- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-28
- Bylos Nr.
- e2S-1370-826/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Dobrovolskis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Indema“
- Atsakovas
- H. J.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
- 3.3.2.6.1Pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, veikiantis Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62¹ straipsnio 4 dalis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Indema“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-29519-1193/2024 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Indema“ ieškinį atsakovui H. J. dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Indema“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo H. J. 27 000 Eur negrąžintą paskolą, 6 804 Eur delspinigius, 659,10 Eur palūkanas, 9 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui H. J. priklausantį turtą, neviršijant 34 463,10 Eur sumos. Ieškovė prašymą grindė šiais esminiais argumentais:
2.1. Ieškovė pervedė atsakovui didelę 27 000 Eur sumą, todėl ieškovei kyla pagrįstų abejonių, kad atsakovas gali paslėpti turtą arba jį iššvaistyti. Buvo užsakytas atsakovo nekilnojamojo turto (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenų, reikalingų sandoriui, tikslinimas. Tokia informacija apie duomenų tikslinimą užsakoma, kai ketinama perleisti turtą.
2.2. Ieškovės nuomone, kyla rizika, kad atsakovas yra nesąžiningas ir suinteresuotas paslėpti turimą turtą, todėl, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 11 d. nutartimi atmetė ieškovės UAB „Indema“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui H. J.. Teismo nutarties motyvai:
3.1. Teismas, preliminariai įvertinęs ieškovės išdėstytas faktines aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus dėl pateikto ieškinio, nenustatė pagrindo nuspręsti, kad ieškinio reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ar ieškinys negalėtų būti tenkinamas. Teismas konstatavo, kad nustatyta tikėtino ieškinio pagrįstumo sąlyga, kaip viena iš būtinų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.
3.2. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nenurodė absoliučiai jokių argumentų ir nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad prašoma priteisti suma būtent atsakovui yra didelė, taip pat nepagrindė tikėtinų nesąžiningų atsakovo veiksmų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste, kuriais būtų siekiama išvengti teismo sprendimo įvykdymo.
3.3. Teismas akcentavo, kad vien tik ieškovės nurodoma aplinkybė apie tai, jog viešajame registre yra įrašas apie tam tikro atsakovo turto duomenų tikslinimą, yra nepakankama konstatuoti galimus atsakovo nesąžiningus veiksmus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Indema“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovės prašymą pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
4.1. Ieškovei yra žinoma, kad yra užsakytas atsakovo nekilnojamojo turto, registro Nr. (duomenys neskelbtini), duomenų, reikalingų sandoriui, tikslinimas. Pažymi, kad tokia informacija apie duomenų tikslinimą yra užsakoma, kai yra ketinama perleisti turtą. Atsižvelgiant į tai, ieškovės nuomone, kyla rizika, kad atsakovas yra nesąžiningas ir suinteresuotas paslėpti turimą turtą.
4.2. Ieškovė pažymi, kad ji pervedė atsakovui didelę pinigų sumą – 27 000 Eur, todėl tuo atveju, jei nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (nebus užkirstas kelias atsakovui parduoti turtą), patenkinus ieškovės ieškinį, jos galimybės susigrąžinti priteistą sumą būtų labai apsunkintos arba visai neįmanomos.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas H. J. prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimo argumentai:
5.1. Atsakovas nurodo, kad jis, vykdydamas paskolos sutartį, kreipėsi į valstybės įmonę Registrų centrą su prašymu įregistruoti hipoteką, gavo atsakymą, kad hipoteka nebus įregistruota dėl kitokios hipotekos registracijos tvarkos.
5.2. Pažymi, kad apie susiklosčiusią situaciją jis informavo kredito davėją, šis nurodė notarą, kurio paslaugomis atsakovas turėtų pasinaudoti, norėdamas įregistruoti hipoteką. Atsakovas nurodo, kad jis nedelsiant susisiekė su notaru, tačiau kredito davėjas papildomais, sutartyje nenumatytais reikalavimais „blokavo“ hipotekos registravimą.
5.3. Atsakovas akcentuoja, kad kredito palūkanos ieškovei yra mokomos kiekvieną mėnesį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos
7. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).
