- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-09-24
- Bylos Nr.
- eI3-8382-394/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01191-2024-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Žanas Kubeckas, Rasa Milvydaitė, Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- Ž. K.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Natalija Sorokas
Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko, Rasos Milvydaitės ir Jarūnės Sedalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Ž. K. skundą atsakovei dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Ž. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. kovo 1 d. įsakymą Nr. 30-452/24 „Dėl administracijos direktoriaus 2023-05-10 įsakymo Nr. 30-1073/23 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) nedidelių veiklos mastų detaliojo plano sprendinių sklypuose prie (duomenys neskelbtini) gatvės ir gretimoje teritorijoje koregavimo organizavimo“ pripažinimo netekusiu galios“; 2) atkurti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. gegužės 10 d. įsakymo Nr. 30-1073/23 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) nedidelių veiklos mastų detaliojo plano sprendinių sklypuose prie (duomenys neskelbtini) gatvės ir gretimoje teritorijoje koregavimo organizavimo“ teisinę galią nuo jo priėmimo dienos; 3) priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareiškėjos Ž. K. naudai visas patirtas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.
Pareiškėja skunde bei pareiškėjos atstovė advokatė Natalija Soroko teismo posėdžio metu nurodė, kad Ž. K. yra A. V. K., mirusio 2003 m. lapkričio 16 d., įpėdinė. Mirusysis buvo pretendentas atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų A. ir Z. K. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos Vilniaus mieste turėtą žemę. Dalis buvusių savininkų A. ir Z. K. turėtos žemėvaldos yra prie (duomenys neskelbtini) gatvės, Vilniaus mieste. Vilniaus miesto savivaldybės internetiniame tinklapyje buvo rasta informacija apie tai, kad yra parengtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymo projektas „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) nedidelių veiklos mastų detaliojo plano sprendinių sklypuose prie (duomenys neskelbtini) gatvės ir gretimoje teritorijoje koregavimo organizavimo“. Pareiškėja 2023 m. balandžio 3 d. raštu „Dėl detaliojo plano koregavimo“ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) paprašė papildyti rengiamo detaliojo plano planavimo darbų programą ir suformuoti žemės sklypą (sklypus) nuosavybės teisių atkūrimui. 2023 m. balandžio 14 d. raštu Administracija informavo pareiškėją, kad sklypo (duomenys neskelbtini) nedidelių veiklos mastų detaliojo plano koregavimas organizuojamas, atsižvelgiant į Administracijos pavaduotojo 2018 m. liepos 17 d. miesto plėtros departamento klausimais protokolą, kuriame buvo svarstomas pareiškėjos 2018 m. gegužės 23 d. prašymas dėl nuosavybės teisų atkūrimo ir žemės sklypo grąžinimo natūra šalia namų valdų (duomenys neskelbtini). Be to, pasitarimo metu buvo nutarta svarstyti detaliojo plano koregavimo galimybę. Įsakymu Nr. 30-1073/23 Administracijos direktorius organizavo Detaliojo plano sprendinių koregavimus, be kita ko, juo buvo nuspręsta suplanuoti teritorijoje naujus sklypus nuosavybės teisėms atkurti. Priėmus aukščiau aptartą įsakymą, Administracija 2023 m. rugsėjo 29 d. raštu informavo pareiškėją, kad sklypo (duomenys neskelbtini) nedidelių veiklos mastų detaliojo plano sprendinių sklypuose prie (duomenys neskelbtini) gatvės ir gretimoje teritorijoje koregavimo rengėjas yra UAB „Vilniaus planas“ bei kad šiuo metu vyksta parengiamasis kompleksinio