Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų L. T. ir I. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Ridesa“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus A. M., ieškinį atsakovams L. T., I. T. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė likviduojama dėl bankroto UAB „Ridesa“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus A. M., kreipėsi į teismą ieškiniu, kurį patikslino, atsakovams L. T., I. T. prašydama priteisti solidariai iš atsakovų L. T. ir I. T. 10 883,13 Eur žalos atlyginimą.

2. Ieškinyje nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. balandžio 17 d. nutartimi pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) Klaipėdos skyriaus pareiškimą UAB „Ridesa“ iškėlė bankroto bylą, civilinės bylos Nr. eB2-781-826/2020. Bankroto administratoriumi paskirtas A. M.. Nutartis įsiteisėjo 2020 m. birželio 29 d. Keliant bankroto bylą, ieškovės vardu buvo registruotos dvi transporto priemonės – automobiliai „Renault Kangoo“ ir „Volkswagen Caddy“. Ieškovė finansinės atskaitomybės dokumentų už 2010–2019 metus VĮ Registrų centrui nėra pateikusi. Teismas 2020 m. balandžio 17 d. nutartimi įpareigojo bendrovės vadovę L. T. ir savininką I. T. per 14 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės valdomą ir naudojamą turtą bei visus įmonės dokumentus. Atsakovai turtą ir dokumentus bankroto administratoriui turėjo perduoti iki 2020 m. liepos 13 d., tačiau teismo įpareigojimų neįvykdė. Už tai Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. liepos 30 d. nutartimi atsakovams skyrė baudas. Tačiau atsakovai ir toliau nevykdė teismo įpareigojimų. Už tai Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. lapkričio 30 d. nutartimi atsakovei L. T. 1 metams apribojo teisę būti juridinio asmens vadovu. Tačiau ir po pritaikytų sankcijų atsakovai ignoravo teismo įpareigojimus ir iki šiol įmonės dokumentų ir turto administratoriui neperdavė. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gruodžio 18 d. priėmė nutartį dėl UAB „Ridesa“ likvidavimo ir dar kartą patvirtino įmonės kreditorių finansinius reikalavimus 11 539,98 Eur sumos, vėliau kreditorių finansiniai reikalavimai buvo tikslinami. Šią dieną kreditorių finansiniai reikalavimai ieškovei yra 10 883,13 Eur. Bendrovės automobiliais, kurie yra priverstinai įkeisti, iki šiol neteisėtai naudojasi atsakovai. Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovė nuo 2020 m. liepos 13 d. negali naudotis nurodytomis transporto priemonėmis, jų išnuomoti ar kitaip panaudoti, už kurias būtų gaunamos piniginės lėšos, iš kurių būtų atsiskaitoma su įmonės kreditoriais.

3. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu patikslintą ieškinį palaikė. Papildomai paaiškino, kad UAB „Ridesa“ teikė viešojo maitinimo paslaugas Klaipėdos mieste. Jis po bankroto bylos iškėlimo apie 5 kartus buvo įmonėje (kavinėje). Buvo ir tada, kai atsakovai perdavinėjo patalpas savininkei, nors, pagal įstatymą, tas patalpas savininkei turėjo perduoti bankroto administratorius. Bankroto administratorius tik pasirašė, kad perėmė patalpas ir ant to paties akto pasirašė, kad perdavė patalpas savininkei. Patalpos buvo nuomojamos, o įmonės turtas buvo automobiliai. Mano, kad buvo ir grynųjų pinigų. Sąskaitose apyvarta nebevyko nuo 2019 m. Atsakovai atvažiuodavo ir išvažiuodavo su įmonės automobiliu „Volkswagen Caddy“. Sakydavo, kad kitas automobilis yra Gargžduose. Žadėjo perduoti turtą, bet neperdavė. Nežino, kur šiuo metu gyvena atsakovai. Abiejų transporto priemonių vertė yra apie 6 000 Eur, jos hipoteka įkeistos VSDFV. Tarp kreditinių reikalavimų yra ir atsakovės kreditinis reikalavimas. Pardavus turtą, būtų galima atsiskaityti su kreditoriais. Negali patikrinti realios įmonės turtinės padėties, nes jam nei dokumentai, nei turtas nebuvo perduoti.

4. Atsakovai L. T. ir I. T. atsiliepimu į pradinį ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nesuformuluotą, nepagristą, neteismingą bei pateiktą neįgalioto asmens. Atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė.

5. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2020 m. gruodžio 18 d. UAB „Ridesa“ buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Klaipėdos apygardos teismas savo nutartimi pripažino, kad tolesnių procesinių veiksmų dėl išieškojimų ir kitų veiksmų nebėra, pripažino įmonę likviduojama. Šios teismo nutarties nemokumo administratorius neginčijo, teismo nutarties dėl galimo įstatymų pažeidimo nekvestionavo. Kreditoriai taip pat nesikreipė dėl bankroto bylos pratęsimo. Su tokia teismo nutartimi sutiko. Todėl nebeliko teisinio pagrindo teikti ieškinius. Senaties terminas dėl atnaujinimo suėjo 2021 m. kovo 17 d. Kreditoriai savo teise nepasinaudojo, o nemokumo administratorius nesikreipė į kreditorius. Pats nemokumo administratorius nėra prašęs teismo, kad įmonės akcininkas atsakytų savo turtu ir būtų taikomos jam poveikio priemonės. Ieškinio formuluotė nėra visiškai suprantama ir aiški – tai tik deklaratyvus skaičių rinkinys, nepagrįstas jokiais argumentuotais įrodymais. Be to, ieškinys nėra teismingas šiam teismui, kadangi buvusi įmonės direktorė yra (duomenys neskelbtini) pilietė ir jos gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), todėl ieškinys turi būti nagrinėjamas pagal atsakovų gyvenamąją vietą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir ieškovei priteisė solidariai iš atsakovų 10 148,66 Eur turtinei žalai atlyginti, priteisė iš atsakovų po 158 Eur (iš viso 316 Eur) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

