- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-26
- Bylos Nr.
- AN2-627-397/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01120-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Gytis Večerskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- G. V.
- Kategorijos
- 21.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. rugsėjo 28 d. nutarimo G. V. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. G. V. Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutarimu buvo pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 119 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 480 (keturių šimtų aštuoniasdešimties) eurų pinigine bauda. G. V. nubaustas už tai, kad jis būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 18 straipsnio, 16 straipsnio, 16 ' straipsnio nuostatas, pažeidė ANK 119 straipsnio nuostatas, t. y. pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko S. L. prašymus ir reikalavimus, neturėdamas tam teisinio pagrindo nepateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkui S. L. prašomų UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės duomenų ir informacijos, kurią pagal ABĮ nuostatas akcininkas turi teisę gauti, o įmonės vadovas privalo pateikti per įstatyme nustatytus terminus.
2. Apeliaciniu skundu G. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.
Šalies argumentai
2.1. Apeliantas savo skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarimu, ir pažymi, kad Kauno apylinkės teismas netinkamai vertino jo teiktus paaiškinimus, byloje esančius dokumentus bei kitą medžiagą. Apelianto teigimu, jis visus veiksmus atliko atitinkamai pagal ABĮ reguliavimą, nepažeisdamas akcininkų neturtinių teisių.
2.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad G. V. elgėsi išskirtinai tik Akcinių bendrovių įstatymo nustatytose ribose. Akcininkui S. L. nebuvo pateikta tik ta dalis informacijos, kuri apėmė Bendrovės ūkinę – komercinę veiklą ir ši informacija niekaip nebuvo ir nėra susijusi su Bendrovės akcininkų neturtinėmis teisėmis. Skunde pažymima, jog dalies S. L. prašomos pateikti informacijos nebuvo bendrovėje, o kita dalis informacijos yra susijusi su Bendrovės komercine – ūkine paslaptimi, todėl tuo metu būdamas direktoriumi G. V. neprivalėjo tokios informacijos pateikti.
2.3. Skundo autoriaus pastebėjimu, šioje byloje ypač svarbios yra faktinės aplinkybės tai, kad S. L. buvo atleistas iš Bendrovės direktoriaus pareigų ne tik, kaip praradęs Bendrovės akcininkų pasitikėjimą, tačiau taip pat, kad jis buvo ir kiek yra žinoma iki dabar yra faktinis kitos Bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir/ar daro esminę įtaką šios Bendrovės veiklai. Ši Bendrovė užsiima analogiška veikla, kaip ir apelianto vadovauta Bendrovė UAB „ (duomenys neskelbtini)|“.
2.4. Skunde sutinkama, jog Bendrovė turi teisę akcininkui suteikti Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnyje nurodytą informaciją, tačiau jei tai yra konfidenciali ir Bendrovės komercinę paslaptį sudaranti informacija, tuomet tik tokiu atveju, jei šios informacijos akcininkui reikia jam siekiant įgyvendinti kituose teisės aktuose numatytus imperatyvius reikalavimus ar akcininkui būtina vykdant kituose teisės aktuose numatytus reikalavimus. Apelianto teigimu, jis nepateikė S. L. tik tos informacijos, kurios pagal Akcinių bendrovių įstatymo normas nebuvo galima pateikti, t.y. neapėmė akcininko teisės jos gauti, tokia informacija pagal galiojančius teisės aktus nebuvo sudaroma ir jos neturėjo Bendrovė arba apėmė Bendrovės konfidencialią informaciją. Apeliantas kaip tai numato įstatyme apie tai informavo S. L., tačiau apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutarimą visiškai nevertino S. L. neveikimo. Atkreipiamas dėmesys, jog S. L. niekada ir jokia forma nepateikė G. V. informacijos kur bus prašoma pateikti informaciją, kokių jo teisių įgyvendinimui reikia šios informacijos, o svarbiausia niekada neišreiškė valios pasirašyti konfidencialumo sutartį su Bendrove dėl tokios informacijos neatskleidimo tretiesiems asmenims.
