- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-11-04
- Bylos Nr.
- eI3-1463-931/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04750-2023-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, Fausta Vitkienė, Agnė Stankevičienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Grinda“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės, Agnės Stankevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Grinda“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Grinda“ kreipėsi į teismą su skundu prašydama: 1) panaikinti 2023 m. kovo 6 d. atsakovės Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau – ir Agentūra) sprendimą Nr. IT06 dėl pažeidimo nustatymo ir finansinės korekcijos pritaikymo (toliau – ir Skundžiamas sprendimas); 2) priteisti iš atsakovės Aplinkos projektų valdymo agentūros pareiškėjos UAB „Grinda“ naudai visas nagrinėjant šią administracinę bylą patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad Skundžiamu sprendimu atsakovė nustatė, kad pareiškėjos vykdytame viešajame pirkime „Specializuotas automobilis paviršinių nuotekų sistemų priežiūrai“ (pirkimo Nr. 597040) (toliau – ir Pirkimas) pareiškėja įtvirtino nuostatą, kuri neteisėtai riboja tiekėjų teisę remtis subtiekėjų pajėgumais. Tokią išvadą padarė dėl Pirkimo sąlygų 48 punkto nuostatos: „Bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, teikdamas pasiūlymą kaip atskiras tiekėjas ar tiekėjų grupės partneris (jungtinės veiklos sutarties šalis), kitame pasiūlyme nebegali būti subtiekėju“.
Atsakovė sprendė, kad nustatydamas tokią nuostatą pareiškėjas pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 49 straipsnio 1 dalies ir 88 straipsnio 1 dalies nuostatas bei lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus. Pareiškėjo vertinimu, toks pažeidimas atitinka Gairių dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų Europos Sąjungos išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo (toliau – ir Gairės) 2.1 lentelės 13 punkte nurodytą pažeidimą dėl nepagrįsto subrangos apribojimo. Atsakovė pritaikė pareiškėjai 5 proc. finansinę korekciją nuo Pirkimo sutarties vertės, t. y. 31 500 Eur suma sumažino skirtą finansavimą.
Atsiliepimas
Atsakovė neatsižvelgė į 2022 m. lapkričio 23 d. pareiškėjos pateiktus paaiškinimus.
Pareiškėjos vykdytas Pirkimas pačioje pradinėje jo stadijoje buvo tikrintas atsakovės ir ji nepateikė jokių pastabų ar komentarų dėl Pirkimo sąlygų 48 punkto nuostatos. Pagal analogiškas sąlygas panašiu laikotarpiu skelbtas kitas viešasis pirkimas taip pat buvo tikrintas ir Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – VPT), kuri taip pat nepateikė jokių pastabų ar komentarų dėl analogiškos kaip ir Pirkimo sąlygų 48 punkto nuostatos. Net ir pilnai vadovaudamiesi institucijų rekomendacijomis bei pozicija atitinkamais viešųjų pirkimų klausimais, Europos Sąjungos (toliau – ES) lėšomis finansuojamus projektus įgyvendinantys subjektai negali būti tikri, kad tokia institucijų pozicija nepasikeis projekto įgyvendinimo eigoje ar galimai jau netgi faktiškai įvykdžius sutartį, kai iš esmės jau nieko pakeisti negalima.
Neegzistuoja nei viena būtina sąlyga konstatuoti pažeidimą, kaip jis suprantamas pagal Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) ir Reglamente 1303/20135 (toliau – ir Reglamentas).
Pirkimo sąlygų 48 punkto nuostata apskritai negali būti laikoma ribojančia subrangą bendrąja prasme – tai yra siaura subrangos atžvilgiu nustatyta išimtis, taikoma konkrečiai situacijai. Pareiškėjas neapribojo tiekėjų teisės pasitelkti subtiekėjus, kitus ūkio subjektus ar dalyvauti Pirkime jungtinės veiklos pagrindais. Pirkimo sąlygų 48 punkte nustatyta išimtis nelaikoma subrangos ribojimu, kaip jis suprantamas Gairių 13 punkte. Tokia nuostata taip pat nėra draudžiama ES ar nacionalinio viešųjų pirkimų reguliavimo.
Pareiškėjos veiksmai buvo nulemti atsakovės ir kitų atsakingų institucijų iki tol buvusia nuoseklia pozicija dėl tokios kaip Pirkimo sąlygų 48 punkto nuostatos teisėtumo ir atitikimo viešųjų pirkimų reguliavimui. Nebuvo padaryta žala ES biudžetui. Pažeidimas yra tik formalaus pobūdžio ir neturi jokio faktinio arba galimo finansinio poveikio.
Pareiškėja vykdė paviršinių nuotekų sistemų tvarkymo Vilniaus mieste projektą Nr. 05.1.1-APVA-R-007-01-0002 (toliau – ir Projektas), kuris yra finansuojamas iš ES struktūrinių fondų lėšų.
