Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Latvelės, Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. C. individualios įmonės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. C. individualios įmonės ieškinį atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijai dėl sprendimo panaikinimo viešajame pirkime Nr. 3790545, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Niklita“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį ribas.

17. Byloje nustatyta, kad supaprastinto viešojo pirkimo „Mokinių maitinimo paslaugos“ atviro konkurso specialiosiose sąlygose nurodyta, jog centrinė perkančioji organizacija atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija perkančiosios organizacijos atsakovės Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos vardu atliko pirkimą, siekdama įsigyti mokinių maitinimo paslaugas, pirkimo Nr. 3790545. Pirkimas paskelbtas 2025 m. liepos 23 d., pasiūlymų priėmimo terminas 2025 m. rugpjūčio 5 d. 9.30 val., vokų atplėšimo data 2025 m. rugpjūčio 5 d. 10 val. Pirkimo objektas – Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio bei vidurinio ugdymo pakopų mokinių mokamo ir nemokamo, o taip pat darbuotojų ir svečių maitinimo paslauga (Techninės specifikacijos 1 punktas). Ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas tik kokybės kriterijų pagrindu (Techninės specifikacijos 6.7 punktas).

Ieškovė A. C. individuali įmonė ir trečiasis asmuo UAB „Niklita“ pirkime pateikė pasiūlymus.

Atsakovė, susipažinusi su ieškovės pasiūlymu, 2025 m. rugpjūčio 12 d. raštu paprašė iki 2025 m. rugpjūčio 18 d. 10 val. pateikti paaiškinimus ir patikslintus dokumentus. Centrinė perkančioji organizacija nurodė, kad trūksta duomenų apie technines, organizacines, personalo valdymo priemones, skirtas tolesnių nusikalstamų veikų ar pažeidimų prevencijai ir, norėdama įsitikinti, kad teigiami ieškovės elgsenos pakitimai nėra deklaratyvūs ir fragmentiški, taikomos apsivalymo priemonės tęstinio pobūdžio, prašė paaiškinti ir(ar) pateikti pagrindžiančius dokumentus, kad dalyvio taikomos priemonės sukuria tam tikrą naudą, kuriai esant, dalyvis gali būti laikomas patikimu tiekėju.

2025 m. rugpjūčio 14 d. ieškovė pateikė paaiškinimą dėl veikloje taikytų techninių, organizacinių, personalo valdymo priemonių, pridėjo patvirtinančius dokumentus.

2025 m. rugpjūčio 19 d. ir 2025 m. rugpjūčio 21 d. ieškovė pateikė papildomus duomenis apie J. C. ir kitų darbuotojų išklausytus mokymus.

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2025 m. rugpjūčio 26 d. priėmė sprendimą neleisti ieškovei dalyvauti tolimesnėse Pirkimo procedūrose ir atmetė ieškovės pasiūlymą, vadovaujantis Pirkimo bendrųjų sąlygų 18.1.3 papunkčiu, kuriame nustatyta, jog tiekėjo pateiktas pasiūlymas yra atmetamas ir tiekėjas pašalinamas iš pirkimo procedūros, jeigu tiekėjas turi būti pašalintas vadovaujantis pirkimo sąlygų nuostatomis dėl pašalinimo pagrindų. Taip pat 2025 m. rugpjūčio 26 d. buvo priimtas sprendimas sudaryti pasiūlymų eilę, laimėjusiu pasiūlymu pripažinti UAB „Niklita“ pateiktą pasiūlymą. Tiekėjui UAB „Niklita“ skirti ekonominio naudingumo balai – 100.

Ieškovė 2025 m. rugsėjo 1 d. pateikė pretenziją, prašydama 2025 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą dėl laimėtojo nustatymo panaikinti, įtraukti ieškovę į pirkimo dalyvių sąrašą ir iš naujo sudaryti tiekėjų pasiūlymų eilę, atsižvelgiant ne tik į balų skaičių, bet ir pasiūlymo pateikimo laiką, pasiūlymo užtikrinimo pateikimo laiką. Pretenziją ieškovė grindė tuo, kad buvo netinkamai įvertinti duomenys apie ieškovės taikytas apsivalymo priemones, ir tuo, jog su trečiojo asmens pasiūlymu nebuvo pateikti patvirtinantys dokumentai dėl specialistų, todėl 30 balų už specialistų patirtį skirti nepagrįstai, be to, kvestionavo UAB „Niklita“ pasiūlymo užtikrinimo tinkamą pateikimą.

