Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo H. R. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2024 m. vasario 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo H. R. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovas ieškiniu prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteisti 500 Eur neturtinės žalos ir 349 Eur turtinės žalos atlyginimo. Šios žalos atsiradimą kildina iš neteisėtų Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Tauragės AVPK) darbuotojų veiksmų, kai 2022 m. liepos 23 d., apie 15.00 val., sulaikymo metu (duomenys neskelbtini), iš jo buvo paimtas 349 Eur vertės telefonas „Samsung“ (modelis A52 128 DS Awesome Black), priklausantis jo sugyventinei O. B. Nurodo, kad aplinkybę, jog minimas telefonas buvo paimtas iš jo, patvirtina tai, kad šiame telefone esantys duomenys buvo panaudoti ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-27509-22. Kadangi pabaigus ikiteisminio tyrimo veiksmus jam telefonas nėra grąžintas, todėl jam yra padaryta 349 Eur turtinė žala bei 500 Eur neturtinė žala.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Tauragė apylinkės teismas 2024 m. vasario 9 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo 29 Eur žyminio mokesčio valstybei.

3. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:

3.1. Iš bylos medžiagos, Tauragės apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus 2023 m. vasario 24 d. rašto nustatė, kad ieškovas 2022 m. liepos 23 d. buvo sulaikytas dėl to, kad 2022 m. liepos 23 d., apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo viduje, kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,75 prom. neblaivumas), kilusio konflikto metu su I. S. ir G. M. tyčia, peiliu durdamas ne mažiau kaip vieną kartą I. S. į krūtinę, padarė jam kiaurinę durtinę-pjautinę krūtinės ląstos kairės pusės žaizdą su kraujo (1 000 ml) ir oro susikaupimu krūtinplėvės ertmės kairėje pusėje. Taip pat G. M. durdamas peiliu į įvairias kūno sritis ne mažiau kaip 5 kartus, padarė durtines-pjautines žaizdas krūtinės dešinėje pusėje, dešiniajame petyje, kairiame žaste, dešinėje blauzdoje. Tokiais savo veiksmais ieškovas padarė sunkų sveikatos sutrikdymą I. S. ir nežymų sveikatos sutrikdymą G. M. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023 m. sausio 26 d. nuosprendžiu (toliau – Nuosprendis) ieškovas pripažintas kaltu už padarytus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 4 mėnesiams. Nuosprendžiu buvo išspręstas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Nuosprendyje nurodyta, kad 2023 m. sausio 20 d. Tauragės apylinkės teisme gautas kaltinamojo H. R. laiškas, kuriuo jis prašo grąžinti telefoną ,,Samsung“, iš jo paimtą sulaikymo metu, kuris priklauso jo sugyventinei O. B. Nuosprendžiu teismas išaiškino, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad H. R. nurodytos markės telefonas iš jo ar kito proceso dalyvio būtų paimtas kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, todėl teismas neturi pagrindo nuspręsti dėl jo grąžinimo. Pažymėjo, kad jei kaltinamasis mano, kad toks telefonas buvo paimtas, jis turi kreiptis į ikiteisminį tyrimą atlikusią įstaigą – Tauragės apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimų skyrių.

3.2. Iš 2023 m. kovo 1 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos rašto dėl skundo išnagrinėjimo, nustatė, jog Imuniteto valdybos Klaipėdos apygardos skyrius išnagrinėjo H. R. skundą bei nurodė, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-27509-22 nėra fiksuota, jog būtų paimtas mobiliojo ryšio telefonas ,,Samsung“. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdyba, išnagrinėjo H. R. skundą ir 2023 m. kovo 9 d. raštu Nr. 5-S-5300 informavo, kad H. R. dėl galbūt neteisėtų pareigūnų veiksmų kreipėsi ne iš karto po įvykio, o praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams, dėl to nėra galimybės peržiūrėti visą su H. R. sulaikymu susijusią medžiagą. Nurodė, kad peržiūrėjus vaizdo įrašų aprašymus, nefiksuota, kad būtų paimtas mobiliojo ryšio telefonas.

