- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-13
- Bylos Nr.
- e2YT-14214-1119/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-06032-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Atmestas.
- Teisėjas
- Jurga Žulpė (pirm.)
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Suinteresuotas asmuo
- K. P.
- Advokatai
- Ruslan Mirnyj
- Kategorijos
dalyvaujant pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos atstovei G. B.,
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos pareiškimą suinteresuotam asmeniui K. P. dėl termino pareikšti kreditorinį reikalavimą atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos (toliau – VMI) pareiškimu (el. b. medž. 1-2 l.) bei teismo posėdyje pareiškėjos atstovė G. B. prašė atnaujinti terminą pareikšti kreditorinį reikalavimą palikėjo R. P., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą priėmusiai įpėdinei K. P. Nurodė, kad pareiškėja pagal 2021-01-08 pavedimą Nr. (31.49Mr)-FR0773-48 atliko mokestinį palikėjo R. P. patikrinimą. 2021-12-03 surašytas patikrinimo aktas Nr. (31.49Mr) FR0680-377, kuris buvo patvirtintas Šiaulių AVMI 2021-12-07 patikrinimo pažyma Nr. (31.49Mr) FR0681-104. Nustatyta, kad R. P. skola pareiškėjai yra 24 813,91 Eur iš jos: 18529,00 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) ir 5 705,65 Eur šio mokesčio delspinigių už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31 bei 480,00 Eur GPM ir 99,26 Eur šio mokesčio delspinigių už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2017-12-31. R. P. (duomenys neskelbtini) mirė, ir apie jo mirtį pareiškėjai tapo žinoma iš karto. VMI 2021-10-25 raštu Nr. (23.31-08) 518-2110 kreipėsi į Šiaulių miesto 1-ąjį notarų biuro notarą V. Ž. su prašymu informuoti palikėjo įpėdinius apie palikėjo skolas ir pranešti apie palikimo priėmimą. Palikimą (duomenys neskelbtini) priėmė palikėjo dukra K. P. VMI 2022-05-06 raštu Nr. (23.31-08) 518-667 informavo K. P. apie paveldėtą skolą, tačiau ji iki šiol nėra sumokėta. Mano, kad yra pagrindas atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti, nes tik po atlikto patikrinimo 2021-12-07 nustatytos papildomos nesumokėtų į valstybės biudžetą mokesčių sumos, ir kol nebuvo baigtas patikrinimas, nebuvo pagrindo spręsti, jog objektyviai egzistuoja pareiškėjos kreditorinis reikalavimas palikėjo ar po jo mirties palikimą priėmusio suinteresuotojo asmens atžvilgiu. Nurodė, kad pareiškėja nėra praleidusi įstatyme nustatyto naikinamojo trijų metų termino, šis terminas sueis tik (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo K. P. atsiliepime su pareiškimu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (el. b. medž. 7-13 l.). Nurodė, kad K. P. informavo pareiškėją apie tėvo mirtį. Pareiškėja tęsė patikrinimą net iki 2021-12-03, nors tikrinamasis jau negalėjo nei sužinoti, kokių duomenų trūksta tyrimui, kokių duomenų reiktų papildomai pateikti, kas parodo, jog nebuvo užtikrinti patikrinimo teisėtumo ir objektyvumo