Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2023-03-20 · Baudžiamoji byla Nr. T-340-486/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-03-20
Bylos Nr.
T-340-486/2023
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jeugenijuš Jaglinski
Nuteistasis
S. P.
Kategorijos
NuorašasTeikimas Nr. T-340-486/2023
Proceso Nr.1-10-1-01317-2012-0Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. kovo 20 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. vasario 2 d. nutarimo Nr. RV-25-415 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam S. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. P. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 4 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir paskirta 14 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmė pradžia 2012 m. lapkričio 1 d. Bausmės pabaiga 2026 m. lapkričio 1 d. Neatliktos bausmės dalis 2013 m. sausio 31 d., 3 metai 9 mėnesiai 1 diena.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. vasario 2 d. nutarimas dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam S. P. Komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimą pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksą 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Pristatomas jau 2 kartą.

Taip pat teisme gautas ir prokuratūros skundas, kuriame prokurorė prašo netvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023-02-02 nutarimo Nr. RV-25-415 dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam S. P.. Skunde nurodoma, kad S. P. pataisos procesas nėra baigtas, o nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų - jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, mano, kad nuteistasis turi skolų, menkas galimybes skolas išmokėti, pavartojus alkoholio galimas smurtinio elgesio pasireiškimas, pastarasis negeba įvertinti savo elgesio pasekmių, be to pastebėta ir darbinių nestabilumo momentų. Akcentuotas ir nusikaltimo sunkumas.

Motyvuojamoji dalis

Nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tvirtintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 360 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti. BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. BVK 83 straipsnyje yra nustatytos aplinkybės, kurioms esant lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų netaikomas. Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje palaipsniui formuojama ir įsivyrauja nuostata, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims. Todėl teismų praktikoje lygtinis paleidimas taikytas ir asmenims, kurie nebuvo itin drausmingi laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu ar atidėjus tokios bausmės vykdymą, t. y. ne kartą drausmine tvarka baustiems už pataisos įstaigoje padarytus vidaus taisyklių pažeidimus, padariusiems nusikaltimus bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, ar atliekant bausmę pataisos įstaigoje, tačiau laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu sugebėjusiems įrodyti, kad jų elgesys akivaizdžiai koreguojasi teigiama linkme (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-188-891/2021, 1S-149-851/2021, 1S-43-1053/2022, 1S-59-497/2022 ir kt.).

Spręsdamas klausimą dėl S. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos patvirtinimo, teismas atsižvelgia į tai, kad nuteistasis atitinka visas formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, 2/3 bausmės atliko 2022 m. kovo 1 d. Vis dėlto, formalių kriterijų atitikimas yra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vertintina ir materialioji lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlyga, įtvirtinta BVK 82 straipsnyje. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jeigu, įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, kaip šiuo atveju Komisija prašo BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, yra labai svarbu įvertinti tai, ar lygtinio paleidimo taikymas asmeniui, nebus prieštaringas visuomenės interesui, kuri visų pirma skiriant bausmę ir stengiamasi apsaugoti. Vertinamas, nuteistojo elgesys iki atliekant laisvės atėmimo bausmę ir laisvės atėmimo bausmės laikotarpiu, kas leistų įvertinti ar nuteistojo elgesys yra koreguojamas teigiama linkme.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad S. P. anksčiau neteistas. Bausmės atlikimo metu stengiasi kontroliuoti savo elgesį. Laisvės atėmimo bausmės metu S. P. 6 kartus skatintas už gerą elgesį, stropų darbą, drausmine tvarka nebaustas. Nuo 2022 m. rugsėjo 12 d. nuteistasis S. P. bausmę atlieka Vilniaus kalėjime atvirojo tipo bausmės atlikimo vietoje.

Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu nebaustas drausmine tvarka, šešis kartus skatintas, įgijo staliaus specialybę, dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, paleistas lygtinai bus įdarbintas, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, dengia finansinius įsipareigojimus. Nuteistasis per nustatytą laikotarpį įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos paskirtas rekomendacijas, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Šiuo atveju, nors nuteistasis buvo ne kartą skatintas, tačiau kaip jau minėta, jis taip pat ne kartą pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus ir visa tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Pagal „OASys“ metodiką S. P. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau taip pat išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Teismas įvertina ir tai, kad S. P. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus, sukėlusio negrįžtamas pasekmes (žmogaus mirtį), nusikaltimo padarymą (būdamas apsvaigęs nuo alkoholio), kas teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis iki 1996 metų vartodavo nesaikingai alkoholinius gėrimus, tačiau vėlesniu laikotarpiu nurodo, kad alkoholį vartodavo retai, t. y. į tris mėnesius vieną kartą stipresnius alkoholinius gėrimus draugų kompanijoje. Dažnesnį alkoholio vartojimą laisvėje lėmė netinkama draugų kompanija. Nusikalstamas elgesys, už kurį nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę buvo įvykdytas būnant apsvaigus nuo alkoholio buitinio konflikto metu prieš buvusį šeimos narį - buvusią sutuoktinę. Pakartotinio įvertinimo metu išryškėja, kad asmuo yra linkęs susikurti progas alkoholio vartojimui ir nurodo, jog bet kada gali nustoti jį vartoti, nes vartoja tik esant progai. Šiuo metu nemano, kad jam yra reikalinga specialistų pagalba, stebima žema motyvacija dalyvauti tiksliniuose prevencinio intervencinio pobūdžio užsiėmimuose. Nuteistasis iš dalies suvokia alkoholio vartojimo jam keliamas problemas, tačiau nelinkęs pripažinti, jog yra priklausomas nuo jo vartojimo. Kalbėdamas apie nusikalstamas veikas formaliai kaltę pripažįsta, tačiau siekia atrasti savo elgesį pateisinančių aplinkybių bei sumenkina savo nusikalstamas veikas lygindamas jas su kitais nusikaltimais. Analizuojant nusikaltimo aplinkybes ir pokalbio metu su nuteistuoju paaiškėja, kad nusikaltimo įvykdymo metu jis buvo apsvaigęs, todėl lengvai pasidavė provokacijoms, supyko bei negebėjo kontroliuoti nei savo emocijų, nei savo elgesio, todėl ir panaudojo smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu. Be to, stebima, jog nuteistojo elgesyje pasireiškė ir instrumentinės agresijos apraiškų, kaip būdas spręsti konfliktus, įrodyti savo tiesą. Šiuo metu geba iš dalies atpažinti priežastis paskatinusias jį nusikalsti, tačiau vengia jas analizuoti.

Vėlgi, palankiai vertintina tai, kad akivaizdu, kad nuteistasis S. P. suvokia, kad norėdamas prisitaikyti visuomenėje privalo laikytis nustatytų taisyklių bei įstatymų, bausmės atlikimo metu pademonstravo, kad geba tai daryti: šešis kartus skatintas. Be to, jo vertybinėms nuostatoms nėra būdingas aiškiai išreikštas asocialumas ar negatyvus nusiteikimas visuomenėje deklaruojamoms normoms. Be to, S. P. nuosekliai ir kryptingai planuoja savo išlaidas, bei pagal turimas galimybes dengia finansinius įsiskolinimus. PastebimasS. P. poreikis save realizuoti socialiai priimtinais būdais: dirbant, dengiant finansinius įsipareigojimus, užsiimant pozityvia veikla laisvalaikio metu.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sutinka su komisijos sprendimu taikyti nuteistajam S. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistojo žema nusikalstamo elgesio rizika, aukščiau išvardintų kitų aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Komisijos nutarime taikyti nuteistajam S. P. lygtinį paleidimą išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl komisijos nutarimas laikytinas teisėtu, pagrįstu ir yra tvirtinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. vasario 2 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam S. P., gimusiam (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas (parašas)Nuorašas tikrasTeisėjas Jeugenijuš Jaglinski