Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2024-01-02 · Civilinė byla Nr. e2-3-603/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2024-01-02Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-05-16Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-01-02
Bylos Nr.
e2-3-603/2024
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01841-2018-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Bujokaitė
Ieškovas
E. N.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei ,,Tarandės šeimos klinika“
Advokatai
Tomas Bairašauskas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-3-603/2024Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01841-2018-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.11.4.1.; 2.6.11.4.5.; 3.2.6.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, sekretoriaujant Renatai Anderson, dalyvaujant ieškovei E. N. – Z., atsakovės atstovui advokatui Tomui Bairašauskui, išvadą teikiančios institucijos Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovams A. B. ir R. G., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. N. – Z. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Tarandės šeimos klinika“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, viešoji įstaiga Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė, K. P., R. P. – K., išvadą teikianti institucija - Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškinio esmė

1. Ieškovė E. N. – Zaleckienė ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau - UAB) ,,Tarandės šeimos klinika“ (toliau ir - Tarandės šeimos klinika, klinika) prašo teismo priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 1770 Eur turtinės ir 50000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Nurodo, kad ieškovės (duomenys neskelbtini) V. N. (toliau ir - pacientė) 2 018 m. sausio 16 d. (duomenys neskelbtini)susilaužė koją; tą pačią dieną ligoninėje jai buvo sutvarstyta koja (uždėta longetė), paskirti po odą leidžiami skystinantys vaistai. Grįžus į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) buvo operuota viešojoje įstaigoje (toliau ir - VšĮ) Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė (toliau ir - RVUL); gydantis gydytojas – chirurgas K. P. 2018 m. sausio 25 d. medicinos dokumentų išraše nurodė ambulatorinės priežiūros rekomendacijas: ,,Išimti siūlus (duomenys neskelbtini). neminti kaire koja 8 sav. Tęsti antikoaguliantus“. VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė V. N. nebuvo išrašyti kiti antikoaguliantai, todėl ji toliau naudojo (duomenys neskelbtini) išrašytus po odą leidžiamus kraują skystinančius vaistus.

3. (duomenys neskelbtini)., dieną prieš pasibaigiant vaistams, V. N. (duomenys neskelbtini)V. N. paskambino į Tarandės šeimos kliniką, kurioje buvo prisiregistravusi tiek (duomenys neskelbtini), tiek visa V. N. (duomenys neskelbtini). Paskambinus šeimos gydytojai R. P. -K. telefonu ir paprašius išrašyti receptą antikoaguliantams, gydytoja R. P. –K paprašė persiųsti ligoninės išrašus el. paštu. V. N. persiuntus dokumentus, gydytoja R. P. – K. telefonu nurodė, kad tęsti antikoaguliantų nebereikia. Taigi, V. N. kitą dieną pabaigusi kraują skystinančius vaistus, t. y. po operacijos praėjus 7 dienoms, daugiau jų nebeturėjo ir nebevartojo. (duomenys neskelbtini) V. N. staiga mirė nuo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

4. Kelios dienos prieš mirtį V. N. skaudėjo šoną ir buvo padidėjęs pulsas. Tačiau tuo metu nežinojo, kad nurodyti požymiai galėjo indikuoti (duomenys neskelbtini) atsiradimą / judėjimą. Paskambinus telefonu gydytojai R. P. – K. ir nurodžius problemą dėl (duomenys neskelbtini), ji nurodė, kad į tai nereikia kreipti dėmesio ir kad (duomenys neskelbtini) tikriausiai susijaudino. (duomenys neskelbtini)V. N. pasakė, kad ji visiškai nesijaudina ir dėl to negalėjo (duomenys neskelbtini). Gydytojai patikinus, kad (duomenys neskelbtini)nieko nereiškia, daugiau į gydytojus nesikreipė, kol (duomenys neskelbtini)tiesiog numirė šeimos narių ir draugų akivaizdoje.

5. Po (duomenys neskelbtini) mirties susisiekus su gydytoja R. P. – K., pastaroji nurodė, kad ji negalėjo skirti V. N. antikoaguliantų, nes ligoninės išraše nebuvo nurodyta, kiek laiko naudoti kraują skystinančius vaistus. Anot gydytojos, tik operaciją daręs chirurgas gali žinoti apie darytos operacijos sudėtingumą, todėl būtent jis turėjo nurodyti, kiek laiko naudoti antikoaguliantus. Jam nenurodžius, kiek laiko juos naudoti, ligonė turėjo juos naudoti tol, kol baigsis (duomenys neskelbtini)medikų išrašyti antikoaguliantai. Kaip minėta, (duomenys neskelbtini) išrašyti vaistai baigėsi (duomenys neskelbtini)., t. y. praėjus 7 dienoms po operacijos.

6. Teigia, kad medikai akivaizdžiai netinkamai nustatė skystinančių vaistų vartojimo trukmę V. N.. Literatūroje rašoma, kad ligos riziką išsivystyti (duomenys neskelbtini) didina vyresnis amžius ((duomenys neskelbtini)), nejudrumas (ribotas judrumas dėl sulaužytos galūnės), imobilizacija gydant kaulų lūžius ((duomenys neskelbtini)). Tačiau V. N. gydę medikai neatsižvelgė į net kelis rizikos veiksnius ir nepaskyrė kraują skystinančių vaistų bent jau gipso nešiojimo laikotarpiu. Net ir kilus komplikacijoms ir padidėjus pulsui, gydytoja. R. P. – K. nesiaiškino, kodėl pakito pacientės būklė. Nors teorijoje nurodyta, kad padidėjęs pulsas, atsižvelgus į tai, kad V. N. buvo taikyta (duomenys neskelbtini), gali rodyti (duomenys neskelbtini) susidarymą, medikė dėl aplaidumo į tai nesigilino ir (duomenys neskelbtini) sveikatos netyrė. Taigi dėl medikų neveikimo kilo neigiami padariniai V. N. sveikatai.

7. Pažymi, kad kraujagyslių chirurgas A. S. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai išvadoje nurodė, kad antikoaguliantų profilaktika reikalinga, jeigu egzistuoja padidinta (duomenys neskelbtini)rizika. Šiuo atveju tiek (duomenys neskelbtini) medikai, tiek (duomenys neskelbtini)chirurgas paskyrė antikoaguliantus, nustatę, kad antikoaguliantų vartojimas yra būtinas tokios būklės ir amžiaus pacientei. Tačiau R. P. – K. neįsigilinusi ir neištyrusi pacientės, priėmė nepagrįstą sprendimą nutraukti šių vaistų vartojimą, kas galėjo sąlygoti (duomenys neskelbtini) susidarymą ir jos mirtį.

8. Po (duomenys neskelbtini) mirties ieškovė savo šeimos gydytojos ir gydytojo traumatologo teiravosi, kiek laiko sugipsavus koją reikia vartoti antikoaguliantus, ir visi medikai atsakė, kad bent jau kol bus nuimtas gipsas.

9. Tarandės šeimos klinikos argumentai, kad pati pacientė nežinojo, kokius vaistus vartojo, nepašalina gydytojų atsakomybės. Pacientas nėra medikas ir jis neprivalo žinoti, kokius vaistus vartoja, jei jie yra paskirti medikų. Visi (duomenys neskelbtini) gauti dokumentai buvo perduoti VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė. Taigi susisiekus su ligonine buvo galima sužinoti, kokius kraują skystinančius vaistus vartojo pacientė. Be to, tai, kad pacientė vartojo tam tikrus vaistus nereiškia, kad šeimos gydytoja turėjo išrašyti tokius pat vaistus, kokius buvo paskyrę (duomenys neskelbtini) medikai. Be to, kaip minėta, gydytoja R. P. – K. net neketino skirti antikoaguliantų ir tai pripažino telefoninio pokalbio metu. Dėl minėtų priežasčių nėra pagrįstas Tarandės šeimos klinikos argumentas, kad gydytoja negalėjo išrašyti vaistų nuotoliniu būdu. Gydytojui pareiškus, kad antikoaguliantų vartoti nebereikia, atvykti į kliniką nebuvo jokio reikalo (tuo labiau, kad to padaryti nenurodė ir gydanti šeimos gydytoja).

10. Tarandės klinikos teigimu, pacientė nebuvo nurodžiusi jokių (duomenys neskelbtini) ligai būdingų požymių. Kaip minėta, kelios dienos prieš mirtį V. N. buvo (duomenys neskelbtini), bei skambinus gydytojai ir nurodžius šią problemą, buvo nurodyta nekreipti į tai dėmesio ir kad (duomenys neskelbtini) tikriausiai susijaudino. Gydytojai patikinus, kad (duomenys neskelbtini)nieko nereiškia, daugiau jokių veiksmų nesiėmė. Tačiau, kaip vėliau paaiškėjo iš informacijos internete – atsižvelgus į pacientės būklę – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gali rodyti (duomenys neskelbtini), kurį sukelia (duomenys neskelbtini). Tačiau dėl kompetencijos trūkumo ir / ar dėl aplaidumo gydytoja jokių grėsmių dėl padidėjusio pulso neįžvelgė; klinikos fantazijos, kad pacientei buvo nurodyta nedelsiant atvykti į klinikas apžiūrai yra visiškai nepagrįstos ir nelogiškos. Pacientė ir (duomenys neskelbtini) nerimaudamos dėl būklės pačios skambino šeimos gydytojai ir ieškojo pagalbos. Taigi paragintos atvykti, jos nedelsiant tai padarytų, tačiau buvo patikintos, kad viskas tvarkoje ir nerimauti nėra dėl ko.

