Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. L. teisių perėmėjos R. M. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-615-179/2015 pagal ieškovės A. L. teisių perėmėjos R. M. ieškinį atsakovui V. L. atnaujinus procesą civilinėje byloje Nr. 2-2369-292/2008 ir joje nutarties nutraukti bylą panaikinimo bei išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2002 m. gruodžio 16 d. tarp A. L. ir V. L. buvo sudaryta sutartis (t. 2, b. l. 3), patvirtinta notarės B. Z., pagal kurią A. L. perleido atsakovui V. L. 0,1275 ha žemės sklypą su jame esančiais statiniais: gyvenamuoju namu, kiemo statiniais, ūkiniu pastatu, esantį (duomenys neskelbtini), Alytuje, su sąlyga išlaikyti ją iki gyvos galvos (Sutarties 2 punktas). Sutartyje yra prierašas, kad A. L. dėl senatvės blogai pasirašo, todėl už ją pasirašė trečiasis asmuo A. J.. Perleistas turtas nekilnojamojo turto registre įregistruotas V. L. vardu.

2006 m. gruodžio 8 d. testamentu (t. 2, b. l. 26) A. L. visą jai priklausantį turtą paliko lygiomis dalimis J. E. ir R. M.. 2008 m. gegužės 29 d. teisme gautas A. L. ieškinys dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo, ieškinį argumentuojant tuo, jog atsakovas sutarties sąlygų nevykdo, neteikia jai išlaikymo, tinkamai ja nesirūpina. 2008 m. liepos 8 d. nutartimi A. L. prašymu byla nutraukta. 2011 m. gruodžio 19 d. A. L. nustatytas nuolatinės slaugos poreikis, 2011 m. gruodžio 28 d. A. L. mirė, būdama 94 m. amžiaus. Pagal 2012 m. sausio 30 d. liudijimą R. M. palikimą priėmė, J. E. atsisakius, paveldėjo visą po A. L. mirties likusį jai priklausiusį turtą.

2012 m. vasario 23 d. teisme gautas A. L. teisių perėmėjos R. M. (toliau pareiškėjos) prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje ir panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartį, kuria nutraukta byla, ieškinį tenkinti. Prašyme nurodyta, kad pareiškėja, susipažinusi su byla mano, kad 2008 m. liepos 4 d. prašyme dėl bylos nutraukimo nebuvo išreikšta A. L. tikroji valia.

2012 m. balandžio 3 d. nutartimi procesas civilinėje byloje Nr. 2-2369-292/2008 atnaujintas. Alytaus rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš R. M. 3 150 Lt bylinėjimosi išlaidų V. L. ir 130 Lt išlaidų valstybei. Ieškovės A. L. teisių perėmėja R. M. pateikė apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 16 d. sprendimo, kuriuo prašė sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kauno apygardos teismas 2014 m. balandžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-671-555/2014 Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą panaikino dėl esminių proceso teisės normų pažeidimo ir bylą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, atnaujinęs procesą, turėjo aiškinti tik nutarties, kuria priimtas atsisakymas nuo ieškinio teisėtumą, ir tik esant pagrindui spręsti dėl šio procesinio sprendimo teisėtumo, vertinti pareikšto ieškinio pagrįstumą. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesys į tai, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas proceso atnaujinimo pagrindas turėtų būti aiškintinas ir taikytinas kartu su CPK 365 straipsnio 1 dalimi, t. y. būtina nustatyti, ar priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) pažeidžia pareiškėjos teises ar įstatymų saugomus interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai.

