atmestinas.

VPĮ nenustato perkančiosioms organizacijoms teisės reikalauti, kad tiekėjas ir subtiekėjas, kurio pajėgumais remiasi tiekėjas, atitinkantis techninio bei profesinio pajėgumo kvalifikacijos reikalavimus, prisiimtų solidarią atsakomybę dėl viešojo pirkimo sutarties įgyvendinimo, tuo tarpu pareiškėja Pirkimų sąlygų 27 punkte nustatė būtent tokio pobūdžio reikalavimą, todėl pareiga įrodyti būtinybę taikyti tokią sąlygą, kuria iš esmės ribojama tiekėjų pasirinkimo galimybė pasitelkti subtiekėją, tenka pareiškėjai (perkančiajai organizacijai).

Pareiškėja, teikdama paaiškinimus dėl tokios nuostatos būtinumo ir atitikimo VPĮ pažymėjo, kad nei VPĮ 49 straipsnio 5 dalis, nei kitos VPĮ nuostatos nedraudžia reikalauti solidarios atsakomybės tiekėjui remiantis kitų ūkio subjektų techniniais bei profesiniais pajėgumais, o ypatinga statybos techninio prižiūrėtojo (FIDIC inžinieriaus) atliekamų funkcijų reikšmė ir jo tiesioginis santykis su perkančiąja organizacija pateisina subtiekėjo, kurio specialistai atlieka statinio statybos techninio prižiūrėtojo (FIDIC inžinieriaus) funkcijas, solidarią atsakomybę prieš perkančiąją organizaciją.

CPVA, nesutikusi su pareiškėjos paaiškinimais, pripažino, kad ginčo Pirkimo sąlyga prieštarauja teisiniam reguliavimui – VPĮ 49 straipsnio 1 dalies nuostatoms ir nepagrįstai reikalaujant subtiekėjo, kuris pasitelkiamas atitikti techninius bei profesinius kvalifikacijos reikalavimus, solidarios atsakomybės, apribojo tiekėjų galimybę pasitelkti subrangovus bei dalyvauti Pirkime, neatitiko proporcingumo principo.

Teismo vertinimu, Pirkimų sąlygų 27 punktas dalyje dėl solidarios subtiekėjo atsakomybės perkančiajai organizacijai kvalifikacinių reikalavimų nustatymo kontekste iš esmės pripažintinas pertekliniu.

LVAT pažymėjo, kad pagrindinis viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo siekis yra užtikrinti didžiausią konkurenciją rinkoje bei visiems tiekėjams sudaryti vienodas galimybes dalyvauti viešuosiuose pirkimuose <...>. VPĮ neįtvirtina galimybės perkančiajai organizacijai reikalauti, jog tiekėjas ir / ar jo pasitelkiamas subtiekėjas prisiimtų solidarią atsakomybę prieš perkančiąją organizaciją, kai nėra siekiama atitikti ekonominio ir finansinio pajėgumo reikalavimus. Tuo tarpu Pirkimo sąlygų 27 punkte nurodoma, jog solidari atsakomybė atsiranda ir tada, kai tiekėjas remiasi subtiekėjo techniniais ir profesiniai pajėgumais. <...> Nėra galimybės paneigti, kad potencialūs dalyviai, vengdami solidarios atsakomybės, t. y. vengdami prisiimti per didelę riziką galimų nuostolių atveju, tiesiog nedalyvavo Pirkime, susipažinę su Pirkimo sąlygomis. Dėl ginčo nuostatos įtraukimo į Pirkimo sąlygas buvo apribota potencialių dalyvių konkurencija. Šiuo atveju negalima laikyti bei sutikti, kad visiems tiekėjams buvo nustatytos vienodos sąlygos dalyvauti Pirkime, kadangi tiekėjams, kurie potencialiai būtų siekę dalyvauti tiek savarankiškai, tiek ir būdami kito tiekėjo subrangovais, tokia galimybė buvo eliminuota, nes VPĮ neįtvirtinta sąlyga buvo nepriimtina. Nėra galimybės paneigti, jog nesant ginčo sąlygos, pasiūlymų galėjo būti pateikta daugiau, juose galėjo būti nurodytos mažesnės kainos ir tai galėjo lemti kitokius pasiūlymus (LVAT Nutartis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus, kad pirkimo vertė, perkamų paslaugų specifika nebuvo išskirtinė, lemianti ginčo sąlygos įtraukimą į Pirkimo sąlygų 27 punktą, Pirkimo II dalyje gautas tik vienas pasiūlymas, pareiškėjai nei CPVA, nei teismui nepateikus objektyvių duomenų, kad ginčo sąlyga buvo tinkama, reikalinga, būtina ir pateisinama, be kurios pareiškėja negalėjo pasiekti teisėtų tikslų, konstatuotina, kad CPVA Sprendimu pagrįstai konstatuota, kad Pirkimo sąlygų 27 p. įtvirtintas solidarios atsakomybės reikalavimas pažeidė VPĮ 49 str. 1 d., 17 str. 1 d. įtvirtintą proporcingumo principą, VPĮ 17 str. 3 d. (dirbtinai sumažino konkurenciją).

