Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Z. S. (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Z. S. patikslintą ieškinį atsakovams V. S., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriui, trečiasis asmuo B. Z., dėl žemės sklypo ribų nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė ieškiniu prašė nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ribas taip: „Palei kelią Šilalė-Didkiemis nuo taško 3 iki taško 4 - 18,27 m., nuo taško 4 iki taško 5 - 18,85 m., nuo taško 5 iki taško 6 - 4,40 m., palikus kelią su B. Z. priklausančia žemės sklypo riba, palei kelią nuo taško 6 iki taško 7- 249,70 m, gale lauko palei mišką, nuo taško 7 iki taško 1- 63,04 m., nuo taško 1 iki taško 2, riboje su V. S. priklausančiu žemės sklypu, 40,99 m., nuo taško 2 iki taško 3, ribojantis su V. S. priklausančiu žemės sklypu, -264,99 m., taip pat nustatyti, kad palei kraštą tarp taškų 3-6 yra 6 m. kelias, o tarp taškų 6-7, besiribojančių su B. Z. priklausančiu žemės sklypu yra 5 m. pločio kelias, taip, kaip nurodyta UAB „Žemės matas“ 2015-05-11 žemės sklypo schemoje“. Taip pat prašė priteisti iš atsakovų jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 1999-08-23 dovanojimo sutarties Nr. 2-3013 pagrindu ji savo asmeninėn nuosavybėn įgijo 1,1400 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas šiaurinėje sklypo pusėje ribojasi su B. Z. priklausančiu žemės sklypu, o tarp šių žemės sklypų visada buvo kelias. Ginčas kyla dėl šio kelio sugrąžinimo, kadangi kelias matyti visuose planuose, planuose visur tebežymimas, bet realiai matuojama šį kelią išmetant ir perkeliant ribas, kurios kertasi su atsakovei V. S. priklausančio žemės sklypo ribomis. Taip pat iš atsakovės V. S. pateiktų dokumentų matyti, kad V. S. skirtas 0,9000 ha žemės sklypas, toks sklypo plotas įregistruotas ir VĮ Registrų centre. Kai buvo pradėti vykdyti kadastriniai matavimai, jos žemės sklypo ribos buvo perkeltos į jai, ieškovei, priklausantį žemės sklypą ir visiškai nebeatitinka tų žemės sklypo ribų, kurios buvo nustatytos 2004-11-17 žemės sklypo abrisu bei ribų paženklinimu. Matininkui pamatavus V. S. žemės sklypo ribas, jos žemės sklypas padidėjo iki 1,0400 ha. Atsakovė V. S. neleidžia nė vienai iš šalių atlikti kadastrinių matavimų ir galutinai suformuoti turimų žemės sklypų. Nustatant ribas turi būti nustatyta, jog atsakovei V. S. priklausančio žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos yra nuo D. K. priklausančio žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), riba yra 27 m palei kelią Šilalė–Didkiemis, kaip ir nurodyta šio žemės sklypo abrise, kituose matavimuose, ir atitiktų ieškinio reikalavimus. Juo labiau kad ginčo žemės sklypų ribos yra tokios, kokias ir reikalaujama nustatyti. Šis žemės sklypas (ginčytina jo dalis) yra ir buvo jos (ieškovės) visada naudojamas, jame pradėjo ekologinę žemdirbystę. Pagal ekologinius reikalavimus nuo gretutinio žemės sklypo, o būtent nuo V. S. priklausančio žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo paliktas pūdymas (apsauginė juosta), kuris išilgai lauko ėjo 5 m atstumu nuo minėto žemės sklypo ribos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šilutės rajono apylinkės teismas 2016-05-04 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš Z. S. 42,32 Eur už procesinių dokumentų įteikimą į valstybės biudžetą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Z. S. nuosavybės teise priklauso tik 1,1400 ha, o faktiškai naudojasi 1,2910 ha žemės plotu, nori įgyti teisę į esamą 0,09 ha viršplotį, prašo nustatyti ribas taip, kad prie jos žemės sklypo būtų prijungtas laisvos valstybinės žemės plotas Nr. 296 (apie 0,09 ha), kuris jai suteiktas laikinai naudotis. Ieškovė prašymo dėl įsiterpusio valstybinės žemės ploto pirkimo nėra pateikusi. Todėl darytina išvada, kad ieškovė, perkeldama riboženklius į atsakovės sklypą, savavališkai pati pasididino žemės plotą, kuriuo naudojasi. Ieškovė neturi teisinio pagrindo vadovaudamasi UAB „Žemės matas“ parengta žemės