Šiaulių apylinkės teismo nutartis

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. K. įgaliotam atstovui advokato padėjėjui Gediminui Rezgiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. K. įgalioto atstovo skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Šiaulių AVPK) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. spalio 9 d. nutarimo Nr. 40-ANR_N-10281-2025 panaikinimo arba pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. K. Šiaulių AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 40-ANR_N-10281-2025 (toliau – ir skundžiamas nutarimas) nubaustas už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą 800 Eur bauda su administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams ir draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių laikotarpiui dėl to, kad jis 2025 m. rugsėjo 20 d., 9 val. 42 min., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „AUDI 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,41 prom. (su paklaida) neblaivumas.

Teisme gautas D. K. įgalioto atstovo skundas dėl Šiaulių AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. spalio 9 d. nutarimo Nr. 40-ANR_N-10281-2025, kuriuo prašoma panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną D. K. atžvilgiu pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį nutraukti; teismui neįžvelgus pagrindo tenkinti aukščiau pateikto prašymo, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, pakeisti skundžiamą nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 6 mėnesiams ir draudimo vairuoti transporto priemonės, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių, ir panaikinti šių administracinio poveikio priemonių skyrimą D. K. atžvilgiu, o neįžvelgus pagrindo ir tam – sušvelninti jas, skiriant kuo trumpesnį šių administracinio poveikio priemonių terminą. Nurodoma, kad nors skundžiamame nutarime ir nurodyta, jog D. K. neblaivumo laipsnis, vairuojant transporto priemonę, buvo 0,41 prom., tačiau praėjus 10-15 minučių nuo neblaivumo tikrinimo momento D. K. savo (ne)blaivumo būseną tikrinosi nuvykęs į sveikatos priežiūros įstaigą ir to rezultatas – D. K. neblaivumo laipsnis tik 0,31 prom. Teismų praktikoje iš esmės laikoma, kad suaugusio, nepratusio vartoti alkoholį asmens fermentinės sistemos alkoholio koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniškai 0,15-0,2 prom. per vieną valandą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-41-2013). Vadinasi, D. K. neblaivumas nuo jo tikrinimo policijos pareigūnų alkotesteriu iki nuvykimo į sveikatos priežiūros įstaigą ir kraujo mėginio paėmimo natūraliai galėjo sumažėti nuo 0,025 iki 0,03 prom. Jeigu neblaivumo tikrinimo alkotesteriu metu D. K. išties būtų buvęs neblaivus (0,41 prom.), tai 2025-09-20, 10 val. 25 min. (kada buvo paimtas kraujo mėginys), neblaivumas galėjo būti 0,38-0,385 prom. Neblaivumo pokytis (0,1 prom.) nebūdingas tokiam mažam laiko skirtumui (10-15 min.). Akivaizdu, kad yra pagrįstų abejonių dėl to, ar D. K. veika atitinka ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, o būtent tai, ar jis, vairuodamas transporto priemonę, buvo būtent tokio neblaivumo laipsnio, kuris nėra mažesnis nei 0,41 prom. Tokias abejones dar labiau sustiprina ir tai, kad skundžiamu nutarimu D. K. neblaivumas užfiksuotas mažiausia apimtimi, kokia tik įmanoma, taikant administracinę atsakomybę ANK 422 straipsnio 5 dalį. Byloje turi būti pašalintos visos abejonės, kurios leidžia manyti, kad D. K. neblaivumo laipsnis buvo mažesnis nei 0,41 prom. Bylos medžiaga nepaneigia aplinkybės, kad pareiškėjo kraujyje nustatyta alkoholio koncentracija buvo mažesnė, lyginant ją su koncentracija, nustatyta policijos pareigūnų naudotu alkotesteriu. Vadinasi, net tik tikėtina, bet iš esmės aišku, kad D. K. policijos pareigūnų tikrinimo metu nebuvo tokio neblaivumo laipsnio, kuris viršytų 0,41 prom. ANK 2 straipsnio 4 dalies, 5 straipsnio 1 dalis, 565¹ straipsnio 1 punkto ir 566 straipsnio 1 dalies prasme tai reiškia, kad D. K. atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį yra nepagrįsta ir neteisėta kaip ir pats skundžiamas nutarimas. Dėl to prašoma skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną D. K. atžvilgiu nutraukti. D. K. administracinį nusižengimą tariamai padarė Joniškio mieste, t. y. nebuvo važiuota greičiau nei 50 km/h, nes greičio viršijimas neužfiksuotas. Nedidelis greitis reiškia mažesnę tikimybę sukelti eismo įvykį, nes yra kur kas didesnis šansas tinkamai įvertinti eismo sąlygas. Be to, važiavimas vietovėje, kurioje pareiškėjas ir gyvena, reiškia, kad jis žino eismo sąlygas ir patį kelią. Šios aplinkybės mažina padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą. Tariamai padarytas administracinis nusižengimas erdvės aspektu sudaro pagrindą išvadai, jog šiuo atveju gali būti taikoma ANK 34 straipsnio 6 dalies norma. Be to, nebuvo užfiksuoti kiti administraciniai nusižengimai dėl KET pažeidimo, apelianto tariamai padarytas administracinis nusižengimas nėra didžiausio pavojingumo laipsnio. Administracinio nusižengimo padarymo laikas – 9 val. 42 min., t. y. šviesus paros metas, kas atitinkamai mažina tikimybę sukelti eismo įvykį. D. K. veika tik formaliai atitinka ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį – administracinio nusižengimo protokole ar nutarime nėra užfiksuota, kad apeliantas būtų vairavęs/manevravęs įtartinai ar pan. Pažymėtina, kad D. K. nesijautė neblaivus, būtent dėl to ir vairavo transporto priemonę. Apeliantas yra doras, atsakingas ir visuomenei naudingą gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis. Jis niekada nebuvo teistas, neturi skolų nei valstybei, nei tretiesiems asmenims, o savo veikla visuomet siekia teisėtų tikslų. 1999 metais apeliantas (duomenys neskelbtini) įgijo (duomenys neskelbtini) kvalifikaciją, o šiuo metu aktyviai ieško darbo tiek savo iniciatyva, tiek valstybės pagalba. Jo pastangos rodo atsakingą požiūrį į gyvenimą, siekį savarankiškai pragyventi ir prisidėti prie visuomenės gerovės. Atsižvelgiant į minėtas savybes, yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, leidžiančią teismui panaikinti ar bent sutrumpinti teisės vairuoti atėmimo terminą. Apeliantas nekelia rizikos viešajai tvarkai, o teisės vairuoti neatėmimas būtų proporcingas jo asmenybės charakteristikai ir socialiniam elgesiui. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad D. K. prisipažino padaręs ANK numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (padėjo jį išaiškinti). Remiantis ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, egzistuoja viena apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė. ANK 36 straipsnyje numatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių šiuo atveju nėra. Iki nagrinėjamo administracinio nusižengimo D. K. niekada nėra padaręs jokio teisės pažeidimo, įskaitant ir transporto priemonių vairavimo esant neblaiviam. Manytina, kad tai viena objektyviausių aplinkybių, liudijančių, kad administracinio poveikio priemonių taikymas apeliantui yra visiškai nepagrįstas. Apeliantas rūpinasi senyvo amžiaus tėvais, kurie turi sveikatos problemų, abu neįgalūs. Mamą nuolat tenka vežti į gydymo įstaigas dėl periodinių tyrimų, procedūrų ir konsultacijų. Tėvui pareiškėjas taip pat teikia pagalbą, veža į reikiamas vietas. Organizuojant pagalbą tėvams, būtina turėti galimybę naudotis asmeniniu transportu. Kiti giminaičiai dėl įvairių priežasčių negali padėti šiuo klausimu, todėl apelianto veikla yra vienintelis realus ir patikimas sprendimas užtikrinti tėvų sveikatos priežiūrą. D. K. nevartoja alkoholio, o vairuotojo pažymėjimas jam reikalingas būtiniems poreikiams – tėvų transportavimui į gydymo įstaigas bei siekiant susirasti darbą, nes vien Joniškio mieste jo pasiūla yra ypatingai maža. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisės vairuoti atėmimas kelia realų pavojų ne tik D. K. socialinei bei profesinei padėčiai, bet ir jo tėvų sveikatai bei saugumui. Teisinė praktika pripažįsta, kad tokiais atvejais asmens galimybė vykdyti šeimines pareigas, užtikrinti būtiną sveikatos priežiūrą ir socialinį savarankiškumą, yra pagrindinis argumentas, leidžiantis teisės vairuoti atėmimo terminą sušvelninti arba panaikinti. Apelianto tariamai padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė visiškai jokių realių padarinių, tokių padarinių kilti ir negalėjo, nes apeliantas būdamas neblaivus transporto priemonės nevairavo. Prevencinę ir auklėjamąją funkciją administracinio nusižengimo teisenoje vykdo ne tik administracinio poveikio priemonės. Jau pats procesas dėl padaryto administracinio nusižengimo turi poveikį administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Net jei teismas panaikintų skundžiamo nutarimo dalį, apeliantas neliktų nepatyręs jokio neigiamo valstybės atsako į padarytą administracinį nusižengimą. Skundu neprašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nutarimo dalyje dėl paskirtos baudos. Mano, kad šiuo atveju bauda yra pajėgi įgyvendinti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinės nuobaudos paskirtį, o skunde išdėstyti motyvai pagrindžia aplinkybę, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo atveju (jei skundžiamas nutarimas nebūtų panaikintas), administracinės nuobaudos paskirtis bus realizuota.