Pareiškėja buvo numačiusi skelbti Pirkimą dėl specializuoto automobilio paviršinių nuotekų sistemų priežiūrai įsigijimo. Besiruošiant Pirkimo paskelbimui, 2022 m. balandžio mėn. atsakovė atliko išankstinę Pirkimo dokumentų patikrą. 2022 m. balandžio 22 d. raštu atsakovė pritarė Pirkimo dokumentams su rekomendacijomis. Atsakovė pateikė rekomendacijų dėl kitų Pirkimo sąlygų nuostatų.
Todėl 2022 m. gegužės 4 d. pareiškėja paskelbė Pirkimą. Pareiškėja sėkmingai vykdė Pirkimą. Pirkime nebuvo gauta jokių klausimų ir (ar) pretenzijų dėl Pirkimo sąlygų 48 punkto nuostatos, nebuvo prašymų ją keisti ar panaikinti. Dar iki Pirkimo sutarties sudarymo, t. y. 2022 m. liepos mėn., pareiškėja pateikė Pirkimo procedūrų dokumentus atsakovės patikrinimui. 2022 m. rugpjūčio 24 d. raštu atsakovė informavo, kad atliko paskesnę patikrą ir nustatė galimą neatitikimą, be kita ko, dėl Pirkimo sąlygų 48 punkto nuostatos. Atsakovė nurodė, kad ši nuostata riboja subrangą ir paprašė pateikti paaiškinimus dėl subrangą ribojančios sąlygos įtvirtinimo Pirkime.
2022 m. rugpjūčio 26 d. pareiškėja pateikė paaiškinimus nesutikdama dėl to, kad Pirkimo sąlygų 48 punkto nuostata neteisėtai riboja subrangą. Pareiškėja pagrindė, kad Pirkimo sąlygų 48 punkto nuostata yra išimtinai skirta išvengti konkurenciją ribojančių susitarimų tarp tiekėjų tokiose situacijose, kai tiekėjai tame pačiame pirkime dalyvauja ir savarankiškai, ir kaip kito tiekėjo subtiekėjai.
Pirkimo laimėtoju pareiškėja pripažino tiekėją UAB ALWARK ir 2022 m. rugsėjo 12 d. su juo sudarė Pirkimo sutartį. Sutartis buvo sudaryta su ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusiu tiekėju. Skundo pateikimo dieną Pirkimo sutartis yra visiškai įvykdyta. Skundžiamame sprendime atsakovė sprendė, kad vykdant Pirkimą buvo atliktas viešųjų pirkimų reguliavimo ir viešųjų pirkimų principų pažeidimas, kaip jis suprantamas pagal Taisykles.
Skundžiamame sprendime atsakovė pasisakė tik dėl vienos pažeidimo konstatavimui reikalingos sąlygos – dėl paties viešųjų pirkimų reguliavimo pažeidimo. Atsakovė konstatavo, kad nustatydama Pirkimo sąlygų 48 punktą pareiškėja pažeidė VPĮ 49, 88 straipsnių nuostatas bei viešųjų pirkimų principus. Atsakovė nevertino kitų dviejų pažeidimo konstatavimui būtinų sąlygų, t. y. žalos ES biudžetui bei pareiškėjos kaltės. Todėl Skundžiamas sprendimas yra iš esmės neteisėtas, nes priimtas nenustačius pažeidimo konstatavimui būtinų sąlygų.
Pareiškėja negali būti laikoma kalta dėl padaryto pažeidimo, nes ji buvo suklaidinta atsakovės veiksmų. Pirmojo patikrinimo metu nenustatydamas pažeidimo atsakovė sukėlė teisėtą lūkestį dėl Pirkimo sąlygų 48 punkto nuostatos teisėtumo. Vėliau atsakovės pozicija pasikeitė.
Pareiškėja buvo įsitikinusi, kad jos nustatoma Pirkimo nuostata yra teisėta ir tinkama. Atsakovė paskelbė Pirkimą, kurio dokumentuose paliko ginčo nuostatą ir jos nekeitė ir nemodifikavo. Jeigu atsakovė būtų pateikusi savo pastabas dėl Pirkimo sąlygų 48 punkto nuostatos, pareiškėja būtų jomis vadovavusis ir pakeitusi Pirkimo sąlygas dar prieš jų paskelbimą. Tačiau atsakovė tokių pastabų nepateikė.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašo atmesti skundą.
Nurodo, jog 2022 m. rugsėjo 28 d. Agentūroje užregistruotas „Įtarimas apie pažeidimą“ dėl projekto 05.1.1-APVA-R-007-01-0002 „Paviršinių nuotekų sistemų tvarkymas Vilniaus mieste“ apimtyje perkančiosios organizacijos (toliau – ir PO) vykdyto tarptautinio pirkimo „Specializuotas automobilis paviršinių nuotekų sistemų priežiūrai“ (pirkimo Nr. 597040). Pažeidimo tyrimas inicijuotas, kai Agentūroje atliktos Pirkimo dokumentų ir procedūrų patikros metu nustatyta, kad Pirkimo dokumentų 48 punkte įtvirtinta nuostata nepagrįstai riboja tiekėjų galimybę teikiant pasiūlymą sutarties vykdymui pasitelkti ir pasiūlyme subrangovais nurodyti kitą tiekėją arba jungtinės veiklos partnerį, kuris tam pačiam Pirkimui jau pateikė pasiūlymą kaip pavienis dalyvis arba kaip jungtinės veiklos partneris.