sklypų išsidėstymo schema reikalauti, kad teismas nustatytų kitas žemės sklypo ribas, nei jos įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Ieškovės reikalavimas nustatyti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), linijų ilgius pagal UAB „Žemės matas“ parengtą žemės sklypų išsidėstymo schemą (M 1:2000), prieštarauja Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 daliai, Taisyklių 11 punktui, Nuostatų 21 punktui, todėl patikslintas ieškinys nepagrįstas ir atmestas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-05-04 sprendimą ir priimti naują sprendimą – nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribas taip: „Palei kelią Šilalė-Didkiemis nuo taško 3 iki taško 4 - 18,27 m., nuo taško 4 iki taško 5 - 18,85 m., nuo taško 5 iki taško 6 - 4,40 m., palikus kelią su B. Z. priklausančia žemės sklypo riba, palei kelią nuo taško 6 iki taško 7- 249,70 m, gale lauko palei mišką, nuo taško 7 iki taško 1- 63,04 m., nuo taško 1 iki taško 2, riboje su V. S. priklausančiu žemės sklypu, 40,99 m., nuo taško 2 iki taško 3, ribojantis su V. S. priklausančiu žemės sklypu, -264,99 m., taip pat nustatyti, kad palei kraštą tarp taškų 3-6 yra 6 m. kelias, o tarp taškų 6-7, besiribojančių su B. Z. priklausančiu žemės sklypu yra 5 m. pločio kelias, taip, kaip nurodyta UAB „Žemės matas“ 2015-05-11 žemės sklypo schemoje“; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, kad ieškovė prašo nustatyti naujas žemės sklypo ribas ir nepagrįstai siekia įgyti viršplotį. Ieškovė prašo nustatyti jai priklausančio žemės sklypo, kuriuo naudojasi ir visada naudojosi, ribas, nes jos iš esamų dokumentų yra neaiškios. Nustačius žemės sklypo ribas, sklypo plotas nepadidėtų. Pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, kad ieškovės reikalavimas nustatyti žemės sklypo ribas pagal UAB „Žemės matas“ žemės sklypų išdėstymo schemą prieštarauja Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 daliai, Kadastro nuostatų 21 punktui, nes šios nuostatos reglamentuoja atvejus, kai žemės sklypų ribos yra aiškios ir tikslinamas tik žemės sklypo plotas. Nagrinėjamoje byloje yra priešingai, kadangi nėra žinomos aiškios sklypo ribos, todėl minėtos įstatymų nuostatos netaikytinos.Teismas priimdamas sprendimą neįvertino visų į bylą pateiktų įrodymų, kurie reikšmingi teisingam bylos išsprendimui, todėl atmesdamas ieškinį šalių ginčą paliko neišspręstą.Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė V. S. prašo atmesti apeliacinį skundą. Atsiliepime išdėstyti tokie argumentai: Pagal apeliantės pateiktą UAB „Žemės matas“ žemės sklypų išdėstymo schemą, atsiranda visiškai nauji riboženkliai, kas prieštarauja galiojantiems teisės aktams, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti nustatyti žemės sklypo ribas kitaip, nei jos įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Ieškovė įrodinėjo, kad neva tarp ginčo sklypų buvo kelias, todėl atkūrus kelią sumažėja ieškovės žemės sklypo plotas, todėl siekia perkelti savo sklypo ribas į atsakovei priklausantį žemės sklypą. Apklausti liudytojai patvirtino, jog tarp žemės sklypų niekada nebuvo kelio. Visi žemės sklypų savininkai į savo sklypus patekdavo per vienintelį įsukimą iš kelio Šilutė–Didkiemis. Ieškovė siekia nusistatyti kitas žemės sklypo ribas bei įgyti teisę į 0,09 ha valstybinės žemės plotą, tai yra įgyti viršplotį, kadangi sužinojo, jog jos nuomojamas 0,09 ha laisvos žemės fondo žemės plotas negali būti projektuojamas, nes yra mažesnis nei 0,10 ha, ir ieškovė šio žemės sklypo negalės privatizuoti.Atsakovė perkeldama riboženklius į atsakovei priklausantį žemės sklypą savavališkai pasididino žemės sklypo plotą, nors faktiškai nuosavybės teise jai priklauso tik 1,14 ha ploto žemės sklypas. Atsakovei nebuvo žinoma, kad atsakovės 2002-07-02 žemės sklypo plane ir abrise yra skirtingai nurodyti sklypo matmenys. Dėl šių klaidų ištaisymo atsakovė kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyrių, tačiau klaidos iki šiol neištaisytos. Atsakovė kreipėsi į UAB „Geolimbas“ dėl jai priklausančio žemės sklypo ribų nustatymo, buvo nustatyta, kad ieškovei savavališkai perkėlus riboženklius, atsakovei lieka naudotis tik 21,07 m vietoj 33 m. Kadastriniai matavimai nebuvo atlikti iki galo dėl prasidėjusio teisminio proceso. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyrius prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodyti tokie argumentai:Ieškovė ieškinyje patvirtino faktą, kad jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai nėra atlikti ir kadastrinių matavimų byla nebuvo pateikta Šilalės skyriui patikrai atlikti, todėl grįsti savo patikslintą ieškinį faktais, kad žemės sklypai persidengia, kurie nėra nustatyti jokiais rašytiniais įrodymais, nėra pagrindo.O. A. A. bendrai naudojamos asmeninio ūkio žemės masyvo planas bei 2011-12-27 UAB „Drava“ parengtas planas patvirtina, kad niekada nebuvo 5 m pločio kelio tarp ieškovės ir B. Z. žemės sklypų taip, kaip nurodyta UAB „Žemės matas“ 2015-05-11 žemės sklypo schemoje.Pateikta UAB „Žemės matas“ sklypų išsidėstymo schema parengta nesivadovaujant teritorijų planavimo dokumentu. Reikalavimas nustatyti žemės sklypo ribas pagal pateiktą sklypų išsidėstymo schemą prieštarauja Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 daliai, Taisyklių 11 punktui, Nuostatų 21 punktui. Ieškovė prašo nustatyti jos žemės sklypo ribą taip, kad prie jos žemės sklypo ribų būtų prijungtas laisvos valstybinės žemės plotas (0,09 ha), kuris buvo suteiktas ieškovei laikinai naudotis. Ieškovė pateikė paaiškinimą dėl apeliacinio skundo, jame nurodo, kad pagrindinis ginčas yra su atsakove V. S., nes ji siekia ieškovės žemės sklypo dalimi pasididinti savo žemės sklypą ir būtent ta žemės sklypo dalimi, kuri apsėta juodaisiais serbentais. Kadangi teismas net nenustatė, kokio dydžio žemės sklypais naudojasi šalys, negalėjo akcentuoti ir šių žemės sklypų ribų tikslumo. Prašė pridėti žemėlapio, atspausdinto iš VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro Paraiškų priėmimo informacinės sistemos, kopiją, išrašą iš deklaracijos dėl duomenų apie žemės ūkio naudmenis ir kitus plotus, nes tik jame matyti ieškovės deklaruojamo ir naudojamo žemės sklypo riba.Atsakovė V. S. pateikė atsiliepimą į paaiškinimą prie apeliacinio skundo, kuriame nurodė, kad su paaiškinimu pateikti nauji įrodymai nelaikytini naujais įrodymais, kadangi jie buvo ištirti pirmosios instancijos teisme. Ieškovė sąmoningai teismui nenurodo, kad naudojasi 1,2910 ha žemės plotu, taip siekdama įgyti jos žemės sklype esantį viršplotį. Pateikė prašymą pridėti papildomus įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės reikalavimas dėl žemės sklypo ribų nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo.Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 1,1400 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir 1,3477 ha ūkio paskirties žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriaus vedėjo 2014-04-22 įsakymu Nr. 33VĮ-(14.33.2.)-43 „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme“ leista laikinai naudotis laisvos valstybinės žemės fondo žemės plotu Nr. 296 (0,09 ha) (Žemės schema, 1 tomas, b. l. 8). Ieškovės žemės sklypas dešinėje pusėje ribojasi su atsakovei V. S. nuosavybės teise priklausančiu 0,9000 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini). Iš kairės pusės su ieškovės žemės sklypu ribojasi B. Z. nuosavybės teise priklausantis 1,0297 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė teigia, kad tarp ieškovės ir B. Z. žemės sklypo visada buvo 5 metrų pločio kelias, kuris yra panaikintas. Be to, ieškovė teigia, kad atsakovei V. S. pradėjus atlikti kadastrinius matavimus, atsakovės žemės sklypo ribos perkeltos į ieškovei priklausantį žemės sklypą. Esant šioms aplinkybėms, prašė nustatyti jos žemės sklypo ribas taip, kaip pavaizduota UAB „Žemės matas“ 2015-05-11 žemės sklypo schemoje (1 tomas, b. l. 26). Iš esmės ginčas šioje byloje kilo dėl ieškovės Z. Z. ir atsakovės V. S. žemės sklypų ribų nustatymo. Iš į bylą pateiktos