teritorijų planavimo proceso etapas. Administracijos teritorijų planavimo skyrius 2023 m. lapkričio 17 d. raštu patikino pareiškėją, kad pradėtos detaliojo planavimo procedūros su tikslu panaikinti galimybę prie esamų žemės sklypų, išskyrus žemės sklypui iš rytinės jo pusės, prisijungti laisvą valstybinę žemę, suplanuoti teritorijoje naujus sklypus nuosavybės teisėms atkurti ir nustatyti teritorijos naudojimo reglamentus vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniais. Po planavimo dokumentų Detaliajam planui rengti išdavimo ir UAB „Vilniaus planas“ dokumentų parengimo, buvo priimtas skundžiamas įsakymas, kuriuo buvo nutraukta Detaliojo plano rengimo procedūra. Skundžiamu įsakymu Administracijos direktorius nusprendė nutraukti įsakymu Nr. 30-1073/23 pradėtą procedūrą ir pripažinti netekusiu galios įsakymą Nr. 30-1073/23 su visais jo pakeitimais. Pažymėjo, kad skundžiamame įsakyme nenurodytas nei teisinis, nei faktinis pagrindas, dėl kurio buvusių savininkų A. ir Z. K. turėtoje žemėje po įsakymo Nr. 30-1073/23 priėmimo tapo nebegalimas nuosavybės teisių atkūrimas natūra. Skundžiamas įsakymas priimtas pažeidžiant Atkūrimo įstatymo, Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, gero administravimo ir teisėtų lūkesčių principus bei Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisykles. Pareiškėja teigia, kad buvusių savininkų A. ir Z. K. turėtos žemėvaldos dalis, kurioje įsakymu Nr. 30-1073/23 buvo numatyta suprojektuoti žemės sklypus nuosavybės teisėms natūra atkurti, neatitinka Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų kriterijų, pagal kuriuos ji gali būti priskiriama valstybės išperkamai žemei. Aptariama žemė nebuvo ir nėra užstatyta (joje nėra jokių teisėtai statomų ar pastatytų statinių, priklausančių fiziniams ar juridiniams asmenims). Pagal Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo sprendinius, aptariama žemė, kurioje Detaliajame plane buvo numatyti suprojektuoti žemės sklypus nuosavybės teisėms atkurti, patenka į intensyvaus užstatymo gyvenamosios teritorijos ribas, todėl tokioje teritorijoje galima mišri veikla. Buvusių savininkų A. ir Z. K. turėtos žemėvaldos dalis, kurioje Detaliajame plane buvo numatyta suprojektuoti žemės sklypus nuosavybės teisėms atkurti, nei įsakymo Nr. 30-1073/23, nei skundžiamo įsakymo priėmimo metu neatitiko Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų valstybės išperkamai žemei taikomų kriterijų, nes ji nebuvo ir nėra užstatyta statiniais, jai nebuvo ir nėra konkretaus, realaus ir pagrįsto visuomenės poreikio, todėl nebuvo jokių teisėtai pagrįstų aplinkybių skundžiamu įsakymu nutraukti pradėtą Detaliojo plano rengimo procedūrą – žemės sklypų projektavimą pretendento A. V. K. nuosavybės teisėms atkurti natūra. Skundžiamo įsakymo preambulėje nurodyta, kad šis įsakymas priimamas, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu ir Planavimo dokumentų rengimo taisyklėmis, tačiau konkrečios šių teisės aktų teisės normos – straipsniai, straipsnių dalys ir (ar) dalių punktai nėra nurodytos. Iš skundžiamo įsakymo turinio nėra aišku, kokiomis teisės normomis remdamasi Administracija nusprendė nutraukti pradėtą Detaliojo plano rengimo procedūrą ir pripažino netekusiu galios įsakymą Nr. 30-1073/23. Be to, Administracija konkrečiai ir aiškiai nesusiejo faktinių aplinkybių su taikomomis teisės normomis, todėl pareiškėjai nėra aiškus skundžiamo įsakymo priėmimo pagrindas. Pareiškėja nurodo, kad atsakovė, priėmusi skundžiamą įsakymą, be jokio teisinio ir faktinio pagrindo atsisakė vykdyti savo prisiimtus įsipareigojimus ir taip paneigė pretendento A. V. K. teisėtą lūkestį į žemės grąžinimą natūra.
Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime ir atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog 2023 m. gegužės 10 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-1073/23, kurio tikslas panaikinti galimybę prie esamų žemės sklypų, išskyrus žemės sklypui iš rytinės jo pusės, prisijungti laisvą valstybinę žemę, suplanuoti teritorijoje naujus sklypus nuosavybės teisėms atkurti ir nustatyti teritorijos naudojimo reglamentus vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniais. 2023 m. rugsėjo 21 d. atsakovė gavo pareiškėjos raštą ir atsižvelgusi į pareiškėjos prašymą, 2023 m. rugsėjo 29 d. raštu informavo ją, kad sklypo (duomenys neskelbtini) nedidelių veiklos mastų detaliojo plano sprendinių sklypuose prie (duomenys neskelbtini) ir gretimoje teritorijoje koregavimo rengėjas yra UAB „Vilniaus planas“, kad šiuo metu vyksta parengiamasis kompleksinio teritorijų planavimo proceso etapas bei paaiškino apie kitas su detaliojo plano rengimu susijusias procedūras, taip pat nurodė, kad su Detaliojo plano rengimu susijusią informaciją ir dokumentus galima stebėti bei susipažinti viešai TPDRIS. Nurodė, kad tuo pačiu metu buvo priimtas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 4 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymas, kurio 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad savivaldybių, kuriose nuosavybės teisių atkūrimo procedūros nebaigiamos iki 2023 m. gruodžio 31 d., administracijos turi pažymėti kartografinėje medžiagoje laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos žemės plotus, o savivaldybės meras turi priimti sprendimą, kad laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos žemės plotų žymėjimas kartografinėje medžiagoje baigiamas, nurodydamas, kad savivaldybės teritorijoje nebėra laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos žemės. Šis sprendimas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jo priėmimo dienos turi būti pateiktas Nacionalinei žemės tarnybai. Įgyvendindamas šias teisės aktų nuostatas, Vilniaus miesto meras 2024 m. sausio 2 d. priėmė potvarkį Nr. 955-1/24 „Dėl žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projekto proceso Vilniaus miesto savivaldybėje pabaigos“ (toliau – ir Potvarkis), kuriuo nustatė, kad daugiau laisvos valstybinės žemės, kurioje galėtų būti projektuojami nauji individualiai statybai skirti žemės sklypai nuosavybės teisėms į žemę atkurti, Vilniaus miesto savivaldybėje nėra ir tokių sklypų projektavimas Vilniaus miesto savivaldybėje, įskaitant ir Grigiškių miestą, baigtas. 2024 m. kovo 1 d. buvo priimtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. 30-452/24, kuriuo nutraukiama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. gegužės 10 d. įsakymu NR. 30-1073/23 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) nedidelių veiklos mastų detaliojo plano sprendinių sklypuose prie (duomenys neskelbtini) gatvės ir gretimoje teritorijoje koregavimo organizavimo“ pradėta procedūra. Atsakovė teigia, kad pareiškėjos teisės ir teisėti interesai, vien tuo pagrindu, jog nuosavybės teisės jai nebus atkurtos natūra, negali būti laikomos pažeistomis. Svarbu tai, kad pareiškėja nepraranda teisės pasirinkti naujai suprojektuotą žemės sklypą ir / ar gauti valstybės atlyginimą piliečiams už nacionalizuotą nekilnojamąjį turtą. Vilniaus miesto savivaldybės meras 2024 m. sausio 2 d. potvarkiu nustatė, kad daugiau laisvos valstybinės žemės, kurioje galėtų būti projektuojami nauji individualiai statybai ir kitai paskirčiai skirti žemės sklypai nuosavybės teisės į žemę atkurti, Vilniaus miesto savivaldybėje nėra ir tokių sklypų projektavimas Vilniaus miesto savivaldybėje, įskaitant Grigiškių miestą, baigtas. Taip pat minėtu potvarkiu nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybėje iki nacionalizacijos buvusių rėžinių kaimų teritorijose ir žemės valdų ribose daugiau laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės nėra ir tokių žemės sklypų projektavimas baigtas. Remiantis tuo, kas išdėstyta, Vilniaus miesto savivaldybės mero potvarkiu įtvirtintas ir siūlymas Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos pagal kompetenciją spręsti nuosavybės teisių į žemę atkūrimo klausimus kitais Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme numatytais būdais. Pažymėjo, kad net ir panaikinus skundžiamą įsakymą liks galioti potvarkis bei Atkūrimo įstatymo pakeitimo nuostatos, t. y. tos nuostatos, pagal kurias nuosavybės atkūrimo procedūros yra baigtos.