Agentūra, išnagrinėjusi pateiktus papildomus PO paaiškinimus ir įvertinusi pažeidimo tyrimo metu nustatytas aplinkybes, teismų praktiką, Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – VPT) išaiškinimus, priėmė skundžiamą sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT06 ir, vadovaudamasi Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452, patvirtintų gairių dėl su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo 2.1 punkte pateikiamos lentelės 13 eilutėje, PO pritaikė 5 proc. Pirkimo sutarties vertės dydžio finansinę korekciją.
Agentūra pažymi, jog nors Pareiškėja nurodo, kad Pirkimo dokumentuose niekaip neribojo tiekėjų galimybės remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais ir tai patvirtina Pirkimo sąlygų 37 punktas („Tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, kad atitiktų Pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus“), tačiau Pirkimo sąlygų 48 punkte nustatytas ribojimas nėra išskirtas į ribojimą remtis kito ūkio subjekto pajėgumais subrangovo vaidmenyje ar ribojimą pasitelkti subtiekėją nesiremiant jo pajėgumais. PO ribojimas nustatytas absoliučia jo prasme, ribojimo jokiais aspektais nediferencijuojant, nenurodant jokių argumentų kaip trečiųjų asmenų bendradarbiavimas gali paveikti sąžiningą ūkio subjektų konkurenciją ir konkretaus Pirkimo procedūrų skaidrumą.
Perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose negali nustatyti sąlygų, ribojančių subrangą, o gali tik iš tiekėjų reikalauti išviešinti subrangovus.
Agentūros įsitikinimu, nepagrįstas subrangos ribojimas buvo nustatytas, nurodant tiekėjams, kuriuos tiekėjus ar ūkio subjektų grupės partnerius, kaip subrangovus, pasitelkti draudžiama, nesant nustatyto draudžiamo susitarimo tarp Pirkime dalyvaujančių tiekėjų. Dėl šio ribojimo nustatymo buvo apribota potencialių dalyvių konkurencija, nes šiuo atveju negalima laikyti, kad visiems tiekėjams buvo nustatytos vienodos sąlygos dalyvauti Pirkime, kadangi tiekėjams, kurie potencialiai būtų siekę dalyvauti kaip savarankiškai, taip ir būdami kito tiekėjo subrangovais, tokia galimybė buvo eliminuota. Šiuo atveju subrangovų pasitelkimo galimybes nepagrįstai apsprendė pareiškėja, nors tai yra tiekėjų diskrecija, kuri negali būti ribojama kitais nei VPĮ nustatytais pagrindais.
Pareiškėja negali savavališkai spręsti, kuris tiekėjų kooperacijos būdas jai priimtiniausias ir jį įtvirtinti Pirkimo sąlygose, ribojant tiekėjams rinkos subjektų pasitelkimą kitomis formomis, nesant tam įstatyminio pagrindo. Pirkimo sąlygų paskelbimo metu galiojęs teisinis reguliavimas ir teismų praktika bei kompetentingų institucijų pateikti išaiškinimai neleido įtvirtinti tokių ribojimų, kurie buvo įtvirtinti ginčo sąlygose, taigi tokie ribojimai buvo draudžiami.
Pareiškėja tvirtina, jog Pirkimo sąlygų 48 punkto nuostata yra adekvati ir proporcinga priemonė aukščiau minėtam tikslui pasiekti bei nustatyta atsižvelgiant į konkretaus sektoriaus specifiką. Proporcingumo principo laikymosi vertinimui atlikti Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) nustatė šias sąlygas: priemonės privalo būti nediskriminuojančios; pagrįstos privalomais bendrojo intereso reikalavimais; tinkamos užtikrinti, kad jomis siekiamas tikslas bus pasiektas; neviršyti to, kas būtina tikslui pasiekti (ESTT 1995 m. lapkričio 30 d. Sprendimas Gebhard / Consiglio dell‘Ordine degli Avvocati e Procuratori di Milano, C-55/94, Rink. 1995, p. I-4165). Priemonių ir tikslų proporcingumo vertinimas privalo būti grindžiamas tinkamumo ir reikalingumo kriterijais (LAT 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011).
Agentūra pagrindė, jog nagrinėjama nuostata neapsaugo nuo sąžiningai konkurencijai prieštaraujančio elgesio, o iš esmės yra beprasmiškai ribojanti tiekėjų dalyvavimą Pirkime. Pareiškėja nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad jos siekiamų tikslų konkrečiame Pirkime nebuvo galima pasiekti be ginčijamos sąlygos.
Vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 „Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir PAFT) 463 punktu, įgyvendinančioji institucija (Agentūra), atlikdama pirkimų patikrą, derina išankstinės ir paskesnės pirkimų patikros elementus. Išankstinė pirkimų patikra atliekama iki pirkimo pradžios arba pirkimo sutarties sudarymo. Išankstinės pirkimų patikros tikslas – galimų pažeidimų prevencija. Paskesnė pirkimų patikra atliekama tikrinant projektų vykdytojų pateiktus mokėjimo prašymus ir nustatant išlaidų atitiktį finansavimo reikalavimams.
