Vilniaus apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo atstovui Mantui Pakamaniui, atsakovei A. B. ir jos atstovui advokato padėjėjui Gediminui Lukaševičiui bei trečiajam asmeniui A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Luminor Bank AB ieškinį atsakovei A. B. dėl skolos priteisimo (trečiasis asmuo byloje – A. B.)

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

15. Byloje kilęs teisminis ginčas dėl įsipareigojimų pagal laidavimo sutartis kredito gavėjui tinkamai nevykdant kredito sutarčių (CK 6.76 – 6.89 str.).

16.1. 2005 m. balandžio 27 d. tarp Nordea Bank Finland Plc (ieškovas Luminor Bank AB yra teisių perėmėjas 2017-09-287 Verslo perleidimo sutarties pagrindu) ir A. B. pasirašyta Būsto kreditavimo sutartis Nr. BK 05/04/200J (Kredito sutartis Nr. 1) dėl 58 261 Eur paskolos iki 2003 m. balandžio 25 d. Kredito grąžinimas užtikrintas nekilnojamojo turto (butas adresu (duomenys neskelbtini)) įkeitimu.

16.2. Dėl Kredito sutarties Nr. 1 modifikavimo (sąlygų keitimo) Bankas ir kredito gavėjas yra sudarę papildomus susitarimus: 2009 m. gruodžio 24 d. Nr. BKP 09/12/16D (Kredito sutarties Nr. 2 refinansavimas 52 525,13 Eur sumai ir nauja redakcija); 2011 m. rugsėjo 2 d. Nr. BKP 11/09/13D (įkeistas papildomas nekilnojamasis turtas: 1,700 ha žemės sklypas ir 0,3800 ha žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini)).

16.3. 2005 m. balandžio 27 d. tarp Banko ir A. B. pasirašyta Kreditavimo (vartojimo) sutartis Nr. KK 05/04/204J (Kredito sutartis Nr. 2) dėl 28 985 Eur paskolos iki 2035 m. balandžio 25 d. Kredito grąžinimas užtikrintas nekilnojamojo turto (butas adresu (duomenys neskelbtini)) įkeitimu.

16.4. Dėl Kredito sutarties Nr. 2 modifikavimo (sąlygų keitimo) Bankas ir kredito gavėjas yra sudarę papildomus susitarimus: 2007 m. balandžio 12 d. Nr. KKP 07/04/129J (padidinta kredito suma iki 102 570,72 Eur, sumažinta marža nuo 2 proc. iki 1,5 proc.); 2011 m. rugsėjo 2 d. Nr. KKP 11/0912D (Kredito sutarties Nr. 2 nauja redakcija); 2012 m. rugsėjo 24 d. Nr. KKP 12/09/81D (susitarta dėl kredito grąžinimo atidėjimo ir dėl įkeisto turto draudimo).

16.5. 2005 m. balandžio 27 d. tarp Banko ir A. B. pasirašyta Laidavimo sutartis Nr. LBK 05/04/101J (Laidavimo sutartis Nr. 1) ir laidavimo sutartis Nr. LKK 05/04/100J (Laidavimo sutartis Nr. 2), kuriomis laiduotoja (A. B.) įsipareigojo kaip solidarusis skolininkas atsakyti visu savo turtu ir lėšomis bankui, jeigu kredito gavėjas (A. B.) neįvykdys visos prievolės ar jos dalies, laiku nesumokės su ja susijusių mokesčių ir/arba kitų įmokų pagal kreditavimo sutartis (Kreditavimo sutartis Nr.1 ir Kreditavimo sutartis Nr. 2).

16.6. 2013 m. gegužės 20 d. informavo kredito gavėję ir laiduotoją apie vienašalius kredito sutarčių nutraukimus kredito gavėjui sistemingai pažeidžiant mokėjimo prievolių vykdymo terminus.

16.7. 2013 m. spalio 31 d. Vilniaus m. 2-ojo notarų biuro notaras R. K., remdamasis Banko prašymu išdavė vykdomuosius įrašus Nr. 1-6568 ir Nr. 1-6569 dėl priverstinio išieškojimo iš skolininko A. B. ir subsidiariai iš A. B. atitinkamai: pagal Hipotekos lakštą (notarinio registro Nr. DT-567) 51 345,19 Eur, 719,45 Lt ir 16 proc. palūkanas nuo vykdomojo įrašo atlikimo iki visiško skolos išieškojimo dienos ir pagal Hipotekos lakštą (notarinio registro Nr. 3498) 51 345,19 Eur, 719,45 Eur ir 16 proc. palūkanas nuo vykdomojo įrašo atlikimo iki visiško skolos išieškojimo dienos.

