- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-17
- Bylos Nr.
- e2-73-999/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daina Dyburienė
- Ieškovas
- R. V., M. N.
- Atsakovas
- D. N.
- Advokatai
- Osvaldas Martinkus, Jelena Pališaitienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. V. ir M. N. patikslintą ieškinį atsakovei D. N. dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo ir atsidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovai kreipėsi į teismą 2023 m. kovo 15 d. su ieškiniu, kurį 2024 m. sausio 23 d. patikslino ir kuriuo prašo: 1) atidalinti ieškovus iš bendrosios dalinės nuosavybės bendrame turte su atsakove perduodant ieškovams lygiomis dalimis nuosavybėn negyvenamą patalpą (garažą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje, o atsakovei priteisti iš ieškovų lygiomis dalimis 8 125,00 Eur piniginę kompensaciją; 2) nustatyti naudojimosi tvarką dviejų kambarių butu, turinčiu 51,87 kv. m. ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), Palangoje, pagal kurią ieškovai lygiomis dalimis naudojasi kambariu, pažymėtu indeksu 16-6/12,79, o atsakovė – kambariu pažymėtu indeksu 16-7/17,74. Likusiomis buto patalpomis (koridoriumi (16-1/7,57), virtuve (16-5/8,70), vonia (16-3/2,78) ir tualetu (16-2/1,13) bendrasavininkai naudojasi bendrai; 3) priteisti iš atsakovės ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovai ieškinyje, dublike nurodė, kad proceso metu bylos šalys pasiekė susitarimą dėl naudojimosi paveldėtu dviejų kambarių butu, turinčiu 51,87 kv. m. ploto, unikalus Nr. 2598-3001-2015, esančiu (duomenys neskelbtini), Palangoje ir sutarė likti bendroje dalinėje buto nuosavybėje, bet nusistatyti naudojimosi butu tvarką, pagal kurią ieškovai naudotųsi mažesniuoju ginčo buto kambariu (16-6/12,79), o atsakovė - didesniuoju (16-7/17,74). Kitomis buto patalpomis (koridoriumi (16-1/7,57), virtuve (16-5/8,70), vonia (16-3/2,78) ir tualetu (16-2/1,13) bendraturčiai naudotųsi bendrai.
2.1. Šalims nepavyko susitarti dėl nuosavybės teisių įgyvendinimo būdo dėl paveldėto bendro turto – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančia, Palangoje. Kadangi šis turtas yra nedalus, o naudojimosi tvarka juo negalima, ieškovai siekia atsidalinti iš bendrosios dalinės minėto garažo nuosavybės su atsakove ir pageidauja, kad šis garažas atitektų jų nuosavybėn lygiomis dalimis natūra, o atsakovei pageidauja išmokėti piniginę kompensaciją, proporcingą garažo rinkos vertei ir jos turimai nuosavybės daliai.
2.2. Ginčo garažo vertė pagal nekilnojamo turto vertintojos L. C. UAB „Lovertus“ 2023 m. gruodžio 27 d. atliktą turto vertinimo ataskaitą Nr. 231227LCH-01, sudaro 13 000 Eur, todėl atsakovei išmokėtina 8125 Eur piniginė kompensacija (13 000 x 5/8). Nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nevairuoja automobilio ir net neturi įgijusi tokios teisės, garažas natūra atsakovei nėra reikalingas. Atsakovės atstovės paaiškinimai, kad garažas atsakovei natūra reikalingas, nes jos sūnus turi teisę vairuoti automobilį nėra pakankamas pagrindas vertinti, jog atsakovė turi esminį interesą įgyti nuosavybę į visą garažą natūra, nes ginčas vyksta tarp garažo bendraturčių ir atsakovės sūnus nėra šių teisinių santykių dalyvis. Atsakovė yra pensininkė, nurodo, kad neturi didesnių finansinių galimybių, todėl piniginės kompensacijos už garažą, kuriuo ji pati neturi galimybės naudotis pagal jo tiesioginę paskirtį, labiausiai atitinka jos interesus.