7. Teismas nurodė, kad atsakovai yra sutuoktiniai. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 17 d. nutartimi, kuria iškelta bankroto byla, abu atsakovai (atsakovė kaip įmonės vadovė ir atsakovas kaip įmonės savininkas) buvo įpareigoti perduoti įmonės turimą ir valdomą turtą bei visus dokumentus nemokumo administratoriui. Atsakovai įpareigojimo neįvykdė ir įmonės dokumentų bei turto nemokumo administratoriui neperdavė. Atsakovų neteisėti veiksmai konstatuoti įsiteisėjusiais Klaipėdos apygardos teismo procesiniais sprendimais UAB „Ridesa“ bankroto byloje. Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo – įpareigojimų nevykdymo) įmonė neturi galimybės atsiskaityti ar iš dalies atsiskaityti su kreditoriais. Dėl to įmonei ir įmonės kreditoriams, su kuriais neatsiskaityta, padaryta žala ne mažesnė, nei bankroto byloje patvirtintų ir nepatenkintų kreditorinių reikalavimų suma (10 883,13 Eur). Atsakovų neteisėtus veiksmus ir žalą sieja priežastinis ryšys. Nustačius šias civilinės atsakomybės sąlygas, atsakovų kaltė preziumuojama. Atsakovai neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir dydžio neginčija, tačiau su ieškiniu nesutinka kitais formaliais ir nepagrįstais argumentais bei motyvais. Atsakovai jokių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, paneigiančių jų kaltę, neteikė ir neįrodinėjo. T. y. atsakovai kaltės prezumpcijos nepaneigė. Klaipėdos apygardos teismo nutartimis abiem atsakovams buvo nustatyti įpareigojimai ir taikytos sankcijos už teismo įpareigojimų nevykdymą. Konstatuotina, kad žalą sukėlė bendri atsakovų veiksmai. Todėl abiem atsakovams kyla solidari pareiga atlyginti padarytą žalą. Byloje pateikti įrodymai patvirtina esant visas abiejų atsakovų civilinės deliktinės atsakomybės sąlygas. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo iš esmės yra pagrįstas. Ieškovė prašo priteisti 10 883,13 Eur žalos atlyginimą, kurį sudaro ieškovės bankroto byloje patvirtintų ir nepatenkintų kreditorių finansinių reikalavimų suma. Tarp patvirtintų kreditinių reikalavimų taip pat yra atsakovės kreditinis reikalavimas 734,47 Eur sumos, susijęs su darbo santykiais. Šis reikalavimas tenkintinas iš Garantinio fondo ir būtų patenkintas, jei atsakovė pateiktų (būtų pateikusi) fondui nustatytos formos atitinkamą prašymą ir duomenis. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, vadovaujantis logika, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, priteistina žalos suma mažintina atsakovės kreditinio reikalavimo suma. Ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovei priteistina solidariai iš atsakovų 10 148,66 Eur (10 883,13 – 734,47) turtinei žalai atlyginti.

8. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Ieškinys patenkintas 93,25 proc. Pagal patenkintus turtinius reikalavimus žyminis mokestis sudaro 305 Eur. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 11,71 Eur (suapvalinus 12 Eur). Proporcingai patenkintiems reikalavimams iš atsakovų priteistina 316 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei lygiomis dalimis po 158 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9. Atsakovai apeliacinius skundu prašo vadovaujantis CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu taikyti CPK 29 straipsnį ir ieškinį perduoti svarstyti (duomenys neskelbtini) Respublikos (duomenys neskelbtini) teismui kaip teismingam teismui.

10. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas išnagrinėjo esamą civilinį ieškinį teikusio asmens, neturėjusio įgaliojimo teikti teismui civilinį ieškinį. Šiuo klausimu teismas visiškai nepasisakė, todėl mano, kad esami argumentai teismui buvo nenaudingi, kadangi teismas negalėjo paneigti esamo atsakovų teikto fakto. Teismas teigia, kad posėdyje atsakovai nedalyvavo. Atsakovų kompiuteris neturi vaizdo kameros ir prisijungimo galimybės, tai pamatė jau kitą dieną po bylos svarstymo. Atvykti taip pat negalėjo, nes gyvena (duomenys neskelbtini) ir atvažiuojant į Lietuvą reikia karantinuotis. Atsakovas I. T. yra po insulto ir medikai griežtai yra uždraudę vakcinuotis. Šią dieną tebesigydo po insulto ir tebejaučia ligos pasekmes. Mano, kad teismas pažeidė jo kaip asmens teisę teikti teismui parodymus, paaiškinimus ir t. t. VĮ Registrų centrui. atsakovai buvo pranešę, kad sustabdo savo veiką, o kai atnaujins, praneš. Veiklą atnaujino 2019 m. Šitą faktą bankroto administratorius galėjo lengvai patikrinti užklausęs VĮ Registrų centrą. Mano, kad tokią informaciją turi, bet dėl svarių argumentų, galbūt siekdamas pažeminti pateikė tokius faktus teismui.

11. Apeliaciniame skunde teigiama, jog CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas imperatyviai nustato, kad šis ieškinys nėra teismingas šiam teismui, kadangi buvusi įmonės direktorė L. T. yra (duomenys neskelbtini) pilietė ir jos gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), todėl ieškinys turi būti nagrinėjamas pagal atsakovų gyvenamąją vietą. Ieškinys buvo teikiamas fiziniam asmeniui, o ne įmonei. Abu atsakovai yra (duomenys neskelbtini) piliečiai ir gyvena (duomenys neskelbtini). Kadangi Lietuva yra teisinė valstybė, visi turi vadovautis galiojančiais teisės aktais ir įstatymais. Vadovaudamiesi CPK 29 straipsniu, atsakovai teismui teikė argumentus, kad ieškinys nėra pateiktas pagal atsakovų gyvenamąją vietą, t. y. (duomenys neskelbtini). Ieškovė pati nurodė, kad atsakovai gyvena nurodytu šiuo adresu. Su tokiu adresu sutinka ir pati ieškovė ir šio adreso nekvestionuoja. Šiuo adresu gyvena atsakovė – buvusi UAB „Ridesa“ direktorė – ir akcininkas I. T.. I. T. bankroto byloje nėra pripažintas atsakovu, kaip numato CPK 135 straipsnis. Kodėl ieškinys buvo nagrinėjamas ir kaip civilinis ieškinys taikytas atsakovui I. T., teismas neargumentavo ir nepateikė jokios galiojančios nuostatos, išaiškinimo ar kodekso straipsnio.

12. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad įmonės bankroto likvidatoriui nėra suteikta teisė kreiptis į teismą su ieškiniu, kadangi nėra gavęs įgaliojimų iš kreditorių. Bankroto administratorius kreipiasi į teismą su ieškiniu, bet jei nustato, kad nėra pagrindo, tai teismui teikia prašymą dėl įmonės likvidavimo. Teismas visiškai esamos faktinės aplinkybės nenagrinėjo, tartum jos ir nebūtų. Tai leidžia manyti, kad teismas buvo suinteresuotas ir šališkas. VSDFV Klaipėdos skyriui buvo pateiktas atsakovės kaip direktorės prašymas dėl taikos sutarties sudarymo ir atsiskaitymo. VSDFV Klaipėdos skyrius ir esamas bankroto administratorius kategoriškai prieštaravo, kad būtų sudaryta taikos sutartis ir atsiskaityta. Teismas esamą faktą dėl atsisakymo taikos sutarties sudarymo ir atsiskaitymo patvirtino nutartimi, kuri įsiteisėjo. Todėl asmuo, atsisakęs atsiskaitymo, bankroto byloje nebegali teikti prašymo dėl ieškinio dar kartą, nuo kurio atsisakė. Teismas neargumentavo, kodėl nagrinėjo vieno iš kreditoriaus VSDFV ieškinį, nuo kurio jau buvo atsisakyta ir patvirtinta Klaipėdos apygardos teismo nutartimi. Dėl 1 277,23 Eur skolos R. K., nurodytina, kad už nuomojamas patalpas skolos atsakovai neturėjo ir per patalpų perdavimą tai buvo patvirtinta, nes ten vyko remonto darbai. AB „Klaipėdos vanduo“ susidarė 203,56 Eur nuostoliai dėl vandens naudojimo remontui už . Dėl 1 709,81 Eur skolos DNSB „Vakarė“ nurodytina, jog tai praktiškai elektros skola, elektra buvo naudojama remonto darbams. Dėl 80,80 Eur skolos UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui nurodytina, jog tai buvo skolos už šiukšles, kurių atsakovai nenaudojo, o tai buvo remonto darbų atliekos. Atsakovams neaiškūs kažkokie sandoriai tarp patalpų savininkės ir įmonės likvidatoriaus. Įmonės likvidatoriui atsakovai buvo išaiškinę, kad jie nėra jokie skolininkai patalpų savininkei ir jis visą laiką sakė, kad išsiaiškins. Kilus įtarimui, kad galbūt patalpų savininkė sukčiauja, ir nesulaukę jokių bankroto administratoriaus veiksmų (dabar bankroto likvidatoriaus) iškėlė ieškinį pagal gyvenamąją vietą (Jonava) R. K.. Ar tai yra kažkoks susitarimas su kažkuo, išsiaiškins teismas.