8. Atsakovas su atskiruoju skundu pateikė papildomus įrodymus, kuriais įrodinėja savo sąžiningumą ir pagrindžia aplinkybes, kodėl jam nepavyko įregistruoti įkeitimo, – VĮ Registrų centro savitarnos pranešimus, VĮ Registrų centro pranešimą apie atsisakymą įregistruoti duomenis. Kadangi šiais įrodymais grindžiami atskirojo skundo pagrindu nurodyti argumentai, įrodymai pridėtini prie bylos.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
9. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 27 000 Eur negrąžintą paskolą, 6 804 Eur delspinigius, 659,10 Eur palūkanas, 9 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
10. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę – piniginių lėšų bei turto areštą.
Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
11. Atskiruoju skundu keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo.
12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo teismo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susieja su dviem privalomomis sąlygomis: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant nors vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
13. Pirmoji prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimo stadija yra ieškovo reikalavimo preliminaraus (lot. prima facie (iš pirmo žvilgsnio)) pagrįstumo vertinimas. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atlikęs preliminarų ieškovės pareikštų reikalavimų vertinimą, nenustatė akivaizdaus ieškinio nepagrįstumo ir padarė išvadą, kad pirmoji (ieškinio tikėtino pagrįstumo) sąlyga, sprendžiant procesinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nustatyta. Atskiruoju skundu ši pirmosios instancijos teismo išvada neginčijama, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos plačiau nepasisako.
14. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, padarytomis sprendžiant klausimą dėl antrosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti egzistavimo, t. y. grėsmės teismo sprendimo įvykdymui (ne)buvimo. Atskiruoju skundu ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, nurodęs, kad nėra pagrindo konstatuoti antrosios būtinosios sąlygos egzistavimą, atsisakė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – areštuoti atsakovo turtą.
15. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis ir esmė – rizikos (grėsmės), kad ieškovui galbūt palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas ar jo įvykdymas bus apsunkintas, eliminavimas. Būtent grėsmės teismo sprendimo įvykdymui nustatymas (kartu egzistuojant preliminaraus ieškinio pagrįstumo sąlygai) ir lemia poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tokios grėsmės buvimas ar nebuvimas kiekvienu atveju vertinamas individualiai konkrečioje byloje pagal joje nustatytas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-464/2020). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1721-798/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-809-236/2018).
16. Byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš būtinų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo (galimą) nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo, t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai ieškovas pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą. Dėl to svarbu nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-949-1120/2022; 2023 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2 1067-467/2023).
17. Apeliantė laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismui pateikė pakankamai duomenų, leidžiančių spręsti apie atsakovo nesąžiningumą. Apeliantės vertinimu, aplinkybė, kad VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše apie nekilnojamąjį turtą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), grafoje „Informacija apie duomenų sandoriui tikslinimą“ atliktas įrašas „Duomenys patikslinti 2024-09-12, užsakymo Nr. 41079638“, įrodo, jog atsakovas ketina perleisti turtą. Atsižvelgiant į tai, ieškovės nuomone, kyla rizika kad nesąžiningas atsakovas realizuos jam priklausantį turtą dar prieš ieškovei galbūt palankaus sprendimo priėmimą. Apeliacinės instancijos teismas su nurodytais atskirojo skundo argumentais nesutinka.
18. Pažymėtina, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kaip ir bet kuris asmens teikiamas procesinis prašymas ar dokumentas, turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 144, 178 straipsniai). Šiame kontekste pažymėtina, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Atsakovo nesąžiningumas, sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra preziumuojamas, todėl jo nesąžiningumą visada privalo įrodinėti asmuo, prašantis taikyti atitinkamas priemones (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikusiai ieškovei teko procesinė pareiga įrodyti atsakovo nesąžiningumą, kaip sąlygą ieškovės prašomiems laikiniems apribojimams (turto areštui) taikyti. Taigi sprendžiant dėl grėsmės, kaip vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, turi būti vertinamas atsakovo buvęs, esamas arba ateityje galimas (prognozuojamas) elgesys sąžiningumo aspektu, atsižvelgiant į antrosios šalies (ieškovės) pateikiamus argumentus ir įrodymus, kuriais ši šalis (ieškovė) grindžia tokios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimą.
