- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-02-17
- Bylos Nr.
- 1-9-549/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Krušienė
- Nukentėjusysis
- V. B.
- Kaltinamasis
- I. C.
- Advokatai
- Dainius Mažylis
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
I. C., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) LR pilietis, nevedęs, bedarbis, neteistas, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Klaipėda,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. C. 2015-07-02 apie 3.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Palangoje, J. Basanavičiaus g., netoli kavinės „EXIT“ Nr. 42, tarpusavio konflikto metu, nesunkiai sužalojo V. B., t. y., ranka ne mažiau du kartus smogė V. B. į veidą, padarydamas nukentėjusiajam odos nubrozdinimus, poodinę kraujosruvą veide, pogleivines kraujosruvas viršutinėje lūpoje su muštine žaizda jos srityje, muštines žaizdas nosies srityje, bei nosies kaulų skeveldrinį lūžimą su nežymiu poslinkiu. Taip dėl nosies kaulų skeveldrinio lūžimo I. C. padarė nukentėjusiajam V. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą
I. C. teismo posėdyje atsisakė duoti parodymus.
Ikiteisminio tyrimo metu I. C. kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2015-07-02 apie 3.20 val. jis su draugais H. M., K. S., jo seserimi P. S., V., kurios pavardės nežino, išėjo iš naktinio klubo „Šachmatinė“, į J.Basanavičiaus g., Palangoje, ir ėjo link Vytauto g. Priėjus kairėje pusėje J.Basanavičiaus gatvės už upelio esantį klubą „Exit“, išgirdo kažkokias kalbas jiems iš dešinio šono. Jo draugai sustojo, jie ėję su P., taip pat sustojo. Nesuprato, ką šalimais jų ėję du vaikinai kalbėjo, ką jiems sakė, bet tarp jų kompanijos ir tų dviejų vaikinų įvyko žodinis konfliktas. Jo draugai kažką su vaikinais aiškinosi. Vienas tų vaikinų stovėjo ramiai, kitas žemesnis ir smulkesnis vaikinas su akinukais, buvo nusiteikęs aršiai, kažką aiškino, skėsčiojo rankomis tarsi provokuodamas muštynes. Jis prie jo priėjo ir paklausė „kas yra, kokios problemos“ ar kažką pan. Vaikinams nesakė „pasižiūrim, kurie mūsų kietesni“. Pastebėjo, kad tas vaikinukas, kuris skėsčiojo rankomis, žengia arčiau jo ir ranka užsimojęs, bandė jam suduoti į veidą, tačiau jis pasilenkė ir išvengė smūgio. Tada jis sudavė tam vaikinui vieną kartą į veidą. Tuo metu pribėgo to vaikinuko draugas ir jį pastūmė, jis pastarajam vieną kartą sudavė į veidą, galimai sužalojo nosį. Galimai sudavė ir du kartus, tačiau kiek tiksliai to vaikinuko draugui sudavė, pasakyti negali, nepamena, nes tuo metu buvo labai įsiaudrinęs, matė, kad kyla rimtos muštynės. Kai to vaikino, kuris buvo su akiniais, draugui jis sudavė į veidą, šis pabėgo. Po to pamatė, jog H. M. yra „susiėmęs“ su vakinu su akiniais, todėl nubėgo jų skirti. Tuo metu prie jų pribėgo policijos pareigūnai ir išskyrė. Nesutinka, kad jis vaikinui sudavė 5 įtarime minimus smūgius. Jis sudavė vieną smūgį į veidą vaikinui su akiniais ir vieną ar du smūgius į veidą šio vaikino draugui. Dėl tokio elgesio gailisi ( 1 t., b.l.149-150).
Papildomos apklausos metu, I. C. pareiškus įtarimą pagal BK 138 str. 1 d., jis davė analogiškus parodymus, tačiau parodė, kad savo kaltės dėl pareikšto įtarimo nepripažįsta. Pripažįsta, kad sudavė V. B. į veidą, tačiau netyčia, tai padarė gindamasis, nes konfliktinę situaciją pradėjo V. B. su savo draugu. Sužaloti nieko nenorėjo, tačiau gindamas save ir savo draugus, norėjo išvengti sunkesnių pasekmių. (1 t., b.l. 154-155)
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nukentėjusysis V. B. parodė, kad kaltinamojo iki įvykio nepažinojo. Tiksliai neprisimena kuriuo laiku, tačiau vasarą, apie 3 val. nakties, su draugu A. S. buvo nuėję prie jūros, ant tilto. Grįžtant Basanavičiaus gatve, prieš juos iš kažkokio klubo išsuko penki jaunuoliai, kurie ėjo gatvės viduriu. Jis su draugu ėjo dešine puse. Jaunuoliai pradėjo kabintis prie jų, siūlė eiti į šoną, pažiūrėti, kas kietesnis. Prie jų kabintis pradėjo H. M.. Pastarajam atsakė, kad nenori problemų ir buvo jau aplenkę vaikinus, kai trumpam sustojo. Jie sustojo, nes norėjo įsitikinti, kad vaikinai praeis pro šalį. Nežino dėl ko, tačiau tuo metu kaltinamasis trenkė jo draugui į veidą. Pamatė, kad draugui nukrito akiniai. Jis norėjo atitraukti draugą, tačiau kaltinamojo nelietė. Buvo I. C. iš priekio ir pastarasis sudavė vieną kartą ranka jam į nosį, antras smūgis buvo į veidą. Kadangi po pirmo smūgio jam pasileido kraujas, nieko nebematė ir paėjo į šoną. Pabėgęs į kiemus, paskambino 112, išsikvietė pagalbą. Jam pabėgus, jo draugas liko ten, mušamas. Kiek matė, prie muštynių prisidėjo ir dar vienas I. C. draugų. Jam pačiam buvo nustatytas nosies kaulo lūžis ir muštinės žaizdos. Jis pats nesiėmė jokių neleistinų veiksmų, nes po smūgio dėl kraujavimo iš karto pasišalino. Jis iš karto nurodė, kas jam trenkė pirmą smūgį ir atpažinime nurodė tą žmogų, o antrą smūgį kas trenkė, nematė, nes jau buvo sužalotas, bet tie smūgiai buvo vienas po kito, todėl mano, kad trenkė tas pats asmuo. Policijos pareigūnai buvo kažkur netoliese, nors įvykio metu jų nematė, tačiau po įvykio labai greitai atvažiavo.
Pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti turtinę ir moralinę žalą. Turtinė – tai pirkti medikamentai, sugadintas megztinis, kelnės – iš viso 175,20 Eur. Turtinė žala už kelnes ir megztinį – 75 eurai, jie buvo pirkti maždaug prieš 1,5 metų, nusidėvėjimą įvertino. Parodė, jog kraujas sugadino rūbus, dėmės neišsiplauna. Medikamentus įsigijo pagal gydytojų rekomendacijas ir receptus būtent sužalojimui gydyti. Iš medikamentų vartojo „Ibumetin“, raminamuosius receptinius vaistus „Xenox“. Maisto papildus pirko pagal rekomendacijas ir savo nuožiūra. Duomenis apie įvykį pateikė draudimui. Draudimas atlygino žalą apie 100 eurų.
