Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Gintaro Pečiulio ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. N.–Z. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,(duomenys neskelbtini)“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, viešoji įstaiga Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė, K. P., R. P.–K., išvadą teikianti institucija – Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo šeimos gydytojo veikimu (neveikimu) pacientui padarytos žalos atlyginimo, kai, sugipsavus lūžusią pacientės koją, pacientė, pasikonsultavusi su šeimos gydytoja, po tam tikro laiko nustojo vartoti kraują skystinančius vaistus (antikoaguliantus) ir mirė.

22. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 dalis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

23. Ieškovės motina V. N. (gim. 1946 m. rugpjūčio 19 d.) 2018 m. sausio 16 d. slidinėdama Austrijoje patyrė traumą – jai lūžo kairė lateralinė kulkšnis. Tą pačią dieną Austrijos medicinos įstaigoje jai suteikta pirmoji medicinos pagalba. Nestacionarinio skyriaus paciento kortelėje (ligos istorija Nr. 2018002992) užfiksuota, kad atlikti klinikinis ir rentgenologinis tyrimai, kairė čiurna imobilizuota gipso longete, paskirti medikamentai (duomenys neskelbtini). Nurodyta čiurną šaldyti, saugoti. Sugrįžus namo, rekomenduota operacija (2 t., b. l. 75).

24. Grįžusi į Lietuvą 2018 m. sausio 20 d., pacientė tą pačią dieną kreipėsi į RVUL. RVUL 2018 m. sausio 20 d. medicinos dokumentų išraše (siuntime) užfiksuota, kad pacientė skundžiasi kairės čiurnos skausmu. Bendra būklė patenkinama, dusulio nėra, hemodinamika stabili, nekarščiuoja. Specialioji būklė – kairė čiurna imobilizuota gipso longete, tynimas saikingas, jutimai, kraujotaka nesutrikę, sužalojimo pobūdis – uždaras lūžis. Rekomenduoti analgetikai (1 t., b. l. 92; UAB „(duomenys neskelbtini)“ asmens (V. N.) sveikatos istorija (toliau – Sveikatos istorija), l. 10).

25. RVUL gydytojas ortopedas traumatologas K. P. 2018 m. sausio 23 d. išoperavo pacientę – atliko atvirą repoziciją su šeivikaulio arba kulkšnies vidine fiksacija. RVUL 2018 m. sausio 25 d. medicinos dokumentų išraše (siuntime), kurį pasirašė nurodytas gydytojas, įrašytos tokios gydymo, slaugos, darbo, ambulatorinės priežiūros rekomendacijos: išimti siūlus – 2018 m. vasario 5 d; neminti kaire koja 8 savaites; tęsti antikoaguliantus (Sveikatos istorija, l. 11; Gydymo stacionare ligos istorija Nr. 2018-10368, l. 28).

26. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ slaugė 2018 m. vasario 5 d. pašalino pacientės kairės blauzdos išorinio paviršiaus srityje siūlus ir uždėjo tvarstį su „Betadine“ tirpalu (Sveikatos istorija, l. 12).

27. Greitosios medicinos pagalbos kortelėje konstatuota pacientės mirtis – 2018 m. vasario 20 d. 19.10 val. (Sveikatos istorija, l. 12). Medicininiame mirties išraše užfiksuota, kad pacientė mirė dėl ligos, ir nurodytos tokios mirties priežastys: (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 34, 35)

28. Į byla pateiktos UAB „Bitė Lietuva“ telefono Nr. 698 38444 2018 m. sausio 1–31 d. paslaugų detalioji ataskaita, kurioje užfiksuoti ieškovės sesers V. N. ir šeimos gydytojos R. P.–K. 2018 m. sausio 17 d. 20.36 val., 2018 m. sausio 20 d. 18.05 val., 2018 m. sausio 29 d. 10.39 val., 14.49 val., 2018 m. vasario 8 d. 19.47 val., 2018 m. vasario 20 d. 19.32 val. pokalbiai.

29. Ieškovė 2019 m. sausio 29 d. 11.30 val. elektroniniu laišku persiuntė gydytojai R. P.–R. T. (elektroninio pašto adresu – „duomenys neskelbtini“) 2018 m. sausio 25 d. medicinos dokumentų išrašą (siuntimą) (1 t., b. l. 6).

30. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija (toliau – komisija) 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu atmetė pareiškėjų E. N.– Z. ir V. N. prašymą nustatyti žalą (1 t., b. l. 39–44).

31. Į bylą pateikta mažosios bendrijos „Medicininis auditas“ 2019 m. vasario 27 d. vidaus medicininio audito ataskaita (3 t., b. l. 102–110).

32. Apeliantė 2019 m. vasario 27 d. išrašė naują pacientės mirties liudijimą, kuriame užfiksuota mirties priežastis – mirtis be priežiūros (liudytojų) (3 t., b. l. 111).

33. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. balandžio 23 d. nutartimi paskyrė deontologinę ekspertizę ir pavedė ją atlikti biudžetinei įstaigai Valstybinei teismo medicinos tarnybai (toliau – VTMT). Teismui nustačius, kad 2019 m. gruodžio 10 d. ekspertizės akto išvada neišsami, neaiški, atliktos keturios papildomos ekspertizės ir teismui pateikti 2022 m. sausio 24 d., 2022 m. balandžio 7 d., 2022 m. rugpjūčio 11 d., 2022 m. lapkričio 28 d. papildomi ekspertizės aktai. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. lapkričio 10 d. nutartimi skyrė antrą deontologinę ekspertizę, kurią atliko teismo ekspertas P. P.. Jis 2023 m. lapkričio 29 d. pateikė 2023 m. lapkričio 15 d. ekspertizės aktą.

34. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VASPVT) 2023 m. rugsėjo 15 d. pateikė neplaninio asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo ataskaitą (toliau – VASPVT išvada) (7 t., b. l. 95–104).

Dėl sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės

36. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad po pacientės mirties nebuvo atlikta autopsija, todėl ekspertai nenurodė tikslios mirties priežasties, taip pat nevertino, ar antikoaguliantų nutraukimas galėjo būti mirties priežastimi. Apeliantė neteisingai nurodo, kad aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs tokį faktą, padarė neteisingą išvadą, jog šeimos gydytoja turėjo įtarti sveikatos pablogėjimo veiksnius, taip pat ir (duomenys neskelbtini) rizikos veiksnius ir pratęsti antikoaguliantų vartojimą iki kojos imobilizacijos pabaigos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tokį toliau aptariamą nagrinėjamoje byloje ginčui išspręsti aktualų reglamentavimą ir kasacinio teismo jurisprudenciją.

37. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – PTŽSAĮ; nagrinėjama ginčui aktuali PTŽSAĮ redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 1 d.) 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta paciento teisė gauti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos – prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam pacientui, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiūros specialistas ar sveikatos priežiūros specialistų komanda pagal šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerą patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lūkesčius, juos tenkindami ar viršydami (PTŽSAĮ 2 straipsnio 8 dalis).

38. PTŽSAĮ 13 straipsnyje nustatyta paciento teisė į žalos, padarytos pažeidus jo teises teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą. Žalos atlyginimo sąlygos ir tvarka nustatyta PTŽSAĮ V skyriuje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK), Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme ir kituose teisės aktuose. Atlygintina paciento sveikatai padaryta (turtinė ir neturtinė) žala – pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis, atsiradę dėl sveikatos priežiūros paslaugas teikusio asmens neteisėtos kaltos veikos (PTŽSAĮ 2 straipsnio 2 dalis).

39. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.283, 6.284 straipsniai). Kalte grįstos civilinės atsakomybės prievolei konstatuoti būtinas sąlygų visetas: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Asmuo, pareiškęs ieškinį dėl sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, todėl, siekdama paneigti civilinės atsakomybės prievolę, sveikatos priežiūros įstaiga turi įrodyti, kad jos darbuotojai nėra kalti dėl atsiradusios žalos, t. y. kad, atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes, jie buvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020, 29 punktas; 2023 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-313/2023, 22 punktas).

40. Vertinant, ar egzistuoja neteisėti veiksmai, turi būti atsakyta į klausimą, ar individualiu atveju pacientui buvo suteiktos kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos. Sprendžiant dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, turi būti įvertinta, ar sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas veikė kaip kvalifikuotas savo srities specialistas, vadovaudamasis medicinos ir kitų mokslų žiniomis, gydytojų profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisyklėmis, teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, nuostatomis, ar jo veiksmai atitiko sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartą ir maksimalių pastangų kriterijų. Gydytojų veiksmus teismas turi vertinti proceso, bet ne rezultato aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020 32, 33 punktai; 2023 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-313/2023, 24 punktas).

41. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo išaiškinimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino šeimos gydytojos veiksmus, susijusius su pacientei suteiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis, ir šį įvertinimą atliko sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo proceso, bet ne rezultato aspektu. Dėl to apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino pacientės mirties priežasties, atmetamas kaip nepagrįstas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ekspertizės aktuose nepaneigta, jog pacientės mirties priežastys galėjo būti medicininiame mirties liudijime nurodytos mirties priežastys.

43. Šeimos gydytojo LMN 10.3 papunktyje nustatyta šeimos gydytojo teisė, pacientams pageidaujant, konsultuoti telefonu. Pacientas – asmuo, kuris naudojasi sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis, nepaisant to, ar jis sveikas, ar ligonis (PTŽSAĮ 2 straipsnio 10 dalis). Paciento atstovas – atstovas pagal įstatymą arba atstovas pagal pavedimą (PTŽSAĮ 2 straipsnio 11 dalis).

