Kauno apygardos teismo nutartis, B2-702-221/2020

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-09-09
Bylos Nr.: B2-702-221/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-01288-2017-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Virginija Lozoraitytė
Kreditorius: uždarosios akcinės bendrovės „4 debt“

Kategorijos

3.4.3.11Kiti su bankroto procesu susiję klausimai

Civilinė byla Nr. B2-702-221/2020Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01288-2017-5Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2020 m. rugsėjo 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Lozoraitytė,sekretoriaujant Reginai Mockevičienei,

dalyvaujant bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Light technology“ atstovei bankroto administratorei Audronei Pečkienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „4 debt“ prašymą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Light technology“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

UAB „4 debt“ teismui pateikė pareiškimą dėl UAB „Light technology“ bankroto pripažinimo tyčiniu (1 t., b. l. 3–6). Pareiškėja nurodo, kad, pasinaudodama Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 21 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta teise, teikia pareiškimą dėl UAB „Light technology“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Pareiškėja pareiškimą grindžia ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1, 2 punktuose ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytais pagrindais.

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodo, kad 2017 m. kovo 3 d. buvo įregistruota bendrovė UAB „Torisa“, kurios juridinių asmenų registre nurodyta veikla (Elektros apšvietimo įrangos gamyba) visiškai sutampa su UAB „Light technology“ vykdyta veikla. 2019 m. gegužės 8 d. juridinių asmenų registro duomenimis, UAB „Torisa“ vadovas yra UAB „Light technology“ akcininkas bei dabartinis kreditorius A. L. A. Atkreipia dėmesį, kad UAB „Torisa“ viena iš dabartinių akcininkų yra S. G. A., kuri, sprendžiant iš pavardės, yra galimai su A. L. A. susijęs artimas asmuo. Nurodo, kad, vadovaujantis viešoje erdvėje pateiktais duomenimis, nuo 2017 m. vasario 9 d. iki 2017 m. gegužės 4 d. iš UAB „Light technology“ išėjo/buvo atleisti apie 14 darbuotojų. Tuo tarpu, UAB „Torisa“ laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 20 d. iki 2017 m. gegužės 18 d. į darbą priėmė 12 naujų darbuotojų. Daro išvadą, kad šalia turto ir veiklos į UAB „Torisa“ taip pat buvo perkelti ir UAB „Light technology“ darbuotojai. Pažymi, kad UAB „Torisa“ naudoja tą pačią interneto svetainę http://l-tech.lt/, kokią iki bankroto bylos naudojo UAB „Light technology“, pristatydama (reklamuodama) savo veiklą, parduodama prekes ir paslaugas. UAB „Light technology“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, nuostolių atlyginimo (civilinė byla Nr. 2-1809-638/2017). Minėtoje byloje UAB „Light technology“ prašė išreikalauti iš UAB „Argensta“ ieškinyje išvardintus kilnojamuosius daiktus, o šių nesant – priteisti iš UAB „Argensta“ šio turto vertę pinigais. Kadangi UAB „Light technology“ ieškinio atsisakė ir prašė nutraukti bylą, daro išvadą, jog šalys priėjo taikaus susitarimo ir UAB „Light technology“ atgavo jos reikalautus kilnojamus daiktus. Mano, kad, įmonei atgavus kilnojamus daiktus ir galint jais laisvai disponuoti, įmonė galėjo padengti dalį savo turimų skolinių įsipareigojimų, tačiau skolų nesumažėjo, o priešingai – tik padidėjo. Daro išvadą, kad UAB „Light technology“ galimai perdavė didelės vertės turtą UAB „Torisa“, į kurią taip pat perkėlė ir visą įmonės veiklą. Nurodo, kad UAB „Light technology“ sąskaitos, esančios AB Šiaulių banko Kauno filiale, išrašo duomenimis nustatyta, jog tarp UAB „Light technology“ ir UAB „Torisa“ buvo atliekamos ūkinės operacijos, kurių pagrindu, tikėtina, kad įmonės didelės vertės turtas buvo parduotas UAB „Torisa“ mažesnėmis negu rinkos kainomis, tokiu būdu perkeliant ne tik veiklą bet ir mažinant įmonės turtą. Pirmi trys pavedimai (2017 m. gegužės 23 d., 2017 m. gegužės 31 d. ir 2017 m. liepos 3 d.) buvo atlikti įmonės UAB „Torisa“ bendrai 3 823,64 Eur sumai. Ketvirtas pavedimas buvo atliktas 2017 m. balandžio 13 d. UAB „Torisa“ akcininkės S. G. A. 3 299 Eur sumai. Visuose pavedimuose nurodyta, jog jie yra atliekami pagal 2017 m. kovo 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Nurodo, kad UAB „Torisa“ internetiniame puslapyje nurodyta, jog UAB „Torisa“ yra UAB „Light technology“ kreditorės ir pagrindinės tiekėjos ALMIPEX SWISS GmbH dukterinė įmonė. Visas šias tris įmones sieja vienas asmuo – A. L. A., kuris yra UAB „Light technology“ akcininkas, UAB „Torisa“ vadovas bei buvo ALMIPEX SWISS GmbH akcininku. Iš to daro išvadą, kad UAB „Torisa“ galimai taip pat perėmė UAB „Light technology“ nebaigtas vykdyti sutartis ir reikalavimo teises.

