Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Ž. K. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėja Ž. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) direktoriaus 2024 m. kovo 1 d. įsakymą Nr. 30-452/24 „Dėl administracijos direktoriaus 2023-05-10 įsakymo Nr. 30-1073/23 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) nedidelių veiklos mastų detaliojo plano sprendinių sklypuose prie (duomenys neskelbtini) gatvės ir gretimoje teritorijoje koregavimo organizavimo“ pripažinimo netekusiu galios“ (toliau – ir Įsakymas) ir atkurti Administracijos direktoriaus 2023 m. gegužės 10 d. įsakymo Nr. 30-1073/23 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) nedidelių veiklos mastų detaliojo plano sprendinių sklypuose prie (duomenys neskelbtini) gatvės ir gretimoje teritorijoje koregavimo organizavimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 30-1073/23) teisinę galią nuo jo priėmimo dienos.

2.1. Pareiškėja yra A. V. K., mirusio (duomenys neskelbtini), įpėdinė. Mirusysis buvo pretendentas atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų A. ir Z. K. iki 1940 metų žemės nacionalizacijos Vilniaus mieste turėtą žemę. Dalis buvusių savininkų turėtos žemėvaldos yra prie (duomenys neskelbtini) gatvės, Vilniaus mieste. Vilniaus miesto savivaldybės interneto tinklalapyje buvo skelbiama informacija apie tai, kad yra parengtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymo projektas „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) nedidelių veiklos mastų detaliojo plano sprendinių sklypuose prie (duomenys neskelbtini) gatvės ir gretimoje teritorijoje koregavimo organizavimo“. Pareiškėja 2023 m. balandžio 3 d. raštu paprašė Administracijos papildyti rengiamo detaliojo plano planavimo darbų programą ir suformuoti žemės sklypą (sklypus) nuosavybės teisėms atkurti. Administracija 2023 m. balandžio 14 d. raštu informavo pareiškėją, kad sklypo (duomenys neskelbtini) nedidelių veiklos mastų detaliojo plano (toliau – ir Detalusis planas) koregavimas organizuojamas, atsižvelgiant į Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2018 m. liepos 17 d. miesto plėtros departamento klausimais protokolą, kuriame buvo svarstomas pareiškėjos 2018 m. gegužės 23 d. prašymas dėl nuosavybės teisų atkūrimo ir žemės sklypo grąžinimo natūra šalia namų valdų (duomenys neskelbtini). Be to, pasitarimo metu buvo nutarta svarstyti Detaliojo plano koregavimo galimybę. Įsakymu Nr. 30-1073/23 Administracijos direktorius organizavo Detaliojo plano sprendinių koregavimus, be kita ko, juo buvo nuspręsta suplanuoti teritorijoje naujus sklypus nuosavybės teisėms atkurti. Priėmus nurodytą įsakymą, Administracija 2023 m. rugsėjo 29 d. raštu informavo pareiškėją, kad Detaliojo plano sprendinių sklypuose prie (duomenys neskelbtini) gatvės ir gretimoje teritorijoje koregavimo rengėjas yra uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vilniaus planas“ bei kad vyksta parengiamasis kompleksinio teritorijų planavimo proceso etapas. Administracijos teritorijų planavimo skyrius 2023 m. lapkričio 17 d. raštu patikino pareiškėją, kad pradėtos detaliojo planavimo procedūros siekiant panaikinti galimybę prie esamų žemės sklypų, išskyrus žemės sklypus iš rytinės jo pusės, prisijungti laisvą valstybinę žemę, suplanuoti teritorijoje naujus sklypus nuosavybės teisėms atkurti ir nustatyti teritorijos naudojimo reglamentus vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniais. Po planavimo dokumentų Detaliajam planui rengti išdavimo ir UAB „Vilniaus planas“ dokumentų parengimo, buvo priimtas Įsakymas, kuriuo nutraukta Detaliojo plano rengimo procedūra. Įsakymu Administracijos direktorius nusprendė nutraukti Įsakymu Nr. 30-1073/23 pradėtą procedūrą ir pripažinti netekusiu galios Įsakymą Nr. 30-1073/23 su visais jo pakeitimais.