Nors Agentūra vykdė išankstinę Pirkimo patikrą, tačiau gavusi Valstybės kontrolės pastebėjimus dėl analogiškos kitos perkančiosios organizacijos atlikto pirkimo sąlygos, turėjo teisę ištirti įtariamą pažeidimą ir jį nustačiusi privalėjo pritaikyti netinkamų finansuoti išlaidų dydį. Ta aplinkybė, kad Agentūra kaip įgyvendinančioji institucija pažeidimų prevencijos tikslais tikrino Pirkimo dokumentus ir Pirkimo sutartį bei juos derino, neatleido pareiškėjos nuo pareigos atsakyti už VPĮ nuostatų laikymąsi ir neeliminavo Agentūros įgaliojimų atlikti įtariamo pažeidimo tyrimą ir nustatyti pažeidimą. Aplinkybė, kad VPT nenustatė pažeidimo, nereiškia, jog minėta Pirkimo sąlyga per se (lot. pati savaime) yra teisėta.
Nustatytas Pirkimo dokumentų trūkumas sąlygojo neteisėtų, konkurenciją ribojančių sąlygų dėl subrangovų pasitelkimo, nustatymą, dėl to suinteresuoti tiekėjai galėjo nuspręsti neteikti pasiūlymų Pirkime, taigi jų nedalyvavimo faktas negali būti patikrintas dalyvavusių tiekėjų, pateiktų pasiūlymų kiekio ir pan. aplinkybėmis. Nusprendęs neteikti pasiūlymo tiekėjas, nebegali būti identifikuojamas Pirkime ir jo veiksmų, tokių kaip pretenzijų, užklausų ir pasiūlymo teikimas, poveikio Pirkimui nėra įmanoma nustatyti, nes atgrasytas tiekėjas pirkimo procedūrose nesudalyvauja, t. y. tiekėjas, atsisakęs dalyvauti Pirkimo procedūrose negali tapti viešojo pirkimo teisinio santykio dalyviu, todėl pareiškėjos pateikiamos išvestinės aplinkybės dėl kitų tiekėjų dalyvavimo Pirkimo procedūrose, nėra susijusios su konkurenciją ribojančio reikalavimo poveikio apimtimi ar daroma įtaka Pirkimo procedūroms bei neigiamų pasekmių masto neapibūdina, be to, neigiamų pasekmių poveikio nesumažina.
Vertinant nepagrįsto subrangos ribojimo pažeidimą, visos šalutinės aplinkybės, susijusios su Pirkimo vykdymu ir Pirkimo procedūrų rezultatais neįrodo neteisėto subrangos ribojimo reikalavimo poveikio ir pasekmių pačiam Pirkimui, jų priežastingumo, t. y. formalios sudėties pažeidimui konstatuoti nėra būtinos pasekmės ir tokio pažeidimo sunkumo neįrodo kitos, išskyrus patį pažeidimą, aplinkybės.
Teisės aktai nenustato, jog finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių, betarpiškų, matomų neigiamų padarinių. Net ir formalūs pirkimo dokumentų trūkumai faktiškai gali atgrasyti potencialius dalyvius nuo dalyvavimo viešajame pirkime, o esamiems dalyviams gali realiai sutrukdyti pateikti tinkamą pasiūlymą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl Aplinkos projektų valdymo agentūros 2023 m. kovo 6 d. sprendimo Nr. IT06 teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 28 d. Agentūroje užregistruotas „Įtarimas apie pažeidimą“ dėl projekto Nr. 05.1.1-APVA-R-007-01-0002 „Paviršinių nuotekų sistemų tvarkymas Vilniaus mieste“ apimtyje PO vykdyto tarptautinio pirkimo „Specializuotas automobilis paviršinių nuotekų sistemų priežiūrai“ (pirkimo Nr. 597040, CVP IS paskelbimo data 2022 m. gegužės 4 d.).
Pažeidimo tyrimas inicijuotas, kai Agentūroje atliktos Pirkimo dokumentų ir procedūrų patikros metu nustatyta, kad Pirkimo dokumentų 48 punkte įtvirtinta nuostata: „Bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, teikdamas pasiūlymą kaip atskiras tiekėjas ar tiekėjų grupės partneris (jungtinės veiklos sutarties šalis), kitame pasiūlyme nebegali būti subtiekėju“ nepagrįstai riboja tiekėjų galimybę teikiant pasiūlymą sutarties vykdymui pasitelkti ir pasiūlyme subrangovais nurodyti kitą tiekėją arba jungtinės veiklos partnerį, kuris tam pačiam Pirkimui jau pateikė pasiūlymą kaip pavienis dalyvis arba kaip jungtinės veiklos partneris.