45. Ekspertų išvada, kad nėra medicinos normų, reglamentuojančių telefoninių pokalbių konsultacijų ir jų dokumentavimo tvarką, nepagrindžia, kad šeimos gydytojo konsultacijos gali būti teikiamos tik pacientui, o šeimos gydytojo ir paciento (ar jo atstovo) bendravimas telefonu nelaikytinas suteikta konsultacija. Dėl to kiekvienu atveju turi būti įvertintas paciento atstovo ir šeimos gydytojo pokalbio turinys. Jis yra reikšmingas įrodymas, vertinant suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos tinkamumą.

46. Nagrinėjamoje byloje nekilo šalių ginčo, kad antroji pacientės duktė V. N. (ieškovės sesuo) 2018 m. sausio 17 d. 20.36 val., 2018 m. sausio 20 d. 18.05 val., 2018 m. sausio 29 d. 10.39 val., 14.49 val., 2018 m. vasario 8 d. 19.47 val., 2018 m. vasario 20 d. 19.32 val. skambino šeimos gydytojai. Šeimos gydytoja 2018 m. sausio 17 d. paaiškino, kad pacientė privalo kreiptis į vietinius gydytojus dėl skubios pagalbos suteikimo; 2018 m. sausio 20 d. – dėl kojos lūžio turi kreiptis į RVUL. Ji 2018 m. sausio 29 d. pokalbio metu paprašė atsiųsti RVUL išrašą iš medicininių dokumentų ir pacientės dukteriai nurodė, kad antikoaguliantus reikia tęsti tiek, kiek paskyrė operavęs gydytojas. Trečiasis asmuo taip pat teigė, kad, 2018 m. vasario 8 d. paskambinus dukteriai dėl pacientės pulso padidėjimo, ji nurodė kviesti greitąją pagalbą, jeigu pacientė pasijaus blogiau.

47. Teisėjų kolegija akcentuoja tai, kad nors teisės aktuose nebuvo įtvirtinta teisė paciento atstovui konsultuotis su šeimos gydytoja dėl pacientės, savaime nereiškia, kad paciento atstovas negalėjo naudotis šia teise. Apeliantė nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad paciento atstovo teises reglamentuojančiuose teisės aktuose, šeimos klinikos vidaus dokumentuose būtų nustatytas draudimas konsultuoti paciento atstovą. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pacientė būtų išreiškusi valią konsultuotis su šeimos gydytoju tik gyvai. Priešingai pacientės duktė V. N. pacientės ambulatorinėje kortelėje nurodyta kaip pacientės atstovė. Teisėjų kolegija, įvertinusi pacientės atstovės ir šeimos gydytojos pirmiau nurodytų pokalbių turinį, taip pat tai, kad nei apeliantė, nei šeimos gydytoja neįspėjo, kad pacientės atstovė negali būti konsultuojama, taip pat tai, jog šeimos gydytoja paprašė elektroniniu paštu atsiųsti RVUL 2018 m. sausio 25 d. medicinos dokumentų išrašą (siuntimą), nurodė, kiek laiko pacientė turėjo vartoti antikoaguliantus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šeimos gydytoja telefonu galėjo teikti, sutiko tai daryti ir teikė medicinines paslaugas. Ekspertizės aktuose nėra padarytos išvados, kad šeimos gydytoja neturėjo teisės teikti konsultacijų dėl pacientės gydymo telefonu pacientės atstovei. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad neturi būti daromas skirtumas dėl to, kaip teikiama konsultacija pacientui ir jo atstovui – gyvai ar telefonu. Nepaisant gydytojo konsultacijos suteikimo būdo (gyvai ar telefonu), jai taikomi tokie pat kokybiškumo, profesionalumo, atidumo, rūpestingumo ir didžiausių pastangų reikalavimai (žr. šios nutarties 66 punkte nurodytą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką).