ginčui teisme išspręsti ginčo žemės sklypų išsidėstymo schemos (2 tomas, b. l. 65) matyti, kad, nustatant žemės sklypo ribas vadovaujantis ieškovės pateikta UAB „Žemės matas“ 2015-05-11 žemės sklypo išsidėstymo schema ir UAB „Geolimbas“ 2014-12-17 atsakovės žemės sklypo schema, minėti žemės sklypai persidengia (1080 kv. m). Esant ginčui tarp žemės sklypų savininkų dėl sklypų ribų, žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietos ir jos konfigūracijos nustatymas yra teismui įstatymo suteiktos kompetencijos įgyvendinimas. Ją įgyvendinant būtina atsižvelgti į įstatyme (CK 4.45 straipsnio 1 dalis) įtvirtintų kriterijų, kurie visi yra reikšmingi, visetą. Kurio nors iš įstatyme įtvirtintų kriterijų visiškas nepaisymas reikštų netinkamą materialiosios teisės normos taikymą. Galimybė pakeisti žemės sklypų konfigūraciją reiškia, kad gali būti pakeistos sklypų formos (figūros), pavyzdžiui, iš keturkampio formos į šešiakampio arba kitokio daugiakampio formą. Civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo šalys), įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis), todėl jų teismui pateikiamuose žemės sklypų ribų nustatymo planuose turi būti atsižvelgiama į dokumentus, faktiškai valdomų sklypų ribas ir plotą bei juose esančius statinius, nuosavybės teise valdomų sklypų plotą, paisoma naudojimosi žeme racionalumo ir efektyvumo kriterijų, išlaikyta visų suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nustačius žemės sklypų ribą kitų asmenų teisės nebus pažeistos arba bus kuo mažiau apribotos. Ieškovas, siekiantis žemės sklypų ribų nustatymo, turi įrodyti, kad reikalaujama nustatyti sklypų riba atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra tinkamiausia, o kita šalis turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka pateikti kitokį sklypų ribos nustatymo variantą ir privalo jį pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010).Šios bylos reikalavimų nagrinėjimui aktualus Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtinti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai bei žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės. Nekilnojamųjų daiktų, registruojamų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre, kadastro duomenų nustatymą, jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas. Šio įstatymo 2 straipsnio 12 punkte pateikiama žemės sklypo plano sąvoka: žemės sklypo planas – pagal matavimus vietovėje Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka parengtas brėžinys, kuriame pažymimos žemės sklypo ribos ir kadastro duomenys. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymą įgyvendina ir šiuo metu aktualūs nagrinėjant klausimus, susijusius su žemės sklypų planų atitiktimi teisės aktų reikalavimams, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (toliau – ir Nuostatai) (patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534), kurie, inter alia, nustato reikalavimus nekilnojamojo daikto planų ir kadastro duomenų formai, turiniui ir jų parengimo tvarką (Nuostatų 1 punktas). Kadastro nuostatų 34 punkte įtvirtintas principinis reikalavimas nekilnojamojo daikto sklypo planams: jie turi būti parengti taip, kad naudojantis valstybinės koordinačių sistemos duomenimis būtų galima nustatyti nekilnojamojo daikto vietą Lietuvos Respublikos teritorijoje. Žemės sklypo plano turinys ir forma visais atvejais turi atitikti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų ir teisės aktų, į kuriuos jie nukreipia, nustatytus reikalavimus (Nuostatų 34, 35, 36.4 punktai). Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo veikla gali užsiimti tik kompetentingos valstybės institucijos išduotus kvalifikacinius pažymėjimus ir leidimus turintys asmenys (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnis). Pagal minėtus teisės aktus, žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo metu pirmiau turi būti nustatomos ir riboženkliais paženklinamos žemės sklypo ribos, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kuris yra neatskiriama Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis, atliekamos kitos procedūros ir tik po to parengiamas žemės sklypo planas. Taisyklių 11 punkte numatyta, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą.Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 4.45 straipsnio pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl sklypo ribų nustatymo gali būti laikomas tinkamu tik tuo atveju, kai sklypo ribų plane yra pavaizduoti visi su prašoma nustatyti riba besiribojantys žemės sklypai, nurodant šių sklypų plotą bei kitus CK 4.45 straipsnio taikymui reikšmingus duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011).Kaip jau buvo minėta anksčiau, ieškovės Z. S. žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotas tik atlikus preliminarius matavimus. Ieškovė patikslintame ieškinyje patvirtino faktą, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai nėra atlikti, kadastrinė byla nesuformuota. UAB „Žemės matas“ žemės sklypo schemoje nenurodyta, kokių dokumentų pagrindu buvo vadovautasi nustatant žemės sklypo ribas, jų ilgius, sklypo padėtį, nenurodytos gretimų žemės sklypų ribos, plotai. Byloje pateiktame ieškovės projekte, kuris yra tik schema, grafiškai pavaizduotos sklypo linijos, žyminčios sklypo ribas, tačiau nėra aišku, kokioje konkrečioje sklypo vietoje, ieškovės teigimu, sklypas dengiasi su atsakovės žemės sklypu, nėra pateikta matmenų, prie žemės sklypo kraštinių nurodyti skaičiai, iš kurių galima tik numanyti, jog jie reiškia sklypo matmenis. Esant šioms aplinkybėms bei anksčiau nurodytam teisiniam reglamentavimui, atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas padaryti išvadą, jog ieškovės pateikta žemės sklypo schema nėra parengta žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas.Esant šioms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės pateikta žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), schema neatitinka teisės aktų reikalavimų, todėl darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, jog jai nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas bei atsakovei V. S. priklausantis žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), persidengia. Atsakovės V. S. žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), iš dešinės besiribojantis su ieškovės žemės sklypu, suformuotas taip pat atliekant tik preliminarius matavimus. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad UAB „Geolimbas“ matininkas D. V. 2014-11-26 atliko žemės sklypo ribų paženklinimą ir pažymėjo riboženklių įtvirtinimo vietas bei surašė žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktą (2 tomas, b. l. 94), sudarė 2014-12-17 UAB „Geolimbas“ žemės sklypo situacijos brėžinį (2 tomas, b. l. 119). Minėtame žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte ieškovė atsisakė pasirašyti. Matininkas D. V. 2014-12-18 kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyrių dėl išvados dėl šio žemės sklypo ribų patikslinimo, kadangi po atliktų matavimų žemės sklypo plotas padidėjo ir skiriasi nuo projektinio sklypo ploto. Atsakovė V. S. atsiliepime į ieškinį patvirtino, jog dėl nagrinėjamo ginčo kadastriniai matavimai nebuvo atlikti. Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriaus atstovė atsiliepime į ieškovės ieškinį taip pat patvirtino faktą, kad atsakovės žemės sklypo kadastrinių matavimų bei sklypo kadastro duomenų bylos derinimo darbai nėra užbaigti, kadastriniai matavimai nepatvirtinti.Esant šių aplinkybių visumai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šalims neatlikus kadastrinių matavimų, kaip yra reglamentuota Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme, Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintuose Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose bei Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėse, kadastrinių matavimų pagrindu neparengus žemės sklypų planų, nėra pagrindo padaryti išvadą, kad ginčytinų sklypų ribos yra nėra aiškios, ginčo sklypai dengia vienas kitą.