19. Ieškovė savo poziciją dėl atsakovo nesąžiningumo grindžia motyvais, kad šalių sudarytoje paskolos sutartyje buvo numatyta, jog paskolos grąžinimas bus užtikrintas hipoteka, tačiau atsakovas elgėsi nesąžiningai, nes ne tik kad neįregistravo hipotekos, bet ir turtą, kuris turėjo būti hipotekos objektas, ketina perleisti tretiesiems asmenims. Ieškovė, įrodinėdama atsakovo nesąžiningumą, remiasi aplinkybėmis, kad atliktas atsakovo nekilnojamojo turto, registro Nr. (duomenys neskelbtini), duomenų tikslinimas (byloje pateiktas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas).
20. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas atsakovo elgesį dėl jo sąžiningumo, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad vien tik ta aplinkybė, jog viešajame registre yra įrašas apie tam tikro atsakovo turto duomenų tikslinimą, yra nepakankama konstatuoti galimų atsakovo nesąžiningų veiksmų buvimą. Pažymėtina, kad iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, neturint jokių kitų duomenų, negalima daryti išvados, jog atsakovas elgėsi nesąžiningai ir ėmėsi veiksmų savo turto masei sumažinti ar jai nuslėpti. Kaip matyti iš atsakovo atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytų paaiškinimų ir atsiliepime į ieškinį nurodytų aplinkybių, duomenų tikslinimas buvo atliktas todėl, kad, VĮ Registrų centrui atmetus prašymą dėl sutartinio įkeitimo įregistravimo ir atsakovui dėl hipotekos kreipusis į notarą, šalys nebesutarė dėl hipotekos apimties. Pažymėtina, kad dėl šių ir kitų su faktinėmis ieškinio aplinkybėmis, sudarančiomis bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką, susijusių argumentų ar įrodymų išsamaus vertinimo bus pasisakyta tik bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje. Tokių aplinkybių, reikalaujančių bylos faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų visapusiško įvertinimo bei išsamaus išnagrinėjimo, įvertinimas neturi būti atliekamas, sprendžiant tarpinį procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.
21. Kartu įvertintina tai, kad ieškovė, teigdama, kad atsakovui suteiktos paskolos suma yra didelė, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių duomenų apie atsakovo finansinę padėtį. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal aktualią teismų praktiką, neatsižvelgiant į tai, didelė ieškinio suma atsakovui ar ne, tik ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėtina ir tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė. Laikinosios apsaugos priemonės savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai esama duomenų apie galbūt nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1193-943/2020). Kaip nurodyta anksčiau, pagal nuoseklią teismų praktiką, vien didelės ieškinio sumos ir sunkios finansinės padėties kriterijai nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, varžančias asmens turtines teises, atsižvelgiant į tai, kad turto arešto paskirtis yra nesąžiningų veiksmų užkardymas, o ne skolininko lėšų, iš kurių vėliau būtų galima atsiskaityti su kreditoriumi pagal teismo sprendimą, sukaupimas.
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste ieškovės pateikti duomenys prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįsti nelaikyti pakankamu atsakovo nesąžiningumo įrodymu. Darytina išvada, kad šioje bylos proceso stadijoje, sprendžiant klausimą dėl turto arešto kaip laikinosios apsaugos priemonės taikymo, apeliantė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė pakankamų duomenų atsakovo nesąžiningumui įrodyti. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šioje bylos proceso stadijoje pagrįstai atmetė ieškovės prašymą kaip laikinąją apsaugos priemonę taikyti atsakovo turto areštą.
23. Darytina išvada, kad apeliantės nurodomos aplinkybės ir argumentai šiuo metu nepatvirtina grėsmės galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui ar įvykdymo pasunkėjimui. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog byloje esantys duomenys šioje bylos proceso stadijoje pakankamai nepagrindžia, jog egzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė teismo sprendimo, jeigu šis būtų palankus ieškovei, įvykdymui. Esant tokioms aplinkybėms nenustatyta sąlygų visuma, kuri būtina tenkinti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
24. Pažymėtina, jog reikšti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galima bet kurioje proceso stadijoje, todėl pasikeitus situacijai ar paaiškėjus aplinkybėms, galinčioms turėti įtakos būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, ieškovė turi teisę kreiptis į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Dėl bylos procesinės baigties
25. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakęs dėl esminių atskirojo skundo argumentų, įvertinęs kilusio ginčo pobūdį ir šiuo metu esamus bylos duomenis, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, dėl to atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.