Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Virginija Šeškuvienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. G. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolis L. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas G. G. (toliau pareiškėjas, skolininkas) pateikė teismui skundą dėl antstolio L. L. veiksmų, kuriuo prašo nutraukti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl senaties.

Pareiškėjo manymu, skundžiamas patvarkymas nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turi būti panaikintas, kadangi antstolis neteisingai vertino faktines aplinkybes, neatsižvelgė į teismų praktiką sprendžiant analogiškus klausimus, kadangi pagal CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktą vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas.

Antstolis L. L. 2024 m. sausio 25 d. patvarkymu skundo netenkino ir persiuntė jį nagrinėti teismui. Patvarkyme nurodė, jog jo žinioje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), užvesta pagal Šakių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1448,10 Eur baudos išieškojimo iš G. G. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. 193,22 Eur baudos išieškota 2010-2011 metais, likę išieškoti 1254,88 Eur baudos.

Nuo 2015 m. liepos 1 d. galiojusio ATPK 308 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas - 5 metai nuo nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos, tačiau 2013 m. lapkričio 19 d. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 257¹, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 3025, 3028, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 257² straipsniu įstatyme Nr. XII-601 buvo nustatyta, kad iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo (2015 m. liepos 1 d.) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo galiojusia tvarka.

Iki 2015 m. liepos 1 d. galiojusiame ATPK nebuvo nustatytas nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas. Tačiau teismų praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą - baudą vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas 3 mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), ir ar vykdymo laikotarpiu nėra 2 metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą - sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jei per 2 metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010).

Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų matyti, jog nutarimas skirti baudą priimtas (duomenys neskelbtini) (pagal skolininko prašymą baudos mokėjimas (duomenys neskelbtini) nutartimi buvo išdėstytas dalimis) ir perduotas vykdymui (duomenys neskelbtini). Taigi vykdomasis dokumentas perduotas priverstiniam vykdymui nepraleidus įstatymu nustatyto trijų mėnesių termino ir teisėtai priimtas vykdyti.

Antstolis pažymėjo, kad minėtoje vykdomojoje byloje atliekant priverstinio vykdymo veiksmus ir siekiant nustatyti skolininko turtinę padėtį, buvo reguliariai atliekami ir dokumentais fiksuojami veiksmai, kurių imtasi skolininko turtinei padėčiai nustatyti. Tarp atliktų ir dokumentais užfiksuotų priverstinio vykdymo veiksmų vykdomosiose bylose nėra didesnio kaip 2 metų laikotarpio, per kurį būtų neatlikta jokių veiksmų, kad administracinė nuobauda būtų priverstinai išieškota, todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais, kad pasibaigė nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo senaties terminas. Antstolis nurodė, kad iš viso vykdomos 5 vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo iš G. G.. Siekiant nedidinti faktinių vykdymo išlaidų sumos, vadovaujantis ekonomiškumo principu, siekiant užtikrinti skolininko interesus, užklausos buvo atliekamos pasirinktinai pavienėse vykdomosiose bylose. Vykdymo veiksmai atlikti: vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas patvarkymas vykdyti vykdomąjį dokumentą, išsiųstas į UAB „E“ ir vykdytas iki 2011-04-22, 2011-04-22 surašytas išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas, atliktos užklausos Sodrai apie skolininko darbovietes 2013-02-13 (nedirbo), 2013-1l-20 (nedirbo), 2014-02-17 (nedirbo), 2014-09-30 (nedirbo), 2015-03-27(nedirbo), 2016-02-18 (nedirbo), 2016-03-29 patvarkymas dėl išlaikymo išieškojimo išsiųstas į UAB „V“ (vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini)). Nustačius, kad G. G. nuosavybės teise turi 2 žemės sklypus, (duomenys neskelbtini) antstolio A. M. priimtas patvarkymas dėl varžytynių paskelbimo ir kainos nustatymo (patvarkymas priimtas visose 5 vykdomosiose bylose), pirmosios ir antrosios varžytynės dėl vieno žemės sklypo paskelbtos neįvykusiomis, areštas turtui panaikintas, antras sklypas (duomenys neskelbtini) parduotas, gautos lėšos paskirstytos. 2021-01-26, 2021-12-22, 2022-11-30, 2023-05-30 vykdomosiose bylose ir toliau buvo atliekamos užklausos, tikrinama skolininko turtinė padėtis. Antstolis nurodė, kad jis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022-05-04 įsakymu Nr.lR-189 savo žinion yra perėmęs antstolio A. M. vykdomąsias bylas, kurias be didesnės kaip 2 metų pertraukos, vykdo toliau, siekdamas kuo efektyviau vykdyti išieškojimą, reguliariai tikrinant skolininko turtinę padėtį, pajamas.