Agentūra 2022 m. lapkričio 11 d. raštu išsiuntė PO Agentūros sprendimo dėl pažeidimo projektą su nustatyto pažeidimo vertinimu bei nurodytu taikytinu finansinės pataisos dydžiu (5 proc.) ir pasiūlė per 7 dienas pateikti papildomos informacijos ar paaiškinimų, susijusių su nustatytu pažeidimu, kurių PO dar nebuvo pateikusi.
PO atsakymą į Agentūros raštą pateikė 2022 m. lapkričio 23 d. raštu, kuriame nurodė, jog nesutinka su Agentūros sprendimo dėl pažeidimo projektu ir išdėstė savo argumentus.
Agentūra, išnagrinėjusi pateiktus papildomus PO paaiškinimus ir įvertinusi pažeidimo tyrimo metu nustatytas aplinkybes, 2023 m. kovo 6 d. priėmė skundžiamą sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT06 ir, vadovaudamasi Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019)3452, patvirtintų gairių dėl su Sąjungos finansuojamomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo 2.1. papunktyje pateikiamos lentelės 13 eilutėje, PO pritaikė 5 proc. Pirkimo sutarties vertės dydžio finansinę korekciją.
Finansinio koregavimo taikymo teisiniai pagrindai nustatyti visa apimtimi ir tiesiogiai taikytiname Tarybos reglamente Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos bei Tarybos reglamente Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006.
Reglamento Nr. 1303/2013 143 straipsnio „Valstybių narių atliekamos finansinės pataisos“ 2 dalyje įtvirtinta, kad valstybės narės atlieka reikiamas finansines pataisas, kurias reikia atlikti dėl veiksmuose arba veiksmų programose nustatytų pavienių ar sisteminių pažeidimų. Atliekant finansines pataisas, panaikinamas visas veiksmui arba veiksmų programai skirtas viešasis įnašas arba jo dalis. Taigi, finansinio koregavimo mechanizmas pagal aptariamus ES reglamentus taikomas tuomet, kai nustatoma tam tikrų faktinių ir juridinių pagrindų visuma. Visų pirma, turi būti nustatomas pažeidimas, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 1303/2013 nuostatas. Antra, nustačius pažeidimą, turi būti sprendžiama dėl padarinių – finansinės korekcijos – taikymo.
Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 dalyje įtvirtinta, kad pažeidimas – tai bet koks įgyvendinant ESI fondus padarytas ES teisės ar nacionalinės teisės, susijusios su jos taikymu, pažeidimas dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, kai nepagrįstas išlaidas įtraukus į ES biudžetą padaroma ar būtų padaryta žala ES biudžetui.
Atsižvelgiant į nurodytas reglamentų nuostatas bei ESTT išaiškinimus (žr. Teisingumo Teismo 2020 m. spalio 1 d. sprendimo E. M. M., C-743/18, 51 punktą), pažeidimo buvimas reiškia, kad turi būti įvykdytos trys sąlygos: pirma, turi būti padarytas ES teisės (arba nacionalinės teisės, susijusios su ES teisės taikymu) pažeidimas; antra, šis pažeidimas turi būti padarytas ūkio subjekto veiksmais ar neveikimu; ir, trečia, turi būti padaryta reali ar potenciali žala ES biudžetui.
VPĮ 17 straipsnis nustato pagrindinius viešųjų pirkimų principus, kurių privaloma laikytis atliekant pirkimo procedūras. PO turi užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.
Pagal VPĮ 49 straipsnio 1 dalį, tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, kad atitiktų pirkimo dokumentuose nustatytą reikalavimą turėti specialų leidimą arba būti tam tikrų organizacijų nariu pagal šio įstatymo 47 straipsnio 2 dalies nuostatas, nustatytus finansinio ir ekonominio pajėgumo reikalavimus pagal šio įstatymo 47 straipsnio 3 dalies nuostatas ar techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimus pagal šio įstatymo 47 straipsnio 6 dalies nuostatas, neatsižvelgiant į ryšio su tais ūkio subjektais teisinį pobūdį. VPĮ 88 straipsnyje yra įtvirtinta, kad perkančioji organizacija turi reikalauti, jog dalyvis savo pasiūlyme nurodytų, kokiai pirkimo sutarties daliai ir kokius subtiekėjus, jeigu jie yra žinomi, jis ketina pasitelkti.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2023 m. spalio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-527-629/2023 konstatavo, kad, nesilaikydamas viešųjų pirkimų reikalavimų, ūkio subjektas daro pažeidimą, kurio pasekmė – nepagrįstai iš ES fondų gauta nauda. Finansinei korekcijai taikyti ir nepagrįstai gautai naudai išieškoti pagal Reglamentą Nr. 1303/2013 ir Reglamentą Nr. 2988/95 nėra reikalaujama nustatyti (įrodyti) ūkio subjekto kaltę (tyčią ar aplaidumą) darant viešųjų pirkimų reikalavimų pažeidimą.