principai. Mano, kad mokesčių administratorius palikėjo mirties dienai jau turėjo pakankamai duomenų dėl įsiskolinimo įvertinimo ir fiksavimo, likęs laikas iki 2021-12-03 buvo skirtas šių duomenų apibendrinimui ir įrašymui į patikrinimo aktą - techniniam darbui atlikti. Palikėjo visas žinomas turtas buvo nurodytas 2021-10-18 antstolio Ričardo Kudrausko sudarytame paveldimo turto apyraše, kuriame nėra jokių duomenų apie palikėjo skolas. Paveldėtoja K. P. apie galimas savo tėvo skolas sužinojo tik 2022-05-07, kai mokesčių administratorius 2022-05-06 raštu Nr. (23.3 1-08) 518-667 informavo ją apie palikėjo, jos tėvo, esamą skolą valstybei. Tuo laikotarpiu paveldėtojai jau buvo išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimai ir nuosavybės dokumentai, valstybės registruose atlikti atitinkami įrašai. Taigi mokesčių administratorius mirusio asmens patikrinimą užbaigė praėjus lygiai 3 mėnesiams po jo mirties, paveldėtojai apie galimas palikėjo skolas pranešta 2022-05-07, praėjus dar 6 mėnesiams jai jau įstojus į paveldimo turto nuosavybes teises ir galiausiai kreipėsi į teismą įstatymo nustatytam terminui atnaujinti tik 2022-11-04, t. y., dar po 6 mėnesių. Pareiškėja buvo itin pasyvi šiuo klausimu, nesiėmė visų būtinų veiksmų šiai galimai skolai išviešinti, pranešti apie ją ir išsireikalauti įstatymų nustatyta tvarka. Be to, ji nenurodė svarbių aplinkybių ar priežasčių, dėl kurių 3 mėnesių įstatyme nustatytas terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti buvo praleistas. Kritiškai vertintini teiginiai, kad pats patikrinimo akto techninis surašymo darbas (nes objektyviai jokių naujų duomenų iš mirusio asmens patikrinimui gauta nebuvo), kuris galimai vyko 3 mėnesius, yra svarbios ir objektyvios priežastys terminui atnaujinti.
4. Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo K. P. palaikė atsiliepimą į pareiškimą. Papildomai be pareiškime nurodytų argumentų paaiškino, kad jos tėtis R. P. nuolat gyveno Rusijos Federacijoje, kur ir mirė. Ji apie tėčio įsiskolinimus ir mokestinį patikrinimą nieko nežinojo. Apie jį neminėjo ir jos mama. Mirus tėčiui, ji visas valstybės institucijas informavo apie tėčio mirtį, siuntė joms tėčio mirties liudijimą. Taip pat informavo ir VMI. Notaras jos apie mokestinį patikrinimą ir kitus tėčio įsiskolinimus VMI neinformavo. Vienintelė skola buvo žemės mokestis, kuris buvo sumokėtas. Antstolis Ričardas Kudrauskas sudarė paveldimo turto apyrašą, jame nėra duomenų apie tėčio skolą VMI. 2022 m. gegužės mėnesį ji į savo elektroninio pašto dėžutę gavo pranešimą iš VMI. Prisijungus prie savo VMI paskyros pamatė, kad jai yra suformuota skola. Tada ji nuėjo į VMI padalinį, kur VMI darbuotoja prisijungė prie jos paskyros ir paaiškėjo, kad ji nėra skolinga valstybei, kad tai buvo jos tėčio skola. Darbuotoja davė jai užpildyti dvi formas dėl tėčio skolos perėmimo. Tačiau ji pasiėmė formas ir jų neužpildžiusi išėjo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatytos aplinkybės.
5. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021-01-11 buvo pradėtas mokestinis R. P. patikrinimas su tikslu nustatyti už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31 mokėtiną GPM. Iš 2021-12-03 patikrinimo akto Nr. (31.49Mr) FR0680-377 ir pareiškėjos atstovės paaiškinimų nustatyta, kad mokestinis patikrinimas pradėtas 2021-01-27 ir baigtas 2021-12-03. Mokestinis patikrinimas sustabdytas nuo 2021-02-02 dėl priešpriešinės informacijos surinkimo iš kitų juridinių asmenų bei mokėtojo R. P. prašymo leisti pateikti papildomus dokumentus, pratęstas nuo 2021-06-09 iki 2021-06-29 surinktos informacijos analizei bei įvertinimui, sustabdytas nuo 2021-06-16 dėl mokėtojui pateikto mokesčių administratoriaus 2021-06-14 nurodymo iki 2021-07-25 pateikti išverstus į valstybinę kalbą dokumentus bei kitus dokumentus. 2021-06-18 R. P. informavo apie tai, kad atostogauja. 2021 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais R. P. teikė papildomus dokumentus. Mokestinis patikrinimas pratęstas nuo 2021-08-12 iki 2021-08-13 dėl mokėtojo pateiktų duomenų analizės ir įvertinimo bei papildomų klausimų pateikimo mokėtojui. Mokestinis patikrinimas sustabdytas nuo 2021-08-13 iki bus gauta informacija iš mokėtojo. 2021-08-16 R. P. informavo, kad serga. 2021-08-20 pateiktas prašymas pratęsti terminą dokumentams pateikti. Terminas dokumentams pateikti pratęstas iki 2021-09-23. (duomenys neskelbtini) įkelta informacija apie R. P. mirtį (duomenys neskelbtini). 2021-09-23, 2021-09-29 buvo išsiųsti paklausimai fiziniams asmenims apie paskolų sudarymo aplinkybes. 2021-11-05, 2021-11-09, 2021-11-10, 2021-11-12 gauti atsakymai iš fizinių asmenų. Mokestinio patikrinimo terminas pratęstas nuo 2021-11-29 iki 2021-12-03 surinktos informacijos įvertinimui ir mokestinio patikrinimo užbaigimui. Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad R. P. nesumokėjo į valstybės biudžetą iš viso 19 009,00 GPM ir 5 890,41 Eur delspinigių (2021-12-07 patikrinimo pažyma Nr. (31.49Mr) FR0681-104).
6. Pareiškėja 2021-10-25 raštu „Dėl turto paveldėjimo“ Nr. (23.31-08) 518-2110 informavo Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro notarą V. Ž., kad R. P. turi 42,00 Eur žemės mokesčio, paskaičiuoto už laikotarpį nuo 2021-01-01 iki 2021-12-31 nepriemoką. Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad suinteresuotas asmuo K. P. 2021-10-04 priėmė po tėvo R. P. atsiradusį palikimą. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad palikimą ji priėmė pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, jai yra išduoti paveldėjimo teisės liudijimai, nuosavybės teisės įregistruotos viešuosiuose registruose. Apie palikėjo skolą valstybei suinteresuotas asmuo buvo informuotas 2022-05-06 pranešimu „Dėl skolos“ Nr. (23.31-08) 518-667, kuriuo K. P. raginta iki 2022-06-05 sumokėti 25 600,51 Eur mokestinę R. P. nepriemoką.
7. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja praleido įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą pareikšti kreditorinį reikalavimą palikėjo įpėdiniams, nes kreditorinis reikalavimas turėjo būti pareikštas iki (duomenys neskelbtini), bet nėra praleistas naikinamasis 3 metų terminas ir pareiškėja turi teisę kreiptis iki (duomenys neskelbtini) pareiškimu į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo. Tačiau kilo ginčas dėl to, ar terminas pareikšti kreditorinį reikalavimą palikėjo įpėdiniams praleistas dėl objektyvių priežasčių.
Dėl palikėjo kreditoriaus teisių įgyvendinimo.
8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.63 straipsnio nuostatos reglamentuoja palikėjo kreditorių teisių įgyvendinimą. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali atnaujinti šį terminą, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis).
9. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Jis, inter alia (be kita ko), nustatytas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad, prieš priimdami palikimą, įpėdiniai turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai. Kartu taip ginamas teisinių santykių stabilumas, kad palikimą priėmusiems įpėdiniams nebūtų pareikšta papildomų kreditorių reikalavimų, apie kuriuos įpėdiniai, spręsdami dėl palikimo priėmimo, nežinojo ir dėl kurių galėtų iš esmės pasikeisti palikimą priėmusių įpėdinių turtiniai santykiai. Nors pagal galiojančias CK normas ne visada įmanoma pasiekti nurodytą įpėdinių apsaugos ir teisinių santykių stabilumo užtikrinimo tikslą (pvz., kai palikimas priimamas anksčiau, nei pareiškiami kreditorių reikalavimai), tačiau teisės normos turi būti aiškinamos taip, kad kuo labiau užtikrintų šio tikslo pasiekimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). CK 5.63 straipsnyje įtvirtintoms kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo procedūroms atliekant įpėdinių informavimo apie palikėjo skolas bei civilinių teisinių santykių stabilumo bei apibrėžtumo užtikrinimo funkcijas, jų tinkamą įgyvendinimą lemia ne informacijos pateikimo forma, o šios informacijos turinys bei jos pateikimas laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).
10. Kreditorius, siekiantis, jog palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, turi apie tai pareikšti CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalyse nustatytus terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
11. Pagal naujausią kasacinio teismo formuojamą praktiką mirusio skolininko įpėdiniui turi būti aiškus visas skolininko prievolės dydis ar bent jau skolos sandara ir jos apskaičiavimo mechanizmas, t. y., įpėdinis turi turėti galimybę suprasti apie visą skolininko prievolių dydį ir pagrindą, kokios yra skolos sudedamosios dalys ir kaip jos apskaičiuojamos. Skolininko prievolė gali kisti, pvz., prievolę sudaro skola ir apskaičiuotinos palūkanos, todėl mirusio skolininko įpėdiniui turi būti aiškus prievolės kitimo mechanizmas. Dėl to mirusio palikėjo įpėdinis perima tik tokio dydžio prievolę, kuri buvo aiškiai atskleista, t. y. jei jis informuotas tik apie dalį prievolės, tai tik tokią prievolės dalį ir perima (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-611/2020, 30 punktas, ir kt.).
12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Greta nurodytoje teisės normoje įtvirtintų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013).
13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad palikėjas R. P. mirė (duomenys neskelbtini). Palikimą po palikėjo mirties 2021-10-04 priėmė palikėjo dukra K. P. Priimant palikimą palikėjo kreditoriai, taip pat ir pareiškėja, reikalavimų nereiškė. Pareiškėja per įstatyme nustatytą terminą nebuvo informavusi suinteresuoto asmens ar palikimo atsiradimo vietos notaro arba kitu būdu išviešinusi savo reikalavimo teisės egzistavimo faktą ir (ar) jos dydį, o tai lėmė, kad suinteresuotas asmuo neturėjo informacijos, kuri būtų padėjusi apsispręsti, ar apskritai priimti palikimą ir kokiu būdu. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas kreditoriaus reikalavimams pareikšti baigėsi (duomenys neskelbtini). Pareiškėja apie R. P. skolą K. P. pranešė tik 2022-05-06.
14. Pareiškėja prašo teismo atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą pareikšti kreditoriaus reikalavimą palikėjo R. P. įpėdiniams, argumentuodama tuo, kad įstatyme nustatytą terminą praleido dėl objektyvių priežasčių, o būtent tuo, kad ji kreditore tapo tik po atlikto mokestinio patikrinimo, kurio rezultatai patvirtinti 2021-12-07, nes tik tuomet buvo konstatuotas R. P. mokestinės nepriemokos faktas ir jos dydis, bei ji įgijo teisę reikalauti įvykdyti piniginę prievolę.
15. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus spręsdami, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismai visų pirma turi įvertinti aplinkybių, nurodomų kaip svarbios priežastys, pobūdį: tai gali būti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino tikslai suponuoja ir svarbios priežasties, kaip teisinės kategorijos, aiškinimą šio straipsnio 4 dalies prasme. Svarbia priežastimi negali būti pripažintos aplinkybės, kurios priklausė nuo kreditoriaus valios, nes priešingu atveju kreditorius įgytų nepateisinamą galimybę kontroliuoti savo reikalavimo tenkinimo apimtis, kurias lemia įpėdinio jau pasirinkto palikimo priėmimo būdas. Tokia situacija neatitiktų vieno iš pamatinių civilinės teisės principų – subjektų lygiateisiškumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
16. Vienas iš VMI Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymu (toliau – MAĮ) priskirtų pagrindinių uždavinių – užtikrinti, kad mokesčiai į biudžetą būtų sumokėti (MAĮ 19 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šį uždavinį inspekcija įgyvendina atlikdama įstatymų pavestas funkcijas, atliekamus veiksmus įformindama atitinkamais sprendimais (MAĮ 19 straipsnio 2 dalis, 34 straipsnis). Mokestinis patikrinimas MAĮ apibrėžiamas kaip mokesčių administratoriaus atliekamas mokesčių mokėtojo patikrinimas siekiant kontroliuoti, kaip mokesčių mokėtojas vykdo mokesčių įstatymų reikalavimus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo, sumokėjimo, o įstatymų nustatytais atvejais – ir kitose srityse (įstatymo 2 straipsnio 23 punktas).
17. MAĮ 119 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokestinis patikrinimas nuvykus pas mokesčių mokėtoją negali trukti ilgiau kaip 90 dienų, išskyrus šiame straipsnyje arba atitinkamo mokesčio įstatyme nurodytas išimtis. Mokesčių administratoriaus buveinėje atliekamo mokestinio patikrinimo trukmė nėra ribojama, tačiau mokesčių administratorius privalo jį atlikti per objektyviai įmanomą kuo trumpesnį laikotarpį (MAĮ 119 straipsnio 6 dalis). Mokestinis patikrinimas pradedamas išrašant mokestinio patikrinimo pavedimą, kuriame privalu nurodyti, be kita ko, patikrinimo atlikimo pradžios ir pabaigos datas (MAĮ 120 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
18. Mokestinio patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo aktu (MAĮ 128 straipsnio 1 dalis). Patikrinimo aktu įforminti mokestinio patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo arba patikrinimo pažyma (nurodyto straipsnio 2 dalis). Mokestinio patikrinimo rezultatai patikrinimo pažyma patvirtinami nenustačius mokesčių įstatymų pažeidimų, taip pat patvirtinant mirusio mokesčių mokėtojo veiklos patikrinimo rezultatus (MAĮ 130 straipsnio 1, 6 dalys).
19. Šioje byloje nustatyta, kad pareiškėja 2021-01-11 inicijavo ir 2021-12-07 įformino mokestinio patikrinimo, kurio metu apskaičiuotos papildomos R. P. į valstybės biudžetą nesumokėtų mokesčių sumos, rezultatus. Iš 2021-12-03 patikrinimo akto bei pareiškėjos atstovės paaiškinimų teismo posėdyje nustatyta, kad mokestinis patikrinimas vyko pakankamai intensyviai, jo trukmę sąlygojo tai, kad R. P. nuolat gyveno užsienyje, mokestinio patikrinimo metu mokesčių mokėtojas ne kartą prašė pratęsti terminus dokumentams pateikti dėl ligos, dėl atostogų, buvo reikalinga surinkti dokumentus iš užsienio