Dėl finansinės korekcijos ir jos dydžio (ne)mažinimo

Pareiškėja ginčija Sprendimą, nurodydama, kad pareiškėjai negali būti taikoma 15 747,50 Eur dydžio finansinė korekcija už tariamą formalų VPĮ pažeidimą, jeigu dėl tokio pažeidimo apskritai nekilo jokių neigiamų padarinių, nebuvo svarstyta galimybė pasinaudoti teise ir netaikyti finansinės korekcijos ar skirti mažesnę nei numatyta finansinę korekciją, paskirta finansinė korekcija yra neproporcinga, nemotyvuota ir nepagrįsta, paskirta automatiškai, neįvertinus konkrečių individualaus atvejo aplinkybių, viršija jos taikymo tikslus, CPVA nenustatinėjo vienos iš būtinų sąlygų finansinėms korekcijoms skirti – poveikio Europos Sąjungos ir (ar) nacionaliniam biudžetui, yra netinkamai aiškinant ir taikant Reglamento Nr. 1303/2013 nuostatas, neatitinka naujausios pareiškėjos nurodomos ESTT ir LVAT praktikos.

CPVA Sprendimu taikė 5 proc. dydžio finansinę korekciją nuo Sutarties vertės, tenkančios Projektui (314 950,00 Eur), t. y. 15 747,50 Eur, įvertinusi tai, kad vykdytas tarptautinis pirkimas, pasiūlymą II Pirkimo daliai pateikė tik vienas tiekėjas. Skundžiamame Sprendime atsakovė nurodė, jog pareiškėja pažeidė ne tik VPĮ 49 straipsnio 1 dalį, bet ir VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą proporcingumo principą bei VPĮ 17 straipsnio 3 dalį (dirbtinai sumažino konkurenciją).

CPVA, kaip įgyvendinančioji institucija atlieka jai pavestas funkcijas, tarp kurių – tikrinti projektų vykdytojų teikiamus mokėjimo prašymus, nustatyti mokėjimo prašymuose nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti ir deklaruoti Europos Komisijai (Atsakomybės taisyklių 9.3.1 p.), atlikti projektų vykdytojų vykdomų pirkimų pagal projektą priežiūrą teisės aktų, reglamentuojančių veiksmų programos administravimą ir finansavimą, nustatyta tvarka (Atsakomybės taisyklių 9.3.5 p.), atlikti įtariamų pažeidimų tyrimus, nustatyti pažeidimus (Atsakomybės taisyklių 9.3.7 p.). Vykdydama jai pavestas funkcijas, CPVA privalo patvirtinti tik tinkamas finansuoti išlaidas, todėl nustačius aukščiau įvardintus pažeidimus, CPVA vertina, apskaičiuoja ir nustato, kokia yra tinkamų išlaidų dalis (suma) pagal Sutartį.

CPVA finansinę korekciją taikė remdamasi Atsakomybės taisyklių 9.3, 9.3.1, 9.3.5 ir 9.3.7 papunkčiais, Taisyklių 311 punktu, Taisyklių 7 priedo 6 ir 10 punktais, vadovaudamasi Gairėmis.

Konstatuotas pažeidimas susijęs su pirkimu, įvykdytu pažeidžiant VPĮ nuostatas.

Taisyklių 407 ir 408 punktuose nurodyta, kad, jei projekte patirtos išlaidos yra įgyvendintos pažeidžiant Taisyklių ar viešųjų pirkimų reikalavimus, jos gali būti pripažintos netinkamomis.