13. Apeliaciniame skunde teigiama, jog dėl patalpų perdavimo nurodytina, kad pats bankroto administratorius dalyvavo. Patalpų perdavime dalyvavo ir patalpų savininkės advokatas. Jokių pretenzijų neteikė nei atsakovams, nei patalpų savininkei. Pats pasirašė ant esamų aktų. Dabar teigia kažkokias deklaratyvias pretenzijas, kad jį kažkaip nuskriaudė ir kad tai prieštaravo įstatymams. Bankroto administratorius yra profesionalas, savo srities specialistas ir žino gerai įstatymus. Jei toks pažeidimas buvo, tai turėjo parašyti, koks įstatymas pažeistas, kaip pažeistas, tuo labiau, kad ten buvo ir advokatas, todėl įstatymo pažeidimą turėjo nedelsiant sustabdyti, o ne pačiam dalyvauti įstatymo pažeidime, bet pranešti prokurorui, kad tokie veiksmai atliekami. Teismas nustatė, kad atsakovai yra solidariai atsakingi, tačiau tai tik deklaratyvus teismo pareiškimas, kuris niekuo neparemtas. Teismas nustatė solidariai 316 Eur žyminio mokesčio, tačiau skaičiuoklė rodo 304 Eur. Iš kur toks mokestis, teismas neargumentavo. Civilinė byla buvo išnagrinėta neteismingo teismo, be jokių argumentacijų, su deklaratyviomis sąvokomis, visiškai neaišku, kas ir kodėl, visiškai nesuprantami teismo argumentai ir kuo jie paremti, išnagrinėta, kas buvo naudinga teismui, nesuteikta teisė atsakovams dalyvauti byloje. Pranešimas atsiųstas elektroniniu paštu, nors prieš tai atsakovai argumentavo, kad esamą įmonės paštą retai tikrina. Registruoti laiškai gaunami po visko, po įvykusių faktų. Teismas ignoravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį, kur aiškiai nustatyta, kad teisėjai nagrinėja bylas ir klauso įstatymo, bei Konstitucijos 110 straipsnį, kuriame nustatyta, kad teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Teismas neatmetė neįgalioto asmens teikto ieškinio, priėmė jį nagrinėti, atsakovai apie tai iš anksto informavo teismą.

14. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir jį atmesti.

15. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad VĮ Registrų centre nėra įregistruota, kad UAB „Ridesa“ 2010-2019 m. yra pristabdžiusi savo veiklą ir veiklos laikinai nevykdo. VĮ Registru centras iš UAB „Ridesa“ valdymo organų nėra gavęs jokio pranešimo, kad nuo 2010 m. laikinai sustabdoma UAB „Ridesa“ veikla. Kokiam teismui teisminga byla, nustatė Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2KT-25-1092/2021. UAB „Ridesa“ bankroto byloje I. T. ir L. T. bankroto bylą nagrinėjančiam teismui (matyt, norint suklaidinti teismą) nurodydavo įvairius savo kontaktinius adresus. Teismas keldamas ieškovei bankroto bylą įpareigojo atsakovą perduoti teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui visą UAB „Ridesa“ turtą ir visus dokumentus, tas pats įpareigojimas skirtas ir atsakovei. Atsakovai, iškėlus ieškovei bankroto bylą, nevykdė pareigų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.50 straipsnio 3 dalyje, 2.87, 6.1, 6.6, 6.246 straipsniuose. Taikos sutartį sudaro ir pasirašo visi teismo patvirtinti bankrutuojančios įmonės kreditoriai ir bankroto administratorius, taip numatyta Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 80 straipsnio 3 dalyje. Su pavieniais kreditoriais sudaryti taikos sutartį JANĮ nenumato. R. K., AB „Klaipėdos vanduo“, DNSB „Vakarė“, UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro kreditiniai reikalavimai yra priskaičiuoti už 2019 ir 2020 m. I pusmetį, t. y. iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos – 2020 m. birželio 29 d. – ir pateikti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui tvirtinti. Ieškovės administratoriui atsakovai iki šiol neperdavė ieškovės turto, iš jo ir priverstine hipoteka įregistruotas transporto priemones, pinigines lėšas, buvusias įmonės kasoje, kurios buvo keliant ieškovei bankroto bylą, taip pat kitą turtą, kurį administratorius galėtų nustatyti (surasti), jei administratoriui būtų perduoti įmonės dokumentai, iš jų ir įmonės kasos dokumentai (kasos knyga, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir pan.). Ieškovės administratoriui dėl atsakovų kaltės neperduoti jokie ieškovės buhalterinės apskaitos ir kiti ieškovės veiklos dokumentai, pagal kuriuos, reikalui esant, būtų galima ginčyti sandorius. Ieškovė iki bankroto bylos iškėlimo teikė maitinimo paslaugas (kavinės veikla). Kadangi neperduoti kasos aparato kasos operacijų žurnalai su kontroliniais kasos aparato čekiais, ieškovės administratorius negali nustatyti piniginių įplaukų, gautų teikiant maitinimo paslaugas, ir kam tos uždirbtos piniginės įplaukos panaudotos (nepanaudotos).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

17. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

18. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimas, kuriuo tenkintas iš dalies ieškovės likviduojamos dėl bankroto UAB „Ridesa“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus A. M., ieškinys atsakovams L. T., I. T. dėl žalos atlyginimo, t. y. ieškovei priteistas solidariai iš atsakovų 10 148,66 Eur turtinei žalai atlyginti ir priteista iš atsakovų po 158 Eur (iš viso 316 Eur) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

19. Apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu išnagrinėjo ieškinį, pateiktą neturėjusio tam įgaliojimo asmens, ieškinys nebuvo teismingas tam teismui, teismas neužtikrino atsakovams galimybės dalyvauti teismo posėdyje, teismas buvo suinteresuotas ir šališkas, neįvertino aplinkybių, susijusių su kreditorių reikalavimais, ir kad ieškovės veikla buvo sustabdyta.

20. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad UAB „Ridesa“ įregistruota 2008 m. gegužės 21 d. Atsakovas I. T. yra bendrovės akcininkas nuo 2011 m. liepos 26 d. Atsakovė L. T. buvo bendrovės direktore nuo 2019 m. vasario 24 d. iki 2020 m. liepos 8 d.

21. UAB „Ridesa“ Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 17 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2020 m. liepos 3 d., iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas A. M..

22. Iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos buvo areštuotas UAB „Ridesa“ turtas, įmonės vadovė L. T. ir savininkas I. T. įpareigoti per 14 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės valdomą ir naudojamą turtą. 2020 m. liepos 3 d. bankroto administratorius priėmė įsakymą dėl bankrutuojančios UAB „Ridesa“ valdymo organų įgaliojimų ir turto perdavimo. Bendrovės dokumentų ir turto perdavimo terminas iki 2020 m. liepos 13 d.

23. Nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo metu 2020 m. balandžio 17 d. UAB „Ridesa“ vardu buvo įregistruotos dvi transporto priemonės – keleivinis automobilis „Renault Kangoo“, valstybins Nr. (duomenys neskelbtini) ir keleivinis automobilis „Volkswagen Caddy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Abiem transporto priemonėms, siekiant užtikrinti skolų grąžinimą, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus direktoriaus sprendimais buvo nustatyti ir Hipotekos registre įregistruoti priverstiniai įkeitimai: 2020 m. sausio 3 d. sprendimu Nr. VIA_SP2E-2 nustatytas priverstinis įkeitimas automobiliui „Volkswagen Caddy“, nurodyta įkeičiamo daikto vertė – 2 200 Eur; 2020 m. kovo 2 d. sprendimu Nr. VIA_SP2E-85 nustatytas priverstinis įkeitimas automobiliui „Renault Kangoo“, nurodyta įkeičiamo daikto vertė – 3 963 Eur.

24. Atsakovai L. T. ir I. T. bendrovės dokumentų ir turto nemokumo administratoriui iki nustatyto termino ir vėliau neperdavė.

25. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartimi L. T. ir I. T. paskirta kiekvienam po 10 Eur bauda nuo 2020 m. liepos 14 d. už kiekvieną Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 17 d. nutarties neįvykdymo dieną, baudą išieškant iš asmeninių lėšų. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nutartimi buvusiai UAB „Ridesa“ vadovei L. T. apribota teisė vienerius metus būti juridinio asmens vadovu, eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Prokuroro 2021 m. balandžio 6 d. nutarimu pagal nemokumo administratoriaus pareiškimą dėl įpareigojimų nevykdymo atsakovui pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 ir 246 straipsnius pradėtas ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių, pasiūlant pažeistas teises ginti civilinio proceso tvarka.

26. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nutartimi nutarta likviduoti UAB „Ridesa“ dėl bankroto ir patikslinti kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą 11 539,98 Eur. 2021 m. sausio 12 d. ir 2021 m. vasario 1 d. nutartimis kreditiniai reikalavimai buvo tikslinami. Šiuo metu patvirtinti ir nepatenkinti kreditiniai reikalavimai: VSDFV Klaipėdos skyrius – 2 202,60 Eur (1 549,92 Eur užtikrinti priverstiniu įkeitimu, 652,68 Eur I eilės), VSDFV Alytaus skyrius – 2 934,77 Eur, L. T. – 734,47 Eur, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – 1 739,89 Eur, R. K. – 1 277,23 Eur, UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras – 80,80 Eur, DNSB „Vakarė“ – 1 709,81 Eur, AB „Klaipėdos vanduo“ – 203,56 Eur, bendra suma – 10 883,13 Eur.

Dėl šios bylos teismingumo

27. Šiuo atveju kilęs ginčas pasižymi tarptautiniu elementu, nes ginčo šalių buveinės yra skirtingose valstybėse. Tokiu atveju bylą nagrinėjantis teismas pirmiausia turi nustatyti, koks teisės aktas (Lietuvos vidaus teisė, tarptautinė dvišalė sutartis, tarptautinė daugiašalė sutartis, Europos Sąjungos teisės aktai) reglamentuoja nagrinėjamos bylos teismingumą (CPK 780 str.). Nustačius taikytiną konkretų teisės aktą, išsamiai patikrinama pasirinkto teisės akto taikymo sritis – 1) materialioji, 2) teritorinė, 3) asmenims ir 4) laike. Jeigu reikalavimas (reikalavimai) patenka į atitinkamo teisės akto taikymo sritį, tarptautinės jurisdikcijos klausimas turi būti sprendžiamas pagal šį teisės aktą.

28. Teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo jų įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi savo iniciatyva, ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos, ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).

29. Byloje nustatyta, kad ši taisyklė nebuvo pažeista ir pirmosios instancijos teismas 2021 m. birželio 14 d. priėmė nutartį dėl šios bylos teismingumo ir joje nurodė, kad jurisdikciją reglamentuoja Europos Parlamento ir Tarybos 2012-12-12 Reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo bei 2007-10-30 Europos Bendrijos visų Europos Sąjungos valstybių narių vardu pasirašyta Konvencija dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (naujoji Lugano konvencija). Pagal bendrąją taisyklę, asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškiniai turi būti pareiškiami tos valstybės narės teismuose, neatsižvelgiant į šių asmenų pilietybę (Reglamento 4 str. 1 d.; Lugano konvencijos 2 str. 1 d.). Tačiau asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, kitos valstybės narės teismuose ieškiniai gali būti pareiškiami taikant specialiąją ar išimtinę jurisdikciją. Ieškinys kitoje valstybėje narėje, be kita ko, gali būti pareikštas bylose dėl civilinės teisės pažeidimų, delikto arba kvazidelikto – vietos, kurioje įvyko ar gali įvykti žalą sukėlęs įvykis, teismuose (Reglamento 5 str. 1 d., 7 str. 2 p.; Lugano konvencijos 5 str. 3 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-574/2012, Nr. e3K-3-128-611/2020 ir kt.).

30. Atsakovų gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), Europos Sąjungos valstybėje narėje. Jurisdikcijos taisyklės civilinėse ir komercinėse bylose, taikytinos Europos Sąjungos valstybėms narėms, yra išdėstytos Reglamente Nr. 1215/2012 (toliau – Briuselis I bis). Šis teisės aktas pakeitė Reglamentą Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Briuselis I).

31. Atsakant į apeliacinio skundo motyvus dėl šios bylos teismingumo (duomenys neskelbtini) teismams, teisėjų kolegija papildomai išaiškina, kad ieškovo reikalavimas kyla tiesiogiai iš bankroto bylos, yra glaudžiai su ja susijęs ir numatytas bankroto byloms taikomose teisės normose. Minėtas ieškinys patenka ne į Reglamento Nr. 1215/2012, o į Reglamento Nr. 1346/2000 taikymo sritį, todėl tokį ieškinį nagrinėja bankrutuojančios įmonės (kaip nurodyta Tarybos reglamento (EB) Nr. 1346/2000 2 straipsnio h punkte) buvimo vietos teismas.