Atsakovė 2025 m. rugsėjo 9 d. ieškovės pretenziją atmetė, pateikė trečiojo asmens pasiūlymo galiojimo užtikrinimo kopiją su data.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

Kartu su apeliaciniu skundu apeliantė pateikė naują įrodymą – 2024 m. rugsėjo 24 d. ieškovės atsakymą CPO LT pirkime Nr. 709527 (dėl pirkimo Nr. CPO312091).

CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Kita vertus, draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: (i) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; (ii) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 37–38 punktai).

Ieškovė nepagrindė, kodėl teikiamą su apeliaciniu skundu rašytinį įrodymą iškilo būtinybė pateikti apeliacinės instancijos teismui. Taip pat prašymo dėl jų priėmimo šioje proceso stadijoje nesuformulavo ir nemotyvavo, todėl atsisakytina jį priimti.

Dėl ieškovės pašalinimo pagrindų ne(buvimo)

18. Tam, kad tiekėjas turėtų galimybę patenkinti perkančiosios organizacijos poreikį dėl pirkimo objekto, jis turi atitikti pirkimo dokumentuose išdėstytus kvalifikacinius reikalavimus ir neturi būti jo pašalinimo iš konkurso pagrindų (VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai, 46, 47 ir 49 straipsniai).

19. VPĮ 46 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija tiekėją pašalina iš pirkimo procedūros bet kuriame pirkimo procedūros etape, jeigu paaiškėja, kad dėl savo veiksmų ar neveikimo prieš pirkimo procedūrą ar jos metu jis atitinka bent vieną iš pirkimo dokumentuose nustatytų tiekėjo pašalinimo pagrindų.

20. Pagal supaprastinto viešojo pirkimo „Mokinių maitinimo paslaugos“ atviro konkurso specialiųjų sąlygų 4.1 papunktį reikalavimai dėl tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimo bei jų nebuvimą patvirtinantys dokumentai nurodyti specialiųjų pirkimo sąlygų 6 priede „Tiekėjų pašalinimo pagrindai“.

21. Pagal pirkimo sąlygų 6 priedo 1 punktą „Tiekėjų pašalinimo pagrindai“ numatyta, kad su pasiūlymu teikiamas tik EBVPD. Pagal šio priedo 3 punktą Perkančioji organizacija tiekėją pašalina iš pirkimo procedūros bet kuriame pirkimo procedūros etape, jeigu paaiškėja, kad dėl savo veiksmų ar neveikimo prieš pirkimo procedūrą ar jos metu jis atitinka bent vieną iš pirkimo dokumentuose nustatytų tiekėjo pašalinimo pagrindų, išskyrus VPĮ 46 straipsnio 10 dalyje nustatytus atvejus (tačiau atsižvelgiant į VPĮ 46 straipsnio 11 ir 12 dalių nuostatas).

22. Nagrinėjamu atveju ieškovė EBVPD nurodė egzistuojant tokius pašalinimo pagrindus:

22.1. Tiekėjas su kitais ekonominės veiklos vykdytojais yra sudaręs susitarimų, kuriais siekiama iškreipti konkurenciją pirkime (EBVPD III dalies C10 punktas).

22.2. Tiekėjas yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą (EBVPD III dalies C11 punktas).

22.3. Tiekėjas įtrauktas į melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą (EBVPD III dalies C15 punktas).

23. Pagal VPĮ 46 straipsnio 10 dalį, jeigu tiekėjas neatitinka reikalavimų, nustatytų šio straipsnio 1, 4 ir 6 dalyse, perkančioji organizacija jo nepašalina iš pirkimo procedūros, kai yra abi šios sąlygos kartu: 1) tiekėjas pateikė perkančiajai organizacijai informaciją apie tai, kad ėmėsi šių priemonių: a) savanoriškai sumokėjo arba įsipareigojo sumokėti kompensaciją už žalą, padarytą dėl šio straipsnio 1, 4 ar 6 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos arba pažeidimo, jeigu taikytina; b) bendradarbiavo, aktyviai teikė pagalbą ar ėmėsi kitų priemonių, padedančių ištirti, išaiškinti jo padarytą nusikalstamą veiką ar pažeidimą, jeigu taikytina; c) ėmėsi techninių, organizacinių, personalo valdymo priemonių, skirtų tolesnių nusikalstamų veikų ar pažeidimų prevencijai; 2) perkančioji organizacija įvertino tiekėjo informaciją, pateiktą pagal šios dalies 1 punktą, ir priėmė motyvuotą sprendimą, kad priemonės, kurių ėmėsi tiekėjas, siekdamas įrodyti savo patikimumą, yra pakankamos. Šių priemonių pakankamumas vertinamas atsižvelgiant į nusikalstamos veikos ar pažeidimo rimtumą ir aplinkybes. Perkančioji organizacija turi pateikti tiekėjui motyvuotą sprendimą raštu ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios dalies 1 punkte nurodytos tiekėjo informacijos gavimo.

