Vilniaus apygardos teismo sprendimas

1. Ieškovė E. N. – Zaleckienė ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau - UAB) ,,Tarandės šeimos klinika“ (toliau ir - Tarandės šeimos klinika, klinika) prašo teismo priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 1770 Eur turtinės ir 50000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Nurodo, kad ieškovės (duomenys neskelbtini) V. N. (toliau ir - pacientė) 2 018 m. sausio 16 d. (duomenys neskelbtini)susilaužė koją; tą pačią dieną ligoninėje jai buvo sutvarstyta koja (uždėta longetė), paskirti po odą leidžiami skystinantys vaistai. Grįžus į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) buvo operuota viešojoje įstaigoje (toliau ir - VšĮ) Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė (toliau ir - RVUL); gydantis gydytojas – chirurgas K. P. 2018 m. sausio 25 d. medicinos dokumentų išraše nurodė ambulatorinės priežiūros rekomendacijas: ,,Išimti siūlus (duomenys neskelbtini). neminti kaire koja 8 sav. Tęsti antikoaguliantus“. VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė V. N. nebuvo išrašyti kiti antikoaguliantai, todėl ji toliau naudojo (duomenys neskelbtini) išrašytus po odą leidžiamus kraują skystinančius vaistus.

3. (duomenys neskelbtini)., dieną prieš pasibaigiant vaistams, V. N. (duomenys neskelbtini)V. N. paskambino į Tarandės šeimos kliniką, kurioje buvo prisiregistravusi tiek (duomenys neskelbtini), tiek visa V. N. (duomenys neskelbtini). Paskambinus šeimos gydytojai R. P. -K. telefonu ir paprašius išrašyti receptą antikoaguliantams, gydytoja R. P. –K paprašė persiųsti ligoninės išrašus el. paštu. V. N. persiuntus dokumentus, gydytoja R. P. – K. telefonu nurodė, kad tęsti antikoaguliantų nebereikia. Taigi, V. N. kitą dieną pabaigusi kraują skystinančius vaistus, t. y. po operacijos praėjus 7 dienoms, daugiau jų nebeturėjo ir nebevartojo. (duomenys neskelbtini) V. N. staiga mirė nuo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

4. Kelios dienos prieš mirtį V. N. skaudėjo šoną ir buvo padidėjęs pulsas. Tačiau tuo metu nežinojo, kad nurodyti požymiai galėjo indikuoti (duomenys neskelbtini) atsiradimą / judėjimą. Paskambinus telefonu gydytojai R. P. – K. ir nurodžius problemą dėl (duomenys neskelbtini), ji nurodė, kad į tai nereikia kreipti dėmesio ir kad (duomenys neskelbtini) tikriausiai susijaudino. (duomenys neskelbtini)V. N. pasakė, kad ji visiškai nesijaudina ir dėl to negalėjo (duomenys neskelbtini). Gydytojai patikinus, kad (duomenys neskelbtini)nieko nereiškia, daugiau į gydytojus nesikreipė, kol (duomenys neskelbtini)tiesiog numirė šeimos narių ir draugų akivaizdoje.

5. Po (duomenys neskelbtini) mirties susisiekus su gydytoja R. P. – K., pastaroji nurodė, kad ji negalėjo skirti V. N. antikoaguliantų, nes ligoninės išraše nebuvo nurodyta, kiek laiko naudoti kraują skystinančius vaistus. Anot gydytojos, tik operaciją daręs chirurgas gali žinoti apie darytos operacijos sudėtingumą, todėl būtent jis turėjo nurodyti, kiek laiko naudoti antikoaguliantus. Jam nenurodžius, kiek laiko juos naudoti, ligonė turėjo juos naudoti tol, kol baigsis (duomenys neskelbtini)medikų išrašyti antikoaguliantai. Kaip minėta, (duomenys neskelbtini) išrašyti vaistai baigėsi (duomenys neskelbtini)., t. y. praėjus 7 dienoms po operacijos.

6. Teigia, kad medikai akivaizdžiai netinkamai nustatė skystinančių vaistų vartojimo trukmę V. N.. Literatūroje rašoma, kad ligos riziką išsivystyti (duomenys neskelbtini) didina vyresnis amžius ((duomenys neskelbtini)), nejudrumas (ribotas judrumas dėl sulaužytos galūnės), imobilizacija gydant kaulų lūžius ((duomenys neskelbtini)). Tačiau V. N. gydę medikai neatsižvelgė į net kelis rizikos veiksnius ir nepaskyrė kraują skystinančių vaistų bent jau gipso nešiojimo laikotarpiu. Net ir kilus komplikacijoms ir padidėjus pulsui, gydytoja. R. P. – K. nesiaiškino, kodėl pakito pacientės būklė. Nors teorijoje nurodyta, kad padidėjęs pulsas, atsižvelgus į tai, kad V. N. buvo taikyta (duomenys neskelbtini), gali rodyti (duomenys neskelbtini) susidarymą, medikė dėl aplaidumo į tai nesigilino ir (duomenys neskelbtini) sveikatos netyrė. Taigi dėl medikų neveikimo kilo neigiami padariniai V. N. sveikatai.