2.5. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutarimą, visiškai nevertino konkrečiai ar apelianto nepateikta informacija apima informaciją, kurią turi teisę gauti S. L. (darbo užmokesčio žiniaraščiai, sutartys su trečiuoju asmeniu UAB „(duomenys neskelbtini) ir pan.), o apsiribojo tiesiog formaliu byloje esančių įrodymu vertinimu. Visiškai nenurodė ir neanalizavo nepateiktos informacijos pobūdžio, todėl G. V. nuomone priėmė nepagrįstą nutarimą.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į G. V. apeliacinį skundą, S. L. įgaliotas atstovas, advokatas P. V. prašė atmesti G. V. apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistu.
Motyvuojamoji dalis
G. V. apeliacinis skundas atmetamas.
4. Pareiškėjo skunde keliami klausimai, susiję su byloje surinktų įrodymų vertinimu, ginčijamos apylinkės teismo padarytos išvados, kad surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad G. V. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Atsižvelgiant į ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, pagal kurį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose, tai yra, skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas patikrinamas įrodymų vertinimo aspektu.
5. ANK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
6. Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs G. V. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo bei teisės taikymo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl jo kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje aiškiai ir išsamiai išdėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, taigi jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria apylinkės teismo išvadoms. Vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi G. V., nesudaro pakankamo pagrindo teisėtos ir pagrįstos apylinkės teismo nutarties panaikinimui.
Žemesnės instancijos teismas
8. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už <...> uždarųjų akcinių bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų, <...> nesušaukimą nustatytu laiku, susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymą, kliudymą akcininkams, <...> dalyvauti susirinkimuose, įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimą akcininkams, <...> ar kitų įstatuose (statutuose) numatytųjų neturtinių teisių pažeidimą, taip pat akcininkų, <.. .> turtinių teisių pažeidimą (draudimą ar kliudymą perleisti akcijas, pajus, pasirašyti naujas akcijas, pelno nepaskirstymą ar dividendų neišmokėjimą nustatytais terminais, įnašų, pajų negrąžinimą ar trukdymą gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymuose numatytais atvejais, nesikreipimą į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo), kas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo keturių šimtų aštuoniasdešimt iki trijų tūkstančių eurų.
9. Akcinės bendrovės dalyviui – akcininkui – teises ir pareigas bendrovei suteikia jo turimos šios bendrovės akcijos. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 1.102 straipsnio 1 dalis nustato, kad akcija – tai vertybinis popierius, patvirtinantis jos turėtojo (akcininko) teisę dalyvauti valdant įmonę, jeigu įstatymai nenustato ko kito, teisę gauti akcinės įmonės pelno dalį dividendais ir teisę į dalį įmonės turto, likusio po jos likvidavimo, ir kitas įstatymo nustatytas teises.
10. Viena iš neturtinių akcininko teisių yra teisė į informaciją (ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Bendrąją akcininko teisę į informaciją reglamentuoja ABĮ (ABĮ 16¹, 18 straipsniai, 26 straipsnio 10 dalis). Ši teisė yra pagalbinė, aptarnaujanti teisė, kuri padeda naudotis kitomis akcininkų teisėmis. Akcininkui teisė į informaciją nustatyta, siekiant užtikrinti galimybę stebėti bendrovės veiklą ir apsaugoti savo investiciją į bendrovę. Pagal ABĮ akcininko teisė į informaciją neapsiriboja vien tik akcininko teise dalyvauti akcininkų susirinkimuose ir gauti su juose sprendžiamais klausimais susijusią informaciją. Pastarąją akcininko teisę specialiai reguliuoja ABĮ 16¹ straipsnis ir 26 straipsnio 10 dalis. Tuo tarpu akcininko teisę nuolat gauti informaciją iš bendrovės reguliuoja ABĮ 18 straipsnis. ABĮ 18 straipsnyje nustatyta akcininko teisė į informaciją apima ir akcininko teisę kopijuoti dokumentus (teisę gauti dokumentų kopijas).