11. Gydytoja jokių tyrimų, patvirtinančių antikoaguliantų naudojimo ar nutraukimo būtinybę neatliko, ir niekada nesiūlė jų atlikti. Jei, atsakovės teigimu, ji to negalėjo padaryti telefonu, tai tą galima buvo padaryti (duomenys neskelbtini)., t. y. kuomet pacientė atvyko (duomenys neskelbtini).

12. Ieškovei padaryta 1770 Eur turtinė žala, kuri buvo sumokėta už laidojimo (kremavimo, transportavimo ir kt.) paslaugas, sumokėtas šias paslaugas teikiančiai ,,K2 LT“ AB. Taip pat ieškovė patyrė 50000 Eur neturtinę žalą, nes dėl netinkamo gydytojų pareigų atlikimo buvo pasikėsinta į brangiausią gėrį žmogaus gyvybę; be to, į paties artimiausio žmogaus – (duomenys neskelbtini)gyvybę. Ieškovės ir (duomenys neskelbtini) santykiai buvo nuolatinio pobūdžio, emociškai tvirti, nuoširdūs ir artimi, ieškovė su (duomenys neskelbtini) kiekvieną dieną po kelis kartus bendraudavo ryšio priemonėmis, kartu keliaudavo, kt. Netekus šio pastovaus bendravimo ir kontakto su (duomenys neskelbtini), ieškovė patyrė milžinišką moralinę žalą, dvasinį sukrėtimą, sveikatos pablogėjimą – sutriko širdies ritmas, kt.

II. Atsiliepimų esmė

13. Atsakovė UAB ,,Tarandės šeimos klinika“ atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pacientė V. N. klinikoje registruota nuo (duomenys neskelbtini)., ir jos šeimos gydytoja buvo R. P. – K., turinti šeimos gydytojo kvalifikaciją, medicinos praktikos licenciją (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini). Pacientė šeimos klinikoje apsilankė (duomenys neskelbtini)– ji registravosi ir atvyko (duomenys neskelbtini), likusius po (duomenys neskelbtini). jai RVUL atliktos (duomenys neskelbtini). Apsilankiusi ji pateikė minėtos gydymo įstaigos išduotus įrašus, iš kurių matyti, kad pacientė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) patyrė (duomenys neskelbtini)traumą. (duomenys neskelbtini) pacientė grįžo į Lietuvą ir kreipėsi į RVUL Skubios pagalbos skyrių, kur diagnozuotas (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) imobilizuota gipso longete, numatytas (duomenys neskelbtini) gydymas, o ambulatorinės priežiūros rekomendacijose nurodyta, jog ,,rekomenduojama analgetikų terapija, antikoaguliantai, būklei pablogėjus kreiptis į gydymo įstaigą“. Pacientei (duomenys neskelbtini) buvo atlikta (duomenys neskelbtini)., ji hospitalizuota išbuvo 2 dienas.

14. Pacientės artimieji ((duomenys neskelbtini) V. N.) po jos traumos (duomenys neskelbtini) iš karto telefonu susisiekė su šeimos gydytoja ir teiravosi, kaip elgtis po traumos. Gydytoja rekomendavo nedelsiant kreiptis pas specialistus, kad šie įvertintų būklę, taikytų tinkamą gydymą. Grįžusi iš (duomenys neskelbtini), pacientė kreipėsi ne į Tarandės šeimos kliniką, o į RVUL, t. y. nuvyko (duomenys neskelbtini). ir (duomenys neskelbtini) buvo operuota. Po stacionarinio gydymo pacientė taip pat į kliniką nesikreipė, atvyko, kaip ir buvo rekomenduota RVUL (duomenys neskelbtini). Atvykusi (duomenys neskelbtini). pacientė jokių nusiskundimų neturėjo.

15. Ieškinyje nurodoma, kad pacientės (duomenys neskelbtini) V. N. kelios dienos prieš (duomenys neskelbtini) mirtį skambino šeimos gydytojai, sakydama, jog (duomenys neskelbtini) skauda (duomenys neskelbtini) ir yra (duomenys neskelbtini). Gydytoja aptariamo pokalbio metu iš tiesų paaiškino, kad, atsižvelgiant į mamos amžių, sveikatos būklę, gali būti įvairių tokios savijautos priežasčių, tačiau jų nustatymui pacientei būtina nedelsiant atvykti apžiūrai; pati pacientė su šeimos gydytoja nekontaktavo ir į konsultaciją, bent į šeimos kliniką, neatvyko.

16. Šeimos gydytojai pacientės (duomenys neskelbtini) elektroniniu paštu buvo persiuntusi RVUL (duomenys neskelbtini) išrašą iš medicininių duomenų. Telefoninio pokalbio metu (duomenys neskelbtini) nurodė, jog antikoaguliantus paskyrė (duomenys neskelbtini) medikai, o operavęs gydytojas specialistas nurodė tęsti antikoagulioterapiją tiek, kiek turi išrašytų medikamentų. Pavadinimo ir dozės (duomenys neskelbtini) taip pat negalėjo įvardinti. Šiuo atveju šeimos gydytoja neturėjo nei pagrindo, nei teisės spręsti dėl ne jos kompetencijai priskirto ir gydytojo – specialisto paskirto gydymo plano. Tą šeimos gydytoja ir nurodė. Kaip minėta, pacientės šeimos nariui papasakojus apie pacientės būklę, jai buvo pasiūlyta paraginti pacientę vykti į gydymo įstaigą.

17. Taigi, pacientė į šeimos kliniką po jos patirtos traumos buvo atvykusi tik vieną kartą ir konkrečiai jos įvardytu tikslu – siūlių išėmimui, kas ir buvo atlikta.

18. Pažymi, kad atsakovė palaiko visa apimtimi komisijos sprendimą, kuriuo buvo netenkintas ieškovės pareiškimas dėl padarytos žalos nustatymo.

19. Taip pat nurodo, kad šeimos gydytojas savo praktikoje vadovaujasi Lietuvos medicinos norma MN:14:2005 ,,Šeimos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, ir šios normos 18.1.2 punkte numatyta, kad šeimos gydytojas turi išmanyti ,,18.1.2 dažniausiai visų amžiaus grupių pacientų traumatologinių ir ortopedinių ligų pagrindinius simptomus bei sindromus, komplikacijas, profilaktikos ir reabilitacijos galimybes, dažniausiai traumatologijoje vartojamų vaistų skyrimo indikacijas, kontraindikacijas ir poveikį, indikacijas, rodančias, kad būtina specialisto konsultacija, stacionarinis gydymas“; o punkte 14.4.5 numatyta šeimos gydytojo kompetencija gydyti yra ,,18.4.5 pradėti ir, atsižvelgus į specialistų rekomendacijas, tęsti kitų jungiamojo audinio ir skeleto raumenų sistemos ligų ir traumų gydymą“.

20. Pacientės atveju traumos gydymas buvo pardėtas ne šeimos klinikoje, o po (duomenys neskelbtini) klinika atliko vieną aiškiai specialisto nurodytą veiksmą – (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad gydytojai elektroniniu paštu atsiųstame išraše nebuvo nurodytas nei paskirtų antikoaguliantų pavadinimas, dozės, rekomenduojamo gydymo trukmė nei rekomendacijos dėl apsilankymo pas šeimos gydytoją ar konkretaus pavedimo jam davimą. Vien dėl šios aplinkybės šeimos gydytoja negalėjo savo nuožiūra ir dar ,,nuotoliniu būdu“ skirti gydymo pacientei, tuo labiau, kad (duomenys neskelbtini) atlikęs gydytojas jau buvo įvertinęs gydymo koaguliantais trukmę ir paskyręs reikiamą vaistų dozę. Toks veiksmas, jei jis būtų buvęs atliktas, neabejotinai pažeistų ne tik etikos, bet ir teisės aktų reikalavimus.

21. Teigia, kad nesant pomirtinės autopsijos, tvirtinti, kad pacientė mirė būtent dėl (duomenys neskelbtini), nėra galima. Pažymi, kad pacientės (duomenys neskelbtini) nei telefonu, nei prašyme dėl žalos atlyginimo nenurodė, kurio (duomenys neskelbtini) skausmu skundėsi pacientė, taip pat nebuvo išsakomi kiti (duomenys neskelbtini) būdingi požymiai – (duomenys neskelbtini). Dėl to teigti, kad pacientei vystėsi būtent (duomenys neskelbtini), nėra galima ne tik dėl to, kad nebuvo nurodyti (duomenys neskelbtini) ligai būdingi simptomai, tačiau ir dėl to, kad į gydymo įstaigą, kur būtų galimybė apžiūrėti pacientę, atlikti tyrimus ir objektyviai įvertinti somatinę būklę, pacientė nesiregistravo ir neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

22. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, tuo labiau – kad neįmanoma įrodyti priežastinio ryšio tarp atliktų veiksmų ir kilusių padarinių, žalos atlyginimo pareiga iš viso nekyla ir negali būti svarstoma.

23. Trečiasis asmuo AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje atsiliepime nurodo, kad šiuo atveju iš byloje esančių rašytinių įrodymų galima pagrįstai teigti, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos atsakovės įstaigoje buvo teiktos laiku, tinkamai ir kokybiškai ir kad žalos asmens sveikatai padaryta nebuvo, taip pat kadangi nėra konstatuota atsakovės darbuotojų kaltė, bet kokia jos forma teikiant gydymo paslaugas, dėl ko nesant teisinio pagrindo priteisti iš atsakovės, bet kokios dydžio turtinę ir neturtinę žalą.