Antstolis nurodo, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad būtent dėl antstolio neveikimo vykdymo laikotarpiu būtų dvejų metų laikotarpis, per kurį nieko neatlikta išieškant baudą, juolab, kad skolininkas žinojo apie jam paskirtą baudą ir antstolio vykdomą priverstinį išieškojimą, tačiau nesistengė, kad antstolis turėtų realią galimybę ją išieškoti. Pažymėjo, jog pareiškėjas, būdamas jauno amžiaus, darbingas, nesugebėjo gera valia sumokėti baudos, netinkamai vykdydamas pareigą aktyviai domėtis vykdymo proceso eiga, nesistengdamas savanoriškai dalimis mokėti baudą, pats sudarė kliūtis jos išieškojimui, todėl senaties terminas išieškoti baudą vykdomosiose bylose nėra pasibaigęs. Pateiktame skunde pareiškėjas nurodė, kad išlaikė ir išlaiko 4 vaikus ir neturėjo lėšų baudos mokėjimui. Antstolis nesutinka su nurodytomis aplinkybėmis, kadangi iš vykdomųjų bylų Nr. (duomenys neskelbtini) matosi, jog jose vykdomas materialinio išlaikymo išieškojimas vaikų G. ir N. išlaikymui. Nuo 2012 m. vykdant išlaikymo išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), skolininkas niekur nedirbo, neteikė išlaikymo, o nuo 2016-03-02 įsidarbinus, buvo mokama maža suma, neatitinkanti teismo sprendimais priteistų sumų ir dėl to dalį išlaikymo teikė valstybė. Todėl pareiškėjo teiginiai, kad jis teikė išlaikymą, todėl neturėjo iš ko mokėti baudos, yra nepagrįsti. Antstolio manymu, bauda neišieškota dėl paties skolininko neveikimo (niekur nedirbo laikotarpyje nuo 2011- 04-22 iki 2016-03-02).

Suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir antstolis L. L. teismo nustatytu terminu atsiliepimų byloje nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas atmestinas.

Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.

Vykdomąsias bylas skolininko G. G. atžvilgiu vykdė antstolis A. M.. Pasibaigus antstolio A. M. įgaliojimams, jo administruoti dokumentai bei lėšos (nebaigtos vykdyti vykdomosios bylos ir kiti dokumentai, išieškotos, bet neišmokėtos piniginės lėšos, perimtas, bet išieškotojams neperduotas turtas, nebaigtose vykdomosiose bylose gautos ir nepanaudotos vykdymo išlaidos, antstolio archyvas) 2022 m. gegužės 4 d. teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-189 buvo perduoti antstoliui L. L..

Taigi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gegužės 4 d. įsakymo Nr.lR-189 pagrindu antstolis L. L. savo žinion perėmė antstolio A. M. skolininko G. G. atžvilgiu vykdytas vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini).

Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau ANK) 672 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas - penkeri metai nuo momento, kada asmeniui atsirado pareiga sumokėti paskirtą baudą (ANK 675 straipsnio 2 dalis), tačiau ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 6 straipsnio 1 dalis numato, jog iki 2017 m. sausio 1 d. įsiteisėję nutarimai skirti administracines nuobaudas vykdomi, kol bus įvykdyti, išskyrus šiam įstatyme nustatytus atvejus. Baudų, paskirtų už administracinį teisės pažeidimą, išieškojimui taikytinos jos paskyrimo metu galiojusios teisės normos, todėl šiuo atveju senaties terminas baudos išieškojimui nurodytoje vykdomojoje byloje nenumatytas.

ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad iki 2017 m. sausio 1 d. įsiteisėję nutarimai skirti administracines nuobaudas vykdomi, kol bus įvykdyti, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. Tokios išimtys nurodytos šio straipsnio 2, 3 dalyse. Nuo 2015 m. liepos 1 d. iki ANK įsigaliojimo galiojusioje ATPK 308 straipsnio 1 dalies redakcijoje taip pat buvo nustatytas nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos. Tačiau 2013 m. liepos 19 d. ATPK 257¹, 260,272, 288, 292, 294, 299, 302, 302⁵, 302⁸, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 257² straipsniu įstatyme expressis verbis (aiškiais žodžiais) nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo (2015 m. liepos 1 d.) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. ATPK 308 straipsnio nuostatos, galiojusios iki 2015 m. liepos 1 d., neįtvirtino administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų. Ši teisės spraga buvo užpildyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinus tam tikras administracinės nuobaudos vykdymo senaties taikymo taisykles atsižvelgiant į tai, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-279-1075/2021).

Pareiškėjas skundu prašė antstolio vykdomąją bylą nutraukti suėjus senaties terminui, tačiau antstolis patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino. Kaip minėta, bauda skolininkui skirta Šakių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal skolininko prašymą 2010 m. kovo 8 d. teismo nutartimi baudos mokėjimas buvo išdėstytas dalimis. Vykdomasis dokumentas vykdymui perduotas 2010 m. gegužės 27 d. Taigi, teismas sprendžia, kad vykdomasis dokumentas perduotas priverstiniam vykdymui nepraleidus įstatymu nustatyto trijų mėnesių termino ir teisėtai priimtas vykdyti.

Pagal CPK 584 straipsnio 2 dalį institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų (nuo 2017 m. sausio 1 d. – administracinių nusižengimų) bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal CPK VI dalyje įtvirtintas taisykles. CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad įstatymų nustatyto išieškojimo senaties termino pabaiga yra pagrindas nutraukti vykdomąją bylą. Nutraukta vykdomoji byla negali būti pradedama iš naujo (CPK 629 straipsnio 4 dalis). Taigi administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senatis reiškia, kad pasibaigus nustatytam senaties terminui priverstinis baudos išieškojimas yra nebegalimas.

Dėl administracinės nuobaudos, baudos vykdymo senaties terminų yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausias Teismas 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad Civilinio proceso kodekse nenustatyta administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų; tokių terminų nenustatyta ir Administracinių teisės pažeidimų kodekse. Todėl reikia vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, kuris formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus, išaiškinimais. Nurodyta, kad sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jeigu negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-279-1075/2021, Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-346-368/2023).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjui bauda buvo paskirta iki 2015 m. liepos 1 d., todėl dėl administracinės nuobaudos vykdymo senaties termino taikymo spręstina vadovaujantis iki 2015 m. liepos 1 d. galiojusiomis ATPK nuostatomis ir suformuota teismų praktika.

Bylos duomenimis, kaip jau minėta, nustatyta, kad nutarimas dėl baudos išieškojimo pateiktas nepraleidus 3 mėnesių vykdomojo dokumento pateikimo vykdymui termino. Nuo vykdomosios bylos pradėjimo nėra susidaręs 2 metų laikotarpis, per kurį nebūtų atlikta jokių veiksmų.

Nagrinėjamu atveju, kaip nurodo antstolis patvarkyme bei patvirtina vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga, nutarimas dėl baudos išieškojimo pateiktas nepraleidus 3 mėnesių vykdomojo dokumento pateikimo vykdymui termino. Nuo vykdomosios bylos pradėjimo nėra susidaręs 2 metų laikotarpis, per kurį nebūtų atlikta jokių veiksmų. Bylų vykdymo laikotarpiu atliktos užklausos kredito įstaigoms, valstybės įmonei „Registrų centras“ , valstybės įmonei „Regitra“. Nuolat atliekamos užklausos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazėje. Per visą priverstinio išieškojimo laikotarpį sistemingai buvo atliekami vykdymo veiksmai.