24. Pagal VPĮ teisinį reguliavimą faktas, kad tiekėjas yra įtrauktas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, pats savaime nėra pagrindas pašalinti jį iš pirkimo. Kiekvieną kartą pirkimo vykdytojas turi spręsti, ar vertinant tiekėjo patikimumą, tiekėjo pašalinimas iš pirkimo procedūros proporcingas vertinamam tiekėjo elgesiui (VPĮ 46 straipsnio 8 dalis). Be to, net ir priėmus sprendimą, kad tiekėjo pašalinimas iš pirkimo procedūros būtų proporcingas vertinamam tiekėjo elgesiui, tiekėjas vis tiek turi galimybę taikyti apsivalymo priemones (VPĮ 46 straipsnio 10 dalis).

25. VPĮ 46 straipsnio 10 dalyje įtvirtintas tam tikrų korekcinių priemonių mechanizmas, t. y. situacija, kai tiekėjui, padariusiam pažeidimą, suteikiama galimybė dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, jei jis įgyvendina tam tikras padėties (savo patikimumo, kuriuo grindžiamas perkančiosios organizacijos pasitikėjimas juo) atkūrimo priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024, 109 punktas).

26. Remiantis bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad atsakovė 2025 m. rugpjūčio 18 d. prašė pateikti dokumentus apie jos taikomas apsivalymo priemones ir jų sukuriamą naudą, kurių pagrindu, ieškovė galėtų būti laikoma patikima tiekėja.

27. Ieškovė 2025 m. rugpjūčio 16 d. pateikė duomenis apie jos taikytas apsivalymo priemones: i) atleido už pažeidimą atsakingą asmenį ir į jo vietą priėmė kitą asmenį; ii) nuo 2024 m. liepos 18 d. iki 2025 m. rugpjūčio 18 d. buvo atleisti ir į darbą priimti nauji darbuotojai; iii) suplanuoti ir vykdomi atsakingų įmonės darbuotojų mokymai; iv) 2025 m. kovo 1 d. įmonė buvo užregistruota naujoje CVP IS platformoje; J. C. yra nauja ieškovės administratorė CVP IS platformoje ir yra atsakinga už įmonės dokumentų paruošimą ir dalyvavimą visuose viešuosiuose pirkimuose; v) ieškovė dar kartą pakeitė įmonės vadovą; nauja įmonės vadovė suplanavo ir organizavo vadovo ir personalo mokymus, kurie buvo įvykdyti 2025 m. rugpjūčio 19 d.

28. Tiek 2025 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo atmesti ieškovės pasiūlymą, tiek ir 2025 m. rugsėjo 9 d. atsakymo į ieškovės pretenziją turinys, pagrindžia, kad atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija, įvertinusi ieškovės paaiškinimus dėl priemonių, kurių ji ėmėsi siekdama išvengti panašių pažeidimų ateityje, nustatė, kad pateikti patikimumui atkurti ir užtikrinti duomenys nėra pakankami įrodyti, jog ieškovė „apsivalė“. Ginčijamo atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimo, kuriuo atmestas apeliantės pasiūlymas, taip pat atsakymo į pretenziją turinio analizė sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovė atliko išsamų vertinimą dėl ieškovės nurodomų aplinkybių, susijusių su vadovo pasikeitimu, personalo pasikeitimu ir personalo mokymais.