Šiaulių AVPK Joniškio RPK reagavimo skyriaus tyrėjo 2025 m. rugsėjo 20 d. sprendimu D. K. sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones nuo 2025 m. rugsėjo 20 d. iki administracinio nusižengimo byloje įsiteisės galutinis sprendimas. Sprendimą pasirašyti D. K. atsisakė, sprendimo kopija pastarajam įteikta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu, pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą.

Skundžiamu nutarimu D. K. buvo pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo ir jam paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur bauda, bei taikytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių laikotarpiui. Paskirtos baudos mokėjimas, vadovaujantis BK 675 straipsnio 3 dalimi, išdėstytas į 6 dalis, apmokant visą baudos sumą iki 2026-04-21.

D. K. įgaliotas atstovas prašo nutraukti administracinę teiseną D. K. atžvilgiu, nes praėjus 23 min. po paskutinio tikrinimo alkotesteriu, paimto kraujo tyrimas D. K. kraujyje nustatė tik 0,31 prom. etilo alkoholio koncentraciją, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl policijos naudoto alkotesterio rodmenų teisingumo. Jei D. K. neblaivumo laipsnis 9.42 val. būtų buvęs 0,52 prom., tai tikrinant sveikatos įstaigoje, būtų nustatytas 0,38-0,41 prom. neblaivumas, bet nustatyta tik 0,31 prom. Pašalinti abejones nėra galimybės, todėl nėra pagrindo pareiškėją traukti administracinėn atsakomybėn, nes visos abejonės ir neaiškumai vertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, 2.3 papunktyje nustatyta, jog neblaivumo tikrinimas – policijos pareigūnų veiksmai, kai metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus. Taigi, alkoholio kiekio nustatymas alkotesteriu yra leistina priemonė, kai tai atliekama sertifikuoto gamintojo metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis. Nurodytų taisyklių 3 punktas nustato, kad policijos pareigūnai tikrina transporto priemonės vairuotoją, kuris įtariamas esantis neblaivus, o jeigu įtariamas neblaivumu transporto priemonės vairuotojas dėl tikrinimo metu esamos savo būklės negali atlikti veiksmų dėl jo patikrinimo, pristato šį asmenį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Tokia punkto formuluotė rodo, kad pagrindinis neblaivumo nustatymo metodas yra alkotesteris, o medicininė apžiūra – tik pagalbinis metodas. Todėl pareiškėjo įgaliotas atstovas nėra teisus teigdami, kad būtent kraujo tyrimui, yra suteikiama didesnė įrodomoji reikšmė (lyginant su alkotesterių rodmenimis). Tuo tarpu nei minimos taisyklės, nei ANK 422 straipsnio nuostatos neįtvirtina imperatyvo įrodinėti asmens neblaivumą išimtinai laboratoriniu tyrimu. Tai įtvirtinta ir teismų praktikoje. Administracinių nusižengimų ir baudžiamosiose bylose dėl transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, susiformavusi nuosekli teismų praktika, kurioje nurodoma, kad, sprendžiant klausimą dėl asmens atsakomybės pagal ANK 422 straipsnį, asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu. Taigi įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo procedūrą, paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-24-2013, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-697/2018). Per medicininę apžiūrą, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to neblaivumo laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą, taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų; jie, kaip minėta, taip pat turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014, 2AT-32-1073/2025).