16.8. 2014 m. sausio 2 d. Vilniaus m. 2-ojo notarų biuro notaras R. K., remdamasis Banko prašymu išdavė vykdomąjį įrašą Nr. 1-5 dėl priverstinio išieškojimo iš skolininko A. B. ir subsidiariai iš A. B. pagal Hipotekos lakštą (notarinio registro Nr. 3497) 97 038,53 Eur, 1 031,99 Lt ir 16 proc. palūkanas nuo vykdomojo įrašo atlikimo iki visiško skolos išieškojimo dienos

16.9. Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. 2YT-10014-877/2017 nutraukiant atsakovės ir trečiojo asmens santuoką bendru sutikimu patvirtinta solidariosios laiduotojos prievolė Bankui.

17. Atsakovė nesutikimą su jai reiškiamu reikalavimu grindžia: ieškinio senaties terminu (CK 6.88 str. 1 d.), laidavimo pasibaigimu (CK 6.87 str. 4 d.), neįrodytu skolos dydžiu, netinkamai apskaičiuotomis palūkanomis, bendros prievolės vertinimu (atsakovė nurodo pagal Hipotekos lakštus esanti atsakinga ne solidariai, o subsidiariai) ir kredito gavėjo bankroto byloje Banko pareikšto kreditorinio reikalavimo ir šioje byloje atsakovei reiškiamo reikalavimo santykio vertinimu.

18. Laidavimo teisinius santykius reglamentuoja CK šeštosios knygos V skyriaus (Prievolių įvykdymo užtikrinimas) antrasis skirsnis. Laidavimo sutarties samprata apibrėžta CK 6.76 straipsnyje - laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laidavimas yra papildoma (šalutinė) prievolė. Kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas. Laidavimo sutartimi laiduotojas prisiima pareigą kito asmens (skolininko) kreditoriui, o šis įgyja papildomą reikalavimo teisę savo pradinės reikalavimo teisės, susijusios tik su skolininku, atžvilgiu. Pagal laidavimo sutartį laiduotojas įgyja pareigą įvykdyti laidavimu užtikrintą prievolę, kai skolininkas jos neįvykdo ar tai padaro netinkamai, o kreditorius – teisę reikalauti, kad laiduotojas atliktų šią savo pareigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Taigi, tuo atveju, jei nėra įvykdoma arba yra netinkamai įvykdoma prievolė, kurios tinkamas įvykdymas yra užtikrintas laidavimu, kreditorius įgyja teisę nukreipti išieškojimą į du asmenis – skolininką, neįvykdžiusį (netinkamai įvykdžiusi) sutarties, ir laiduotoją, įsipareigojusi atsakyti prievolės neįvykdymo atveju.

Dėl reikalavimo termino

19. Atsakovė prašo taikyti CK 6.88 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą terminą kreditoriaus reikalavimui pareikšti. Nurodo, kad Bankas reikalavimą jai pareiškė praėjus daugiau nei trims mėnesiams po kredito sutarčių nutraukimo, tokiu būdu praleido ieškinio senaties terminą, kas sudaro savarankišką pagrindą ieškinį atmesti.

20. CK 6.88 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio.

21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo formuojamoje praktikoje yra ne kartą pasisakęs, kad CK nedraudžiama šalių susitarimu pakeisti CK 6.88 nurodytus terminus. Kai skolininkas nustatytu terminu prievolės neįvykdė, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško prievolės įvykdymo, tai CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas. Tokia laidavimo sutartyje nustatyta sąlyga neprieštarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir šalių dispozityvumo principą, sutarties šalims sukuria atitinkamas teises ir pareigas (CK 1.136 str., 6.3 str., 6.70 str. 1 d., 6.156 str. 4 ir 5 d.). Be to, laidavimo galiojimo iki visiško užtikrintos prievolės įvykdymo nustatymas atitinka laidavimo kaip akcesorinės (papildomos, šalutinės ir nuo pagrindinės prievolės priklausančios) prievolės pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-261/2009; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2011; 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2012; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015; 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-467-611/2015; kt.).