2.2. Įsakyme nenurodytas nei teisinis, nei faktinis pagrindas, dėl kurio buvusių savininkų turėtoje žemėje po Įsakymo Nr. 30-1073/23 priėmimo tapo nebegalimas nuosavybės teisių atkūrimas natūra. Įsakymas priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas), Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas, gero administravimo ir teisėtų lūkesčių principus bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 patvirtintas Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisykles (toliu – ir Taisyklės). Buvusių savininkų turėtos žemėvaldos dalis, kurioje Įsakymu Nr. 30-1073/23 buvo numatyta suprojektuoti žemės sklypus nuosavybės teisėms natūra atkurti, neatitinka Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų kriterijų, pagal kuriuos ji gali būti priskiriama valstybės išperkamai žemei. Aptariama žemė nebuvo ir nėra užstatyta (joje nėra jokių teisėtai statomų ar pastatytų statinių, priklausančių fiziniams ar juridiniams asmenims). Pagal Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo sprendinius, aptariama žemė, kurioje Detaliajame plane buvo numatyta suprojektuoti žemės sklypus nuosavybės teisėms atkurti, patenka į intensyvaus užstatymo gyvenamosios teritorijos ribas, todėl tokioje teritorijoje galima mišri veikla. Įsakymo preambulėje nurodyta, kad Įsakymas priimamas, vadovaujantis Taisyklėmis, tačiau konkrečios šių teisės aktų normos – straipsniai, straipsnių dalys ir (ar) dalių punktai nėra nurodytos. Iš Įsakymo turinio nėra aišku, kokiomis teisės normomis remdamasi Administracija nusprendė nutraukti pradėtą Detaliojo plano rengimo procedūrą ir pripažino netekusiu galios Įsakymą Nr. 30-1073/23. Be to, Administracija konkrečiai ir aiškiai nesusiejo faktinių aplinkybių su taikomomis teisės normomis, todėl pareiškėjai nėra aiškus Įsakymo priėmimo pagrindas.

3. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

4.1. 2023 m. birželio 29 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 4 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymas (toliau – ir Pakeitimo įstatymas), kurio 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad savivaldybių, kuriose nuosavybės teisių atkūrimo procedūros nebaigiamos iki 2023 m. gruodžio 31 d., administracijos turi pažymėti kartografinėje medžiagoje laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos žemės plotus, o savivaldybės meras turi priimti sprendimą, kad laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos žemės plotų žymėjimas kartografinėje medžiagoje baigiamas, nurodydamas, kad savivaldybės teritorijoje nebėra laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos žemės. Šis sprendimas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jo priėmimo dienos turi būti pateiktas Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT). Įgyvendindamas šias teisės aktų nuostatas, Vilniaus miesto meras 2024 m. sausio 2 d. priėmė potvarkį Nr. 955-1/24 „Dėl žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projekto proceso Vilniaus miesto savivaldybėje pabaigos“ (toliau – ir Potvarkis), kuriuo nustatė, kad daugiau laisvos valstybinės žemės, kurioje galėtų būti projektuojami nauji individualiai statybai skirti žemės sklypai nuosavybės teisėms į žemę atkurti, Vilniaus miesto savivaldybėje nėra ir tokių sklypų projektavimas Vilniaus miesto savivaldybėje, įskaitant ir Grigiškių miestą, baigtas. Dėl šios priežasties buvo priimtas Įsakymas. Pareiškėjos teisės ir teisėti interesai vien dėl to, jog nuosavybės teisės jai nebus atkurtos natūra, nėra pažeisti. Svarbu tai, kad pareiškėja nepraranda teisės pasirinkti naujai suprojektuotą žemės sklypą ir / ar gauti valstybės atlyginimą piliečiams už nacionalizuotą nekilnojamąjį turtą. Potvarkiu nustatyta, kad daugiau laisvos valstybinės žemės, kurioje galėtų būti projektuojami nauji individualiai statybai ir kitai paskirčiai skirti žemės sklypai nuosavybės teisės į žemę atkurti, Vilniaus miesto savivaldybėje nėra ir tokių sklypų projektavimas Vilniaus miesto savivaldybėje, įskaitant Grigiškių miestą, baigtas. Potvarkiu taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybėje iki nacionalizacijos buvusių rėžinių kaimų teritorijose ir žemės valdų ribose daugiau laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės nėra ir tokių žemės sklypų projektavimas baigtas. Potvarkiu įtvirtintas siūlymas NŽT pagal kompetenciją spręsti nuosavybės teisių į žemę atkūrimo klausimus kitais Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme numatytais būdais. Net ir panaikinus Įsakymą liks galioti Potvarkis bei Atkūrimo įstatymo pakeitimo nuostatos, t. y. tos nuostatos, pagal kurias nuosavybės atkūrimo procedūros yra baigtos.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