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, jog tiek ESTT, tiek nacionalinių teismų praktikoje laikoma, kad rėmimasis trečiųjų asmenų pajėgumais yra fundamentali pirkimo dalyvių teisė ir ji gali būti realizuojama visais teisėtais būdais, nepriklausomai nuo pasirinktos teisinės formos (teisinių santykių, kuriais grindžiamas rėmimasis pajėgumais), todėl tai reiškia, jog PO draudžiama riboti subrangą, t. y. negalima riboti subrangos nei apimties atžvilgiu, nei subjektų skaičiumi. Tačiau pažymėtina ir tai, jog viešųjų pirkimų praktikoje neretai pasitaiko situacijų, kada tiekėjai piktnaudžiauja nustatytu teisiniu reguliavimu ir dirbtinai įrodinėja savo kvalifikacijos reikalavimų atitiktį, sudarydami susitarimus su kitais ūkio subjektais tik dėl dalyvavimo pirkime, jo laimėjimo, o vėliau nurodyti ūkio subjektai apskritai jokia forma nedalyvauja vykdant sutartį bei faktiškai nesuteikia jokių pajėgumų. Atsižvelgdamas į tai, ESTT 2017 m. balandžio 6 d. sprendime byloje Borta, C-298/15 suformavo praktiką, kad „<...> subrangos ribojimas gali būti pateisinamas, tik jeigu juo siekiama teisėto tikslo, jis atitinka proporcingumo principą ir jei jo taikymo būtinumą perkančioji organizacija gali pagrįsti, atsižvelgiant į sutartyje apibrėžtą ekonominės veiklos sektorių, darbų pobūdį ir subrangovų kvalifikaciją, o taip pat remiamasi išimtinėmis aplinkybėmis į tikslą, susijusį su smulkių ir vidutinių įmonių skatinimu dalyvauti viešajame pirkime verčiau kaip dalyviams, pateikiantiems bendrą pasiūlymą, o ne kaip subrangovams, t. y. būtina įvertinti kiekvieną atvejį atskirai.“
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) 2018 m. kovo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-690/2018 pažymėjo, jog dviejų savarankiškus pasiūlymus pateikusių tiekėjų, kurie pasiūlymuose vienas kitą pasitelkė kaip subrangovus, veiksmai per se nėra neteisėti, todėl, nenustačius kitų aplinkybių, negali būti atskirai sankcionuojami, t. y. pripažinti kaip alternatyvių ar papildomų pasiūlymų pateikimas (ar draudžiamo susitarimo sudarymas) ir dėl to pašalinti iš Konkurso.
Pareiškėja su skundžiamu sprendimu nesutinka, teigia, jog buvo suklaidinta atsakovės veiksmų, kadangi pirminio patikrinimo metu pažeidimas nebuvo nustatytas, o vėliau Agentūros pozicija pasikeitė. Paaiškina, kad buvo suklaidinta atsakovės veiksmų kituose viešuosiuose pirkimuose bei VPT veiksmų tikrinant viešojo pirkimo dokumentus kituose pareiškėjos vykdytuose pirkimuose. Pareiškėjos nuomone, Pirkimo nuostata, dėl kurios kilo ginčas, negali būti laikoma ribojančia subrangą. Be to, pareiškėjos nuomone, skundžiamame sprendime atsakovas pasisakė tik dėl vienos pažeidimo konstatavimo būtinos sąlygos – pažeidimo, bet nevertino nei pareiškėjos kaltės, nei žalos ES biudžetui.
Teismas tokį pareiškėjos vertinimą laiko nepagrįstu, kadangi, remiantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 „Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – PAFT, Taisyklės) 463 punktu, įgyvendinančioji institucija (Agentūra), atlikdama pirkimų patikrą, derina išankstinės ir paskesnės pirkimų patikros elementus. Išankstinė pirkimų patikra atliekama iki pirkimo pradžios arba pirkimo sutarties sudarymo. Išankstinės pirkimų patikros tikslas – galimų pažeidimų prevencija. Paskesnė pirkimų patikra atliekama tikrinant projektų vykdytojų pateiktus mokėjimo prašymus ir nustatant išlaidų atitiktį finansavimo reikalavimams. Minėtų Taisyklių 464 punkte numatyta, kai pareiškėjas, projekto vykdytojas ar partneris yra perkančioji organizacija pagal VPĮ reikalavimus, jis atsako už VPĮ ir kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų laikymąsi. Nepaisant Agentūros atliekamo Pirkimo dokumentų derinimo, pareiškėja išlieka subjektu, kuris yra atsakingas už VPĮ laikymąsi.
LVAT yra nurodęs, kad ta aplinkybė, jog įgyvendinančioji institucija pastabų dėl viešojo pirkimo rezultatų ir pasirašytos rangos sutarties neturėjo, neturi reikšmės sprendžiant dėl pareiškėjo atsakomybės už padarytus viešojo pirkimo pažeidimus. Minėta aplinkybė niekaip neriboja įgyvendinančiosios institucijos teisės atlikti pažeidimo tyrimą, kuris yra savarankiška projekto vykdymo priežiūros procedūra, ir šiuo aspektu nėra pakartotinis patikrinimas tų pačių dalykų, kurie buvo tikrinami priimant sprendimą dėl projekto išlaidų patvirtinimo tinkamomis finansuoti, ja siekiama teisėto tikslo – išvengti ES fondų ir valstybės biudžeto lėšų panaudojimo projektų išlaidoms, laikytinoms netinkamomis finansuoti (žr. LVAT 2016 m. kovo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-398-492/2016). Pareiškėjas, nepriklausomai nuo pažeidimo nustatymo bei patikrinimo atlikimo momento, negali turėti teisėtų lūkesčių gauti lėšų finansuoti projekto, įgyvendinamo iš ES fondų ir valstybės biudžeto, išlaidoms, kurios neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų ir dėl to yra netinkamos finansuoti (žr. LVAT 2017 m. liepos 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1096-858/2017).
