Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alonos Romanovienės (pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės, Broniaus Valiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės V. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei V. B., trečiajam asmeniui E. B. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalies nuostatą, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas šiuo atveju nenustatė pagrindų pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, todėl byla pagal apelianto skundą nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d., 322 str.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė, kad 2006-02-24 AB „Lietuvos draudimas“ ir AB „Hansabankas“ pasirašė draudimo sutartį Nr. 50411966T-1 (t. 1, b. l. 9-15), Swedbank 2011-08-17 pažymoje Nr.P1-SR-2656 nurodė sutinkantis, kad 7 266,28 Lt draudimo išmoka būtų išmokėta M. S. už bankui įkeistą nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini), kuriam taikoma draudimo apsauga pagal 2006-02-24 polisą Nr. 50411966T-1 (t. 1, b. l. 16); 2011-07-12 paaiškinime Klaipėdos PTG vadovė S. B. nurodė, kad užliejimo priežastis 11 buto nutekamųjų vandenų vamzdyne (t. 1, b. l. 52); UAB „Vitės valdos“ 2011-05-17 rašte Nr. 236 nurodė, kad namo bendro naudojimo inžinierinė įranga ir konstrukcijos įtakos galimam apliejimui neturėjo (t. 1, b. l. 18); 2011-02-07 turto sunaikinimo sugadinimo akte AB „Lietuvos draudimas atstovė G. B. nurodė, kad įvykio data nenustatyta, apie įvykį ieškovei pranešta 2011-01-25, kompetentingai įstaigai 2011-01-04, nustatyti sienos ir lubų sugadinimai, priežastis- bloga stogo konstrukcija (t. 1, b. l. 22-23, 158-159), akto priede nurodyta, kad pažeistos lubos 25,71 m2, sienos 63,97 m2 (t. 1, b. l. 24, 160); buto patalpų vertės atstatymo po apliejimo lokalinė sąmata nurodyta 7 466,28 Lt (t. 1, b. l. 135-136); M. S. išmokėta draudimo išmoka 7 266,28 Lt (t. 1, b. l. 27-28, 33); 2011-05-31 UAB „Vitės valdos“ nurodė, kad 11 buto bendro naudojimo vandentiekio, buitinių nuotekų vamzdynai tvarkingi (t. 1, b. l. 70); 2011-04-11 rašte AB „Lietuvos draudimas“ M. S. nurodė, jog 2010-12-17 informavo, jog iš gretimų patalpų į jos butą yra prasiskverbęs vanduo dėl netinkamo vandentiekio eksploatavimo (t. 1, b. l. 153); AB „Lietuvos draudimas“ turto žalų vertinimo skyriaus vadovė 2011-02-24 prašo UAB „Vitės valdos“ ir UAB „Skaidrola“ pateikti informaciją dėl 2011-01-25 buto (duomenys neskelbtini), apliejimo (t. 1, b. l. 102, 108); UAB „Vitės valdos“ nurodė, jog 2011-01-25 dėl buto apliejimo 9 buto savininkai nesikreipė (t. 1, b. l. 109); UAB „Vitės valdos“ 2011-05-17 pranešė AB „Lietuvos draudimas“, kad 2011-01-04 12 buto savininkai skambino dėl 9 buto apliejimo, apžiūrėjus nustatyta, kad namo bendro naudojimo inžinierinė įranga ir konstrukcijos įtakos galimam apliejimui neturėjo (t. 1, b. l. 118); AB „Lietuvos draudimas“ turto žalų skyriaus vadovas 2011-05-17 prašo UAB „Vitės valdos“ pateikti informaciją apie 2010-12-20 įvykį, kurio metu buvo aplietas turtas (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 122); AB „Lietuvos draudimas“ turto žalų skyriaus vadovas 2011-07-12 prašo UAB „Vitės valdos“ pateikti informaciją dėl įvykio nuo 2010-12-20 iki 2011-07-12, kurio metu buvo aplietas turtas (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 128); UAB „Skaidrola“ 2011-03-01 AB „Lietuvos draudimas“ pranešė, kad avarinis iškvietimas į (duomenys neskelbtini), buvo užfiksuotas 2010-09-19, nustatytas nesandarumas aplink vonią 11 bute, dėl ko šlapo apatinio buto lubos (t. 1, b. l. 129); 2011-05-07 nuotraukose užfiksuota buto (duomenys neskelbtini), būklė (t. 1, b. l. 142-150 ); 2011-09-16 buvo ardomos vonios grindys (duomenys neskelbtini), užliejimo priežasčiai nustatyti (t. 2, b. l. 2); 2011-06-23 M. S. atstovas advokato padėjėjas pranešė V. B., kad 2011-06-23 buvo nustatyta, kad dėl netvarkingų santechninių mazgų (duomenys neskelbtini), užpilamas butas (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 3); atsakovė pranešime nurodė, kad netvarkingų santechninių mazgų jos bute nėra (t. 2, b. l. 4); 2012-01-30 antstolė surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kur apžiūrėjo namo Nr.34 , Klaipėda, laiptinės sienas, konstatavo, kad virtuvėje vanduo bėga į kriauklę, vonios grindys sausos ir kt. (t. 2, b. l. 6-19).

Dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Taip pat pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Van de Hurk v. Netherlands, judgment of 19 April 1994, no. 16034/90, § 61). Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą teismo sprendimą aptariamu aspektu, konstatuoja, kad jis yra pakankamai motyvuotas, jame įvardytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, taikomi įstatymai ir kiti teisės aktai bei teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi, darydamas išvadas, taigi apeliantės argumentai dėl CPK 160, 165, 178, 179, 180, 187, 197 straipsnių pažeidimų atmestini.

Dėl apeliantės atsakomybės.

CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, atlyginusiam nukentėjusiam asmeniui šio patirtą žalą (išmokėjusiam draudimo išmoką), pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (nukentėjusiojo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp šio ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami bendrųjų žalos atlyginimo normų.

Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, tai yra nenugalima jėga arba nukentėjusiojo asmens tyčia ar didelis neatsargumas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis, civilinė byla Nr. 3K-3-554/2007). Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą dėl žalos, atsiradusios dėl vandens užliejimo, atlyginimo atsakovo veiksmai yra laikomi neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008).

Iš UAB „Vitės valdos“ rašto matyti, 2011-01-04 daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), 12 buto savininkai skambino į UAB „Vitės valdos“ dėl 9 buto apliejimo, apžiūrėjus nustatyta, kad namo bendro naudojimo inžinerinė įranga ir konstrukcijos įtakos apliejimui neturėjo (t. 1, b. l. 18). Iš 2011-07-12 paaiškinimo matyti, kad specialistai patvirtino, jog problema (duomenys neskelbtini)11 buto nutekamųjų vandenų vamzdyne (t. 1, b. l. 52). Iš UAB „Skaidrola“ rašto matyti, kad (duomenys neskelbtini), paskutinis avarinis kvietimas buvo užfiksuotas 2010-09-19, įvykio metu nustatytas nesandarumas apie vonią 11 bute, šlapo 9 buto lubos (t. 1, b. .l 129). Parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad siena šlapo ilgą laiką, užšalo vamzdynai, trūko siena, vasario mėnesį priimtas sprendimas, kad užpiltas butas dėl stogo konstrukcijos (t. 1, b. l. 54). Tai, kad žalos priežastis pasikeitė, t. y. jog avarija yra vamzdyne, teismo posėdyje patvirtino liudytoja B.(t. 1, b. l. 82). Kad lašėjimo į 9 butą priežastis buvo įtrūkęs vamzdis 3 aukšte nurodė ir liudytoja M. S., jai tokią priežastį nurodė inžinerius K. B. iš UAB „Vitės valdos“ (t. 1, b. l. 172). Liudytojas K. B. teismo posėdžio metu patvirtino, kad išaiškino (duomenys neskelbtini) gyventojams, kad vandens prabėgimo priežastis jų kanalizacijos vamzdynai (t. 1, b. l. 24, 26). Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo E. B. patvirtino, kad 2011-09-16 remontavo savo vonią, iškapojo grindis, sieną ir su S. santechniku atrado nesandarumą sujungime (t. 1, b. l. 30). Daugiabučių namų savininkių bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bendrojo naudojimo objektai - bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė. Tai yra: bendrosios konstrukcijos - pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios (pamatai, sienos, perdenginiai, stogas) ir kitos konstrukcijos (balkonų bei laiptinių konstrukcijos, fasadų apdailos elementai, įėjimo į namą laiptai ir durys); bendroji inžinerinė įranga - daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendro naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė; bendrojo naudojimo patalpos - daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims. Antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriuo remiasi atsakovė, yra surašytas 2012-01-30, t. y. po to, kai 2011-09-16 buvo nustatytas ir po to pašalintas nesandarus vamzdžių sujungimas. Taigi, kolegija sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad vandens vamzdis, iš kurio įvyko vandens prasiskverbimas, nėra laikytinas namo gyventojų bendrąja daline nuosavybe, kadangi šis vamzdis aptarnavo tik konkretaus buto savininko, nagrinėjamu atveju atsakovės, poreikius. Todėl esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė žalą iš atsakovės, kaip atsakingo už žalą asmens.

