Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

1. Pareiškėja K. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2025 m. sausio 3 d. sprendimą Nr. 25S2416 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo panaikintas leidimas laikinai gyventi, galiojęs iki 2025 m. vasario 27 d., ir įpareigoti atsakovą iš naujo spręsti pareiškėjos prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi.

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad:

2.1. Atsakovas netinkamai taikė teisės normas, pažeidė gero administravimo, objektyvumo ir protingumo principus, situaciją vertino formaliai, neanalizuodamas kitų reikšmingų aplinkybių ar pateiktų dokumentų, todėl priėmė nepagrįstą Sprendimą. Atsakovas neatsižvelgė į pareiškėjos pateiktus įrodymus apie teisėtus darbo santykius, pakankamas šeimos pajamas ir teisėtą vaiko priežiūros atostogų laikotarpį.

2.2. Pareiškėja ir H. B. (H. B.) 2021 m. rugsėjo 17 d. susituokė ir santuoką įformino santuokos liudijimu Nr. 436. Pareiškėjos santuoka yra teisėta, objektyviai sudaryta, galiojanti. Pareiškėjos sutuoktinis 2023 m. sausio 2 d. atvyko į Lietuvą gavęs vizą, t. y. praėjus dvejiems metams ir beveik keturiems mėnesiams po santuokos. Pareiškėja 2023 m. sausio 3 d. atvyko į Lietuvą kartu su savo sutuoktiniu, gavusi vizą. Pareiškėja 2022 m. gruodžio 14 d. sudarė su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Aleivita“ (toliau – ir Bendrovė) darbo sutartį Nr. DS00005, pagal kurią dirba iki šiol. Darbo sutartis iki šiol galioja ir nėra nutrūkusi. 2023 m. vasario 27 d. pareiškėjai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, kurį ji gavo 2023 m. kovo 1 d. Pareiškėjai ir jos sutuoktiniui (duomenys neskelbtini) gimė dukra A. B.. Nuo 2023 m. balandžio 27 d. pareiškėjai suteiktos vaiko priežiūros atostogos, ji augino dukrą, kuri turi leidimą gyventi Lietuvoje. 2024 m. spalio 26 d. buvo sudaryta ikimokyklinio ugdymo sutartis Nr. 247-873(24). Pagal šią sutartį dukra lankė vaikų darželį, o pareiškėja pradėjo ruoštis grįžti dirbti į Bendrovę pasibaigus vaiko priežiūros atostogoms.

2.3. Pareiškėja dirba Bendrovėje, jai yra laikoma darbo vieta pagal visus Lietuvos Respublikos įstatymus, todėl pareiškėja po vaiko priežiūros atostogų tęs darbą pagal darbo sutartį. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) išrašas patvirtina apie egzistuojančius ir nenutrūkusius darbo santykius. Minėtoje darbovietėje pareiškėja dirbo realiai, jai iki vaiko gimimo buvo mokamas reguliarus darbo užmokestis. Pareiškėjos sutuoktinis gauna reguliarias pajamas, šios pajamos yra bendros šeimos pajamos. Pareiškėjos sutuoktinis kiekvieną mėnesį gaudavo ir gauna nuo 2 400 iki 2 500 Eur pajamų iš vykdomos individualios veiklos ir pagal darbo sutartį (nuo 2023 m. balandžio 26 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. pareiškėjos sutuoktiniui iš Bolt Operations OU ir darbdavio į jo sąskaitą pervesta 20 214,89 Eur, o nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. – 29 972,18 Eur). Papildomai sutuoktinis yra patvirtinęs įsipareigojimą išlaikyti pareiškėją ir savo dukrą. Minėtų duomenų atsakovas neprašė, tačiau apie juos žinojo.

2.4. Atsakovas, pralaimėjęs ginčą prieš pareiškėjos sutuoktinį, galbūt ėmėsi veiksmų, kuriuos galima traktuoti kaip jo šeimos persekiojimą. Tokie veiksmai prieštarauja šeimos apsaugos principams, įtvirtintiems Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, ir pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija) įtvirtintas šeimos apsaugos nuostatas, kurios garantuoja šeimos narių teisę į privatų ir šeimos gyvenimą bei apsaugą nuo nepagrįsto kišimosi.

