Kauno apygardos teismo sprendimas

2014-04-17 · Civilinė byla Nr. 2A-671-555/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2014-04-17
Bylos Nr.
2A-671-555/2014
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-00677-2012-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Arūnas Rudzinskas (pirm.), Egidijus Tamašauskas (pran.), Virginija Lozoraitytė
Ieškovas
A. L.
Atsakovas
V. L.
Kategorijos
  • 21.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 21.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 48.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-671-555/2014;Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00677-2012-4;
Pirmosios instancijos teismo teisėja: Veronika Šiaulienė(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.5; 21.6; 48.4; 121.18
KAUNO APYGARDOS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Lozoraitytės, Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Tamašausko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. L. teisių perėmėjos R. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. A2-281-90/2013 pagal ieškovės A. L. teisių perėmėjos R. M. ieškinį atsakovui V. L. dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2002 m. gruodžio 16 d. tarp A. L. ir V. L. buvo sudaryta sutartis (2 t. b. l.3), patvirtinta notarės Birutės Zabitienės, pagal kurią A. L. perleido atsakovui V. L. 0,1275 ha žemės sklypą su jame esančiais statiniais: gyvenamuoju namu, kiemo statiniais, ūkiniu pastatu, esantį J. Tumo-(duomenys neskelbtini), su sąlyga išlaikyti ją iki gyvos galvos (Sutarties 2 punktas). Sutartyje yra prierašas, kad A. L. dėl senatvės blogai pasirašo, todėl už ją pasirašė trečiasis asmuo A. J.. Perleistas turtas nekilnojamojo turto registre įregistruotas V. L. vardu.

2006 m. gruodžio 8 d. testamentu (2 t. 26 b. l.) A. L. visą jai priklausantį turtą paliko lygiomis dalimis J. E. ir R. M.. 2008 m. gegužės 29 d. teisme gautas A. L. ieškinys dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo, ieškinį argumentuojant tuo, jog atsakovas sutarties sąlygų nevykdo, neteikia jai išlaikymo, tinkamai ja nesirūpina. 2008 m. liepos 8 d. nutartimi A. L. prašymu byla nutraukta. 2011 m. gruodžio 19 d. A. L. nustatytas nuolatinės slaugos poreikis, (duomenys neskelbtini). A. L. mirė, būdama 94 m. amžiaus. Pagal 2012 m. sausio 30 d. liudijimą R. M. palikimą priėmė, J. E. atsisakius, paveldėjo visą po A. L. mirties likusį jai priklausiusį turtą.

2012 m. vasario 23 d. teisme gautas A. L. teisių perėmėjos R. M. (toliau ieškovės) prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje ir panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartį, kuria nutraukta byla, ieškinį tenkinti. Prašyme nurodyta, kad pareiškėja, susipažinusi su byla mano, kad 2008 m. liepos 4 d. prašyme dėl bylos nutraukimo nebuvo išreikšta A. L. tikroji valia.

2012 m. balandžio 3 d. nutartimi procesas civilinėje byloje Nr. 2-2369/2008 atnaujintas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš R. M. 3 150 Lt bylinėjimosi išlaidų V. L. ir 130 Lt įteikimo išlaidų valstybei.

Teismas iš byloje esančių dokumentų, šalių, liudytojų parodymų nustatė, kad atsakovas V. L. yra A. L. mirusio vyro brolio sūnus, kuris su šeima nuomojo būstą kaimynystėje (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad po sutuoktinio mirties A. L. bijojo viena gyventi, todėl prašė atsakovą persikelti gyventi pas ją. Kai atsakovo šeima norėjo išsikelti gyventi kitur, A. L. prašė nepalikti jos ir pasiūlė perrašyti namą atsakovui. Po sutarties dėl išlaikymo iki gyvos galvos sudarymo atsakovas su šeima gyveno kartu su A. L., normaliai bendravo, atsakovas rūpinosi ja, jos sveikata, slaugė ją, samdė slaugę, negalėdamas pats slaugyti, ieškovė iki mirties gyveno perleistame atsakovui name, atsakovas rūpinosi jos laidotuvėmis, apmokėjo laidojimo išlaidas (2 t. 111, 112; 3 t. 5, 6 b. l., 2 t. 113, 114 b. l., 3 t. 107, 177-181 b. l.) Atsakovas mokėjo mokesčius už dujas, elektrą, šiukšlių išvežimą, remontavo namo vidų, pakeitė buto langus, duris, pirko malkas, tvarkė aplinką. Teismas sprendė, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas netinkamai vykdė savo pareigas.