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad atkuriant nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkūrimo procedūrose dalyvauja ne tik tie viešojo administravimo subjektai, kuriems įstatymu suteikti įgaliojimai nagrinėti piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę ir priimti sprendimus atkurti nuosavybės teises į žemę, t. y. Nacionalinei žemės tarnybai, bet ir savivaldybių administracijai. Pažymėjo, kad iki 1940 metų nacionalizacijos buvusio rėžinio kaimo ribų nustatymas yra vienas iš nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procedūros sudėtinio proceso veiksmų, kuriuos turi atlikti Nacionalinės žemės tarnyba. Šios procedūros baigiamasis aktas yra sprendimas atkurti nuosavybės teises į rėžiniame kaime turėtą žemę, grąžinant žemę Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytais būdais, o nesant galimybės – atlyginant kitais Atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje nurodytais būdais. Nacionalinė žemės tarnyba sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra gali priimti tik po to, kai savivaldybės administracijos direktorius pateikia informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę ir kartografinėje medžiagoje suprojektuoja natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypą. Nacionalinė žemės tarnyba negali tęsti nuosavybės teisių į tokią žemę atkūrimo natūra procedūrų, jeigu savivaldybės administracija pateikia informaciją, kad buvusi savininko žemė yra valstybės išperkama. Priešingu atveju, Nacionalinei žemės tarnybai nepaisant savivaldybės administracijos pateiktų duomenų, reikštų kompetencijos išplėtimą. Be to, tuo būtų pažeistas nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų eiliškumas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos Ž. K. skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. kovo 1 d. įsakymo Nr. 30-452/24 „Dėl administracijos direktoriaus 2023-05-10 įsakymo Nr. 30-1073/23 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) nedidelių veiklos mastų detaliojo plano sprendinių sklypuose prie (duomenys neskelbtini) gatvės ir gretimoje teritorijoje koregavimo organizavimo“ pripažinimo netekusiu galios“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad 2023 m. gegužės 10 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymo Nr. 30-1073/23 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) nedidelių veiklos mastų detaliojo plano sprendinių sklypuose prie (duomenys neskelbtini) gatvės ir gretimoje teritorijoje koregavimo organizavimo“ 2 punktu nustatė panaikinti galimybę prie esamų žemės sklypų, išskyrus žemės sklypui iš rytinės jo pusės, prisijungti laisvą valstybinę žemę, suplanuoti teritorijoje naujus sklypus nuosavybės teisėms atkurti ir nustatyti teritorijos naudojimo reglamentus vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniais.
2024 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. 30-452/24 „Dėl administracijos direktoriaus 2023 m. gegužės 10 d. įsakymo Nr. 30-1073/23 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) nedidelių veiklos mastų detaliojo plano sprendinių sklypuose prie (duomenys neskelbtini) gatvės ir gretimoje teritorijoje koregavimo organizavimo“ pripažinimo netekusiu galios“ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius nutraukė 2023 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 30-1073/23 pradėtą procedūrą ir pripažino netekusiu galios aukščiau minėtą įsakymą.
Ginčijamas sprendimas priimtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 patvirtintomis Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėmis. Minėtieji teisės aktai reglamentuoja teritorijų planavimą, nustato šiame procese dalyvaujančių asmenų teises ir pareigas. Kokios konkrečios įstatymo bei taisyklių normos taikytos šiuo konkrečiu atveju, skundžiamame įsakyme nenurodyta.
Iš skundžiamo sprendimo matyti, jog nutraukiama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 30-1073/23 pradėta procedūra. Be kitų minėtu įsakymu patvirtintų planavimo tikslų ir detaliojo plano uždavinių, juo buvo nustatyta suplanuoti teritorijoje naujus sklypus nuosavybės teisėms atkurti.
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėja Ž. K., būdama A. V. K. įpėdinė, tikėjosi atkurti nuosavybės teises į buvusią iki 1940 m. žemės nacionalizacijos Vilniaus mieste turėtą žemę.
Be to, iš atsakovės pateikto atsiliepimo ir teisme išsakytų paaiškinimų matyti, jog skundžiamas įsakymas priimtas pakeitus Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 ir 21 straipsnius ir priėmus Vilniaus miesto savivaldybės mero 2024 m. sausio 2 d. potvarkį Nr. 955-1/24 „Dėl žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projekto proceso Vilniaus miesto savivaldybėje pabaigos“.
Teismas, įvertinęs aukščiau aptartas faktines aplinkybes bei jas reglamentuojančius teisės aktus, sprendžia, jog skundžiamo įsakymo priėmimą įtakojo ne Teritorijų planavimo įstatymo ar Taisyklių normos, tačiau pasikeitęs Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo teisinis reglamentavimas, kurio atsakovė skundžiamame įsakyme nenurodė.
Pagal Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnį tokiam sprendimui keliami tam tikri reikalavimai, įskaitant pareigą nurodyti administracinio sprendimo teisinį ir faktinį pagrindą ar kitas administraciniam sprendimui įtakos turėjusias aplinkybės, sprendimo motyvus (VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punktas). VAĮ 3 straipsnyje numatytais principais yra grindžiamas geras viešasis administravimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1978/2012).