48. Apeliantė akcentuoja aplinkybę, kad VASPVT išvadoje nustatyta, jog ji objektyviai neturėjo ir negalėjo turėti RVUL 2018 m. sausio 25 d. medicinos dokumentų išrašo (siuntimo), nes RVUL gydytojas K. P. nurodyto išrašo nepasirašė ir į ESPBIS nepateikė. Apeliantė atkreipė dėmesį į tai, kad gydytojas K. P. išrašą pasirašė tik 2018 m. lapkričio 21 d., t. y. po pacientės mirties. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pacientės duktė 2018 m. sausio 29 d. elektroniniu laišku persiuntė 2018 m. sausio 25 d. medicinos dokumentų išrašą (siuntimo). Tai paneigia aplinkybę, kad šeimos gydytoja, o taip pat ir šeimos klinika, kurioje buvo įregistruota pacientė, negalėjo turėti medicininio išrašo ir su juo susipažinti. Aptariamas apeliantės argumentas yra pernelyg formalus. Tai, kad RVUL gydytojas K. P. medicininio išrašo nepasirašė ir nepateikė į elektroninę ESPBIS sistemą, nebuvo kliūtis šeimos gydytojai gauti nurodytą išrašą tiesiogiai iš pacientės atstovės. Būtent tai šeimos gydytoja ir padarė bei galėjo susipažinti su pacientės medicininiais duomenimis ir juos įvertinti. Taigi, šeimos gydytoja, 2018 m. sausio 29 d. susipažinusi su nurodytu išrašu, 14.49 val. telefonu paaiškino pacientės dukteriai, jog pooperacinius siūlus reikia išimti 2018 m. vasario 5 d. Tą, pasak šeimos gydytojos, pacientė gali padaryti tiek RVUL, tiek atsakovės klinikoje. Šeimos gydytoja nurodė, kad reikia tęsti antikoaguliantus tiek, kiek paskyrė operavęs gydytojas.

49. Apeliantė ir ieškovė skirtingai aiškina paskutinį – 2018 m. vasario 8 d. 19.47 val. – pacientės dukters ir šeimos gydytojos pokalbį. Apeliantė nurodė, kad pacientės duktė V. N. nurodė, jog pacientės pulsas padidėjęs. Šeimos gydytoja paaiškino, kad, atsižvelgiant į pacientės amžių, sveikatos būklę, gali būti įvairių tokios savijautos priežasčių, todėl pacientei būtina nedelsiant atvykti apžiūrai ar kviestis greitąją medicinos pagalbą. Pacientė į šeimos kliniką neatvyko. Ieškovė nurodo, kad šeimos gydytoja patarė nekreipti dėmesio į pacientės padidėjusį pulsą ir skausmą šone, nes galbūt pacientė susijaudino. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nėra pagrindo konstatuoti šeimos gydytojos suteiktą konsultaciją pacientei atvykti į kliniką ar kviesti greitąją medicinos pagalbą. Nors teisės aktuose nereglamentuotas telefoninių konsultacijų suteikimas ir jų dokumentavimas, vis dėlto šeimos gydytoja, atsižvelgdama į pacientės patirtą traumą, atliktą operaciją, turėjo įvertinti pacientės atstovės nusiskundimus dėl pacientės būklės, ją, taip pat ir rekomendacijas užfiksuoti ambulatorinėje kortelėje, pabaigus konsultaciją telefonu. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad šeimos gydytoja rekomendavo atvykti į kliniką pasitikrinti sveikatos būklę, atlikti tyrimus, nustatyti priežastis, dėl kurių padidėjo pacientės pulsas, ir paskyrė pacientei konkretų vizito laiką. Taigi, apeliantė neteisingai nurodo, kad šeimos gydytoja konsultavo pacientės atstovę telefonu.

50. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad šeimos gydytoja 2018 m. sausio 29 d. turėjo pratęsti terminą dėl pacientės tuo metu baigiamų vartoti antikoaguliantų ir išrašyti receptą iki kojos imobilizacijos laikotarpio pabaigos. Šeimos gydytoja, 2018 m. sausio 29 d. gavusi RVUL 2018 m. sausio 25 d. medicinos dokumentų išrašą, telefonu pacientės atstovei nurodė tęsti turimų antikoaguliantų vartojimą tiek ir tol, kiek paskyrė ją operavęs gydytojas.

51. P. Š. gydytojo MN 18.4.5, 24.4.6 papunkčius šeimos gydytojas turi pradėti ir, atsižvelgęs į specialistų rekomendacijas, tęsti kitų jungiamojo audinio ir skeleto raumenų sistemos ligų ir traumų gydymą, kitų chirurginių ligų konservatyvų gydymą.

52. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2022 m. rugpjūčio 11 d. gautame ekspertizės akte ekspertai padarė išvadą, kad šeimos gydytoja, atsižvelgusi į specialistų rekomendacijas, turi atlikti pooperacinę ligonių priežiūrą. Taip pat gydytoja R. P.–K. turėjo spręsti dėl antikoaguliantų vartojimo trukmės. Šeimos gydytoja, susipažinusi su ligoninės išraše (siuntime) nurodytu įrašu „tęsti antikoaguliantus“, negalėjo nutraukti gydymo antikoaguliantu, t. y. sutrumpinti gydytojo traumatologo paskirtą šio vaisto vartojimo laikotarpį. Teismo ekspertai 2022 m. spalio 11 d. ekspertizės akte (teisme gautas 2022 m. lapkričio 28 d.) nurodė, kad šeimos gydytojai, susipažinę su išraše (siuntime) nurodytu įrašu „tęsti antikoaguliantus“, negali nutraukti gydymą antikoaguliantu, t. y. sutrumpinti gydytojo traumatologo paskirtą šio vaisto vartojimo laikotarpį, išskyrus atvejus, kai vyksta tokio gydymo komplikacijos, pavyzdžiui, atsiranda išorinio ar vidinio kraujavimo požymiai. Teismui 2023 m. lapkričio 29 d. pateiktame 2023 m. lapkričio 15 d. ekspertizės akte taip pat padaryta išvada, kad šeimos gydytoja, susipažinusi su išraše (siuntime) nurodytu įrašu „tęsti antikoaguliantus“ negalėjo nutraukti antikoaguliacijos; nėra medicininių duomenų, kad buvo nuraukti antikoaguliantai; nutraukti antikoaguliaciją galima, jeigu atsiranda kraujavimas, patikrinus krešumą.