Gairių 1 skirsnio „Įvadas“ 1.1. dalies „Gairių tikslas“ nustatyta, kad viešųjų pirkimų srities pažeidimai nagrinėjami atsižvelgiant į tikslą apsaugoti Sąjungos finansinius interesus ir atitiktį Sąjungos teisės aktams (pirmiausia – skaidrumo, nediskriminavimo, lygiateisiškumo, proporcingumo ir teisinio tikrumo principams). Be to, finansinės pataisos gali būti taikomos tik, jei konkretus pažeidimas turi arba galėtų turėti finansinį poveikį Sąjungos biudžetui. Todėl šiose Gairėse nurodytų (arba į juos panašių) rūšių pažeidimai, dėl kurių 2 skirsnyje nustatyta fiksuoto dydžio pataisa, laikomi turinčiais finansinį poveikį. Gairėse nurodyta, kad Gairių 2 skirsnyje „Pažeidimų rūšys ir atitinkamų finansinių pataisų normos“ esantis pažeidimų sąrašas yra neišsamus ir kiti pažeidimai turi būti nagrinėjami pagal analogiją su Gairėse nustatytomis pažeidimų rūšimis.

Gairių 1.3 papunktyje nurodyta, kad jose nustatytos 5, 10, 25 ir 100 proc. pataisų normos, taikomos sutarties išlaidoms, atsižvelgiama į pažeidimo sunkumą ir proporcingumo principą, kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti finansinio poveikio atitinkamai sutarčiai. Taisyklių 7 priedo „Su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti projekto išlaidų apskaičiavimo tvarkos aprašo“ 10 punktas, kuriame nurodoma, kad kai dėl nustatyto pažeidimo pagal Finansinių korekcijų gaires ir Gaires galėtų būti taikomos skirtingos netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normos, dėl atitinkamos normos taikymo, laikantis proporcingumo principo, sprendžiama atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir įvertinant su juo susijusias aplinkybes: ar pirkimas (išskyrus tarptautinį pirkimą) nekelia tarptautinio susidomėjimo; ar nebuvo neteisėtai ribojama rangovų, prekių tiekėjų ir (ar) paslaugų teikėjų konkurencija (vertinama, ar sudarytos sąlygos potencialiam rangovui, prekių tiekėjui ir (ar) paslaugų teikėjui pateikti pasiūlymą, pateiktų pasiūlymų skaičius ir kt.); ar dėl nustatytų diskriminuojančių reikalavimų nebuvo atmesta pasiūlymų; ar yra kitų, atsižvelgiant į taikytinų teisės normų pažeidimo pobūdį ir sunkumą, laikantis proporcingumo principo įgyvendinančios institucijos nustatytų aplinkybių (pretenzijų ir skundų nebuvimas savaime nėra lengvinanti aplinkybė).

Gairių 1.4 punkte nurodyta, kad remiantis šių gairių 2 skirsnyje nurodytomis fiksuoto dydžio (5, 10, 25 ir 100 proc.) normomis atliekamos finansinės pataisos turi atitikti proporcingumo principą. Tai nedaro poveikio tam, kad apskaičiuojant galutinę taikytinos pataisos sumą reikėtų atsižvelgti į visas nustatyto pažeidimo charakteristikas, susijusias su elementais, į kuriuos atsižvelgta nustatant šią fiksuoto dydžio normą.

Gairių 2.1 lentelės (Skelbimas apie pirkimą ir pirkimo specifikacijos) 13 punkte, kuris nagrinėjamu atveju buvo pritaikytas nustatant finansinės korekcijos dydį, pasisakyta, kad už nepagrįstą subrangos apribojimą (pažeidimo rūšis), t. y. kai pirkimo dokumentuose (pvz., techninėse specifikacijose) nustatyti naudojimosi subrangovų paslaugomis apribojimai dėl sutarties dalies, kuri abstrakčiai nustatyta kaip procentinė šios sutarties dalis, neatsižvelgiant į galimybę patikrinti galimų subrangovų pajėgumus ir nenurodant esminio susijusių užduočių pobūdžio, yra taikoma 5 procentų pataisos norma, kuri ir buvo pritaikyta CPVA pareiškėjos atžvilgiu.

Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte yra nustatyta, kad pažeidimas – tai bet koks įgyvendinant Europos struktūrinius ir investicijų fondus padarytas Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, susijusios su jos taikymu, pažeidimas dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, kai nepagrįstas išlaidas įtraukus į Sąjungos biudžetą padaroma ar būtų padaryta žala Sąjungos biudžetui. Nustačius, kad pareiškėjas nesilaikė nuostatų, susijusių su viešuoju paslaugų pirkimu, ir nustačius pažeidimą, kaip jis suprantamas pagal Reglamentą Nr. 1303/2013, tai sudaro teisinį pagrindą taikyti finansinę korekciją ir reikalauti grąžinti nepagrįstai iš Europos Sąjungos fondų gautas lėšas.