6. NŽT paaiškino, kad atkuriant nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkūrimo procedūrose dalyvauja ne tik tie viešojo administravimo subjektai, kuriems įstatymu suteikti įgaliojimai nagrinėti piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę ir priimti sprendimus atkurti nuosavybės teises į žemę, t. y. NŽT, bet ir savivaldybių administracijos. Iki 1940 metų nacionalizacijos buvusio rėžinio kaimo ribų nustatymas yra vienas iš nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procedūros sudėtinio proceso veiksmų, kuriuos turi atlikti NŽT. Šios procedūros baigiamasis aktas yra sprendimas atkurti nuosavybės teises į rėžiniame kaime turėtą žemę, grąžinant žemę Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytais būdais, o nesant galimybės – atlyginant kitais Atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje nurodytais būdais. NŽT sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra gali priimti tik po to, kai savivaldybės administracijos direktorius pateikia informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę ir kartografinėje medžiagoje suprojektuoja natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypą. NŽT negali tęsti nuosavybės teisių į tokią žemę atkūrimo natūra procedūrų, jeigu savivaldybės administracija pateikia informaciją, kad buvusi savininko žemė yra valstybės išperkama. Be to, tuo būtų pažeistas nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų eiliškumas.

II.

7. Regionų administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimu pareiškėjos Ž. K. skundą patenkino iš dalies, t. y. panaikino atsakovo Administracijos direktoriaus 2024 m. kovo 1 d. įsakymą Nr. 30-452/24 „Dėl administracijos direktoriaus 2023-05-10 įsakymo Nr. 30-1073/23 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) nedidelių veiklos mastų detaliojo plano sprendinių sklypuose prie (duomenys neskelbtini) gatvės ir gretimoje teritorijoje koregavimo organizavimo“ pripažinimo netekusiu galios“; kitą skundo dalį atmetė; priteisė pareiškėjai iš atsakovo 173,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8. Teismas nurodė, kad Įsakymo priėmimą lėmė ne Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ar Taisyklių nuostatos, tačiau pasikeitęs Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo teisinis reglamentavimas, kurio atsakovas nenurodė. Teismas konstatavo, kad Įsakyme nėra nurodyti konkrečius teisinius santykius (nuosavybės teisių atkūrimo) reglamentuojantys teisės aktai, nėra nustatyti reikšmingi faktai ar pateikti motyvai, todėl nėra aišku, kodėl šiuo konkrečiu atveju yra nutraukiama Įsakymu Nr. 30-1073/23 pradėta procedūra.

9. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad atsakovas atsiliepime į skundą plačiau paaiškino Įsakymo priėmimo motyvus bei išplėtė tokio sprendimo priėmimo teisinį pagrindą nedaro įtakos nemotyvuoto viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumui.

10. Atsižvelgdamas į tai, jog atsakovas nesilaikė pareigos motyvuoti priimamą sprendimą, nenurodė teisės aktų, kurie reglamentuotų būtent tarp šalių susiklosčiusius konkrečius teisinius santykius, teismas sprendė, kad Įsakymas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl panaikinamas.

11. Teismas konstatavo, kad panaikinus Įsakymą, atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, pagal gero administravimo principą privalo pats atlikti veiksmus, kad būtų atkurta iki panaikinto sprendimo buvusi teisinė padėtis, t. y. pagal kompetenciją atsakovas iš naujo privalo įvertinti teismo motyvuojamojoje dalyje nurodytas aplinkybes ir iš naujo spręsti klausimą dėl Įsakymu Nr. 30-1073/23 pradėtos procedūros nutraukimo pagrįstumo. Dėl šių priežasčių teismas netenkino pareiškėjos reikalavimo atkurti Įsakymo Nr. 30-1073/23 teisinę galią nuo jo priėmimo dienos.

III.

12. Atsakovas Administracija apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimą ir pareiškėjos skundą atmesti visa apimtimi.

13.1. Kadangi rengiant Įsakymą Nr. 30-1073/23 planavimo tikslai sutapo su pareiškėjos prašyme išdėstytais tikslais, į pareiškėjos prašymą buvo atsižvelgta, nors pagrindinis detaliojo planavimo tikslas niekada nebuvo pareiškėjos pageidaujamo žemės sklypo suformavimas, o naujų žemės sklypų projektavimas nuosavybės teisėms atkurti.

13.2. Tuo pačiu metu pasikeitė teisinis reguliavimas ir Vilniaus miesto meras, atsižvelgdamas į teisinio reguliavimo pokyčius bei aplinkybę, kad naujai suformuotų sklypų nuosavybės teisėms į miesto žemė atkurti plotas beveik 3 kartus viršija pretendentų poreikį Vilniaus mieste, priėmė Potvarkį.