Neturtinę žalą įvertina 10 000 eurų. Parodė, jog tokią neigiamą patirtį turėjo pirmą kartą, labai bijojo operacijos, po to – reikėjo antros operacijos, randai liko visam gyvenimui, iki šiol jaučia psichologinę įtampą dėl randų, jam atrodo, jog žmonės jį vertina kaip chuliganą, mušeiką. Jam du mėnesius buvo subintuota nosis, teko vėl ją laužyti. Po įvykio vis dar skauda galvą, iš nosies dažnai kraujuoja. Iki šiol tenka vaistus gerti nuo galvos skausmo. Nors šiuo metu gydymas baigtas, norint pilnai atstatyti nosies formą ir pašalinti randus, reikia plastinės operacijos. Tokia operacija daroma privačioje klinikoje ir ji yra mokama. Iki įvykio jokių randų neturėjo. Kadangi dėl nosies deformacijos pasikeitė jo veidas, jam atrodo, jog žmonės į jį žiūri kitaip. Parodė, jog jis yra vadybininkas ir jau buvo gavęs pasiūlymą dirbti logistikoje vadybininku, bet vadybininkas nuolat turi kontaktuoti su nepažįstamais žmonėmis, o jis mato, kad žmonių požiūris į jį yra pakitęs, todėl galimybės dirbti nėra, šiuo metu finansinė padėtis sunki, o mokslus apsunkina tai, kad po įvykio dažnai skauda galvą.
Po įvykio su kaltinamuoju nebendravo, jis neatsiprašė, nors jam buvo palikęs savo duomenis.
Ikiteisminio tyrimo metu V. B. davė analogiškus parodymus. Apibūdino jį ir A. S. sumušusius vaikinus (1 t. b. l. 21-22; 26-27).
Liudytoja P. S. parodė, kad 2015 m. liepos 2 d., apie trečią-pusę keturių ryte, ji, I. C., H. M., V. L. ir K. S. ėjo iš klubo „Šachmatinė“ Basanavičiaus gatve, kai pro juos praeidinėjo du vaikinai – nukentėjusysis ir dar vienas vaikinas su akiniais. Pastarieji pradėjo prie jos kabinėtis vadindami ją „Ryža, kaip čia plaukus nusidažius“. Tuos žodžius sakė vaikinas su akiniais. Jos brolis K. S. perspėjo nesikabinėti. Tuomet vaikinas su akiniais trenkė I., po to jis dar užsimojo, tačiau ar pataikė, nežino, nežiūrėjo, be to, gerai neprisimena. Matė, kad po kurio laiko nukentėjusysis šoko per tvorą.
Perskaičius P. S. parodymus ikiteisminio tyrimo metu (1 t. b. l. 74-75), parodė, kad aukštesniu vaikinu ji įvardijo nukentėjusįjį. Ar buvo sužalotas nukentėjusysis, nepastebėjo. Kas iškvietė policiją, nežino. I. kažkam smogė, bet ar pataikė, nematė. Jo smūgis buvo kitam vaikinui, tam su akiniais. Kai H. bandė skirti I. su vaikinu (su akiniais), tada prisijungė ir nukentėjusysis. Kad nukentėjusysis kažką muštų, nematė. Su I. bendravo policijos komisariate, po to nebebendravo. Konflikto iniciatorius buvo vaikinas su akiniais, nes pastarasis pasisakė dėl jos plaukų spalvos ir buvo karingai nusiteikęs. Parodė, kad mušėsi vaikinas, nešiojantis akinius, kaltinamasis, nukentėjusysis ir H.. Matė, jog įvykio vietoje buvo kraujo, bet ji manė, kad tai I. kraujas, nes jo ranka buvo sužalota. Nuo jūros ėjo dešine Basanavičiaus gatvės puse, ji ėjau dešiniausiai, šalia ėjo I., toliau H. ir K. su V.. Juos lenkiantys vaikinai ėjo iš dešinės pusės, arčiausiai prie V. ir Kristupo. Vaikinai dar buvo už nugarų, kai pasakė tuos žodžius apie jos plaukus. Tuos žodžius vaikinas pakartojo, nes jos brolis perklausė „Ką čia pasakei?“. Vaikinas su akinais užėmė kovinę poziciją: rankas prispaudė prie krūtinės kumščiais, tada I. atsistojo prieš ją, po to sekė vaikino žodžiai: „parodysiu, kas čia stipresnis“ ir smūgis. Ji buvo už I., bet šalia, todėl matė, kad sudavė dešine ranka. Tas smūgis nepasiekė I., tada sekė antras smūgis, kuriuo pataikė maždaug į pečius–veidą. Tuo metu nukentėjusysis stovėjo dešinėje pusėje ir sakė savo draugui eiti iš ten, matėsi, kad jis nenori muštis. V. su K. stovėjo nuošaly, o H. ėjo skirti I. su vaikinu, tada prisijungė nukentėjusysis. Kas su nukentėjusiuoju mušėsi, nematė. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Kam sudavė nukentėjusysis, iš tikrųjų ji neatsimenu. Matė, jog po muštynių H. M. atrodė baisiai – sudraskyti rūbai. Kokie buvo nukentėjusiojo rūbai, nepastebėjo, nes jis pabėgo. Jos nuomone, I. gynėsi nuo vaikinuko su akinais, nes jis buvo agresyvus. Jų kompanija buvo išgėrusi.
Ikiteisminio tyrimo metu P. S. iš esmės davė analogiškus parodymus, išskyrus tai, kad nurodė, jog jos draugai su praeinančiais vaikinais apsižodžiavo necenzūriniais žodžiais, bei kad vaikino su akiniais draugas įsitraukė į tarp pastarojo ir I. vykstančias muštynes tada, kai I. užsimojo vaikinui su akiniais, ir abu puolė mušti I., tada atėjo H. ir prisijungė prie konflikto, mėgindamas jį nuraminti. Prieš ateinat policijai, aukštesnis vaikinas pabėgo šokdamas per tvorą (1 t., b. l. 74-76).
Liudytoja V. L. parodė, kad nei nukentėjusiojo, nei kaltinamojo nepažįsta. pažįsta. Įvykio naktį apie 3.30 val., ėjo iš klubo „Šachmatinė“ kartu su K. S., P. S., I. ir H., kurių pavardžių nežino. Iki to vakaro I. nepažinojo. Jie ėjo Basanavičiaus gatve ir išgirdo, kaip jos draugę kažkas pavadino „Ryža“. Kai vaikinai juos aplenkė, I. užstojo P., perspėdamas vaikinus, kad šie neįžeidinėtų draugės. Dėl to kilo žodinis konfliktas. Juos aplenkę vaikinai buvo du – vienas su akinukais, kitas be. Tada I. ir vaikinas su akiniais apsižodžiavo, ji tuo metu nusisuko, nes išsigando, kadangi jai kilęs žodinis konfliktas pasirodė bauginantis, ir prasidėjo muštynės. Jai pasirodė baisu, kad jiems apsižodžiavus, vaikinas su akiniais trenkė I. Kadangi ji stovėjo su K. nuošalyje, atsisukusi pamatė atbėgant viešosios apsaugos pareigūnus, ir matė kaip vienas vaikinas iš kitos kompanijos peršoko per tvorą ir pabėgo.
Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, (b. l. 78-80), parodė, kad vaikinams juos aplenkus, jie apsižodžiavo. I. atsistojo prieš P., taip ją gindamas, o tuo metu vaikinas su akiniais jam trenkė, tačiau kuria ranka, nematė.
I. konflikte buvo aktyvus, bet tik žodžiais. Kad kas nors būtų sužalotas iš jų kompanijos ar kiti vaikinai, ji nematė. Viešosios apsaugos tarnybos pareigūnai užsirašė I. vardą ir pavardę ir juos paleido. Netrukus jiems paskambino ir pranešė, kad pabėgęs vaikinas rastas, kad jis išsikvietė medicininę pagalbą ir kad reikės važiuoti į policiją. Komisariate apie įvykį nekalbėjo, pati apklausa įvyko greit. Nuo konflikto iki sulaikymo praėjo apie 5 minutes. Pamena, kad H. rūbai buvo suplėšyti, tačiau kas juos suplėšė, nematė. I. veiksmų taip pat nematė.
Ikiteisminio tyrimo metu V. L. davė panašius parodymus, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad vaikinas su akiniais pirmas trenkė I.i (1 t., b. l. 78-79).
Liudytojas K. S. parodė, kad su kaltinamuoju yra draugai, pažįstami apie 3-4 metus, nukentėjusiojo nepažįsta. Įvykio metu su juo buvo V., P., I. ir H.. Jie ėjo iš „Šachmatinės“ apie 3 valandą nakties. Einant gatve, išgirdo, kaip iš paskos einantys vaikinai pasakė „Ryža“, greičiausiai jo seseriai P. S.. Daugiau aplinkui žmonių nebuvo, todėl taip pasakyti galėjo tik šie vaikinai. Jo sesuo nieko nesakė, nereagavo į žodžius „ryža“, o jis apsižodžiavo, kažką pasakė tiems vaikinams, liepdamas atstoti, gali būti, kad necenzūriniais žodžiais, dabar neprisimena. Jie nežinojo jų ketinimų, matė, kad vienas vaikinas yra gana agresyvus, todėl ir užstojo seserį. Tuo metu vaikinai nieko nedarė. Einant toliau, tie vaikinai juos aplenkė, ir vaikinas su akiniais, priėjęs, trenkė I. C.. I. užstojo jo seserį savo kūnu, o tas žmogus su akiniais ėjo link Patricijos. Prasidėjus muštynėms pirmas I. C. trenkė vaikinas su akiniais į veido sritį. Paskui vaikinas su akiniais šoko prie H., o kitas, be akinių – nukentėjusysis, prie I., kaip jie kontaktavo, nematė. H. ir vaikinas su akiniais pasitraukė į gatvės šoną ir tada jis pamatė, kad nukentėjusysis bėga. Po to atėjo teisėsaugos pareigūnai, papurškė dujų H. ir žmogui su akiniais. Kad yra kažkas sužalotas, sužinojo tik policijoje. Jis pats į muštynes nesikišo, stovėjo ir žiūrėjo, matė, kad tam vaikinui buvo nukritę akiniai. I. vizualiai nebuvo sužalotas. Policija atsirado greitai, kas juos iškvietė, nežino. Įvykio metu buvo vartoję alkoholio, tie vaikinai taip pat. Su I. po įvykio šnekėjosi, bet apie padarytus sužalojimus vaikinui nekalbėjo. Ar I. buvo aktyvus tame konflikte, nematė. H. mušėsi su vaikinu su akiniais, tačiau kuris pirmas trenkė, nežino. I., jo manymu, irgi trenkė atgal vaikinui su akiniais. Tuo metu nukentėjusysis buvo jam už nugaros, jis priėjo prie I. po to, kai vaikinas su akiniais nuėjo prie H.. Iš kurios rankos vaikinas su akiniais sudavė I. – negali pasakyti, pataikė kažkur į viršutinę galvos sritį. Matė vieną smūgį, ar buvo jų daugiau, nežino.
Policijos pareigūnams paaiškinimus davė vieną kartą, apklausiami buvo po vieną. Taip pat parodė, kad po įvykio niekam iš jų nebuvo reikalinga medicininė pagalba. Po įvykio H. rūbai buvo suplėšyti, o I. skundėsi dėl rankos sužalojimo. Nežino, ar kas kreipėsi pagalbos į medikus.
Ikiteisminio tyrimo metu K. S. davė analogiškus parodymus (1 t., b. l. 70-71).
Teismas, BPK 276 str. 1 d. 1 p. pagrindu perskaitė teismo posėdyje nedalyvaujančių liudytojų A. S. ir H. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.
A. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. liepos 2 d. apie 3.20 val. su draugu V. B. ėjo J.Basanavičiaus g. nuo Palangos tilto. Jiems einant Vytauto g. kryptimi, dar nepriėjus naktinio klubo „Šachmatinė“, pastebėjo nuo klubo į J.Basanavičiaus g. išeinant penkis jaunuolius – tris vaikinus ir dvi merginas. Jie ėjo paskui kažkur 5 m atstumu, po to pasitraukė dešiniau, ant šaligatvio, kad galėtų eidami aplenkti. Kai jaunuolius lenkė, vienas tų jaunuolių tamsių plaukų, apie 1,80 m ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, kuris ėjo arčiausiai jų, atsisukęs į juos paklausė „jūs norit mus sumušti?“ ar kažkaip pan. Nežino, kodėl jaunuoliai pradėjo kabinėtis prie jų, nes jie jaunuoliams prieš tai nieko nebuvo sakę, nieko iš jų neįžeidinėjo, tiesiog eidami šaligatviu su draugu apie kažką tai kalbėjosi ir lenkdami į jaunuolius dėmesio nekreipė. Gal su draugu kažką aptarinėjo garsiai ir tam vaikinui pasirodė, kad jie šiuos užkabinėja, tačiau jaunuolių užkabinti nenorėjo. Kai tas vaikinas paklausė, ar jie nori juos sumušti, jis atsakė, kad jie neieško jokių problemų. Vaikinas nusijuokė ir vėl tą patį klausimą pakartojo. Tada jo draugas atsakė, kad jie neieško problemų. Tada kažkuriam iš vaikinų, pasakius „pasižiūrim, kurie čia kietesni“, visi vaikinai pradėjo artintis link jų, atrodė nusiteikę agresyviai. Nepamena tiksliai kuris vaikinas, bet jam atrodo, kad tas pats tamsių plaukų žemesnis vaikinas, priėjęs prie jo, sudavė vieną kartą ranka jam į veido dešinę pusę, dėl ko jis juto fizinį skausmą. Jam iškart ant žemės nukrito akiniai. Tada dar kartą bandė suduoti į veidą smūgiuodamas ranka, tačiau jis pasilenkė ir jam nepataikė. Tuo metu kai pasilenkė, stengdamasis išvengti smūgio, atsitiesęs ir pats gindamasis ranka tam vaikinui sudavė kartą į veidą. Ar pataikė, ar ne, nežino. Tada su šiuo vaikinu susiėmė rankomis, susigrūmė, vaikinas abiem rankom pradėjo jam smūgiuoti į galvą, jis suklupo ir jam klūpint bei rankomis dengiantis veidą, tuo pačiu ir bandant vis apsiginti rankomis trankant vaikinui per rankas, vaikinas jam sudavė viso ne mažiau 5 smūgius į galvą. Ar buvo sumuštas jo draugas, nežino, nes grūmėsi su kažkuriuo iš vaikinų, stengdamasis apsiginti nuo jį užpuolusio vaikino, todėl dėmesį buvo nukreipęs į vaikiną, kuris jį mušė (1 t. b.l. 55-57).
H. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-07-02 apie 3.20-3.30 val. su draugais I. C., P. S., K. S., V., kurios pavardės nežino, išėjo iš naktinio klubo „Šachmatinė“ į J.Basanavičiaus g. ir pasuko link Vytauto g., Palangoje. Einant, juos iš dešinės pradėjo lenkti du vaikinai, kurių vienas – su akinukais – pradėjo žodžiais kabinėtis prie jų, tiksliau prie I. merginos, vadindamas ją „ryža, buvai į dažų kibirą įkritus“. Kadangi jis buvo arčiausiai, girdėjo tuos įžeidinėjimus. Ignas su mergina ėjo arčiau gatvės vidurio, tačiau pastarasis tikriausiai girdėjo tuos įžeidinėjimus taip pat, nes sureagavo ir šiek tiek įsiveržė į priekį, arčiau to vaikinuko su akiniais. Tuo metu jis su draugais pasakė, kad eitų šie į šoną, nesikabinėtų. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas, vieni kitus išvadino negražiais žodžiais. Kai I. šiek tiek priėjo prie to vaikinuko, šis taip pat žengė prie I. ir sudavė ranka smūgį I.i kažkur į veidą, tačiau ar pataikė ar ne, jis to nepastebėjo. I. gindamasis sudavė tam vaikinukui berods į krūtinę, tuo metu priėjęs K. bandė juos skirti. Tada prie jų priėjo vaikinuko su akiniais draugas ir berods bandė suduoti I., po ko I. sudavė tam vaikinui į veidą. Kiek kartų sudavė nežino, nepastebėjo. Tuo metu įsikišo jis, pastumdamas į šoną tą vaikiną su akiniais, ir jie abu rankomis susikibo, susilenkė, taip grūmėsi, tuo pačiu vienas kitam suduodami rankomis smūgius ir vis parvirsdami ant žemės, vėl atsikeldami, vėl parvirsdami. Taip parvirtę ant žemės buvo du kartus. Jis mano, kad vaikinas veidą galėjo susižaloti ir virsdamas ant žemės veidu. Grumtynių metu jis vaikinui galėjo suduoti kokius tris smūgius į kažkurias kūno vietas - ar tai į šonus, ar tai į kojas, tiksliai nepasakys, nes tuo metu neatkreipė dėmesio, ir sudavė ranka ne daugiau vieną smūgį į veidą. Vaikinas grumtynių metu jam sudavė tris kartus ranka į galvą, dėl ko juto fizinį skausmą. Kažkuriuo metu prie jų besigrumiančių priėjo I. ir bandė juos išskirti, ar I. tuo metu kur nors sudavė vaikinukui, jis nepastebėjo. Kai grumiantis jau buvo pakilę nuo žemės ir susikibę rankomis bei susilenkę, pamatė prie policijos pareigūnus purškiančius dujas. Taip pareigūnai juos išskyrė. Jis tik bandė padėti draugui, kuriam abu vaikinai bandė suduoti smūgius, bandė apginti, todėl ir susigrūmė su vaikinu, buvusiu su akiniais. Vaikinams pačioje pradžioje jie nesakė „einam į šoną, pažiūrėsim, kuris kietesnis, stipresni“ ar kaip nors pan. Nieko panašaus nesakė, žodinį konfliktą ir muštynes išprovokavo vaikinas su akiniais, kuris buvo nusiteikęs aršiai. Jis su A. S. susitaikė, pretenzijų vienas kitam neturi, tačiau pasilieka prie to, kad konfliktą pradėjo vaikinas su akiniais, jie su draugais tik gynėsi (b.l. 136-138, 139-140).
Iš 2015-07-02 protokolo-pareiškimo matyti, kad V. B. nurodė, jog 2015-07-02 apie 04 val. nakties Palangoje, J. Basanavičiaus gatvėje už naktinio klubo „Šachmatinė“, ties tilteliu per upę, link naktinio klubo „Exit“ buvau sumuštas nepažįstamų asmenų kompanijos. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 1-2).
Iš pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-36987-15 matyti, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 284 str. 1 d., nukentėjusysis V. B., įtariamieji I. C., H. M. (1 t.,b.l. 3-4).
Iš 2015-09-15 nutarimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas H. M. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, galimai turinčios BK 140 str. 1 d. požymių, nutraukta, kadangi dėl šios veikos ikiteisminis tyrimas neatliekamas (BPK 407 str.) (1 t., b. l. 5-7).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta Palangoje, Basanavičiaus g. ties namu 42. Nusikalstamos veikos pėdsakų, muštynių žymių nepastebėta, nusikaltimų pėdsakų nerasta (1 t., b.l. 9-15).
Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015-07-02, 03.43 val. Klaipėdos apskr. VPK Palangos m. PK gautas pranešimas, kad prie kavinės „Floros simfonija“, netoli klubo „Exit“ nukentėjusįjį sumušė 3 šviesiai apsirengę vaikinai, kurie buvo su dviem merginomis. Ekipažo Tuja 1 vyresnysis D. K. informavo, kad prieš pat pranešimą bendravo su jaunuoliais, atitinkančiais nurodytus požymius, ir turi vieno jų telefono numerį. Susisiekus su I. C., jis pripažino, jog dalyvavo konflikte. Šie jaunuoliai, taip pat A. S., bei V. B., kuriam gydymo įstaigoje buvo diagnozuotas nosies lūžimas, buvo pristatyti į policijos komisariatą (1 t., b. l. 16).
2015-07-02 nutarimu V. B. pripažintas nukentėjusiuoju (1 t., b. l. 23-24).