Teismas, nustatęs, kad pareiškėjai įstatymas neva nesuteikė galimybės kreiptis dėl proceso atnaujinimo, t. y. kad egzistuoja CPK 137 str. 2 d. 8 p. nurodytas pagrindas, vadovaujantis CPK 370 str. 1 d. bei 137 str. 2 d. turėtų priimti kitą procesinį sprendimą -atsisakyti priimti pareiškėjos 2012-02-20 prašymą dėl proceso atnaujinimo, o ne nagrinėti bylą iš esmės ir spręsti dėl 2008-07-08 nutarties pagrįstumo ir teisėtumo. Pažymėtina, kad skundžiamos 2015-03-12 nutarties atžvilgiu toks teismo pažeidimas vertintinas jau ne kaip formalus, o kaip iš esmės pažeidžiantis pareiškėjos teises ir teisėtus interesus, nes atsisakymo priimti 2012-02-20 prašymą atnaujinti procesą teisinės pasekmės (CPK 137 str. 4 d.) visiškai kitokios, nei pareiškėjos 2012-02-20 prašymo panaikinti teismo 2008-07-08 nutartį atmetimo teisinės pasekmės (CPK 374 str.).Sprendžiant klausimą dėl 2008-07-08 teismo nutarties pagrįstumo bei teisėtumo būtina buvo nustatyti, kokia buvo ieškovės tikroji valia dėl 2002-12-16 sutarties nutraukimo ir dėl 2008-07-04 prašymo nutraukti bylą. Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir liudytojų parodymai, kuriais remiantis galima būtų nustatyti tikrąją ieškovės valią, iš esmės prieštarauja vieni kitiems. Atsakovas pateikė į bylą 2012-08-22 rašytinius, notaro patvirtintus, liudytojos O. M. pasirašytus parodymus (t. 3, b. 1. 123–124). Teisėjos D. K., priėmusios skundžiamą teismo 2008-07-08 nutartį priimti atsisakymą nuo ieškinio bei nutraukti bylą, ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai iš esmės skiriasi nuo liudytojos O. M. parodymų. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (ieškovės asmeniškai pasirašytas 2006-12-08 testamentas (t. 2, b. 1. 26); ieškovės asmeniškai pasirašyta 2008-05-11 teisinių paslaugų sutartis su advokatu (t. 2, b. 1. 10); ieškovės asmeniškai pasirašytas 2008-05-26 ieškinys atsakovui dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo civilinėje byloje Nr. 2-2369-292/2008 (t. 2, b. 1. 1–2) neabejotinai patvirtina, kokia buvo ieškovės tikroji valia dėl 2002-12-16 sutarties nutraukimo ir jos turto susigrąžinimo. Nei ginčo 2002-12-16 sutartis dėl išlaikymo iki gyvos galvos, nei ginčo 2008-07-08 prašymas nutraukti bylą nebuvo ieškovės asmeniškai pasirašyti, o visi aukščiau paminėti dokumentai, kurie liudija apie tikrąją ieškovės valią, buvo pasirašyti ieškovės asmeniškai. Ieškovė nebuvo gavusi teismo 2008-07-08 nutarties dėl bylos nutraukimo, teismo nutartį jos vardu neteisėtai gavo atsakovas ir ieškovei neperdavė, todėl ieškovei apie bylos nutraukimą nebuvo žinoma iki jos mirties (t. 2, b. 1. 