Teismas sutinka su antstolio patvarkyme nurodytomis aplinkybėmis, kad vykdymo veiksmai vykdomosiose bylose buvo atliekami nuo 2010 m. gegužės mėnesio: vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2010 metų gegužės 27 d. priėmus raginimą įvykdyti sprendimą geruoju, 2010 m. liepos 8 d. tikrinti SODROS duomenys, 2010 m. liepos 12 d. priimtas patvarkymas vykdyti vykdomąjį dokumentą, išsiųstas į UAB „E“ ir vykdytas iki 2011-04-22, atliktos užklausos Sodrai 2013-02-13 (nedirbo), 2013-1l-20 (nedirbo), 2014-02-17 (nedirbo), 2014-09-30 (nedirbo), 2015-03-27 (nedirbo), 2016-02-18 (nedirbo), 2016 m. kovo 29 d. priimtas patvarkymas dėl išlaikymo išieškojimo, išsiųstas į UAB „V“ vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini). Vykdymo veiksmai buvo atliekami ir vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) – 2017 m. liepos 1 d., 2018 m. spalio 1 d. tikrinti SOSDROS duomenys, 2018 m. lapkričio 15 d. priimtas patvarkymas dėl išskaitų dydžio nuo 2018 metų gruodžio 1 d., 2019 metų sausio mėnesį tikrinti duomenys Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banke, 2019 m. gegužės 9 d. priimtas patvarkymas dėl išmokėtų sumą. Nustačius, kad G. G. nuosavybės teise turi 2 žemės sklypus, (duomenys neskelbtini) antstolis A. M. priėmė patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo ir kainos nustatymo (patvarkymas priimtas visose 5 vykdomosiose bylose), pirmosios ir antrosios varžytynės dėl vieno žemės sklypo paskelbtos neįvykusiomis, areštas turtui panaikintas, kitas sklypas (duomenys neskelbtini) parduotas, gautos lėšos paskirstytos. 2021-01-26, 2021-12-22, 2022-11-30, 2023-05-30 vykdomosiose bylose ir toliau buvo atliekamos užklausos, tikrinama skolininko turtinė padėtis.

Kadangi antstolio kontoroje skolininko atžvilgiu buvo užvestos penkios vykdomosios bylos, antstolis užklausas atliko pasirinktinai bet kurioje skolininko atžvilgiu vykdomoje vykdomojoje byloje. Teismas pritaria antstolio patvarkyme atsisakyti tenkinti skundą nurodytiems argumentams, jog atlikti analogiškus veiksmus kiekvienoje vykdomojoje byloje atskirai būtų neekonomiška ir neracionalu, nes taip būtų tik didinamos vykdymo išlaidos skolininkui.

Teismo manymu, antstolis stengėsi atlikti vykdymo veiksmus kuo ekonomiškiau, nedubliuodamas tų pačių veiksmų (arešto, registrų užklausų) visose vykdomosiose bylose. Taigi, teismas įvertinęs visose penkiose skolininko atžvilgiu vykdomose vykdomosiose bylose esančius duomenis, sprendžia, kad nuo prašomos nutraukti vykdomosios bylos pradėjimo nėra susidaręs 2 metų laikotarpis, per kurį nebūtų atlikta jokių antstolio veiksmų.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad antstolis išieškojimą jo atžvilgiu vykdo 13 metų ir nesudarė jam galimybės susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga, todėl jam kyla abejonių, ar tikrai nebuvo vykdymo laikotarpiu ilgesnio nei dviejų metų laikotarpio, kai antstolis neatliko jokių vykdymo veiksmų. Teismas atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju vykdomosios bylos antstoliui L. L. yra perduotos, kaip jau minėta, 2022 m. gegužės 4 d. teisingumo ministro įsakymo Nr. 1R-189 pagrindu, visas penkias skolininko atžvilgiu vykdomas vykdomąsias bylas antstolis L. L. yra pateikęs teismui prie šios nagrinėjamos civilinės bylos, nei vienoje vykdomojoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad antstolis skolininkui dėl kokių nors priežasčių buvo atsisakęs suteikti galimybę susipažinti su kuria nors jo atžvilgiu vykdoma vykdomąja byla. Be to, pareiškėjas su visomis teismui pateiktomis ir prie šios nagrinėjamos civilinės bylos prijungtomis vykdomosiomis bylomis turėjo galimybę susipažinti ir šios civilinės bylos nagrinėjimo metu.