valstybės mokesčių administratoriaus bei užsienyje gyvenančių asmenų ar įsteigtų juridinių asmenų, taip pat Lietuvos Respublikoje įsteigtų juridinių asmenų bei gyvenančių fizinių asmenų, mokesčių mokėtojas vertė dokumentus į valstybinę kalbą, gavus visus duomenis, buvo atliekamas gautos informacijos įvertinimas, analizė ir sugretinimas. Po R. P. mirties (duomenys neskelbtini) buvo išsiųsti paklausimai fiziniams asmenims apie su R. P. sudarytas rašytines, nepatvirtintas notaro, paskolos sutartis su fiziniais asmenimis 2016-2017 m. Iš patikrinimo akto matyti, kad R. P. 2016 m. buvos sudaręs 1 sutartį su mama A. P. 3000,00 Eur sumai ir 2017 m. 4 sutartis su tuo pačiu asmeniu 12 000,00 Eur, 2017 m. su buvusia sutuoktine I. P. sudarytos 5 sutartys iš viso 15 000,00 Eur sumai, 2017 m. su dukra K. P. sudaryta 1 sutartis 3000,00 Eur sumai, su draugu M. P. sudarytos 4 sutartys iš viso 11 000,00 Eur sumai, su draugu N. N. sudarytos 4 sutartys iš viso 11 000,00 Eur sumai. I. P., N. N. ir M. P. (2021 m. lapkričio mėnesį) patvirtino, kad paskolos sutartys su R. P. buvo sudarytos, pateikė paaiškinimus ir įrodymus, apie paskolos sumai turėtas pinigines lėšas ir jų šaltinius. Iš šių duomenų VMI konstatavo, kad minėti asmenys galėjo suteikti paskolas grynaisiais pinigais R. P., todėl šios sumos buvo pripažintos R. P. pajamomis už 2016 m. ir 2017 m. laikotarpius. Gavus šiuos duomenis, VMI 2021-11-29 pratęsė mokestinio patikrinimo terminą iki 2021-12-03, t. y., pratęsta tik 6 dienoms (iš kurių 4 nedarbo dienos) ir mokestinis patikrinimas atliktas iki termino pareikšti kreditorinius reikalavimus pabaigos – (duomenys neskelbtini), tačiau patvirtintas 2021-12-07 pažyma, t. y., praleidus 1 dieną pareikšti kreditorinius reikalavimus.
20. Aukščiau minėtų aplinkybių visuma būtų pakankama atnaujinti praleistą CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti, tačiau pareiškėja nedelsiant po 2021-12-07 nesikreipė į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo. Ji taip pat nedelsiant neinformavo R. P. įpėdinės apie nustatytą įsiskolinimą, nesiuntė jai patikrinimo akto, nors turi visus duomenis apie suinteresuotą asmenį, kuris taipogi yra registruotas kaip mokesčių mokėtojas, informacijos apie nustatytą R. P. įsiskolinimą valstybei neteikė notarui, taip pat nepranešė apie įsiskolinimą antstoliui, 2021-10-18 sudariusiam paveldimo turto apyrašą, nors tokią teisę jai kaip kreditoriui nustato CK 5.53 straipsnio 8 dalis. Apie R. P. įsiskolinimą K. P. pranešė tik 2022-05-06 raštu, kuriuo ji raginama iki 2022-06-05 sumokėti susidariusį įsiskolinimą.
21. Paminėtina taip pat tai, kad nors pareiškėja telefonu 2021 m. rugsėjo mėnesį bendravo su buvusia R. P. sutuoktine, kuri informavo pareiškėją, kad galima įpėdinė bus K. P., ir buvusi sutuoktinė 2021 m. lapkričio mėnesį teikė VMI informaciją, apie paskolų sutarčių sudarymo aplinkybes, tačiau pačios K. P. apie pradėtą mokestinį patikrinimą pareiškėja neinformavo, o buvusi R. P. sutuoktinė neturi įstatyme nustatytos pareigos informuoti būsimą įpėdinę apie R. P. atžvilgiu atliekamą mokestinį patikrinimą. Taigi šios aplinkybės, taip pat įvertinus tai, kad iki 2021-12-03 mokestinio patikrinimo akto surašymo nebuvo žinomas tikslus R. P. įsiskolinimo dydis, nesudaro pagrindo teigti, jog R. P. įpėdinei buvo tinkamai pranešta apie kreditorinį reikalavimą.