20–21). Todėl 2002-12-16 sutartis dėl išlaikymo iki gyvos galvos ir ginčo 2008-07-08 prašymas nutraukti bylą neatspindi tikrosios ieškovės valios. Tikslu pašalinti šios bylos esminius prieštaravimus bei neabejotinai nustatyti tikrąją ieškovės valią dėl ieškinio atsisakymo ir 2002-12-16 sutarties nuginčijimo, teismo posėdžio metu pareiškėja pateikė teismui prašymą prijungti prie bylos bei teismo posėdžio metu pagarsinti ieškovės ir pareiškėjos 2006-10-17 pokalbio garso įrašą, kuris neabejotinai patvirtina, kokia buvo ieškovės tikroji valia dėl 2002-12-16 sutarties nutraukimo, tačiau teismas nepagrįstai atsisakė priimti šį svarbiausią įrodymą bei jį vertinti. Taip pat teismo posėdžio metu pareiškėja pateikė teismui prašymą išreikalauti iš Alytaus rajono apylinkės teismo jo buvusios darbuotojos - teismo posėdžių sekretorės O. M. rašysenos pavyzdžius tikslu nustatyti kas iš tikrųjų surašė 2008-07-04 prašymą nutraukti bylą, nes yra pagrindas manyti, jog prašymą surašė ne pati liudytoja O. M., o kitas asmuo. Tačiau teismas nepagrįstai nepatenkino ir šito pareiškėjos prašymo, kuris pašalintų visas abejones dėl 2008-07-04 prašymo nutraukti bylą surašymo aplinkybių. Teismas nesiėmė jokių veiksmų šiuos prieštaravimus pašalinti.Teismas grindžia savo atsisakymą patenkinti 2012-02-20 prašymo 2-ąjį reikalavimą, t. y. atsisakymą patenkinti prašymą atnaujinti procesą Alytaus rajono apylinkės teisme nutrauktos civilinės bylos Nr. 2-2369-292/2008 nagrinėjimą, iš esmės vien tik vienu įrodymu - 2015-01-22 Ekspertizės aktu. Tačiau ekspertizė nenustatė, kad 2008-07-04 prašymą atsisakyti ieškinio pasirašė ieškovė, nenustatė neabejotinai, kad paminėtą atsisakymą nuo ieškinio pasirašė kitas asmuo. Šiuo atveju ypatingą reikšmę turi kiti byloje esantys įrodymai, kurie galėtų nustatyti tikrąją ieškovės valią dėl atsisakymo nuo ieškinio. Teismas vienus įrodymus atsisakė priimti ir vertinti (2006-10-17 Garso įrašą bei jo stenogramą (t. 4, b. 1. 67–73)), kitus byloje esančius rašytinius įrodymus netyrė bei dėl jų nepasisakė (2006-12-08 Testamentą, 2008-05-11 Teisinių paslaugų sutartį su advokatu, 2008-05-26 ieškinį dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo), tuo pažeisdamas pareiškėjos teises bei įrodymų priėmimo, tyrimo bei vertinimo tvarką. Teismas turėjo vertinti naujai į bylą pateiktus įrodymus (ekspertizės aktą) kartu su pareiškėjos prašomu priimti bei vertinti 2006-10-17 ieškovės ir pareiškėjos pokalbio garso įrašu. Teismas faktiškai išnagrinėjo bylą iš esmės, bet nesilaikė nustatytos teismo posėdžio tvarkos, išsprendė ne dėl visų pareiškėjos prašymo reikalavimų bei priėmė netinkamą sprendimą, užkertantį pareiškėjai kelią nuginčyti 2002-12-16 sutartį. Kadangi byla buvo išspręsta iš esmės, teismas turėtų užbaigti bylą sprendimu, o ne nutartimi.