Sprendžiant dėl kitos vykdymo senaties taikymo sąlygos – skolininko vengimo sumokėti baudą – visų pirma pažymėtina, kad pareiškėjui, siekiančiam, jog jo vykdomosios bylos būtų nutrauktos dėl senaties, tenka pareiga įrodyti (CPK 178 straipsnis), kad vykdomasis dokumentas nebuvo įvykdytas per dvejus metus ne dėl jo kaltės – jis tinkamai vykdė savo kaip skolininko pareigas vykdymo procese, jo elgesys nepripažintinas vengimu sumokėti baudą, taigi vykdymo senatis nebuvo sustojusi. Pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, patvirtinančių jo siekį įvykdyti paskirtas nuobaudas (pvz., pagerinti turtinę padėtį) arba objektyviai trukdančių jam tai padaryti (pvz., nedarbingumo).

Teismas sutinka su antstolio patvarkyme nurodytomis aplinkybėmis, jog pareiškėjas, būdamas jaunas ir darbingo amžiaus netinkamai vykdė pareigą savanoriškai dalimis mokėti baudą, laikotarpyje nuo 2011-04-22 iki 2016-03-02 nedirbo, taip sudarydamas kliūtis baudos išieškojimui.

Be to, teismas pritaria antstolio patvarkyme nurodytiems argumentams ir laiko nepagrįstomis pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, kad jis išlaikė 4 vaikus ir todėl neturėjo lėšų baudos mokėjimui, kadangi antstolio teismui pateiktų vykdomųjų bylų Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys patvirtina, jog jose buvo vykdomas priverstinis materialinio išlaikymo išieškojimas vaikų išlaikymui. Nuo 2012 m. vykdant išlaikymo išieškojimą, skolininkas niekur nedirbo, neteikė išlaikymo, o nuo 2016 m. kovo mėnesio jam įsidarbinus, buvo mokama per maža išlaikymo suma ir dėl to dalį išlaikymo vaikams teikė valstybė.

Taigi, pareiškėjo nurodytos aplinkybės nėra pagrindas vykdomajai bylai, kuri vykdoma išieškant administracinę baudą, nutraukti.

Administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties institutas, skirtas sąžiningų skolininkų interesams apsaugoti, ir negali būti aiškinamas kaip suteikiantis pažeidėjams galimybę pasyviu elgesiu tiesiog išlaukti senaties terminą ir taip išvengti paskirtų baudų mokėjimo. Skolininkas baudos nesumokėjo jau daugiau kaip dešimt metų, per tą laikotarpį iš 1448,10 Eur baudos 2010-2011 metais yra išieškota 193,22 Eur baudos, likę išieškoti 1254,88 Eur baudos, tačiau skolininkas savanoriškai per tą laikotarpį nėra sumokėjęs net mažos baudos dalies.

Vykdomosiose bylose nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad skolininkas neturėjo lėšų dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių (sunkių ligų, operacijų, neįgalumo ir pan.). Nesant objektyvių duomenų, kad toks skolininko pasyvumas galėtų būti pateisinamas, pačiam skolininkui esant jauno ir darbingo amžiaus, jis (skolininko elgesys) negali būti vertinamas kitaip, nei vengimas įvykdyti administracinę nuobaudą, konstatuotina, jog baudos išieškojimas užsitęsė dėl paties pareiškėjo vengimo vykdyti paskirtą nuobaudą, jam nevykdant CPK 644 straipsnyje nustatytų pareigų. Atsižvelgiant į tai, skolininko skundas dėl vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo atmestinas.

Pareiškėjas neįrodė ir teismas nenustatė, kad antstolis vykdydamas išieškojimą skolininko atžvilgiu nesilaikė CPK Vykdymo proceso normų reikalavimų ar Sprendimų vykdymo instrukcijos reikalavimų bei pažeidė skolininko G. G. teises ar teisėtus interesus. Atsižvelgiant į tai, kad antstolio veiksmai vykdomosiose bylose buvo atliekami periodiškai, nepraleidžiant dviejų metų laikotarpio, yra atlikti pagal antstoliui suteiktus įgalinimus, nepažeidžiant vykdymo proceso normų, yra teisėti ir pagrįsti, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsniu, 290 straipsniu-292 straipsniu teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjo G. G. skundą dėl antstolio veiksmų.

Nutarties patvirtintas kopijas siųsti pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.