2.3. Pažymėjo, kad atsakovė, būdama faktine ginčo buto bei garažo naudotoja ir raktų turėtoja (raktus atsakovės atstovė ieškovo atstovui įteikė tik paskutinio teismo posėdžio metu), visiškai nesirūpino ir nesinaudojo garažu. Atsakovai pateikė teismui foto nuotraukas, padarytas po paskutinio teismo posėdžio, kai gavę raktus, turėjo galimybę patekti į butą ir garažą, iš kurių matyti, kad garažas yra visiškai apleistas, paverstas nenaudojamų ir nereikalingų daiktų sandėliu, o butas, priešingai - naudojamas vienos atsakovės. Ieškovė nurodo, kad artimiausiu metu (dviejų-trijų mėnesių laikotarpiu) ketina grįžti nuolatiniam gyvenimui į Lietuvą, Palangą, todėl jai pačiai yra reikalingas ginčo garažas natūra. Ieškovai pažymi, kad ieškovų pateikto garažo vertinimo ataskaitoje nurodyta garažo vertė yra didesnė - 13 000 Eur nei atsakovės patektoje vertinimo ataskaitoje - 10 300 Eur, atsakovei turi būti išmokama piniginė kompensaciją už garažą, pagal jai palankesnę, t. y. būtent ieškovų pateikto teismui vertinimo ataskaitoje nurodytą garažo vertę (13 000 Eur).
Atsiliepimas
3. Atsakovė D. N. pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį, triplike nurodė, kad su ieškinio dalimi dėl atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės nesutinka. Ieškinys toks, koks yra pateiktas teismui, nepagrįstas ir netenkintinas. Atsakovė nurodė, kad mirus R. N. tėvui, t. y. S. N., kuris mirė 1993 m. vasario 16 d., ieškovė gyveno su R. N. ir augino L. N. (D.), kuri iš buto išsikraustė nuo 2014 m. Su R. N. D. N. susituokė 2000 m. gegužės 25 d., o kartu su R. N. gyveno nuo 1985 m. kaip sutuoktiniai. R. N. sunkiai sirgo pastaruosius metus iki mirties. Laidojant R. N. vaikai, ypač ieškovė R. V., labai prisidėjo ir padėjo. Teigia, kad patiksliname ieškinyje yra nurodytas reikalavimas dėl atidalijimo iš bendros nuosavybės - tai atidalijimas yra neįmanomas šiuo atveju, yra galimas tik arba naudojimosi tvarkos nustatymas, arba kompensacijų sumokėjimas - tačiau atsakovė nenori parduoti jai nuosavybės teise pagal paveldėjimą atitekusį turtą ir pagal dovanojimo sutartį, kuri buvo sudaryta 2022 m. gruodžio 1 d., ir pagal šią sutartį L. D. padovanojo jai priklausiusią turto dalį ginčo bute.
3.1. Patikslintame ieškinyje nurodyta, kad tik 2024 m. sausio 9 d. ieškovai gavo raktus. Pažymėjo, kad ieškovai niekada nesiekė butu prieš tai naudotis, į atsakovę dėl buto raktų niekada nesikreipė ir neprašė ir tik išskirtinai teismo posėdžio metu atsakovės atstovės iniciatyva įteikus oficialiai ieškovės atstovui raktus nuo buto ir garažo, ieškovai turi galimybę patekti į jiems priklausančias nuosavybės dalis. Nurodo, kad neužilgo po teismo posėdžio, pas atsakovę penktadienio vakarą apsilankė du visiškai svetimi žmonės, kurie patvirtino, kad yra įgalioti ieškovės R. V. ir turi buto bei garažo raktus, paprašė leisti atlikti fotofiksaciją. Atsakovė, būdama pensijinio ir garbingo amžiaus, net nesusigaudė kas čia darosi ir ko tie žmonės atėję į jos butą nori, matė, kaip jie viską fotografavo, girdėjo, kad kažkam skambino ir pranešinėjo apie tai, ką bute mato. Šiems svetimiems asmenims pasišalinus iš buto, atsakovė patyrė didžiulį stresą, kurį patiria iki šiol, nes tik po kiek laiko suprato, kad jos buto raktus turi kažkokie visiškai svetimi žmonės ir, kad į jos butą gali patekti jai nepažįstami ir nežinomi asmenys. Ieškovai su patikslintu ieškiniu pateikė buto fotonuotraukas, tai patvirtina tas aplinkybes, kad ieškovai, neturėdami tikslo naudotis butu, tyčia sąmoningai bando įbauginti senyvo amžiaus moterį, siunčia ir suteikia teisę lankytis bute svetimiems asmenims, tokiu būdu demonstruoja galimai ateityje galimybę į butą patekti svetimiems asmenims ir naudotis jiems priskirta patalpa.