Nurodo, kad UAB „Light technology“ atsiskaitymus iki bankroto bylos iškėlimo vykdė pažeisdama CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą (ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punktas). 2016 m. balandžio 26 d. Kauno m. 18-asis notarų biuras išdavė vykdomąjį įrašą Nr. 2-2934 dėl 962 387,57 Eur skolos, 0,02 procento delspinigių už kiekvieną praleistą dieną bei 318,11 Eur notaro išlaidų išieškojimo iš UAB „Light technology“ UAB „Argensta“ naudai. Pagal CK 6.930¹ straipsnio 4 dalį skolininkas ketvirtąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti. UAB „Light technology“ po 2016 m. balandžio 26 d. atsiskaitydama su kreditoriais prioritetą privalėjo teikti UAB „Argensta“, kadangi būtent ji iki 2016 m. rugsėjo 9 d., t. y. kada buvo įvykdytas vykdomasis dokumentas, turėjo vienintelį galiojantį vykdomąjį dokumentą įmonės atžvilgiu. Neatsiskaitydama su UAB „Argensta“, bendrovė didino įmonės finansinius įsipareigojimus, nes buvo skaičiuojamos palūkanos. Atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumas buvo pažeistas ir laikotarpiu nuo 2016 m. spalio mėnesio iki 2017 m. kovo 20 d. Ginčytinu laikotarpiu, įmonės skola padidėjo apie 203 898,66 Eur suma. Daro išvadą, kad įmonė, atlikinėdama mokėjimus ginčytinu laikotarpiu, neturėjo pakankamai lėšų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atsiskaityti su kreditoriais, kadangi priešingu atveju, įmonės skola būtų sumažėjusi, o ne didėjusi. Ginčytinu laikotarpiu UAB „Light technology“ turėjo ne vieną kreditorių, turėjusį galiojantį reikalavimą į įmonę (pvz. S. A., Almipex UG ir pan.). Nurodo, kad 2016 m. spalio 4 d., 2016 m. spalio 6 d., 2016 m. spalio 13 d. ir 2016 m. spalio 21 d. UAB „Light technology“ atliko mokėjimus į K. B. bankinę sąskaitą, paskirtyje nurodydama „paskolos grąžinimas“, nors nė vienos iš paskolos sutarčių, kurias buvo sudariusi įmonė ir K. B., grąžinimo terminas nebuvo suėjęs. Nurodo, kad įmonės direktorius K. B., matydamas blogą įmonės finansinę būklę, grąžino sau jo paties įmonei suteiktą paskolos dalį, neveikė įmonės interesais, tenkino savo interesus pirmiau, negu įmonės. Nepaisant prastos įmonės finansinės situacijos, įmonės direktorius K. B. sudarinėjo sandorius su naujais kreditoriais ir prioritetą teikė būtent jiems, o ne kreditoriams, kuriems mokėjimo terminai buvo jau suėję. Todėl yra pagrindas įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu dėl įmonės valdymo organų nevykdymo arba netinkamo vykdymo įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytų pareigų, susijusių su įmonės valdymu (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo K. B. atsiliepime į pareiškimą, su pareiškimu nesutinka (1 t., b. l. 35). Atsiliepime nurodo, kad jis, kaip UAB „Light technology“ vadovas, neturėjo tikslo privesti įmonę prie bankroto – dirbo, plėtė verslą, statė statinį, kuriame turėjo vystyti gamybą. UAB „Light technology“ bankroto priežastys – neteisėti UAB „Argensta“ veiksmai. UAB „Argensta“ gavo ir pinigus, ir pastatą, kurį statėsi UAB „Light technology“. UAB „Argensta“ neteisėtai užėmus UAB „Light technology“ priklausiusį pastatą, negrąžinus pastate buvusios įmonės įrangos, daiktų, baldų, buvo pradėtas priverstinis daiktų atsiėmimo procesas, kreiptasi į teismą. Prasidėjus teisminiams procesams, UAB „Argensta“ didžiąją dalį įrangos ir daiktų grąžino, todėl teisminį procesą nutraukė, prisiteisė 726 Eur bylinėjimosi išlaidas ir tapo UAB „Light technology“ kreditore. Atsiimtų daiktų, baldų, įrangos, produkcijos neturėjo kur sandėliuoti, todėl dalis jų buvo išnuomota ar suteikta naudotis panaudos pagrindais UAB „Torisa“, ar parduota. Jis nieko nedarė tyčia, neturėjo tikslo perkelti įmonės turto, darbuotojų ar išteklių į kitą įmonę, nes norėjo dirbti savoje įmonėje. Darbuotojai išėjo į kitą įmonę po to, kai buvo pradėta UAB „Light technology“ bankroto procedūra. Visos sąskaitos buvo apmokamos pagal eilę. Su UAB „Argensta“ buvo kitokie susitarimai, numatytas kitoks atsiskaitymas, todėl pateiktų sąskaitų išrašai nepagrindžia mokėjimų eiliškumo pažeidimo.

BUAB „Light technology“ bankroto administratorė pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame su pareiškimu pripažinti UAB „Light technology“ bankrotą tyčiniu nesutinka, prašo pareiškimą atmesti (1 t., b. l. 37–43). Nurodo, kad nuo 2017 m. kovo 31 d. iki 2017 m. rugsėjo 15 d. vyko bendrovės bankroto procesas ne teismo tvarka. Prieš jį bendrovės vadovu buvo ir nuo 2017 m. spalio 11 d. vėl paskirtas K. B. Iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Light technology“ pagrindinė vykdyta veikla buvo elektros apšvietimo įrangos gamyba. Bendrovės ūkinė komercinė veikla nutraukta bankroto administratorės UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, iškėlus bendrovei neteisminį bankroto procesą 2017 m. kovo 31 d. ir dėl šios priežasties 2017 m. gegužės 4 d. nutraukus darbo santykius su visais buvusiais darbuotojais. Nurodo, kad 2013 m. gruodžio 18 d. UAB „Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymas“ buvo išduotas leidimas Nr. 81 vykdyti veiklą Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje bei sudaryta žemės subnuomos sutartis dėl 4 999 kv. m valstybinės žemės sklypo subnuomos. 2013-2014 metais bendrovės veikla buvo nukreipta pasiruošimui gamybinės paskirties pastato statybai. 2014 m. gruodžio 5 d. buvo pasirašyta rangos sutartis su UAB „Argensta“. Pagal sutartį UAB „Argensta“ turėjo iki 2015 m. rugpjūčio 3 d. pastatyti sutartyje numatytą statinį už 1 105 821,89 Eur plius 232 222,78 Eur PVM. Sutartis nebuvo vykdoma. 2015 m. birželio 8 d. buvo pasirašyta kita rangos sutartis su UAB „Argensta“. Pagal ją rangovas įsipareigojo pastatyti objektą nuo sutarties pasirašymo iki 2016 m. sausio 31 d. už 1 302 000 Eur plius 273 420 Eur PVM, t. y 196 178 Eur brangiau. Ir šios sutarties UAB „Argensta“ neįvykdė per sutartyje numatytą terminą. Bendrovei ir jos kreditoriams yra nenaudinga bei labai nuostolinga 2016 m. sausio 14 d. sudaryta gamybinio pastato sutartinė hipoteka. Ją sudarė UAB „Light technology“ ir UAB „Argensta“. Pagal minėtą sutartį UAB „Light technology“ įkeitė negyvenamąjį pastatą, kurio paskirtis – gamybos, esantį (duomenys neskelbtini), įkeičiamo turto vertė šalių susitarimu įrašyta 223 000 Eur, ir žemės subnuomos teisę, kurios vertė šalių susitarimu – 1 Eur. Hipoteka buvo užtikrintas 2015 m. birželio 8 d. rangos sutarties įvykdymas. Visas prievolės dydis pagal sutartį buvo 1 302 000 Eur, o žemės subnuomos kaina – 175 000 Eur. Per nurodytą laikotarpį UAB „Light technology“ prievolės neįvykdė, nes tam buvo skirta tik dvi savaitės laiko. Tuo metu UAB „Light technology“ jau turėjo susitarimą su AB Šiaulių banku dėl 850 000 Eur paskolos suteikimo, tame skaičiuje 500 000 Eur pagal sutartį buvo skirta pastato statybos finansavimui. Kad gauti banko finansavimą, reikėjo įkeisti pastatą, tačiau jau buvo įforminta hipoteka UAB „Argensta” naudai, o antriniam įkeitimui kreditorė sutikimo nedavė. Praėjus keletui dienų po hipotekos sutarties pasirašymo, UAB „Argensta“ inicijavo rangos sutarties pakeitimą. Buvo pakeistas sutarties punktas „darbų pabaiga“, nustatyta darbų pabaigos data 2016 m. balandžio 1 d. Be to, buvo pakeista sutarties kaina, nes buvo atsisakyta dalies darbų bei panaikintas sutarties 7.7 punktas, kuriuo vadovaujantis užsakovas galėjo metams sulaikyti dalį lėšų (50 000 Eur) rangovui nepateikus draudimo kompanijos laidavimo. Nors buvo pasirašyti pakeitimai rangos sutartyje, hipotekos pakeitimo UAB „Argensta“ nedarė. UAB „Light technology” nespėjus gauti finansavimo, UAB „Argensta“, vos tik pabaigusi darbus pagal pakeistą sutartį, kreipėsi dėl vykdomojo įrašo išdavimo. 2016 m. balandžio 26 d. notaras D. G. išsiuntė pranešimą skolininkui. Kokį dokumentą pasirašė pas notarą direktorius K. B., suprato tik gavęs notaro pranešimą, o po to ir antstolio raginimą sumokėti skolą. Kadangi UAB „Light technology“ per notaro nurodytą laiką nesugebėjo sumokėti skolos, 2016 m. gegužės 18 d. notaras D. G. išdavė notaro vykdomąjį įrašą. Vykdomasis raštas pateiktas vykdyti antstoliui S. U. 2016 m. liepos 20 d. antstolis paskelbė pirmąsias turto pardavimo varžytynes, pradinė turto pardavimo kaina – 880 000 Eur. Varžytynių kainoje tik vienu euru buvo įvertinta žemės subnuomos kaina, nors už ją bendrovė buvo sumokėjusi 175 000 Eur. 2016 m. rugpjūčio 19 d. paskelbta, kad pirmosios varžytynės neįvyko ir pasiūlyta turtą perimti išieškotojui. Išieškotoja UAB „Argensta“ sutiko ir 2016 m. rugsėjo 9 d. turto perdavimo išieškotojui aktu perėmė gamybinį pastatą ir subnuomos teisę į žemės sklypą. Bendrovės apskaitoje vien tik gamybinio pastato statybos savikaina – 1 362 544,96 Eur. Jis perduotas už 880 000 Eur, todėl UAB „Light technology“ nuostolis tik dėl šio sandorio buvo 482 544,96 Eur. 174 000 Eur nuostolis bendrovei ir dėl žemės subnuomos teisės į žemės sklypą perleidimo. Todėl tik dėl UAB „Argensta“ nesąžiningų veiksmų UAB „Light technology“ patyrė 656 544,96 Eur nuostolį. Be to, vykdymo veiksmų metu UAB „Argensta“ papildomai per antstolį S. U. gavo 37 816,09 Eur delspinigių pagal hipotekos sutartį bei antstolis S. U. nuo bendrovės sąskaitos nusirašė 41 053,56 Eur vykdymo išlaidų. Dėl to bendrovės nuostolis ir išlaidos padidėjo 78 869,65 Eur. Dėl UAB „Argensta“ nesąžiningų veiksmų bendrovė neteko likvidaus nekilnojamojo turto, padidėjo išlaidos, vykdant gamybinę veiklą ir tai įtakojo bendrovės nemokumą 2017 metais (bendrovė neteko apie 750 000 Eur sumokėtų lėšų, todėl ir yra tokios didžiulės skolos K. B., Almipex Swish GmbH bei kitiems kreditoriams, kurie investavo į bendrovės nekilnojamojo turto statybą).

Dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, kuris pasireiškė įmonės veiklos ir turto perkėlimu į kitą įmonę, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė (ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punktas) nurodo, kad joks teisės aktas Lietuvos Respublikoje fiziniam ar juridiniam asmeniui nedraudžia steigti ir turėti po kelis juridinius asmenis ar turėti darbo santykių su keliais juridiniais asmenimis. Todėl tai, kad buvo įsteigta UAB „Torisa“ ir joje direktoriumi paskirtas vienas UAB „Light technology“ akcininkų ir jos kreditorius A. L. A. nereiškia veiklos ir turto perkėlimo iš UAB „Light technology“ į UAB „Torisa“. Pastebi, kad UAB „Light technology“ vykdė elektroninių komponentų gamybą, o UAB „Torisa“ – elektros apšvietimo įrangos gamybą. Aplinkybės, kad abi įmonės vykdo panašią veiklą, nėra esminės ir lemiamos, o kitų sąsajų nagrinėjimu atveju nėra. Nėra jokių duomenų, kad UAB „Torisa“ būtų perėmusi nors vieną nebaigtą vykdyti UAB „Light technology“ sutartį ir iš jos būtų gavusi naudą, taip pat nėra duomenų, kad UAB „Torisa“ būtų perėmusi UAB „Light technology“ reikalavimo teises į kokį nors turtą. 2017 m. gegužės mėnesį BUAB „Light technology“ bankroto administratorius nutraukė darbo santykius su visais BUAB „Light technology“ darbuotojais, nes buvo nutraukta bendrovės gamybinė veikla. Į jokias įmones buvę darbuotojai šalių susitarimu nebuvo perkelti. Internetinė svetainė http://l-tech.lt/ nėra UAB „Light technology“ turtas ir niekada juo nebuvo, todėl asmuo (asmenys), kurių nuosavybe ji yra, ją gali naudoti savo nuožiūra arba gali suteikti teisę ja naudotis tretiesiems asmenims. 2017 m. kovo 27 d. tarp šalių buvo pasirašytos panaudos ir pirkimo–pardavimo sutartys. Dokumentų, kurie rodytų, kad UAB „Light technology“ turtas perleistas UAB „Torisa“ bankroto administratorei neperduota. Daro išvadą, kad UAB „4 debt“ teiginys dėl bendrovės turto ir veiklos perkėlimo neturi jokio pagrindo – įmonė nėra reorganizuota, jokia turto dalis nėra atskirta nuo UAB „Light technology“, jokios veiklos UAB „Light technology“ nebevykdė ir jokių naujų finansinių įsipareigojimų neprisiėmė, nors valdė turtą, jokiai naujai įsteigtai įmonei neperdavė įmonės nebaigtų vykdyti sutarčių ir (ar) reikalavimo teisių.

Nesutinka su pareiškėjos teiginiu, jog buvo pažeistas atsiskaitymų iki bankroto bylos iškėlimo vykdymo eiliškumas. Nurodo, kad 2016 metais UAB „Light technology“ laikini finansiniai sunkumui atsirado dėl UAB „Argensta“ nesąžiningų veiksmų. Bendrovės vadovai stengėsi rasti pinigų, reikalingų išgelbėti jų statytą pastatą, pradėjo vykdyti veiklą. 2016 m. liepos 21 d. UAB „Light technology“ vienas iš akcininkų ir direktorius K. B. suteikė UAB „Light technology“ 485 011,90 Eur paskolą (2016 m. liepos 26 d. pavedimas 435 000 Eur sumai, 2016 m. rugpjūčio 3 d. pavedimas 48 065 Eur sumai, 2016 m. rugsėjo 8 d. pavedimas 1 946,90 Eur sumai). 2016 m. rugpjūčio 4 d. UAB „Light technology“ 462 387,57 Eur pervedė UAB „Argensta“, tikėdamasi, kad sumokėjus visą kainą pagal sutartį, bus susitarta ir turtas bus grąžintas UAB „Light technology“. Pažymi, kad K. B. paskolintos lėšos panaudotos atsiskaityti su rangove UAB „Argensta“ jau vykstant turto pardavimo varžytynėms ir stengiantis būti sąžiningu prieš rangovę ir prieš įmonę. Likusi paskolos suma panaudota mokėti atlyginimus, įmokas mokesčiams ir Sodrai, paslaugų tiekėjams. Bendrovė niekada neturėjo skolų darbuotojams. Sutinka su pareiškėja, kad bendrovė turėjo tik vieną ketvirtos eilės išieškotoją. Nurodo, kad išieškojimo būdą ir eilę iš hipoteka įkeisto turto numato CPK 665 straipsnio 1 dalis: pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai. Neužtekus pinigų iš hipoteka įkeisto turto skolai grąžinti, tik antrąja eile buvo galima nukreipti išieškojimą į skolininkui priklausančius pinigus ir kitas teises. Kadangi turtas buvo likvidus ir brangus, jo vertintojų nustatyta rinkos kaina 1 100 000 Eur, todėl antstolis S. U. nebuvo areštavęs jokios bendrovės sąskaitos, joms nebuvo taikyti jokie apribojimai, areštuotas joks kitas turtas. Kadangi bendrovė norėjo ir siekė vykdyti veiklą pareiškėjos nurodytu laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 26 d. iki 2016 m. rugsėjo 9 d. iš bendrovės sąskaitos buvo atliekami ne tik pareiškėjos nurodyti pavedimai, bet ir mokami atlyginimai darbuotojams, įmokos Sodrai ir VMI, kitos einamosios įmokos paslaugų teikėjams. Pažymi, kad UAB „Argensta“, perėmusi turtą natūra, sumokėjo antstoliui 350 000 Eur, t. y. skirtumą tarp perimto turto pirmųjų varžytynių kainos ir realios jai skolos. Antstolis šiuos pinigus pervedė UAB „Light technology“, išsiieškodamas iš šios sumos sau 41 053,56 Eur vykdymo išlaidas. Nesutinka, kad UAB „Light technology“ laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 9 d. iki 2017 m. kovo 20 d. negalėjo atlikti mokėjimų savo nuožiūra. Bendrovė pradelstų mokėjimų iki 2017 m. vasario 3 d. neturėjo, todėl jai negalioja CK 6.930¹ straipsnio reikalavimai. Bendrovė buvo moki, o mokėjimo terminas buvo suėjęs tik S. A. įsipareigojimams, tačiau su juo žodžiu buvo susitarta atidėti skolos mokėjimą iki jo atskiro prašymo. Nurodo, kad skolos bendrovės darbuotojams, išskyrus K. B. ir K. N., susidarė 2017 m. gegužės 4 d., bankroto administratoriui nutraukus darbo sutartį pagal LR DK 137 straipsnį. Visi mokėjimai darbuotojams, susiję su darbo santykiais (išskyrus K. N. ir K. B.) iki 2017 m. gegužės 1 d atlikti. K. N. atostogų kompensacijos skola susidarė 2017 m. kovo 30 d., o K. B. atostogų kompensacijos skola susidarė 2017 m. balandžio mėnesį. Skolos valstybei, tiekėjams susidarė bankroto proceso ne teismo tvarka metu, kai bankroto administratorius jų negalėjo sumokėti, nes turėjo laikytis ĮBĮ nustatyto mokėjimų eiliškumo. Skolos Almipex Swish GmbH, K. B., Almipex UG, A. L. A. buvo susidarę 2014-2016 metais, tačiau jų grąžinimo terminai nebuvo pradelsti. Teigia, kad neaišku, kokiu pagrindu pareiškėja nustatė, jog bendrovės finansiniai reikalavimai nuo 2016 m. spalio mėnesio iki 2017 m. kovo 20 d. padidėjo apie 203 898,66 Eur suma. Bendrovės finansiniai reikalavimai 2016 metais buvo padidėję dėl UAB „Argensta“ papildomai priskaičiuotų delspinigių bei antstolio pateiktų vykdymo išlaidų. Šią sumą nurašė antstolis S. U., todėl bendrovė jos negalėjo panaudoti kitiems ankščiau atsiradusiems įsiskolinimams dengti kaip nurodoma pareiškime (pvz. S. A. ar Almipex UG).