29. 2025 m. rugpjūčio 26 d. sprendime atmesti ieškovės pasiūlymą atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodė, kad pateiktais duomenimis, priemonės, kurių ėmėsi dalyvė, siekdama įrodyti savo patikimumą, vertintinos kaip nepakankamos. Įgyvendinti veiksmai yra fragmentiški, jiems trūksta nuoseklumo ir tęstinumo, todėl jie nesudaro pagrindo manyti, kad dalyvė sistemingai siekia užtikrinti atitiktį reikalavimams. Be to, planuojami ateityje atlikti veiksmai, nors ir deklaruojami kaip prevencinės priemonės, nėra pakankamai konkretūs ir neįrodo realaus dalyvės įsipareigojimo išvengti panašių pažeidimų ateityje. Atsižvelgdama į tai, atsakovė sprendė, kad negalima konstatuoti, jog dalyvė šiuo metu atitinka patikimo tiekėjo kriterijus.

30. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad Juridinių asmenų registro išplėstiniame išraše 5.1.1 papunktyje nurodyta, jog J. C. įgaliojimo pradžia yra 2025 m. gegužės 30 d. ir tai įrodo, kad J. C. laikoma vadove nuo įgaliojimo pradžios, o ne nuo jos įregistravimo Juridinių asmenų registre. Ji akcentuoja, kad 2025 m. gegužės 30 d. J. C. paskyrimas įmonės vadove nebuvo apsivalymo pradžia, o tęstinis veiksmas, t. y. po 2024 m. liepos 1 d., 2024 m. spalio 28 d. ir 2025 m. kovo 1 d. sprendimo priskirti J. C. naujas funkcijas. Ieškovė, gerindama situaciją ir užtikrindama pažeidimo nepasikartojimą, papildomai nusprendė pakeisti įmonės vadovą. Šios ieškovės apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės taip pat buvo išsamiai atsakovės įvertintos.

31. Atsakovė, pasisakydama dėl to, kad J. C. kaip įmonės vadovė buvo pakeista 2025 m. gegužės 30 d., o iš viešai prieinamų duomenų matyti, jog į juridinių asmenų registro valdytoją buvo kreiptasi tik 2025 m. rugpjūčio 25 d., pastebėjo, kad Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 6 straipsnio 3 dalis numato, jog apie individualios įmonės vadovo paskyrimą arba su juo sudarytas darbo ar civilines sutarties pasibaigimą ne vėliau kaip per penkias dienas turi būti pranešta juridinių asmenų registrui. Šią informaciją atsakovė įvertino kaip turinčią reikšmės vertinant ieškovės deklaruojamą apsivalymo priemonę, kadangi buvo pastebimas akivaizdus neatitikimas tarp ieškovės deklaruojamos informacijos ir juridinių asmenų registre išviešintų duomenų. Tokios aplinkybės taip pat prisideda prie dalyvės (ieškovės) reputacijos charakterizavimo, kadangi matyti, kad įstatymuose nustatyti veiksmai atliekami ženkliai vėluojant ne tik pagal CPO Vilnius nustatytus, tačiau ir kitų įstatymų bei teisės aktų nustatytus terminus. Tai suteikė atsakovei pagrindą manyti, kad viešųjų pirkimų sutarčių vykdymo metu atsiranda naujo pašalinimo pagrindo atsiradimo rizika.

32. Taip pat atsakovė, atsižvelgdama į tai kokius pažeidimus ieškovė yra padariusi dalyvaudama ankstesniame pirkime Nr. CPO312091, įvertino, kad tiek dalyvės (ieškovės) savininkas, tiek nauja vadovė, tiek už pažeidimą atsakingas asmuo yra susiję giminystės/šeiminiais ryšiais, todėl tokie pažeidimai kaip, pvz., konkurenciją ribojančių susitarimų sudarymas yra įmanomas dalinantis komerciškai jautria informacija. Duomenų apie tokių pažeidimų užkardymą dalyvė nepateikė.

33. Atsakovė taip pat išsamiai įvertino ir pasisakė dėl ieškovės nurodomos apsivalymo priemonės, susijusios su personalo mokymais. Išnagrinėjo duomenis apie mokymus ir nurodė, kad vienintelis mokymų kursas, kuris tiesiogiai susijęs su dalyvės kompetencija dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose ir iš esmės vykdytas laiku buvo „Melaginga informacija ir „savų jėgų“ reikalavimas viešuosiuose pirkimuose“, visgi CPO Vilnius pažymi, kad tematika apima tik siaurą apimtį melagingos informacijos institute, t. y. ši tematika yra daug platesnė. Kaip matyti tokia išvada padaryta atsižvelgiant į ieškovės pateiktą informaciją apie mokymus, kuriuose ieškovės darbuotojai dalyvavo.