Šalies argumentai
3.2. Atsakovė nurodo, kad patikslintu ieškiniu ieškovai prašo priskirti jiems naudotis kambariu, bei palikti naudotis bendrai patalpomis tualetu, koridoriumi, vonios kambariu ir sandėliuku, tačiau realiai jiems pagal palikimą tenkantis plotas yra mažesnis nei yra prašoma. Taip, atsakovė atsiliepime į ieškinį sutiko ir palaikė poziciją, kad ji sutinka su tuo, kad ieškovai naudosis taip vadinamu mažuoju kambariu, tačiau dabar, kai tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek po to, kai įteikus raktus, bute pradėjo lankytis svetimi asmenys su butui priklausančiais raktais, atsakovė, pripažindama, kad ieškovams priklauso tiek ploto, kiek jiems priklauso, todėl prašo atitinkamai nustatyti naudojimosi tvarką - paskiriant atsakovei iš taip vadinamo mažojo kambario pažymėto indeksui 1-16/12,79, naudojimuisi paskirti ~ 4,01 kv. m. palei sieną prie įėjimo pro duris, nes kito varianto nėra galima nustatyti. Buto plotas 51,78 kv. m. D. N. priklauso 5/8 - 32,418 kv. m., ieškovams R. V. priklauso 3/16, M. N. priklauso 3/16 - jiems abiem viso po 9,70 kv. m., viso 19,41 kv. m. Bendram naudojimui atitenkančių patalpų plotą sudaro 21,34 kv. m. Taigi, ieškovams sudėjus jiems priklausantį plotą 19,45 + jų dalis tenkanti iš bendro ploto po 4,01, viso 8,02 sudaro 27,41 kv. m., tai aiškiai viršija tuo atveju, jei naudojimosi tvarka būtų nustatyta, kad ieškovų naudojimuisi tenka „mažasis“ kambarys 12,79 kv. m. su bendro naudojimosi patalpomis, nes ieškovams pagal paveldėjimą bute priklauso tik po 3/16, kas sudaro 19,45 kv. m. Atsakovė sutinka ir neprieštarauja, kad būtų nustatyta naudojimosi butu tvarka, pagal kurią ieškovai naudotųsi jiems priklausančia dalimi mažesniuoju buto kambariu, pažymėtu indeksu 16-6/12,79, o atsakovė naudotųsi didesniuoju kambariu, pažymėtu indeksu 16- 7/17,74, ir dalimi mažesniuoju kambariu 4,01 kv. m. palei sieną prie įėjimo pro duris, nes kito varianto nėra galima nustatyti, bei butui priskirtu rūsiu, paliekant bendrai naudotis kitas buto patalpas - koridorius, vonios kambarys, tualetas, virtuvė ir sandėliukas. Tačiau atsakovė kategoriškai nesutinka jiems perleisti savo nuosavybės teise turimo turto dalies, nes taip bus pažeidžiamos jos nuosavybės teisės.
3.3. Atsakovė neturi jokios galimybės sumokėti ieškovams kompensacijos, ji pati gyvena šiame bute daugybę metų ir jos buto dalis yra ženkliai didesnė nei ieškovų bendrai. Atsakovė yra pensininkė, namas bus renovuojamas, už renovaciją atsakovė greičiausiai nemokės kaip pensininkė už jai tenkančią turto dalį, o ieškovai privalės mokėti už atliktą namo renovaciją proporcingai už jiems tenkančias turto dalis. Be abejonės atsakovė mokės už jos faktiškai sunaudotą elektrą, dujas, vandenį, šildymą. Ieškovams atvykus ir gyvenant jiems paskirtame kambaryje - taip pat mokėjimas bus pagal faktiškai išnaudotą vandenį, elektrą ir dujas - atsižvelgiant į gyvenančių asmenų skaičių. Taip pat pažymėtina, kad dalintinos išlaidos pagal proporcingai turimą turto dalį už buto šildymą ir kitas komunalines paslaugas.