24. Trečiasis asmuo VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė atsiliepime nurodo, kad ieškovė nenurodo jokių argumentų, kurie leistų manyti, kad RVUL V. N. suteiktos netinkamos sveikatos priežiūros paslaugos. Tačiau atsakovės atsiliepime yra pasisakoma dėl RVUL gydytojų veiksmų, todėl ligoninės atsiliepimo argumentai yra susiję su atsakovės atsiliepimo argumentais. Teigia, kad V. N. antikoaguliantai (duomenys neskelbtini) procesui įtakos neturėjo ir buvo skirti kaip profilaktinė priemonė, siekiant apsaugoti nuo galimų (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) komplikacijų. Kritiškai vertina atsakovės teiginį, kad telefoninio pokalbio metu (duomenys neskelbtini) nurodė, kad (duomenys neskelbtini) specialistas nurodė tęsti antikoaguliaciją kiek turi išrašytų medikamentų. (duomenys neskelbtini). atlikus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pacientę išrašant iš ligoninės, gydytojas specialistas medicininiuose dokumentuose išrašė vienareikšmiškai rekomendaciją tolimesniam gydymui – tęsti antikoaguliantus. Pagal susiklosčiusią praktiką, gydytojui (duomenys neskelbtini) nurodžius, kad, kaip šiuo atveju, turimas tęsti gydymas antikoaguliantais, toliau dėl gydymo plano ir išrašomų vaistų sprendžia šeimos gydytojas. Nesutinka su argumentu, esą šeimos gydytojas neturėjo teisės spręsti dėl gydytojo specialisto paskirto gydymo plano. Šeimos gydytojas turi teisę spręsti dėl profilaktikos antikoaguliantais skyrimo. Antikoaguliantai yra skiriami (duomenys neskelbtini) profilaktikai. Antikoaguliantų skyrimas nėra išimtinė gydytojo specialisto (šiuo atveju (duomenys neskelbtini)) kompetencija. Tai patvirtina ir Lietuvos medicinos normos MN:14:2005 nuostatos, kurių 14.1 punkte numatyta, kad šeimos gydytojas privalo išmanyti: dažniausiai pasitaikančių visų amžiaus grupių pacientų širdies ir kraujagyslių sistemos ligų pagrindinius simptomus bei sindromus, komplikacijas, šių ligų profilaktikos priemones ir reabilitacijos galimybes, kt. Dėl to šeimos gydytojas turi teisę ir kompetenciją spręsti dėl antikoaguliantų skyrimo ar nutraukimo, jų dozavimo, vartojimo trukmės. Šiuo atveju šeimos gydytoja ne tik, kad nevykdė gydytojo specialisto rekomendacijų dėl antikoaguliantų vartojimo tęstinumo, tačiau šių vaistų apskritai pacientei neskyrė. Pabrėžia, kad iš naujo įvertinti pacientės būklę ir spręsti dėl antikoaguliantų poreikio šeimos gydytoja turėjo galimybę pacientei apsilankius poliklinikoje (duomenys neskelbtini). Todėl atsakovės atsiliepimo argumentai, esą išimtinai tik gydytojas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pacientę, turėjo spręsti dėl antikoaguliantų skyrimo ar nutraukimo pacientei, jų vartojimo trukmės ar dozių, yra nepagrįsti ir klaidingi.

konstatuoja:

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

35. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovės (duomenys neskelbtini) V. N. (duomenys neskelbtini)patyrė traumą – įvyko (duomenys neskelbtini); tą pačią dieną (duomenys neskelbtini) jai buvo suteikta pirmoji medicinos pagalba – atlikta klinikinis ir rentgenologinis tyrimas, (duomenys neskelbtini); išrašyti medikamentai Reparil-Dragees, 3x2 per dieną, imobilizacijos laikotarpiu Lovenox, 40 mg 1x1 po oda., kt.; sugrįžus namo, rekomenduota (duomenys neskelbtini) (Nestacionarinio skyriaus paciento kortelė, Ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini)). Grįžus į Lietuvą, (duomenys neskelbtini)V. N. buvo (duomenys neskelbtini) VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė – atlikta atvira (duomenys neskelbtini); pacientę (duomenys neskelbtini) trečiasis asmuo - gydytojas (duomenys neskelbtini) K. P. (medicinos praktikos licencijos Nr. (duomenys neskelbtini)). Po operacijos išrašant V. N. į namus, gydytojas (duomenys neskelbtini) K. P. (duomenys neskelbtini) Medicinos dokumentų išraše / siuntime Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir - Medicinos dokumentų išrašas / siuntimas) nurodė gydymo, slaugos, darbo, ambulatorinės priežiūros rekomendacijas: ,,Išimti siūlus (duomenys neskelbtini). Neminti kaire koja 8 sav. Tęsti antikoaguliantus“.

36. Byloje pateikta V. N. A. sveikatos istorija patvirtina, kad pas atsakovę UAB ,,Tarandės šeimos klinika“ (duomenys neskelbtini) B. J. pacientei pašalino (duomenys neskelbtini) išorinio paviršiaus srityje siūles bei uždėjo su Betadine tvarstį; taip pat šioje Asmens sveikatos istorijoje (duomenys neskelbtini) atliktas įrašas dėl (duomenys neskelbtini) pacientės mirties pagal GMP brigados išvadą.

37. Taip pat byloje pateiktos skambučių išklotinės patvirtina ir dėl šių aplinkybių tarp šalių nekilo ginčo, jog (duomenys neskelbtini) (20:36), (duomenys neskelbtini) (18:05), (duomenys neskelbtini) (10:39 ir 14:49), (duomenys neskelbtini) (19:47), (duomenys neskelbtini) (19:32) vyko pokalbiai telefonu tarp pacientės V. N. (duomenys neskelbtini) V. N. ir trečiojo asmens gydytojos R. P. – K.. Byloje nekilo ginčo ir dėl aplinkybės, jog (duomenys neskelbtini) pacientės (duomenys neskelbtini) V. N. el. paštu ((duomenys neskelbtini), 11:30 el. laiškas adresu (duomenys neskelbtini)) gydytojai R. P. – K. persiuntė minėtą gydytojo (duomenys neskelbtini) K. P. (duomenys neskelbtini) Medicinos dokumentų išrašą / siuntimą, kuriame buvo nurodytos ambulatorinės priežiūros rekomendacijas: ,,Išimti siūlus (duomenys neskelbtini). Neminti kaire koja 8 sav. Tęsti antikoaguliantus“.

38. Ieškovės teigimu, (duomenys neskelbtini), dieną prieš pasibaigiant vaistams pacientei V. N., jos (duomenys neskelbtini) V. N. paskambino šeimos gydytojai R. P. – K. bei paprašė išrašyti receptą antikoaguliantams; pagal gydytojos prašymą persiuntus el. paštu Medicinos dokumentų išrašą / siuntimą, gydytoja telefonu nurodė, kad tęsti antikoaguliantų nebereikia. Dėl to pacientė N. N. kitą dieną pabaigusi kraują skystinančius vaistus, t. y. po operacijos praėjus 7 dienoms, daugiau jų neturėjo ir nebevartojo. (duomenys neskelbtini). V. N. staiga mirė nuo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); nurodo, kad kelios dienos prieš mirtį V. N. skaudėjo (duomenys neskelbtini), tačiau tuo metu nežinojo, kad nurodyti požymiai galėjo (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini); paskambinus gydytojai R. P. – K. ir nurodžius problemą dėl (duomenys neskelbtini), buvo nurodyta, kad į tai nereikia kreipti dėmesio ir kad (duomenys neskelbtini) tikriausiai susijaudino; tačiau (duomenys neskelbtini) V. N. pasakė, jog ji visiškai nesijaudina ir dėl to negalėjo (duomenys neskelbtini), tačiau gydytojai patikinus, kad (duomenys neskelbtini)nieko nereiškia, daugiau į gydytojus nesikreipė, kol (duomenys neskelbtini)tiesiog numirė šeimos narių ir draugų akivaizdoje. Taip pat ieškovės teigimu, po (duomenys neskelbtini) mirties susisiekus su gydytoja R. P. – K., ji nurodė, kad negalėjo skirti V. N. antikoaguliantų, nes ligoninės išraše nebuvo nurodyta, kiek laiko naudoti kraują skystinančius vaistus, nes tik (duomenys neskelbtini)chirurgas gali žinoti apie darytos (duomenys neskelbtini) sudėtingumą, ir būtent jis turėjo nurodyti, kiek laiko naudoti antikoaguliantus, o nenurodžius, pacientė turėjo juos naudoti tol, kol baigsis (duomenys neskelbtini) medikų išrašyti antikoaguliantai, kurie, kaip nurodo ieškovė, baigėsi (duomenys neskelbtini), t. y. praėjus 7 dienoms po operacijos.