7. Pažymi, kad kraujagyslių chirurgas A. S. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai išvadoje nurodė, kad antikoaguliantų profilaktika reikalinga, jeigu egzistuoja padidinta (duomenys neskelbtini)rizika. Šiuo atveju tiek (duomenys neskelbtini) medikai, tiek (duomenys neskelbtini)chirurgas paskyrė antikoaguliantus, nustatę, kad antikoaguliantų vartojimas yra būtinas tokios būklės ir amžiaus pacientei. Tačiau R. P. – K. neįsigilinusi ir neištyrusi pacientės, priėmė nepagrįstą sprendimą nutraukti šių vaistų vartojimą, kas galėjo sąlygoti (duomenys neskelbtini) susidarymą ir jos mirtį.

8. Po (duomenys neskelbtini) mirties ieškovė savo šeimos gydytojos ir gydytojo traumatologo teiravosi, kiek laiko sugipsavus koją reikia vartoti antikoaguliantus, ir visi medikai atsakė, kad bent jau kol bus nuimtas gipsas.

9. Tarandės šeimos klinikos argumentai, kad pati pacientė nežinojo, kokius vaistus vartojo, nepašalina gydytojų atsakomybės. Pacientas nėra medikas ir jis neprivalo žinoti, kokius vaistus vartoja, jei jie yra paskirti medikų. Visi (duomenys neskelbtini) gauti dokumentai buvo perduoti VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė. Taigi susisiekus su ligonine buvo galima sužinoti, kokius kraują skystinančius vaistus vartojo pacientė. Be to, tai, kad pacientė vartojo tam tikrus vaistus nereiškia, kad šeimos gydytoja turėjo išrašyti tokius pat vaistus, kokius buvo paskyrę (duomenys neskelbtini) medikai. Be to, kaip minėta, gydytoja R. P. – K. net neketino skirti antikoaguliantų ir tai pripažino telefoninio pokalbio metu. Dėl minėtų priežasčių nėra pagrįstas Tarandės šeimos klinikos argumentas, kad gydytoja negalėjo išrašyti vaistų nuotoliniu būdu. Gydytojui pareiškus, kad antikoaguliantų vartoti nebereikia, atvykti į kliniką nebuvo jokio reikalo (tuo labiau, kad to padaryti nenurodė ir gydanti šeimos gydytoja).

10. Tarandės klinikos teigimu, pacientė nebuvo nurodžiusi jokių (duomenys neskelbtini) ligai būdingų požymių. Kaip minėta, kelios dienos prieš mirtį V. N. buvo (duomenys neskelbtini), bei skambinus gydytojai ir nurodžius šią problemą, buvo nurodyta nekreipti į tai dėmesio ir kad (duomenys neskelbtini) tikriausiai susijaudino. Gydytojai patikinus, kad (duomenys neskelbtini)nieko nereiškia, daugiau jokių veiksmų nesiėmė. Tačiau, kaip vėliau paaiškėjo iš informacijos internete – atsižvelgus į pacientės būklę – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gali rodyti (duomenys neskelbtini), kurį sukelia (duomenys neskelbtini). Tačiau dėl kompetencijos trūkumo ir / ar dėl aplaidumo gydytoja jokių grėsmių dėl padidėjusio pulso neįžvelgė; klinikos fantazijos, kad pacientei buvo nurodyta nedelsiant atvykti į klinikas apžiūrai yra visiškai nepagrįstos ir nelogiškos. Pacientė ir (duomenys neskelbtini) nerimaudamos dėl būklės pačios skambino šeimos gydytojai ir ieškojo pagalbos. Taigi paragintos atvykti, jos nedelsiant tai padarytų, tačiau buvo patikintos, kad viskas tvarkoje ir nerimauti nėra dėl ko.

11. Gydytoja jokių tyrimų, patvirtinančių antikoaguliantų naudojimo ar nutraukimo būtinybę neatliko, ir niekada nesiūlė jų atlikti. Jei, atsakovės teigimu, ji to negalėjo padaryti telefonu, tai tą galima buvo padaryti (duomenys neskelbtini)., t. y. kuomet pacientė atvyko (duomenys neskelbtini).

12. Ieškovei padaryta 1770 Eur turtinė žala, kuri buvo sumokėta už laidojimo (kremavimo, transportavimo ir kt.) paslaugas, sumokėtas šias paslaugas teikiančiai ,,K2 LT“ AB. Taip pat ieškovė patyrė 50000 Eur neturtinę žalą, nes dėl netinkamo gydytojų pareigų atlikimo buvo pasikėsinta į brangiausią gėrį žmogaus gyvybę; be to, į paties artimiausio žmogaus – (duomenys neskelbtini)gyvybę. Ieškovės ir (duomenys neskelbtini) santykiai buvo nuolatinio pobūdžio, emociškai tvirti, nuoširdūs ir artimi, ieškovė su (duomenys neskelbtini) kiekvieną dieną po kelis kartus bendraudavo ryšio priemonėmis, kartu keliaudavo, kt. Netekus šio pastovaus bendravimo ir kontakto su (duomenys neskelbtini), ieškovė patyrė milžinišką moralinę žalą, dvasinį sukrėtimą, sveikatos pablogėjimą – sutriko širdies ritmas, kt.

22. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, tuo labiau – kad neįmanoma įrodyti priežastinio ryšio tarp atliktų veiksmų ir kilusių padarinių, žalos atlyginimo pareiga iš viso nekyla ir negali būti svarstoma.

23. Trečiasis asmuo AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje atsiliepime nurodo, kad šiuo atveju iš byloje esančių rašytinių įrodymų galima pagrįstai teigti, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos atsakovės įstaigoje buvo teiktos laiku, tinkamai ir kokybiškai ir kad žalos asmens sveikatai padaryta nebuvo, taip pat kadangi nėra konstatuota atsakovės darbuotojų kaltė, bet kokia jos forma teikiant gydymo paslaugas, dėl ko nesant teisinio pagrindo priteisti iš atsakovės, bet kokios dydžio turtinę ir neturtinę žalą.

24. Trečiasis asmuo VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė atsiliepime nurodo, kad ieškovė nenurodo jokių argumentų, kurie leistų manyti, kad RVUL V. N. suteiktos netinkamos sveikatos priežiūros paslaugos. Tačiau atsakovės atsiliepime yra pasisakoma dėl RVUL gydytojų veiksmų, todėl ligoninės atsiliepimo argumentai yra susiję su atsakovės atsiliepimo argumentais. Teigia, kad V. N. antikoaguliantai (duomenys neskelbtini) procesui įtakos neturėjo ir buvo skirti kaip profilaktinė priemonė, siekiant apsaugoti nuo galimų (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) komplikacijų. Kritiškai vertina atsakovės teiginį, kad telefoninio pokalbio metu (duomenys neskelbtini) nurodė, kad (duomenys neskelbtini) specialistas nurodė tęsti antikoaguliaciją kiek turi išrašytų medikamentų. (duomenys neskelbtini). atlikus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pacientę išrašant iš ligoninės, gydytojas specialistas medicininiuose dokumentuose išrašė vienareikšmiškai rekomendaciją tolimesniam gydymui – tęsti antikoaguliantus. Pagal susiklosčiusią praktiką, gydytojui (duomenys neskelbtini) nurodžius, kad, kaip šiuo atveju, turimas tęsti gydymas antikoaguliantais, toliau dėl gydymo plano ir išrašomų vaistų sprendžia šeimos gydytojas. Nesutinka su argumentu, esą šeimos gydytojas neturėjo teisės spręsti dėl gydytojo specialisto paskirto gydymo plano. Šeimos gydytojas turi teisę spręsti dėl profilaktikos antikoaguliantais skyrimo. Antikoaguliantai yra skiriami (duomenys neskelbtini) profilaktikai. Antikoaguliantų skyrimas nėra išimtinė gydytojo specialisto (šiuo atveju (duomenys neskelbtini)) kompetencija. Tai patvirtina ir Lietuvos medicinos normos MN:14:2005 nuostatos, kurių 14.1 punkte numatyta, kad šeimos gydytojas privalo išmanyti: dažniausiai pasitaikančių visų amžiaus grupių pacientų širdies ir kraujagyslių sistemos ligų pagrindinius simptomus bei sindromus, komplikacijas, šių ligų profilaktikos priemones ir reabilitacijos galimybes, kt. Dėl to šeimos gydytojas turi teisę ir kompetenciją spręsti dėl antikoaguliantų skyrimo ar nutraukimo, jų dozavimo, vartojimo trukmės. Šiuo atveju šeimos gydytoja ne tik, kad nevykdė gydytojo specialisto rekomendacijų dėl antikoaguliantų vartojimo tęstinumo, tačiau šių vaistų apskritai pacientei neskyrė. Pabrėžia, kad iš naujo įvertinti pacientės būklę ir spręsti dėl antikoaguliantų poreikio šeimos gydytoja turėjo galimybę pacientei apsilankius poliklinikoje (duomenys neskelbtini). Todėl atsakovės atsiliepimo argumentai, esą išimtinai tik gydytojas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pacientę, turėjo spręsti dėl antikoaguliantų skyrimo ar nutraukimo pacientei, jų vartojimo trukmės ar dozių, yra nepagrįsti ir klaidingi.