13.3. NŽT Vilniaus apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus vedėjo 2024 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 2VĮ-3-(15.2.1 E.) „Dėl piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilės patvirtinimo“ buvo patvirtinta piliečių, pageidaujančių naujų ir lygiaverčių žemės sklypų individualiai statybai ir kitai paskirčiai eilė, kurioje naują žemės sklypą turi teisę gauti 633 piliečiai, lygiavertį žemės sklypą – 310. Taip pat NŽT Vilniaus apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus vedėjo 2024 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 2VĮ-1-(15.2.1 E.) „Dėl siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų, Vilniaus mieste, sąrašo patvirtinimo“ buvo patvirtintas sąrašas sklypų, iš kurių minėtoje eilėje įrašyti piliečiai galėjo pasirinkti žemės sklypą ar jo dalį. Tokių sklypų sąraše yra 550, jų bendras plotas – 194,5897 ha. Tad objektyviai vertinant esamą situaciją ir darant prielaidą, kad visi be išimties piliečiai, įrašyti į eilę, gali rinktis maksimalaus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio sklypą ar jo dalį (t. y. Vilniaus mieste – 0,12 ha), siūlytinų sklypų sąraše įtrauktų žemės sklypų pakaktų atkurti nuosavybės teises net 1 621 piliečiui.

13.4. Įsakymo pagrindinis tikslas buvo naujų žemės sklypų projektavimas nuosavybės teisėms atkurti, o kadangi toks teritorijų planavimo tikslas prarado savo prasmę, racionalus sprendimas buvo nutraukti Detaliojo plano koregavimo procesus. Net jeigu Administracija suprojektuotų papildomus sklypus ginčo vietovėje, NŽT jų negalėtų siūlyti piliečiams nuosavybės teisėms atkurti, nes jau yra patvirtintas galutinis siūlytinų sklypų sąrašas, kuriame yra pakankamai ir dar daugiau sklypų suteikti neatlygintinai piliečiams.

13.5. Teismas padarė klaidingas išvadas ir priėmė sprendimą, kuriuo nėra užtikrinamas teisingumo įvykdymas, tačiau priešingai sukuriamos prielaidos tolimesniems ginčams tarp šalių. Teismas nenustatė nei vieno savarankiško Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnyje nurodyto skundžiamo akto panaikinimo pagrindo ir tai savaime suponuoja išvadą, kad teismo priimtas sprendimas yra neteisingas ir neišsamus. Iš teismo sprendimo nėra aišku, kuo remdamasis teismas atmetė Administracijos argumentus, nurodytus atsiliepime į skundą bei išdėstytus teismo posėdyje, kodėl teismas nevertino bendro situacijos konteksto. Teismas sprendime tik abstrakčiai nurodė, kad Administracija nesilaikė pareigos motyvuoti priimamą sprendimą, nenurodė teisės aktų, kurie reglamentuotų būtent tarp šalių susiklosčiusius konkrečius teisinius santykius.

13.6. Pareiškėja kreipėsi į teismą skundu, jame išdėstė nesutikimo su Įsakymu motyvus, taip apibrėždama bylos ribas, aiškiai išdėstė tiek faktinį, tiek teisinį savo skundo pagrindą, todėl akivaizdu, kad pareiškėjai buvo aiškus ir suprantamas Įsakymo priėmimo teisinis pagrindas.

13.7. Įsakyme yra išdėstytas jo priėmimo teisinis pagrindas, t. y. nurodyti teisės aktai, kuriais vadovaudamasis Administracijos direktorius priėmė Įsakymą, tai, kad jo preambulėje nėra išdėstyti konkretūs įstatymo ar Taisyklių punktai, nesudaro pagrindo teigti, jog Įsakymas nėra pagrįstas teisės aktų nuostatomis. Teismas nenurodė, kodėl tokiame administraciniame sprendime kaip Įsakymas toks teisės normų išdėstymas nėra pakankamas, juolab, kad toks išdėstymas nesukliudė pareiškėjai realizuoti jos teisę į teisminę gynybą.

14. Pareiškėja Ž. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti jai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

15. Pareiškėjos vertinimu, teismas pagrįstai sprendė, kad Įsakyme nėra nurodytas teisinis pagrindas. Priešingai, nei nurodo Administracija, iš pareiškėjos skundo matyti, jog pareiškėja nesupranta konkrečių teisinių ir faktinių aplinkybių, lėmusių Įsakymo priėmimą, nes Įsakyme nenurodytos, apie šias aplinkybes pareiškėja nebuvo informuota ir atskirai, teritorijų planavimo dokumentų registro informacinėje sistemoje papildomos paaiškinančios informacijos taip pat nėra. Pareiškėjos skundas teismui buvo grindžiamas, be kita ko, Viešojo administravimo įstatymo 3 ir 10 straipsnių nuostatų, susijusių su reikalavimais, keliamais administraciniam spendimui, bei gero administravimo principo pažeidimais. Teismas pagrįstai nevertino atsakovo argumentų dėl Įsakymo teisinio pagrindo, nurodytų atsiliepime į skundą, todėl ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nėra pagrindo Įsakymo pagrįstumo klausimą spręsti atsižvelgiant į Administracijos nurodytas Pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies ir Potvarkio nuostatas, kurios nėra nurodytos Įsakyme kaip jo priėmimo teisinis pagrindas, nes priešingu atveju būtų nepagrįstai išplėstos bylos nagrinėjimo ribos.