39. Atsakovės teigimu, pacientė grįžusi iš (duomenys neskelbtini) iš karto telefonu susisiekė su šeimos gydytoja ir teiravosi, kaip elgtis po traumos; gydytoja rekomendavo nedelsiant kreiptis pas specialistus, kad šie įvertintų būklę, taikytų tinkamą gydymą; grįžusi iš (duomenys neskelbtini), pacientė kreipėsi ne į šeimos kliniką, o į RVUL, t. y. nuvyko į šią gydymo įstaigą (duomenys neskelbtini)., ir (duomenys neskelbtini). buvo (duomenys neskelbtini). Taip pat teigia, kad po stacionarinio gydymo pacientė taip pat į Tarandės šeimos kliniką nesikreipė, tik atvyko, kaip ir buvo rekomenduota RVUL, (duomenys neskelbtini). pašalinti po operacijos likusių siūlų, ir atvykusi jokių nusiskundimų neturėjo. Nurodo, kad pacientės (duomenys neskelbtini) V. N. kelios dienos prieš (duomenys neskelbtini) mirtį skambino šeimos gydytojai, sakydama, jog (duomenys neskelbtini), ir gydytoja pokalbio metu paaiškino, jog, atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) amžių, sveikatos būklę, gali būti įvairių tokios savijautos priežasčių, tačiau jų nustatymui pacientei būtina nedelsiant atvykti apžiūrai, tačiau pati pacientė su šeimos gydytoja nekontaktavo ir į konsultaciją, bent į šeimos kliniką, neatvyko. Taip pat teigia, kad šeimos gydytojai Medicinos dokumentų išrašą / siuntimą el. paštu persiuntė pacientės (duomenys neskelbtini), kuri telefoninio pokalbiu metu nurodė apie (duomenys neskelbtini) medikų paskirtus antikoaguliantus, tačiau jų pavadinimo ir dozės negalėjo įvardinti, dar gydytojai (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) gydytojas nurodė tęsti antikoagulioterapiją tiek, kiek turi išrašytų medikamentų. Taip pat atsakovės ir trečiojo asmens teigimu, šiuo atveju šeimos gydytoja neturėjo nei pagrindo, nei teisės spręsti dėl ne jos kompetencijai priskirto ir gydytojo – specialisto paskirto gydymo plano.

40. Taigi, kaip matyti iš nurodytų paaiškinimų, tarp šalių iš esmės kilo ginčas dėl ieškovės (duomenys neskelbtini) N. N. medicininių paslaugų teikimo / neteikimo ir dėl to atsiradusių neigiamų pasekmių, nes, atsakovės teigimu, pacientei nebuvo teikiamos medicininės paslaugos, kai ji net neatvyko į šeimos kliniką po (duomenys neskelbtini); ir suteikimo atveju jų tinkamos / netinkamos kokybės, nes šeimos gydytoja neturėjo kompetencijos spręsti klausimą dėl gydytojo specialisto paskirto gydymo plano.

41. Lietuvos medicinos norma MN 14:2005 ,,Šeimos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtinta Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-1013 (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gegužės 1 d.) (toliau ir – Šeimos gydytojo LMN), nustato šeimos gydytojo veiklos sritis, teises, pareigas, kompetenciją ir atsakomybę (1 punktas), ir ši medicinos norma privaloma visiems šeimos gydytojams, jų darbdaviams, taip pat institucijoms, rengiančioms ir tobulinančioms šiuos specialistus, licencijuojančioms ir kontroliuojančioms jų veiklą (2 punktas). Šeimos gydytojo LMN 10 punkte nustatytos šeimos gydytojo teisės, tame tarpe ir pacientams pageidaujant, konsultuoti telefonu (10.3 punktas), esant medicininėms indikacijoms ir neaiškiais atvejais siųsti pacientus konsultuotis, hospitalizuoti, tirti ir kitoms sveikatoms priežiūros paslaugoms gauti (10.7 punktas), gauti darbui būtiną informaciją apie savo pacientus teisės aktų nustatyta tvarka (10.8 punktas), kt.; Šeimos gydytojo LMN 11.3 punkte nustatyta pareiga savarankiškai diagnozuoti ligas, gydyti pacientus pagal šios medicinos normos reikalavimus bei rekomenduoti profilaktikos priemones, paciento tyrimo, gydymo, profilaktinio darbo rezultatus įrašyti į medicinos dokumentus; 11.4 punkte nustatyta pareiga konsultuotis su atitinkamu specialistu arba siųsti pas jį pacientą. Šeimos gydytojo LMN 18 punkte nustatyta, kad šeimos gydytojas turi išmanyti dažniausių visų amžiaus grupių pacientų traumatologinių ir ortopedinių ligų pagrindinius simptomus bei sindromus, komplikacijas, profilaktikos ir reabilitacijos galimybes, dažniausiai traumatologijoje vartojamų vaistų skyrimo indikacijas, kontraindikacijas ir poveikį, indikacijas, rodančias, kad būtina specialisto konsultacija, stacionarinis gydymas (18.1.2 punktas), vaikų ir senų žmonių kaulų lūžimų diagnostikos ir gydymo ypatybes, galūnių imobilizacijos principus ir priemones (18.1.3 – 18.1.4 punktai); pradėti ir, atsižvelgus į specialistų rekomendacijas, tęsti kitų jungiamojo audinio ir skeleto raumenų sistemos ligų ir traumų gydymą (18.4.5 punktas); dėl chirurginių ligų šeimos gydytojas turi išmanyti dažniausių visų amžiaus grupių pacientų chirurginių ligų pagrindinius simptomus bei sindromus, komplikacijas, reabilitacijos galimybes, operacinio gydymo indikacijas, dažniausiai chirurgijos vartojamų vaistų skyrimo indikacijas, kontraindikacijas ir šalutinį poveikį, specialisto konsultacijos, stacionarinio gydymo ir operacijos poreikį; pooperacinį ligonių gydymą ir slaugymą (24.1.1 ir 24.1.3 punktai).

42. Kaip jau nustatyta, tarp šeimos gydytojos R. P. – K. ir pacientės (duomenys neskelbtini) V. N. po įvykusios traumos vyko eilė pokalbių telefonu - (duomenys neskelbtini) (20:36), (duomenys neskelbtini) (18:05), (duomenys neskelbtini). (10:39 ir 14:49), (duomenys neskelbtini) (19:47), (duomenys neskelbtini) (19:32), ir nors šalys pokalbių metu gydytojos išsakytų teiginių pacientės atžvilgiu turinį nurodo skirtingai, teismo vertinimu, tai nesudaro pagrindo vertinti kaip eilinį (buitinį / draugišką / ar pan.) tarp asmenų pokalbį, kai tuo labiau tiek atsakovė, tiek ir trečiasis asmuo šeimos gydytoja R. P. – K. pripažįsta pokalbių aplinkybes, susijusias išimtinai dėl pacientės V. N. (duomenys neskelbtini) patirtos traumos, būtent pirmiausiai gydytojai nurodant, kad pacientė privalo kreiptis į vietinius gydytojus dėl skubios pagalbos suteikimo ((duomenys neskelbtini)), pasakant, kad dėl (duomenys neskelbtini)važiuotų į RVUL ((duomenys neskelbtini)), o (duomenys neskelbtini) pasiteiravus dėl (duomenys neskelbtini), paprašant atsiųsti RVUL išrašą iš medicininių dokumentų ((duomenys neskelbtini)); be to šeimos gydytojai perskaičius medicininį išrašą, paaiškinant (duomenys neskelbtini), kad (duomenys neskelbtini) tiek RVUL, tiek ir Tarandės šeimos klinikoje, dėl vienos iš rekomendacijų ,,tęsti antikoaguliantus“ (duomenys neskelbtini) paklausus dėl antikoaguliantų turėjimo, ir jai atsakius, kad turi, gydytojai nurodant juos tęsti tiek, kiek operavęs gydytojas specialistas paskyrė ((duomenys neskelbtini)), paskambinus (duomenys neskelbtini) dėl pacientės (duomenys neskelbtini)ir kt., gydytojai nurodant, kad pacientei pasijutus blogiau, kviesti greitąją medicinos pagalbą, kt. (2018-02-08); galiausiai, kaip minėta, nustatyta, kad pacientės (duomenys neskelbtini) el. paštu persiuntė šeimos gydytojai Medicinos dokumentų išrašą / siuntimą ir gydytoja su juo susipažino bei teikė dėl to konsultacijas pacientei dėl vaistų vartojimo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, bei į tai, kad šeimos gydytojui nustatyta teisė, pacientams pageidaujant, konsultuoti telefonu pagal Šeimos gydytojo LMD 10.3 punkte nustatytą tvarką, laikytina, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki pacientės mirties buvo teikiamos šeimos gydytojo medicininės paslaugos, nepaisant to, kad nebuvo pildoma pacientės ambulatorinė kortelė pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. lapkričio 26 d. įsakyme Nr. 687 ,,Dėl medicininės apskaitos dokumentų formų tvirtinimo“ (aktuali redakcija nuo 2017 m. balandžio 11 d.) nustatytą tvarką. Taip pat nėra pagrindo sutikti su atsakovės teiginiais, jog Medicinos dokumentų išraše / siuntime ,,nurodytos rekomendacijos yra skirtos išimtinai pacientei“, nes, visų pirma, savaime suprantama, kad rekomendacija (duomenys neskelbtini) įgyvendintina pačios pacientės, antra, (duomenys neskelbtini) rekomendacija gali būti įgyvendinta pačios pacientės asmeniškai tik ta apimtimi, kiek tai susiję su jos fiziniu atvykimu į gydymo įstaigą, tačiau jokiu būdu nepagrįstas atsakovės aiškinimas nei logine prasme, nei tuo labiau pagrįstas faktiniais bylos duomenimis, jog įrašas ,,tęsti antikoaguliantus“, reiškia pacientės turimų medikamentų suvartojimą tokiu kiekiu ir per tokį laikotarpį, kurį nurodė pacientei (duomenys neskelbtini) gydytojas specialistas. Gi šiuo nagrinėjamu atveju nepaneigta aplinkybė, jog (duomenys neskelbtini) ir vyko pokalbiai tarp šeimos gydytojos bei pacientės (duomenys neskelbtini) dėl antikoaguliantų vartojimo, tuo labiau tarp buvusių dviejų pokalbių el. paštu gydytojai persiuntus Medicinos dokumentų išrašą / siuntimą dėl tolimesnio pooperacinio ambulatorinio gydymo, ir trečiajam asmeniui šeimos gydytojai R. P. – K. 2019 m. kovo 1 d. teismo posėdžio metu pripažinus, jog susipažino su persiųstu išrašu, o (duomenys neskelbtini) paklausus kiek vartoti vaistus, gydytoja nurodė suvartoti visus turimus paskirtus antikoaguliantus. Visgi, kaip matyti iš atsakovės procesinių dokumentų, ir trečiojo asmens šeimos gydytojos R. P. – K. paaiškinimų teismo posėdžio metu, laikomasi pozicijos, kad pacientė turėjo atvykti į konsultaciją dėl antikoaguliantų pratęsimo, tačiau pacientė dėl naujo recepto išrašymo nesikreipė, o gydytoja išrašo prašė tik tam, kad sužinotų, ką paskyrė gydytojas specialistas; be to, atsakovės teigimu, (duomenys neskelbtini) laikotarpiu vaistą skiria gydytojas specialistas, o šeimos gydytojas šiuo atveju negalėjo skirti antikoaguliantų. Taigi, iš šių atsakovės nurodytų aplinkybių matyti nenuosekli pozicija, nes, viena vertus, yra pripažįstama, kad šeimos gydytoja susipažino su Medicinos dokumentų išrašu / siuntimu, uždavė pacientės (duomenys neskelbtini) klausimus dėl antikoaguliantų kiekio turėjimo, ir galiausiai faktiškai priėmė sprendimą dėl pacientės turimų antikoaguliantų vartojimo laikotarpio, t. y. nurodė vartoti kiek jų turi, tačiau, kita vertus, taip pat nurodoma ir priešingai, jog tik gydytojas specialistas turėjo spręsti kiek antikoaguliantų vartoti turi pacientė, nes Lietuvoje yra įprasta praktika, jog dėl gydymo arba ne antikoaguliantais (duomenys neskelbtini) laikotarpiu sprendimą priima gydytojas specialistas ir šeimos gydytojui teikia rekomendacijas dėl gydymo antikoaguliantais pobūdžio ir trukmės; taip pat įprasta, kad (duomenys neskelbtini) išrašo receptą tokiam antikoaguliantų kiekiui, kokio reikia rekomenduojamai gydymo trukmei. Taip pat atsakovės teigimu, šeimos gydytojai el. paštu atsiųstame išraše nebuvo nurodytas nei paskirtų antikoaguliantų pavadinimas, dozės, rekomenduojamo gydymo trukmė, nei rekomendacijos dėl apsilankymo pas šeimos gydytoją ar konkretaus pavedimo jam davimą, ir vien dėl šios aplinkybės šeimos gydytoja negalėjo savo nuožiūra ir dar nuotoliniu būdu skirti gydymo pacientei, tuo labiau kad operaciją atlikęs gydytojas jau buvo įvertinęs gydymo koaguliantais trukmę, paskyręs reikiamą vaistų dozę.