Dėl žalos atlyginimo dydžio.

Apeliaciniame skundė keliamas ir priteisto žalos dydžio klausimas. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, kad iš jos priteista pernelyg didelė žalos atlyginimo suma.

Iš AB „Lietuvos draudimo“ turto sunaikinimo, sugadinimo akto priedo matyti, kad yra sugadintos tik lubos ir sienos, jas reikia perdažyti (t. 1, b. l. 24). Taip pat 2011-02-07 turto sugadinimo akte nurodyta, kad apžiūros metu nustatyti sienos ir lubų sugadinimai (t. 1, b. l. 159). Lokalinėje sąmatoje nurodyta, kad buto vertės atstatymas po apliejimo įvertintas 7 466,62 Lt (t. 1, b. .l 25-26). Į minėtą lokalinę sąmatą įtrauktas ir grindų remontas. Tačiau iš byloje esančių nuotraukų negalima daryti pagrįstos išvados, kad grindys buvo sugadintos ir joms buvo būtinas remontas (t. 1, b. l. 145). Įvertinusi įrodymų visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad lokalinė sąmata (t. 1, b. l. 135-136) prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, todėl konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ja vadovavosi. Pažymėtina, kad nors atsakovė ir ginčija žalos atlyginimo dydį, tačiau įrodymų, pagrindžiančių padarytos žalos dydį nepateikė (CPK 178 str., 185 str.). Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje tikslinga vadovautis lokaline sąmata (t. 1, b. l. 103-104), kurioje būtent ir yra numatytos remonto darbų kainos už sugadintų lubų ir sienų atstatymą, neįtraukiant grindų remonto kainos, taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad 4 145,48 Lt suma atitinka tokio ploto remonto darbams būtinas išlaidas. Besąlyginė draudimo išskaita yra 200,00 Lt, todėl galutinė išmoka yra 3 945,48 Lt.

Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, priteistos žalos dydis mažintinas nuo 7 266,28 Lt iki 3 945,48 Lt. Kita sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį apeliacinės instancijos teismas, pakeitęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Šalys pirmosios instancijos teisme patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: ieškovė 218 Lt žyminio mokesčio, 242 Lt advokato pagalbos išlaidų; atsakovė sumokėjo 218 Lt už apeliacinį skundą, todėl ieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovės ieškovui priteistina 230 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 2 d., 5 d.). Kadangi apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, iš ieškovo atsakovei priteistina 109 Lt žyminio mokesčio, ieškovui iš atsakovės priteistina 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, taigi ieškovui iš atsakovės iš viso priteistina 730 Lt bylinėjimosi išlaidų, atsakovei iš ieškovo priteistina 109 Lt bylinėjimosi išlaidų, taip pat iš ieškovo ir atsakovės priteistina po 36,42 Lt pašto išlaidų (CPK 93 str., 2 d., 5 d., 98 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 20 d. sprendimą pakeisti. Ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės V. B. priteistą 7 266,28 Lt žalos atlyginimo sumą sumažinti iki 3 945,48 Lt. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės V. B. 730 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovei V. B. iš ieškovės AB “Lietuvos draudimas” 109 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės V. B. ir ieškovės AB “Lietuvos draudimas” valstybei po 36,42 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.