38. Ieškovės teigimu, (duomenys neskelbtini), dieną prieš pasibaigiant vaistams pacientei V. N., jos (duomenys neskelbtini) V. N. paskambino šeimos gydytojai R. P. – K. bei paprašė išrašyti receptą antikoaguliantams; pagal gydytojos prašymą persiuntus el. paštu Medicinos dokumentų išrašą / siuntimą, gydytoja telefonu nurodė, kad tęsti antikoaguliantų nebereikia. Dėl to pacientė N. N. kitą dieną pabaigusi kraują skystinančius vaistus, t. y. po operacijos praėjus 7 dienoms, daugiau jų neturėjo ir nebevartojo. (duomenys neskelbtini). V. N. staiga mirė nuo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); nurodo, kad kelios dienos prieš mirtį V. N. skaudėjo (duomenys neskelbtini), tačiau tuo metu nežinojo, kad nurodyti požymiai galėjo (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini); paskambinus gydytojai R. P. – K. ir nurodžius problemą dėl (duomenys neskelbtini), buvo nurodyta, kad į tai nereikia kreipti dėmesio ir kad (duomenys neskelbtini) tikriausiai susijaudino; tačiau (duomenys neskelbtini) V. N. pasakė, jog ji visiškai nesijaudina ir dėl to negalėjo (duomenys neskelbtini), tačiau gydytojai patikinus, kad (duomenys neskelbtini)nieko nereiškia, daugiau į gydytojus nesikreipė, kol (duomenys neskelbtini)tiesiog numirė šeimos narių ir draugų akivaizdoje. Taip pat ieškovės teigimu, po (duomenys neskelbtini) mirties susisiekus su gydytoja R. P. – K., ji nurodė, kad negalėjo skirti V. N. antikoaguliantų, nes ligoninės išraše nebuvo nurodyta, kiek laiko naudoti kraują skystinančius vaistus, nes tik (duomenys neskelbtini)chirurgas gali žinoti apie darytos (duomenys neskelbtini) sudėtingumą, ir būtent jis turėjo nurodyti, kiek laiko naudoti antikoaguliantus, o nenurodžius, pacientė turėjo juos naudoti tol, kol baigsis (duomenys neskelbtini) medikų išrašyti antikoaguliantai, kurie, kaip nurodo ieškovė, baigėsi (duomenys neskelbtini), t. y. praėjus 7 dienoms po operacijos.

39. Atsakovės teigimu, pacientė grįžusi iš (duomenys neskelbtini) iš karto telefonu susisiekė su šeimos gydytoja ir teiravosi, kaip elgtis po traumos; gydytoja rekomendavo nedelsiant kreiptis pas specialistus, kad šie įvertintų būklę, taikytų tinkamą gydymą; grįžusi iš (duomenys neskelbtini), pacientė kreipėsi ne į šeimos kliniką, o į RVUL, t. y. nuvyko į šią gydymo įstaigą (duomenys neskelbtini)., ir (duomenys neskelbtini). buvo (duomenys neskelbtini). Taip pat teigia, kad po stacionarinio gydymo pacientė taip pat į Tarandės šeimos kliniką nesikreipė, tik atvyko, kaip ir buvo rekomenduota RVUL, (duomenys neskelbtini). pašalinti po operacijos likusių siūlų, ir atvykusi jokių nusiskundimų neturėjo. Nurodo, kad pacientės (duomenys neskelbtini) V. N. kelios dienos prieš (duomenys neskelbtini) mirtį skambino šeimos gydytojai, sakydama, jog (duomenys neskelbtini), ir gydytoja pokalbio metu paaiškino, jog, atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) amžių, sveikatos būklę, gali būti įvairių tokios savijautos priežasčių, tačiau jų nustatymui pacientei būtina nedelsiant atvykti apžiūrai, tačiau pati pacientė su šeimos gydytoja nekontaktavo ir į konsultaciją, bent į šeimos kliniką, neatvyko. Taip pat teigia, kad šeimos gydytojai Medicinos dokumentų išrašą / siuntimą el. paštu persiuntė pacientės (duomenys neskelbtini), kuri telefoninio pokalbiu metu nurodė apie (duomenys neskelbtini) medikų paskirtus antikoaguliantus, tačiau jų pavadinimo ir dozės negalėjo įvardinti, dar gydytojai (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) gydytojas nurodė tęsti antikoagulioterapiją tiek, kiek turi išrašytų medikamentų. Taip pat atsakovės ir trečiojo asmens teigimu, šiuo atveju šeimos gydytoja neturėjo nei pagrindo, nei teisės spręsti dėl ne jos kompetencijai priskirto ir gydytojo – specialisto paskirto gydymo plano.

40. Taigi, kaip matyti iš nurodytų paaiškinimų, tarp šalių iš esmės kilo ginčas dėl ieškovės (duomenys neskelbtini) N. N. medicininių paslaugų teikimo / neteikimo ir dėl to atsiradusių neigiamų pasekmių, nes, atsakovės teigimu, pacientei nebuvo teikiamos medicininės paslaugos, kai ji net neatvyko į šeimos kliniką po (duomenys neskelbtini); ir suteikimo atveju jų tinkamos / netinkamos kokybės, nes šeimos gydytoja neturėjo kompetencijos spręsti klausimą dėl gydytojo specialisto paskirto gydymo plano.