43. Kaip minėta, pagal Šeimos gydytojo LMN 24.1.1, 24.1.3 punktus, kt., dėl chirurginių ligų šeimos gydytojas turi išmanyti dažniausių visų amžiaus grupių pacientų chirurginių ligų pagrindinius simptomus bei sindromus, komplikacijas, reabilitacijos galimybes, operacinio gydymo indikacijas, dažniausiai chirurgijos vartojamų vaistų skyrimo indikacijas, kontraindikacijas ir šalutinį poveikį, specialisto konsultacijos, stacionarinio gydymo ir operacijos poreikį; pooperacinį ligonių gydymą ir slaugymą (24.1.1 ir 24.1.3 punktai). Be to, kaip teisingai nurodė trečiasis asmuo VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė atsiliepime ir atstovas teismo posėdžio metu, ir dėl šios aplinkybės byloje tarp šalių ginčo nekilo, jog pacientės V. N. atveju antikoaguliantai (duomenys neskelbtini) procesui įtakos neturėjo ir buvo skirti kaip profilaktinė priemonė, siekiant apsaugoti nuo (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) komplikacijų, o antikoaguliantai nagrinėjamu atveju ir buvo skiriami (duomenys neskelbtini) profilaktikai. Nėra pagrindo sutikti su atsakovės teiginiais, jog šeimos gydytojas neturėjo teisės spręsti dėl gydytojo specialisto paskirto gydymo plano, nes, byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad antikoaguliantų skyrimas yra išimtinė gydytojo specialisto (šiuo atveju (duomenys neskelbtini)) kompetencija, tuo labiau, kai Šeimos gydytojo LMN 14.1 punkte numatyta, jog šeimos gydytojas privalo išmanyti dažniausiai pasitaikančių visų amžiaus grupių pacientų širdies ir kraujagyslių sistemos ligų pagrindinius simptomus bei sindromus, komplikacijas, šių ligų profilaktikos priemones ir reabilitacijos galimybes, širdies ligų operacinio gydymo indikacijas, dažniausiai širdies ir kraujagyslių sistemos ligoms gydyti vartojamų vaistų indikacijas, kontraindikacijas ir šalutinį poveikį, indikacijas, rodančias, kad būtina specialisto konsultacija ir stacionarinis gydymas, sergant širdies ir kraujagyslių ligomis. Be to, ir ieškovės pateiktas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento 2018 m. lapkričio 19 d. raštas Nr. (1.1.36-421)4-445 patvirtina, kad šeimos gydytojas gali diagnozuoti ir gydyti ligas pagal Šeimos gydytojo LMN nustatytą kompetenciją ir būtent 18.4.5 punkte yra nurodyta, jog šeimos gydytojas pradeda gydyti ir, atsižvelgus į specialistų rekomendacijas, tęsia kitų jungiamojo audinio ir skeleto raumenų sistemos ligų ir traumų gydymą; taip pat pagal Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimo ir šių paslaugų apmokėjimo tvarkos aprašo tvirtinimo“ 35 punktą, šeimos gydytojas, prirašytiems prie jo pacientams, krešumo sistemos būklės įvertinimo paslaugą gali skirti, kai pacientui taikomas gydymas geriamaisiais netiesioginio veikimo antikoaguliantais (Warfarinum, Acenocoumarolum). Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, laikytina, kad šeimos gydytojas turi teisę ir kompetenciją spręsti dėl antikoaguliantų skyrimo ar nutraukimo, jų dozavimo, vartojimo trukmės, ir nagrinėjamu atveju laikytina, kad RVUL (duomenys neskelbtini) K. P. pagrįstai nukreipė pacientę V. N. tolimesniam gydymui ir profilaktikos tęsimui pas šeimos gydytoją, kuris pagal minėtą nustatytą kompetenciją sprendžia dėl tolimesnių gydymo veiksmų, papildomų tyrimų ar vaistų skyrimo, vaistų dozių ir vartojimo trukmės. Ekspertas P. P. ekspertizės išvadoje taip pat patvirtino, jog pacientė su RVUL Medicinos dokumentų išrašu / siuntimu turėjo kreiptis pas šeimos gydytoją arba privatų (duomenys neskelbtini), ir vadovaujantis medicinos normomis šeimos gydytoja gali savarankiškai skirti antikoaguliantus.