Žemesnės instancijos teismas
11. Pagal ABĮ 18 straipsnio 1 dalį akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti kopijas šių dokumentų: bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat stebėtojų tarybos ir valdybos posėdžių protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti šių bendrovės organų sprendimai, jeigu šie dokumentai nėra susiję su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija. Bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu negalima nustatyti dokumentų pareikalavusio akcininko tapatybės. Atsisakymą sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir(ar) pateikti dokumentų kopijas bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Ginčus dėl akcininko teisės gauti informaciją sprendžia teismas.
12. ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyti teisėto elgesio, vykdant informavimo pareigą akcininkams, būdai. Akcininkų neturtinė teisė (gauti apie bendrovę 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją) realizuojama tokia tvarka: 1) akcininkui ar jo įgaliotam atstovui kreipiantis raštu dėl jo pageidaujamos gauti informacijos; 2) bendrovė privalo sudaryti galimybę susipažinti su prašoma informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas; 3) bendrovė tai privalo padaryti ne vėliau kaip per septynias dienas nuo reikalavimo gavimo dienos; 4) atsisakymą pateikti dokumentus bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Gavus prašymą dėl informacijos pateikimo bendrovės direktoriaus teisėto elgesio alternatyvos yra šios: 1) išsiųsti akcininkui ar jo įgaliotam atstovui jų prašomą informaciją (dokumentus) paštu arba 2) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus sudaryta galimybė susipažinti su prašoma informacija (dokumentais) ir, jiems atvykus, sudaryti tokią galimybę, arba 3) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus pateiktos dokumentų kopijos, ir, jiems atvykus, pateikti dokumentų kopijas, arba 4) aiškiai išreikšti atsisakymą pateikti prašomą informaciją (dokumentus).
13. Atsižvelgiant į ANK 119 straipsnio 1 dalies nuostatas ir ABĮ normas, darytina išvada, kad administracinė atsakomybė pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį asmeniui kyla tuomet, kai jis neatlieka įstatymo nustatytos pareigos. Pareigos nevykdymas pasireiškia neveikimu. Tik nustačius, kad asmuo neįvykdė nė vienos iš alternatyvių pareigos realizavimo variantų dėl bent vienos iš įstatymo nurodytos informacijos, yra pagrindas konstatuoti, kad toks neveikimas atitinka ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytus požymius (Lietuvos aukščiausiojo teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-697/2016).
14. Administracinio nusižengimo byloje nustatyta, kad S. L. turi 195 balsus, kas sudaro 14,44 procentų visų UAB (duomenys neskelbtini)“ akcijų. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad akcininkas S. L. 2020 m. gruodžio 17 d. reikalavimu prašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus G. V. pateikti: 1) kreditorių sąrašą nurodant skolos atsiradimo datą, skolos sumą ir atsiskaitymo terminą; 2) debitorių sąrašą nurodant atsiskaitymo terminą; 3) dirbančių bendrovėje darbuotojų sąrašą, nurodant pareigybes; 4) darbo laiko apskaitos ir DU mokėjimų žiniaraščius už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 2 d. iki 2020 m. gruodžio 17 d.; 5) pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytas sutartis (rangos, darbo, paslaugų, nuomos, pirkimo-pardavimo ir kt.), tame tarpe ir visas sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat mokėjimus atliktus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atvirkščiai – mokėjimus atliktus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“ už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 2 d. iki informacijos pateikimo dienos; 6) bendrovės turimo ilgalaikio ir trumpalaikio turto įsigijimo bei perleidimo sandorius patvirtinančius dokumentus (sutartis, susitarimus ir kt.) už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 2 d. iki šio reikalavimo dienos; 7) iki 2020 m. gruodžio 22 d. pateikti bendrovės administracinio pastato, esančios (duomenys neskelbtini) pardavimo sandorio kopiją ir gautų pinigų už parduotą turtą paskirstymą kreditoriams; 8) nurodyti adresą į kur perkelti UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėliai iš adreso (duomenys neskelbtini), pateikti nuomos sutarties kopiją; 9) bendrovės tarpinę finansinę ataskaitą už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 2 d. iki 2020 m. gruodžio 1 d. (b. l. 8-9). 