32. Teismingumo klausimai buvo išaiškinti Europos Sąjungos Teisingumo Teisme 2014-09-04 priimant prejudicinį sprendimą pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-20 prašymą civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014, papildomai analizuojant teismingumo klausimus, reguliuojamus ne tik paminėtais reglamentais, bet ir Konvencija. Teisingumo Teismas nurodė, kad ieškinys dėl įmonės įsiskolinimų padengimo, kurį pagal Prancūzijos teisę gali pareikšti bankroto administratorius įmonės vadovams siekiant, kad būtų pripažinta jų atsakomybė, turi būti laikomas ieškiniu, kylančiu tiesiogiai iš bankroto bylos ir glaudžiai su ja susijusiu. Prie tokios išvados jis priėjo vadovaudamasis tuo, jog šio ieškinio teisinis pagrindas buvo nuostatos, kuriomis nukrypstama nuo bendrųjų civilinės teisės normų (dėl 1968 m. rugsėjo 27 d. Konvencijos dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymo, žr. Sprendimo Gourdain, 133/78, EU:C:1979:49, 4–6 punktus). Teisingumo Teismas panašiai vertino ieškinį dėl sandorių nuginčijimo, kurį pagal Vokietijos teisę gali pareikšti bankroto administratorius siekdamas užginčyti veiksmus, atliktus prieš iškeliant bankroto bylą ir darančius žalą kreditoriams. Šiomis aplinkybėmis jis pažymėjo, kad ieškinys teisiškai buvo grindžiamas bankroto procesą reglamentuojančiomis nacionalinėmis teisės normomis (sprendimo Seagon, C 339/07, EU:C:2009:83, 16 punktas).

Dėl administratoriaus teisės reikšti ieškinį

33. Atsakant į apeliacinio skundo motyvą dėl administratoriaus teisės reikšti šį ieškinį teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tiek ĮBĮ bankroto administratoriui, tiek JANĮ nemokumo administratoriui nustatytos teisės ir pareigos ginti bankrutuojančios įmonės ir visų jos kreditorių teises ir teisėtus interesus, todėl administratorius, bankrutuojančios įmonės vardu reikšdamas ieškinius, yra laisvas pasirinkti būdą, kuriuo gina tiek bankrutuojančios įmonės, tiek visų jos kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015). Kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad, įvertinus tai, jog kreditorių interesus gina bankrutuojančios įmonės administratorius (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punkte), o kreditorių interesai ginami, be kita ko, ir ginant bankrutuojančios įmonės interesus, tai bankroto administratorius yra pagrindinis subjektas, turintis teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Įmonės naudai priteisus žalos atlyginimą, gautos sumos panaudojamos proporcingai tenkinti patvirtintus kreditorių reikalavimus, laikantis ĮBĮ 35 straipsnyje nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos. Kasacinis teismas konstatavo, kad bankrutuojančios įmonės administratorius tiek, šiam nesikreipus į teismą – bankrutuojančios įmonės kreditorius (kreditoriai) – ieškinį dėl žalos, padarytos įmonei, reiškia bankrutuojančios įmonės vardu, taigi visais atvejais subjektas, kuriam priteisiamas žalos atlyginimas, yra bankrutuojanti įmonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

34. Kasacinio teismo išaiškinta, kad kai bankrutuojantis juridinis asmuo dar egzistuoja (nėra likviduotas ir išregistruotas iš Juridinių asmenų registro) kaip civilinių santykių subjektas, tokiu atveju visų kreditorių interesus gina bankroto administratorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

Dėl atsakovų nurodomos taikos sutarties

35. Atsakant į apeliacinio skundo motyvą dėl taikos sutarties su vienu iš įmonės kreditoriumi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pateikus ieškinį, teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškinio priėmimo, turi išsiaiškinti, ar dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo, ar nėra įsiteisėjusios teismo nutarties dėl ieškovo atsisakymo nuo ieškinio ar patvirtintos taikos sutarties, taip pat ar teismo žinioje nėra bylos dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai). Šioje byloje nėra duomenų, jog dėl ginčo sumos su atsakovais buvo sudaryta taikos sutartis ir byla buvo nutraukta tuo pagrindu. Apeliaciniame skunde nurodomas tik toks ketinimas sudaryti taikos sutartį su vienu iš kreditoriumi įmonės bankroto byloje.

36. Iš LITEKO duomenų byloje Nr.eB2-339-826/2021 2021 m. rugsėjo 1d. nustatyta, jog L. T., I. T. ir R. P. pateikė tiesiogiai teismui tarpusavyje sudarytą taikos sutartį, kurią teismo prašė patvirtinti ir įmonės bankroto bylą nutraukti. Tačiau ši sutartis nebuvo teismo patvirtinta, nurodant, kad pateikta tvirtinti taikos sutartis neatitinka jai JANĮ 79 straipsnio 1, 3 punktuose ir 80 straipsnio 3, 5 punktuose nustatytų reikalavimų – sutartis nėra pasirašyta visų bankrutuojančios įmonės kreditorių ir nemokumo administratoriaus, gavusio juridinio asmens dalyvių pritarimą; taikos sutartyje nėra jokio pagrindimo, kad siūlomos priemonės leis juridiniam asmeniui įveikti finansinius sunkumus, išsaugoti gyvybingumą ir išvengti bankroto (nėra nurodytų ir pačių priemonių); pasiūlymas sudaryti taikos sutartį teiktas ne kreditorių susirinkimui, bet tiesiogiai teismui, į kurį kreiptis su prašymu patvirtinti taikos sutartį ir nutraukti bankroto bylą turi ne buvę įmonės valdymo organai ar kreditorius, bet nemokumo administratorius.

Dėl atsakovų nedalyvavimo nuotoliniame teismo posėdyje

37. Apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, kad tai, jog jų kompiuteris neturi vaizdo kameros ir prisijungimo galimybės, pamatė jau kitą dieną po bylos svarstymo. Atvykti taip pat negalėjo, nes gyvena (duomenys neskelbtini) ir atvažiuojant į Lietuvą reikia karantinuotis. Atsakovas I. T. yra po insulto ir medikai griežtai yra uždraudę vakcinuotis. Mano, kad teismas pažeidė jo kaip asmens teisę teikti teismui parodymus, paaiškinimus.

38. Atsakydama į apeliacinio skundo motyvus dėl atsakovų teisės teikti teismui paaiškinimus pažeidimo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas su ieškiniu dėl žalos atlyginimo iš atsakovų į teismą kreipėsi dar 2021 m. vasario 22 d. Atsakovai L. T. ir I. T. 2021 m. balandžio 27 d. atsakovai atsiuntė paštu atsiliepimą į ieškinį. Byloje nustatyta, kad atsakovai 2021 m. birželio 2d., 2021 m. rugpjūčio 16 d. el. paštu pateikė prašymus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nusišalinimo, Klaipėdos apygardos teismo nusišalinimo ir Lietuvos apeliacinio teismo nusišalinimo. Atsakovai, pateikę šiuos prašymus el. paštu, vėliau prašymus siuntė paštu. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi buvo netenkintas prašymas dėl bylą nagrinėjančios teisėjos Vaidos Rimkienės nušalinimo. 2021 m. rugpjūčio 16 d. atsakovams el. paštu pranešta, kad dėl pareikšto nušalinimo, bylos nagrinėjimas perkeltas iš 2021-08-16 10.30 val. į 2021-08-30 10.30 val.