22. Laidavimo sutartimis (Laidavimo sutarties Nr. 1 3.3 punktas ir Laidavimo sutarties Nr. 2 3.3 punktas) laiduotoja ir Bankas aiškiai ir nedviprasmiškai sulygo, kad laidavimas galioja iki visiško prievolių įvykdymo Bankui pagal kreditavimo sutartis, įskaitant, bet neapsiribojant kredito grąžinimu, kredito palūkanų, įsipareigojimų nevykdymo palūkanų sumokėjimu, nuostolių atlyginimu ar padidėjusių Banko kaštų atlyginimu, todėl CK 6.88 straipsnio 1 dalis bei joje nurodytas 3 mėnesių terminas ieškiniui pareikšti šiuo atveju netaikytinas.

Dėl laidavimo pabaigos CK 6.87 straipsnio 4 dalies pagrindu

23. CK 6.87 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad laidavimas baigiasi, jeigu iš esmės pasikeičia prievolė ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėja jo atsakomybė arba atsiranda kitos laiduotojui nepalankios pasekmės, išskyrus atvejus, kai laidavimo sutartis numato ką kita.

24. Teisminio nagrinėjimo metu atsakovė nurodė, kad dėl ginčo kredito sutarčių tarp Banko ir trečiojo asmens buvo sudaryti papildomi susitarimai, kurių ji nėra pasirašiusi, todėl jos laidavimas yra pasibaigęs.

25. Pastaroji atsakovės pozicija vertintina kaip absoliučiai nepagrįsta ir visiškai paneigta byloje esančiais objektyviais duomenimis. Viena vertus, tiek Laidavimo sutarties Nr. 1, tiek ir Laidavimo sutarties Nr. 2 2.6 punktuose yra įtvirtinta Banko ir atsakovės suderinta sąlyga, kad laiduotoja (šiuo atveju atsakovė) sutinka ir neprieštarauja tam, kad kreditavimo sutartys būtų pakeistos ar papildytos be jos sutikimo ar informavimo ir net tuo atveju, jei tokio pakeitimo ar papildymo pasėkoje prievolė iš esmės pasikeistų ir dėl to padidėtų laiduotojos atsakomybė ar atsirastų kitokios jai nepalankios pasekmės, laidavimo sutartys nepasibaigs ir galios toliau (išskyrus kredito sumos padidinimą ir/arba kredito laikotarpio pailginimą pagal kreditavimo sutartis, kuomet turi būti gautas rašytinis laiduotojos sutikimas). Laiduotoja pareiškė tai suprantanti ir nereikšianti jokių prieštaravimų dėl to. Nustatyta, kad 2011 m. rugsėjo 2 d. papildomu susitarimu Nr. KKP 11/09/12D prie 2005 m. balandžio 27 d. kreditavimo sutarties Nr. KK/04/204J buvo padidinta kredito suma. Kredito sutarties Nr. 2 terminas nei pastaruoju, nei vėlesniu 2012 m. rugsėjo 24 d. papildomu susitarimu Nr. KKP 12/09/81D ilginamas nebuvo. O 2009 m. gruodžio 24 d. papildomu susitarimu Nr. BKP 09/12/16D prie 2005 m. balandžio 27 d. būsto kreditavimo sutarties Nr. BK 05/04/200J ir 2001 m. rugsėjo 2 d. papildomu susitarimu Nr. BKPO 11/09/13D prie 2005 m. balandžio 27 d. būsto kreditavimo sutarties Nr. BK 05/04/200J nebuvo nei didinama Kreditavimo sutarties Nr. 1 kredito suma, nei ilginamas laikotarpis, todėl laiduotojos sutikimas nebuvo reikalingas. Svarbu pabrėžti, kad atsakovė yra pasirašiusi 2011 m. rugsėjo 2 d. papildomą susitarimą Nr. KKP 11/09/12D prie 2005 m. balandžio 27 d. kreditavimo sutarties Nr. KK/04/204J, kuriuo buvo padidinta kredito suma. Pasirašydama šį papildomą susitarimą A. B. nurodė sutinkanti, jog A. B. sudarytų aptariamą susitarimą, taip pat nurodė su papildomo susitarimo sąlygomis susipažinusi ir joms neprieštaraujanti. Tai pagrįstai galima vertinti laiduotojos sutikimu CK 6.87 straipsnio 4 dalies taikymo prasme. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors dėl kitų papildomų susitarimų prie Kredito sutarties Nr. 1 ir Kredito sutarties Nr. 2 laiduotoja sutikimo ir neprivalėjo duoti ir tai neturėjo ir negalėjo turėti įtakos laidavimo galiojimui (laidavimo sutarčių 2.6 p., CK 6.87 str. 4 d.), tačiau su visų papildomų susitarimų turiniu atsakovė yra susipažinusi ir tai patvirtina jos parašai, dėl kurių autentiškumo ginčo nėra.

