Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2024-05-07 · Civilinė byla Nr. e2-1151-1080/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2024-05-07Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-09-03Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-05-07
Bylos Nr.
e2-1151-1080/2024
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-05622-2023-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dovilė Baradinskienė
Atsakovas
D. D.
Advokatai
Eimantas Šriupša
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1151-1080/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05622-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 3.2.6.1; 3.2.6.10 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 7 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dovilė Baradinskienė,sekretoriaujant Svetlanai Žurienei,dalyvaujant ieškovės atstovui V. J.,atsakovei ir jos atstovui advokatui Eimantui Šriupšai,

trečiojo asmens atstovams K. Ž., N. Z.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal akcinės bendrovės Vilniaus šilumos tinklai ieškinį atsakovei D. D. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybė, išvada teikianti institucija Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė AB Vilniaus šilumos tinklai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 495,73 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovė tiekia šilumos energiją daugiabučiam gyvenamajam namui, įskaitant butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuris skolos susidarymo laikotarpiu priklausė Vilniaus miesto savivaldybei. Butas 2021 m. kovo 19 d. nuomos sutarties pagrindu išnuomotas atsakovei, kuri bute faktiškai vartojo šilumos energiją / karštą vandenį savo buitinėms reikmėms, tačiau už jį neatsiskaitė.

Atsiliepimas

3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą, kuriame prašė tenkinti ieškovės ieškinį.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 29 d. sprendimu už akių, kurio rezoliucinėje dalyje padarytas rašymo apsirikimas ištaisytas 2023 m. liepos 5 d. nutartimi, ieškovės ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovei iš atsakovės 495,73 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 23,13 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisė valstybės naudai iš atsakovės 13,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

5. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 19 d. nutartimi tenkinęs atsakovės atskirąjį skundą, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 1 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – tenkino atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo; panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 29 d. sprendimą už akių, atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės.

6. Teisme 2024 m. vasario 15 d. gautas ieškovės pareiškimas dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo.

7. Teismo posėdžio, įvykusio 2024 m. balandžio 2 d., metu ieškovė ir trečiasis asmuo palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus ir reikalavimus. Ieškovė nurodė, kad palaiko savo pareiškimą dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo.

8. Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovas paaiškino, kad atsakovės gaunamos pajamos per mėnesį sudaro senatvės pensija ir pašalpa nepasiturinčiam asmeniui ir atsakovė yra įsitikinusi, kad jai priklauso 100 procentų kompensacija už šildymą, karštą ir geriamąjį vandenį. Atsakovė pažymėjo, kad kartu su ja bute gyvena ir sūnus J. D., vyras, todėl atsakovei už buto paslaugas turi priklausyti 100 procentų išlaidų kompensacija už šildymą, karštą ir šaltą vandenį. Atsakovė ir sūnus kreipėsi į AB Vilniaus šilumos tinklus įvertinti nurodytas aplinkybes apie atsakovės gaunamas itin mažas pajamas ir tai, kad bute, už kurio paslaugas paskaičiuota skola, gyvena ne tik atsakovė, tačiau ir jos sūnus. Atsakovė yra asmuo, kuris pripažintas nukentėjusiu nuo 1939-1990 m. okupacijų asmeniu.

Dėl ieškinio reikalavimų dalies atsisakymo ir bylos dalies nutraukimo

9. Teisme 2024 m. vasario 15 d. gautas ieškovės pareiškimas dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo ir 2024 m. balandžio 2 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovės atstovas patvirtino, kad dalies reikalavimo atsakovei dėl 50 Eur skolos priteisimo atsisako.

10. Nagrinėjamu atveju, teismas, atsižvelgdamas į byloje vykstančio ginčo (ieškinio materialinių reikalavimų) pobūdį, taip pat byloje dalyvaujančių asmenų procesinę padėtį ir procesinį elgesį, daro išvadą, kad ieškinio atsisakymo dalyje priėmimas neprieštaraus viešajam interesui ar imperatyvioms įstatymo normoms bei nepažeis bylos šalių ar kitų asmenų teisių ar įstatymo saugomų teisėtų interesų. Be to, pareiškime dėl ieškinio atsisakymo, ieškovė nurodė, kad jai yra žinomos ieškinio atsisakymo procesinės pasekmės – priėmus teismo nutartį priimti ieškinio atsisakymą, byla teismo nutartimi yra nutraukiama, o bylą nutraukus vėl kreiptis dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas).

Motyvuojamoji dalis

11. Atsižvelgiant į išdėstyta, teismas priima ieškovės ieškinio atsisakymą dalyje dėl atsakovės 50 Eur skolos ir šioje dalyje nutraukia civilinę bylą (CPK 42 straipsnis, 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas, 294 straipsnis).