Dėl UAB „Žemės matas“ žemės sklypo schemoje numatyto kelio tarp taškų 6 ir 7 (su B. Z. žemės sklypu)

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovės 1,1400 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), suformuotas atliekant preliminarius matavimus ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Minėtas žemės sklypas suformuotas Šilalės rajono Jucaičių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Tauragės apskrities viršininko 1999-12-16 įsakymu Nr. 2204. Šiame projekte kelio tarp šiuo metu ieškovės ir B. Z. žemės sklypo nuo kelio Šilalė– Didkiemis iki šiuo metu ieškovei nuosavybės teise priklausančio miško ūkio paskirties žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nėra numatyta. Iš į bylą pateikto žemėtvarkos projekto, patvirtinto 1999-12-16 Tauragės apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr. 2204, papildyto 2005-08-24 įsakymu Nr. V-1308, ištraukos matyti, kad kelias į ieškovės miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), numatytas kitoje vietoje, nei teigia ieškovė. Faktą, kad kelias numatytas kitoje vietoje, taip pat patvirtina miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų nustatymo metu nustatyti duomenys ir atlikus kadastrinius matavimus pateiktas šio žemės sklypo planas (1 tomas, b. l. 82). Iš šio žemės sklypo plano matyti, kad vidaus kelio tarp ieškovės ir B. Z. žemės sklypų nėra, kelias numatytas kitoje vietoje – tarp taškų 6 ir 7. Ieškovė šiame žemės sklypo plane pasirašė. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai kad B. Z. 1,0297 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Iš 2012-10-02 Žemės sklypo paženklinimo-parodymo akto Nr. 10-2-1 matyti, kad nustatant žemės sklypo ribas dalyvavo ieškovė kaip gretimo žemės sklypo savininkė, pasirašė žemės sklypo paženklinimo-parodymo aktą, pastabų neišreiškė (1 tomas, b. l. 120). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad gretimo sklypo savininkas arba jo įgaliotas asmuo, pasirašydami žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą ir nepareikšdami pastabų, šiuo veiksmu sukuria tam tikras civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Taip yra išreiškiamas sutikimas su tuo, kad akte nurodomas žemės sklypas paženklinamas teisingai ir yra nepažeidžiamos besiribojančio žemės sklypo savininko teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-622-421/2015). Taigi, ieškovė pasirašydama B. Z. žemės sklypo paženklinimo-parodymo akte sutiko, kad minėti sklypai ribojasi vienas su kitu. Be to, iš pateikto B. Z. priklausančio žemės sklypo plano nustatyta, kad atlikus kadastrinius matavimus, šis žemės sklypas ribojasi su ieškovei priklausančiu žemės sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir tarp šių sklypų kelio nėra. Ieškovė 1,1400 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgijo 1999-08-23 dovanojimo sutarties pagrindu iš O. A. A.. Šio žemės sklypo Bendrai naudojamo asmeninio ūkio žemės masyvo plane (2 tomas, b. l. 84) matyti, kad tarp B. Z. (tuo metu Č. Z.) žemės sklypo ir ieškovės žemės sklypo kelias taip pat nėra nurodytas. 2011-12-27 UAB „Drava“ ieškovės žemės sklypo plane, kuris parengtas vadovaujantis Jucaičių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Tauragės apskrities viršininko 1999-12-16 įsakymu, pagrindu, ieškovės minimo kelio nėra pavaizduota. Vienintelis kelias, su kuriuo ribojasi ieškovės žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra Šilalė– Didkiemis. Esant anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog tarp ieškovės žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir B. Z. žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kelio niekada nebuvo taip, kaip nurodyta UAB „Žemės matas“ žemės sklypo schemoje. Kadangi konstatuota, jog ieškovės žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), schema neatitinka teisės aktų reikalavimų, neatlikti abiejų šalių sklypų kadastriniai matavimai ir jų pagrindu neparengti sklypų planai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo nustatyti jai priklausančio žemės sklypo ribas pagal pateiktą žemės sklypo schemą. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliantės teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas bylos aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus (CPK 185 straipsnis), nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos. Atsakovė V. S. pateikė įrodymus apie patirtas 250 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą bei atsiliepimo į paaiškinimus dėl apeliacinio skundo parengimą, kurios priteistinos iš apeliantės Z. S..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

palikti nepakeistą Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. sprendimą.

Priteisti iš ieškovės Z. S. 250 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei V. S..