Ieškovė nurodo, kad ji, nuo 2024 m. sausio 1 d. taikydama apsivalymo procedūras, bendradarbiavo, aktyviai teikė pagalbą, padedančią ištirti, išaiškinti padarytą pažeidimą. Teisėjų kolegija, susipažinusi su į bylą pateiktais dokumentais, su tokiais argumentais nesutinka.

Į bylą pateiktas CPO LT raštas patvirtina, kad ieškovė, atlikdama tiekėjų atitikties DPS sąlygose numatytiems pašalinimo pagrindams patikrą, nustatė, kad DPS atliekamame konkrečiame paslaugų pirkime Nr. CPO312091 dalyvaujantys A. C. IĮ ir V. personalinė įmonė yra galimai susiję bei derina savo pasiūlymus. Šiame rašte nustatyta, kad ieškovė neigė bendradarbiavimą su kitu tiekėju, su kuriuo koordinavo veiksmus kitame viešajame pirkime, rėmėsi atsitiktinio sutapimo prielaidomis. CPO LT nustatė, kad ieškovės teikiami paaiškinimai neatitinka net hipotetinės įvykių eigos galimybės, prieštarauja elementariai verslo logikai ir CPO LT nustatytiems faktams. Taigi, nurodytos aplinkybės, ieškovės bendradarbiavimo su CPO LT nepatvirtina.

VPĮ 46 straipsnio 10 dalies nuostatos, reglamentuojančios vadinamąjį tiekėjo reabilitacijos, arba apsivalymo (angl. self–cleaning), institutą, yra kildinamos iš Direktyvos 2014/24. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, aiškindamas Direktyvos 2014/24 57 straipsnio 4 dalyje įtvirtintus neprivalomuosius pašalinimo pagrindus ir jų tikslus bei principus, yra pažymėjęs, kad šie pagrindai yra grindžiami svarbiausiu tiekėjo ir perkančiosios organizacijos santykių veiksniu – tiekėjo patikimumu perkančiajai organizacijai (šios pasitikėjimu tiekėju). Todėl išimtinai tik perkančiajai organizacijai suteikta teisė įvertinti tiekėjo sąžiningumą ir patikimumą bei spręsti, ar tiekėjas turi būti pašalintas iš viešojo pirkimo procedūros dėl neprivalomojo pašalinimo pagrindo (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimas byloje Meca, C-41/18, 34 punktas).

Taigi, aptartų aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, įrodo, kad atsakovė pareikalavo, jog apeliantė pateiktų VPĮ 46 straipsnyje nurodytus dokumentus, kurie įrodytų, kad tiekėja ėmėsi visų įmanomų priemonių tam, jog teisės pažeidimai, kurie buvo padaryti, nebus daromi ateityje, atliko individualų susiklosčiusios situacijos vertinimą, t. y. išanalizavo pateiktus dokumentus, atliko individualų kitos perkančiosios organizacijos nustatytų viešojo pirkimo sutarties netinkamo vykdymo aplinkybių vertinimą, pateikė motyvuotą atsakymą, dėl kokių priežasčių mano, kad priemonės, kurių ėmėsi ieškovė, nėra pakankamos. Darytina išvada, kad atsakovės priimtas sprendimas netaikyti ieškovei apsivalymo doktrinos ir dėl to pašalinti ją iš Pirkimo negali būti laikomas neteisėtu, nes jis atitinka VPĮ 46 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus tokio sprendimo priėmimo reikalavimus.

Dėl UAB „Niklita“ pasiūlymo vertinimo

Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu vertinimu, nes neatsižvelgta į tai, kad už Pirkimo sąlygose nurodytus kriterijus B ir C trečiajam asmeniui (Pirkimo laimėtojui) nepagrįstai paskirta 30 balų (15+15), kadangi nepateikti specialistų patirtį pagrindžiantys įrodymai. Ieškovės vertinimu, patirtį „patvirtinantys dokumentai“ yra tie, kurie patvirtina asmens tapatybę, teisę vykdyti veiklą. Pavyzdžiui, apima tapatybę patvirtinantį dokumentą, valstybes institucijų išduotus dokumentus, notaro patvirtintus aktus ir oficialius dokumentų nuorašus arba darbo sutarti su parašais. Tačiau šiuo dokumentu negali būti 12 priedas. Su tokiu apeliantės argumentu teisėjų kolegija nesutinka, nes jis neatitinka Pirkimo sąlygų nuostatų.