3.3. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad policijos pareigūnai įvykio vietoje paėmė telefoną, o ikiteisminio tyrimo tyrėja E. J. iš jo „Samsung“ telefono išsiėmė tyrimui reikalingą medžiagą, ir tai patvirtina ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-27509-22. Ieškovas nurodo, jog ikiteisminio tyrimo medžiagoje aiškiai užfiksuotas telefono paėmimas vaizdo registratoriumi, kuris priklauso pareigūnui A. G., nors tyrėja E. J. ir nurodo, jog ikiteisminio tyrimo metu nėra fiksuotas mobiliojo telefono paėmimas. Tačiau iš Tauragės apylinkės teismo 2023 m. sausio 26 d. nuosprendžio nustatė, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo fiksuotas mobiliojo ryšio telefono „Samsung“ paėmimas. Konstatavo, kad ieškovas klaidina teismą, nes susipažinus su nuosprendžiu akivaizdu, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo renkami, paimami ar kitokiu būdu renkami duomenys iš kokio nors mobiliojo ryšio telefono.

3.4. Iš Tauragės apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimų skyriaus 2022 m. lapkričio 10 d. kitų objektų apžiūros protokolo (toliau – protokolas) matyti, kad A. G. tik atliko vaizdo ir garso įrašų apžiūrą. Priešingai nei teigia ieškovas, protokole nėra užfiksuota, kad policijos pareigūnai paėmė mobiliojo ryšio telefoną.

3.5. Teismas konstatavo, kad ieškovas nepagrindė savo argumentų dėl galimo mobiliojo ryšio telefono „Samsung“ paėmimo, ir tai yra tik subjektyvi ieškovo pareikšta nuomonė. Iš baudžiamojoje byloje Nr. 1-65-850/2023 esančių duomenų matyti, kad 2023 m. sausio 12 d. vykusiame viešame teismo posėdyje H. R. neužsiminė teismui, jog iš jo ikiteisminio tyrimo metu buvo paimtas telefonas. Tik išnagrinėjus bylą 2023 m. sausio 20 d. pateikė prašymą dėl telefono įrenginio grąžinimo. Dėl ieškovo nurodytų aplinkybių dėl telefono ,,Samsung“ paėmimo teismas pasisakė ir Tauragės apylinkės teismo 2023 m. sausio 20 d. nuosprendyje nurodydamas, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad H. R. nurodytos markės telefonas iš jo ar kito proceso dalyvio būtų paimtas kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, todėl teismas neturi pagrindo nuspręsti dėl jo grąžinimo. Visiškai nepagrįstos ieškovo nurodytos aplinkybės dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėto telefono iš jo paėmimo. Nesant nustatytų neteisėtų veiksmų, negali būti taikoma valstybei civilinė atsakomybė dėl žalos atsiradimo.

3.6. Apeliantas tvirtina, kad jam buvo padaryta 349 Eur turtinė žala, tačiau iš bylos medžiagos teismas nustatė, jog telefonas priklauso kitam asmeniui. Iš paties ieškovo pateiktų dokumentų matyti, kad telefoną „Samsung A52 128 GB DS Awesome Black“ (SM-A525F) įsigijo O. B. iš UAB ,,Bitės Lietuva“ pagal 2021 m. balandžio 6 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. ECOM/0927507/2021. Teismas konstatavo, kad, jei apeliantas ir būtų naudojęsis sugyventinės O. B. telefonu ir būtų pamatęs ar praradęs telefoną, jis neturi reikalavimo teisės dėl žalos atlyginimo ir visiškai nepagrįstai reiškia atsakovui reikalavimą atlyginti turtinę žalą.

