- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-06-19
- Bylos Nr.
- e2-802-1041/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00041-2025-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Simona Dementavičienė
- Ieškovas
- E. S.
- Atsakovas
- M. S.
- Advokatai
- Evaldas Skurvydas, Nerijas Makauskas
- Kategorijos
- 2.6.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.29.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.11pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. S. ieškinį atsakovui M. S. dėl paskolos ar nepagrįstai gautų lėšų grąžinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovo reikalavimai ir jo argumentai
1. Ieškovas ieškiniu ir dubliku prašo teismo priteisti iš atsakovo 391 627,24 Eur paskolą arba nepagrįstai gautas lėšas, 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Pagal žodžiu sudarytą paskolos sutartį ieškovas paskolino savo broliui atsakovui 402 477,24 Eur, iš kurių atsakovas grąžino 10 850,00 Eur, ką pagrindžia ieškovo atsiskaitomosios sąskaitos išrašas. Atsakovas paskolą turėjo grąžinti ieškovui pareikalavus. Šalių santykiai dėl uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Imota“ veiklos 2024 m. tapo konfliktiški, todėl ieškovas 2024 m. rugsėjo 5 d. pretenzija pareikalavo atsakovo grąžinti paskolą arba susitarti dėl grąžinimo dalimis, tačiau atsakovas neatsakė ir paskolos negrąžino.
1.2. Byloje nėra įrodymų, kad tarp šalių buvo susitarimas, jog ginčo lėšas ieškovas perves atsakovui kaip dovaną ar paramą. Ieškovas suteikdamas atsakovui paskolą mokėjimo paskirtyje nurodydavo „skolinu“, „skola“ arba „sąskaitos papildymas“, o atsakovas šias lėšas priimdavo, o dalį su mokėjimo paskirtimi „sąskaitos papildymas“ gautų piniginių lėšų grąžino, mokėjimo paskirtyje nurodydamas tokią pačią paskirtį.
1.3. Jeigu teismas nuspręstų, kad ieškovas neįrodė, kad tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai, tokiu atveju laikytina, kad ginčo sumą atsakovas įgijo be pagrindo, nes atsakovui nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo gauti ir pasilikti ginčo sumą. Teismui nusprendus, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta ir atmetus ieškinį dėl paskolos priteisimo, ieškovas negalėtų savo pažeistų teisių ginti kitais civilinių teisių gynimo būdais, kas sudaro pagrindą taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą.
II. Atsakovo argumentai
2. Atsakovas atsiliepimu bei tripliku su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Atsakovas neneigia, kad ieškovas yra pervedęs atsakovui pinigines lėšas, tačiau jie nebuvo paskola, o parama broliui. Nesant rašytinės paskolos sutarties ar kitų aiškių įrodymų, nėra pagrindo manyti, kad tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Ieškovas neįrodė esminių paskolos sutarties sudarymo sąlygų.
1.2. Ieškovas nuo 2016 m. savanoriškai pervedinėjo pinigus atsakovui kaip paramą, todėl nėra pagrindo konstatuoti nepagrįsto praturtėjimo fakto. Ieškovas 2023 m. spalio 31 d. e. laišku pateikė atsakovui banko išrašus nuo 2016 iki 2023 m., tačiau juose atsispindi ir darbo užmokesčio bei kitų su darbo teisiniais santykiais susijusių išmokų pervedimai, todėl galimai ieškovas siekia susigrąžinti ir šias lėšas. Atsakovas nurodytu laikotarpiu dirbo įmonėje samdomu darbuotoju, todėl šie pervedimai turi aiškų teisinį pagrindą.
Šalies argumentai
1.3. Ieškovas negali tiksliai suformuluoti savo reikalavimų, be to, pateikdamas pretenziją prašė mažesnės sumos nei ieškiniu, kas kelia abejones dėl ieškinio reikalavimo pagrįstumo. Ieškovas 2016 iki 2023 m. buvo UAB „Imota“ direktorius ir vienintelis akcininkas. Jis 2024 m. sausio 29 d. e. laiške patvirtino, kad išsimokėtus dividendus dalindavosi su atsakovu, kas paneigia ieškinio argumentus dėl tariamos žodinės paskolos sutarties ar nepagrįsto praturtėjimo. Ieškovas nesant aiškaus susitarimo dėl piniginių lėšų grąžinimo laisva valia jas pervedė atsakovui.