Alkotesterio „Alcotest 7510“, Nr. ARPK-0215“, kuriuo buvo patikrintas D. K. neblaivumas, policijos pareigūnams sustabdžius jo vairuojamą transporto priemonę, patikros sertifikatas Nr. 2266832 patvirtina, kad jis tinkamas naudoti, patikros sertifikatas galioja iki 2025 m. spalio 15 d. Taigi, akivaizdu, kad alkotesterio patikra galiojo ir analizuojamo pažeidimo padarymo dieną – 2025 m. rugsėjo 20 d. Tai leidžia konstatuoti, jog neblaivumo nustatymo testas D. K. vertinamu atveju buvo atliktas tinkamu naudoti alkotesteriu. Duomenų apie tai, kad patikrą atlikę pareigūnai pažeidė D. K. patikrinimo alkotesteriu procedūrą, byloje taip pat nėra. Jokių kitų aplinkybių, dėl kurių šia technine priemone atlikto D. K. neblaivumo patikrinimo rezultatai galėjo būti netikslūs, šiuo atveju nenustatyta. Taigi, nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo alkoholio matuokliu procedūrą, abejonių dėl alkotesterio tinkamumo naudoti, ar abejonių, jog juo atliktos patikros rezultatus galėjo iškreipti kokios nors kitos aplinkybės, teismas neįžvelgia pagrindo nesivadovauti juo gautais rezultatais. Nors iš pateiktos specialisto išvados matyti, kad D. K. kraujas buvo paimtas 10.25 val., t. y. praėjus 23 minutėms po pareiškėjo pakartotinio patikrinimo alkotesteriu, ir jo kraujyje rasta 0,31 prom., tačiau teismas pažymi, kad D. K. iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai nepaneigia policijos pareigūnų naudoto alkotesterio rodmenų, o tik patvirtina, kad D. K. transporto priemonės vairavimo metu buvo neblaivus, nes pastarojo kraujyje rasta etilo alkoholio. Kaip matyti nuo pirmo neblaivumo tikrinimo 09.42 val., kai D. K. buvo nustatytas 0,52 prom. neblaivumas, iki antro tikrinimo 10.02 val., kai buvo nustatytas 0,41 prom. (pritaikius paklaidą), per 20 min. neblaivumas sumažėjo 0,11 prom. Kraujas D. K. buvo paimtas 10.25 val. ir rasta 0,31 prom. etilo alkoholio koncentracija, t. y. per 23 min. neblaivumas sumažėjo dar 0,10 prom. Tai visiškai logiškas ir dėsningas neblaivumo sumažėjimas, šiuo atveju ne vidutiniškai nustatytas statistiniam asmeniui, o konkrečiai administracinėn atsakomybėn patrauktam D. K. Taigi teismui nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo abejoti, kad D. K. skundžiamu nutarimu pagrįstai nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį.

Pareiškėjo įgaliotas atstovas prašo neįžvelgus pagrindo tenkinti prašymo nutraukti D. K. atžvilgiu administracinę teiseną, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, pakeisti skundžiamą nutarimą ir panaikinti pareiškėjui paskirtas administracinio poveikio priemones, o neįžvelgus pagrindo ir tam – sušvelninti jas, skiriant kuo trumpesnį šių administracinio poveikio priemonių terminą. Taigi D. K. sutinka su jam paskirta 800 Eur bauda tik prašo panaikinti arba sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, nei konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016). Pagal susiformavusią teismų praktiką administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, ypatingai palankiai charakterizuojančių administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-17/2015).