2020 m. gruodžio 28 d. atsakydamas į šį reikalavimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius G. V. nepažeisdamas ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nustatyto 7 dienų termino, informavo S. L., kad informacijos nepateiks, nes reikalavime nenurodyta kokiems kituose teisės aktuose numatytiems reikalavimams įgyvendinti akcininkui reikalinga informacija bei visa prašoma informacija yra susijusi su bendrovės konfidencialia ir komercinę paslaptį turinčia informacija, taip pat papildomai informavo, kad tarpinės ataskaitos bendrovėje nėra rengiamos, todėl jų negali pateikti. Aukštesniojo teismo vertinimu, nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. gruodžio 28 d. atsakymas S. L. ir yra lakoniškas, tačiau iš jo turinio yra aišku, kad informacija, kurios bendrovė akcininkui nepateikia, yra nevieša, su ja galima susipažinti tik bendrovės įstatuose numatytomis sąlygomis ir tvarka. Taigi, šio atsakymo turinys suponuoja išvadą, kad prašoma informacija akcininkui nebuvo pateikta dėl jos neviešo pobūdžio bei dėl to, kad reikalavime nebuvo nurodyta kokiems kituose teisės aktuose numatytiems reikalavimams įgyvendinti ji reikalinga. Įstatymas nenumato, kiek išsamus turi būti atsisakymas pateikti prašomą informaciją, teismų praktikoje išaiškinta, kad jis turi būti aiškiai išreikštas, tai gi šiuo atveju, nėra pagrindo išvadai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius G. V. tyčia nepateikė akcininkui S. L. 2020 m. gruodžio 17 d. reikalavime nurodytų dokumentų. Akivaizdaus bendrovės vadovo G. V. neveikimo, gavus akcininko prašymą nenustatyta.
15. Kaip nustatyta bylos duomenimis, vėliau 2021 m. sausio 5 d. buvo pateiktas dar vienas akcininko S. L. prašymas (b. l. 12-13), pakartotinai reikalaujantis pateikti jam pirmame 2020 m. gruodžio 17 d. prašyme išvardintą informaciją arba papildomai argumentuoti kodėl ši informacija nebuvo suteikiama. Dar vėliau, S. L. gavęs pranešimą apie eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, be kitų ankstesniuose (2020 m. gruodžio 17 d. ir 2021 m. sausio 5 d.) prašymuose išdėstytų reikalavimų, 2021 m. gegužės 11 d. ir 2021 m. gegužės 17 d. UAB „(duomenys neskelbtini) direktoriui pateiktais reikalavimais, prašė pateikti papildomą informaciją: bendrovės finansinę ir veiklos ataskaitą; bendrovės 2020 m. veiklos finansinę atskaitomybę (balansą, pelno nuostolių ataskaitą, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitą, aiškinamąjį raštą); balanso detalizaciją 2020 m. gruodžio 31 d. Tačiau byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų apie tai, kad bendrovės direktorius per teisės aktų nustatytus terminus būtų įgyvendinęs akcininko S. L. teisę gauti prašomą informaciją, nebuvo pateikti 2021 m. gegužės 11 d. ir 2021 m. gegužės 17 d. reikalavimuose prašomi papildomi dokumentai, nebuvo pateikta informacija kada ir kur akcininkui bus sudaryta galimybė susipažinti su prašoma informacija, taip pat nebuvo gautas ir aiškiai išreikštas atsisakymas pateikti prašomą informaciją (dokumentus), todėl aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius G. V. pažeidė S. L., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko ABĮ 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas neturtines teises. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog 2021 m. gegužės 11 d. ir 2021 m. gegužės 17 d. UAB „(duomenys neskelbtini) direktoriui pateiktuose reikalavimuose, S. L. prašė pateikti papildomą informaciją: bendrovės finansinę ir veiklos ataskaitą; bendrovės 2020 m. veiklos finansinę atskaitomybę (balansą, pelno nuostolių ataskaitą, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitą, aiškinamąjį raštą); balanso detalizaciją 2020 m. gruodžio 31 d., kuri ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje yra įvardinta kaip bendro pobūdžio informacija ir kuri bendrovės akcininkui būtina, siekiant apsaugoti savo kaip akcininko pagrindines teises, spręsti dėl investavimo į akcijas, jų pardavimo tikslingumo, palyginimo su investicijomis į kitų bendrovių akcijas. Ji iš principo neturėtų būti priskiriama bendrovės komercinei (gamybinei) paslapčiai ar konfidencialiai informacijai, todėl bendrovė neturėtų atsisakyti ją suteikti akcininkui. Be to, tai, kad tokią informaciją akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti kopijas yra numatyta ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 61 punkte (b. l. 72).
16. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, jog apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutarimą, visiškai nevertino konkrečiai ar apelianto nepateikta informacija apima informaciją, kurią turi teisę gauti S. L., neanalizavo nepateiktos informacijos pobūdžio o apsiribojo tiesiog formaliu byloje esančių įrodymu vertinimu. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, jog tarp asmenų kilęs ginčas dėl nepateikiamos informacijos pobūdžio, t. y. ar ši informacija atitinka konfidencialios informacijos sąvoką, ar ne, ir tuo pačiu dėl akcininko teisės gauti tokią informaciją, nėra administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalykas, šie ginčai turėtų būti sprendžiami civilinio proceso tvarka.
17. Aukštesnysis teismas pažymi, jog byloje surinktų įrodymų visuma, pakankama daryti pagrįstą išvadą, jog G. V., teisės aktuose nustatytu laiku nepateikdamas prašomos informacijos ar atsisakymo tokią informaciją pateikti, pažeidė ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 18 straipsnio 1 dalies nuostatas, bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 22.3., 61 punktus, t. y. padarė ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Taigi, nors apeliantas prašo administracinę nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti, jo kaltė yra įrodyta pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais įrodymais. Vien tai, kad G. V. nesutinka su skundžiamame nutarime padarytomis teismo išvadomis, kitaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindamas, nėra pagrindas tenkinti jo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais. Dėl šių priežasčių Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 28 d. nutarimas paliktinas nepakeistu, o apeliacinis skundas netenkinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
18. Byloje yra gautas S. L. atstovo advokato P. V. prašymas priteisti iš G. V. S. L. naudai 605 Eur dydžio patirtas išlaidas teisinei pagalbai, kurią sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas ir pateikimas teismui.
19. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, sprendžiant klausimą dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimo už teisinę advokato pagalbą pagal ANK 666 straipsnį, vadovaujamasi bendrosiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatomis (6 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 6 dalimi, konstituciniu teisinės valstybės principu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, 2AT-7-6-303/2021).
20. Pagal teismų praktiką bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos atsižvelgiant į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-255-746, 2K-406-507/2016, 2K-143-696/2017, 2AT-7-5-303/2021 ir kt.). Apygardos teismui konstatavus, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. V. skundo reikalavimai yra nepagrįsti, darytina išvada, kad teisę į išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą turi S. L.. Iš byloje pateiktų dokumentų (PVM sąskaitos faktūros, mokėjimo nurodymo) matyti, kad S. L. už teiktą advokato teisinę pagalbą nagrinėjamoje byloje sumokėjo 605 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į administracinio nusižengimo bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, teisinės pagalbos teikimo pastovumą ir pobūdį, tikėtinai skirtą darbo laiką, bylos rezultatą, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, protingumo bei sąžiningumo principus, daro išvadą, kad S. L. atstovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, taikant pirmiau nurodytas bendrąsias Konstitucijos nuostatas, turi būti tenkinamas, S. L. priteisiant 605 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti G. V. apeliacinį skundą ir 2021 m. rugsėjo 28 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimą palikti nepakeistu.
Priteisti iš G. V. proceso išlaidas 605 (šešis šimtus penkis) eurus S. L. naudai.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.