Dėl skolos priteisimo

12. Nustatyta, kad ieškovė tiekia šilumos energiją butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. 2021 m. kovo 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės būsto nuomos sutarties Nr. 1.41-G21/1789 (toliau – Nuomos sutartis) pagrindu nurodytas butas buvo išnuomotas atsakovei. Nuomos sutarties 14 punkte šalys susitarė, kad mokestį už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją ir komunalines paslaugas nuomininkė (atsakovė) turi mokėti tiesiogiai paslaugų teikėjams jų nustatytais terminais ir tvarka. Nagrinėjamu atveju tarp ieškovės ir atsakovės rašytinė šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta nebuvo, tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.384 straipsnio 1 dalimi, laikytina, kad ieškovė konkliudentiniais veiksmais sudarė su šilumos vartotoju neterminuotą energijos pirkimo–pardavimo sutartį nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų. Iš byloje pateiktos mokesčių paskaičiavimo pažymos matyti, kad už laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. vasario 28 d. patiektą šilumos energiją susidarė 495,73 Eur dydžio įsiskolinimas. Po ieškinio pateikimo teismui atsakovė ieškovei sumokėjo 50 Eur. Duomenų apie tai, kad atsakovė visiškai atsikaitė su ieškove byloje nepateikta ir atsakovė šios aplinkybės neginčijo (CPK 178 straipsnis).

13. Vilniaus apygardos teismui 2023 m. spalio 19 d. nutartimi panaikinus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 29 d. sprendimą už akių ir atnaujinus civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės, į bylą buvo pateikti papildomi įrodymai – mokesčių apskaičiavimo pažyma parengta pagal pardavimų apskaitos ir kontrolės sistemos duomenis bei sąskaitas (e.l.b. DOK-185512), iš kurių matyti, kad nuo buto Nuomos sutarties sudarymo iki 2023-02-28 atsakovei paskaičiuota mokesčių suma sudarė 1 952,65 Eur, per laikotarpį nuo 2021-03-01 iki 2023-02-28 buvo atlikti mokėjimai 142,51 Eur sumai (2021-10-14 sumokėta 108,98 Eur, 2021-11-18 sumokėta 33,53 Eur). Atsakovei nurodytu laikotarpiu priskirta kompensacija 1 314,41 Eur. Taigi atsakovės mokėtina suma atėmus sumokėtas sumas ir jai priskirtos kompensacijos dydį 2023-02-28 dienai sudarė 495,73 Eur (1952,65 – 142,51 – 1314,41=495,73 Eur).

14. Atsakovė teigia, kad priklauso 100 procentų kompensacija už šilumos energiją ir vandenį. Ginčo dėl to, kad atsakovė ginčo laikotarpiu buvo įgijusi teisę į kompensaciją šilumos energiją ir vandenį nėra. Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – Įstatymas) 7 straipsnyje numatyta gyvenamąją vietą būste deklaravusių arba būstą nuomojančių bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisė į kompensacijas. Sąlygos, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į kompensaciją išvardintos Įstatymo 8 straipsnyje. Įstatymo 21 straipsnio 4 dalis nustato, jog kompensacijos skiriamos, jeigu kreipimosi metu dėl kompensacijų ir sprendimo priėmimo metu, taip pat laikotarpiu, už kurį skiriamos kompensacijos, bendrai gyvenantys asmenys turėjo teisę jas gauti.

15. Vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2022-10-05 sprendimu Nr. 1-1599 „Dėl Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo tvarkos aprašo tvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas) 29.1 papunkčiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų skyrius, sprendimu nustatęs bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens teisę į kompensacijas iki einamojo mėnesio paskutinės darbo dienos elektroniniu būdu perduoda tiekėjams duomenis apie bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamas ir taikomus normatyvus būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijoms apskaičiuoti (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtintos formos).

16. Pagal Tvarkos aprašo 30 punktą, tiekėjai ir bendrojo naudojimo objektų valdytojai kompensacijas apskaičiuoja tik tiems bendrai gyvenantiems asmenims ar vieniems gyvenantiems asmenims, kuriems Socialinių išmokų skyriaus sprendimu nustatyta teisė į kompensacijas, ir tik tiems mėnesiams, kuriems nustatyta teisė į kompensaciją, ir apskaičiuotos kompensacijos dalimi sumažina mokestį. Tiekėjai iki einamojo mėnesio 12 dienos elektroniniu būdu teikia Socialinių išmokų skyriui tikrinti paraiškas grąžinti lėšas už praėjusį mėnesį apskaičiuotas ir pritaikytas kompensacijas (toliau – paraiškos), kurias Vilniaus miesto savivaldybės administracija apmoka (Tvarkos aprašo 32 punktas).

17. Kompensacijos dydis apskaičiuojamas remiantis kompensacijos gavėjo patirtomis šildymo išlaidomis, turimomis pajamomis ir būsto plotu, pritaikant vieną iš apskaičiavimo būdų, priklausomai nuo būstui šildyti taikomo šildymo būdo. Kompensacijų dydį, vadovaudamiesi Įstatymu ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtintomis formomis, apskaičiuoja tiekėjai ir bendrojo naudojimo objektų valdytojai (Tvarkos parašo 27.1 papunktis). Centralizuotai besišildančių gyventojų informacija perduodama šilumos tiekėjui, kuris, vadovaudamasis teisės aktais, už visus priklausančius laikotarpius apskaičiuoja kompensuojamos sumos dydį ir jį pritaiko einamojo mėnesio sąskaitoje.