39. Byloje iš voko oranžinės šaknelės nustatyta, kad atsakovų prašymas teismui, išsiųstas paštu 2021 m. rugpjūčio 13 d. iš Liepojos, pirmosios instancijos teisme buvo užregistruotas 2021 m. rugpjūčio 23 d., o pirmenybine siunta siųstas prašymas 2021 m. birželio 2 d. teisme buvo užregistruotas 2021 m. birželio 9 d., todėl atsakovai, gavę 2021 m. rugpjūčio 16 d. pranešimą apie teismo posėdžio perkėlimą į 2021 m. rugpjūčio 30d., turėjo galimybę pranešti teismui tiek paštu, tiek el. paštu, kuriuo patys komunikavo su teismu, dėl savo sveikatos būklės, negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje ir kt. aplinkybių, kurias nurodo apeliaciniame skunde. Tokiu būdu nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai informavo atsakovus apie bylos posėdžius, atsakovai teikė ne vieną procesinį dokumentą teismui, todėl turėjo galimybę pranešti teismui, kad negalės dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu.

40. 2021 m. rugpjūčio 23 d. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko nutartimi atsakovų nušalinimo pareiškimo dalį dėl Klaipėdos apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų nušalinimo atsisakyta priimti. 2021 m. rugpjūčio 26 d. atsakovų nurodomu el. paštu buvo išsiųsti teismo pirmininko nutartis dėl nenušalinimo ir pranešimas, kad suteikiama galimybė į 2021-08-30 10.30 val. vyksiantį teismo posėdį jungtis nuotoliniu būdu pagal pateiktą nuorodą, pateiktas teismo telefono numeris.

41. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinto absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas taikytinas esant šioms sąlygoms: 1) byloje dalyvaujančiam asmeniui nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką; 2) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant šiam asmeniui; 3) toks asmuo savo apeliacinį skundą grindžia bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe. Tik nustačius visas šias sąlygas, galima konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindą ir, juo remiantis, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2014).

42. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad galimybė bylos šalims dalyvauti teisminiame nagrinėjime išplaukia iš Konvencijos 6 straipsnio paskirties ir tikslų (žr. 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35). Šalių lygiateisiškumo principas, kuris yra teisės į teisingą teismą sudedamoji dalis, reikalauja, kad kiekvienai bylos šaliai būtų sudaryta tinkama galimybė pristatyti savo poziciją tokiomis sąlygomis, kad ji neatsidurtų žymiai blogesnėje padėtyje negu priešinga bylos šalis (žr., pvz., 2017 m. sausio 17 d. sprendimo byloje Gakharia prieš Gruziją, peticijos Nr. 30459/13, par. 32).

43. Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje neįtvirtinta konkretaus procesinių dokumentų įteikimo būdo (žr., pvz., 2004 m. vasario 5 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Bogonos prieš Rusiją, peticijos Nr. 68798/01; 2017 m. vasario 16 d. sprendimo byloje Karakutsya prieš Ukrainą, peticijos Nr. 18986/06, par. 53), tačiau bendrasis teisės į teisingą teismą principas reikalauja, kad visos šalys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti bei komentuoti pastabas ar pateiktus įrodymus, taip siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui. Visa tai suponuoja, kad asmuo, prieš kurį yra pradėtas teismo procesas, turi būti informuotas apie šį faktą (žr., pvz., 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35; 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 70; 2014 m. kovo 4 d. sprendimo byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 77), kad jis turėtų galimybę dalyvauti teismo posėdyje ir veiksmingai gintis (2018 m. rugpjūčio 28 d. sprendimas byloje Korchagin prieš Rusiją, peticijos Nr. 12307/16, par. 64).

44. Šioje nustatyta, kad atsakovai buvo informuoti apie pradėtą teismo procesą ir tai nebuvo padaryta formaliai, nes atsakovai teikė atsiliepimą, patys savo kitus prašymus teismui teikė el. paštu. EŽTT nuosekliai formuojama Konvencijos aiškinimo praktika suponuoja, kad nacionalinis teismas „asmens tinkamo procesinio informavimo“ pareigą turi atlikti ne formaliai, o turi dėti pastangas nustatyti, ar šaliai išties pranešta apie procesą, įvertinti, kokie dėl to pateikti įrodymai byloje (žr., pvz., 2012 m. spalio 9 d. sprendimų bylose Vorobyev prieš Rusiją, peticijos Nr. 15722/05, par. 23; Puzyrevskiy prieš Rusiją, peticijos Nr. 41603/05, par. 20).

45. EŽTT yra pabrėžęs, kad svarbu, jog atsakovui būtų tinkamai įteiktas pirmasis pranešimas apie civilinės bylos iškėlimą (EŽTT 2014 m. kovo 4 d. sprendimas byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijos Nr. 7942/05, par. 77). EŽTT nurodė, kad tais atvejais, kai civilinės bylos išnagrinėjamos nedalyvaujant vienai iš proceso šalių, reikia įvertinti šias aplinkybes: pirma, ar teismas buvo pakankamai rūpestingas, informuodamas šalis apie teisminį procesą, ir ar šalys gali būti laikomos atsisakiusiomis savo teisės stoti prieš teismą ir gintis; antra, ar nacionalinė teisė suteikia galimybę asmenims, sužinojusiems apie prieš juos priimtą teismo sprendimą, reikalauti naujo teismo proceso, atitinkančio rungimosi principą (EŽTT 2014 m. kovo 4 d. sprendimas byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijos Nr. 7942/05, par. 80; 2015 m. spalio 8 d. sprendimas byloje Aždajić prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12, par. 53).

46. Atsižvelgdama į bylos aplinkybes ir minėtas procesinių aktų nuostatas bei jų aiškinimą jurisprudencijoje, teisėjų kolegija taip pat mano, kad pagal pateiktus duomenis nėra pagrindo daryti išvadą dėl netinkamo atsakovės informavimo. Teisė į teisingą teismo procesą atsakovams šiuo požiūriu buvo užtikrinta, nes apie procesą jie žinojo. Dėl to vertintina, kad galimybė dalyvauti procese priklausė tik nuo atsakovų pasirinkimo. Jeigu laiku ir tinkamai informuota apie teismo posėdį bylos šalis nedalyvauja teismo posėdyje savo pasirinkimu, o ne dėl neturėjimo informacijos apie bylą ir posėdį ir nesant svarbių priežasčių, tai ji praranda teisę remtis argumentu, kad teismas pažeidė jos teises.

47. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliaciniame skunde atsakovai nurodo, jog jie prisijungimo į nuotolinį teismo posėdį duomenis pamatė po teismo posėdžio, ši aplinkybė įrodo, jog jie buvo tinkamai informuoti, o dėl nurodomos atsakovo sveikatos būklės bei techninių galimybių negalėjo atvykti / prisijungti į teismo posėdį. Tokiu būdu nustatyta, jog jie turėjo galimybę informuoti pirmosios instancijos teismą dėl negalėjimo dalyvauti nuotoliniame teismo posėdyje.

48. CPK 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta šalių pareiga sąžiningai naudotis joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Atsakovai, žinodami apie teismo procesą, neatliko savo procesinių pareigų, todėl nedalyvavimą teismo posėdyje lėmė jų apsisprendimas ir pareigos rūpintis proceso eiga nevykdymas (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nebuvo pažeistas CPK 329 straipsnis.

49. Vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis), kuriam pasiekti CPK 7, 8, 159, kitų straipsnių nuostatose įtvirtinta tiek teismo, tiek šalių pareiga veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanomai trumpesnį laiką. CPK 42 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus.

50. CPK 8 straipsnyje įtvirtintas kooperacijos principas įpareigoja šalis bendradarbiauti tiek tarpusavyje, tiek su teismu, todėl atsakovai privalėjo informuoti teismą apie negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu priežastis, o tuo atveju, jeigu norėjo, kad bylos nagrinėjimas būtų atidėtas, turėjo pateikti teismui tokio turinio prašymą. Atsakovai aptartų reikalavimų nesilaikė.

51. Dėl atsakovų pradėtas procesas negali tęstis neapibrėžtą laiką, atsakovai vykdė veiklą Lietuvoje, todėl jiems pagal CK 2.4 str. 3 d. kaip verslininkams keliami aukštesni teisinio išprusimo reikalavimai.

Dėl atsakovų nurodomos solidarios atsakomybės bei apeliaciniame skunde nurodomų kreditinių reikalavimų dydžio vertinimo kaip įmonei padaryto žalos dydžio

52. Byloje nustatyta, kad atsakovas I. T. yra bendrovės akcininkas nuo 2011 m. liepos 26 d. Atsakovė L. T. buvo bendrovės direktorė nuo 2019 m. vasario 24 d. iki 2020 m. liepos 8 d.

53. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl vadovų atsakomybės sąlygų, kai negalima nustatyti bankrutuojančios bendrovės finansinės padėties dėl to, kad dėl atsakovų kaltės prarasti bankrutuojančios bendrovės dokumentai. Iš apeliacinio skundo motyvų galima padaryti išvadą, jog apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nenustatė jų neteisėtų veiksmų.

54. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonės administracijos vadovas privalo veikti išimtinai įmonės interesais, įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą, jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, nes jis yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, turtą ir jo tinkamą panaudojimą, apskaitymą, likvidavimą ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014, 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011 ir kt.).

55. Apeliantai atsiliepime nepateikė įtikinamų ir pagrįstų argumentų apie bendrovės turto panaudojimą, likvidavimą (nurašymą) ar ieškinyje nurodyto turto nurašymą, panaudojimą įmonės reikmėms ar perdavimą administratoriui. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas ieškinio faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes, mano, kad yra nustatytos visos apeliantų civilinės atsakomybės taikymo sąlygos – dėl apeliantės L. T.vadovavimo įmonei (ieškovei) laikotarpiu įgyto turto neperdavimo ieškovės bankroto administratoriui ieškovei atsirado žala, kurią privalo atlyginti apeliantė (CK 6.246–6.249 straipsniai).

56. Ieškinyje nurodytas konkretus įmonės turtas – keliant bankroto bylą, ieškovės vardu buvo registruotos dvi transporto priemonės – automobiliai „Renault Kangoo“ , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „ Volkswagen Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurie buvo įkeisti priverstine hipoteka. Atsakovai neįrodė šioje byloje, kad automobilius perdavė administratoriui.

57. CK 2.87 straipsnis nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai. Pagrindinės įmonės vadovo funkcijos yra nustatytos CK 2.82 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią valdymo organas atsako už juridinio asmens dalyvių susirinkimo sušaukimą, pranešimą juridinio asmens dalyviams apie esminius įvykius, turinčius reikšmės juridinio asmens veiklai, juridinio asmens veiklos organizavimą, juridinio asmens dalyvių apskaitą, veiksmus, nurodytus šio kodekso 2.4 straipsnio 3 dalyje, jei kitaip nenumatyta atskirų juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. Juridinio asmens vadovo pareigos yra detalizuojamos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 12 dalyje, t. y. metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymas ir bendrovės metinio pranešimo parengimas (2 punktas), bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimas juridinių asmenų registro tvarkytojui (7 punktas) ir kt., taip pat Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 21 straipsnio 1 ir 2 dalys numato įmonės vadovo atsakomybę už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą. Pagal minėto įstatymo 4 straipsnį, ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.

58. Pagal kasacinio teismo praktiką, nevykdydamas savo pareigos tinkamai organizuoti buhalterinę apskaitą ir tokiu savo neveikimu sukūrus padėtį, kai duomenų apie pinigų panaudojimą įmonėje nėra, atsakovas neturėtų būti atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos ir ši neturėtų būti perkeliama įmonei. Turto bei jo apskaitos dokumentų neišsaugojimo faktas, atsakovui nepateikiant įrodymų, jog turtas (jo dalis) kam nors perleistas teisėtai ar jo realiai ir nebuvo, lemia išvadą, kad pareiga tą turtą / pinigus išsaugoti buvo pažeista (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-248/2016; 2016 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2016 ir kt.). Todėl teismas nusprendžia, kad atsakovės pateiktų įrodymų nepakanka konstatuoti, jog nėra atsakovės kaltės dėl CK 2.87 straipsnio 1 dalies, ABĮ 37 straipsnio 7, 8, 12 dalių ir BAĮ 4, 12, 21 straipsnių pažeidimo. Dėl paminėtų teismo nustatytų aplinkybių teismas nusprendžia, kad atsakovė nenuginčijo kaltės prezumpcijos dėl jos veiksmų neteisėtumo.

59. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tuo atveju, kai įmonė nebegali atsiskaityti su kreditoriais ir jai iškeliama bankroto byla, patvirtinami bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai. Šioje byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gruodžio 18 d. nutartimi įmonės bankroto byloje patvirtino kreditinius reikalavimus. Byloje nėra įrodymų, kad šie reikalavimai buvo ginčijami, todėl apeliaciniame skunde nurodoma jų analize remtis nėra teisinio pagrindo. Jeigu nepakanka bendrovės turto šiems reikalavimams patenkinti ir nustatoma, kad šio turto nepakanka dėl to, jog bendrovės valdymo organai pažeidė jiems teisės aktų ir bendrovės dokumentuose nustatytas (kartu ir fiduciarines) pareigas, tai bendrovės valdymo organai turi atlyginti bendrovei padarytą žalą, kurią sudaro nepatenkintų kreditorių reikalavimų dalis. Kreditoriams padaryta žala yra laikoma išvestine iš įmonei padarytos žalos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013). Toks žalos dydžio nustatymas gali būti taikomas tuo atveju, kai ją lemia įmonės vadovo (valdymo organų) neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016).

