Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ieva Navickaitė–Sakalauskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) D. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovei D. D. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybė, išvadą teikianti institucija – Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

2. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų.

5. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo tenkintas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 445,73 Eur skolą už tiektą šilumos energiją į Butą laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. vasario 28 d., teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl papildomų rašytinių paaiškinimų (ne)prijungimo prie bylos

6. Apeliantė 2024 m. birželio 28 d. pateikė apeliaciniam teismui papildomus rašytinius paaiškinimus. CPK 323 straipsnis numato, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Ši nuostata lemia išvadą, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, arba kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį (atskirąjį) skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį apeliacinį (atskirąjį) skundą bei atsiliepimą į jį, ir kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti konkretūs procesiniai terminai.

7. Nustatyta, kad papildomais rašytiniais paaiškinimais apeliantė papildo apeliacinį skundą. Nagrinėjamu atveju sprendimas byloje priimtas 2024 m. gegužės 7 d., atsakovei įteiktas 2024 m. gegužės 8 d. (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis). Taigi, apeliacinį skundą paduoti, keisti ar papildyti atsakovė galėjo iki 2024 m. gegužės 28 d. Kadangi CPK normos, kaip išdėstyta pirmiau, draudžia pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą, todėl rašytinius paaiškinimus atsisakoma priimti.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

10. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių išmokų skyriaus 2022 m. vasario 4 d. sprendimu Nr. 9106 atsakovei nustatyta teisė į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensaciją nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d.

11. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių išmokų skyriaus 2022 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. 59149 atsakovei nustatyta teisė į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensaciją nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d.

12. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių išmokų skyriaus 2022 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. 59150 atsakovei nustatyta teisė į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensaciją nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. vasario 28 d.

13. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių išmokų skyriaus 2023 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 26043 atsakovei nustatyta teisė į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensaciją nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d.

14. Pažymėtina, kad šiuose sprendimuose nurodyta, jog kompensacijoms apskaičiuoti reikalingi duomenys perduodami AB „Šilumos tinklai“. Taip pat nurodyta, kad sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka.

15. Iš ieškovės pateiktų duomenų ir sąskaitų, matyti, kad nuo buto Nuomos sutarties sudarymo iki 2023 m. vasario 28 d. atsakovei paskaičiuota mokesčių suma sudarė 1 952,65 Eur, per laikotarpį nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2023 m. vasario 28 d. buvo atlikti mokėjimai 142,51 Eur sumai (2021 m. spalio 14 d. sumokėta 108,98 Eur, 2021 m. lapkričio 18 d. sumokėta 33,53 Eur). Atsakovei nurodytu laikotarpiu priskirta kompensacija 1 314,41 Eur. Taigi, atsakovės mokėtina suma atėmus sumokėtas sumas ir jai priskirtos kompensacijos dydį 2023 m. vasario 28 d. sudarė 495,73 Eur (1952,65 – 142,51 – 1314,41=495,73 Eur).

16. Iš byloje pateiktos mokesčių paskaičiavimo pažymos matyti, kad už laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. vasario 28 d. patiektą šilumos energiją susidarė 495,73 Eur dydžio įsiskolinimas. Po ieškinio pateikimo teismui atsakovė ieškovei sumokėjo 50 Eur bei ieškovė pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo šioje dalyje. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio dalies reikalavimų atsakovei dėl 50 Eur skolos priteisimo ir šioje dalyje bylą nutraukė. Apeliantė sprendimo šioje dalyje neskundžia.

18. Pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo – pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą (CK 6.383 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.383 straipsnio 3 dalį, energijos pirkimo – pardavimo sutartis yra viešoji sutartis, kuriai taikomos CK 6.161 straipsnyje įtvirtintos viešųjų sutarčių nuostatos.

19. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šilumos pirkimo – pardavimo sutartys sudaromos ar keičiamos laikantis standartinių sąlygų, o pagal šio straipsnio 2 dalį standartinės sąlygos galioja šilumos pirkimo – pardavimo sutartims tiek, kiek jos neprieštarauja šalių individualiai aptartoms sąlygoms ir imperatyvioms įstatymų nuostatoms. Jeigu daugiabučio namo butų savininkai nenusprendžia dėl šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymo pagal individualiai aptartas sąlygas, laikinai, kol bus sudarytos tokios sutartys, tiekėjų ir vartotojų tarpusavio santykiai grindžiami pagal šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas.

20. Pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymo Nr. 1-297 „Dėl šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių“ (toliau – Taisyklės) 1 punktą, šilumos tiekimo ir vartojimo Taisyklės reglamentuoja šilumos vartotojų ir kitų šilumos ūkio subjektų bei karšto vandens vartotojų ir karšto vandens tiekėjų tarpusavio santykius, teises, pareigas ir atsakomybę, susijusius su šilumos ir karšto vandens gamyba, perdavimu, tiekimu ir vartojimu. Taisyklės privalomos šilumos tiekėjams, karšto vandens tiekėjams, šilumos ir karšto vandens vartotojams bei kitiems šilumos ūkio sektoriuje veikiantiems asmenims (Taisyklių 2 punktas). Taisyklių 19.1 punkte nustatyta, kad tarp šilumos tiekėjo su pastato savininku – šilumos vartotoju – sudaroma neterminuota šilumos pirkimo – pardavimo sutartis. Pagal Taisyklių 26 punktą šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartys laikomos sudarytomis ar pakeistomis pagal teisės akte (Taisyklių 1 priedo 15 punktas) nurodytas standartines sąlygas, išskyrus šalių individualiai aptartas sąlygas. Standartinės sąlygos šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartims galioja iki šalys individualiai susitaria dėl šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutarčių sąlygų (Taisyklių 27 punktas).

21. Tuo atveju, kai nėra sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šiose sąlygose nurodytų šalių – tiekėjo ir pastato savininko – šilumos vartotojo ar pastato buto, kitų patalpų savininko – buitinio vartotojo arba juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008; 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009; 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-684/2020).

22. Minėta ir apeliaciniu skundu neginčijama aplinkybė, kad šiuo atveju šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartis tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta konkliudentiniais veiksmais, pagal standartines sąlygas. Tuo tarpu pagal Nuomos sutarties 14 punktą, ieškovė mokestį už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją ir komunalines paslaugas įsipareigojo mokėti tiesiogiai paslaugų teikėjams jų nustatytais terminais ir tvarka. Taigi, prievolė atsiskaityti už tiekiamą šilumos energiją kyla būtent atsakovei, kuri yra sudariusi Nuomos sutartį.

23. Apeliantė iš esmės neginčija, kad jai kyla pareiga mokėti už tiekiamą šilumos energiją, tačiau jos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi nepagrįstai neįvertino byloje esančių įrodymų apie J. D. faktinio gyvenimo aplinkybę kartu su atsakove bei neįvertino aplinkybės, ar bendrai su atsakove gyvenantis J. D. turėjo teisę gauti kompensaciją ginčo laikotarpiu. Taigi, apeliacinio teismo vertinimu, apeliantė netinkamą įrodymų vertinimą sieja išimtinai su tuo, jog skiriant kompensaciją, nebuvo įvertinta aplinkybė, jog kartu su atsakove gyvena jos sūnus J. D.. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais.

24. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 43 punktą prie savarankiškųjų savivaldybių funkcijų priskirtinas socialinės pašalpos ir kompensacijų, nustatytų Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme, teikimas.

25. Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – Įstatymas) 4 straipsnyje nustatyta, kad piniginę socialinę paramą savivaldybės teikia vykdydamos savarankiškąją savivaldybių funkciją, kuri yra finansuojama iš savivaldybių biudžetų lėšų. Savivaldybės taryba tvirtina piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašą, kuriame nustato: piniginės socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo tvarką (prašymų-paraiškų priėmimo; trūkstamų dokumentų pateikimo; duomenų apie turtą pateikimo; piniginės socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo; prašymus-paraiškas pateikusių asmenų informavimo apie piniginės socialinės paramos skyrimą ar neskyrimą; neteisėtai gautos ar išmokėtos piniginės socialinės paramos išskaičiavimo; paskirtos, bet laiku neatsiimtos piniginės socialinės paramos, taip pat mirus asmeniui, kurio vardu bendrai gyvenantiems asmenims mokama piniginė socialinė parama, arba mirus vienam gyvenančiam asmeniui paskirtos ir iki kito mėnesio po jo mirties neišmokėtos piniginės socialinės paramos išmokėjimo procedūras); pagrindus, kai socialinė parama skiriama kitais šiame įstatyme nenumatytais atvejais (skiriama vienkartinė, tikslinė, periodinė, sąlyginė pašalpa; apmokama skola už būstą; kompensuojamos išlaidos už didesnį karšto ir geriamojo vandens kiekį, negu šiame įstatyme nustatytas normatyvas; kompensuojamos šiame įstatyme nenurodytos būsto išlaikymo išlaidos ir kita) ir kuriems esant ši parama didinama, mažinama, skiriama ne visiems bendrai gyvenantiems asmenims, sustabdomas, nutraukiamas ar atnaujinamas jos mokėjimas; bendruomeninių organizacijų ir (ar) religinių bendruomenių, ir (ar) religinių bendrijų, ir (ar) kitų nevyriausybinių organizacijų atstovų, ir (ar) gyvenamosios vietovės bendruomenės narių, ir (ar) seniūnaičių, ir (ar) kitų suinteresuotų asmenų pasitelkimo dalyvauti svarstant klausimus dėl piniginės socialinės paramos skyrimo tvarką bei jų teises ir pareigas. Įstatymo 5 straipsnyje nustatyta, kad piniginės socialinės paramos rūšys yra šios: 1) socialinė pašalpa; 2) būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos.

26. Nagrinėjamu atveju, vertinant atsakovės argumentus dėl kompensacijos suteikimo, yra aktualios ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 15 d. sprendimo Nr. 1-2366 „Dėl Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo tvarkos aprašo tvirtinimo“ (toliau – 2015 m. Aprašas) nuostatos, galiojusios iki 2022 m. spalio 11 d., ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2022 m. spalio 5 d. sprendimo Nr. 1-1599 patvirtinto Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo tvarkos aprašo (toliau – 2022 m. Aprašas) nuostatos, įsigaliojusios nuo 2022 m. spalio 11 d. Tiek 2015 m. Aprašo 22.2. punktas, tiek 2022 m. Aprašo 18.2. punktas numatė, jog piniginė socialinė parama yra būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos (toliau – kompensacijos).

27. Iš aukščiau aptarto teisinio reglamentavimo, matyti, kad piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo tvarkos aprašo vykdymo kontrolė yra pavesta būtent Vilniaus miesto savivaldybei (atitinkamam jos padaliniui), taigi, klausimai susiję su piniginės socialinės paramos, t. y. būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos apskaičiavimu priskirtini Vilniaus miesto savivaldybei.

28. Aprašų 7.1. punkte numatyta, kad asmuo, kreipdamasis dėl piniginės socialinės paramos gavimo, prašyme-paraiškoje nurodo piniginės socialinės paramos skyrimui apskaičiavimui būtinus duomenis apie save ir bendrai gyvenančius asmenis. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš apeliantės teiktų prašymų – paraiškų Vilniaus miesto savivaldybei dėl socialinės paramos gavimo matyti, kad apeliantė minėtuose prašymuose jokių bute bendrai gyvenančių asmenų nenurodė.

29. 2015 m. Aprašo 57 punktas ir 2022 m. Aprašo 70 punktas numatė, kad sprendimas dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar neskyrimo gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

30. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė, nesutikdama su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių išmokų skyriaus sprendimais, kuriais būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos paskirtos tik jai vienai, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka galėjo juos skųsti, tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo ieškovė, atsakovė tokių duomenų, jog būtų apskundusi minėtus sprendimus, nepateikė. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, kad Gyventojų registro duomenimis, adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravo tik atsakovė, jokie kiti kartu gyvenantys asmenys nenurodyti, taip pat tai, kad tik su atsakove yra sudaryta Nuomos sutartis, pagrįstai nevertino, ar bendrai su atsakove gyvenantis J. D. turėjo teisę gauti kompensaciją ginčo laikotarpiu. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pagal Nuomos sutarties 6 punktą, nuomininkas ir jo šeimos nariai privalo deklaruoti savo gyvenamąją vietą savivaldybės būste (Bute), tačiau, atsakovė, tvirtindama, kad su ja gyvena jos sūnus, šios pareigos nevykdo.

31. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinės įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 176–178, 185 straipsniai), nes aptariamos aplinkybės pirmosios instancijos teismas net neturėjo pagrindo vertinti.

32. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus ir apeliantės argumentus, jog nebuvo tinkamai aiškinamos ir taikomos materialinės teisės normos, susijusios su buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktu, kadangi buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas, pagal nurodytą aprašą tinkamai nebuvo surašytas.

33. Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas yra vienas iš dokumentų teisei į piniginę socialinę paramą nustatyti (Įstatymo 20 straipsnio 9 dalis). Analogiška nuostata įtvirtinta ir 2015 m. Aprašo 16 punkte bei 2022 m. Aprašo 56 punkte, kuriuose taip pat numatyta, kad vienas iš dokumentų teisei į piniginę socialinę paramą nustatyti yra buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas. 2022 m. Aprašo 58 punkte numatyta, kad bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą tikrina ir Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą surašo BĮ Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro ir Socialinių išmokų skyriaus darbuotojai Administracijos direktoriaus įsakymu tvirtinamo Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktų surašymo tvarkos aprašo nustatyta tvarka. Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas galioja, iki bus nustatytos naujos aplinkybės, turinčios įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui.

34. Savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, privalo kilus pagrįstų įtarimų dėl prašyme-paraiškoje pateiktų duomenų apie turimą turtą ir gaunamas pajamas pagrįstumo tikrinti bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą, surašyti buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, kurio pagrindu piniginė socialinė parama gali būti skiriama, neskiriama ar nutraukiamas jos mokėjimas (Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Taipogi, savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, turi teisę patikrinusi bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas ir surašiusi buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, neteikti kompensacijų ar nutraukti jų teikimą, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo deklaruoja gyvenamąją vietą būste arba jį išsinuomoja, bet jame faktiškai negyvena, arba kartu su vienu gyvenančiu asmeniu arba bendrai gyvenančiais asmenimis būste nuolat faktiškai gyvena asmuo (asmenys), kuris (kurie) nėra deklaravęs (deklaravę) gyvenamosios vietos būste arba jo nesinuomoja (Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 11 punktas).

35. Iš aptarto teisinio reguliavimo darytina išvada, kad savivaldybės administracijai, patikrinus asmens gyvenimo sąlygas ir surašius buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, suteikiama teisė įvertinti ir motyvuotai nuspręsti dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijos skyrimo. Pirma, minėta, kad savivaldybės administracijai priėmus sprendimą dėl kompensacijos teikimo, apeliantė turi teisę jį skųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Taigi, apeliantė nesutikdama su patikrinimo aktu, gali nesutikimo argumentus pateikti skųsdama sprendimą dėl kompensacijos teikimo. Antra, nagrinėjamu atveju apskritai nėra aišku, kokį buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą apeliantė kvestionuoja. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, jog byloje būtų pateiktas minimas aktas, tuo tarpu apeliantė apeliaciniame skunde nenurodė nei akto datos, nei kada jis buvo pateiktas, todėl neaišku, dėl kokio patikrinimo akto pirmosios instancijos teismas turėjo pasisakyti ir taikyti atitinkamas Įstatymo ar Aprašų nuostatas.

36. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai byloje nepasisakė dėl buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akto surašymo teisinio reglamentavimo. Tuo tarpu atsakovei neginčijant ieškovės paskaičiuotos skolos pritaikius paskirtą kompensaciją, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Dėl procesinės bylos baigties

37. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo

38. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis, 302 straipsnis). CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

39. Nagrinėjamu atveju atmetus atsakovės apeliacinį skundą, patirtos bylinėjimosi išlaidos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš ieškovės valstybei nepriteisiamos.

40. Ieškovė ir trečiasis asmuo byloje nepateikė įrodymų, jog būtų patyrusios bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme bei neteikė prašymo jas priteisti, todėl jų bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

atmesti atsakovės D. D. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.