Dėl bendrovės nemokumo nurodo, kad UAB „Light technology“ nemoki pagal ĮBĮ nuostatas tapo 2017 m. vasario 3 d., kai suėjo terminas grąžinti 483 065 Eur skolą K. B. pagal 2016 m. liepos 21 d. paskolos sutartį. Nurodo, kad UAB „Light technology“ turtas 2016 m. gruodžio 31 d. buvo 569 253 Eur. Toks pat turtas buvo ir 2017 m. vasario 3 d. Todėl 2017 m. kovo 20 d. vadovai nusprendė skelbti neteisminį bendrovės bankrotą, nes tai juos įpareigojo daryti LR ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nepagrįsti UAB „4 debt“ kaltinimai, kad bendrovės skolos padidėjo 2016 metų pabaigoje – 2017 metų pradžioje. 2015 m. gruodžio 31 d. bendrovės turtas buvo 1 607 575 Eur. 2016 m. gruodžio 31 d. bendrovės turtas sudarė 569 253 Eur. Turtas sumažėjo dėl UAB „Argensta“ perimto gamybinio-administracinio pastato. Skolos kreditoriams 2015 m. gruodžio 31 d. buvo 1 598 253 Eur, o skolos kreditoriams 2016 m. gruodžio 31 d. – 1 040 771 Eur. Bendrovės veiklos rezultatas 2016 m. gruodžio 31 d. – 611 159 Eur nuostolių. 2017 m. kovo 31 d. bendrovės turtas – 571 633 Eur, skolos kreditoriams – 1 087 755 Eur, t. y. padidėjo 46 984 Eur, nes 2017 metais dirbo daugiau darbuotojų ir dėl tos priežasties už kovo mėnesį buvo priskaičiuotas didesnis darbo užmokestis ir su juo susiję išmokos, buvo priskaičiuotos palūkanos už paskolų naudojimą bei liko nedidelės skolos paslaugų tiekėjams, kurių mokėjimo terminas sutapo su neteisminio bankroto pradžia. 2017 metų sausio – vasario mėnesiais visi einamieji mokėjimai buvo sumokėti, nes nė vieno finansinio reikalavimo iš šio laikotarpio nėra. Pateikti duomenys rodo, kad nepagrįsti pareiškėjos kaltinimai UAB „Light technology“ vadovui, nesilaikius CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo eiliškumo ir didinus skolas. Bendrovės direktorius sąžiningai atliko bendrovės vadovo funkcijas. Esant finansinei situacijai, kai bendrovė dėl UAB „Argensta“ veiksmų, negalėjo pasinaudoti su AB Šiaulių banku pasirašyta sutartimi, vadovas suteikė bendrovei 485 011,90 Eur paskolą, iš kurios 462 387,57 Eur buvo sumokėta kreditorei UAB „Argensta“. Jokių veiksmų, kurie įtakotų bendrovės turto sumažėjimą, vadovas nedarė. 2017 m. sausio–vasario mėnesiais direktorius įnešė į bendrovės sąskaitą savo asmenines lėšas (13 650 Eur), kad bendrovė galėtų atsiskaityti su kreditoriais (darbuotojais ir paslaugų tiekėjais bei būtų sumokėti mokesčiai VMI ir VSDFV).

Atsiliepimas

Teismo pavedimu kreditoriams apie UAB „4 debt“ pareiškimą pranešta bankroto administratorės išsiųstais pranešimais (1 t., b. l. 27–29). Per nustatytą terminą negauta atsiliepimų į UAB „4 debt“ pareiškimą dėl UAB „Light technology“ bankroto pripažinimo tyčiniu, BUAB „Light technology“ kreditoriai nepateikė informacijos, galinčios turėti reikšmės tyčinio bankroto požymių nustatymui ir bankroto pripažinimui tyčiniu.

2020 m. rugsėjo 2 d. teismo posėdyje metu pareiškėjos UAB „4 debt“ atstovas nedalyvavo. Pateikė prašymą bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant remiantis byloje esančiais dokumentais.

Atsiliepimas

2020 m. rugsėjo 2 d. teismo posėdžio metu BUAB „Light technology“ bankroto administratorė su pareiškimu nesutiko, palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad bendrovė tapo nemokia 2017 m. vasario mėnesį, kai suėjo terminas grąžinti paskolą K. B. Kadangi bendrovė kitų skolų neturėjo, galėjo kelti neteisminį bankrotą. Veikla nebuvo vykdoma, dalis darbuotojų, kurie bankroto administratoriaus buvo atleisti 2017 m. gegužės mėnesį, perėjo dirbti į UAB „Torisa“. Jų išėjimas neįtakojo UAB „Light techology“ bankroto, nes neteisminis bankrotas buvo paskelbtas dar 2017 m. kovo 31 d. Pareiškėjos teiginiai dėl turto perkėlimo, nebaigtų sutarčių vykdymo perdavimo UAB „Torisa“ pareiškėjos neįrodyti. Nesutinka, kad buvo pažeistas atsiskaitymų eiliškumas. Neteisminio bankroto proceso metu atsirado kiti kreditoriai. Skola UAB „Argensta“ atsirado 2017 m. vasarą, kai ši prisiteisė 726 Eur bylinėjimosi išlaidas. Jai, kaip hipotekos kreditorei, negaliojo CK 6.930¹ straipsnis, nes vykdymas vyko remiantis CPK 665 straipsnio 1 dalimi. Pažymėjo, kad bendrovės sąskaitos nebuvo areštuotos. Nesutinka, kad bendrovės vadovas netinkamai atliko pareigas. Jis susigrąžino tik nežymią dalį paskolos.