41. Lietuvos medicinos norma MN 14:2005 ,,Šeimos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtinta Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-1013 (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gegužės 1 d.) (toliau ir – Šeimos gydytojo LMN), nustato šeimos gydytojo veiklos sritis, teises, pareigas, kompetenciją ir atsakomybę (1 punktas), ir ši medicinos norma privaloma visiems šeimos gydytojams, jų darbdaviams, taip pat institucijoms, rengiančioms ir tobulinančioms šiuos specialistus, licencijuojančioms ir kontroliuojančioms jų veiklą (2 punktas). Šeimos gydytojo LMN 10 punkte nustatytos šeimos gydytojo teisės, tame tarpe ir pacientams pageidaujant, konsultuoti telefonu (10.3 punktas), esant medicininėms indikacijoms ir neaiškiais atvejais siųsti pacientus konsultuotis, hospitalizuoti, tirti ir kitoms sveikatoms priežiūros paslaugoms gauti (10.7 punktas), gauti darbui būtiną informaciją apie savo pacientus teisės aktų nustatyta tvarka (10.8 punktas), kt.; Šeimos gydytojo LMN 11.3 punkte nustatyta pareiga savarankiškai diagnozuoti ligas, gydyti pacientus pagal šios medicinos normos reikalavimus bei rekomenduoti profilaktikos priemones, paciento tyrimo, gydymo, profilaktinio darbo rezultatus įrašyti į medicinos dokumentus; 11.4 punkte nustatyta pareiga konsultuotis su atitinkamu specialistu arba siųsti pas jį pacientą. Šeimos gydytojo LMN 18 punkte nustatyta, kad šeimos gydytojas turi išmanyti dažniausių visų amžiaus grupių pacientų traumatologinių ir ortopedinių ligų pagrindinius simptomus bei sindromus, komplikacijas, profilaktikos ir reabilitacijos galimybes, dažniausiai traumatologijoje vartojamų vaistų skyrimo indikacijas, kontraindikacijas ir poveikį, indikacijas, rodančias, kad būtina specialisto konsultacija, stacionarinis gydymas (18.1.2 punktas), vaikų ir senų žmonių kaulų lūžimų diagnostikos ir gydymo ypatybes, galūnių imobilizacijos principus ir priemones (18.1.3 – 18.1.4 punktai); pradėti ir, atsižvelgus į specialistų rekomendacijas, tęsti kitų jungiamojo audinio ir skeleto raumenų sistemos ligų ir traumų gydymą (18.4.5 punktas); dėl chirurginių ligų šeimos gydytojas turi išmanyti dažniausių visų amžiaus grupių pacientų chirurginių ligų pagrindinius simptomus bei sindromus, komplikacijas, reabilitacijos galimybes, operacinio gydymo indikacijas, dažniausiai chirurgijos vartojamų vaistų skyrimo indikacijas, kontraindikacijas ir šalutinį poveikį, specialisto konsultacijos, stacionarinio gydymo ir operacijos poreikį; pooperacinį ligonių gydymą ir slaugymą (24.1.1 ir 24.1.3 punktai).