Gero administravimo principas suponuoja taip pat tai, kad viešojo administravimo subjektas turi pareigą pateikti suinteresuotam asmeniui objektyvią ir teisingą informaciją jį dominančiu klausimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2142-624/2015). Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013). Esminiais pažeidimais pripažįstami viešojo administravimo subjekto veiksmai, kai priimtame akte tinkamai neindividualizuojamos teisės normos, apsiribojama vien tik nuorodomis į bendro pobūdžio teisės akto nuostatas pateikimu ir pan. (žr., pvz., 2012 m. birželio 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-1750/2012; 2012 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-552-3114/2012; ir kt.).
Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus, o ginčui persikėlus į teismą, apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, kad teismas galėtų visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą.
Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2756-662/2020, 2021 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1555-575/2021). Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 10 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialiosios teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1764-822/2024).
Skundžiamame įsakyme nėra nurodyti konkrečius teisinius santykius (nuosavybės teisių atkūrimo) reglamentuojantys teisės aktai, nėra nustatyti reikšmingi faktai ar pateikti motyvai, todėl nėra aišku, kodėl šiuo konkrečiu atveju yra nutraukiama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. gegužės 10 d. įsakymu pradėta procedūra.
Nors atsakovė atsiliepime paaiškino plačiau įsakymo priėmimo motyvus bei išplėtė tokio sprendimo priėmimo teisinį pagrindą, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad ginčijamo individualaus administracinio sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumui (žr., pavyzdžiui, 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). Priešingai vertinant būtų pažeistos pareiškėjo teisės į gynybą (žr. 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-2692/2011). Individualaus administracinio akto motyvų nenurodymas pačiame akte ir jų papildymas ginčą nagrinėjant teisme iš principo nėra toleruotini, kadangi kliudo suinteresuotam asmeniui pasirinkti būdus bei priemones dėl savo teisių ar interesų gynimo, o galbūt apskritai sutikti ir pripažinti pagrįstu viešojo administravimo sistemos subjekto kad ir neigiamą atsakymą. Atitinkamos kliūtys sudaromos ir teismui, nagrinėjančiam skundus dėl individualių teisės aktų panaikinimo, nes teisiniai ir faktiniai pagrindai yra plečiami, sudaromos prielaidos vis naujų pagrindų teikimui. Taip išplečiamos ir bylos nagrinėjimo ribos, kurias ne visada pavyksta vėliau apibrėžti, kas neretai sąlygoja nepakankamai išsamaus, objektyvaus ir neteisingo sprendimo priėmimą, o viešojo administravimo sistemos subjektams sudaromos prielaidos piktnaudžiauti savo teisėmis bei pareigomis (šiais aspektais žr. 2013 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-714/2013). Taip pat svarbu, kad kilus administraciniam ginčui dėl atitinkamo individualaus administracinio akto pagrįstumo ir teisėtumo, ginčijamą aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas teisme negali papildyti skundžiamą aktą naujais (papildomais) kaltinimais ir nurodyti, kad asmuo pažeidė ir kitas teisės normas, kuriomis nebuvo grindžiamas ginčijamas administracinis aktas (žr., pvz., 2014 m. spalio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-2020/2014). Pagal administracinių teismų praktiką, administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte. Skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2015 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015). Teismas nėra įgalintas atsižvelgti į skundžiamų teisės aktų priėmimo pagrindų papildymus, teikiamus atsiliepimų ar kitokių procesinių veiksmų metu, jei tie papildymai savo esme yra visiškai nauji teisės aktų priėmimo pagrindimo pagrindai. Priešingu atveju teisminės gynybos besikreipusiam asmeniui taptų sunku apsiginti, o teismui – apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas bei priimti sprendimą, todėl, kai skundžiamas teisės aktas, yra vertinama, kokiais faktiniais pagrindais jis priimtas bei kokia teisinė kvalifikacija pritaikyta. Tai ir yra bylos nagrinėjimo ribos. Tik esant konkretiems teisės aktų priėmimo pagrindams, aiškiam teisiniam įvertinimui įmanoma pasisakyti dėl tokių skundžiamų sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., 2014 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1068/2014).
Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas faktines aplinkybes ir aptartą teisinį reglamentavimą, teismas sprendžia, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija nesilaikė pareigos motyvuoti priimamą sprendimą, nenurodė teisės aktų, kurie reglamentuotų būtent tarp šalių susiklosčiusius konkrečius teisinius santykius, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2024 m. kovo 1 d. įsakymas Nr. 30-452/24 naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas.
