- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-31
- Bylos Nr.
- e2A-55-661/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vaclovas Paulikas, Alvydas Barkauskas (pran.), Rūta Petkuvienė
- Ieškovas
- PlusPlusCapital AS
- Atsakovas
- Ž. P.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Vaclovo Pauliko ir Rūtos Petkuvienės, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės PlusPlusCapital AS apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 5 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės PlusPlusCapital AS ieškinį atsakovui Ž. P. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė PlusPlusCapital AS (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo Ž. P. (toliau – ir atsakovas) 6 477,74 Eur negrąžinto kredito, 468,87 Eur negrąžintų mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo, 98,40 Eur sutarties administravimo mokesčio, 4 354,39 Eur negautų pajamų, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų.
2. Atsakovui per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį bei ieškovei ieškinyje prašant tokiu atveju priimti sprendimą už akių, teismas sprendė, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 5 d. sprendimu už akių ieškovės PlusPlusCapital ieškinys patenkintas iš dalies. Teismas nusprendė priteisti ieškovei PlusPlusCapital AS iš atsakovo Ž. P. 6 477,74 Eur negrąžinto kredito, 468,87 Eur negrąžintų mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, 98,40 Eur administravimo mokesčio, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (7 045,01 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugpjūčio 12 d.) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo ir 158,72 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusią ieškinio dalį atmetį.
4. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinio dalį, kuria reikalaujama priteisti negautas 4354,39 Eur pajamas. Teismas sprendė, jog vartojimo kredito sutartis sudaryta 2020 m. lapkričio 16 d. tarp atsakovo ir pirminės kreditorės. Atsakovui netinkamai vykdant prievoles pagal Sutartį pradinė kreditorė Sutartį su atsakovu vienašališkai nutraukė 2021 m. lapkričio 6 d. Ieškovė reikalavimo teisę į atsakovo skolą perėmė 2021 m. rugsėjo 20 d. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu. Iš ieškovės atsakovui siųsto 2021 m. gruodžio 6 d. pranešimo dėl kreditoriaus pasikeitimo, matyti, kad pradinė kreditorė ieškovei perleido 7 045,01 Eur dydžio skolą, kurią sudaro: 6 477,74 Eur negrąžinto kredito dalis, 98,40 Eur sutarties sudarymo mokestis, 468,87 Eur negrąžintos mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos, paskaičiuotos iki sutarties nutraukimo. Taigi, iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog ieškovė iš pradinės kreditorės perėmė reikalavimo teisę tik į atsakovo skolą – 98,40 Eur sutarties sudarymo mokestį, 6 477,74 Eur negrąžinto kredito dalį, 468,87 Eur priskaičiuotas mokėjimo palūkanas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė neturi teisės reikalauti daugiau nei įgijo pagal reikalavimo perleidimo sutartį, kuri šiuo atveju yra ieškovės reikalavimų reiškimo teisiniu pagrindu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
5. Ieškovė PlusPlusCapital AS apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo už akių dalį, kuria ieškinio reikalavimas priteisti negautas 4354,39 Eur pajamas buvo atmestas ir priteisti iš Atsakovo Ieškovės naudai 4354,39 Eur negautų pajamų, paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos (2021.11.06) iki 2028.04.16 (t. y. iki Sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos); priteisti iš Atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo šiuos argumentus:
5.1. 2021.09.20 reikalavimo perleidimo sutartis sudaryta tarp UAB ,,CREDIT SERVICE“ ir PlusPlusCapital AS yra Periodinė reikalavimų perleidimo sutartis, kurioje numatyta, kad Sutarties galiojimo laikotarpiu Perdavėjas periodiškai parduoda, o Perėmėjas perka reikalavimus pagal sąrašus, kurie sudaro šios sutarties priedus. Periodinės perleidimo sutarties pagrindu Atsakovo vardu turimas skolinis įsipareigojimas buvo perleistas PlusPlusCapital AS 2021.12.06. Ieškovė iš pradinio kreditoriaus yra perėmusi visas reikalavimo teises visa apimtimi (ne tik išraše iš 2021.12.06 priedo prie 2021.09.20 UAB ,,CreditService“ ir PlusPlusCapital AS pasirašytos reikalavimo perleidimo sutarties nurodytas sumas, tačiau ir negautas pajamas). Taigi, ieškovė turi teisę prašyti ir negautų pajamų pagal pradinio kreditoriaus ir Atsakovo sudarytą sutartį.