Pirmosios instancijos teismas pažeidė materialines teisės normas. Teismas padarė netinkamą išvadą, kad įstatymas šiuo atveju nesuteikė pareiškėjai galimybės kreiptis dėl proceso atnaujinimo. Neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytais pagrindais. CPK 48 straipsnio 1 dalis nustato, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Šiuo atveju teismo motyvas, kad „<...> mirus ieškovei materialinių teisių perėmėjos R. M. nebuvo pažeista ar ginčijama jos teisė arba įstatymų saugomas interesas, nes ji nebuvo proceso dalyviu turinti teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Bylos baigtis nepažeidžia pareiškėjos (ieškovės) R. M. teisių ar įstatymo saugomų interesų <...>“ yra nepagrįstas ir atmestinas. 2006-12-08 testamentu visą ieškovei priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų, iš ko besusidėtų ir kada beatsirastų jos vardu ateityje ieškovė paliko lygiomis dalimis pareiškėjai ir pareiškėjos seseriai J. E.. Atsakovo neteisėtais veiksmais buvo pažeistos ieškovės teisės ir įstatymų saugomi interesai. 2012-01-30 pareiškėja 2006-12-08 testamento pagrindu priėmė visą ieškovės palikimą, t. y. pareiškėja perėmė visas ieškovės teises ir pareigas. Teismas, motyvuodamas atsisakymą panaikinti 2008-07-08 nutartį, nurodo, kad pareiškėja gali teikti prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu, nes ginčo nutartimi nebuvo pažeista ar ginčijama pareiškėjos teisė arba įstatymų saugomas interesas, nes pareiškėja nebuvo proceso dalyviu turinti teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Tačiau pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti bylą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu po to, kai pareiškėja priėmė ieškovės palikimą ir tapo ieškovės teisių perėmėja, t. y. įgijo teisę tapti proceso šalimi. Po ieškovės mirties ir J. E. atsisakymo nuo palikimo (t. 2, b. 1. 43) pareiškėja tapo vienintele ieškovės turto paveldėtoja, kuri paveldėjo visą ieškovės turtą, kur jis bebūtų, iš ko besusidėtų ir kada beatsirastų jos vardu ateityje, bei įgijo teisę ginti ieškovės, ir tuo pačiu savo, pažeistas teises ir įstatymu saugomus interesus ir turi tiesioginį suinteresuotumą šios bylos baigtimi, nes ieškinio patenkinimo atveju ieškovės turtas, perleistas atsakovui ginčo sutartimi, atiteks pareiškėjai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2002 m. gruodžio 16 d. tarp A. L. ir V. L. buvo sudaryta išlaikymo iki gyvos galvos sutartis (t. 2, b. l. 3), kuria A. L. perleido atsakovui V. L. 0,1275 ha žemės sklypą su jame esančiais statiniais: gyvenamuoju namu, kiemo statiniais, ūkiniu pastatu, esantį (duomenys neskelbtini), Alytuje, su sąlyga išlaikyti ją iki gyvos galvos (Sutarties 2 punktas). 2006 m. gruodžio 8 d. testamentu (t. 2, b. l. 26) A. L. visą jai priklausantį turtą paliko lygiomis dalimis J. E. ir R. M.. 2008 m. gegužės 29 d. teisme gautas A. L. ieškinys dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo, ieškinį argumentuojant tuo, jog atsakovas sutarties sąlygų nevykdo, neteikia jai išlaikymo, tinkamai ja nesirūpina. 2008 m. liepos 8 d. nutartimi A. L. prašymu byla nutraukta. 2011 m. gruodžio 28 d. A. L. mirė. Pagal 2012 m. sausio 30 d. liudijimą palikimą priėmė pareiškėja R. M., kuri paveldėjo visą po A. L. mirties likusį jai priklausiusį turtą. 2012 m. vasario 23 d. teisme gautas A. L. teisių perėmėjos R. M. (pareiškėjos) prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartį, kuria nutraukta byla, ieškinį tenkinti. Prašyme nurodyta, kad 2008 m. liepos 4 d. prašyme dėl bylos nutraukimo nebuvo išreikšta ieškovės A. L. tikroji valia. 2012 m. balandžio 3 d. nutartimi procesas civilinėje byloje Nr. 2-2369-292/2008 atnaujintas. Alytaus rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pareiškėja R. M. pateikė apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 16 d. sprendimo, kuriuo prašė sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kauno apygardos teismas 2014 m. balandžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-671-555/2014 Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą panaikino dėl esminių proceso teisės normų pažeidimo ir bylą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 12 d. ginčijama nutartimi prašymą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 8 d. priimtos nutarties panaikinimo, kuria nutraukta civilinė byla, atmetė. Teismas nurodė, kad įstatymas pareiškėjos R. M. atžvilgiu nesuteikia teisės atnaujinti procesą. Proceso atnaujinimas neteisingai kvalifikuotų aplinkybių pagrindu lėmė neteisingas pakartotinio bylos nagrinėjimo ribas, tai yra esminis proceso teisės normų pažeidimas. Neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytais pagrindais. Neįtrauktais į bylos nagrinėjimą laikomi tokie asmenys, kuriems bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Pareiškėjai R. M. įstatymas tokios galimybės nesuteikė. Pareiškėja R. M. dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo galėjo pareikšti atsakovui ieškinį tik bendrais pagrindais, o ne atnaujinus procesą minėtoje byloje.

Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartimi, nurodo, kad pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti bylą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu po to, kai pareiškėja priėmė ieškovės palikimą ir tapo ieškovės teisių perėmėja, t. y. įgijo teisę tapti proceso šalimi. Po ieškovės mirties ir J. E. atsisakymo nuo palikimo (t. 2, b. 1. 43) pareiškėja tapo vienintele ieškovės turto paveldėtoja, kuri paveldėjo visą ieškovės turtą, kur jis bebūtų, iš ko besusidėtų ir kada beatsirastų jos vardu ateityje, bei įgijo teisę ginti ieškovės, ir tuo pačiu savo pažeistas teises ir įstatymu saugomus interesus ir turi tiesioginį suinteresuotumą šios bylos baigtimi, nes ieškinio patenkinimo atveju ieškovės turtas, perleistas atsakovui ginčo sutartimi, atiteks pareiškėjai.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos atskirojo skundo argumentas ir konstatuoja, kad pareiškėja (apeliantė) nagrinėjamuoju atveju neturėjo teisės reikšti prašymo dėl proceso atnaujinimo, kadangi neperėmė nei materialinių, nei procesinių teisių.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. spalio 25 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2013, išaiškino, kad pagal įstatyme įtvirtintą sąvokos apibrėžtį išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi kvalifikuojama tokia sutartis, pagal kurią rentos gavėjas – fizinis asmuo perduoda jam priklausantį gyvenamąjį namą, butą, žemės sklypą ar kitokį nekilnojamąjį daiktą rentos mokėtojui nuosavybės teise, o rentos mokėtojas įsipareigoja išlaikyti rentos gavėją ir (arba) šio nurodytą asmenį (asmenis) iki gyvos galvos. Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis – rentos porūšis, kuriam būdingi bendrieji rentos sutarties požymiai ir rūšiniai rentos iki gyvos galvos požymiai (CK 6.460 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo iki gyvos galvos sutarties skiriamieji požymiai, lemiantys šių teisinių santykių reglamentavimo specifiką, yra šie: rentos mokėtojui už rentą perleidžiamas ne bet koks turtas, o tik nekilnojamasis daiktas; rentos forma – asmens išlaikymas, t. y. rentos gavėjo (jo nurodyto asmens) asmeninių poreikių tenkinimas natūra: aprūpinimas gyvenamąja patalpa, apranga, maitinimas, o jeigu rentos gavėjo sveikatos būklė reikalauja ir jo priežiūra (CK 6.461 straipsnio 1 dalis). Prievolės išlaikyti iki gyvos galvos, kaip rentos gavėjo asmeninių poreikių tenkinimo natūra, prigimtis lemia, kad ši rentos mokėtojo prievolė baigiasi po rentos gavėjo mirties (CK 6.464 straipsnio 1 dalis). Teisė gauti išlaikymą iki gyvos galvos yra neatskiriama nuo rentos gavėjo asmens, todėl nepaveldima (CK 5. 1 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamuoju atveju ieškinį dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo 2008 m. gegužės 29 d. teisme pateikė pati rentos gavėja A. L., kuri 2008 m. liepos 4 d. pateikė prašymą ir dėl ieškinio atsisakymo. Nustatyta, kad civilinė byla Nr. 2-2369-292/2008 nutraukta 2008 m. liepos 8 d. nutartimi, priėmus ieškovės atsisakymą nuo ieškinio. 2011 m. gruodžio 28 d. A. L. mirė. Kadangi pagal CK 6.461 straipsnio 1 dalį rentos mokėtojas įsipareigoja tenkinti konkretaus rentos gavėjo individualius, sutartyje su juo aptartus poreikius, šie įsipareigojimai gali būti vykdomi tik konkrečiam sutartyje nurodytam asmeniui. Teisė į tokio pobūdžio išlaikymą priskirtina asmeninėms turtinėms ir neturtinėms teisėms, kurios yra nepaveldimos, t. y. įpėdinis negali paveldėti teisės į išlaikymą iki gyvos galvos pagal palikėjo sudarytą sutartį su trečiuoju asmeniu (CK 5.1 straipsnio 3 dalis). CK 