44. Kaip minėta, Medicinos dokumentų išraše / siuntime nurodyta ne tik rekomendacijos dėl (duomenys neskelbtini), tačiau ir antikoaguliantų vartojimo, nurodant ,,tęsti antikoaguliantus“, kas vienareikšmiškai patvirtina, jog šių vaistų vartojimas nebuvo apribotas nei turimo vaisto kiekio, nei jų vartojimo laikotarpio prasme. Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) K. P. teismo posėdžio metu patvirtino, kad Medicinos dokumentų išraše / siuntime antikoaguliantų skyrimas nebuvo apribotas jokiu terminu, pažymėjo, kad antikoaguliantų skyrimas pacientei yra pagrindinis dalykas esant dėl (duomenys neskelbtini) sumažėjimo, ir juos pacientei būtų skyręs bent pusę metų; taip pat teismo posėdžio metu ekspertai J. R. ir V. K. patvirtino, kad šeimos gydytoja turėjo apžiūrėti pacientę ir tęsti gydymą, kuris buvo pradėtas ligoninėje, taip pat šeimos gydytoja turėjo spręsti klausimą dėl antikoaguliantų tęsimo / netęsimo. Ekspertas A. G. paaiškino, kad esant (duomenys neskelbtini) dalyje, visą laiką skiriami antikoaguliantai, ir šeimos gydytojas turi įvertinti paciento būklę, dažniausiai antikoaguliantai skiriami iki 4 savaičių, skaičiuojant po operacijos; taip pat paaiškino, kad po to daromi krešėjimo tyrimai ir tuomet sprendžiama apie poreikį tęsti ar stabdyti antikoaguliantų vartojimą; teigė, kad kuo vyresnis asmuo, tuo didesnė (duomenys neskelbtini), ir šiuo atveju antikoaguliantai turėjo būti vartojami mažiausiai 4 savaites. Byloje pateiktas ir Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai (duomenys neskelbtini) L. K. paaiškinimas, nurodant, kad remiantis literatūros duomenimis, nėra statistiškai reikšmingo (duomenys neskelbtini) dažnio skirtumo tarp pacientų, gydytų mažo molekulinio svorio heparinu arba placebu dėl (duomenys neskelbtini) (Goel DP, Buckley R., deVries G, Abelseth G, Ni A, Gray R. Prophylaxis of deep-vein thrombosis in fractures below the knee: a prospecttive randomised controlled trial. J. B. J. Surg Br. 2009 Mar; 91 (3):388-94), po (duomenys neskelbtini) antikoaguliantai skiriami: 07-10 d. po osteosintezės (Kessler P. Venous thromboembolism prophylaxis in orthopaedics and traumatology. Vnitr. Lek 2009 Mar; 55 (3):204-10.-PubMed duomenų bazė), arba neskiriami, ypač kai pacientas tampa mobiliu, t. y. netaikoma galūnės imobilizcaija (Campbells operative orthopaedics.-11 ed/S.Terry Canale, James H.Beathy p.4463; Jav, Kanados, Didžiosios Britanijos ortopedų – traumatologų rekomendacijos). Gydytojas (duomenys neskelbtini) A. S. komisijai pateikė paaiškinimą, jog dėl antikoaguliantų profilaktikos esant (duomenys neskelbtini) – VTE profilaktika arba nereikalinga visiškai, arba reikalinga, iki pacientas tampa mobilus ar jeigu pacientas turi padidintą VTE riziką (Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Didžiosios Britanijos ortopedų-traumatologų rekomendacijos). Galiausiai, kaip nustatyta, ir (duomenys neskelbtini) gydantis gydytojas pacientei imobilizacijos laikotarpiu paskyrė vartoti Lovenox (40 mg 1x1). Ekspertas P. P. ekspertizės išvadoje patvirtino, kad šeimos gydytoja, susipažinusi su Medicinos dokumentų išraše / siuntime nurodytu įrašu ,,tęsti antikoaguliantus“, negalėjo nutraukti antikoaguliaciją, taip pat patvirtino, kad galima nutraukti antikoaguliaciją, jei pasireiškia kraujavimai, patikrinus krešumą.

45. Kaip minėta, pagal Šeimos gydytojo LMN 10.3 punktą šeimos gydytojas turi teisę pacientams pageidaujant, konsultuoti telefonu (šiuo konkrečiu atveju konsultuota pacientės (duomenys neskelbtini) V. N., kuri pacientės ambulatorinėje kortelėje nurodyta kaip pacientės atstovė), ir konstatuota, kad šeimos gydytoja R. P. – K. laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki pacientės mirties telefonu konsultavo ir pateikė rekomendacijas dėl pacientės sveikatos būklės, kas būtent laikytina šeimos gydytojo pacientei suteiktomis medicininėmis paslaugomis. Šiuo nagrinėjamu atveju suteikus šeimos gydytojos konsultaciją pacientei telefonu, nebuvo nustatyta tvarka formoje E025 pažymėta šeimos gydytojos konsultacijos pacientei suteikimo data, laikas, pacientės kreipimosi priežastis, šeimos gydytojos suteiktos konsultacijos pacientei turinys, išvados, pateiktos rekomendacijos ir nebuvo užpildyta forma Nr. 025/a-LK „Asmens ambulatorinio gydymo statistinė kortelė“, patvirtinta jau minėtu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 687 „Dėl medicininės apskaitos dokumentų formų tvirtinimo“, ir šios aplinkybės jokiu būdu negali būti vertinamos kaip atsakovės atsakomybę šalinantys įrodymai, būtent nesant informatyvių privalomų medicininėje įstaigoje dokumentų apie pacientei suteiktas medicinines paslaugas. Kadangi šeimos gydytoja turėjo teisę teikti konsultacijas pacientei / jos atstovei telefonu, laikytina, kad gydytoja turėjo teisę tęsti pacientei anksčiau paskirtų vaistų vartojimą, išrašydama receptą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 8 d. įsakymo Nr. 112 ,,Dėl receptų rašymo ir vaistinių preparatų, medicinos priemonių (medicinos prietaisų) ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių išdavimo (pardavimo) vaistinėse gyventojams ir popierinių receptų saugojimo, išdavus (pardavus) vaistinius preparatus, medicinos priemones (medicinos prietaisus) ir kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones vaistinėje, taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka, taip pat esant poreikiui skirti tyrimus, koreguoti gydymą, ar galiausiai prireikus organizuoti pacientei kontaktinę konsultaciją bei ją užregistruoti, išaiškinti tokios konsultacijos būtinybę, o ne perkelti šiuo nagrinėjamu atveju pacientei atsakomybę dėl tinkamo medicininių paslaugų gavimo organizavimą pooperaciniu laikotarpiu pagal Medicinos dokumentų išrašą / siuntimą, teigiant, kad tiesiog pati pacientė neatvyko į gydymo įstaigą. Svarbu ir tai, kad iš naujo įvertinti pacientės būklę ir spręsti dėl antikoaguliantų poreikio šeimos gydytoja turėjo galimybę pacientei apsilankius klinikoje (duomenys neskelbtini). Taip pat, teismo vertinimu, nėra pagrindo vadovautis liudytojos B. J. parodymais, tvirtinančiais, jog pacientė (duomenys neskelbtini) atvyko be longetes, nes, visų pirma, liudytoja yra atsakovės darbuotoja, antra, kaip teisingai pastebi ieškovė, (duomenys neskelbtini) tvirtina tokias aplinkybes po daugiau kaip 2,5 metų, kai per dieną (duomenys neskelbtini) aptarnauja 20-30 žmonių, ir galiausiai pacientės Ambulatorinėje kortelėje nėra jokios žymos apie pacientės atvykimą be longetės; RVUL kortelės 33 ir 36 lape nurodyti slaugos lygiai tiek ligoninėje, tiek išvykstant ((duomenys neskelbtini).) buvo įvertinti 2 balais pagal EQ-5D-SL modelio vertinimą, kas reiškia, jog ligonis yra vidutiniškai priklausomas ir nėra savarankiškas, ir būtent šį vertinimą lėmė pacientės (duomenys neskelbtini), galiausiai šiuo atveju neįrodyta, jog (duomenys neskelbtini) amžiaus pacientė po (duomenys neskelbtini) po nepilnų dviejų savaičių nusiėmė (duomenys neskelbtini) ir galėjo be jo judėti, kai buvo nustatyta pacientei rekomendacija neminti kojos 8 savaites ir atitinkamai nenuimti įtvaro. Be to, nors atsakovė ir neigia šeimos gydytojos rekomendaciją (duomenys neskelbtini) (19:47) nekreipti dėmesio į pacientės (duomenys neskelbtini), tačiau ir šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti šeimos gydytojos suteiktą konsultaciją pacientei atvykti į kliniką ar kviesti greitąją medicinos pagalbą, kai byloje nustatyta, kad nebuvo tinkamai užpildyta pacientės medicininė dokumentacija, kurioje atsispindėtų šeimos gydytojos duotas nukreipimas (išrašytas siuntimas) dėl skubiosios medicinos pagalbos suteikimo ar registracijos atvykti į kliniką atlikimas, galiausiai privalomoje medicininėje dokumentacijoje nėra pažymėta apie pacientės atsisakymą atvykti į kliniką apžiūrai ar reikalingų tyrimų atlikimui (CPK 178 straipsnis). Teismas pažymi, kad pirmiau nurodytu įsakymu patvirtintos tvarkos egzistavimas ir įrašų ligos istorijoje atitinkamu laikotarpiu nebuvimas savaime nesuponuoja išvados apie gydymo įstaigoje esančio paciento būklės stabilumą, todėl kilus ginčui pareiga įrodyti paciento būklę ir priežiūros jam teikimo faktą tenka sveikatos priežiūros įstaigai, o ne pacientui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018).

46. Pagal Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalį turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Sveikatos priežiūros įstaigų veiklą reglamentuojantys teisės aktai įtvirtina šių įstaigų pareigą atlyginti teikiant paslaugas paciento sveikatai padarytą žalą (Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 45 straipsnio 7 punktas, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 13 straipsnis). Dėl sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojo kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pacientams atsiradusios žalos kyla deliktinė atsakomybė (CK 6.283, 6.284 straipsniai), kurią galima taikyti tik nustačius visas civilinei atsakomybei taikyti būtinas sąlygas: neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), žalą (CK 6.249, 6.250 straipsniai), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis) ir asmens kaltę (CK 6.248 straipsnis). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, todėl nukentėjusiajam nekyla pareiga jos įrodinėti (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Deliktinėje civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kiekvienas asmuo privalo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus, kyla prievolė atlyginti padarytą žalą.

47. Sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojų – gydytojų atsakomybė yra specifinė ir pasižymi tam tikrais ypatumais. Pirma, tai yra viena iš profesinės atsakomybės rūšių. Profesinė atsakomybė pasižymi tuo, kad asmeniui, atliekančiam savo pareigas, keliami aukštesni atidumo, rūpestingumo, atsargumo, kvalifikacijos reikalavimai nei įprastos civilinės atsakomybės atveju. Tai reiškia, kad asmens veiksmų neteisėtumą gali lemti bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nedėmesingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas, profesinės etikos taisyklių pažeidimas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2010). Pacientą ir gydytoją (sveikatos priežiūros įstaigą) sieja prievolė, kurios turinį sudaro ne pareiga pasiekti tam tikrą rezultatą, bet pareiga užtikrinti, kad pacientui sveikatos priežiūros paslaugos bus teikiamos dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015).