3.4. Ieškovų pasiūlytas variantas, kad garažas atitektų ieškovams lygiomis dalimis, o atsakovei jie išmokėtų atitinkamą kompensaciją, atsakovei nepriimtinas. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovė neturi vairuotojo pažymėjimo, tačiau atsakovė pateikė teismui savo vairuotojo pažymėjimo kopiją, bet manytina, kad nėra teisinis argumentas, ar turi, ar neturi vairuotojo pažymėjimo - nuosavybės turėjimas pagal tokį kriterijų nespręstinas. Ieškovei R. V. nuosavybės teise priklauso butas Palangoje, todėl šis variantas iš esmės nepažeistų atsakovės interesų. Ieškovė taip pat turi nekilnojamojo turto, tai kodėl yra naudojamas argumentas, kad atsakovė turi kitą nekilnojamąjį turtą - manytina yra neteisinga ir nesąžininga. Ieškovė turi nekilnojamąjį turtą Palangoje - butą, kurį nuomoja ir gauna pajamas, o ieškovas M. N. savo turėtą buto dalį buvo perleidęs ieškovės R. V. naudai. Atsakovė, apsvarsčiusi su savo šeimos nariais, sutinka sumokėti ieškovams viso 3860 Eur kompensaciją, po 1930 Eur kiekvienam ieškovui, atsižvelgiant į atsakovės atliktą vertinimą. Kodėl tokia suma, tai paaiškina, kad ieškovai garažo vertinimą atliko jo neapžiūrėjus iš vidaus, nes vertinimas buvo atliktas anksčiau nei jie pateko į garažą, tai patvirtina ir jų pačių pateiktos fotonuotraukos. Taip pat svarus argumentas yra, kad bendrai ieškovų dalis garažo patalpoje sudaro mažesniąją dalį, todėl nustatyti naudojimosi tvarkos patalpa, kuri negalės būti naudojama pagal jos funkciją, naudojimosi tvarkos nustatymas yra negalimas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu ieškovė R. V. nurodė, kad nori atsidalinti nuosavybę, kad su atsakove bandė kelis kartus susitarti gražiai, tačiau tai buvo neįmanoma, atsakovė nesukalbama, nebendrauja. Dėl garažo ieškovė paaiškino, kad atsakovei garažo tikrai nereikia ir niekada nereikėjo, iš garažo padarytas sąvartynas. Nurodo, kad su atsakovės atsiliepime nurodyta naudojimosi tvarka nesutinka. Prašo teismo ieškinį tenkinti pilnai.
5. Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas advokatas Osvaldas Martinkus nurodė, kad palaiko patikslintą ieškinį. Prašydami nustatyti naudojimosi tvarką butu, nepaminėjo sandėliuko, kadangi tai yra buto priklausinys, tai jį ištinka pagrindinio daikto likimas. Taigi, nori patikslinti, kad prašo nustatyti naudojimosi tvarką butu, pagal kurią ieškovai kartu naudosis mažesniuoju kambariu, kitomis buto dalimis tame tarpe ir sandėliuku bendrai, kartu su atsakove. Dėl garažo, taip pat prašo atidalinti iš bendros nuosavybės ir paskirti garažą lygiomis dalimis ieškovams, o atsakovei išmokėti kompensaciją nuo ieškovų pateikto vertinimo 13 000 eurų. Ieškovai sutinka sumokėti atsakovei didesnę dalį kompensacijos, atsakovė turėdama galimybę naudotis garažu, tiek metų ten gyvendama juo nesinaudojo, tai reiškia, kad garažas atsakovei nereikalingas. Kasacinis teismo praktikoje yra išaiškinta, kad naudojimosi tvarka neprivalo tiksliai atitikti, ji turi daugmaž atitikti atsižvelgiant į teisingumo, protingumo, proporcingumo principus. Ieškovų atstovas nurodo, kad ieškovai sutiktų su sąlyga, kad sandėliukas atitektų vienai atsakovei su sąlyga, jog garažas atitenka ieškovams. Prašo patikslintą ieškinį tenkinti pilna apimtimi, taip pat priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismo posėdžio metu atsakovė D. N. nurodė, kad kartu su sūnumi garažu nuolat naudojasi. Atsakovė sandėliuką (buto) atiduoda ieškovams. Galiausiai teismo posėdžio metu nurodė, jog sutinka su ieškinyje nurodyta naudojimosi tvarka, kad ieškovai naudojasi mažuoju kambariu, atsakovė didžiuoju kambariu, o koridoriumi, virtuve, prie virtuvės esančiu sandėliuku, tualetu, vonia ir rūsiu naudojasi visi bendrai. Atsakovė sutinka ieškovams sumokėti kompensaciją už garažą visą sumą iš karto po sprendimo įsiteisėjimo, neprašo teismo kompensacijos išdėstyti.