16. Pareiškėjos teigimu, Administracija apeliaciniame skunde nurodo siurprizinį argumentą, kad pagrindinis detaliojo planavimo tikslas niekada nebuvo pareiškėjos pageidaujamo žemės sklypo suformavimas. Kita vertus, šis naujas Administracijos teiginys vertintinas kritiškai, nes jį paneigia byloje esantys objektyvūs duomenys, o būtent Administracijos 2023 m. balandžio 14 d. raštas Nr. A51-64632/23(3.3.16.1E-AD24) ,,Dėl 2023-04-03 rašto dėl organizuojamo detaliojo plano koregavimo planavimo tikslų“, kuriame nurodyta, kad Detaliojo plano koregavimas organizuojamas atsižvelgiant į Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2018 m. liepos 17 d. pasitarimo miesto plėtros departamento klausimais protokolą Nr. A17-1216/18(3.1.16E-TD2, o pasitarimo metu buvo svarstomas pareiškėjos 2018 m. gegužės 23 d. prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir žemės sklypo grąžinimo natūra šalia namų valdų (duomenys neskelbtini); pasitarimo metu buvo nutarta svarstyti detaliojo plano koregavimo galimybę. Be to, pati Administracija tiek atsiliepime į skundą, tiek apeliaciniame skunde nurodo, jog į pareiškėjos prašymą buvo atsižvelgta. Be to, Administracijos teiginys, jog pareiškėjos pageidaujamo žemės sklypo suformavimas nebuvo ,,pagrindinis“ detaliojo planavimo tikslas, leidžia suprasti, jog Detaliuoju planu, kurio rengimo procedūra buvo nutraukta Įsakymu, buvo numatytas ir žemės sklypo (sklypų) suformavimas (suprojektavimas) nuosavybės teisėms į buvusių savininkų A. ir Z. K. žemę, esančią planuojamoje teritorijoje, atkurti natūra.

17. Pareiškėjos įsitikinimu, visi laisvoje valstybinėje žemėje pradėti projektuoti (ir suprojektuoti) žemės sklypai iš esmės yra nauji žemės sklypai. Priešingai, nei nurodo Administracija, Įsakyme Nr. 30-1073/23 nėra nurodyta, jog nauji žemės sklypai Detaliuoju planu bus suplanuoti (suprojektuoti) siekiant juos perduoti neatlygintinai nuosavybėn piliečiams pagal atitinkamą eilę (Atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d. 3 p., Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, 37 ir 38 p.). Todėl darytina išvada, kad Administracija neturi jokio pagrindo Įsakymu Nr. 30-1073/23 pradėtos žemės sklypų projektavimo procedūros aiškinti siaurai.

18. Iš Pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies matyti, jog joje nenumatyta sustabdyti žemės grąžinimo natūra ir nutraukti jau pradėto žemės grąžinimo natūra proceso. Buvusių savininkų turėtoje žemėvaldoje žemės sklypų nuosavybės teisių atkūrimui natūra suplanavimo procedūra buvo pradėta dar iki Pakeitimo įstatymo priėmimo (2023 m. gegužės 10 d. Įsakymu Nr. 30-1073/23), t. y. jau identifikavus šioje buvusioje žemėvaldoje laisvą žemę. Todėl priešingai, nei nurodo Administracija, Potvarkis šiuo atveju netaikytinas ir jis neužkerta galimybės toliau vykdyti ir užbaigti Detaliojo plano procedūras.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą tenkinti.

20. NŽT pakartoja atsiliepime į skundą nurodytus argumentus. NŽT vertinimu, Įsakyme yra nurodytas teisinis reguliavimas ir konkrečios nuostatos, kurių pagrindu jis buvo priimtas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja

IV.

21. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria patenkintas pareiškėjos Ž. K. skundo reikalavimas panaikinti atsakovo Administracijos direktoriaus 2024 m. kovo 1 d. įsakymą Nr. 30-452/24 „Dėl administracijos direktoriaus 2023-05-10 įsakymo Nr. 30-1073/23 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) nedidelių veiklos mastų detaliojo plano sprendinių sklypuose prie (duomenys neskelbtini) gatvės ir gretimoje teritorijoje koregavimo organizavimo“ pripažinimo netekusiu galios“ (Įsakymas), pagrįstumas ir teisėtumas.

22. Pirmosios instancijos teismas panaikino Įsakymą, padaręs išvadą, kad atsakovas nesilaikė pareigos motyvuoti priimamą sprendimą, nenurodė teisės aktų, kurie reglamentuotų būtent tarp šalių susiklosčiusius konkrečius teisinius santykius, Įsakymas nebuvo grindžiamas motyvais, kuriuos atsakovas nurodė atsiliepime į skundą.