42. Kaip jau nustatyta, tarp šeimos gydytojos R. P. – K. ir pacientės (duomenys neskelbtini) V. N. po įvykusios traumos vyko eilė pokalbių telefonu - (duomenys neskelbtini) (20:36), (duomenys neskelbtini) (18:05), (duomenys neskelbtini). (10:39 ir 14:49), (duomenys neskelbtini) (19:47), (duomenys neskelbtini) (19:32), ir nors šalys pokalbių metu gydytojos išsakytų teiginių pacientės atžvilgiu turinį nurodo skirtingai, teismo vertinimu, tai nesudaro pagrindo vertinti kaip eilinį (buitinį / draugišką / ar pan.) tarp asmenų pokalbį, kai tuo labiau tiek atsakovė, tiek ir trečiasis asmuo šeimos gydytoja R. P. – K. pripažįsta pokalbių aplinkybes, susijusias išimtinai dėl pacientės V. N. (duomenys neskelbtini) patirtos traumos, būtent pirmiausiai gydytojai nurodant, kad pacientė privalo kreiptis į vietinius gydytojus dėl skubios pagalbos suteikimo ((duomenys neskelbtini)), pasakant, kad dėl (duomenys neskelbtini)važiuotų į RVUL ((duomenys neskelbtini)), o (duomenys neskelbtini) pasiteiravus dėl (duomenys neskelbtini), paprašant atsiųsti RVUL išrašą iš medicininių dokumentų ((duomenys neskelbtini)); be to šeimos gydytojai perskaičius medicininį išrašą, paaiškinant (duomenys neskelbtini), kad (duomenys neskelbtini) tiek RVUL, tiek ir Tarandės šeimos klinikoje, dėl vienos iš rekomendacijų ,,tęsti antikoaguliantus“ (duomenys neskelbtini) paklausus dėl antikoaguliantų turėjimo, ir jai atsakius, kad turi, gydytojai nurodant juos tęsti tiek, kiek operavęs gydytojas specialistas paskyrė ((duomenys neskelbtini)), paskambinus (duomenys neskelbtini) dėl pacientės (duomenys neskelbtini)ir kt., gydytojai nurodant, kad pacientei pasijutus blogiau, kviesti greitąją medicinos pagalbą, kt. (2018-02-08); galiausiai, kaip minėta, nustatyta, kad pacientės (duomenys neskelbtini) el. paštu persiuntė šeimos gydytojai Medicinos dokumentų išrašą / siuntimą ir gydytoja su juo susipažino bei teikė dėl to konsultacijas pacientei dėl vaistų vartojimo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, bei į tai, kad šeimos gydytojui nustatyta teisė, pacientams pageidaujant, konsultuoti telefonu pagal Šeimos gydytojo LMD 10.3 punkte nustatytą tvarką, laikytina, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki pacientės mirties buvo teikiamos šeimos gydytojo medicininės paslaugos, nepaisant to, kad nebuvo pildoma pacientės ambulatorinė kortelė pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. lapkričio 26 d. įsakyme Nr. 687 ,,Dėl medicininės apskaitos dokumentų formų tvirtinimo“ (aktuali redakcija nuo 2017 m. balandžio 11 d.) nustatytą tvarką. Taip pat nėra pagrindo sutikti su atsakovės teiginiais, jog Medicinos dokumentų išraše / siuntime ,,nurodytos rekomendacijos yra skirtos išimtinai pacientei“, nes, visų pirma, savaime suprantama, kad rekomendacija (duomenys neskelbtini) įgyvendintina pačios pacientės, antra, (duomenys neskelbtini) rekomendacija gali būti įgyvendinta pačios pacientės asmeniškai tik ta apimtimi, kiek tai susiję su jos fiziniu atvykimu į gydymo įstaigą, tačiau jokiu būdu nepagrįstas atsakovės aiškinimas nei logine prasme, nei tuo labiau pagrįstas faktiniais bylos duomenimis, jog įrašas ,,tęsti antikoaguliantus“, reiškia pacientės turimų medikamentų suvartojimą tokiu kiekiu ir per tokį laikotarpį, kurį nurodė pacientei (duomenys neskelbtini) gydytojas specialistas. Gi šiuo nagrinėjamu atveju nepaneigta aplinkybė, jog (duomenys neskelbtini) ir vyko pokalbiai tarp šeimos gydytojos bei pacientės (duomenys neskelbtini) dėl antikoaguliantų vartojimo, tuo labiau tarp buvusių dviejų pokalbių el. paštu gydytojai persiuntus Medicinos dokumentų išrašą / siuntimą dėl tolimesnio pooperacinio ambulatorinio gydymo, ir trečiajam asmeniui šeimos gydytojai R. P. – K. 2019 m. kovo 1 d. teismo posėdžio metu pripažinus, jog susipažino su persiųstu išrašu, o (duomenys neskelbtini) paklausus kiek vartoti vaistus, gydytoja nurodė suvartoti visus turimus paskirtus antikoaguliantus. Visgi, kaip matyti iš atsakovės procesinių dokumentų, ir trečiojo asmens šeimos gydytojos R. P. – K. paaiškinimų teismo posėdžio metu, laikomasi pozicijos, kad pacientė turėjo atvykti į konsultaciją dėl antikoaguliantų pratęsimo, tačiau pacientė dėl naujo recepto išrašymo nesikreipė, o gydytoja išrašo prašė tik tam, kad sužinotų, ką paskyrė gydytojas specialistas; be to, atsakovės teigimu, (duomenys neskelbtini) laikotarpiu vaistą skiria gydytojas specialistas, o šeimos gydytojas šiuo atveju negalėjo skirti antikoaguliantų. Taigi, iš šių atsakovės nurodytų aplinkybių matyti nenuosekli pozicija, nes, viena vertus, yra pripažįstama, kad šeimos gydytoja susipažino su Medicinos dokumentų išrašu / siuntimu, uždavė pacientės (duomenys neskelbtini) klausimus dėl antikoaguliantų kiekio turėjimo, ir galiausiai faktiškai priėmė sprendimą dėl pacientės turimų antikoaguliantų vartojimo laikotarpio, t. y. nurodė vartoti kiek jų turi, tačiau, kita vertus, taip pat nurodoma ir priešingai, jog tik gydytojas specialistas turėjo spręsti kiek antikoaguliantų vartoti turi pacientė, nes Lietuvoje yra įprasta praktika, jog dėl gydymo arba ne antikoaguliantais (duomenys neskelbtini) laikotarpiu sprendimą priima gydytojas specialistas ir šeimos gydytojui teikia rekomendacijas dėl gydymo antikoaguliantais pobūdžio ir trukmės; taip pat įprasta, kad (duomenys neskelbtini) išrašo receptą tokiam antikoaguliantų kiekiui, kokio reikia rekomenduojamai gydymo trukmei. Taip pat atsakovės teigimu, šeimos gydytojai el. paštu atsiųstame išraše nebuvo nurodytas nei paskirtų antikoaguliantų pavadinimas, dozės, rekomenduojamo gydymo trukmė, nei rekomendacijos dėl apsilankymo pas šeimos gydytoją ar konkretaus pavedimo jam davimą, ir vien dėl šios aplinkybės šeimos gydytoja negalėjo savo nuožiūra ir dar nuotoliniu būdu skirti gydymo pacientei, tuo labiau kad operaciją atlikęs gydytojas jau buvo įvertinęs gydymo koaguliantais trukmę, paskyręs reikiamą vaistų dozę.