Iš Specialisto išvados 2015-07-02 Nr. G1147/15(03) matyti, kad joje nurodyta, jog V. B. konstatuoti odos nubrozdinimai ir poodinė krausjosruva veide, pogleivinės kraujosruvos viršutinėje lūpoje su muštine žaizda jos srityje, kliniškai nustatytos muštinės žaizdos nosies srityje ir nosies kaulų skeveldrinis lūžimas su nežymiu poslinkiu. Dėl nosies kaulų lūžimo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t. b.l. 29-30, 31-32).
V. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 175,20 EUR turtinės ir 10 000 EUR neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 33-51).
2015-09-17 nutarimu V. B. pripažintas civiliniu ieškovu (1 t., b. l. 52).
Iš akistatos tarp A. S. ir H. M. protokolo matyti, kad A. S. paneigė, jog jis su draugu pradėjo konfliktą, nurodė nieko neįžeidinėję. Nurodė, jog pirmas smūgį jam sudavė H. M., tačiau to visiškai negali patvirtinti, nes buvo tamsu, jo regėjimas prastas, todėl galėjo neįžiūrėti vaikino, sudavusio pirmą smūgį. Patvirtino, jog tęsė grumtynes, susistumdymą su H. M. iki jas nutraukė policijos pareigūnai. H. M. teigė, kad kilus žodiniam konfliktui, A. S. bandė suduoti jo draugui I., tačiau ar pataikė, nematė. I., gindamasis, sudavė A. S. į veidą. Tada įsikišo A. S. draugas, ir tuo metu H. M. atstūmė A. S. į šoną ir tarp jų tęsėsi grumtynės. (1 t., b. l.83-85).
Iš akistatos tarp A. S. ir I. C. protokolo matyti, kad A. S. patvirtino, jog jam pirmas sudavė H. M. ranka į veidą. Jam nukrito akiniai ir I. C. bandė jam suduoti į veidą, tačiau jis smūgio išvengė pasilenkdamas. I. C. tvirtino, kad A. S. kažką aiškindamas, skėsčiojo rankomis tarsi provokuodamas konfliktą ir, pakeldamas ranką, norėjo jam suduoti į veidą. Tuo metu prie jų priėjo A. S. draugas ir jį pastūmė, todėl jis išsigandęs, kad vaikinas gali suduoti smūgį, sudavė tam vaikinui į veidą ir tikriausiai sužalojo nosį. Galėjo suduoti ir du kartus, tikslaus skaičiaus neatsimena. Kai tas vaikinas pabėgo, jis pastebėjo H. M. besigrumianti su vaikinu su akiniais – A. S., ir bandė juos išskirti, tačiau pribėgo policijos pareigūnai ir juos išskyrė (1 t.,b.l. 87-89).
Iš akistatos tarp V. B. ir H. M. protokolo matyti, kad V. B. nurodė, jog žodinį konfliktą pradėjo H. M. kompanija. Jie apsižodžiavo su jo draugu ir pradėjo artintis prie jų. Jis su draugu sustojo, tada vaikinas šviesiais plaukais sudavo jo draugui į veidą, o jis priėjęs jį nustūmė. Tada tas vaikinas jam sudavė į nosį, po to sekė kitas smūgis į veidą, po šių smūgių jis pabėgo. H. M. nurodė, kad konfliktą pradėjo V. B. draugas, kuris buvo su akiniais, nes aplenkdamas juos, įžeidinėjo merginą. Tada žodžiais jie susikivirčijo su tuo vaikinu. Prie jų priėjo I. ir A., vaikinas su akiniais sudavė I.. I. sudavė atgal A. Tada į konfliktą įsikišo V. B., suduodamas I. kažkur į šoną, po ko I. sudavė V. B. į viršutinę kūno dalį, kur pataikė nepatebėjo. Tada jis pastūmė V. B. draugą ir jie susigrūmė (1 t., b. l.91-93).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad V. B. atpažino H. M., kaip asmenį pradėjusį žodžiais kabintis prie jo ir jo draugo (1 t., b.l.95-99).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad V. B. atpažino K. S., kaip asmenį pradėjusį žodžiais kabintis prie jo ir jo draugo (1 t., b.l. 101-105).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad V. B. atpažino I. C., kaip asmenį sudavusį jam į veidą ir taip sulaužydamas nosį (1 t., b.l. 107-111).
Šalies argumentai
Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pateikė ieškinį dėl PSDF biudžetui padarytos 45,70 EUR žalos, patirtos dėl nukentėjusiojo gydymo, atlyginimo (1 t. b. l. 114-116).
Žemesnės instancijos teismas
Iš asmens blaivumo testų matyti, kad V. B. nustatytas 2015-07-02 05.10 val. – 0,55 prom. neblaivumas (1 t., b. l. 129), o 2015-07-02 04.17 val. I. C. – 0,65 prom. neblaivumas (1 t., b. l. 131), K. S. –2015-07-02, 04.23 val., 0,34 prom., V. L. – 2015-07-02 04.028 val. 0,11 prom. ( 1 t., b. l. 130), P. S. – 2015-07-02, 04.34 val. 0,30 prom., H. M. – 2015-07-02, 04.10 val., 0,60 prom. (1 t., b. l. 131).
Iš mokėjimo nurodymo matyti, kad I. C. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos atlygino V. B. gydymo išlaidas (2 t., b. l. 4).
Šalies argumentai
V. B. pateikė patikslintą civilinį ieškinį dėl 175,20 EUR turtinės ir 10 000 EUR neturtinės žalos atlyginimo bei išlaidų už advokato teisinę pagalbą priteisimo iš I. C. (2 t., b. l. 30-32).
Žemesnės instancijos teismas
BK 138 str. 1 d. numatyta atsakomybė už nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. tam kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
Taigi, nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, t. y. žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio. Šiuo atveju itin svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Būtent kaltininko veika – atitinkamas poveikis nukentėjusiajam turi būti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-484/2014).
Nors kaltinamasis I. C. teisme atsisakė duoti parodymus, o ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino iš dalies, įvertinęs išnagrinėtų byloje įrodymų visetą teismas daro išvadą, kad jo kaltė dėl to, jog jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta nukentėjusiojo nuosekliais ir išsamiais parodymais, kuriuos patvirtina liudytojo A. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teismo metu perskaityti parodymai, taip pat iš dalies jų parodymus patvirtina ir liudytojų K. S., P. S., V. L. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, liudytojo H. M. ir paties kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. I. C. kaltę patvirtina ir policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką bei akistatų protokolai, specialisto išvada, kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta ir teisiamojo posėdžio metu ištirta bylos medžiaga.
Nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad prie jo su A. S. be jokios priežasties, siūlydami pasižiūrėti, kurie yra „kietesni“, priekabiavo trys vaikinai, su kuriais jie prasilenkė gatvėje ir kurių iki įvykio nepažinojo. Kad tarp dviejų skirtingų kompanijų vaikinų išsivystė žodinis konfliktas, patvirtino ir su I. C. ėję ir jam palankius parodymus davę liudytojai K. S., P. S., V. L., nurodydami, jog abi pusės apsižodžiavo, nes kažkuris iš kitos grupės vaikinų – ar tai V. B. ar A. S. – pasišaipė iš P. S. plaukų spalvos. Šią aplinkybę patvirtino ir H. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Kad tarp vaikinų įvyko žodinis konfliktas, neneigė ir I. C. ikiteisminio tyrimo metu. K. S. patvirtino, kad jis į sesers įžeidimą galėjo atsakyti ir necenzūriniais žodžiais. Liudytoja P. S. ikiteisminio tyrimo metu taip pat nurodė, kad abi kompanijos pasižodžiavo necenzūriniais žodžiais.
Nors liudytojai skirtingai nurodė pirmojo smūgio sudavimo aplinkybes – K. S., P. S. ir V. L. teisiamojo posėdžio metu tvirtino, jog pirmą smūgį sudavė A. S. I. C., tai tvirtino ir I. C. bei H. M. ikiteisminio tyrimo metu, o nukentėjusysis V. B. ir liudytojas A. S. teigė, kad būtent pastarasis gavo pirmąjį smūgį, visdėlto visi patvirtino, kad muštynės prasidėjo tarp A. S. ir I. C., o V. B. į jas įsitraukė vėliau, kai A. S. jau buvo suduotas smūgis. Nors minėti liudytojai tiesiogiai neįvardijo, kad I. C. sudavė V. B., tačiau jų parodymai patvirtina, kad niekas kitas su nukentėjusiuoju kontakto neturėjo. V. B. nuosekliais tvirtino, kad I. C. trenkė jo draugui A. S. ir jam nukrito akiniai, o tada jis bandė atitraukti draugą nuo I. C., bet nuo jo gavo smūgį į nosį, o po to dar ir į veidą. Nuo pirmojo smūgio jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas, todėl jis iš įvykio vietos pabėgo bei išsikvietė pagalbą. P. S. teisme parodė, kad matė, jog nukentėjusysis nenorėjo muštis. Jis į tarp A. S. ir I. C. kilusi konfliktą įsikišo tik po to, kai į jį jau buvo įsitraukęs ir H. M.. Ji nematė, jog V. B. būtų ką nors mušęs, tačiau matė, kad po to nukentėjusysis pabėgo, o įvykio vietoje buvo kraujo. K. S. taip pat patvirtino, kad nukentėjusysis į konfliktą įstojo jau po to, kai į jas jau buvo įsitraukęs H. M., kuris tęsė muštynes su A. S., o V. B. buvo prie I. C.. Pats I. C. ikiteisminio tyrimo metu neneigė, jog, išvengęs A. S. smūgio, sudavė jam į veidą, ir tuo metu prie jo pribėgo V. B. ir jį pastūmė, o jis jam trenkė į veidą ir galėjo sužaloti nosį, neneigė, kad galėjo suduoti ir du kartus. Po šių smūgių V. B. pabėgo, o tuo tarpu tarp A. S. ir H. M. toliau vyko muštynės, kurias nutraukė policijos pareigūnai. Kad V. B. minėtomis aplinkybėmis sudavė smūgį I. C. patvirtino ir akistatos su A. S. metu.
Šie parodymai patvirtina, kad V. B. smūgius sudavė būtent I. C. ir būtent dėl to jam buvo padarytos muštinės žaizdos nosies srityje ir nosies kaulų skeveldrinis lūžimas su nežymiu poslinkiu, dėl ko jam buvo konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Taigi, I. C. veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su V. B. padarytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
I. C. ikiteisminio tyrimo metu pripažino sudavęs du smūgius kumščiu nukentėjusiajam V. B. į veido sritį, tačiau tokius veiksmus vertino kaip veikimą būtinosios ginties sąlygomis. Teismas tokius parodymus vertina kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
BK 28 straipsnyje numatyta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė būtinoji gintis – tai pavojingo kėsinimosi atrėmimas padarant žalos tam, kuris kėsinasi. Taikant ir aiškinant šią nuostatą būtinąja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes. Tokia gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kai viena pusė nesiruošia panaudoti smurto, o smurtas panaudojamas netikėtai esant užpultam. Kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tai reiškia, kad besiginančiųjų į minėtas vertybes asmenų elgesys yra išreikštas išoriškai, t. y. toks, kurį galima matyti ar girdėti, ar kitaip pajausti. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški. Taip paprastai būna, kai nukentėjusieji patiria smūgius, sužalojimus, mato užpuoliko išsitrauktą ginklą, girdi aiškiai išsakomus grasinimus ir pan.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad muštynėse paprastai besiginančiųjų nėra, abi pusės dažniausiai būna puolančiosios (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2011, 2K-273/2012, 2K-501/2013). Muštynėms, skirtingai nuo pavojingo kėsinimosi, būdinga, kad abi pusės vadovaujasi agresyviais, puolamais interesais, smurtą naudoja ne gynybos, o puolimo tikslais, dėl to muštynėse nėra besiginančiųjų; muštynių metu teisė į būtinąją gintį nekyla (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2011, 2K-489/2011, 2K-501/2013). Muštynių metu teisė į būtinąją gintį gali kilti, jei, pavyzdžiui, viena iš konfliktuojančių pusių muštynes nutraukia, o kita toliau puola, o šiuo atveju tokių aplinkybių negalima konstatuoti. Šiuo atveju net ir darant prielaidą, kad konfliktą išprovokavo nukentėjusiojo draugas, kaltinamojo veiksmų V. B. atžvilgiu vertinti kaip savigynos nėra pagrindo. Kaip nurodė teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai, tarp vaikinų kilo žodinis konfliktas, kurio metu abi pusės viena kitos atžvilgiu vartojo ir necenzūrinius žodžius. Kilęs konfliktas peraugo į fizinio smurto vartojimą – muštynes tarp I. C. ir A. S., į kurias V. B. įsitraukė norėdamas padėti draugui tik tada, kai I. C. jau buvo sudavęs A. S. į veidą, ir po to, kai, P. S. ir K. S. teigimu, į jas jau buvo įsitraukęs H. M.. V. B. tik bandė nustumti I. C., dėl ko pastarasis jam trenkė du kartus į veidą. Kad V. B. jį tik pastūmė patvirtino ir pats I. C. ikiteisminio tyrimo metu. Taigi, akivaizdu, jog abi konflikto pusės buvo aktyvios ir V. B. įsitraukė į jau kilusias muštynes, siekdamas padėti savo draugui ir bandydamas nustumti nuo jo I. C., tačiau jokios kitokios fizinės jėgos kaltinamojo atžvilgiu nevartojo ir negrasino pavartoti. Šiuo atveju tarp dviejų neblaivių vaikinų grupių įvykusio žodinio konflikto sprendimui buvo pasirinktos neadekvačios ir nepagrįstos fizinio smurto priemonės ir abi konflikto pusės elgėsi pakankamai agresyviai. Atkreiptinas dėmesys ir į netolygų jėgų santykį – I. C. buvo su dar keturiais draugais, iš kurių du buvo vaikinai, o V. B. ir A. S. buvo tik dviese ir byloje nėra jokių duomenų, kad jie turėjo kokių nors kūnui žaloti pritaikytų priemonių, kurios didintų jų pavojingumą. Taigi, akivaizdu, jog nukentėjusysis su savo draugu nebuvo pranašesni už kaltinamąjį ir jo draugus nei jėgos, nei priemonių atžvilgiu, taigi ir nebuvo pavojingesni. Be to, byloje nėra nustatyta, kad I. C. ar kuriam kitam iš jo draugų buvo padaryti kokie nors sužalojimai, sutrikdę jų sveikatą, tuo tarpu V. B. buvo nustatytas nesunkus ir nežymus sveikatos sutrikdymai, o A. S. – nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b.l.65).