18. Kompensacijos skiriamos vertinant visų gyvenamąją vietą būste deklaravusių arba būstą nuomojančių asmenų pajamas, turimą turtą ir išlaidas, tenkančias būstui išlaikyti. Siekiantys gauti kompensacijas, būstą nuomojantys bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi būti su nuomotoju raštu sudarę gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir ją įregistravę viešame registre (Įstatymo 7 straipsnio 3 dalis). Pagal Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktą kompensacijai už būsto šildymą apskaičiuoti taikomas naudingojo būsto ploto normatyvas: 50 kvadratinių metrų, jei asmuo gyvena vienas; 38 kvadratiniai metrai - pirmam šeimos nariui; 12 kvadratinių metrų - antram šeimos nariui; 10 kvadratinių metrų - trečiam ir kiekvienam paskesniam šeimos nariui.

19. Iš teismui pateiktų šilumos tiekėjui adresuotų Socialinių išmokų skyriaus parengtos pažymų apie bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamas ir taikomus normatyvus būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijoms apskaičiuoti (toliau – pažymos) matyti atsakovės kompensacijoms apskaičiuoti taikyti teisės aktuose numatyti normatyvai (2022-02-04 Nr. 9106, 2022-10-12 Nr. 59149 ir 2022-10-12 Nr. 59150, e.b.l. DOK-127736).

20. Taip pat iš atsakovės prašymų – paraiškų piniginei socialinei paramai gauti Socialinių išmokų skyriui už laikotarpį nuo 2022-01-01 iki 2023-02-28 matyti, kad atsakovė prašė nustatyti jai teisę į kompensacijas, kaip vienam gyvenančiam asmeniui. Taigi Socialinių išmokų skyrius, įvertinęs prašymą pateikusio asmens gaunamų pajamų dydį, asmens teisę kreipimosi metu atitikti Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 8 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, sprendimais nustatė atsakovei teisę į kompensacijas už laikotarpius nuo 2022-01-01 iki 2022-06-30, nuo 2022-07-01 iki 2022-08-31, nuo 2022-09-01 iki 2023-02-28, nuo 2023-03-01 iki 2023-09-01, pagal jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresą – (duomenys neskelbtini), kaip vienam gyvenančiam asmeniui. Pažymėtina, kad nors atsakovė tvirtina, kad bute gyvena be jos gyvena sūnus ir sutuoktinis, tačiau tiek prašymuose-paraiškose, tiek Gyventojų registro duomenimis adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravo tik atsakovė. Taip pat tik su atsakove yra sudaryta buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis. Taigi pritartina, kad atsižvelgiant į viešus duomenis, pačios atsakovės prašymuose nurodytą informaciją, Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių išmokų skyrius neturėjo duomenų apie kartu su atsakove nurodytu laikotarpiu minėtame bute gyvenančius kitus asmenis, todėl teisė į kompensacijas buvo nustatytos tik atsakovei, kaip minėta, atsižvelgiant į turimą informaciją ir faktines aplinkybes. Pažymėtina, kad atsakovei kaip vienam gyvenančiam asmeniui kompensacijai už būsto šildymą apskaičiuoti buvo taikomas 50 kvadratinių metrų naudingojo būsto ploto normatyvas (vadovaujantis Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktu). Byloje nepateikta duomenų, kad atsakovė ir jos sūnus bendrai su prašymu-paraiška kreipėsi į Socialinių išmokų skyrių, kartu pridedamais kompensacijai nustatyti būtinais dokumentais nurodytais Įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje ir skyrius nepagrįstai tokio prašymo jiems netenkino (CPK 178 straipsnis).

21. Vadovaujantis CK 6.383 straipsnio 1 dalimi, pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

22. Teismas konstatuoja, kad atsakovė, pažeidė sprendimo 21 punkte numatytą prievolę, su ieškove pilnai neatsiskaitė. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Taigi vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1 dalimi, 6.383 straipsnio 1 dalimi, 6.388 straipsnio 1 dalimi, Nuomos sutarties 14 punktu, ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 445,73 Eur skola už patiektą šilumos energiją.

23. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 445,73 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. balandžio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

24. Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistina 23,13 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 21 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 2,13 Eur patikra valstybės registruose (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

25. Dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos priimamam sprendimui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269–270, 279, 307 straipsniais,

nusprendžia:

priimti ieškovės AB Vilniaus šilumos tinklai atsisakymą nuo ieškinio dalies reikalavimų atsakovei D. D. dėl 50 Eur skolos priteisimo ir šioje dalyje bylą nutraukti.

Kitoje dalyje ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei Vilniaus šilumos tinklai (juridinio asmens kodas 124135580) iš atsakovės D. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 445,73 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt penkis eurus ir 73 ct) skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 445,73 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. balandžio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 23,13 Eur (dvidešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Dovilė Baradinskienė