43. Kaip minėta, pagal Šeimos gydytojo LMN 24.1.1, 24.1.3 punktus, kt., dėl chirurginių ligų šeimos gydytojas turi išmanyti dažniausių visų amžiaus grupių pacientų chirurginių ligų pagrindinius simptomus bei sindromus, komplikacijas, reabilitacijos galimybes, operacinio gydymo indikacijas, dažniausiai chirurgijos vartojamų vaistų skyrimo indikacijas, kontraindikacijas ir šalutinį poveikį, specialisto konsultacijos, stacionarinio gydymo ir operacijos poreikį; pooperacinį ligonių gydymą ir slaugymą (24.1.1 ir 24.1.3 punktai). Be to, kaip teisingai nurodė trečiasis asmuo VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė atsiliepime ir atstovas teismo posėdžio metu, ir dėl šios aplinkybės byloje tarp šalių ginčo nekilo, jog pacientės V. N. atveju antikoaguliantai (duomenys neskelbtini) procesui įtakos neturėjo ir buvo skirti kaip profilaktinė priemonė, siekiant apsaugoti nuo (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) komplikacijų, o antikoaguliantai nagrinėjamu atveju ir buvo skiriami (duomenys neskelbtini) profilaktikai. Nėra pagrindo sutikti su atsakovės teiginiais, jog šeimos gydytojas neturėjo teisės spręsti dėl gydytojo specialisto paskirto gydymo plano, nes, byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad antikoaguliantų skyrimas yra išimtinė gydytojo specialisto (šiuo atveju (duomenys neskelbtini)) kompetencija, tuo labiau, kai Šeimos gydytojo LMN 14.1 punkte numatyta, jog šeimos gydytojas privalo išmanyti dažniausiai pasitaikančių visų amžiaus grupių pacientų širdies ir kraujagyslių sistemos ligų pagrindinius simptomus bei sindromus, komplikacijas, šių ligų profilaktikos priemones ir reabilitacijos galimybes, širdies ligų operacinio gydymo indikacijas, dažniausiai širdies ir kraujagyslių sistemos ligoms gydyti vartojamų vaistų indikacijas, kontraindikacijas ir šalutinį poveikį, indikacijas, rodančias, kad būtina specialisto konsultacija ir stacionarinis gydymas, sergant širdies ir kraujagyslių ligomis. Be to, ir ieškovės pateiktas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento 2018 m. lapkričio 19 d. raštas Nr. (1.1.36-421)4-445 patvirtina, kad šeimos gydytojas gali diagnozuoti ir gydyti ligas pagal Šeimos gydytojo LMN nustatytą kompetenciją ir būtent 18.4.5 punkte yra nurodyta, jog šeimos gydytojas pradeda gydyti ir, atsižvelgus į specialistų rekomendacijas, tęsia kitų jungiamojo audinio ir skeleto raumenų sistemos ligų ir traumų gydymą; taip pat pagal Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimo ir šių paslaugų apmokėjimo tvarkos aprašo tvirtinimo“ 35 punktą, šeimos gydytojas, prirašytiems prie jo pacientams, krešumo sistemos būklės įvertinimo paslaugą gali skirti, kai pacientui taikomas gydymas geriamaisiais netiesioginio veikimo antikoaguliantais (Warfarinum, Acenocoumarolum). Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, laikytina, kad šeimos gydytojas turi teisę ir kompetenciją spręsti dėl antikoaguliantų skyrimo ar nutraukimo, jų dozavimo, vartojimo trukmės, ir nagrinėjamu atveju laikytina, kad RVUL (duomenys neskelbtini) K. P. pagrįstai nukreipė pacientę V. N. tolimesniam gydymui ir profilaktikos tęsimui pas šeimos gydytoją, kuris pagal minėtą nustatytą kompetenciją sprendžia dėl tolimesnių gydymo veiksmų, papildomų tyrimų ar vaistų skyrimo, vaistų dozių ir vartojimo trukmės. Ekspertas P. P. ekspertizės išvadoje taip pat patvirtino, jog pacientė su RVUL Medicinos dokumentų išrašu / siuntimu turėjo kreiptis pas šeimos gydytoją arba privatų (duomenys neskelbtini), ir vadovaujantis medicinos normomis šeimos gydytoja gali savarankiškai skirti antikoaguliantus.