Pareiškėja skunde nurodė, kad teismui panaikinus skundžiamą įsakymą, iki tol galiojusio 2023 m. gegužės 10 d. įsakymo Nr. 30-1073/3 teisinė galia savaime nebus atkuriama, todėl teismo prašė atkurti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. gegužės 10 d. įsakymo Nr. 30-1073/23 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) nedidelių veiklos mastų detaliojo plano sprendinių sklypuose prie (duomenys neskelbtini) gatvės ir gretimoje teritorijoje koregavimo organizavimo“ teisinę galią nuo jo priėmimo dienos.
ABTĮ 94 straipsnyje nurodyta, kad skundžiamo teisės akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo teisės akto (veiksmo) priėmimo padėtis, tai yra atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, tačiau iki panaikinto teisės akto galiojusio kito teisės akto teisinė galia tokiu atveju savaime neatkuriama.
Panaikinus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2024 m. kovo 1 d. įsakymą Nr. 30-452/24, atsakovė, kaip viešojo administravimo subjektas, pagal gero administravimo principą privalo pati atlikti veiksmus, kad būtų atkurta iki panaikinto sprendimo buvusi teisinė padėtis, t. y. pagal kompetenciją atsakovė iš naujo privalo įvertinti teismo motyvuojamojoje dalyje nurodytas aplinkybes ir iš naujo spręsti klausimą dėl Vilniaus miesto administracijos direktoriaus 2023 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 30-1073/23 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) nedidelių veiklos mastų detaliojo plano sprendinių sklypuose prie (duomenys neskelbtini) gatvės ir gretimoje teritorijoje koregavimo organizavimo“ pradėtos procedūros nutraukimo pagrįstumo.
Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjos reikalavimas atkurti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. gegužės 10 d. įsakymo Nr. 30-1073/23 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) nedidelių veiklos mastų detaliojo plano sprendinių sklypuose prie (duomenys neskelbtini) gatvės ir gretimoje teritorijoje koregavimo organizavimo“ teisinę galią nuo jo priėmimo dienos atmestinas kaip nepagrįstas.
Likusieji pareiškėjos ir atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturi lemiamos teisinės reikšmės kilusiam ginčui išspręsti, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk prieš Olandiją, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle prieš Suomiją, 1999- 01- 21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. prieš Ispaniją ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnis) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P252-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Pareiškėja taip pat prašo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 347,50 Eur (22,50 Eur – žyminis mokestis; 325,00 Eur – pasirengimas administracinės bylos nagrinėjimui bei atstovavimas teisme). Pareiškėja pateikė turėtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus, t. y. 2024 m. rugsėjo 4 d. PVM sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 026 ir 2024 m. rugsėjo 4 d. mokėjimo nurodymą Nr. 786. Pareiškėja 22,50 Eur žyminį mokestį sumokėjo per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas vadovaujantis CPK nuostatomis.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog proceso šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos, bylai taikytina 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Rekomendacijų 8.19 papunktyje numatyta, kad už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 0,1 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 9 punktas numato, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Teismo posėdis, įvykęs 2024 m. rugsėjo 5 d., truko 1 val. 14 min., maksimali priteistina suma už pareiškėjos atstovės atstovavimą teismo posėdyje – 216,10 Eur (2 161,0 Eur Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio (2024 m. I ketvirčio) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) x 0,1 (koeficientas) x 1 (valandų skaičius)).
Atsižvelgiant į bylos apimtį bei jos sudėtingumą, maksimali priteistina suma už pareiškėjos atstovės pasirengimą teismo posėdžiui – 216,10 Eur (2 161,0 Eur Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio (2024 m. I ketvirčio) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) x 0,1 (koeficientas) x 1 (valandų skaičius)).
Pareiškėjos atstovė už pasirengimą teismo posėdžiui, atstovavimą teismo posėdyje bei sumokėtą žyminį mokestį teismo prašė priteisti iš viso 347,50 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog maksimali priteistina suma neviršija rekomendacijose numatyto dydžio ir įvertinus tai, kad patenkinta ½ pareiškėjos reikalavimų, iš atsakovės priteistina 173,75 Eur (347,50 Eur x ½ tenkintų reikalavimų) bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos Ž. K. skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. kovo 1 d. įsakymą Nr. 30-452/24 „Dėl administracijos direktoriaus 2023-05-10 įsakymo Nr. 30-1073/23 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) nedidelių veiklos mastų detaliojo plano sprendinių sklypuose prie (duomenys neskelbtini) gatvės ir gretimoje teritorijoje koregavimo organizavimo“ pripažinimo netekusiu galios“.
Priteisti pareiškėjai Ž. K. iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 173,75 Eur (vienas šimtas septyniasdešimt trys eurai 75 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.