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėjos vykdytame tarptautiniame pirkime „Specializuotas automobilis paviršinių nuotekų sistemų priežiūrai“ (pirkimo Nr. 597040) pareiškėja įtvirtino nuostatą, kuri neteisėtai riboja tiekėjų teisę remtis subtiekėjų pajėgumais.
Teismas pažymi, jog Pirkimo dokumentų 48 punkte įtvirtinta sąlyga yra aktuali visa apimtimi, neišskiriant pasitelkiamos subrangos paskirties, t. y. subranga paslaugoms teikti ar subranga rėmimuisi kito ūkio subjekto pajėgumais, ar abu atvejai vienu metu. Pareiškėjos ribojimas nustatytas absoliučia jo prasme, ribojimo jokiais aspektais nediferencijuojant, nenurodant jokių argumentų kaip trečiųjų asmenų bendradarbiavimas gali paveikti sąžiningą ūkio subjektų konkurenciją ir konkretaus Pirkimo procedūrų skaidrumą.
Pažymėtina, jog perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose negali nustatyti sąlygų, ribojančių subrangą, o gali tik iš tiekėjų reikalauti išviešinti subrangovus (LAT nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3-43/2012 ir Nr. 3K-3-415/2013).
Teisėjų kolegija sutinka su Agentūros vertinimu, kad nepagrįstas subrangos ribojimas buvo nustatytas nurodant tiekėjams, kuriuos tiekėjus ar ūkio subjektų grupės partnerius, kaip subrangovus, pasitelkti draudžiama, nesant nustatyto draudžiamo susitarimo tarp Pirkime dalyvaujančių tiekėjų. Dėl šio ribojimo nustatymo buvo apribota potencialių dalyvių konkurencija, nes šiuo atveju negalima laikyti, kad visiems tiekėjams buvo nustatytos vienodos sąlygos dalyvauti Pirkime, kadangi tiekėjams, kurie potencialiai būtų siekę dalyvauti kaip savarankiškai, taip ir būdami kito tiekėjo subrangovais, tokia galimybė buvo eliminuota. Pažymėtina, kad apskritai nustatant pirkimo sąlygas, ūkio subjektų konkurencija yra jau iš dalies ribojama, nes kiekviena sąlyga mažina ją galinčių atitikti tiekėjų ratą – nuo kiekvienos pirkimo sąlygos priklauso ūkio subjektų, galinčių dalyvauti pirkime ratas.
Pareiškėja nurodo, kad net jeigu ir būtų sprendžiama, kad vykdant Pirkimą ir buvo padarytas formalus viešųjų pirkimų reguliavimo ir (ar) viešųjų pirkimų principų pažeidimas, bet kuriuo atveju nebūtų pagrindo konstatuoti pažeidimo Taisyklių ir Reglamento prasme, nes nebuvo sukelta žala ES biudžetui.
Teisėjų kolegija atmeta šiuos pareiškėjos teiginius, kadangi net ir formalūs pirkimo dokumentų trūkumai faktiškai gali atgrasyti potencialius dalyvius nuo dalyvavimo viešajame pirkime, o esamiems dalyviams gali sutrukdyti pateikti tinkamą pasiūlymą.
LVAT praktikoje pabrėžiama, kad skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitų pagrindinių viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais (LVAT 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-2046/2013). Panašaus požiūrio laikosi ir ESTT pabrėždamas, kad netgi tikslaus finansinio poveikio neturintys pažeidimai gali labai paveikti finansinius Sąjungos interesus (žr. pvz., 2005-09-15 sprendimas Airija prieš Komisiją, C-199/03, Rink. p. I-8027, 31 punktas).
Pareiškėja skunde teigia, jog Pirkimo sąlygų 48 punkto nuostata apskritai negali būti laikoma ribojančia subrangą bendrąja prasme, kaip tai suprantama Gairių 13 punkte.
Pažymėtina, jog, priešingai nei skunde nurodo pareiškėja, LAT 2018 m. kovo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-690/2018 buvo nurodyta, jog dviejų savarankiškus pasiūlymus pateikusių tiekėjų, kurie pasiūlymuose vienas kitą pasitelkė kaip subrangovus, veiksmai per se nėra neteisėti, todėl, nenustačius kitų aplinkybių, negali būti atskirai sankcionuojami. Todėl minėtoje nutartyje ir buvo įvertinta tai, kad konkurencija yra užtikrinama tuomet, kai tiekėjas yra pateikęs pasiūlymą tiek atskirai, tiek, kaip subrangovas, nebent nustatomos tam tikros aplinkybės susijusios su jų veiksmų neteisėtumu.