60. Byloje nustatyta, jog abu atsakovai pažeidė esminius BAĮ, ABĮ, CK 2.87 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus juridinio asmens valdymo organams dėl įmonės veiklos organizavimo ir vadovavimo ir prisidėjo prie situacijos, kad BUAB „Ridesa“ neturi galimybės atsiskaityti su savo kreditoriais, nes neperduotas administratoriaus nustatytas įmonės turtas bei neišsaugoti ir bankroto administratoriui neperduoti visi privalomi įmonės veiklos apskaitos dokumentai, pagal kuriuos būtų galima nustatyti bendrovės turto masę, realizuotiną siekiant atsiskaityti pagal bendrovės prievoles, įmonės veiklos rezultatus ir bankroto priežastis, todėl pripažintina, kad yra padaryta žala įmonei, ir kaip išvestinė – žala kreditoriams. Patvirtinta kreditorių reikalavimų suma, nesant duomenų apie didesnį ar mažesnį įmonės vadovų padarytos žalos dydį, paprastai pripažįstama pagrįstu įmonei ir kreditoriams padarytos žalos dydžiu.

61. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad akcininkas gali prarasti ribotos atsakomybės apsaugą dėl dviejų priežasčių. Pirma, CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu, jei akcininkas piktnaudžiauja ribota atsakomybe, pažeisdamas bendrąją sąžiningumo pareigą, ir šie veiksmai nepriskirtini valdymo organo kompetencijai (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014). Antrasis atvejis, kada akcininkas gali prarasti ribotos atsakomybės apsaugą, yra tas, kai jis savo veiksmais atsisako pasyvaus investuotojo statuso ir perima valdymo funkciją. Šiuo atveju akcininkui taikomos vadovui numatytos pareigos ir jis atsako CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-611/2017).

62. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pareigą perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą turi ne visi bet kuriuo laikotarpiu įmonei vadovavę ar jos akcininkais buvę asmenys, o tik paskutiniai bendrovės valdymo organai (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktas, 7 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016).

63. Šioje byloje administratorius ieškinyje nurodo, jog ieškovė finansinės atskaitomybės dokumentų už 2010–2019 metus VĮ Registrų centrui nėra pateikusi ir šios pareigos netinkamą vykdymą pagal ABĮ 58 str. priskiria atsakovui I. T..

64. Pažymėtina, kad kasacinio teismo yra konstatuota, jog priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsiranda tiesiogiai. Jis gali būti ir netiesioginis, kai asmens veiksmais žala tiesiogiai nepadaryta, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2013). Šios bylos kontekste yra pagrindas konstatuoti ir akcininko I. T. solidariąją atsakomybę su įmonės vadove, nes įmonės akcininkas, tinkamai įvykdžius įrodinėjimo pareigą, turėjo pateikti paaiškinimus ir įrodymus, patvirtinančius turto struktūrą ir jo kiekvieno vieneto vertę. Pats turto bei jo apskaitos dokumentų neišsaugojimo faktas, atsakovui nepateikiant įrodymų, jog turtas (jo dalis) kam nors perleistas teisėtai ar jo realiai ir nebuvo, lemia išvadą, kad pareiga juos išsaugoti buvo pažeista, tai leidžia konstatuoti ir atsakovo I. T. neteisėtus veiksmus kartu su L. T., nes įmonės bankroto byloje Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartimi jam buvo skirta bauda už dokumentų neperdavimą.

65. Nagrinėjamoje byloje dėl atsakovų netinkamo buhalterinės apskaitos organizavimo įmonėje negalima nustatyti, kuri pareigos dalis priskirtina kiekvienam iš jų, todėl įsigalioja bendra deliktinės prievolės solidarumo prezumpcija. Atsakovai atliko neteisėtus veiksmus – atsakovė L. T. tinkamai neperdavė dokumentų, turto bei nebuvo sudariusi įmonės turto balanso jos vadovavimo įmonei laikotarpiui, tačiau byloje nustatyta, kad jos sutuoktinis įmonės akcininkas I. T. netvirtino finansinės atskaitomybės dokumentų už 2010–2019 metus. Finansinės atskaitomybės dokumentai leistų nustatyti atliktas ūkines operacijas dėl įmonės turto. Įmonės akcininkas nesiėmė jokių veiksmų dokumentuose nurodytam turtui surasti, todėl šie veiksmai kvalifikuojami kaip sukėlę bendrą žalą – įmonės turto ir dokumentų praradimą, kai negalima nustatyti, kuri dokumentų dalis, o jais remiantis – ir koks konkretus turtas, buvo prarasti konkretaus atsakovo. Atsakovai neįrodė, jog žala nėra bendra.

66. Esant nurodytoms aplinkybėms bei įsiteisėjusioms Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. ir 2020 m. liepos 30 d. nutartims, kuriomis atsakovams skirtos baudos už dokumentų neperdavimą bei apribojimą atsakovei teisės eiti vadovės pareigas, teismas konstatuoja, kad byloje esantys duomenys yra pakankami konstatuoti, kad egzistuoja visos civilinei atsakomybei atsirasti būtinosios sąlygos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės ieškinį patenkino ir iš atsakovų solidariai priteisė žalos atlyginimą, kurį sudaro įmonės bankroto byloje teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų suma (CK 6.6 straipsnio 3 dalis, CK 6.279 straipsnio 1 bei 4 dalys, CK 6.245-6.249, 6.263 straipsniai, ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas).

67. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir vertino byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas ir iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

68. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nustatė solidariai 316 Eur žyminį mokestį, tačiau skaičiuoklė rodo 304 Eur, ir priteistų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teismas neargumentavo. Atsakant į šį apeliacinio skundo argumentą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šis motyvas yra nepagrįstas, nes pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuose nurodė, kad ieškinys patenkintas 93,25 procentų. Pagal patenkintus turtinius reikalavimus žyminis mokestis sudaro 305 Eur. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 11,71 Eur (suapvalinus 12 Eur). Proporcingai patenkintiems reikalavimams, iš atsakovų priteistina 316 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei lygiomis dalimis po 158 Eur.

69. CPK 80 str. 1d. nustatyta, kad už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas tokio dydžio žyminis mokestis: turtiniuose ginčuose – nuo ieškinio sumos: iki trisdešimt tūkstančių eurų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų, todėl apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, jog žyminio mokesčio dydis šioje byloje yra 304,45 Eur, suapvalinus 305 Eur. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė pašto išlaidas, kurios apskaičiuotos pažymoje (b.l. 1a).Šioje pažymoje nurodyta, kad 2021 m. kovo 5 d., 2021 m. kovo 16 d., 2021 m. gegužės 31d., 2021 m. birželio 15 d. buvo išsiųsti teismo 7 šaukimai , kurių 4 vnt. kaina po 1,72 Eur, o 3 vnt. kaina po 1,61 Eur.

70. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.