48. Teismas, vertindamas gydytojo veiksmų teisėtumą, turi ne tik nustatyti, ar gydytojas medicinos paslaugas teikė, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais medicinos paslaugų teikimą, taikydamas esančius gydymo metodus ir vadovaudamasis susiformavusia gydymo praktika, bet ir nustatyti, ar šios paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo pastangas. Ar asmuo (gydytojas) tinkamai suteikė medicinos paslaugas, t. y. ar prievolė pacientui buvo vykdoma dedant maksimalias pastangas, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečios situacijos aplinkybes ir vertindamas byloje esančius ir surinktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-292-686/2016).

49. Gydytojo profesinės atsakomybės pobūdis yra nulemtas sveikatos priežiūros, kaip visuomenės veiklos srities, reikšmingumo ir su tuo susijusios būtinybės garantuoti tinkamą sveikatos priežiūros paslaugų teikimą visuomenei. Gydytojas, kaip profesionalas, turi specialių žinių, t. y. žmogui gyvybiškai svarbiais klausimais žino ir gali daugiau negu kiti, be to, jis turi pripažintą teisę specialias žinias taikyti ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus; specialisto turima kvalifikacija sukuria teikiamų paslaugų kokybės prezumpciją, žmogus, pasikliovęs specialistu, turi jaustis saugus, todėl atitinkamos profesijos asmeniui yra taikomi griežtesni atidumo, atsargumo bei rūpestingumo reikalavimai. Tai yra esminis profesionalo atsakomybės bruožas. Gydytojo veiksmų neteisėtumas ir kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, gali būti konstatuojami esant lengvesnio laipsnio pareigos elgtis rūpestingai ir apdairiai pažeidimui negu įprastu civilinės atsakomybės atveju.

50. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pagal byloje pateiktus įrodymus yra pagrindas prieiti išvados, kad atsakovė UAB ,,Tarandės šeimos klinika“ pažeidė pareigą tinkamai gydyti pacientę V. N., todėl atsakovės veiksmai laikytini neteisėtais. Nustatyta, kad atsakovės šeimos gydytoja R. P. – K. laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki pacientės mirties telefonu konsultavo ir teikė rekomendacijas dėl pacientės naudotinų medikamentų (duomenys neskelbtini) bei dėl pacientės sveikatos būklės (duomenys neskelbtini). Teismas pagal į bylą pateiktus visus įrodymus, įskaitant ekspertizės išvadas, kuriomis buvo atsakyta į teismo nutartimi užduotus klausimus, visumą sprendžia, kad atsakovės šeimos gydytojai imantis visų reikiamų bei maksimalių priemonių pacientei tinkama medicininė priežiūra / gydymas galėjo būti nustatytas bei nepaneigta aplinkybė, jog buvo galimybė išvengti sunkių pasekmių, t. y. pablogėjusios sveikatos būklės / mirties. Taip pat teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą, sprendžia, kad atsakovė neveikė pagal protingo, rūpestingo profesionalo standartą, nes, visų pirma, nesiėmė maksimalių pastangų sprendžiant klausimą dėl pacientės vartotinų vaistų (antikoaguliantų) pratęsimo bent jau (duomenys neskelbtini) laikotarpiu bei taip pat nesiėmė maksimalių pastangų laiku nustatyti pacientės (duomenys neskelbtini), kitų nusiskundimų, simptomų ir klinikinių požymių priežasties, pažeidė pareigą teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą, neužtikrino kokybiškų medicinos paslaugų. Dėl to darytina išvada, kad atsakovė neteisėtais savo veiksmais pažeidė pagrindinę gydytojo pareigą teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą.

51. Bylos duomenys tvirtina, kad nagrinėjamu atveju pacientė V. N. (jos atstovė (duomenys neskelbtini) V. N.) buvo pakankamai rūpestinga ir atidi: po grįžimo iš (duomenys neskelbtini), nedelsiant kreipėsi į šeimos gydytoją dėl detalesnių veiksmų po (duomenys neskelbtini) kreipėsi dėl vaistų vartojimo, el. paštu šeimos gydytojai persiunčiant su operacija susijusią medicininę dokumentaciją, taip pat atsiradus medicininėms indikacijoms, t. y. (duomenys neskelbtini), kreipėsi į šeimos gydytoją, todėl turėjo pagrįstą lūkestį, kad, esant sveikatos būklei po (duomenys neskelbtini), gydymo įstaigos medikų ja bus pasirūpinta ir bus suteiktas adekvatus gydymas, tačiau šis pacientės lūkestis nebuvo pateisintas.

52. Sprendžiant klausimą dėl priežastinio ryšio egzistavimo, visų pirma nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (neveikimo). Po to nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Šiuo nagrinėjamu atveju yra pagrindas spręsti, kad pacientei V. N. padaryta žala atsirado dėl UAB ,,Tarandės šeimos klinika“ šeimos gydytojos nerūpestingumo.

53. Byloje nustatyta, kad pacientė mirė (duomenys neskelbtini), ir UAB ,,Tarandės šeimos klinika“ (duomenys neskelbtini) išduotame mirties liudijime įrašyta tiesioginė mirties priežastis – (duomenys neskelbtini); nurodyta pagrindinė liga (trauma), sukėlusi mirtį – (duomenys neskelbtini); taip pat nurodytos kitos svarbios patologinės būklės, sąlygojusios mirtį, bet nesusijusios su mirtimi – (duomenys neskelbtini). Bylos duomenys tvirtina, kad pacientei nebuvo atliktas pomirtinis ištyrimas, todėl ir ekspertai dėl šios priežasties nepateikė išvados dėl tikslios mirties priežasties, o tikėtinos mirties priežasties išvada ekspertų nepateikta.

54. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis). Ši įstatymo norma reiškia, kad pacientės sveikatos būklės pablogėjamas gali būti pripažintas atsakovės padaryta žala tik tuo atveju, jei bus įrodyta, kad ji kilo dėl atsakovės darbuotojos neteisėtų veiksmų ir kaltės.

55. Teismas pažymi, kad teisine prasme pripažįstama, jog priežastinis ryšys yra tais atvejais, jeigu asmuo turėjo pareigą ką nors atlikti, kokiu nors būdu veikti, tačiau neveikė, ir toks, neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai, jo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sąlygas tokiems padariniams atsirasti. Taigi, net ir nesant faktinio priežastinio ryšio, teisinis priežastinis ryšys gali būti nustatomas ir to gali pakakti civilinei atsakomybei taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010). Kasacinio teismo praktikoje dėl priežastinio ryšio taipogi nurodyta, kad priežastinis ryšys yra teisinė, o ne biologinė ar fizikinė kategorija. Yra ar ne priežastinis ryšys, sprendžia teismas, visapusiškai įvertinęs visus bylos faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2010).

56. Kaip minėta nagrinėjamu atveju ieškovė priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir ieškovei kilusios neturtinės žalos grindžia tuo, kad dėl atsakovės profesinio aplaidumo ir nerūpestingumo (duomenys neskelbtini) nebuvo suteiktos tinkamai medicininės paslaugos, todėl ieškovės (duomenys neskelbtini) prarado galimybę pasveikti ir išvengti sunkių ligos padarinių, t. y. mirties.

57. Teismas pažymi, kad šiuo nagrinėjamu atveju tinkamo pacientės gydymo antikoaguliantais bent jau iki kojos imobilizacijos pabaigos, kai tuo labiau eksperto P. P. ekspertizės išvadoje (12 punktas) ir nurodyta, jog pacientės patirtas (duomenys neskelbtini), kuris sąlygojo (duomenys neskelbtini), sumažėjęs judėjimas, pacientės (duomenys neskelbtini) amžius, mažas skysčių suvartojimas, kt. laikytini (duomenys neskelbtini) rizikos veiksniai, bei vėlesnių pacientės nusiskundimų dėl (duomenys neskelbtini), turėjo pakakti bent tam, kad atsakovės medikai įtartų pacientės sveikatos pablogėjimą apskritai, ir ieškovei būtų buvęs pradėtas gydymas, kuris tikėtina būtų pristabdęs ligos progresavimą ir sudaręs bent jau minimalias sąlygas išvengti kitų komplikacijų, lėmusių pacientės mirtį. Taigi, teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą, sprendžia, kad atsakovės šeimos gydytoja netinkamai teikus sveikatos priežiūros paslaugas pacientei, nedėjus maksimalių pastangų tam, kad būtų tinkamai pratęstas antikoaguliantų vartojimas bent jau (duomenys neskelbtini) laikotarpiu, bei laiku nustatyta pacientės sveikatos sutrikimo priežastis, diagnozė ir paskirtas adekvatus gydymas, ieškovės (duomenys neskelbtini) dėl neteisėtų atsakovės šeimos gydytojos veiksmų prarado galimybę išvengti sveikatos pablogėjimo / mirties, bei su tuo susijusios neturtinės žalos. Nagrinėjamu atveju konstatuotinas priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėto neveikimo ir ieškovės neturtinės žalos.

58. Teismas taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovei įrodžius, jog atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, sukėlusius ieškovei žalą atsakovės kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

59. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 50000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

60. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai bei dėl asmens gyvybės atėmimo. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

61. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju žala yra padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, todėl neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi. Neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti, todėl teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą. CK nuostatos neįtvirtina atlygintinos neturtinės žalos minimalaus ar maksimalaus dydžio, tačiau žalos atlyginimo dydžiui įvertinti minėtos CK nuostatos pateikia nebaigtinį kriterijų, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, sąrašą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-611/2020 30 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

62. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Atsižvelgdamas į tai, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-611/2020 32, 33 punktus).