Muštynės yra vienas iš įstatymu draudžiamų konflikto sprendimo būdų, ir kaip jau minėta, situacija, kurioje nėra besiginančių, todėl muštynių metu nei vienam jų dalyvių nekyla teisė į būtinąją gintį. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, I. C. veiksmų V. B. atžvilgiu vertinti kaip būtinąją gintį, nėra pagrindo.
BK 138 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nusikaltimas yra tyčinis – jis gali būti padaromas arba apibrėžta, arba neapibrėžta tyčia. Nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas apibrėžta tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali kitam žmogui nesunkiai sutrikdyti sveikatą, ir norėjo jam tokį sveikatos sutrikdymą padaryti. Esant neapibrėžtai tyčiai kaltininkas irgi suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą. Tačiau šiuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo skirtingo masto sveikatos sutrikdymams – sunkiems, nesunkiems ar nežymiems) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius: kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-484/2014).
Kaltinamojo I. C. veiksmai vertintinti kaip neapibrėžta tyčia, kadangi jis nesiekė konkrečių padarinių, tačiau būdamas sąmoningas, pakankamai protingas asmuo, turėjo suvokti, kad kaltinime nurodytu smurtiniu elgesiu gali nukentėjusiajam padaryti sveikatos sutrikdymą, tačiau vistiek taip elgėsi.
Teismas daro išvadą, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamasis I. C. 2015-07-02 apie 3.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Palangoje, J.Basanavičiaus g., netoli kavinės „EXIT“ Nr. 42, tarpusavio konflikto metu nesunkiai sužalojo V. B., t. y., ranka ne mažiau du kartus smogė V. B. į veidą, padarydamas jam odos nubrozdinimus, poodinę kraujosruvą veide, pogleivines kraujosruvas viršutinėje lūpoje su muštine žaizda jos srityje, muštines žaizdas nosies srityje, bei nosies kaulų skeveldrinį lūžimą su nežymiu poslinkiu. Taip dėl nosies kaulų skeveldrinio lūžimo I. C. padarė nukentėjusiajam V. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą, ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 1 d.
Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padaryto nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, jo daromą žalą bei kitas aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).
I. C. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, jog nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
I. C. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimus, anksčiau nebuvo teistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, kitų jį neigiamai charakterizuojančių aplinkybių nenustatyta, Psichoneurologinio ir narkologinio gydymo įskaitoje neregistruotas, duomenų, kad turėtų psichinės sveikatos sutrikimų nenustatyta, todėl galėjo suvokti ir valdyti savo veiksmus. Šiuo metu yra bedarbis, registruotas darbo biržoje, yra jauno amžiaus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, atlygino Valstybinei ligonių kasai už nukentėjusiojo gydymą patirtas išlaidas. Aptartų aplinkybių visuma rodo, kad I. C. nėra linkęs nusikalsti, sistemingai pažeidinėti įstatymus, nėra itin pavojingas visuomenei, todėl bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu gali būti pasiekti jam paskyrus BK 138 str. 1 d. sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – laisvės apribojimą.
Vadovaujantis BK 66 str., BPK 140 str. 9 d. į bausmės laiką įskaičiuotinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2015-07-02 iki 2015-07-03 (1 t., b. l. 156-158), taikant BK 65 str. 1 d., 1 p. b) pp., taisyklę, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2).
2015-07-03 nutarimu I. C. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendis įsiteisės, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.
Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis V. B. pareiškė civilinį ieškinį 10 000 eurų neturtinei ir 175,20 eurų turtinei žalai atlyginti, kurią prašo priteisti iš kaltinamojo.
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
V. B. prašo iš I. C. priteisti 175,20 eurų turtinei žalai, patirtai dėl šio asmens nusikalstamų veiksmų, atlyginti. Nurodo, kad įvykio metu buvo sugadinti jo vilkėti rūbai – džinsinės kelnės (50 EUR vertės) ir marškinėliai (25 EUR vertės), dėl ko jie yra netinkami dėvėti. Be to, pirko medikamentus, papildus, pagerintą maistą, vykdamas pas gydytojus, patyrė išlaidas transportui.
Byloje ant prie civilinio ieškinio pateiktose fotonuotraukose užfiksuotų džinsų ir marškinėlių (1 t., b. l. 46-47) matyti dėmės. Byloje nustatyta, kad V. B. dėl I. C. veiksmų buvo sužalota nosis, jam bėgo kraujas, tai patvirtino ir liudytojos P. S. parodymai, kad įvykio vietoje ji matė kraujo. Tuo remiantis, akivaizdu, jog rūbai buvo sugadinti krauju, o jį pašalinti yra itin sunku, todėl rūbai yra netinkami dėvėti. Duomenų, kad sugadintų rūbų vertė neatitinka rinkos kainų, nėra.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – CK) jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Šiuo atveju nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos sugrąžinimui būtinos išlaidos) (CK 6.283 straipsnio 1, 2 dalys).
Dėl patirto sužalojimo V. B. buvo skirtas medikamentinis gydymas, buvo reikalingos kitos žaizdos priežiūros piemonės, maisto papildai, 2015-07-27 jis buvo operuotas, paskirtas ambulatorinis stebėjimas (1 t., b. l. 36-40), taigi, nukentėjusysis turėjo lankytis pas gydytojus, dėl ko turėjo išlaidų transportui. Nors nukentėjusysis tik dalį išlaidų pagrindė mokėjimo dokumentais, tačiau prašomos priteisti 100,20 EUR išlaidos nėra nepagrįstai užaukštintos, jos yra pakankamai realios, susijusios su padarinių šalinimu ir neprieštarauja protingumo, teisingumo, sąžiningumo principams.
Atsižvelgiant į aptartas nuostatas, civilinis ieškinys šioje dalyje pripažintinas teisėtu, pagrįstu, žala nėra atlyginta, ji padaryta neteisėtais tyčiniais kaltinamojo veiksmais, todėl žala priteistina (BPK 115 str. 1 d.).
„Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajam išmokėjo draudimo išmoką už nosies lūžį, tačiau ši išmoka buvo sumokėta dėl patirtos traumos, o neatlyginant patirtus nuostolius dėl traumos gydymo. Be to, draudimo sutartį buvo sudariusi ir įmokas mokėjo nukentėjusiojo motina, drausdama V. B. nuo nelaimingų atsitikimų, o ne kaltinamasis, siekdamas apdrausti savo civilinę atsakomybę, taigi, ši draudiko išmokėta draudimo išmoka yra papildoma V. B. apsauga ir negali kompensuoti I. C. kaltais veiksmais padarytos žalos.
Taip pat V. B. prašo priteisti 10 000 EUR neturtinei žalai atlyginti. Šioje dalyje nukentėjusiojo ieškinys tenkintinas iš dalies.
Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, aiškindami ir taikydami neturtinės žalos nustatymo kriterijus, teismai turi atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.
Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur (500 Lt) iki 7240,50 Eur (25 000 Lt), tačiau įprastai priteisiama apie 2896,20 Eur (10 000 Lt) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012). Pavyzdžiui, bylose, kai nesunkus sveikatos sužalojimas, be kita ko, reiškiasi nosies kaulų lūžiu, priteisiamos įvarios, pvz.: kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-258-699/2015 – 579,24 Eur (2000 Lt), kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-136/2008 – 1158,48 Eur (4000 Lt), kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2012 – 2027,34 Eur (7000 Lt), kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-497/2011 – 2896,20 Eur (10 000 Lt) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-21-942/2016).
Specialisto išvadoje 2015-07-02 Nr. G1147/15(03) nurodyta, kad V. B. konstatuoti odos nubrozdinimai ir poodinė krausjosruva veide, pogleivinės kraujosruvos viršutinėje lūpoje su muštine žaizda jos srityje, kliniškai nustatytos muštinės žaizdos nosies srityje ir nosies kaulų skeveldrinis lūžimas su nežymiu poslinkiu. Dėl nosies kaulų lūžimo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b.l. 29-30, 31-32).
Akivaizdu, kad dėl smurtinių kaltinamojo veiksmų ir patirtų sužalojimų V. B. patyrė tam tikrų nepatogumų, emocinį diskomfortą, fizinių ir dvasinių išgyvenimų, jo gyvenimo kokybė suprastėjo, jam buvo daroma operacija, jis patyrė skausmą, privalėjo vartoti medikamentus. Dėl sužalotos nosies pakito jo išvaizda, kas, akivaizdu, turi įtakos jo bendravimui su aplinkiniais. Vis dėlto nukentėjusysis nepateikė įrodymų, kad jam yra sukelti neatstatomi sveikatos sutrikimai, kad yra neišnykstančių liekamųjų reiškinių, ar kad jo fizinė ar emocinė būklė šiuo metu būtų itin bloga. Dėl psichinių, psichologinių sukrėtimų jis į gydytojus nesikreipė. Nepateikė duomenų ir apie tai, kad dėl įvykio yra praradęs darbingumą ir būtent dėl išvaizdos jis negali dirbti savo mėgstamo darbo, tuo labiau, kad šiuo metu jis studijuoja. Nors nukentėjusysis tvirtino, kad jam būtina plastinė operacija, tačiau nepateikė duomenų, jog tokia operacija yra būtina. Atsižvelgtina ir į tai, kad nukentėjusysis įvykio metu taip pat buvo neblaivus, pats įsitraukė į muštynes, bandydamas nustumti kaltinamąjį nuo savo draugo, o ne iš karto kvietė policijos pareigūnų pagalbą, tad ir pats elgėsi neatsargiai ir neatsakingai.
Taigi, įvertinus šioje byloje nustatytų neturtinei žalai apskaičiuoti reikšmingų kriterijų visumą, formuojamą teismų praktiką, padaryto tyčinio nusikaltimo pobūdį, V. B. sukeltas pasekmes, tai, kad kaltinamasis nesidomėjo nukentėjusiojo sveikata, nesiekė išspręsti žalos atlyginimo klausimų, nepripažino savo kaltės, ją perkeldamas nukentėjusiajam, į tai, kad V. B. taip pat elgėsi neatsakingai, įsiveldamas į muštynes, bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, pripažintina, kad V. B. patirtos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 2 000 eurų.
Taip pat V. B. prašo priteisti jo išlaidas, patirtas dėl pasinaudojimo advokato teisine pagalba. Pagal BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Byloje yra pateikta sąskaita už teisines paslaugas, patvirtinanti, kad nukentėjusysis V. B. už advokato teisines paslaugas sumokėjo 600 Eur (2 t. b.l. 33). Advokatui Dainiui Mažyliui nukentėjusįjį V. B. procese leista atstovauti pagal 2015-07-31 nutarimą (1 t., b. l. 121-122), taigi advokatas procese dalyvauja beveik nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, pateikė civilinius ieškinius, atstovavo nukentėjusiojo interesus ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, apimtį, ikiteisminio tyrimo trukmę, teismo posėdžių skaičių ir jų trukmę, V. B. prašomos priteisti išlaidos už advokato pagalbą yra realios, teisingos ir pagrįstos, todėl pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo (BPK 104 str. 2 d.).
BPK 103 str. 1 d. 1 p. nurodo, kad proceso išlaidas, be kita ko, sudaro nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti. BPK 105 str. 1 d. nurodo, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Šiuo atveju iš teismo lėšų V. B. buvo apmokėtos jo patirtos kelionės išlaidos, kurias sudaro 42,54 EUR, dėl jo kelionės iš jo gyvenamosios vietos Pušaloto g. 65, Panevėžys į 2015-12-15 ir 2016-01-18 teismo posėdžius Palangos miesto apylinkės teisme, todėl šios išlaidos priteistinos iš kaltinamojo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-308 straipsniais,
nusprendė:
I. C. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir jam paskirti bausmę - 1 (vienerius) metus 4 (keturis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam V. B. padarytą 175,20 eurų turtinę žalą, bei per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Į bausmės laiką įskaičiuoti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2015-07-02 iki 2015-07-03, ir taikant BK 65 str. 1 d., 1 p. b) pp., taisyklę ir galutinę bausmę I. C. paskirti 1 (vienerius) metus 3 (tris) mėnesius 28 (dvidešimt aštuonias) dienas laisvės apribojimo, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam V. B. padarytą 175,20 eurų turtinę žalą, bei per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendis įsiteisės, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Iš I. C. priteisti V. B. 175,20 EUR (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus 20 ct) turtinei žalai atlyginti, 2 000 EUR (du tūkstančius eurus) neturtinės žalos atlyginimui bei 600 EUR (šešis šimtus eurų) proceso išlaidoms atlyginti.
Iš I. C. priteisti 42,54 EUR (keturiasdešimt du eurus 54 ct) proceso išlaidų valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą (įmokos kodas 5660).
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Palangos miesto apylinkės teismą.