Suinteresuotas asmuo K. B. atsiuntė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant dėl susidariusios epidemiologinės padėties, prašė pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti.

Motyvuojamoji dalis

UAB „4 debt“ pareiškimas dėl UAB „Light technology“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Light technology“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2013 m. lapkričio 14 d., bendrovės veikla – elektroninių komponentų gamyba (1 t., b. l. 9, 11, 13). UAB „Light Technology“ direktoriumi nuo 2013 m. lapkričio 14 d. iki 2017 m. balandžio 21 d. buvo K. B. Nuo 2017 m. kovo 31 d. iki 2017 m. rugsėjo 15 d. vyko bendrovės bankroto procesas ne teismo tvarka (2017 m. kovo 31 d. įvykęs UAB „Light technology“ kreditorių susirinkimas nutarė vykdyti bankroto procedūrą neteismine tvarka, bankroto administratore paskirti UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ (1 t., b. l. 19)). Bankroto procedūrą ne teismo tvarka 2017 metų gegužės mėnesį Kauno apygardos teismui apskundė UAB „Argensta“ ir UAB „Oringas“. 2017 m. rugsėjo 7 d. Kauno apygardos teismo nutartimi bendrovės bankroto procesas ne teismo tvarka buvo panaikintas. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. rugsėjo 15 d. Bendrovė neteko bankrutuojančios įmonės statuso. 2017 m. spalio 11 d. bendrovės vadovu vėl paskirtas K. B. 2017 m. gruodžio 15 d. Kauno apygardos teismo nutartimi UAB „Light technology“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta A. Pečkienė (fizinio bankroto administratoriaus sąrašo eilės Nr. B-FA287). Nutartis įsiteisėjo 2017 m. gruodžio 28 d.

2019 m. liepos 24 d. kreditorė „4 debt“ kreipėsi į teismą, prašydama UAB „Light technology“ bankrotą pripažinti tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1, 2 punktuose ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytais pagrindais (1 t., b. l. 3–6).

2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas su visais pakeitimais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje.

Nagrinėjamu atveju bendrovės bankroto procesas pradėtas galiojant ĮBĮ, pareiškimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu teisme gautas 2019 m. liepos 24 d., t. y. iki JANĮ įsigaliojimo. Todėl ginčo klausimas sprendžiamas pagal pareiškimo dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu pateikimo metu galiojusias ĮBĮ nuostatas (JANĮ 155 straipsnis). Toks reglamentavimas išaiškintas ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-326-381/2020; 2020 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-613-241/2020; 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-744-553/2020; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-724-585/2020; kt.).

Tyčinis bankrotas apibrėžiamas kaip įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis). ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, esant ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. balandžio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 yra išaiškinęs, kad visi ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

Taigi, nagrinėjant tyčinio bankroto bylą, yra svarbus nemokumo momentas. Juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

Nagrinėjamu atveju iš 2016 metų UAB „Light technology“ balanso matyti, kad bendrovė turto turėjo už 569 253 Eur, o įsipareigojimų – už 1 040 771 Eur (b. l. 44), 2015, 2016 metais dirbo nuostolingai (b. l. 45). 2017 metais (iki kovo 31 d.) bendrovė turėjo turto už 571 633 Eur, o įsipareigojimų – už 1 087 755 Eur, patyrė 44 606 Eur nuostolių (b. l. 46, 47). Nustačius, kad įmonė negali vykdyti visų savo įsipareigojimų ir negalės atsiskaityti su kreditoriais, 2017 m. kovo 31 d. bendrovės kreditorių susirinkimo nutarimu buvo nuspręsta vykdyti bendrovės bankroto procedūrą ne teismo tvarka. Kauno apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2169-390/2017 panaikino 2017 m. kovo 31 d. kreditorių susirinkimo nutarimą vykdyti bankroto procedūrą ne teismo tvarka. 2017 m. lapkričio 21 d. į teismą kreipėsi kreditorė „4 debt“ su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Light technology“. Kauno apygardos teismas 2017 m. gruodžio 15 d. nutartyje, kuria UAB „Light technology“ iškelta bankroto byla, aplinkybę, jog buvo panaikintas kreditorių susirinkimo nutarimas vykdyti bankroto procedūrą ne teismo tvarka, laikė nepaneigiančia ieškovės teiginių apie sunkią bendrovės finansinę padėtį, ir pripažino, kad bendrovė negali ir ateityje negalės sumokėti esamus įsiskolinimus kreditoriams.

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyto tyčinio bankroto požymio

Preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys (ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Esminis ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytą prezumpciją charakterizuojantis požymis yra tas, jog vieno ūkio subjekto veikla perkeliama kitiems ūkio subjektams, tarp kurių ar tarp kurių valdymo organų egzistuoja sąsajumas (pvz., kai veikla perkeliama į nuo skolininko juridinio asmens atskirtą įmonę (naujai įkurtą įmonę), kai veikla perduodama juridiniam asmeniui, kuriam vadovauja (ar pereina vadovauti) įmonės skolininkės valdymo organai ar su jais susiję asmenys) tokiu būdu, kad visi skoliniai įsipareigojimai paliekami įmonei skolininkei, o reikalavimo teisės ir vykdyta veikla pereina kitai (susijusiai) įmonei. ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytos tyčinio bankroto prezumpcijos taikymui nepakanka nustatyti vien to, jog kitai veikiančiai ar naujai įsteigtai įmonei buvo perduotas įmonės skolininkės valdytas turtas, bei to, jog į kitą, veikiančią ar naujai įsteigtą įmonę, perėjo dirbti įmonės skolininkės darbuotojai, kadangi turi egzistuoti ir kita būtina sąlyga šios prezumpcijos taikymui – kita įmonė turi perimti įmonės nebaigtas vykdyti sutartis arba reikalavimo teises (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-445-330/2018; 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-700-407/2018; 2020 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1135-381/2020).

Pareiškėja nurodo, kad 2017 m. kovo 3 d. buvo įregistruota bendrovė UAB „Torisa“, kurios juridinių asmenų registre nurodyta veikla sutampa su UAB „Light technology“ vykdyta veikla; jos vadovas yra UAB „Light technology“ akcininkas bei dabartinis kreditorius A. L. A. Nurodo, kad UAB „Light technology“ iš UAB „Argensta“ atgavo kilnojamus daiktus, galėjo jais laisvai disponuoti, padengti dalį savo turimų skolinių įsipareigojimų, tačiau skolų nesumažėjo, o priešingai – tik padidėjo, todėl daro išvadą, kad UAB „Light technology“ galimai perdavė didelės vertės turtą UAB „Torisa“, į kurią perkėlė visą įmonės veiklą, šalia turto ir veiklos į UAB „Torisa“ buvo perkelti ir UAB „Light technology“ darbuotojai. UAB „Torisa“ naudoja tą pačią interneto svetainę http://l-tech.lt/, kokią iki bankroto bylos naudojo UAB „Light technology“, pristatydama (reklamuodama) savo veiklą, parduodama prekes ir paslaugas. Nurodo, kad UAB „Light technology“ sąskaitos, esančios AB Šiaulių banko Kauno filiale, išrašo duomenimis nustatyta, jog tarp UAB „Light technology“ ir UAB „Torisa“ buvo atliekamos ūkinės operacijos, kurių pagrindu, tikėtina, kad įmonės didelės vertės turtas buvo parduotas UAB „Torisa“ mažesnėmis negu rinkos kainomis.

Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Torisa“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2017 m. kovo 3 d., jos vadovu nuo 2017 m. kovo 3 d. iki 2017 m. kovo 20 d. buvo Ž. B., nuo 2017 m. kovo 20 d. iki 2017 m. gegužės 22 d. – J. O., nuo 2017 m. gegužės 22 d. – A. L. A. (b. l. 7, 82–83), kuris yra ir UAB „Light technology“ akcininkas. UAB „Torisa“ veikla – elektros apšvietimo įrangos gamyba (b. l. 8, 10, 12). Nuo 2017 m. kovo 3 d. iki 2017 m. kovo 15 d. 100 procentų įmonės akcijų priklausė UAB „Buhalterijos centras“, nuo 2017 m. kovo 15 d. po 50 procentų akcijų priklauso S. G. A. ir T. P. (b. l. 20). 2019 m. spalio 31 d. Kauno apygardos teismo nutartimi UAB „Torisa“ iškelta bankroto byla (b. l. 112, 115–116).

Teismo vertinimu, byloje nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti UAB „Light technology“ veiklos perkėlimą į UAB „Torisa“. Pritartina bankroto administratorei, jog joks teisės aktas Lietuvos Respublikoje fiziniam ar juridiniam asmeniui nedraudžia steigti ir turėti po kelis juridinius asmenis ar turėti darbo santykių su keliais juridiniais asmenimis. Todėl tai, kad buvo įsteigta UAB „Torisa“ ir joje direktoriumi paskirtas vienas iš UAB „Light technology“ akcininkų A. L. A., nereiškia veiklos ir turto perkėlimo iš UAB „Light technology“ į UAB „Torisa“. Nors abi įmonės vykdė panašią veiklą (UAB „Light technology“ vykdė elektroninių komponentų gamybą, o UAB „Torisa“ – elektros apšvietimo įrangos gamybą), tačiau ši aplinkybė nėra esminė ir lemiama ir nesudaro pagrindo spręsti apie veiklos perkėlimą.

Byloje nėra duomenų, kad UAB „Torisa“ būtų perėmusi UAB „Light technology“ reikalavimo teises į kokį nors turtą. Iš bylos medžiagos spręstina, kad internetinė svetainė http://l-tech.lt/ nėra UAB „Light technology“ turtas. UAB „Interneto vizija“ pateikusi duomenis apie tai, kad minėtos svetainės talpinimo paslauga klientui UAB „Torisa“ buvo teikiama nuo 2017 m. rugpjūčio 24 d. iki 2019 m. spalio 26 d. (1 t., b. l. 93). Nors šia svetaine prieš tai naudojosi UAB „Light technology“, tačiau pritartina bankroto administratorei, kad svetainės savininkas ją gali naudoti savo nuožiūra, gali suteikti teisę ja naudotis tretiesiems asmenims, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta.

Pareiškėja nurodo, jog UAB „Light technology“ sąskaitos, esančios AB Šiaulių banko Kauno filiale, duomenimis tarp UAB „Light technology“ ir UAB „Torisa“ buvo atliekamos ūkinės operacijos pagal 2017 m. kovo 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir tikėtina, kaip teigia pareiškėja, parduodant didelės vertės turtą mažesnėmis kainomis. Tačiau tai, kad buvo atliekamos ūkinės operacijos, neleidžia sutikti su pareiškėjos daroma tikėtina išvada, jog įmonės didelės vertės turtas buvo parduotas UAB „Torisa“ mažesnėmis negu rinkos kainomis. Į bylą pateikta 2017 m. kovo 27 d. pirkimo–pardavimo sutartis, kuria UAB „Light technology“ pardavė UAB „Torisa“ už 7 446,42 Eur (su PVM 9 010,17 Eur) inventorių, kuris UAB „Torisa“ perduotas 2017 m. kovo 29 d. inventoriaus priėmimo–perdavimo aktu (1 t., b. l. 101–102). Iš šio perdavimo akto matyti, kad buvo parduoti ir perduoti baldai, kompiuteriai, dulkių siurblys, šiukšlių konteineris. Iš nurodyto turto pardavimo kainų, kurių neginčijo ir pati pareiškėja, negalima daryti išvados, kad pardavimo kainos neatitiko rinkos kainų.

2017 m. kovo 20 d. įrangos nuomos sutartimi Nr. 2017-03-20/01 UAB „Light technology“ išnuomavo UAB „Torisa“ gamybinę įrangą, nuomos mokestis už mėnesį – 647,35 Eur (1 t., b. l. 56–57). Tą pačią dieną sudaryta pasaugos sutartis, kuria UAB „Torisa“ sutiko priimti pasaugai UAB „Light technology“ turtą, o pastaroji – už paslaugą mokėti į mėnesį 647,35 Eur mokestį (1 t., b. l. 58). Pateiktos UAB „Torisa“ 2017 metais išrašytos UAB „Light technology“ PVM sąskaitos faktūros (1 t., b. l. 137–140, 143, 145–147), UAB „Light technology“ įmonei „Torisa“ išrašytos sąskaitos faktūros (1 t., b. l. 141–142, 144).

Iškėlus bankroto bylą, bankroto administratorė sudarė naujas analogiškas sutartis. 2018 m. vasario 20 d. BUAB „Light technology“ bankroto administratorė sudarė nuomos sutartį su UAB „Torisa”, kuriai išnuomavo tam tikrą turtą (1 t., b. l. 49–50). Tą pačią dieną sudaryta pasaugos sutartis, kuria BUAB „Light technology“ pavedė UAB „Torisa“ saugoti turtą pagal turto sąrašus Nr. 1 ir Nr. 2 (1 t., b. l. 51–53). UAB „Torisa“ pagal minėtą pasaugos sutartį BUAB „Light technology“ pateikė PVM sąskaitas faktūras (1 t., b. l. 93, 103–105). BUAB „Light tyechnology“ išrašė UAB „Torisa“ sąskaitas faktūras (1 t., b. l. 105–107). 2019 m. balandžio 30 d. BUAB „Light technology“ ir UAB „Torisa“ skolos suderintos, įmonės viena kitai neskolingos (1 t., b. l. 108).

Nors iš VSDFV Kauno skyriaus pateiktų duomenų matyti, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d. iš UAB „Light technology“ buvo atleista 10 darbuotojų, kurie priimti dirbti UAB „Torisa“ (b. l. 94), tačiau atsižvelgiant į tai, kad nuo 2017 m. kovo 31 d. iki 2017 m. rugsėjo mėnesio buvo vykdomas bankroto procesas ne teismo tvarka, įmonė veiklos nevykdė, darbuotojų perėjimas į UAB „Torisa“, nesant duomenų, kad UAB „Torisa“ būtų perėmusi vykdyti UAB „Light technology“ nebaigtas vykdyti sutartis ir iš jos būtų gavusi naudą, nesudaro pagrindo spręsti apie veiklos perkėlimą iš UAB „Light technology“ į UAB „Torisa.

Taigi byloje nėra duomenų, jog UAB „Torisa“ būtų perėmusi vykdyti UAB „Light technology“ sutartinius įsipareigojimus, reikalavimo teises, kitą turtą, t. y. jog UAB „Light techology“ vadovai būtų siekę visus skolinius įsipareigojimus palikti šioje įmonėje, o vykdytą veiklą perkelti kitai (susijusiai) bendrovei UAB „Torisa“. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, jog bendrovės veikla buvo perkelta į kitą įmonę, tokiu būdu eliminuojant bendrovės kreditorių galimybes patenkinti savo reikalavimus iš jos turto. BUAB „Light techology“ aiškinimu, įmonė su sunkumais susidūrė vykdant sutartis su UAB „Argensta“ (1 t., b. l. 15–17, 48, 62–64).

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyto tyčinio bankroto požymio

Preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje nustotą atsiskaitymų grynais ir negrynais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susiję išmokos.

CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. CK 6.930¹ straipsnio 2 dalis nustato, kad atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį. Be to, turi būti nustatyta, kad skolininkas, esant pirmiau aptartai sąlygai, atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.930¹ straipsnio reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017; 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-458-687/2018; 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019).

Atsiskaitymų eiliškumo pažeidimas nepripažįstamas tyčinio bankroto požymiu tais atvejais, kai tokiais veiksmais nėra siekiama apriboti kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į įmonės turtą, bet yra sąžiningai siekiama vertingų tikslų (pvz., tęsti įmonės veiklą, atliekant einamuosius mokėjimus arba atsiskaitant su kreditoriais, nuo kurių priklauso tolesnė įmonės veikla). Teisiškai reikšmingu taip pat pripažįstamas atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo mastas (ar suteikiant pirmenybę perleidžiama esminė įmonės turto dalis, taip nepaliekant galimybių atsiskaityti su ankstesniais kreditoriais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-324-915/2017).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja nurodo, jog 2016 m. balandžio 24 d. Kauno miesto 18-ajam notarų biurui išdavus vykdomąjį raštą dėl 962 387,57 Eur skolos, 0,02 procento delspinigių už kiekvieną praleistą dieną ir 318,11 Eur notaro išlaidų iš UAB „Light technology“ UAB „Argensta“ naudai, skolininkė ketvirtąja eile turėjo atsiskaityti su UAB „Argensta“, tačiau atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais.

Bankroto administratorė nesutinka, kad buvo pažeistas atsiskaitymų eiliškumas, nurodo, kad 2016 metais UAB „Light technology“ laikini finansiniai sunkumui atsirado dėl UAB „Argensta“ nesąžiningų veiksmų. UAB „Argensta“ kreipėsi į antstolį dėl skolos už darbus išieškojimo. Bendrovės vadovai stengėsi rasti pinigų, reikalingų išgelbėti jų statytą pastatą, pradėjo vykdyti veiklą. 2016 m. vasario 15 d. UAB „Light technology“ su AB Šiaulių banku buvo sudariusi sutartį dėl 855 000 Eur paskolos suteikimo (b. l. 62). Tačiau, kaip nurodo administratorė, UAB „Argensta“ nedavė sutikimo antriniam pastato įkeitimui, todėl bendrovė paskolos negavo. 2016 m. liepos 11 d. UAB „Light technology“ kreipėsi į antstolį S. U. su prašymu atidėti vykdymo veiksmus (areštuoto skolininkės turto pardavimą) iki 2016 m. rugsėjo 1 d., motyvuojant tuo, kad tariamasi su Latvijos kompanija dėl paskolos gavimo, kuria bus padengtos vykdomojoje byloje išieškomos sumos (b. l. 48), tačiau vykdymo veiksmai nebuvo atidėti. 2016 m. liepos 21 d. UAB „Light technology“ vienas iš akcininkų ir direktorius K. B. suteikė UAB „Light technology“ 485 011,90 Eur paskolą. 2016 m. rugpjūčio 4 d. UAB „Light technology“ 462 387,57 Eur pervedė UAB „Argensta“. Likusi paskolos suma panaudota mokėti atlyginimus, įmokas mokesčiams ir VSDFV, paslaugų tiekėjams. Kad UAB „Light technology“ sumokėjusi įmokas VSDFV, patvirtina VSDFV pažyma (b. l. 60).

Bankroto administratorė nurodo, kad bendrovė pradelstų mokėjimų iki 2017 m. vasario 3 d. neturėjo, todėl jai negalioja CK 6.930¹ straipsnio reikalavimai, atsiliepime į pareiškimą pateikia kreditorių sąrašą, iš kurio matyti, kada susidarė įsiskolinimai (K. N. atostogų kompensacijos skola susidarė 2017 m. kovo 30 d., o K. B. atostogų kompensacijos skola susidarė 2017 m. balandžio mėnesį. 2018 m. birželio mėnesį į kreditorių sąrašą įtrauktas VSDFV Alytaus skyrius su 8 426,42 Eur finansiniu reikalavimu, t. y iš Garantinio fondo buvusiems darbuotojams išmokėtai 8 426,42 Eur sumai, atitinkamai sumažinus darbuotojų reikalavimus. Skola VSDFV Kauno skyriui atsirado 2017 m. birželio mėnesį, kai buvo nutrauktos su darbuotojais darbo sutartys dėl bankroto. VMI prie LR FM įsiskolinimas susidarė nuo 2017 m. balandžio 18 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. Skola UAB „4 debt“ susidarė 2017 m. gegužės 29 d. reikalavimo perleidimo sutartimi iš pradinės kreditorės AB Telia perėmus skolą, susidariusią 2017 m. kovo–balandžio mėnesiais, kurią reikėjo apmokėti iki 2017 m. gegužės 31 d. Asociacijai „GS1 Lithuania“ skola susidarė pagal 2017 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą faktūrą, kurios apmokėjimo terminas buvo 2017 m. kovo 27 d. UAB „Argensta“ skola susidarė 2017 m. liepos 2 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi priteisus 726 Eur bylinėjimosi išlaidas. UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ skola susidarė pagal 2017 m. kovo 31 d., 2017 m. balandžio 30 d., 2017 m. gegužės 31 d. sąskaitas. UAB „Protingas“ skola susidarė pagal 2017 m. vasario 28 d. sąskaitą, kurią apmokėti reikėjo 2017 m. kovo 10 d. UAB „Energijos skirstymo operatorius“ skola susidarė pagal 2017 m. kovo 31 d. sąskaitą faktūrą). Taigi skolos darbuotojams, VMI, VSDFV, paslaugų tiekėjams atsirado bankroto proceso ne teismo tvarka metu, kai bankroto administratorius jų negalėjo sumokėti, nes turėjo laikytis ĮBĮ nustatyto mokėjimų eiliškumo. Skolos Almipex Swish GmbH, K. B., Almipex UG, A. L. A. buvo susidarę 2014-2016 metais, tačiau jų grąžinimo terminai nebuvo pradelsti.

Iš bylos medžiagos spręstina, kad bendrovė iki 2017 m. vasario mėnesio turėjo tik vieną ketvirtos eilės išieškotoją, t. y. UAB „Argensta“. Tačiau pritartina bankroto administratorei, kad išieškojimo būdą ir eilę iš hipoteka įkeisto turto numato CPK 665 straipsnio 1 dalis: pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai. Neužtekus pinigų iš hipoteka įkeisto turto skolai grąžinti, tik antrąja eile galima nukreipti išieškojimą į skolininkui priklausančius pinigus ir kitas turtines teises, prekes ir kt. (CPK 665 straipsnio 2 dalis). Kadangi turtas buvo likvidus ir brangus, antstolis S. U. nebuvo areštavęs bendrovės sąskaitų, joms nebuvo taikyti jokie apribojimai, areštuotas joks kitas turtas. UAB „Light technology“ turtas (gamybinis pastatas bei subnuomos teisės į žemės sklypą) buvo pardavinėjamas varžytynėse vykdant UAB „Argensta“ 537 816,09 Eur išieškojimą (b. l. 63, 64). Neįvykus varžytynėms, turtas 2017 m. rugsėjo 9 d. perduotas UAB „Argensta“, kuri į antstolio depozitinę sąskaitą įmokėjo skirtumą tarp turto vertės ir skolos (342 183,91 Eur) (b. l. 64). Antstolis šiuos pinigus pervedė UAB „Light technology“, išsiieškodamas iš šios sumos sau 41 053,56 Eur vykdymo išlaidas.