44. Kaip minėta, Medicinos dokumentų išraše / siuntime nurodyta ne tik rekomendacijos dėl (duomenys neskelbtini), tačiau ir antikoaguliantų vartojimo, nurodant ,,tęsti antikoaguliantus“, kas vienareikšmiškai patvirtina, jog šių vaistų vartojimas nebuvo apribotas nei turimo vaisto kiekio, nei jų vartojimo laikotarpio prasme. Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) K. P. teismo posėdžio metu patvirtino, kad Medicinos dokumentų išraše / siuntime antikoaguliantų skyrimas nebuvo apribotas jokiu terminu, pažymėjo, kad antikoaguliantų skyrimas pacientei yra pagrindinis dalykas esant dėl (duomenys neskelbtini) sumažėjimo, ir juos pacientei būtų skyręs bent pusę metų; taip pat teismo posėdžio metu ekspertai J. R. ir V. K. patvirtino, kad šeimos gydytoja turėjo apžiūrėti pacientę ir tęsti gydymą, kuris buvo pradėtas ligoninėje, taip pat šeimos gydytoja turėjo spręsti klausimą dėl antikoaguliantų tęsimo / netęsimo. Ekspertas A. G. paaiškino, kad esant (duomenys neskelbtini) dalyje, visą laiką skiriami antikoaguliantai, ir šeimos gydytojas turi įvertinti paciento būklę, dažniausiai antikoaguliantai skiriami iki 4 savaičių, skaičiuojant po operacijos; taip pat paaiškino, kad po to daromi krešėjimo tyrimai ir tuomet sprendžiama apie poreikį tęsti ar stabdyti antikoaguliantų vartojimą; teigė, kad kuo vyresnis asmuo, tuo didesnė (duomenys neskelbtini), ir šiuo atveju antikoaguliantai turėjo būti vartojami mažiausiai 4 savaites. Byloje pateiktas ir Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai (duomenys neskelbtini) L. K. paaiškinimas, nurodant, kad remiantis literatūros duomenimis, nėra statistiškai reikšmingo (duomenys neskelbtini) dažnio skirtumo tarp pacientų, gydytų mažo molekulinio svorio heparinu arba placebu dėl (duomenys neskelbtini) (Goel DP, Buckley R., deVries G, Abelseth G, Ni A, Gray R. Prophylaxis of deep-vein thrombosis in fractures below the knee: a prospecttive randomised controlled trial. J. B. J. Surg Br. 2009 Mar; 91 (3):388-94), po (duomenys neskelbtini) antikoaguliantai skiriami: 07-10 d. po osteosintezės (Kessler P. Venous thromboembolism prophylaxis in orthopaedics and traumatology. Vnitr. Lek 2009 Mar; 55 (3):204-10.-PubMed duomenų bazė), arba neskiriami, ypač kai pacientas tampa mobiliu, t. y. netaikoma galūnės imobilizcaija (Campbells operative orthopaedics.-11 ed/S.Terry Canale, James H.Beathy p.4463; Jav, Kanados, Didžiosios Britanijos ortopedų – traumatologų rekomendacijos). Gydytojas (duomenys neskelbtini) A. S. komisijai pateikė paaiškinimą, jog dėl antikoaguliantų profilaktikos esant (duomenys neskelbtini) – VTE profilaktika arba nereikalinga visiškai, arba reikalinga, iki pacientas tampa mobilus ar jeigu pacientas turi padidintą VTE riziką (Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Didžiosios Britanijos ortopedų-traumatologų rekomendacijos). Galiausiai, kaip nustatyta, ir (duomenys neskelbtini) gydantis gydytojas pacientei imobilizacijos laikotarpiu paskyrė vartoti Lovenox (40 mg 1x1). Ekspertas P. P. ekspertizės išvadoje patvirtino, kad šeimos gydytoja, susipažinusi su Medicinos dokumentų išraše / siuntime nurodytu įrašu ,,tęsti antikoaguliantus“, negalėjo nutraukti antikoaguliaciją, taip pat patvirtino, kad galima nutraukti antikoaguliaciją, jei pasireiškia kraujavimai, patikrinus krešumą.

65. Ieškovės nurodytos aplinkybės bei paaiškinimai, pateikti rašytiniai įrodymai sudaro pagrindą spręsti, jog ieškovę su (duomenys neskelbtini) siejo artimas ir glaudus ryšys, tarp jų buvo puoselėjami darnūs santykiai. Svarbu ir tai, kad ieškovės (duomenys neskelbtini) neturėjo kitų gretutinių sunkių nekontroliuojamų ligų, ir nors (duomenys neskelbtini) buvo vyresnio amžiaus, tačiau buvo aktyvi gyvenime, kartu atostogaudavo su (duomenys neskelbtini), bei kaip matyti iš bylos medžiagos, (duomenys neskelbtini) mirtis ieškovei buvo visiškai netikėta. Akivaizdu, kad dėl (duomenys neskelbtini) mirties ieškovė nebegalės sukurti panašių, prarastiems (duomenys neskelbtini)santykiams prilygstančių, santykių su kitu žmogumi. Dėl to atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir kasacinio teismo išaiškinimus, konstatuotina, kad mirus (duomenys neskelbtini)ieškovė neabejotinai patyrė sunkius dvasinius išgyvenimus, t. y. neturtinę žalą.