26. Apibendrinant konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo išvadai, kad atsakovės laidavimas pagal Kredito sutartį Nr. 1 ir Kredito sutartį Nr. 2 yra pasibaigęs.

Dėl bendrosios prievolės vertinimo ir Banko pareikšto kreditorinio reikalavimo kredito gavėjo bankroto byloje

27. Atsakovės teigimu, ji, remiantis Hipotekos lakštais ir vykdomaisiais įrašai, laikytina ne solidaria, o subsidiaria skolininke prieš Banką 148 383,72 Eur sumai.

28. Pagal CK 6.81 straipsnio 1 dalį, skolininkui neįvykdžius prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų sumokėjimą), o 3 dalyje – kad bendrai laidavę asmenys atsako kreditoriui solidariai. Vis dėlto, nors pagal bendrą CK 6.81 straipsnyje išdėstytą taisyklę, laidavimo prievolė yra solidarioji, aptariamose CK nuostatose taip pat yra nurodyta, kad šalys sutartyje gali nustatyti ir kitokį laiduotojo ir pagrindinio skolininko atsakomybės santykį. Tai reiškia, kad jos gali susitarti, jog laiduotojo prievolė kreditoriui yra, pavyzdžiui, subsidiari, t. y. jis turi atsakyti kaip papildomas skolininkas, jei kreditoriui nepavyksta patenkinti visų savo reikalavimų iš pagrindinio skolininko turto.

29. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste aktualios yra laidavimo sutarčių (Laidavimo sutarties Nr. 1 ir Laidavimo sutartis Nr. 2) 1 dalies nuostatos, kuriose Bankas ir laiduotoja susitarė, kad dėl laiduotojos įsipareigojimo solidariai atsakyti prieš Banką visu savo turtu ir lėšomis jeigu kredito gavėjas neįvykdys savo prievolės ar jos dalies, laiku nesumokės su ja susijusių mokesčių ir / arba kitų įmokų pagal kreditavimo sutartį su visais vėlesniais jos papildymais ir pakeitimais. Laiduotoja įsipareigojo atsakyti ta pačia apimtimi kaip ir kredito gavėjas už kredito grąžinimą, palūkanų, įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, papildomų palūkanų sumokėjimą, kitų kredito gavėjo mokėjimo įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartis įvykdymą ir nuostolių atlyginimą. Šios laidavimo sutarčių sąlygos leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad šalys nėra susitarusios dėl subsidiaraus laiduotojos atsakomybės santykio, todėl šiuo atveju taikytina solidarioji atsakovės atsakomybė.

30. Pagal CK 6.6 straipsnio 4 dalį, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė (CK 6.6 str. 6 d.). Ir tik jeigu solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 str. 7 d.).

31. Vadovaujantis CK 6.80 straipsnio 2 dalimi, laiduotojas turi teisę reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą, išskyrus atvejus, kai laiduotojas šios teisės yra aiškiai atsisakęs. Tačiau ši taisyklė nėra taikoma, jeigu pagrindinio skolininko ir laiduotojo atsakomybė kreditoriui yra solidarioji (CK 6.81 str. 1 d.). Esant solidariajai laiduotojo pareigai, laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 str. 2 d.), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.) (žr. minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).

32. Byloje nėra jokių duomenų, sudarančių pagrindą vertinti, kad atsakovė, sudarydama laidavimo sutartis, suklydo dėl jų sąlygų turinio ir nesuprato aptariamos nuostatos reikšmės. Laidavimo sutarčių sąlygos dėl atsakovų prievolių solidarumo nėra išdėstytos dviprasmiškai ir klaidinančiai, jose aiškiai nurodyta, kokia tvarka ir apimtimi atsakovė turės atsakyti Bankui, jeigu trečiasis asmuo neįvykdys finansinių įsipareigojimų pagal kredito sutartį.