Teismas pritaria bankroto administratorei, nesutinkančiai su pareiškėja UAB „4 debt“, kad bendrovės skolos padidėjo 2016 metų pabaigoje – 2017 metų pradžioje. Iš pateikto 2016 metų balanso matyti, kad 2015 m. gruodžio 31 d. bendrovės turtas buvo 1 607 575 Eur (ilgalaikis turtas 1 569 999 Eur, tame skaičiuje materialus 1 394 999 Eur ir 175 000 nematerialus), 2016 m. gruodžio 31 d. bendrovės turtas sudarė 569 253 Eur (ilgalaikis turtas 311 547 Eur, tame skaičiuje materialus – 134 583 Eur ir nematerialus – 176 964 Eur). Skolos kreditoriams 2015 m. gruodžio 31 d. buvo 1 598 253 Eur, o 2016 m. gruodžio 31 d. – 1 040 771 Eur (1 t., b. l. 44, 46). Taigi skolos kreditoriams 2016 metais sumažėjo 557 482 Eur. Skolos kreditoriams 2017 m. kovo 31 d. sudarė 1 087 755 Eur, t. y. padidėjo 46 984 Eur, nes, kaip nurodo administratorė, už 2017 m. kovo mėnesį buvo priskaičiuotas didesnis darbo užmokestis ir su juo susiję išmokos, buvo priskaičiuotos palūkanos už paskolų naudojimą, liko nedidelės skolos paslaugų tiekėjams, kurių mokėjimo terminas sutapo su bankroto proceso ne teismo tvarka pradžia (1 t., b. l. 47).

Nurodytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo konstatuoti atsiskaitymų eiliškumo pažeidimą ir paneigia tyčinio bankroto prezumpciją, numatytą ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte.

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto tyčinio bankroto požymio

ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte vienu iš tyčinio bankroto požymių nurodoma tai, kad įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu.

Pareiškėja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu požymiu laikė tai, kad buvęs įmonės vadovas K. B. susigrąžino sau dalį paskolos, nors buvo ir kitų kreditorių, be to, sudarinėjo naujus sandorius ir būtent naujiems kreditoriams teikė prioritetą.

Aplinkybes, susijusias su įmonės valdymo organų narių, jų dalyvių ar su jais susijusių asmenų neteisėtais veiksmais ar neveikimu, reikia įrodyti pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles (CPK 12, 178 straipsniai). Tik nustatęs, kad įmonės dalyvių ir (ar) valdymo organų sprendimai, neveikimas (teisės aktuose nustatytų pareigų nevykdymas) nulėmė įmonės bankrotą ir (ar) iš esmės apsunkino įmonės kreditorių galimybes gauti reikalavimų patenkinimą, t. y. priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir teisinių padarinių, teismas gali įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu. Jeigu toks priežastinis ryšys nenustatytas, nėra pagrindo pripažinti, kad įmonė bankrutavo tyčia (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1938/2011).

Pareiškėja pareiškime teisingai nurodo, kad K. B. 2016 m. spalio 6 d. buvo sugrąžinta 5 000 Eur paskolos, 2016 m. spalio 13 d. – 6 300 Eur, 2016 m. spalio 21 d. – 30 000 Eur. Iš bylos medžiagos matyti, kad K. B. 2014–2016 metais buvo suteikęs bendrovei paskolų už 675 000 Eur (1 t., b. l. 5). Teismo vertinimu, nors 31 300 Eur K. B. buvo grąžinta ir nesuėjus galutiniam paskolos grąžinimo terminui, tačiau tai nereiškia, kad paskola negali būti grąžinama ir anksčiau. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek 2013 m. gegužės 12 d. paskolos sutarties, kuria K. B. paskolino bendrovei 20 000 Eur, 2.2 punkte, tiek 2016 m. liepos 21 d. paskolos sutarties, kuria paskolino 500 000 Eur, 2.2 punkte numatyta, kad paskolos gavėjas turi teisę paskolą grąžinti prieš terminą (bankroto byla 2 t., b. l. 63, 64). Tuo labiau sugrąžinta nežymi paskolos dalis, o K. B. 2017 m. sausio–vasario mėnesiais į bendrovės sąskaitą vėl įnešė 13 650 Eur, kad būtų galima atsiskaityti su VMI ir VSDFV. Pažymėtina ir tai, kad iš bendrovės bankroto byloje patvirtintų 1 077 626,46 Eur finansinių reikalavimų, K. B. reikalavimas sudaro 554 657 Eur, akcininko A. L. A. – 28 512,13 Eur. Kiti didžiausi kreditoriai – VSDF Kauno skyrius –10 820,11 Eur, VSDFV Alytaus skyrius – 8 426,42 Eur, AB Turto bankas – 4 429,46 Eur, skola tiekėjams – 2 785,92 Eur. Skola darbuotojams susidarė dėl paskaičiuotų išeitinių išmokų, atostogų kompensacijų juos atleidžiant iš darbo. Dėl su darbo santykiais paskaičiuotų išmokų išaugo įsiskolinimas VSDFV (bankroto byla 5 t., b. l. 120–121).

Pareiškėja nurodo, kad vadovas sudarinėjo naujus sandorius ir būtent jiems teikė pirmenybę. Tai, anot pareiškėjos, patvirtina pagal 2017 m. sausio 4 d. išankstinę sąskaitą apmokėta 3 388 Eur suma UAB „Transrifus“. Teismo vertinimu, toks pareiškėjos teiginys niekuo nepagrįstas. Tai, kaip tik rodo, jog įmonė vykdė veiklą, o, kaip minėta, finansiniai sunkumai ir negalėjimas jų įvykdyti atsirado suėjus terminui K. B. grąžinti paskolą, kas ir sąlygojo kreditorių susirikimo sprendimą inicijuoti įmonės bankrotą ne teismo tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. sausio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014 yra konstatavęs, kad vien ta aplinkybė, jog įmonės valdymo organo sudarytas tam tikras sandoris galbūt kada nors bus pripažintas žalingas pelno prasme, negali būti pakankamas pagrindas konstatuoti, jog toks valdymo organo sprendimas turi tyčinio bankroto požymių. Nagrinėjamu atveju dėl nurodyto sandorio pareiškėja daro tik prielaidą.

Įmonės valdymo organo (organų) netinkamas jiems priskirtų pareigų vykdymas gali būti pripažintas tik tada, jei galima neabejotinai daryti išvadą, jog tokiais veiksmais valdymo organas (organai) sąmoningai siekė įmonės nemokumo, siekė išvengti kreditorinių reikalavimų tenkinimo, kad tokiu būdu buvo iš esmės pabloginama bendrovės finansinė padėtis ir kad tarp tokių pareigų netinkamo vykdymo bei įmonės nemokumo arba nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo yra priežastinis ryšys. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nesant (nenustačius) priežastinio ryšio, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-690/2017).

Teismo vertinimu, pareiškėja neįrodė tyčinių įmonės valdymo organų, t. y. vadovo K. B., veiksmų, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams įvykdymo, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir teisinių padarinių, t. y. siekio privesti bendrovę prie bankroto ar, esant nemokumo situacijai, dar pabloginti jos padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017).

Byloje esančių įrodymų visuma leidžia pagrįstai manyti, kad UAB „Light technology“ susidūrė su sunkumais iškilus ginčams su UAB „Argensta“ dėl vykdytos statybos rangos sutarties.

Atsižvelgiant į anksčiau nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, į aptartas byloje aplinkybes, įrodymus, įvertinant jų visumą, darytina išvada, kad nėra pagrindo išvadai, jog bankrotą lėmė tyčiniai veiksmai, o ne verslo nesėkmė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 12 dalimi, 20 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais,

nutaria:

Prašymą pripažinti uždarosios akcinės bendrovės „Light technology“ bankrotą tyčiniu atmesti.

Dėl nutarties per septynias dienas nuo jos priėmimo gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Virginija Lozoraitytė