1.4. Atsakovas nuo 2024 m. sausio mėn. tapęs UAB „Imota“ vadovu ir susipažinęs su buhalterija, nustatė, kad tam tikrais laikotarpiais ieškovui išmokėti dividendai prieštaravo imperatyvioms teisės normoms bei įmonės kreditorių interesams (šalių ginčas sprendžiamas Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-576-413/2025).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl faktinių bylos aplinkybių
3. UAB „Imota“ (toliau – ir įmonė) įregistruota 2015 m. balandžio 29 d. (e. b. t. 1, l. 97). Ieškovas 2015 m. rugsėjo 29 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties (e. b. t. 1, l. 157–160) pagrindu šią įmonę įsigijo.
4. Ieškovas nuo 2015 m. spalio 16 d. iki 2023 m. gruodžio 15 d. buvo vienintelis UAB „Imota“ akcininkas, o iki 2024 m. sausio 3 d. – direktorius. Akcininkų dovanojimo 2023 m. gruodžio 15 d. sutarties pagrindu atsakovas įgijo 52 vnt. įmonės akcijų ir nuo 2024 m. sausio 3 d. paskirtas direktoriumi (e. b. t. 1, l. 97–100). Iki atsakovas tapo akcininku ir direktoriumi, jis neterminuotos 2016 m. balandžio 18 d. darbo sutarties pagrindu įmonėje dirbo padalinio vadovu, o vėliau – direktoriaus pavaduotoju (e. b. t. 1, l. 93–96).
5. Ginčo nekilo, kad ieškovas atsakovui nuo 2016 m. birželio 3 d. iki 2023 m. gegužės 11 d. įvairiais laikotarpiais ir įvairiomis sumomis pervedė iš viso 402 477,24 Eur (2016 m. padarytas 1 pavedimas už 8 607,24 Eur sumą (e. b. t. 1, l. 13), 2018 m. – 7 (e. b. t. 1, l. 12), 2019 m. – 4 (e. b. t. 1, l. 11), 2020 m. – 13 (e. b. t. 1, l. 11), 2021 m. – 12 (e. b. t. 1, l. 10), 2022 m. – 17 (e. b. t. 1, l. 10) ir 2023 m. – 1 už 1 500 Eur sumą (e. b. t. 1, l. 9). Visų pavedimų paskirtyje nurodyta „sąskaitos papildymas“, išskyrus 2018 m. balandžio 14 d. (50 Eur) – „skola“ ir 2020 m. vasario 6 d. (10 000 Eur) – „skolinu“.
6. Ginčo nekilo, kad atsakovas ieškovui iš viso pervedė 10 850 Eur, kaip antai 2018 m. kovo 23 d. – 50 Eur; 2019 m. vasario 26 d. – 1 000 Eur; 2020 m. rugsėjo 7 d. – 450 Eur; 2020 m. spalio 26 d. – 250 Eur; 2021 m. vasario 27 d. – 2 000 Eur; 2021 m. balandžio 30 d. – 200 d.; 2022 m. rugsėjo 13 d. – 2 500 Eur; 2023 m. gegužės 24 d. – 4 100 Eur ir 2023 m. liepos 28 d. – 300 Eur (e. b. t. 1, l. 9–13). Visų pavedimų paskirtyje nurodyta „sąskaitos papildymas“.
7. Ieškovas, kaip UAB „Imota“ direktorius, atsakovui 2023 m. spalis 1 d. e. laiške (e. b. t. 1, l. 37) nurodė, kad siunčia atspausdintas banko ataskaitas už laikotarpį nuo 2016 m. iki 2023 m. spalio 1 d., apytiksliai surašė aprašymą už kiekvienus metus (e. b. t. 1, l. 42–92).
8. Ieškovas atsakovui 2024 m. sausis 29 d. e. laiške (e. b. t. 1, l. 38) nurodė, kad jis kiekvienais metai išsimokėjęs dividendus dalindavosi su atsakovu, kurių atsakovas gavo 108 754 Eur daugiau nei ieškovas. Todėl atsakovas ieškovui yra skolingas pusę šios sumos, o jeigu įvertinų pagalbą atsakovo įmonei MSR BYGG, tai dar didesnę sumą priskaičiuotų.