23. Atsakovas, nesutikdamas su šia pirmosios instancijos teismo išvada, laikosi pozicijos, kad ta aplinkybė, jog pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Įsakymą, patvirtina, kad jai buvo aiškus ir suprantamas Įsakymo priėmimo teisinis pagrindas. Atsakovo teigimu, po Pakeitimo įstatymo ir Potvarkio priėmimo Detaliojo plano koregavimas, kurio tikslas buvo naujų žemės sklypų projektavimas nuosavybės teisėms atkurti, prarado prasmę, todėl tolesnės planavimo procedūros negali būti tęsiamos.

24. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus bei tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

25. Byloje nustatyta, kad atsakovas Įsakymu nutraukė 2023 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 30-1073/23 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) nedidelių veiklos mastų detaliojo plano sprendinių sklypuose prie (duomenys neskelbtini) gatvės ir gretimoje teritorijoje koregavimo organizavimo“ pradėtą planavimo procedūrą ir pripažino šį įsakymą su visais jo pakeitimais netekusiu galios. Įsakyme tik nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu ir Taisyklėmis.

26. Administracijos direktoriaus 2023 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 30-1073/23 (toliau – ir 2023 m. gegužės 10 d. įsakymas) buvo organizuojamas sklypo (duomenys neskelbtini) nedidelių veiklos mastelių detaliojo plano sprendinių koregavimas; nustatyti planavimo tikslai ir detaliojo plano uždaviniai: panaikinti galimybę prie esamų žemės sklypų, išskyrus žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) iš rytinės jo pusės, prisijungti laisvą valstybinę žemę, suplanuoti teritorijoje naujus sklypus nuosavybės teisėms atkurti ir nustatyti teritorijos naudojimo reglamentus vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniais; patvirtinta detaliojo planavimo darbų programa; pripažintas netekusiu galios Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2021 m. vasario 11 d. įsakymas Nr. A30-561/21 ,,Dėl teritorijos prie (duomenys neskelbtini) gatvės detaliojo plano sprendinių keitimo organizavimo“. Planavimo darbų programoje nurodyta, kad planavimo pagrindas: Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2018 m. liepos 17 d. Pasitarimo miesto plėtros departamento klausimais (toliau – ir Pasitarimas) protokolas Nr. A17-1216/18(3.1.16E-Td2).

27. Pareiškėja su 2023 m. balandžio 3 d. prašymu kreipėsi į Administraciją, prašydama papildyti planavimo programą šiuo tikslu – suformuoti žemės sklypą (sklypus) pretendentei (pareiškėjai) nuosavybės teisėms atkurti. Administracija 2023 m. balandžio 14 d. raštu atsakė pareiškėjai, kad į jos siūlymą bus atsižvelgta, pažymėdama, jog Pasitarimo metu buvo svarstomas pareiškėjos 2018 m. gegužės 23 d. prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir žemės sklypo grąžinimo natūra šalia namų valdų (duomenys neskelbtini). Pagal bylos duomenis, pareiškėja yra A. V. K., mirusio (duomenys neskelbtini), įpėdinė, o mirusysis buvo pretendentas atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų A. ir Z. K. iki 1940 metų žemės nacionalizacijos Vilniaus mieste turėtą žemę. Dalis buvusių savininkų turėtos žemėvaldos yra prie (duomenys neskelbtini) gatvės, Vilniaus mieste.

28. Bylos medžiaga patvirtina, kad buvo išduotos teritorijų planavimo sąlygos, 2023 m. gegužės 10 d. įsakymu pradėta Detaliojo plano koregavimo procedūra, kuri šioje byloje ginčijamu Įsakymu nutraukta, be to, 2023 m. gegužės 10 d. įsakymas su visais jo pakeitimais pripažintas netekusiu galios.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimai administracinio sprendimo turiniui yra įtvirtinti Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje. Šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 p.) bei administracinio sprendimo motyvai (6 p.). Minėti reikalavimai turi tiek materialųjį, tiek ir procesinį aspektą, t. y. šie reikalavimai susiję su asmens teise į teisminę gynybą. Proceso požiūriu nemotyvuotas administracinis sprendimas, kuris daro neigiamą poveikį subjekto teisėms ar interesams, negali būti pripažintas teisėtu, nes riboja subjekto teises skųsti tokį aktą ir apsunkina tokio akto teisminę kontrolę. Tai prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintai asmens teisei į teisminę gynybą, įskaitant tinkamą teismo procesą bei teisingą bylos išnagrinėjimą (Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas Hirvisaari prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 49684/99) 33 p.; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-47/2014; kt.).

30. Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punkto reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-572-821/2024; kt.).

31. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuolat akcentuojama, kad ginčijamo administracinio sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015; 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-702-662/2024; 2024 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-634-629/2024; kt.). Administraciniame akte nenurodžius teisinio pagrindimo, t. y. nepasisakius, kokie teisės aktai nulėmė priimtą sprendimą, minėtas trūkumas yra reikšmingas ir nors šis nors trūkumas buvo pašalintas, institucijai pateikus atsiliepimą į skundą, tačiau tai iš principo nėra toleruotina, kadangi kliudo suinteresuotam asmeniui pasirinkti būdus bei priemones dėl savo teisių ar interesų gynimo, o galbūt apskritai sutikti ir pripažinti pagrįstu viešojo administravimo sistemos subjekto, kad ir neigiamą atsakymą; atitinkamos kliūtys sudaromos ir teismui, nagrinėjančiam skundus dėl individualių teisės aktų panaikinimo, nes teisiniai ir faktiniai pagrindai yra plečiami, sudaromos prielaidos vis naujų pagrindų teikimui; taip išplečiamos ir bylos nagrinėjimo ribos, kurias ne visada pavyksta vėliau apibrėžti, kas neretai nulemia nepakankamai išsamaus, objektyvaus ir neteisingo sprendimo priėmimą, o viešojo administravimo sistemos subjektams sudaromos prielaidos piktnaudžiauti savo teisėmis bei pareigomis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gruodžio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1921-968/2025 ir jame nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką).

32. Galimybė viešojo administravimo subjektui pateikti ar papildyti administracinio sprendimo motyvus teisminio proceso metu po skundo teismui pateikimo galėtų pažeisti pareiškėjo teisę į gynybą ir neigiamai paveikti šalių lygybės principą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-716-789/2025).

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi Įsakymo turinį, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Įsakymas yra nemotyvuotas, jame nenurodyti nei faktinis, nei teisinis pagrindai, tik pateikiama abstrakti nuoroda į Teritorijų planavimo įstatymą ir Taisykles net nenurodant konkrečių šių teisės aktų normų. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja būtų buvusi informuota apie Įsakymo priėmimo motyvus, jai buvo nurodyta, kokios faktinės aplinkybės lėmė Įsakymo priėmimą ir kokiomis teisės normomis vadovaujantis šis Įsakymas priimtas, tokie duomenys buvo nurodyti tik atsakovo atsiliepime į skundą. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė iš esmės kitokio pobūdžio motyvus, t. y. nenurodė Teritorijų planavimo įstatymo ir Taisyklių normų, kurios sudarė pagrindą nutraukti pradėtą Detaliojo plano koregavimo procedūrą, o nurodė tai, kad Įsakymo priėmimą lėmė pasikeitęs nuosavybės teisių atkūrimo teisinis reguliavimas, t. y. priimtas Pakeitimo įstatymas ir jo pagrindu priimtas Potvarkis. Tačiau Įsakyme nėra pateikiama jokių nuorodų nei į Pakeitimo įstatymą, nei į Potvarkį, be to, atsakovas nenurodo Pakeitimo įstatymo ir Potvarkio imperatyviųjų nuostatų, kurios įpareigotų atsakovą nutraukti būtent šią pradėtą Detaliojo plano koregavimo procedūrą.

34. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pagrindinis detaliojo planavimo rengimo tikslas niekada nebuvo pareiškėjos pageidaujamo žemės sklypo suformavimas, o naujų žemės sklypų projektavimas nuosavybės teisėms atkurti, jog tokio pobūdžio dokumentui, kaip Įsakymas, pagrįsti pakanka jame pateikti nuorodą į teisės aktus nenurodant konkrečių teisės normų. Nesutiktina su tokia atsakovo pozicija.

35. Administracijos 2023 m. balandžio 3 d. raštas Nr. A269-15/23 patvirtina, kad Detaliojo plano koregavimas buvo rengiamas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pareiškėjos 2018 m. gegužės 23 d. prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra šalia namų valdų (duomenys neskelbtini). Įsakyme nėra nurodytos jokios faktinės aplinkybės, susijusios su detaliojo planavimo rengimo tikslais, taip pat aplinkybės, kurios leistų daryti išvadą, kad Įsakymu nėra daroma tiesioginė įtaka pareiškėjos teisėms ir interesams. Pagal bylos duomenis, spręstina, kad Įsakymas daro tiesioginę įtaką pareiškėjos teisėms ir interesams, todėl pareiškėja turi teisę žinoti tokio sprendimo priėmimo motyvus, t. y. jo faktinį ir teisinį pagrindus. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nustatyti Įsakymo trūkumai yra esminiai, nes jie sudaro kliūtis pareiškėjai suprasti jai nepalankaus administracinio sprendimo pagrindus ir, nustačius būtinybę, efektyviai pasinaudoti savo teise į teisminę gynybą.