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė advokatė Jelena Pališaitienė nurodė, kad iš esmės bylos neturėjo būti, pareikštas ieškinys dėl naudojimosi tvarkos, tačiau ginčo realiai niekada nebuvo tarp šalių. Visas ginčas yra kilęs iš ieškovės pusės, dėl to, kad turėdami nedideles dalis nuosavybes teises bute, realiai tuo butu nesinaudoja, tokios valios neišreiškė, niekada nesilankė tame bute, kaip patvirtina pati ieškovė, kad paskutinį kartą buvo apsilankiusi 2022 m. Prašo teismo atsižvelgti į atsakovės posėdžio metu išsakytą nuomonę dėl naudojimosi tvarkos, priteisti nuosavybes teisę garažą atsakovei, priteisiant iš jos kompensaciją ieškovams, taip pat priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant ir vertinimą.
8. Ieškovas M. N. teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdį pranešta tinkamai, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, byloje yra atstovaujamas advokatas, proceso šalims neprieštaraujant, byla išnagrinėta ieškovui M. N. nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas k o nstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
9. Byloje pateiktu paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu nustatyta, kad R. V. ir M. N. paveldėjo po 3/8 dalis viso turto, lygiomis dalimis po 3/16 dalis, kurio savininkas yra palikėjas R. N., mirties data 2022 m. sausio 30 d. Paveldimą turtą sudaro nekilnojamasis turtas: 3/8 dalis buto/patalpos – buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje ir 3/8 dalis negyvenamosios patalpos – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje (e. b. t. 1, b. l. 24). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2023 m. vasario 21 d. išrašo matyti, kad Butas/Patalpa – Butas su rūsiu (išrašo 2.1 punktas), esantis (duomenys neskelbtini), Palangoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise pagal paveldėjimą priklauso: 3/16 buto dalys priklauso M. N., 3/16 buto dalis R. V., D. N. priklauso 5/8 buto dalys (e. b. t. 1, b. l. 13-14). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2022 m. rugpjūčio 26 d. išrašo matyti, kad Negyvenamoji patalpa – Garažas, esantis (duomenys neskelbtini), Palangoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 258-0000-7035, 1G1p, nuosavybes teise pagal paveldėjimą priklauso: 3/16 patalpos dalys priklauso M. N., 3/16 patalpos dalis priklauso R. V., o D. N. priklauso 5/8 dalys (e. b. t. 1, b. l. 15-16). Ieškovo M. N. užsakytoje nekilnojamojo turto vertinimo 2023 m. gruodžio 27 d. konsultacinėje išvadoje Nr. 231227LCH-01, kurioje UAB „Lovertus“ nekilnojamojo turto vertintoja (teismo ekspertė) L. C. atliko vertinimą, kurio metu buvo vertintas turtas Negyvenamoji patalpa – Garažas, bendras plotas 25,85 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Palangoje, nekilnojamojo turto vertinimo konsultacinėje išvadoje Nr. 231227LCH-01 nurodoma, kad vertinamo turto vertė rinkoje vertinimo dienai (2023 m. gruodžio 27 d.) yra 13 000 eurų (e. b. t. 1, b. l. 96-101). Atsakovės D. N. užsakytoje ir turto vertintojo UAB „RESTO Group“ turto vertintojo P. J. 2023 m. gruodžio 20 d. nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitoje Negyvenamoji patalpa – Garažas yra įvertintas 10 300 eurų (e. b. t. 1, b. l. 109-130). 2024 m. sausio 8 d. atsakovė ieškovams perdavė raktus nuo buto ir nuo garažo (e. b. t. 1, b. l. 159). Į bylą pateiktos buto ir garažo fotonuotraukos (e. b. t. 1, b. l. 160-164), iš kurių matyti, kad buto kambarys tvarkingas, o garažas apleistas. Byloje yra ir ieškovės R. V. atsakovei D. N. 2022 m. gruodžio 2 d. rašytas elektroninis laiškas, kuriuo siūloma atsakovei D. N. taikiai išspręsti kartu su ieškovais turimo paveldėto turto klausimus ir siūloma iki 2023 m. sausio 15 d. pateikti atsakymą (e. b. t. 1, b. l. 4-5).