9. Ieškovas atsakovui 2024 m. liepos 16 d. Messenger nurodė, kad yra siuntęs atsakovui ataskaitą (e. b. t. 1, l. 42–92) (žr. sprendimo 7–8 punktus) ir pagal ją už visą laikotarpį atsakovui skirta 108 000 Eur daugiau nei ieškovas gavo, o kadangi atsakovui darbai „įsivažiavo“ ieškovas prašo rasti galimybę „palyginti“ ir grąžinti kažkiek tai tos sumos ieškovui. Atsakovas tą pačią dieną atrašė, kad ieškovas paliko UAB „Imota“ su 245 000 Eur paskola bankui, kurią atsakovas bando padengti ir tik tuomet, kai ši paskola bus bankui atiduota, šalys galės kalbėti apie kitus dalykus. Ieškovas atrašė, kad suprato, nurodydamas, jog atsakovas mažiau keistų automobilius ir šunis, kad jam dabar jau iki galo aiškus atsakovo žmonos pakurstymas ir kad nepyktų, nes tai nieko asmeniška. Atsakovas ieškovui nusiuntė 2024 m. gegužės 13 d. vartojimo kredito sutartį už 21 000 Eur sumą, o atsakovas atrašydamas nusiuntė „iškelto nykščio“ piktogramą (e. b. t. 1, l. 39).
10. Ieškovas atsakovui 2024 m. rugsėjo 5 d. e. paštu (e. b. t. 1, l. 15, 40) išsiuntė tos pačios dienos pretenziją „Dėl sumokėtų lėšų grąžinimo“ (e. b. t. 1, l. 14, 41), kurioje nurodyta, kad ieškovas atsakovui bankiniais pavedimais nuo 2016 m. balandžio 12 d. iki 2023 m. lapkričio 20 d. pervedė iš viso 312 477,24 Eur (80 000 SEK (8 607,24 Eur) + 303 870 Eur), o grąžino 8 650 Eur, todėl negrąžintos sumos likutis – 303 827,24 Eur, kurį prašo pagal galimybes kuo skubiau grąžinti, arba sutinka skolos sumokėjimą išdėstyti dalimis ir kt., o iki 2024 m. rugsėjo 13 d. neatlikus mokėjimo suderintai sumai ir kt. bus kreiptasi į teismą.
11. Ieškovas 2024 m. spalio 4 d. kreipėsi į teismą dėl 179 277 Eur dividendų įsiskolinimo iš UAB „Imota“ priteisimo, o atsakovas 2024 m. gruodžio 9 d. pateikė priešieškinį prašydamas panaikinti ieškovo, kaip akcininko, atitinkamus sprendimus, be kita ko, dėl dividendų išsimokėjimo, užvesta Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-576-413/2025 sustabdyta iki bus atliktas įmonės auditas.
12. Nagrinėjamu atveju ieškovas 2025 m. vasario 4 d. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti didesnę nei pretenzija prašė sumą – 391 627,24 Eur (402 477,24 Eur – 10 850 Eur) kaip negrąžintą paskolą arba be pagrindo įgytas lėšas.
Dėl ieškovo reikalavimų (ne)pagrįstumo
13. Ieškovui pareiškus reikalavimą dėl paskolos grąžinimo, įrodinėjimo dalyką sudaro faktinės aplinkybės, galinčios patvirtinti paskolos sutarties sudarymo faktą: ar pinigai ieškovo buvo perduoti atsakovui kaip paskola ir ar atsakovas įsipareigojo gautus pinigus ieškovui grąžinti. Kasacinio teismo išaiškinta, kad paskolos teisiniams santykiams įrodyti būtina pagrįsti pinigų perdavimą paskolos gavėjo nuosavybėn ir jo įsipareigojimą grąžinti. Vien tik banko išrašai, kuriuose nėra aiškios paskolos sutarties paskirties, nėra pakankami įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byla Nr. e3K-3-92-378/2022).