36. Pažymėtina, kad Įsakymu ne tik buvo nutraukta Detaliojo plano koregavimo procedūra, bet ir pripažintas negaliojančiu 2023 m. gegužės 10 d. įsakymas Nr. 30-1073/23 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) nedidelių veiklos mastų detaliojo plano sprendinių sklypuose prie (duomenys neskelbtini) gatvės ir gretimoje teritorijoje koregavimo organizavimo“ su visais jo pakeitimais, t. y. buvo atšauktas priimtas teisės aktas.

37. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3537-822/2016; kt.), pasisakydamas dėl viešojo administravimo subjekto teisės atšaukti priimtą teisės aktą, remdamasis, be kita ko, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktika, yra nurodęs, kad ESTT formuojamas administracinių sprendimų atšaukimo modelis remiasi konkuruojančiu interesų balansavimu kiekvienu konkrečiu atveju. Šiame kontekste Europos Sąjungos teisėje aiškiai atskiriamos dvi situacijos, pirma, Sąjungos institucija panaikina sprendimą, kuris yra teisėtas, tačiau dėl pasikeitusių faktinių aplinkybių arba teisinio reguliavimo, jų manymu, turi būti pakeistas arba panaikintas, antra, kompetentinga institucija panaikina ar pakeičia sprendimą savo iniciatyva dėl to, kad priimtas sprendimas neteisėtas, pavyzdžiui, buvo priimtas, remiantis klaidingu teisės nuostatų interpretavimu, pateikus apgaulingus, netikslius duomenis ir pan. Europos Sąjungos teismų praktikoje įtvirtintas bendrasis teisės principas, pagal kurį leidžiama atgaline data atšaukti neteisėtą administracinį aktą, sukūrusį subjektines teises, tačiau teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principai reikalauja, kad neteisėtas aktas būtų panaikintas per protingą laikotarpį ir būtų atsižvelgta į tai, kiek suinteresuotas asmuo galėjo pasitikėti akto teisėtumu. Tačiau akto panaikinimas atgaline data galimas tik esant išskirtinėms aplinkybėms konkrečiu atveju. Pagal nusistovėjusią ESTT praktiką, nors bet kuriai Sąjungos institucijai, kuri konstatuoja, kad jos ką tik priimtas teisės aktas yra neteisėtas, pripažįstama teisė atgaline data atšaukti jį per protingą laikotarpį, ši teisė gali būti ribojama būtinybės nepažeisti asmens, kuriam aktas buvo skirtas ir kuris galėjo pasitikėti jo teisėtumu, teisėtų lūkesčių.

38. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad viešojo administravimo institucijos yra saistomos gero administravimo principo, kuris reikalauja, jog valdžios institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012; kt.).

39. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad ši byla neturi perspektyvų, kadangi galiojant Potvarkiui, kuriuo yra užbaigiamos tiek naujų, tiek natūrinių žemės sklypų projektavimo procedūros, Administracija neturi pagrindo atnaujinti Detaliojo plano koregavimo procedūrų, negali būti vertinami šioje byloje. Kaip jau minėta, Įsakymas nebuvo grindžiamas aplinkybėmis, susijusiomis su Potvarkio priėmimu. Pažymėtina, kad teisė apsispręsti, ar tikslinga kreiptis į teismą, taip pat teisė nuspręsti pasirinkti būdus bei priemones dėl savo teisių ar interesų gynimo priklauso pareiškėjui, tačiau tam, kad galėtų kuo geresnėmis sąlygomis ginti savo teises asmuo turi žinoti priimto sprendimo motyvus. Nagrinėjamu atveju pripažinus, kad Įsakymas yra nemotyvuotas, jo priėmimo motyvai, nurodyti teismo proceso metu, nevertinami. Šiuo aspektu taip pat atkreiptinas dėmesys, kad teritorijų planavimo procedūra buvo pradėta iki Potvarkio priėmimo, atsakovas Įsakymo negrindė Potvarkio nuostatomis, kurios įpareigoja atsakovą automatiškai nutraukti vykdomą Detaliojo plano koregavimo procedūrą ir / ar atšaukti anksčiau priimtą įsakymą, kuriuo pradėta Detaliojo plano koregavimo procedūra. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad dėl Potvarkio teisėtumo Regionų administraciniame teisme yra išnagrinėta administracinė byla Nr. eI4-432-1161/2026, kurioje priimtas teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs.

40. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl atsakovo apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

41. Pareiškėjos prašymas priteisti jai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, netenkinamas, nes nepateikti įrodymai apie patirtas bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 41 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.