2.5. Užsieniečiams, turintiems leidimą gyventi Lietuvoje, galioja teisė į vaiko priežiūros atostogas ir susijusias socialinio draudimo išmokas, jei jie teisėtai dirba arba vykdo individualią veiklą Lietuvoje ir atitinka socialinio draudimo įmokų bei stažo reikalavimus. Šios teisės apima vaiko priežiūros atostogas iki vaikui sukanka 3 metai, o išmokos mokamos, jei per pastaruosius 24 mėnesius sumokėtos įmokos už ne trumpesnį nei 12 mėnesių laikotarpį. Teisės taikomos tiek turintiems laikinąjį, tiek nuolatinį leidimą gyventi. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos darbo kodeksu (toliau – ir DK) pareiškėja teisėtai ir pagrįstai pasinaudojo jai laiduojama teise paimdama trejų metų vaiko priežiūros atostogas. Pareiškėja privalėjo paimti atostogas, nes vaikui gimus nebuvo sąlygų gauti vietą ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Pareiškėjai išėjus vaiko priežiūros atostogų, jos sutuoktinis užtikrino reikiamą pajamų sumą, kurios pakanka šeimai išlaikyti, t. y. nemažiau nei 2,5 minimalaus atlyginimo (suaugusiems po 1 minimalų atlyginimą, o vaikui 0,5 MMA).

2.6. Pareiškėjos atlyginimas 2023 metų pirmą ketvirtį buvo 2 231 Eur atskaičius mokesčius, o tai reiškia, kad pajamos siekė vidutiniškai per mėnesį po 743,67 Eur (minimalus atlyginimas užsieniečiui tuo metu buvo 691,83 Eur atskaičius mokesčius). 2023 metais šeimos išlaikymo minimali suma buvo 2,5 (du suaugę ir mažametis vaikas) × 691,83 = 1 729,58 Eur atskaičius mokesčius. 2023 m. balandžio 26 d.–2023 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu papildomai pareiškėjos sutuoktinis gavo 20 214,89 Eur pastovių pajamų, t. y. vidutiniškai per mėnesį po 2 495,67 Eur atskaičius mokesčius. Papildomai pati pareiškėja iš darbovietės gavo dar 2 524,52 Eur sumą. Nuo dukros gimimo bendros šeimos vidutinės pajamos per mėnesį 2023 metais siekė 2 807,34 Eur. 2024 metais pareiškėjos sutuoktinis gavo 29 972,18 Eur pastovių pajamų, t. y. vidutiniškai per mėnesį po 2 497,68 Eur atskaičius mokesčius. Šeimos bendros pajamos ženkliai viršijo minimalias šeimai išgyventi būtinas pajamas.

2.7. Iki teisėto pasinaudojimo teise į vaiko priežiūros atostogas pareiškėja gavo didesnį nei buvo nurodyta prašyme darbo užmokestį, t. y. 927,74 Eur iki mokesčių (27,74 Eur daugiau nei buvo nurodyta prašyme). Pareiškėja pateikė teisingą informaciją ir elgėsi sąžiningai, darbovietėje dirbo drausmingai ir, turėdama leidimą gyventi, pasinaudojo jai DK laiduojama teise išeiti motinystės ir vaiko priežiūros atostogų. Atsakovas nepagrįstai, pripažinęs, jog pareiškėjai nebuvo mokamas nurodytas darbo užmokestis ir ji neturėjo pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje, nusprendė, jog tai kartu savaime buvo pagrindas spręsti, jog pareiškėja, norėdama gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Šiuo atveju atsakovas byloje nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima daryti pagrįstą išvadą, kad, jau siekiant gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, buvo pakankamai akivaizdu, jog numatytas mokėti darbo užmokestis negalės būti mokamas, ir taip iš esmės buvo siekiama suklaidinti valstybės institucijas (atsakovą). Atsakovas pripažįsta, kad darbo užmokestis buvo mokamas, todėl Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.