Teismas įvertino ieškovės parodymus, kad 2008 m. birželio ar liepos mėnesį su teta A. L. buvo pas advokatą (2 t. 96, 97 b. l.), kur buvo surašytas ieškinys teismui dėl globos panaikinimo, žinojo, kad surašytas testamentas ir buvo rami, kad testamentas galioja ir tetos turtas liks jai. Todėl teismas sprendė, kad ieškinys teismui dėl sutarties nutraukimo buvo pateiktas R. M. iniciatyva, būtent taip vertino ir ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai (4 t. 19-22 b. l.). Teismas įvertino liudytojos O. M. parodymus (3 t. 123, 124 b. l.), kad A. L. prašė pas ją, kaip pas teisėjos D. K. sekretorę parašyti prašymą nutraukti bylą, A. L. buvo giminaičiams, kurios įkalbėjo ją surašyti ieškinį dėl sutarties nutraukimo ir buvo laiminga, kad daugiau nereikės vaikščioti po teismus. Nors ieškovė prašė pridėti prie bylos tetos laišką (2 t. 141-144 b. l.), kuriuo įrodinėjo, kad ji bendravo su teta ir kad teta buvo raštinga, rašė laiškus, tačiau teismo vertinimu tai neįrodo artimo bendravimo ir A. L. raštingumo, nes laiškas, teismo vertinimu, galėjo būti rašytas ir kito asmens, jos parašai visuose pateiktuose dokumentuose skirtingi (2 t. 2, 10, 17, 26 b. l.) Teismo psichiatrijos ekspertai negalėjo atsakyti į klausimą, ar A. L. galėjo pati pasirašyti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ir negalėjo to paneigti (3 t. 191-194 b. l.)

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovės A. L. teisių perėmėja R. M. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėjo išvados, kad ginčo sutartis nebuvo sudaryta prieš mirusiosios A. L. valią. Tačiau jos vertinimu, skirtingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas nagrinėjamos bylos atveju kilus ginčui dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties turinio, sudarymo aplinkybių, būtinų elementų ir kitų aplinkybių, visų pirma buvo būtina išsiaiškinti asmens, sudariusio ginčo sandorį - mirusiosios A. L. valią ir tik vėliau aiškintis aplinkybes apklausiant liudytojus, o jų parodymus sugretinti su mirusiosios A. L.. Apeliantė mano, kad nagrinėjamos bylos atveju ypatingai svarbu yra tai, jog yra padarytas mirusiosios A. L. ir apeliantės pokalbio garso įrašas, kurį apeliantė net du kartus prašė teismo prijungti prie bylos taip siekiant paneigti liudytojų duotus neteisingus parodymus, o teismas atsisakė tai padaryti, ir iš esmės rėmėsi tik įrodymais, palankiais atsakovui, todėl neatskleidė bylos esmės. Apeliantės manymu teismas, spręsdamas dėl išlaikymo iki gyvos galvos perleidimo sutartyje mirusiosios A. L. išreikštos valios atitikties jos tikrajai, vidinei valiai, neištyrė ir neįvertino atsakovui nepalankių, kitų byloje esančių rašytinių įrodymų, kuriuos teikė apeliantė, neatliko jų visumos analizės, taip pat visapusiškai neišsiaiškino visų teisingam ginčo išsprendimui reikšmingų aplinkybių, nenurodė motyvų, kodėl atmeta apeliantės, patvirtinusios, kad mirusioji A. L. neketino ieškovui perleisti turtą savo valia, parodymus, nepašalino liudytojų bei notarės Birutės Zabitienės parodymų prieštaravimų, o išvadas dėl mirusiosios A. L. valios padarė tik atsakovo ir jo naudai liudijusių liudytojų parodymų pagrindu ir taip pažeidė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles reglamentuojančias proceso teisės normas (CPK 176, 185 str.). Atsakovė nurodo, kad byloje nebuvo surinkta jokių įrodymų, kad mirusioji pati objektyviai negalėjo pasirašyti ginčo sutarties, nes ji, praėjus net 4 metams po ginčo sutarties sudarymo, savo ranka pasirašė testamentą, pasirašė ir teismui pateiktą ieškinį dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pripažinimo negaliojančia ir t. t. Pirmosios instancijos teismo taip pat nebuvo įvertintos tos aplinkybės, kad sudarant Sutartį dėl išlaikymo iki gyvos galvos A. L. nesirgo jokia liga, kuri galėjo įtakoti absoliutų negalėjimą asmeniškai pasirašyti ginčo sutartį. Be to byloje surinkti kiti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog mirusiosios A. L. tikroji valia buvo, kad po jos mirties visas turtas atitektų artimiausioms giminaitėms - dukterėčioms apeliantei R. M. ir J. E.. Tai neginčijamai įrodo notarės N. L. akivaizdoje mirusiosios A. L. pasirašytas ir patvirtintas testamentas, kuriuo ji visą savo turtą po jos mirties paliko R. M. ir J. E. lygiomis dalimis (b. l. 38). Ieškovės vertinimu sutartis dėl išlaikymo iki gyvos galvos atsakovo V. L. nebuvo vykdoma jos nustatytomis sąlygomis, t. y. atsakovas V. L. perėmė A. L. priklausiusį nekilnojamąjį turtą, tačiau išlaikymo A. L. taip kaip buvo numatyta išlaikymo iki gyvos galvos sutartyje neteikė, ja nesirūpino. Šias aplinkybes patvirtina pačios mirusiosios A. L. išdėstytos aplinkybės ieškinyje, kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai, garso įrašas. Tai, apeliantės manymu, sudaro ginčo esmę, nes, jeigu išlaikymo iki gyvos galvos sutartis būtų buvusi vykdoma, mirusiajai A. L. nebūtų reikėję toliau mokėti už komunalines paslaugas, pačiai pirktis maisto ir drabužių.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo notarė Birutė Zabitienė atsiliepimu į apeliacinį skundą išdėstė faktines sutarties sudarymo aplinkybes, kurios patvirtina, kad A. L. sutartį sudarė laisva valia, pilnai suprasdama savo veiksmus.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą V. L. prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog byloje nebuvo nustatyta mirusiosios valios trūkumų, todėl ieškinys pagrįstai atmestas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, todėl pasisako dėl apskųstos sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 320 straipsnis).