Pirkimo sąlygų 3 priede „Pasiūlymo forma“ 4 punkto lentelės 2 ir 3 eilutėse numatyta tiekėjui įrašyti pasiūlymo kokybės kriterijus: sutarčiai vykdyti skiriamo maisto technologo patirtį (B) ir sutarčiai vykdyti skiriamo virėjo patirtį (C). Sutarčiai vykdyti skiriamo maisto technologo ir virėjo profesinė patirtis metais nurodoma pagal pirkimo sąlygų 4 priedo (pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos) 1.3 ir 1.4 papunkčius. Priedo 4 punkte nurodyta pastaba, kad dalyviui nenurodžius prašomos rodiklio reikšmės, už kriterijų, kuriame nenurodytas siūlomas rodiklis, bus skiriama 0 ekonominio naudingumo balų.

Nurodytoje lentelėje aiškiai numatyta, kad prie antro kriterijaus „sutarčiai vykdyti skiriamo maisto technologo patirtis“ (B) turi būti simboliu „x“ pažymėtas tik vienas langelis: daugiau nei 24 mėnesiai; daugiau nei 48 mėnesiai; daugiau nei 72 mėnesiai. Taip pat ir užpildant duomenis prie trečio kriterijaus „sutarčiai vykdyti skiriamo virėjo patirtis“ (C) turi būti simboliu „x“ pažymėtas tik vienas langelis: daugiau nei 24 mėnesiai; daugiau nei 48 mėnesiai; daugiau nei 72 mėnesiai.

Pirkimo sąlygose, nustatančiose pasiūlymų vertinimą, nurodoma, kad tiekėjų pasiūlymai vertinami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijus. Ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas tik kokybės kriterijų pagrindu (Techninės specifikacijos 6.7 papunktis). Ekonominis naudingumas (S) apskaičiuojamas sudedant tiekėjo pasiūlymo kriterijų A, B, C ir D balus (Pirkimo sąlygų 4 priedas). Tiek už maisto technologo, tiek už virėjo patirtį (vertinama patirtis per paskutinius 10 metų iki pasiūlymo pateikimo) profesinėje srityje skiriama: daugiau nei 24 mėnesiai – 5 balai; daugiau nei 48 mėnesiai – 10 balų; daugiau nei 72 mėnesiai – 15 balų.

Pirkimo sąlygų 4 priede „Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos“ nurodyta, kad kartu su pasiūlymu tiekėjas turi pateikti užpildytą už pirkimo sutarties vykdymą atsakingų specialistų sąrašą ir patirtį (pirkimo sąlygų 12 priedą) dirbant maisto technologu ir virėju. Šiame priede pateikta lentelė, kurią dalyviai turi užpildyti nurodant siūlomo maisto technologo ir siūlomo virėjo vardą ir pavardę, darbo (teiktų paslaugų) pradžią ir pabaigą, darbdavį (užsakovą), paslaugų teikimo teisinę formą. Jei patvirtinantys dokumentai kartu su pasiūlymu nebus pateikti, tiekėjui už šį kriterijų (B) ir (C) bus skiriama po 0 balų.

Atsižvelgiant į aptartas Pirkimo sąlygas (nutarties 55 – 58 punktus), darytina išvada, kad Pirkimo sąlygose nebuvo prašoma iš tiekėjų pateikti dokumentus, kurie patvirtintų 12 priede nurodytą informaciją apie tiekėjo kvalifikaciją, darbo patirtį ir kt. Pirkimo sąlygų 4 priede „Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos“ nurodyta nuostata, kad dalyviams reikia užpildyti 12 priedą yra itin lakoniška. Todėl trečiajam asmeniui nepateikus ieškovės nurodomų dokumentų (tapatybę patvirtinančio dokumento, valstybes institucijų išduotų dokumentų ir kitų oficialių dokumentų nuorašų), o tinkamai užpildžius 12 priedą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad trečiojo asmens pateiktas pasiūlymas neatitiko Pirkimo sąlygų, o trečiajam asmeniui nepagrįstai buvo paskirti balai už B ir C kriterijus.