33. Laikytinas nepagrįsta atsakovės pozicija, kad Bankui pareiškus kreditorinį reikalavimą trečiojo asmens bankroto byloje, jis negali reikalauti tokios pat sumos iš laiduotojos. Kasacinis teismas, aiškindamas laidavimo ir įkeitimo santykį, yra nurodęs, kad hipoteka ir laidavimas, kaip sutartinių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai, taikomi pagal įstatymų normose ir civilinių teisinių santykių subjektų sutartyse nustatytas jų taikymo sąlygas. CK normos šiuos prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus reglamentuoja netapačiai, tačiau jų vieno kitam nepriešina, neįtvirtina jų tarpusavio konkurencijos. Esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip. Hipotekos kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas, kaip solidarusis bendraskolis, vykdytų turimą solidariąją prievolę, yra saistoma jam neįvykdyto skolinio įsipareigojimo dydžio ir nesaistoma kreditoriaus galimybės gauti reikalavimo (jo dalies) patenkinimą iš įkeisto daikto. Tais atvejais, kai prievolė užtikrinta dviem užtikrinimo būdais – hipoteka ir laidavimu, o laidavimo sutartyje nėra nustatytas laiduotojo atsakomybės subsidiarumas, kreditorius turi teisę pasirinkti, kokiu būdu įgyvendinti savo turtinę teisę ir į ką nukreipti išieškojimą. Kreditoriui pasirinkus reikalauti skolos iš laiduotojo, šis privalo sąžiningai vykdyti savo sutartinę prievolę, o jam atsisakius tai daryti, kreditorius turi teisę kreiptis į teismą gindamas savo pažeistas teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-219/2019).

Dėl skolos dydžio ir palūkanų

34. Atsakovė nurodo, kad ieškovas tinkamai nepagrindė skolos dydžio, Banko pateiktos pažymos nepagrįstos pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais, neįrodyti jas pasirašiusios S. J. įgaliojimai, neteisingai paskaičiuotos palūkanos, apskaičiuojant palūkanas nuo palūkanų.

35. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste svarbu pažymėti, kad ginčo tarp proceso šalių dėl negrąžinto kredito sumos ir už jį apskaičiuotų mokėtinų palūkanų (pelno palūkanos) dydžio ir sumos iš esmės nėra.

36. Atsakovė nesutinka su kompensuojamųjų palūkanų apskaičiavimu. Nurodo, kad Bankas neįrodė patyręs tokio dydžio nuostolius.

43. Byloje nenustačius, kad dėl aptariamos prievolės neįvykdymo kaltas būtų Bankas, nėra pagrindo skolininko ir / arba laiduotojos atsakomybę sumažinti ir, juolab, nuo atsakomybės visiškai atleisti (CK 6.259 str.1 d.).

Dėl kitų sumų

44. Ieškiniu reikalaujama, be kita ko, priteisti iš atsakovės ir 422,85 Eur nesumokėto turto draudimo mokesčio ir skolos išieškojimo išlaidas – 1 661,81 Eur. Jokių argumentų atsiliepime į ieškinį atsakovė dėl šių sumų nepateikė.

45. Pagal Kredito sutartį Nr. 1 su vėlesniais jos pakeitimais prievolės įvykdymo užtikrinimui įkeistas turtas turėjo būti draudžiamas iki pat visiško prievolių pagal šią sutartį įvykdymo, jei kredito gavėjas (tretysis asmuo) sutartyje nustatytais terminais negrąžina kredito, palūkanų ar neatlieka kitų mokėjimų Bankui pagal sutartį (2011-09-02 susitarimo Nr. BKO 11/09/13D prie 2005 m. balandžio 27 d. būsto kreditavimo sutarties Nr. BK05/04/2020J Bendrosios dalies 6.1.2 p.). Reikalaujamą turto draudimo įmokų sumą (422,85 Eur) detalizuoja ir pagrindžia Seesam Insurance AS Lietuvos filialo 2018 m. rugpjūčio 21 d. pranešimas apie gautas draudimo įmokas.