Šioje byloje sprendžiami klausimai, susiję su proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančių teisės normų taikymu. Byloje spręstina, ar pirmosios instancijos teismas, atnaujinęs bylos nagrinėjimą, pagrįstai ir teisėtai atmetė ieškovės procesinių teisių perėmėjos ieškinį dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose nustatyta teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą – ekstraordinarinį būdą įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiūrėti. Jo taikymas galimas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka. Proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Asmenys, prašantys atnaujinti procesą, privalo elgtis sąžiningai ir šiuo institutu nepiktnaudžiauti.

Byloje nustatyta, kad ieškovė A. L., 2002 m. gruodžio 16 d. su atsakovu V. L. sudarė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, pagal kurią A. L. su sąlyga ją išlaikyti iki gyvos galvos perleido atsakovui V. L. nekilnojamąjį turtą, o atsakovas V. L. įsipareigojo išlaikyti A. L. iki jos gyvos galvos, suteikti pilną išlaikymą. A. L. 2008 m. gegužės 29 d. kreipėsi į teismą dėl 2002 m. gruodžio 16 d. sutarties nutraukimo, ieškinį argumentuodama tuo, jog atsakovas, kaip sutarta sutartyje, ja nesirūpina, neteikia tinkamo išlaikymo t. y. iš esmės pažeidžia sudarytos sutarties sąlygas. Bylos nagrinėjimo metu 2008 m. liepos 4 d. prašymu A. L. prašė nutraukti bylą bei grąžinti sumokėtą žyminį mokestį, pažymėdama, kad bylos nutraukimo pasekmės jai yra žinomos. Alytaus rajono apylinkės teismas 2008 m. liepos 8 d. nutartimi priėmė atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą nutraukė. A. L. 2011 m. gruodžio 28 d. mirė (b. l. 37, 2 t.), po jos mirties palikimą priėmė R. M. (b. l. 42, 2 t.), kuri kreipėsi į teismą dėl A. L. procesinių teisų perėmimo ir proceso byloje atnaujinimo ir nurodė faktines aplinkybes, kad prašymas dėl bylos nutraukimo yra surašytas ne A. L. bei ne jos pasirašytas t. y., kad byla nutraukta nepagrįstai, nes A. L. nagrinėjant bylą neišreiškė valios atsisakyti nuo ieškinio ir neprašė nutraukti pradėtą bylą, kaip proceso atnaujinimo pagrindą. Kaip juridinį pagrindą procesui byloje atnaujinti pareiškėja įvardijo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Pažymėtina, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos, bylą nagrinėjantis teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju (procesinių teisių perėmimas). Nagrinėjamojoje byloje mirus A. L., po jos mirties palikimą priėmęs asmuo R. M. pateikė prašymą dėl procesinių teisų perėmimo. Procesinių teisių perėmimo pagrindą gali sudaryti tam tikro teisinio fakto atsiradimas ir tai gali būti fizinio asmens mirtis. Procesinių teisių perėmimas yra galimas bet kurioje proceso stadijoje. Procesinių teisių perėmimo klausimą pagal šalies ar suinteresuoto asmens prašymą sprendžia pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla.

Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad pateikus prašymą dėl procesinių teisių perėmimo ir proceso atnaujinimo, pirmosios instancijos teismas rezoliucija prašymą priėmė, 2012 m. balandžio 3 d. nutartimi atnaujino civilinėje byloje procesą, nors procesinio sprendimo dėl šalies pakeitimo nepriėmė. Kolegija, atsižvelgdama į pareikšto reikalavimo dalyką – kad su ieškiniu dėl rentos sutarties nutraukimo į teismą kreipėsi rentos gavėjas, po rentos gavėjos mirties abejonės dėl jos valios atsisakyti byloje reikalavimų iškėlė rentos gavėjos turtą paveldėjęs asmuo, taip pat į proceso eigą, jog pirmosios instancijos teismas prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą nagrinėjo teismo posėdyje, į tai, jog atnaujinus procesą, tiek bylą pakartotinai nagrinėjantis teismas, tiek aukštesnės instancijos teismai, tikrindami teismo priimtų CPK 371 straipsnio 1 dalyje nurodytų procesinių sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, nebegali svarstyti, buvo ar ne pagrindas procesui atnaujinti, nes šis klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi dėl proceso atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2006), sprendžia, kad procesinio sprendimo dėl šalies pakeitimo nepriėmimas, vertintinas kaip formalus pažeidimas, neturintis įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui.

CPK 365 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), procesas gali būti atnaujintas CPK XVIII skyriuje nustatytais pagrindais. Civilinė byla gali būti užbaigta išsprendus bylą iš esmės teismo sprendimu (įsakymu, nutartimi ar kt. procesinius sprendimu) arba teismo nutartimi, konstatavus procesinę situaciją, su kuria įstatymo siejamas tolesnis bylos nagrinėjimo negalimumas: bylą nutraukiant (CPK 293 straipsnis) arba pareiškimą paliekant nenagrinėtą (CPK 296 straipsnis). Visais nurodytais atvejais priimamas ne tarpinis, o galutinis procesinis sprendimas, t. y. civilinė byla yra užbaigiama, tačiau priklausomai nuo bylos užbaigimo pagrindo įstatymo nustatyti skirtingi teismo procesinio sprendimo teisiniai padariniai. Bylą užbaigus sprendimu, iš esmės išsprendžiant materialinį šalių ginčą ar nutraukus, joje dalyvavę asmenys netenka teisės vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 279 straipsnio 4 dalis, 294 straipsnio 2 dalis). Atnaujinęs procesą teismas kiekvienu atveju turi analizuoti pareiškėjo nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą visų bylos aplinkybių kontekste ir vertinti, ar egzistuoja pagrindai, su kuriais įstatymo siejamos proceso atnaujinimo prielaidos, ir ar yra pakankamas pagrindas abejoti galiojančiais procesiniais teismų sprendimais bei peržiūrėti juos, pakartotinai nagrinėjant bylą atnaujinus procesą.

CPK 370 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad, atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias šio kodekso taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai, tai yra teismas patikrina teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą ta apimtimi ir tokiais pagrindais, kurie yra nustatyti teismo nutartyje dėl proceso atnaujinimo. Šioje stadijoje byla nagrinėjama pakartotinai ir turi būti tikrinamas įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) teisėtumas ir pagrįstumas pagal CPK nustatytas bendrąsias bylos nagrinėjimo taisykles. Atnaujinus procesą, teismas turi pasisakyti dėl visų pareiškėjos nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų ir juos analizuoti atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, nes tik šitaip galima atsakyti į klausimus, ar pareiškėjos nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai iš tikrųjų leidžia abejoti byloje priimto ir įsiteisėjusio sprendimo (nutarties) teisėtumu ir pagrįstumu. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas turi teisę atsisakyti nuo ieškinio (CPK 42 straipsnio 1 dalis); teismas, priėmęs atsisakymą nuo ieškinio, bylą nutraukia (CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Bylos nutraukimas reiškia, kad, nors byla užbaigiama šaliai atsisakius reikalavimų, t. y. nepriimant teismo sprendimo dėl bylos ginčo esmės, tačiau laikoma, kad teismui priėmus atsisakymą nuo ieškinio šalių ginčo sprendimas užbaigtas ir šalys negali pakartotinai kreiptis į teismą dėl užbaigto ginčo sprendimo iš naujo (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Dėl to procesas civilinėje byloje, užbaigtoje teismo nutartimi priėmus atsisakymą nuo ieškinio, kaip ir užbaigtoje teismo sprendimu, gali būti atnaujinamas, jeigu nustatomi CPK 366 straipsnyje nurodyti pagrindai (CPK 365 straipsnio 1 dalis).