22. Šiame kontekste taip pat yra svarbu tai, kad pareiškėjos, kaip valstybės institucijos, darbuotojai yra kompetentingi, turintys teisinį išsilavinimą, taigi pareiškėjai turėjo būti žinoma, jog įstatyme įtvirtintas terminas palikėjo skolai nustatyti ir kreditoriaus reikalavimui įpėdiniams pareikšti baigiasi (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai taip pat turėjo būti žinoma ir tai, kad vadovaujantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi tik teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti, tačiau į teismą pareiškėja kreipėsi tik 2022-10-31, t. y., po mokestinio patikrinimo akto patvirtinimo 2021-12-07 praėjus daugiau nei 10 mėnesių. Šiuo atveju pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad suinteresuotam asmeniui K. P. iki 2022-06-05 siūlyta sumokėti įsiskolinimą ir tai, kad užtruko valstybės institucijoje duomenų dėl kreipimosi į teismą perdavimas iš vieno struktūrinio padalinio kitam, nesudaro teisinio pagrindo pripažinti jas svarbiomis ir objektyviomis, nepriklausančiomis nuo pareiškėjos valios. Pareiškėjai, neabejotinai turėjo būti žinoma, kad vadovaujantis MAĮ 92 straipsniu mirusio fizinio asmens mokestinę nepriemoką privalo padengti šio asmens turto paveldėtojai CK nustatyta tvarka, taigi ji neturi teisinio pagrindo reikalauti iš mirusio asmens įpėdinio už mirusį asmenį sumokėti susidariusią mokestinę nepriemoką kitokiu būdu, pvz., siunčiant raginimą. Taip pat tik pati pareiškėja yra atsakinga už tinkamą darbo organizavimą ir operatyvų informacijos perdavimą atsakingiems už kreipimąsi į teismą struktūriniams padaliniams.
23. Aplinkybė, ar įpėdinis jau yra priėmęs palikimą, teisiškai reikšminga, sprendžiant dėl termino kreditorių reikalavimams pareikšti praleidimo padarinių. Tais atvejais, kai po palikimo priėmimo kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, siekia įgyvendinti savo reikalavimą iš paveldėto turto, o palikimą priėmęs įpėdinis su kreditoriaus reikalavimu nesutinka, teismas, spręsdamas dėl termino pratęsimo CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, turi įvertinti ne tik termino praleidimo priežasčių svarumą, bet ir padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų pratęstas (pvz., įvertinti, ar palikimą sudarantis turtas yra išlikęs ir pan.). Įpėdiniams priėmus palikimą, susiformuoja nauji nuosavybės teisiniai santykiai (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), kurių stabilumo užtikrinimas turi būti derinamas su kreditorių teisių apsauga (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
24. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo K. P. teigė, kad jai buvo išduoti paveldėjimo teisės liudijimai, nuosavybės teisė įregistruota viešuosiuose registruose. Pagal CK 5.66 ir 5.67 straipsnius nuosavybės teisė į paveldimą turtą įforminama paveldėjimo teisės liudijimu, kuris išduodamas suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos. Išdavus paveldėjimo teisių liudijimą, pasibaigia paveldėjimo teisių režimas (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-347/2003 ir kt.), o įpėdinis įgyja teisę disponuoti konkrečiu paveldėtu turtu ar jo dalimis. Įregistravus savo nuosavybės teises į daiktus viešame registre įpėdinis įgyja teisę disponuoti paveldėtu turtu, sudarydamas sandorius su trečiaisiais asmenimis. Taigi K. P. išdavus paveldėjimo teisės liudijimus ir įregistravus nuosavybės teises, susiformavo nauji nuosavybės teisiniai santykiai, ir daugiau nei 10 mėnesių praleisto termino atnaujinimas, nesant svarbių jo praleidimo priežasčių, neužtikrintų civilinių teisinių santykių stabilumo bei apibrėžtumo.
25. Todėl atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos prašymas atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti yra nepagrįstas, nes pareiškėja neįrodė, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Todėl pareiškimas atmestinas (CK 5.63 str. 1, 4 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290- 292 straipsniais, 577 straipsniu, 578 straipsniu, teismas,
nutaria:
pareiškimą atmesti.
Nutartis per 7 dienas atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.