Pareiškėja teigia, jog priimdama skundžiamą sprendimą atsakovė nevertino ir neatsižvelgė, kad ne kiekvienas subrangos ribojimas savaime yra laikomas nepagrįstu ir neteisėtu. Teigia, kad Pirkimo sąlygų 48 punkto nuostata buvo nustatyta siekiant teisėto tikslo, t. y. užtikrinti sąžiningą tiekėjų konkurenciją ir draudžiamų susitarimų sudarymo prevenciją.
Teisėjų kolegija pažymi, jog nustatytas Pirkimo dokumentų trūkumas sąlygojo neteisėtų, konkurenciją ribojančių sąlygų dėl subrangovų pasitelkimo, nustatymą, dėl to suinteresuoti tiekėjai galėjo nuspręsti neteikti pasiūlymų Pirkime, taigi jų nedalyvavimo faktas negali būti patikrintas dalyvavusių tiekėjų, pateiktų pasiūlymų kiekio ir pan. aplinkybėmis. Nusprendęs neteikti pasiūlymo tiekėjas, nebegali būti identifikuojamas Pirkime ir jo veiksmų, tokių kaip pretenzijų, užklausų ir pasiūlymo teikimas, poveikio Pirkimui nėra įmanoma nustatyti, nes atgrasytas tiekėjas pirkimo procedūrose nesudalyvauja, t. y. tiekėjas, atsisakęs dalyvauti Pirkimo procedūrose negali tapti viešojo pirkimo teisinio santykio dalyviu, todėl pareiškėjos pateikiamos išvestinės aplinkybės dėl kitų tiekėjų dalyvavimo Pirkimo procedūrose, nėra susijusios su konkurenciją ribojančio reikalavimo poveikio apimtimi ar daroma įtaka Pirkimo procedūroms bei neigiamų pasekmių masto neapibūdina, be to, neigiamų pasekmių poveikio nesumažina. Vertinant nepagrįsto subrangos ribojimo pažeidimą, visos šalutinės aplinkybės, susijusios su Pirkimo vykdymu ir Pirkimo procedūrų rezultatais neįrodo neteisėto subrangos ribojimo reikalavimo poveikio ir pasekmių pačiam Pirkimui, jų priežastingumo, t. y. formalios sudėties pažeidimui konstatuoti nėra būtinos pasekmės ir tokio pažeidimo sunkumo neįrodo kitos, išskyrus patį pažeidimą, aplinkybės.
Be to, negalima sutikti su tuo, jog tokie PO veiksmai, kuriais ji nurodė tiekėjams, kuriuos tiekėjus ar ūkio subjektų grupės partnerius, kaip subrangovus, pasitelkti draudžiama, nesant nustatyto draudžiamo susitarimo tarp Pirkime dalyvaujančių tiekėjų, nepažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalies nuostatų. Atsižvelgiant į tai, yra klaidinga vertinti, jog toks pažeidimas laikytinas tik formaliu, kai LAT 2009 m. liepos 29 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje Nr. A-3 konstatuota, jog kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu ir toks pažeidimo nustatymas suponuoja teismų pareigą pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais. Dėl to negalimi atvejai, kad nustatytasis viešųjų pirkimų principo pažeidimas būtų kvalifikuotas kaip neesminis, kartu pripažįstant, kad perkančiosios organizacijos veiksmai yra teisėti.
Teismas, įvertinęs ginčijamo sprendimo turinį ir atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, šalių paaiškinimus bei teisminę praktiką, konstatuoja, kad pareiškėja Pirkimo sąlygų 48 punkte nustatydama reikalavimą „Bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, teikdamas pasiūlymą kaip atskiras tiekėjas ar tiekėjų grupės partneris (jungtinės veiklos sutarties šalis), kitame pasiūlyme nebegali būti subtiekėju“ pažeidė VPĮ lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus.
Teisėjų kolegijos įsitikinimu, skundžiamas sprendimas pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, sprendimo turinys leido pareiškėjai identifikuoti ir suprasti sprendime nurodytų pareiškėjos teisių ir pareigų apimtį, nustatyti įtakos sprendimui priimti turėjusias aplinkybes, argumentuotai nesutikti su sprendimo motyvais ir visapusiškai pasinaudoti teise į teisminę gynybą.
Atsižvelgęs į šias aplinkybes, ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus, šalių procesiniuose dokumentuose pateiktas aplinkybes ir argumentus, teismas daro išvadą, kad Agentūra teisingai pritaikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl Agentūros sprendimas dėl pažeidimo nustatymo yra pagrįstas, sankcijos pritaikytos pagrįstai. Atsižvelgiant į visus išdėstytus argumentus ir nustatytas faktines aplinkybes, nėra teisinio pagrindo pareiškėjos skundą patenkinti ir panaikinti skundžiamo sprendimo. Pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).
Remiantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjos skundą atmetus, nėra pagrindo jai priteisti bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė į bylą nepateikė rašytinių įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Grinda“ skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.