63. Nagrinėjamu atveju nustatant neturtinės žalos dydį pirmiausia reikia atsižvelgti į neturtinės žalos pasekmes. Šiuo atveju būtina įvertinti, kad teikiant sveikatos priežiūros paslaugas buvo pažeista svarbiausia vertybė – žmogaus gyvybė. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo gyvybės atėmimo atvejais, yra nurodęs, kad kiekvieną netektį lydi labai sudėtingi, gilūs ir sunkūs išgyvenimai. Netekęs artimojo, žmogus netenka ir savo ankstesnių vaidmenų, kuriais jis buvo susietas su mirusiuoju (tėvo, motinos, vaiko) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2009).

64. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirtis ieškovei sukėlė stiprius dvasinius išgyvenimus, ir atsižvelgtina į tai, kad dėl netinkamo gydytojo pareigų atlikimo buvo pasikėsinta į brangiausią gėrį - žmogaus gyvybę, tuo labiau į paties (duomenys neskelbtini)gyvybę. Šiuo atveju atsižvelgtina ir į tai, kad ieškovės ir (duomenys neskelbtini) santykiai iki mirties buvo nuolatinio pobūdžio, emociškai tvirti, nuoširdūs, artimi. Kaip nurodė ieškovė, jos su (duomenys neskelbtini)kiekvieną dieną po kelis kartus bendraudavo telefonu, viber programėle, be to, kartu keliaudavo, bei kartu vyko į (duomenys neskelbtini). Byloje pateikti įrodymai – skambučių išklotinės – patvirtina, kad ieškovė gruodžio ir sausio mėn. skambino atitinkamai 28 ir 38 kartus, ir toks skambučių kiekis, ypač atsižvelgus į tai, kad dalį laiko per šį laikotarpį (per gruodžio mėn. šventes, atostogas ir kartu (duomenys neskelbtini)) ieškovė praleido kartu su (duomenys neskelbtini), rodo, jog netekus šio pastovaus bendravimo ir kontakto su (duomenys neskelbtini), ieškovė patyrė itin didžiulę moralinę žalą; be to, kaip nurodo, kitąmet ieškovė su (duomenys neskelbtini) planavo (duomenys neskelbtini); visais gyvenimo klausimais ieškovė tarėsi su (duomenys neskelbtini). Ieškovė patyrė dvasinį sukrėtimą, sveikatos pablogėjimą – sutriko širdies ritmas; be to, kaip nurodo ieškovė, ją kankina nuolatinis kaltės jausmas, jog galima buvo išvengti nelaimės – labiau pasisaugojant (duomenys neskelbtini) arba tiesiog nevažiuojant (duomenys neskelbtini), labiau pasidomėti (duomenys neskelbtini) sveikata, gydymu, pirmosios pagalbos suteikimu ir pan. Ieškovę kankina nuolatinis nuotaikos nebuvimas, apatija, perdėtas jautrumas, nemiga.

65. Ieškovės nurodytos aplinkybės bei paaiškinimai, pateikti rašytiniai įrodymai sudaro pagrindą spręsti, jog ieškovę su (duomenys neskelbtini) siejo artimas ir glaudus ryšys, tarp jų buvo puoselėjami darnūs santykiai. Svarbu ir tai, kad ieškovės (duomenys neskelbtini) neturėjo kitų gretutinių sunkių nekontroliuojamų ligų, ir nors (duomenys neskelbtini) buvo vyresnio amžiaus, tačiau buvo aktyvi gyvenime, kartu atostogaudavo su (duomenys neskelbtini), bei kaip matyti iš bylos medžiagos, (duomenys neskelbtini) mirtis ieškovei buvo visiškai netikėta. Akivaizdu, kad dėl (duomenys neskelbtini) mirties ieškovė nebegalės sukurti panašių, prarastiems (duomenys neskelbtini)santykiams prilygstančių, santykių su kitu žmogumi. Dėl to atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir kasacinio teismo išaiškinimus, konstatuotina, kad mirus (duomenys neskelbtini)ieškovė neabejotinai patyrė sunkius dvasinius išgyvenimus, t. y. neturtinę žalą.

66. Vertinant neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų – žalą padariusio asmens kaltę, atsižvelgtina į tai PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalyje nustatytus pagrindus, kuriems esant gali būti mažinamas padarytos žalos atlyginimas, yra susiję su paties paciento prisidėjimu prie žalos atsiradimo ar jos padidėjimo, tačiau tokių aplinkybių byloje nenustatyta. Asmens turtinė padėtis gali sudaryti pagrindą koreguoti (mažinti) priteistinos žalos atlyginimo dydį, tačiau šiuo atveju byloje tokių duomenų vertinimui nepateikta ir todėl tokiais atvejais poreikis atsižvelgti į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį nekyla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-421/2023). Teismas, atsižvelgdamas į aptartas teisiškai reikšmingas nustatant neturtinės žalos dydį aplinkybes, sprendžia, kad ieškovės prašoma priteisti patikslintu ieškiniu neturtinės žalos atlyginimo suma yra pagrįsta dalyje ieškovės patirtiems neigiamiems dvasiniams išgyvenimams, ir 12000 Eur dydžio suma atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Prašoma priteisti suma neviršija panašiose situacijose teismų paprastai nustatomus neturtinės žalos dydžius. Pavyzdžiui, 17 000 Eur neturtinės žalos bendras dydis priteistas sutuoktinei ir dviem pilnamečiams vaikams už sutuoktinio ir vaikų tėvo mirtį, kurią sukėlė netinkamai atlikta chirurginė operacija (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-458-516/2017), 30 000 Eur dydžiu buvo įvertinti sutuoktinės ir vaikų neturtiniai praradimai, kai netinkamai teikiant sveikatos priežiūros paslaugas buvo pažeista paciento išorinė klubinė vena, dėl kurios pacientas mirė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2019), 32 000 Eur neturtinės žalos dydžiu buvo įvertinti motinos išgyvenimai dėl pilnamečio vaiko mirties, kurią sukėlė širdies operacija, kuri neturėjo būti atlikta, arba prieš kurią turėjo būti surinkta daugiau įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-781-330/2017), 30 000 Eur dydžiu buvo įvertinti motinos neturtiniai praradimai, kuriuos ji patyrė šeimos gydytojai neveikus pagal jos veiklai taikomus standartus ir ieškovės pilnametei dukrai nenustačius kvėpavimo takų infekcijos, sukėlusios mirtį, pobūdžio, sunkumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-227-790/2023), 15 000 Eur dydžiu buvo įvertinti sūnaus, kuris neseniai neteko brolio, prieš tai tėvo, išgyvenimai netinkamai teikus (organizavus) mamos sveikatos priežiūros paslaugas, t. y. nustačius, jog buvo galima išvengti pacientės užsikrėtimo COVID-19 virusu ir dėl to išvengti žalos, t. y. jos mirties (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-546-790/2023).

67. Tarp šalių iš esmės nekilo ginčo dėl ieškovės nurodytos 1770 Eur dydžio patirtos turtinės žalos, todėl ji priteistina iš atsakovės ieškovės naudai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

68. CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami ieškovai bylose dėl turtinės ir neturtinės žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu, gyvybės atėmimu, įskaitant ir bylas dėl žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu ar gyvybės atėmimu nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga atveju, atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista, iš atsakovės UAB ,,Tarandės šeimos klinika“ valstybei priteistina 310 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

69. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

70. Ieškovė nurodė, kad nagrinėjant šią bylą ji viso patyrė išlaidų - 1968 Eur už ekspertizių atlikimą. Atsakovė pateikė patyrusi 13867,30 Eur atstovavimo išlaidų.

71. Nagrinėjamu atveju patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporcija apskaičiuotina remiantis tuo, kad reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo patenkintas visiškai, o iš prašytos 50000 Eur neturtinės žalos, teismo priteista 12000 Eur, todėl patenkinta 27 procentų ieškinio reikalavimų, atitinkamai atmesta 73 procentai ieškinio reikalavimų. Nors patenkinus ieškinį iš dalies, iš ieškovės ir atsakovės turėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad žala buvo padaryta vienai iš svarbiausių teisės saugomų vertybių – asmens sveikatai, į tai, kad ieškovė įrodė atsakovės neteisėtus veiksmus dėl kurių ji patyrė žalą, į tai, kad ieškovės procesinis elgesys buvo tinkamas, taip pat į tai, kad ieškovės reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo buvo patenkintas iš esmės visiškai, o neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimas yra išimtinai teismo diskrecijos teisė, be to, į tai, kad išlaidų dėl ekspertizės atsiradimas sietinas išimtinai su atsakovės pasirinkta gynybine procesine pozicija, todėl ieškovės patirtos išlaidos už ekspertizę iš atsakovės priteistinos pilna apimtimi, atitinkamai atsakovei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnis).

72. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudarė 16 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl vadovaujantis aukščiau išvardintais argumentais, valstybei išlaidos taip pat priteistinos iš atsakovės (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 47, 93, 98, 259 – 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Tarandės šeimos klinika“ ieškovei E. N. – Z. 1770 Eur turtinės ir 12000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 1968 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Tarandės šeimos klinika“ valstybės naudai 310 Eur žyminio mokesčio ir 16 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per sprendimą priėmusį Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Loreta Bujokaitė