5.2. Pagal Sutarties nuostatas Atsakovas įsipareigojo visą jam suteiktą kredito sumą grąžinti iki 2028.04.16. Taigi iki pat šios dienos pradinis kreditorius, kurio teisių perėmėja yra Apeliantė, pagrįstai tikėjosi kas mėnesį atgauti dalį negrąžinto kredito bei nuo negrąžintos kredito dalies apskaičiuotas mokėjimo palūkanas, nurodytas šalių sudarytoje Sutartyje. Kadangi Atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė – negrąžino jam suteikto kredito bei nesumokėjo sutartinių palūkanų už naudojimąsi kreditoriaus suteiktomis lėšomis, Sutartis buvo nutraukta.
5.3. Už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2021.11.06) iki 2028.04.16 (t. y. iki Sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos), jeigu Sutartis nebūtų buvusi nutraukta ir būtų buvusi vykdoma tinkamai, atsakovas būtų sumokėjęs kreditoriui papildomai dar 4354,39 EUR palūkanų (žr. Sutartyje įtvirtintą mokėjimo grafiką). Atsižvelgiant į tai, jog dėl Atsakovo neteisėtų veiksmų Sutartis buvo nutraukta ir kreditorius šių iš anksto suplanuotų ir numatytų gauti pajamų negavo, ši suma Ieškovės naudai priteistina kaip nuostoliai, pasireiškiantys negautų pajamų forma.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
7. Sutarties nutraukimo teisinės pasekmės reglamentuotos CK 6.221 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal to paties straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas.
8. Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
9. Naujausioje ir nagrinėjamam ginčui aktualioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi. Nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 52, 54 punktai).
10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 taip pat pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.
11. Aiškindamas sutartinę atsakomybę reglamentuojančias CK nuostatas kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).
12. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008, 2018 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018).
13. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
14. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog vartojimo kredito sutartis sudaryta 2020 m. lapkričio 16 d. tarp atsakovo ir pirminės kreditorės. Atsakovui netinkamai vykdant prievoles pagal Sutartį pradinė kreditorė Sutartį su atsakovu vienašališkai nutraukė 2021 m. lapkričio 6 d. Ieškovė reikalavimo teisę į atsakovo skolą perėmė 2021 m. rugsėjo 20 d. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu. Iš ieškovės atsakovui siųsto 2021 m. gruodžio 6 d. pranešimo dėl kreditoriaus pasikeitimo, matyti, kad pradinė kreditorė ieškovei perleido 7 045,01 Eur dydžio skolą, kurią sudaro: 6 477,74 Eur negrąžinto kredito dalis, 98,40 Eur sutarties sudarymo mokestis, 468,87 Eur negrąžintos mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos, paskaičiuotos iki sutarties nutraukimo.
15. Taigi, iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovė iš pradinės kreditorės perėmė reikalavimo teisę tik į atsakovo skolą – 98,40 Eur sutarties sudarymo mokestį, 6 477,74 Eur negrąžinto kredito dalį, 468,87 Eur priskaičiuotas mokėjimo palūkanas. Tokiu atveju, ieškovė neturi teisės reikalauti daugiau nei įgijo pagal reikalavimo perleidimo sutartį, kuri šiuo atveju yra ieškovės reikalavimų reiškimo teisiniu pagrindu.
16. Pažymėtina, jog ieškovė, taikydama 22,91 proc. metinę palūkanų normą, nurodytą Sutarties specialiosiose sąlygose, paskaičiavo 4 354,39 Eur nuostolių sumą (už negrąžintą kredito dalį (6 477,74 Eur), sudedama visas nepadengtas kredito įmokų dalis. Tačiau ieškovė, prašydama priteisti minėtas negautas pajamas (nuostolius), nepateikė tokio reikalavimo pagrįstumą patvirtinančių įrodymų, nenurodo konkrečios negautų pajamų sumos, kurią, perėmusi reikalavimo teisę į atsakovo skolą, pagrįstai būtų gavusi. Reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovė didesnių sumų nei nurodyta 2021 m. rugsėjo 20 d. reikalavimo perleidimo sutartyje bei ieškovės atsakovui 2021 m. gruodžio 6 d. siųstame pranešime dėl kreditoriaus pasikeitimo, neperėmė, su atsakovu ieškovės jokie sutartiniai, taip pat ir kreditavimo santykiai, nesiejo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apeliantės reikalavimo priteisti negautas pajamas ar patirtus nuostolius.
Dėl bylos baigties
17. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
18. Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
19. Atmetus apeliacinį skundą ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 5 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.