Nesilaikydamas viešųjų pirkimų reikalavimų, ūkio subjektas daro pažeidimą, kurio pasekmė – nepagrįstai iš Europos Sąjungos fondų gauta nauda. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija, remdamasi ESTT praktika, 2023 m. spalio 25 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-527-629/2023 išaiškino, jog finansinei korekcijai taikyti ir nepagrįstai gautai naudai išieškoti pagal Reglamentą Nr. 1303/2013) bei Reglamentą Nr. 2988/95 nėra reikalaujama nustatyti (įrodyti) ūkio subjekto kaltę (tyčią ar aplaidumą), darant viešųjų pirkimų reikalavimų pažeidimą.

LVAT, nagrinėdamas analogiško pobūdžio bylas ir pasisakydamas dėl viešųjų pirkimų pažeidimų, yra pažymėjęs, kad vien tik aplinkybė, jog nekilo konkretūs, apčiuopiami padariniai, nereiškia, kad neigiamų padarinių apskritai nekilo. Teisės aktai nenustato, kad finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių matomų neigiamų padarinių. Pastebėtina, kad net ir formalūs pirkimo dokumentų trūkumai faktiškai gali atgrasyti potencialius dalyvius nuo dalyvavimo viešajame pirkime, o esamiems dalyviams gali realiai sutrukdyti pateikti tinkamą pasiūlymą arba pigesnį pasiūlymą. Taigi, net ir formalūs viešojo pirkimo trūkumai konkrečioje situacijoje gali patvirtinti, kad pirkimas buvo atliktas pažeidžiant skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus. Vien tik šių principų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, kadangi tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais (žr. pvz., LVAT 2018 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-502/2018, 2023 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-148-552/2023).

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos argumentacija, kad nustačius pažeidimą, finansinė korekcija neturėjo būti skiriama – finansinė korekcija skirta laikantis teisinio reguliavimo, įgyvendinančioji institucija (CPVA) veikė apibrėžtos kompetencijos ribose, vykdydama jai priskirtas funkcijas bei paisydama teisinio reguliavimo, suponavusio finansinės korekcijos taikymą už nustatytą pažeidimą, todėl dėl būtinumo taikyti finansinę korekciją šiuo atveju abejonių nekyla, byloje spręstinas klausimas dėl taikyto finansinės korekcijos dydžio proporcingumo.

Reglamento Nr. 1303/2013 143 straipsnio 1 dalis nustato, kad atsakomybė už pažeidimų tyrimą, reikiamas finansines pataisas ir lėšų susigrąžinimą visų pirma tenka valstybėms narėms. Sisteminio pažeidimo atveju valstybė narė atlieka visų veiksmų, kuriems pažeidimas galėjo turėti įtakos, tyrimą <...> Valstybė narė atsižvelgia į pažeidimų pobūdį, sunkumą ir fondų arba Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF) finansinius nuostolius ir taiko proporcingą pataisą <...> (Reglamento Nr. 1303/2013 143 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamos bylos kontekste yra aktualus naujausias ESTT 2024 m. spalio 4 d. prejudicinis sprendimas byloje C‑175/23, kuriame ESTT nusprendė, kad Reglamento Nr. 1303/2013 143 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip: pagal ją draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias bet koks viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimas yra „pažeidimas“, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 2 straipsnio 36 punktą, dėl kurio automatiškai taikoma finansinė pataisa, kurios dydis nustatomas pagal iš anksto nustatytą fiksuoto dydžio pataisos normų skalę.

ESTT minėtame prejudiciniame sprendime taip pat nurodė, <...> Kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti iš fondų mokėtinos neteisėtų išlaidų sumos, Komisija, laikydamasi proporcingumo principo, taiko fiksuoto dydžio arba ekstrapoliuotą finansinę pataisą, visų pirma atsižvelgdama į pažeidimo pobūdį ir sunkumą. Šiuo tikslu Komisija gali nustatyti Sąjungos ar nacionalinės teisės pažeidimams, kurie turi būti kvalifikuojami kaip „pažeidimai“, kaip jie suprantami pagal minėto reglamento 2 straipsnio 36 punktą, taikomą fiksuoto dydžio pataisų normų skalę. <...> Be to, nors Komisija ir valstybės narės gali remtis fiksuoto dydžio pataisos normų skale, vis dėlto galutinei taikytinai pataisos sumai nustatyti būtinas individualus ir išsamus nagrinėjimas, kurį atliekant turi būti atsižvelgta į visus konstatuotą pažeidimą apibūdinančius ypatumus, palyginti su elementais, į kuriuos buvo atsižvelgta nustatant šią skalę ir kurie gali pateisinti didesnės arba, priešingai, sumažintos pataisos taikymą (šiuo klausimu žr. 2016 m. liepos 14d. Sprendimą Wrocław–Miasto na prawach powiatu, C‑406/14, EU:C:2016:562, 48 ir 49 punktus).