3.7. Apeliantas, reikalaudamas atlyginti žalą pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jam tenka pareiga įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas: pareigūnų neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Konstatavo, kad apeliantas neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, nepagrindė ir neįrodė, kad jam padaryta žala, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimų dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

3.8. Apeliantas, teikdamas ieškinį (skundą) prašė jį atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo nurodydamas, kad jis yra nemokus. Tačiau prie prašymo nėra pridėta jokių jo sunkią materialinę padėtį pagrindžiančių įrodymų. Todėl nėra pagrindo ieškovo apelianto atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą, žyminis mokestis šioje byloje už turtinio ir neturtinio pobūdžio reikalavimus skaičiuojamas nuo apelianto reikalaujamos priteisti sumos, t. y. 848 Eur, ir sudaro 29 Eur (byla pateikta ne elektroninėmis ryšio priemonėmis). Teismas priteisė iš apelianto 29 Eur žyminį mokestį valstybei.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Ieškovas (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Tauragės apylinkės teismo 2024 m. vasario 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Taip pat prašė panaikinti sprendimo dalį, kuria iš jo priteistos 29 Eur bylinėjimosi išlaidos.

5.1. 2022 m. liepos 23 d. pareigūnai sulaikant apeliantą nevykdė bendros pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai – laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos. Minėtu metu pareigūnai atlikę kratą iš apelianto išėmė telefoną „Samsung“, bet šio fakto neužfiksavo. Teismui buvo pateiktas išrašas iš baudžiamosios bylos Nr. 01-1-27509-22, t. y. medžiaga iš vaizdo registratoriaus. Vienas pareigūnas pasakė kitam: „Š. paimk, nes jo kišenėje yra telefonas“. Tačiau pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės neįvertino.

5.2. Teismui buvo pateikti du diskai iš vaizdo registratoriaus iš Klaipėdos apygardos teismo baudžiamosios bylos Nr.1A-117-795/2023. Šie diskai taip pat nebuvo peržiūrėti.

5.3. Pirmosios instancijos teismas teigia, kad apeliantas neįrodė savo teiginių dėl telefono, tačiau kaip galima įrodyti savo teiginius, jei teismas nevertina pateiktų įrodymų. Teismui reikėjo tik peržiūrėti pateiktus įrodymus ir juos įvertinti, tačiau teismas to nepadarė. Prašė apeliacinio teismo peržiūrėti vaizdo įrašus ir išrašus iš vaizdo registratorių baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-27509/22.

5.4. Nesuprantamas teismo teiginys, kad apeliantas negali reikšti pretenzijų dėl telefono. 2021 m. liepos 23 d., atlikęs bausmę, grįžo gyventi pas sugyventinę ir iki sulaikymo gyveno su ja. Turėjo bendrą biudžetą, iš to paties biudžeto buvo mokamas mokestis už telefoną. Nesvarbu, kas paėmė telefoną išsimokėtinai, nes pinigus mokėjo kartu už telefoną. Apeliantas buvo pilnateisis telefono šeimininkas, todėl ir turi teisę kreiptis dėl žalos atlyginimo.

5.5. Apeliantas nurodė, kad yra teistas („nusikaltėlis“), todėl jam sunkiau įgyti pasitikėjimą, pagarbą nei kitiems asmenims, todėl neturtinę žalą ir įvertino 500 Eur. Teko jam įrodinėti, kad nepagaudinėja, kad telefoną paėmė pareigūnai.

5.6. Dėl bylinėjimosi išlaidų nurodė, kad yra nemokus, gyvena išlaikomas valstybės.

6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir Tauragės rajono apylinkės teismo 2024 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

7.1. Viena iš būtinų sąlygų taikyti valstybei civilinę atsakomybę pagal CK 6.272 straipsnio l dalį yra neteisėti teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmai (ar neveikimas). Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad būtų nustatyti kokie nors prieš ieškovą įvykdyti neteisėti policijos pareigūnų veiksmai. Nėra užfiksuota, kad būtų paimtas mobiliojo ryšio telefonas.

7.2. Apeliantas neįrodė, kad jam buvo padaryta turtinė ar neturtinė žala.

7.3. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis žalos atlyginimą bei civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes ginčui išspręsti, teisingai išaiškino ir pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas tiek galiojančios teisės, tiek ir bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu. Apeliantas apeliaciniame skunde nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Apelianto argumentai yra niekuo nepagrįsti, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti remiantis jo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti paliktas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

9. Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae). Pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas apelianto reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas, reikalaudamas atlyginti žalą pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. apeliantui tenka pareiga įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas: pareigūnų neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius).

12. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos CPK 12, 178–179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą.

13. Apeliantas nurodė, kad 2022 m. liepos 23 d. pareigūnai jo sulaikymo metu atlikę kratą iš apelianto paėmė telefoną „Samsung“, bet šio fakto neužfiksavo. Teismui buvo pateiktas išrašas iš baudžiamosios bylos Nr. 01-1-27509-22, t. y. medžiaga iš vaizdo registratoriaus. Vienas pareigūnas pasakė kitam: „Š. paimk, nes jo kišenėje yra telefonas“. Tačiau pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės neįvertino. Šie apelianto argumentai yra nepagrįsti. Visų pirma apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylai kartu su ieškiniu apeliantas pateikė Tauragės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus 2022 m. lapkričio 10 d. kitų objektų apžiūros protokolą. Antra, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad protokole užfiksuota, jos vyresnysis tyrėjas A. G. peržiūrėjo įvykio vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini), dėvimosios kameros B0F1EC60D7B4 darytus vaizdo ir garso įrašus ir juos aprašė. Trečia, protokole, be kitų aplinkybių, yra užfiksuoti šie pareigūnų ir kitų asmenų žodžiai, frazės apie telefoną: 1) pareigūno žodžiai (4 lapas): „atimk telefoną.“ „Telefoną išimk iš kišenės. Tur. Tur. A. tur.“; 2) O. B. žodžiai (8 lapas): „Paklausk ar jis mana sim koretelę turėja. Jisai išveš ir nerasiu aš. Aš noriu tik paklausti. Kur mana sim kortelę nudėjo“; 3) O. B. žodžiai (10 lapas): „O jūs telefoną atėmėt iš jo ? 4) pareigūno žodžiai (10 lapas): „Atimta viskas“; 5) O. B. žodžiai (10 lapas): „Telefona į namatau“. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad, priešingai nei teigia apeliantas, protokole nėra užfiksuota, jog policijos pareigūnai paėmė mobiliojo ryšio telefoną, nes minėti protokole užfiksuoti pareigūnų ir kitų asmenų žodžiai, frazės apie telefoną telefono paėmimo nepatvirtina (CPK 178, 185 straipsniai).

14. Apeliantas nurodė, kad teismui buvo pateikti du diskai iš vaizdo registratoriaus iš Klaipėdos apygardos teismo baudžiamosios bylos Nr.1A-117-795/2023. Šie diskai nebuvo peržiūrėti, tačiau nedetalizavo, kokias aplinkybes jo pateiktuose diskuose esanti informacija turi patvirtinti.

15. Pagrįsti apelianto argumentai, kad bylai yra pateikti du diskai iš vaizdo registratoriaus iš Klaipėdos apygardos teismo baudžiamosios bylos Nr.1A-117-795/2023. Apeliacinės instancijos teismas perklausė šiuose diskuose esančius garso įrašus. Atidarius diską Nr. 1 (ant disko yra užrašas „garso įrašas LD95028825413“) nustatyta, kad į šį diską yra įkeltas grojaraščio failas, kuris yra kaip sąrašas. Atsiranda įrašas Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) skambučio įrašas, kurs negali būti atvertas. Atidarius diską Nr. 2 (ant disko yra užrašas „garso įrašai LD95029421649, LD95029422300, LD95029423493, LD95129427771“), nustatyta, kad į antrąjį diską yra įkelti 4 skambučių BPC garso įrašai: 2022 m. liepos 23 15.20.03, skambino E. B.; 2022 m. liepos 23 d. 15.23.29, skambino E. B.; BPC skambučio išrašas (ID 95029421649, skambučio pradžia 2022 m. liepos 23 d. 15.29.15, skambino G. M.; BPC skambučio išrašas (ID95029421649, skambučio pradžia 2022 m. liepos 23 d. 15.36.16, skambino apeliantas ir kvietė policiją, nes „vyksta užpuolimas, nori nužudyti, užpuolikai lauke, reikalinga pagalba, vyrai gavo iš peilio, sužalotas žmogus ir pan.“, pokalbio trukmė 1 min. 48 s. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs diskuose esančią informaciją, konstatuoja, kad diskuose esanti informacija taip pat nepatvirtina apelianto nurodytos aplinkybės, jog policijos pareigūnai paėmė mobiliojo ryšio telefoną. (CPK 178, 185 straipsniai).

16. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas dėl galbūt neteisėtų pareigūnų veiksmų kreipėsi ne iš karto po įvykio, o praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams, dėl to nebėra galimybės peržiūrėti visą su H. R. sulaikymu susijusią medžiagą. Šią aplinkybę patvirtina Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos 2023 m. kovo 9 d. raštas (nutarties 3.2 punktas).

17. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, jų visumą, t. y. Nuosprendyje nurodytas aplinkybes, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad H. R. nurodytos markės telefonas iš jo ar kito proceso dalyvio būtų paimtas kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, todėl teismas neturi pagrindo nuspręsti dėl jo grąžinimo; Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos rašte dėl skundo išnagrinėjimo nurodytas aplinkybes, jog Imuniteto valdybos Klaipėdos apygardos skyrius išnagrinėjo H. R. skundą ir nurodė, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-27509-22 nėra fiksuota, jog būtų paimtas mobiliojo ryšio telefonas ,,Samsung“; nesant Nuosprendyje duomenų, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo renkami, paimami ar kitokiu būdu renkami duomenys iš kokio nors mobiliojo ryšio telefono; nesant protokole duomenų, kad policijos pareigūnai paėmė mobiliojo ryšio telefoną; ir padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantas nepagrindė savo argumentų dėl galimo mobiliojo ryšio telefono „Samsung“ paėmimo, ir tai yra tik subjektyvi ieškovo pareikšta nuomonė (CPK 178, 185 straipsniai).

18. Įvertinęs visus apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai, susiję su turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimu, teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Dėl priteisto žyminio mokesčio pirmosios instancijos teisme

19. Apeliantas prašė panaikinti sprendimo dalį, kuria iš jo priteistos 29 Eur bylinėjimosi išlaidos. Nurodė, kad yra nemokus, gyvena išlaikomas valstybės. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantas teikdamas ieškinį (skundą) prašė jį atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo nurodydamas, kad jis yra nemokus. Tačiau prie prašymo nepridėjo jokių jo sunkią materialinę padėtį pagrindžiančių įrodymų. Todėl nėra pagrindo apelianto atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Teismas priteisė iš apelianto 29 Eur žyminį mokestį valstybei.

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš bylos medžiagos nustatyta, jog apeliantas už paduotą apeliacinį skundą buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis apie apelianto turtinę padėtį, t. y. jo paaiškinimus apie sunkią turtinę padėtį, pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, gautą laisvės atėmimo vietoje laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo iki 2024 m. sausio, kurio mėnesio vidurkis yra apie 79 Eur, nesant byloje duomenų, paneigiančių apelianto nurodytas aplinkybes apie jo sunkią turtinę padėtį, konstatuoja, kad šis apelianto skundo argumentas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apelianto reikalavimas, susijęs su bylinėjimosi išlaidomis, yra procesinis klausimas, kuris teisingam materialinių bylos reikalavimų išsprendimui įtakos neturi, todėl, kaip anksčiau nurodyta nutartyje, pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliktinas nepakeistas.

Dėl procesinės bylos baigties

23. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir išsamiai jas ištyrė, tinkamai vertino teisės normas, susijusias su turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti nėra pagrindo, tačiau patikslintina sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų, panaikinant pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš apelianto valstybei priteistas 29 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

24. Duomenų apie šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2024 m. vasario 9 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Patikslinti Tauragė apylinkės teismo 2024 m. vasario 9 d. sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, panaikinant pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš H. R. valstybei priteistas 29 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.