53. Austrijos medicinos įstaigos, kurioje pacientei suteikta pirmoji medicinos pagalba, nestacionarinio skyriaus paciento kortelėje užfiksuota, kad imobilizacijos laikotarpiu paskirti po oda leidžiami kraują skystinantys vaistai „Lovenox, 40 mg“ (1x1). Pirmosios instancijos teismo posėdžiuose apklausti pacientę operavęs traumatologas K. P., taip pat teismo ekspertai. Traumatologas K. P. paaiškino, kad jis būtų tęsęs antikoaguliantus neapibrėžtą laiką, pagrindinis jų vartojimo kriterijus – imobilizacija. Jie skiriami dėl judrumo sumažėjimo. Ekspertas J. R. paaiškino, kad šeimos gydytoja turėjo spręsti, ar reikia tęsti antikoaguliantus. Ekspertas A. G. nurodė, kad, esant lūžiui apatinėje kojos dalyje, visą laiką skiriami antikoaguliantai. Šeimos gydytoja turi įvertinti paciento būklę ir spręsti dėl antikoaguliantų vartojimo trukmės. Dažniausiai antikoaguliantai skiriami iki 4 savaičių po operacijos, nes šiuo laikotarpiu didžiausia (duomenys neskelbtini) tikimybė. Atlikus krešėjimo tyrimus, sprendžiama apie poreikį vartoti antikoaguliantus. Kuo vyresnis asmuo tuo didesnė (duomenys neskelbtini) grėsmė. Eksperto nuomone, pacientė keturias savaites turėjo vartoti antikoaguliantus. Ekspertas taip pat paaiškino, kad stacionare besigydančiam asmeniui gydytojas negali rašyti vaistų receptų, nes juos suteikia ligoninė. Dėl to pacientė turėjo kreiptis į šeimos gydytoją, kuri turėjo įvertinti vartojamus antikoaguliantus ir jų kontraindikacijas. Ekspertas V. K. taip pat patvirtino, kad dėl antikoaguliantų vartojimo turėjo spręsti šeimos gydytoja. Ji turėjo vykdyti traumatologo išraše užfiksuotus nurodymus.

54. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šeimos gydytoja 2018 m. sausio 29 d. turėjo spręsti dėl tolesnio antikoaguliantų vartojimo. Iš šeimos gydytojos ir pacientės dukters 2018 m. gegužės 8 d. pokalbio stenogramos nustatyta, kad šeimos gydytoja 2018 m. sausio 29 d. nusprendė, kad atikoaguliantų vartojimo tęsti nebereikia, pakanka baigti tuos, kuriuos turi pacientė. Šeimos gydytoja nepildė ambulatorinės kortelės, todėl pacientės medicininiuose dokumentuose neįrašyta rekomendacija dėl antikoaguliantų vartojimo tęsimo ar pabaigos. Teismo ekspertai padarė išvadas, kad nėra duomenų, jog šeimos gydytoja būtų nurodžiusi nutraukti ar sutrumpinti gydytojo traumatologo paskirtą gydymą antikoaguliantu, rekomendacija tęsti gydymą tiek, kiek išrašyta gydytojo traumatologo, išsakyta 2018 m. sausio 29 d. pokalbyje telefonu, atitiko nustatytus reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad RVUL 2018 m. sausio 25 d. medicinos dokumentų išraše (siuntime) nenurodyta, kiek laiko reikėjo tęsti antikoaguliantų vartojimą, nenurodytas jų pabaigos terminas.