14. Nagrinėjamu atveju vertintina, kad ieškovo nurodyti banko išrašai „sąskaitos papildymas“ (žr. sprendimo 5 punktą) nėra pakankami įrodymai, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl paskolos, nes trūksta aiškiai išreikštos atsakovo valios skolintis ir įsipareigojimo grąžinti. Mokėjimų paskirtys „sąskaitos papildymas“ nepatvirtina ir paskolos sutarties egzistavimo. Be to, ieškovas neįrodė, kad atsakovas buvo įsipareigojęs grąžinti ginčo sumą ieškovui pareikalavus (CPK 178 straipsnis, CK 6.875 straipsnio 1 dalis).
15. Byloje esantys duomenys sudaro pagrindą spręsti, kad ieškovas su atsakovu (broliu) lygiomis dalimis dalindavosi UAB „Imota“ dividendus (žr. šio sprendimo 7–9 punktai), nes jie kartu vystė verslą (e. b. t. 1, l. 118 vaizdo įrašas). Kaip paaiškino atsakovas teismo posėdžio metu (CPK 177 straipsnio 2 dalis) ir raštu (e. b. t. 2, l. 30–31), jis pradžioje į įmonės valdymą oficialiai nebuvo įtrauktas, nes buvo Švedijos mokesčių rezidentas, kas reiškė, kad vadovo ryšiai su Švedija galėjo sukelti mokestines prievoles Švedijoje (dvigubą apmokestinimą). Atsakovas pagrindė tiek dividendų pasiskirstymo, tiek ir kitokio pobūdžio piniginių įplaukų / išplaukų priežastis, kurios toliau nuosekliai pagal pateiktus rašytinius įrodymus analizuojamos.
16. Dėl 50 Eur sumos, kurios paskirtyje nurodyta „skola“ pažymėtina, kad atsakovas 2018 m. kovo 23 d. buvo pervedęs ieškovui 50 Eur (žr. šio sprendimo 6 punktą), tokiu atveju būtent ieškovas 2018 m. balandžio 14 d. pervesdamas atsakovui 50 Eur ir nurodydamas „skola“ (žr. sprendimo 5 punktą) grąžino skolą atsakovui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad grąžintinai gauti pinigai paprastai vadinami „skola“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2013). Akivaizdu, kad ieškovo atsakovui pervesta ginčo suma yra skolos grąžinimas, o ne paskolos suteikimas.
17. Nors 2020 m. vasario 6 d. pervestos 10 000 Eur sumos pavedimo paskirtyje nurodyta „skolinu“ (žr. sprendimo 5 punktą), tačiau byloje yra duomenys apie kitokius lėšų pervedimo teisinius pagrindus, kas leidžia abejoti, kad ieškovas šią sumą paskolino atsakovui tikėdamasi, jog ji jam bus grąžinta (žr. sprendimo 13–14 punktus). Ieškovas tą pačią dieną, kai pervedė ieškovui ginčo 10 000 Eur sumą (e. b. t. 1, l. 11), išsimokėjo 18 020 Eur dividendus (e. b. t. 1, l. 68). Todėl labiau tikėtina, kad atsakovas pinigus iš ieškovo gavo kaip dividendus (CPK 178 straipsnis, CK 6.875 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2009; 2013 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2013; 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2013; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018). Be to, kadangi ieškovas pinigus atsakovui pervesdavo paskirstęs dividendus, kurių ieškovas bendrai gavo daugiau nei atsakovas (e. b. t. 2, l. 58), spręstina, kad ieškovas neįrodė apie atsakovo įsiskolinimą. Jis nepaneigė atsakovo lentelėje ieškovo pateiktų dividendų paskaičiavimo, kaip ir to, kad 2022 m. skirstydamas UAB „Imota“ dividendus, ieškovas pasiliko daugiau nei 200 000 Eur. Nors ieškovas nurodo, kad jis išsimokėjo mažesnę sumą, tačiau jis padarė aritmetinę klaidą, nes iš 399 748 Eur minusavus 170 900 Eur gaunasi 228 848 Eur, o ne, kaip nurodo ieškovas, 168 400 Eur (e. b. t. 1, l. 80). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas prašė ginčo 10 000 Eur sumą paskolinti, kas suponuotų apie žodinės paskolos sutarties egzistavimą.