Nagrinėjamu atveju tiksliai apskaičiuoti su nustatytu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų dydžio nėra galimybės ir dėl to ginčo nėra. Tokiu atveju taikytinas Taisyklių 311 punktas nustato, kad kai įtariamas pažeidimas yra susijęs su pirkimu, įvykdytu pažeidžiant teisės aktų nuostatas, arba dėl tokio pirkimo sudarytos sutarties vykdymu ir neįmanoma tiksliai apskaičiuoti su tokiu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, šis dydis apskaičiuojamas Taisyklių 7 priedo 6–14 punktuose nustatyta tvarka. Taisyklių 7 priedo 6 punkte nustatyta, kad nustačius su pirkimu susijusį pažeidimą, vadovaujamasi Gairėmis. Taisyklių 7 priedo 10 punkte nustatyta, kad, kai dėl nustatyto pažeidimo pagal Gaires galėtų būti taikomos skirtingos netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normos, dėl atitinkamos normos taikymo, laikantis proporcingumo principo, sprendžiama atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir įvertinant su juo susijusias aplinkybes.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Jis, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas).

Įvertinus byloje esančius įrodymus ir jų visumą, LVAT suformuotą praktiką analogiško pobūdžio byloje (LVAT Administracinė byla), teismo nuomone, atsižvelgiant į pirkimo objektą, pirkimo vertę ir pirkimo būdą, pretenzijų ir paklausimų, susijusių su ginčo sąlyga, nebuvimą, nesant duomenų, kad vengta bendradarbiauti, siekiant nustatyti pažeidimo padarymo aplinkybes, pareiškėja yra viešoji įstaiga, pirkimo tikslai pasiekti ir sutartis įvykdyta, vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, spręstina, kad 2,5 procentų finansinė korekcija būtų tokio dydžio, kuri būtų suderinama su tikslais, keliamais taikant finansinio poveikio priemones už pažeidimus padarytus, vykdant viešuosius pirkimus, todėl pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies, pakeičiant CPVA Sprendimo dalį, kurioje nustatyta 5 proc. finansinė korekcija, ir įpareigojant CPVA apskaičiuoti netinkamų finansuoti išlaidų sumą taikant 2,5 proc. finansinę korekciją nuo Sutarties vertės, tenkančios Projektui.

Teismas atkreipia dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktiką, kurioje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Olandiją, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A2-61-3555/2011).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėja prašo teismo priteisti iš atsakovės 1 438,20 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 415,70 Eur su PVM (už advokato pagalbą) + 22,50 Eur žyminį mokestį). Byloje yra pateikti minėtas pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys dokumentai.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies (25 proc. – reikalavimas dėl administracinio akto panaikinimo netenkintas, tačiau sumažinta finansinė korekcija), todėl laikytina, kad ji įgijo teisę į atitinkamą dalį patirtų ir rašytiniais įrodymais pagrįstų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (teisės akto redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos). Remiantis Rekomendacijų 7 punktu, rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos prašoma priteisti advokato atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, bylinėjimosi išlaidos pagrįstos ir realiai patirtos, todėl proporcingai patenkintai reikalavimų daliai, pareiškėjai iš atsakovės priteistina 359,55 Eur (1 415,70 + 22,50) x 25 proc.) bylinėjimosi išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84, 86 ir 87 straipsniais 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos viešosios įstaigos „Plačiajuostis internetas“ skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2023 m. gegužės 25 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT02 dalį, pareiškėjai viešajai įstaigai „Plačiajuostis internetas“ taikytą 5 proc. finansinę korekciją sumažinant iki 2,5 proc. nuo Sutarties vertės, tenkančios Projektui.

Įpareigoti atsakovę apskaičiuoti pareiškėjai netinkamų finansuoti išlaidų sumą taikant 2,5 proc. dydžio finansinę korekciją nuo Sutarties vertės, tenkančios Projektui.

Likusią viešosios įstaigos viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2023 m. gegužės 25 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT02 dalį palikti nepakeistą.

Likusią pareiškėjos skundo dalį atmesti.

Priteisti pareiškėjai viešajai įstaigai „Plačiajuostis internetas“, juridinio asmens kodas 300149794, iš atsakovės Centrinės projektų valdymo agentūros, juridinio asmens kodas 126125624, 359,55 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt devynių eurų ir 55 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą

.

Teisėjos Asta Adamonytė-ŠipkauskienėJūratė Bliznikaitė-PovilanskienėSigita Fomičiova