46. Ieškovas nurodo dėl skolos išieškojimo pagal Kredito sutartį Nr. 2 patyręs 1 047,24 Eur išlaidų, o pagal Kredito sutartį Nr. 1 – 614,57 Eur išlaidų. Išlaidas pagrindžia į bylą pateikti duomenys - notaro R. Kirklio PVM sąskaitos faktūros (2013-10-31 serija NRK Nr. 2346, 2013-10-31 serija NRK Nr. 2347 ir 2014-01-02 serija NRK Nr. 2501), NORDEA mokėjimo nurodymai (2013-11-14 Nr. 28421 ir 2014-01-17 Nr. 29229) bei antstolio I. Gaidelio 2014 m. sausio 16 d. PVM sąskaita faktūra serija BIG Nr. 1400004 ir NORDEA 2014 m. sausio 23 d. mokėjimo nurodymas Nr. 29286.

47. Nustatytos aplinkybės leidžia ieškovo reikalavimą vertinti kaip tinkamai pagrįstą, todėl tenkintiną.

Dėl trečiojo asmens A. B. argumentų

48. Teisminio nagrinėjimo metu tretysis asmuo A. B. laikėsi pozicijos, kad skola Bankui susidarė pastarajam nebendradarbiaujant ir taip didinant įsiskolinimą. Vertinant šį argumentą atkreiptinas dėmesys, kad A. B., siekdamas fizinio asmens bankroto bylos jam iškėlimo, pats yra nurodęs Bankui susidariusį 257 687,089 Eur įsiskolinimą (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2FB-674-925/2019). Minėtoje civilinėje byloje yra patvirtintas Banko 260 282,63 Eur dydžio finansinis reikalavimas A. B.. Į nagrinėjamą bylą nėra pateikta jokių objektyvių duomenų apie teisminius ginčus tarp Banko ir skolininko nei dėl neįvykdytų įsipareigojimų dydžio, nei dėl kreditavimo sutarčių nutraukimo teisėtumo / neteisėtumo, todėl trečiojo asmens argumentai nagrinėjamų aplinkybių dėl laidavimo kontekste vertintini, kaip nelemiantys kitokių, nei anksčiau šiame teismo sprendime, padarytų išvadų. Be to, trečiojo asmens argumentus dėl Banko nebendradarbiavimo vykdant kredito sutartis paneigia byloje pateikti papildomi susitarimai prie kredito sutarčių, kuriais, skolininkui nevykdant (netinkamai vykdant įsipareigojimus) kredito sutartys buvo modifikuojamos, atsižvelgiama į skolininko finansinę padėtį bei esamus įsipareigojimus, kiekvieną naują papildomą susitarimą sudarant įvertinus skolininko poreikius ir galimybes per sutartyje nustatytą terminą grąžinti visą kredito sumą.

Dėl procesinių palūkanų

49. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Vadovaujantis šiomis įstatymo nuostatomis tekintinas ir ieškovo reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

50. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str.1 d.).

51. Ieškinį patenkinus ieškovas įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų kompensavimą. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, jog ieškovas teikdamas ieškinį yra sumokėjęs 2 908 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str.) ir patyręs 1 002,24 Eur atstovavimo išlaidų (CPK 98 str., 2018-09-04 PVM sąskaita faktūra NJORD Nr. 18-0690, Klientui suteiktų teisinių paslaugų 2018-09-04 ataskaita ir 2018-09-14 mokėjimo išrašas). Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra tinkamai pagrįstos, atitinka įstatyme (CPK 80 str.) ir Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus nustatytus kriterijus ir dydžius, todėl jos ieškovo naudai priteistinos iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.79 – 6.89 straipsniais ir Civilinio proceso kodekso 93, 96, 98, 268, 270, 307 straipsniais teismas

nusprendžia:

ieškovo Luminor Bank AB (j. a. k. 112029270) ieškinį atsakovei A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) patenkinti.

Priteisti Luminor Bank AB (j. a. k. 112029270) iš atsakovės A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 252 682,42 Eur (du šimtus penkiasdešimt du tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt du eurus ir 42 centus) skolos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (252 682,42 Eur) nuo bylos iškėlimo dienos (2018-09-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 910,24 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus dešimt eurų ir 24 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Šis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos teismą.