Nustatyta, kad D. K. padarė administracinį nusižengimą – vairavo automobilį, būdamas neblaivus, taip sukeldamas pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei, taip pat viso kelių eismo saugumui. Tai, kad pareiškėjas pažeidimo metu vairavo transporto priemonę šviesiu paros metu ir mieste, kuriame gyvena, šiuo atveju, teismo nuomone, nešvelnina atsakomybės už padarytą šiurkštų nusižengimą. Įstatymas per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinant saugų eismą, visuomenės saugumą, aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą (nusižengimą), asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (nusižengimu). Šiuo atveju teismas įvertina tai, kad D. K. nustatytas 0,41 prom. (0,43 prom. +/- 0,017 prom.) girtumas. Šis kiekis nors ir nežymiai, bet viršija leidžiamą maksimalią neblaivumo ribą. Teismo vertinimu transporto priemonės vairavimas, kai vairuotojui nustatytas lengvas girtumo laipsnis, savo galimomis pasekmėmis yra ir pavojingas, ir šiurkštus administracinis nusižengimas, keliantis pavojų kitiems eismo dalyviams.

Vertinant galimybę taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, svarbu ir tai, kaip administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo vertina padarytą nusižengimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. K. atsisakė pasirašyti policijos jam pateiktus dokumentus (Neblaivumo nustatymo aktą, administracinio nusižengimo protokolą, sprendimą sustabdyti teisę vairuoti transporto priemones), protokole nepateikė rašytinio paaiškinimo dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių. Taip pat iš skunde nurodytų argumentų bei posėdžio metu D. K. įgalioto atstovo duotų parodymų matyti, kad D. K. stengiasi pateisinti savo poelgį, nurodydamas, kad jis nekėlė jokio pavojaus eismo saugumui, reiškia abejones pareigūnų naudoto alkoholio kiekio matavimo prietaiso rodmenimis. Toks pareiškėjo elgesys rodo, kad D. K. stengiasi sumenkinti savo kaltę dėl padaryto nusižengimo. Šios aplinkybės neigiamai apibūdina administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, patvirtindami atsainų jo požiūrį į nustatytus draudimus, susijusius su naudojimusi transporto priemonėmis. Tai, kad pareiškėjas penkių metų laikotarpyje nėra baustas administracine tvarka, šiuo atveju negali būti laikytina objektyvia aplinkybe švelninti pareiškėjo atsakomybę, nes D. K. gyveno užsienyje ir neseniai grįžęs į Lietuvą. Tai posėdžio metu patvirtino D. K. įgaliotas atstovas. Iš policijos pareigūnų, bendravusių su D. K. nusižengimo padarymo metu, kūno kamerų vaizdo ir garso įrašų matyti, kad D. K. domėjosi apie šiuo metu Lietuvoje nustatytus draudimus dėl vairavimo esant neblaiviam ir gresiančią atsakomybę, todėl galima daryti išvadą, kad ilgą laiką negyveno Lietuvoje ir savaime suprantama, negalėjo Lietuvoje padaryti administracinių nusižengimų. D. K. tėvų amžius ir sveikatos būklė šiuo atveju taip pat negali būti kriterijumi taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Kaip matyti iš pateiktų dokumentų kopijų J. K. išduotas neįgaliojo pažymėjimas galiojo iki 2013 m. kovo 16 d., o O. K. neįgalumas nustatytas nuo 2015 m. sausio 26 d. Tai, kad pareiškėjas gyveno užsienyje, leidžia daryti išvadą, kad yra ir kitų asmenų, galinčių pasirūpinti jo tėvais. Be to, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, neatima pareiškėjui galimybės rūpintis pagalbos reikalingais tėvais. Taigi darytina išvada, kad nėra nustatyta aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos administracinio poveikio priemonės paskyrimas skundžiamu nutarimu D. K. prieštarautų teisingumo ir protingumo principams.

Kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl šiuo atveju prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytais nusižengimais.

Administracinio poveikio priemonė yra atsakomybės priemonė, kuri neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes nusižengimą padariusiam asmeniui, tuo siekiant administracinės nuobaudos tikslų, numatytų ANK 22 ir 27 straipsniuose. Skiriama priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo terminą. Todėl naikinti administracinio poveikio priemonių, paskirtų skundžiamu nutarimu, taikymą teismas nemato pagrindo, nes tai neatitiktų visų asmenų lygybės prieš įstatymą ir būtinybės atsakyti už savo neteisėtus veiksmus principų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, 6 dalimi, 422 straipsnio 5 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. K. įgalioto atstovo skundo ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. spalio 9 d. nutarimą Nr. 40-ANR_N-10281-2025 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per bet kuriuos Šiaulių apylinkės teismo rūmus.