55. Apeliaciniame skunde neteisingai nurodyta, kad aplinkybės, jog Austrijos gydytojai išrašė pacientei antikoaguliantus „Lovenox 40 mg“, RVUL hospitalizavimo metu jai paskirti kiti leidžiami antikoaguliantai – „Fraxiparine 0,3“, o po operacijos ji toliau vartojo „Lovenox 40 mg“, patvirtina, kad pacientę operavęs gydytojas ortopedas traumatologas 2018 m. sausio 25 d. jai nurodė, kokius, kiek bei kokiomis dozėmis reikia vartoti antikoaguliantus. Tokių duomenų byloje nėra. Priešingai – jeigu pacientę operavęs gydytojas būtų išaiškinęs, kad jai pakaks Austrijos medikų išrašytų antikoaguliantų, jos duktė nebūtų skambinusi šeimos gydytojai, prašydama išrašyti receptą antikoaguliantams. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šeimos gydytoja 2018 m. gegužės 8 d. pokalbyje su pacientės atstove V. N. akcentavo, kad chirurgai, kurie operuoja, nurodo aiškų terminą, kiek laiko reikia vartoti antikoaguliantus – dešimt dienų, penkias dienas. Medicinos išraše nesant duomenų apie antikoaguliantų vartojimo terminą, taip pat ir jų vartojimo pabaigą, šeimos gydytoja turėjo teisę kreiptis į kompetentingą specialistą ar medicininį išrašą pasirašiusį gydytoją konsultacijos.

56. Byloje taip pat nėra duomenų, kad šeimos gydytoja atsižvelgė į pacientės vartotų antikoaguliantų „Lovenox 40 mg“ gamintojo anotacijoje nustatytas rekomendacijas: profilaktiką tęsti iki paciento gebėjimas judėti nebebus reikšmingai sumažėjęs; turi būti atliekamas trombocitų skaičiaus stebėjimas; dėl to trombocitų skaičių rekomenduojama tirti prieš pradedant gydymą enoksaparino natrio druska ir vėliau reguliariai jo metu; svarbu tęsti injekcijas tol, kol gydytojas nuspręs jo vartojimą nutraukti. Jeigu nutrauksite vaisto vartojimą, gali susidaryti kraujo krešulys, kuris gali būti labai pavojingas; gydytojas nurodys atlikti kraujo tyrimą, vadinamą TNS, ir pagal jo rezultatus nurodys, kada nutraukti vaisto vartojimą. Taigi, vaistų gamintojas nurodė, kad „Lovenox 40 mg“ vartotinas tol, kol gydytojas nuspręs nutraukti jų vartojimą, įvertinęs kraujo tyrimo rezultatus. Byloje nėra duomenų, kad šeimos gydytoja, priimdama sprendimą netęsti antikoaguliantų vartojimo, būtų pasiūliusi atlikti trombocitų skaičiaus tyrimus.

57. Nustatytos aplinkybės, ekspertų paaiškinimai yra pagrindas sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad šeimos gydytoja turėjo tęsti vaistų skyrimą, išrašyti receptą naujai dozei, taip pat, esant poreikiui, skirti kraujo tyrimus, koreguoti gydymą, išaiškinti būtinybę skirti konsultaciją gyvai bei pacientę užregistruoti tokiam vizitui.

58. Apeliantė teigia, kad ekspertizės aktuose nenustatyta, kad antikoaguliantai turėjo būti paskirti iki kojos imobilizacijos laikotarpio pabaigos. Pacientė antikoaguliantus vartojo septynias dienas po operacijos, t. y. dviem dienom ilgiau negu rekomenduota pagal tarptautinę veninės pooperacinės (duomenys neskelbtini) profilaktikos praktiką. 2018 m. gegužės 8 d. pokalbio stenogramoje užfiksuota, kad šeimos gydytoja pripažino, jog didžiausia (duomenys neskelbtini) rizika buvo skrydis ir negydoma trauma, taip pat tai, kad pacientė „buvo susipykusi su skysčiais“. Ekspertas P. P. ekspertizės akte padarė išvadą, kad pacientės patirtas apatinės galūnės lūžis lėmė galūnės imobilizaciją, sumažėjęs judėjimas, pacientės vyresnis amžius, mažas skysčių suvartojimas, kiti veiksniai laikytini (duomenys neskelbtini) rizikos veiksniais.

59. Pirmiau šioje nutartyje aptarta, kad visi apklausti teismo ekspertai nurodė, jog būtų tęsę pacientės gydymą antikoaguliantais. Taigi, nustatytos aplinkybės pagrindžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino rizikos faktorius, rašytinius įrodymus, ekspertų paaiškinimus ir padarė pagrįstą išvadą, jog šeimos gydytoja turėjo tęsti antikoaguliantų vartojimą iki kojos imobilizacijos laikotarpio pabaigos. Tai, kad RVUL gydytojas K. P. išrašė 2018 m. sausio 25 d. medicinos išrašą, savaime nepagrindžia, kad jo paaiškinimai, susiję su antikoaguliantų vartojimo trukme, yra subjektyvūs ar tendencingi. Nurodyto gydytojo paaiškinimus patvirtino kiti teismo ekspertai, kurie nurodė, kad šeimos gydytoja turėjo tęsti antikoaguliantų vartojimą. Dėl to medicininio išrašo pasirašymas (ar nepasirašymas) nepaneigia apeliantei nepalankių gydytojo K. P. paaiškinimų teisingumo.

60. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantė neteisingai interpretuoja apskųstą sprendimą, nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog šeimos gydytoja 2018 m. vasario 8 d. pokalbio metu teikė šeimos gydytojo medicinines paslaugas pacientei, bet kitoje sprendimo dalyje teigia priešingai, t. y. kad nurodyto pokalbio metu šeimos gydytoja nesuteikė pacientei medicininių paslaugų. Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad pacientės atstovė 2018 m. vasario 8 d. telefonu kreipėsi į šeimos gydytoja, nurodydama, kad padidėjo pacientės pulsas, jai skauda šoną, bet pacientės medicininiuose dokumentuose nurodytos aplinkybės neužfiksuotos, taip pat neužfiksuota privalomų šeimos gydytojos nurodymų atvykti į šeimos kliniką ar kviesti greitąją medicininę pagalbą. Dėl to nėra pagrindo konstatuoti, kad pacientė pažeidė PTŽAĮ 12 straipsnio 7 dalį.

Dėl priežastinio ryšio

61. Apeliantė teigia, kad apskųstame sprendime teismas neteisingai konstatavo, jog šeimos klinikos neteisėtą neveikimą ir ieškovės patirtą žalą sieja priežastinis ryšys.

62. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

63. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrais konkrečiais atvejais, kai nustatomos aplinkybės, jog gydytojas turėjo pareigą ir galimybę atlikti tam tikrus veiksmus, kuriuos atlikus pacientas būtų turėjęs galimybę išvengti visų ar bent dalies neigiamų padarinių, byloje gali būti sprendžiama dėl priežastinio ryšio tarp gydytojo veiksmų ir prarastos galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018).

64. Pacientė mirė 2018 m. vasario 20 d. Kitą dieną apeliantė išdavė mirties liudijimą, kuriame įrašyta mirties priežastis – (duomenys neskelbtini). Teismo ekspertai negalėjo nustatyti tikslios pacientės mirties priežasties, nes neatliktas jos pomirtinis ištyrimas. Ekspertai nenurodė tikėtinos mirties priežasties, nepaneigė, kad mirties liudijime įrašyta neteisinga mirties priežastis.

65. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šeimos gydytoja netęsė gydymo antikoaguliantais iki kojos imobilizacijos laikotarpio pabaigos, neįvertino (duomenys neskelbtini) rizikos veiksnių, t. y. kad pacientė – vyresnio amžiaus, lūžo apatinė galūnė, dėl to galūnė imobilizuota, sumažėjo judėjimas, ji mažai vartojo skysčių; neįvertino pacientės vartotų vaistų gamintojo anotacijoje užfiksuotų rekomendacijų, neskyrė tyrimų trombocitų skaičiui įvertinti. Teismo posėdyje apklausti ekspertai patvirtino, kad pacientei reikėjo tęsti gydymą antikoaguliantais. Šeimos gydytoja neįvertino pacientės nusiskundimų dėl padidėjusio pulso ir skaudančio šono, nepradėjo gydymo. Jeigu ji būtų atlikusi pacientės kraujo tyrimus (juos paskyrusi atlikti, įvertinusi jų rezultatus) ir pradėjusi gydymą pagal 2018 m. vasario 8 d. išsakytus nusiskundimus, būtų galėjusi nustatyti ligą ar komplikacijas, įvertinti jų sunkumą bei paskirti efektyvų gydymą.

66. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vertinant gydytojų veiksmų teisėtumą teisingos diagnozės nustatymo ir tam reikalingų diagnostinių tyrimų atlikimo aspektu, maksimalaus atidumo standartas reikalauja ne tik įtarti grėsmingiausią iš pagal indikacijas galimų diagnozių, atlikti tuos tyrimus, kuriuos pagal simptomus geriau atlikti nei neatlikti (Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-180/2004).

67. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šeimos gydytoja netinkamai suteikė pacientei sveikatos priežiūros paslaugas, laiku nenustatė pacientės sveikatos sutrikimo priežasčių, neįvertino būtinybės tęsti antikoaguliantų vartojimą, nepradėjo gydyti pacientės, todėl pacientė neteko galimybės išvengti sveikatos pablogėjimo ir mirties. Atsakovės neteisėtą neveikimą ir ieškovės žalą, patirtą dėl motinos mirties, sieja priežastinis ryšys.

Dėl įrodymų vertinimo ir deontologinės ekspertizės akto įrodomosios reikšmės

68. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialiųjų žinių, ir tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai ir pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes. Sprendžiant dėl gydytojų veiksmų diagnozuojant ligą ir atliekant tyrimus teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai. Būtent iš šių įrodymų gauta informacija yra susijusi su įrodinėjimo dalyku, t. y. gali patvirtinti ar paneigti, ar gydytojas konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip būtų elgęsis sąžiningas, protingas ir atidus profesionalas; kitais įrodymais, kurių turinys nepagrįstas specialiosiomis žiniomis, nurodyti faktai objektyviai negali būti patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011).