18. Pažymėtina, kad byloje pateikta atsakovo ir UAB „Imota“ rašytinė 2021 m. kovo 22 d. paskolos sutartis (e. b. t. 2, l. 54–55), kurios pagrindu atsakovas iš įmonės gavo 120 000 Eur paskolą (e. b. t. 2, l. 78), ir šalių susirašinėjimas (e. b. t. 2, l. 56) patvirtina, kad ieškovas supranta paskolinių teisinių santykių esmę ir reikalauja laikytis formalių šių santykių įforminimo procedūrų, jog bankinio pavedimo paskirtyje atsakovas grąžindamas paskolą nurodytų: „dalinė įmoka už paskolą“. Taigi, ieškovas, kaip įmonės vadovas, rašytinės paskolos sutarties pagrindu suteikęs atsakovui paskolą aiškiai nurodė ką rašyti mokėjimo paskirtyje. Tuo tarpu ginčo 10 000 Eur sumos bankinio pavedimo paskirtyje nėra ieškovui būdingo paskolinio santykio požymio, kaip antai nurodyto aiškaus paskolos tikslo „paskola“, kaip ir nėra pasirašytos rašytinės paskolos sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018).
19. Ieškovas, būdamas UAB „Imota“ vienintelis akcininkas ir vadovas, 2021 m. liepos 1 d. išsimokėjo 14 025 Eur dividendų (e. b. t. 1, l. 76) ir tą pačią dieną atsakovui pervedė 8 000 Eur (e. b. t. 1, l. 10). Kaip matyti iš šalių 2021 m. birželio 30 d. susirašinėjimo per Messenger (e. b. t. 2, l. 27), iš atsakovui pervestos 8 000 Eur sumos 200 Eur suma buvo skirta darbuotojų avansams, o likusi – atsakovui, iš kurių dalį jis panaudojo šalių ir jų antrųjų pusių kelionei (4 187,66 Eur (e. b. t. 2, l. 32) + 223,63 Eur (e. b. t. 2, l. 33) (e. b. t. 2, l. 34–35). Be to, ieškovas atsakovui 2022 m. liepos 19 d. pervedė 800 Eur (e. b. t. 1, l. 10) už kitas paslaugas ar pirkinius (e. b. t. 2, l. 28). Todėl nėra pagrindo spręsti, kad ieškovas atsakovui pinigines sumas pervesdavo kaip paskolą.
20. Dėl ieškovo atsakovui 2022 m. gegužės 25 d. pervestos 30 000 Eur sumos atsakovas paaiškino (e. b. t. 2, l. 29–30), kad tai nebuvo paskolos suteikimas, o gauto pelno dalies pasidalijimas. Atsakovo paaiškinimais nei ieškovo labiau leidžia tikėti bylos duomenų visuma ir įrodymų sąsajumas, be kita ko, šalių 2022 m. gegužės 13 d. susirašinėjimas per Messenger (e. b. t. 2, l. 43–45), kuriame aptariama galimybė „išsimokėti 10 000 ar 20 000“, t. y. dividendus. Atsakovo teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus (CPK 177 straipsnio 2 dalis), kad šalys dalindavosi dividendus pagrindžia ir kiti rašytiniai įrodymai, kaip antai ieškovo 2022 m. lapkričio 16 d. SMS žinutė atsakovui, kad „Jei išeina darom po 25, bet jei išeina“ (e. b. t. 2, l. 45). Tą pačią dieną ieškovas išsimoka 50 150 Eur dividendus (e. b. t. 1, l. 81), o atsakovui perveda 25 000 Eur (e. b. t. 1, l. 10), taigi šalys dividendus dalinosi lygiomis dalimis. Akivaizdu, kad šalys kartu derino dividendų paskirstymą ir tai buvo bendras jų sprendimas. Ieškovas atsakovui pinigines lėšas pervedė be susitarimo jas atsakovui grąžinti, t. y. jų neskolindamas, o pasidalindamas iš bendro verslo gautu pelnu. Tai, kad šalys dalindavosi dividendus patvirtina ir paties ieškovo atsakovui siųstas banko sąskaitos išrašas už 2016–2023 m., ieškovo ranka atliktas aprašymas už kiekvienus metus ir Messenger susirašinėjimas (žr. sprendimo 7–9 punktus). Iš ieškovo ranka atlikto dividendų pasiskirstymo aprašymo (e. b. t. 1, l. 80) matyti, kad už 2022 m. atsakovas iš viso gavo 196 862 Eur (25 962 Eur + 170 900 Eur) dividendų, tarp jų ne tik pirmiau nurodytas 25 000 Eur lėšas, todėl tikėtina, kad ginčo 30 000 Eur suma į 196 862 Eur sumą įeina. Ieškovas priešingų duomenų nepateikė ir neįrodė, kad ši suma yra paskola.