Jau buvo minėta, kad pirmosios instancijos teismas, 2012 m. balandžio 3 d. nutartimi procesą byloje atnaujino, kvalifikuodamas pareiškėjos nurodytas aplinkybes kaip sudarančias pagrindą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, argumentuodamas vien tuo, jog pareiškėja po palikėjos mirties sužinojo, kad palikėja neturi turto, nes byla dėl rentos sutarties nutraukimo yra nutraukta. Kolegijos vertinimu, teismui, atnaujinusiam procesą byloje, netinkamai kvalifikavus aplinkybes, nurodytas kaip proceso atnaujinimo pagrindą, netinkamai buvo nustatytos bylos pagal atnaujintą procesą nagrinėjimo ribos. Pagrindu procesui atnaujinti gali būti tik aplinkybės, susijusios su teismo procesinio sprendimo priimti atsisakymą nuo ieškinio ir bylą nutraukti, vertinimu. Nagrinėjamos bylos atveju buvo sprendžiama ir dėl sutarties negaliojimo pagrindų, kuris nėra nagrinėjimo dalykas, sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą byloje. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą pakartotinai nagrinėjęs teismas nesvarstė, ar pareiškėjos nurodyta naujai paaiškėjusi aplinkybė, kad rentos gavėja A. L. nepasirašė pareiškimo dėl bylos nutraukimo, atskleidžia priimto ir įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, kuriuo pagrindu buvo priimtas A. L. atsisakymas nuo ieškinio dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo ir civilinė byla nutraukta, ydingumą – jo neteisėtumą ir nepagrįstumą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas proceso atnaujinimo pagrindas turėtų būti aiškintinas ir taikytinas kartu su CPK 365 straipsnio 1 dalimi, t. y. būtina nustatyti, ar priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) pažeidžia pareiškėjos teises ar įstatymų saugomus interesus. Teismas šio reikalavimo neįvykdė.

Pagal CPK 370 straipsnio 4 dalį atnaujinus bylos nagrinėjimą yra atsižvelgiama į ribas, kurios apibrėžiamos proceso atnaujinimo pagrindu. Iš nutarties, kuria buvo atnaujintas procesas byloje, turinio matyti, jog teismas proceso atnaujinimo nesiejo su aplinkybėmis, vienu ar kitu aspektu susijusiomis su ieškinio patenkinimu, todėl teismas, atnaujinęs procesą, turėjo aiškinti tik nutarties, kuria priimtas atsisakymas nuo ieškinio teisėtumą, ir tik esant pagrindui spręsti dėl šio procesinio sprendimo teisėtumo, vertinti pareikšto ieškinio pagrįstumą.

Bylos atnaujinimas neteisingai kvalifikuotų aplinkybių pagrindu lėmė neteisingas pakartotinio bylos nagrinėjimo ribas, tai yra esminis proceso teisės normų pažeidimas, todėl pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas naikintinas, byla perduotina pagal atnaujinto proceso ribas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nagrinėdamas bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas privalo aiškintis ir spręsti, ar pagrįstos pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl atsisakymo nuo ieškinio surašymo aplinkybių ir ar tai sudaro pagrindą pripažinti neteisėtą teismo nutartį, kuria priimtas atsisakymas nuo ieškinio ir byla dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo nutraukta.

Panaikinus pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą dėl padarytų esminių procesinės teisės normų pažeidimų ir bylą perdavus iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kiti apeliacinio skundo argumentai tapo teisiškai nereikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 329 straipsnio 1 dalimi, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėjai Virginija LozoraitytėArūnas RudzinskasEgidijus Tamašauskas