Taip pat nėra pagrindo sutikti su ieškove, kad teismas turėjo pareikalauti iš atsakovės duomenų apie kitų Pirkime dalyvavusių asmenų pateiktą informaciją ir įsitikinti, ar kiti tiekėjai pateikė pagrindžiančius dokumentus ar tik deklaratyviai nurodė savo sąrašą. Kadangi ieškovė netinkamai interpretuoja Pirkimo sąlygas dėl patirties pateikimo, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo išsireikalauti dokumentus iš kitų Pirkimo dalyvių. Tokio pobūdžio informacija neturi reikšmės šios bylos nagrinėjimui.

Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog atsakovė, atsakydama į pretenziją nurodė, kad nors pirkimo sąlygos ir yra klaidingos, įmonė negalės užimti pirmos vietos, kadangi įmonė yra pašalinta iš pirkimo. Tai įrodo, kad pati atsakovė sutinka, kad pirkimo dokumentuose yra klaidų. Visų pirma, šis ieškovės argumentas nėra tinkamai pagrindžiamas. Atsakovė tiek ikiteisminėje ginčo stadijoje, tiek ir bylos nagrinėjimo metu nėra pripažinusi, kad Pirkimo dokumentuose yra klaidų. Antra, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tiekėjams taikomas ribojimas ginčyti pirkimo sąlygas, o teismui – jas vertinti (išskyrus atvejus, kai konstatuojamas viešojo intereso poreikis), jei pirkimo sąlygų teisėtumas kvestionuojamas bet kurioje vėlesnėje viešojo pirkimo stadijoje, kai perkančioji organizacija priima sprendimą (perkančioji organizacija įvertino tiekėjų kvalifikaciją, patikrino pasiūlymus, išrinko laimėtoją ir pan.), remdamasi šiomis sąlygomis, kurių tiekėjai neginčijo iš karto, kai apie jas jie sužinojo ar turėjo sužinoti (pvz., pirkimo sąlygų viešas paskelbimas). Tokiuose ginčuose teismai gali vertinti, ar perkančioji organizacija tinkamai dalyviams pritaikė pirkimo sąlygas, bet ne tai, ar jos (pirkimo sąlygos) yra teisėtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2009; 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011). Tuo atveju, jeigu ieškovė nesutiko su Pirkimo sąlygomis ar vertino jas kaip „neaiškias“ ar „klaidinančias“, ji turėjo teisę iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos jas skųsti, tačiau to nepadarė. Taigi, ieškovė nesilaikė nustatytos privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos dėl Pirkimo sąlygų ginčijimo, todėl nurodyti argumentai dėl Pirkimo sąlygų neaiškumo/jų neteisėtumo negali būti ginčo dalyku.

Dėl bylos nutraukimo

Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti visą teismo sprendimą ir ieškovės ieškinį tenkinti. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nutraukė bylos dalį dėl ieškovės A. C. individualios įmonės reikalavimo panaikinti sprendimą dėl pretenzijos. Nors ieškovė prašo panaikinti visą sprendimą, tačiau dėl šios dalies neteisėtumo jokių argumentų nepateikia.

Pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas bylos dalį dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti ieškovo pretenziją, vadovavosi kasacinio teismo praktika, pagal kurią perkančiųjų organizacijų veiksmai dėl tiekėjų pretenzijų neįeina į peržiūros procedūros objektą, nes šie nėra savarankiški jų sprendimai, tiesiogiai ūkio subjektams sukeliantys teisinius padarinius. Viešųjų pirkimų ginčuose teismui pripažinus ieškovo pagrindinio reikalavimo pagrįstumą ir tenkinus ieškinį ar jo dalį, perkančiosios organizacijos sprendimai, kuriais tiekėjo pretenzija buvo atmesta, netenka teisinės reikšmės ir teismui nereikia dėl jų atskirai spręsti. Teisėjų kolegija šiai išvadai pritaria, o ieškovei nepateikus jokių argumentų dėl šios dalies neteisėtumo, plačiau dėl jos nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantės argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 21 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją (peticijos Nr. 18390/91); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovės ir trečiasis asmuo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo bei tokias išlaidas patvirtinančių dokumentų nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovėms klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.