69. Nepaneigiant fakto, jog bylose, kuriose yra nagrinėjami gydytojų profesinės atsakomybės klausimai, teismo medicinos ekspertizės išvada yra reikšmingas įrodymas, teismas negali teisingumo vykdymo funkcijos perduoti teismo ekspertams; ekspertizės išvada teismui nėra privaloma, o turi būti vertinama visumos kitų bylos įrodymų kontekste. Įrodinėjimo procesui ginčuose dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo taikomi bendrieji CPK įtvirtinti reikalavimai.

70. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal savo objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 straipsnis), t. y. ekspertizės išvada yra vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės, be kita ko, taikant įrodymų pakankamumo ir patikimumo kriterijus. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017, 29, 30 punktai).

71. Apeliantė nurodo, kad apskųstame sprendime teismas rėmėsi neva ekspertizių išvadų ištraukomis ir citavo tik atrinktus ekspertų paaiškinimus. Apeliantė teisingai nurodo, kad ekspertai, duodami paaiškinimus žodžiu, nepaneigė ekspertizės aktuose padarytų išvadų: 1) kad komisija neturi duomenų, kuriais remiantis galima būtų teigti, jog šeimos gydytoja teikė medicinos pagalbą netinkamai; 2) sprendžiant iš pokalbio stenogramos šeimos gydytoja rekomendavo tęsti gydymą antikoaguliantais tiek, kiek nurodyta operavusio gydytojo; 3) šeimos gydytojos rekomendacijos atitiko pacientės interesams ir saugumui; 4) bylos medžiagoje nėra duomenų, kad šeimos gydytoja nurodė nutraukti (sutrumpinti) gydytojo traumatologo paskirtą gydymą antikoaguliantu. Šeimos gydytojos rekomendacija, išsakyta 2018 m. sausio 29 d. telefoninio pokalbio metu, tęsti gydymą antikoaguliantu tiek, kiek išrašyta gydytojo traumatologo, atitiko nustatytus reikalavimus; 5) nėra duomenų, kad šeimos gydytoja nesilaikė RVUL specialisto rekomendacijų; 6) šeimos klinikos neteisėtų veiksmų nėra.

72. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ekspertizės aktai parengti pagal bylos duomenis ir pacientės medicininius dokumentus. Šeimos gydytoja nefiksavo ambulatorinėje kortelėje duomenų, susijusių su antikoaguliantų vartojimo trukme, pacientės išsakytais nusiskundimais. Be to, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas antros ekspertizės paskyrimo klausimą, įvertino tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 23 d. nutartimi paskirtos deontologinės ekspertizės pateiktose išvadose nebuvo pateiktos aktualios bylai specialių medicinos žinių reikalaujančios išvados, t. y. nepasiekti paskirtos teismo ekspertizės tikslai, nustatant gydymo teisingumą, gydymo padarinius, ar buvo laikomasi atitinkamos srities ištyrimo ir gydymo standartų. Teismas skyrė keturias papildomas ekspertizes, nes buvo neatsakyta arba atsakyta neišsamiai į teismo suformuluotus klausimus.

73. Dėl to pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įvertino ne tik ekspertizės aktus, bet ir ekspertų paaiškinimus. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartus įrodymus, neturi pagrindo konstatuoti, kad juos pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino neišsamiai.

74. Apeliantė neteisingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai rėmėsi pokalbių stenogramomis, garso įrašais, kurie nepateikti teismui. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė 2018 m. spalio 1 d. pateikė teismui šeimos gydytojos ir pacientės dukters V. N. 2018 m. gegužės 8 d. pokalbio stenogramą ir garso įrašą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantė iš esmės neginčijo pokalbių turinio. Tai, kad apeliantė vertina kitaip rašytinius įrodymus negu juos įvertino pirmosios instancijos teismas, savaime nėra pagrindas konstatuoti, kad teismas neteisingai juos įvertino. Apskųstame sprendime teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir teisingai įvertino rašytinius įrodymus (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

75. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, todėl teisėjų kolegija dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

76. Atsižvelgusi į visa tai, kas šioje nutartyje pirmiau nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, rėmėsi aktualia teismų praktika, teisingai nustatė faktines aplinkybes, tinkamai įvertino rašytinius ir kitus įrodymus. Apeliacinio skundo argumentai nėra pagrindas pakeisti ar panaikinti apskųstą sprendimą. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

77. Europos Žmogaus Teisių Teismas, taip pat kasacinis teismas laikosi praktikos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas išsamiai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).

78. Ieškovė ir trečiasis asmuo R. P.–K. nepateikė duomenų apie bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas atmetė atsakovės apeliacinį skundą, todėl jai neatlyginamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.