21. Dėl ieškovo atsakovui 2022 m. rugsėjo 13 d. pervestos 2 500 Eur sumos atsakovas paaiškino (e. b. t. 2, l. 28–29), kad šalys veikė kaip įmonės faktiniai vadovai ir ši suma buvo tarpusavio susitarimo, susijusio su gautų lėšų perskirstymu, dalis, o susitarimą inicijavo pats ieškovas. S. J. savo automobilį „Volkswagen Passat“ 2022 m. rugsėjo 8 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu pardavė UAB „Imota“ (e. b. t. 2, l. 36–37, 41–42), pagal kurią iš įmonės 2022 m. rugsėjo 12 d. gavo 5 000 Eur (e. b. t. 2, l. 38), kurių dalį, t. y. 3 000 Eur (e. b. t. 2, l. 39), 2022 m. rugsėjo 12 d. pervedė atsakovui, o pastarasis kitą dieną (2022 m. rugsėjo 13 d.) pervedė ieškovui 2 500 Eur (e. b. t. 2, l. 40). Akivaizdu, kad šis atsakovo pavedimas ieškovui nebuvo paskolos grąžinimas.
22. Pirmiau nurodytos faktinės aplinkybės paneigia ieškovo versiją, kad tarp šalių buvo susiklostę prievoliniai paskolos teisiniai santykiai. Darytina išvada, kad tarp šalių vyravo neformalus bendradarbiavimas, jie yra broliai, kuriuos sieja bendras verslas ar partnerystė versle, santykiai paremti situaciniu abipusiu pagalbos teikimu, tiek atsiskaitant už paslaugas, pateiktas prekes ar su darbuotojais, tiek padedant šeimos nariams (pvz., bendrai pirko daiktus tėvams, renovavo butą, pirko pirkinius pramogoms ir pan.), tačiau ne aiškiai apibrėžti paskoliniai teisiniai santykiai, t. y. ieškovui skolinant pinigus atsakovui ir tikintis, kad jie bus grąžinti.
23. Jeigu teismas ieškovo reikalavimą grįstą paskolos teisiniais santykiais atmestų, ieškovas pareiškė alternatyvų reikalavimą – ginčo sumą ieškovui priteisti kaip atsakovui pervestą be pagrindo, tačiau tokia pozicija taip pat nepagrįsta. CK 6.242 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepagrįstas praturtėjimas galimas nesant kitų teisinių santykių tarp šalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-1075/2018). Šalys yra broliai, tarp kurių egzistavo ne tik šeiminiai, tačiau ir verslo ryšiai, o byloje esančių įrodymų visuma leidžia spręsti, kad ieškovas atsakovui pinigines lėšas pervesdavo esant teisiniam pagrindui (paskirstydamas dividendus, skirdamas lėšas įmonės veiklai, šalių šeimos interesams ir pan.).
24. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodyta, ieškovo ieškinys atmetamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
25. Iš bylą pralaimėjusio ieškovo priešingai šaliai atsakovui priteisiamos 1 800 Eur išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, kurios atsižvelgiant į šios bylos sudėtingumą ir advokato darbo bei laiko sąnaudas yra ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (CPK 98 straipsnio 1–2 dalys).
26. Priteisti valstybei iš ieškovo 15,86 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2, 6 dalys).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 800 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų) išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
Priteisti valstybei iš ieškovo E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15,86 Eur (penkiolikos eurų 86 ct) bylinėjimosi išlaidas (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).
Šis Kauno apygardos teismo sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.