6.464 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvioji nuostata, jog prievolė išlaikyti asmenį iki gyvos galvos baigiasi po rentos gavėjo mirties, todėl A. L. 2011 m. gruodžio 28 d. mirus, pareiškėja R. M., paveldėjusi visą palikėjos turtą, nepaveldėjo teisės į išlaikymą iki gyvos galvos pagal palikėjos A. L. sudarytą 2002 m. gruodžio 16 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, sudarytą su atsakovu V. L.. CPK 48 straipsnio 1 dalis nustato, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Nagrinėjamuoju atveju nėra galimas materialinių subjektinių teisių perėmimas, todėl nėra galimas ir procesinių teisių perėmimas. Nors nagrinėjamos bylos atveju pareiškėja priėmė palikimą po ieškovės A. L. mirties ir yra jos teisių perėmėja, tačiau reikalavimas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2369-292/2008 bei atnaujinus procesą patenkinti 2008 m. gegužės 29 d. teisme gautą A. L. ieškinį dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo, byloje pareikštas jau po ieškovės A. L. mirties. Jau buvo minėta, kad teisei į išlaikymą iki gyvos galvos yra būdingas asmeninis pobūdis ir jos pareiškėja nepaveldėjo, o įsipareigojimai pagal 2002 m. gruodžio 16 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartį yra įvykdyti. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėja R. M. neturi teisės reikšti reikalavimo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2369-292/2008 bei atnaujinus procesą reikalauti patenkinti ieškinį dėl 2002 m. gruodžio 16 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo, t. y. neturi teisės reikšti reikalavimo nutraukti sutartį mirusiojo vardu. Taigi pirmosios instancijos teismai pagrįstai atmetė prašymą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 8 d. priimtos nutarties panaikinimo, nurodydamas, kad įstatymas pareiškėjos R. M. atžvilgiu nesuteikia teisės atnaujinti procesą.

Kiti atskirojo skundo argumentai ginčo išsprendimui nėra reikšmingi, todėl neanalizuotini.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis priimta tinkamai pritaikius procesinės teisės normas, reglamentuojančias teisių perėmimą ir proceso atnaujinimą, dėl ko nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovas apeliacinės instancijos teisme prašo priteisti 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. 60 Eur už konsultacijas ir 240 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą (t. 5, b. l. 58). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos, redakcija galiojanti nuo 2015-03-20) 7., 8.16., 8.19. punktus, už atsiliepimą į atskirąjį skundą numatytas maksimalus dydis 0,4 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpradėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje, kas sudaro 285,80 Eur (0,4x 714,50 Eur), o už vieną teisinių konsultacijų valandą 0,1 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpradėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje, kas sudaro 71,45 Eur (0,1x714,50 Eur). Atsižvelgus į Rekomendacijose nustatytus dydžius bei į CPK 98 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, bei į tai, kad atsakovo prašomos priteisti išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, t. y. pagal Rekomendacijas už atsiliepimą į atskirąjį skundą ir advokato 1 val. teisines konsultacijas išlaidos sudarytų 357,25 Eur (285,80 Eur+71,45 Eur), iš pareiškėjos R. M. atsakovui V. L. priteistina 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjos R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 300 Eur (tris šimtus eurų) išlaidų už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.