Dėl reikalavimo naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo
10. Ieškovai patikslintu ieškiniu prašo nustatyti naudojimosi tvarką dviejų kambarių butu, turinčiu 51,87 kv. m. ploto, unikalus Nr. 2598-3001-2015, esančiu (duomenys neskelbtini), Palangoje, pagal kurią ieškovai lygiomis dalimis naudojasi kambariu, pažymėtu indeksu 16-6/12,79, o atsakovė – kambariu pažymėtu indeksu 16-7/17,74. Likusiomis buto patalpomis (koridoriumi (16-1/7,57), virtuve (16-5/8,70), vonia (16-3/2,78) ir tualetu (16-2/1,13) bendrasavininkai naudojasi bendrai.
11. Teismo posėdžio metu buvo išsiaiškinta, kad patikslintame ieškinyje padaryta techninė klaida, nenurodytas sandėliukas prie virtuvės, pažymėtas indeksu 16-4/1,16 ir nenurodyta, kad butas su rūsiu (be atskiro unikalaus numerio), kuriais tiek ieškovė, tiek atsakovė ir jų atstovai sutiko, kad būtų priskiriama naudotis prie bendrai naudojamų patalpų. Ieškovų atstovas prašė papildyti šį reikalavimą, laikant tai technine klaida, atsakovė ir jos atstovė neprieštaravo tokiam ieškovų atstovų prašymui, siekiant proceso ekonomiškumo principo, todėl reikalavimas tikslintinas.
12. Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.72 straipsnio 1 dalis)). Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys. Nuosavybės teisės bendrumas savininkams atsiranda ne bendros sutarties pagrindu, o tą bendrumą kuria daiktas, ir tai varžo kiekvieno savininko laisvę, įgyvendinant teises į daiktą, ir autonomiją. Bendrosios nuosavybės teisė reiškia tam tikrus nuosavybės teisės įgyvendinimo ribojimus, sukeliamus kitų to paties nuosavybės objekto savininkų. Tokio pobūdžio ribojimai, nuosavybės teisei esant asmeninei, neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-701/2020).
13. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Vadinasi, bendrosios dalinės, skirtingai nei asmeninės, nuosavybės teisės atveju bendraturčiai nuosavybės teisės turinį sudarančias teises gali įgyvendinti (nuosavybės teisės objektą valdyti, naudoti bei juo disponuoti) tik suderinę valią, t. y. nuosavybės teisės įgyvendinimas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atveju yra apribotas, kadangi turi būti paisoma visų bendraturčių nuožiūros dėl nuosavybės teisės turinį sudarančių teisių įgyvendinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-403/2021).
14. Buto kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iš bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Pagal teismų praktiką CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Tai įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita.
15. Nagrinėjamos bylos atveju ginčo butas, esantis (duomenys neskelbtini), Palangoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 51,87 kv. m. bendros dalinės nuosavybės teise priklauso sekančiai: 3/16 buto dalys priklauso ieškovui M. N., 3/16 buto dalys priklauso ieškovei R. V., o atsakovei D. N. priklauso 5/8 buto dalys. Nors atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovė D. N. buvo išreiškusi dalinį nesutikimą su prašoma nustatyti naudojimosi butu tvarka, tačiau teismo posėdžio metu duodama paaiškinimus patvirtino, jog sutinka su ieškovų prašoma nustatyti naudojimosi butu tvarka ir tam neprieštarauja.
16. Šalims priėjus prie bendro sprendimo dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, teismas plačiau dėl šio reikalavimo nepasisako. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, ieškovų reikalavimas nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką tenkintinas ir nustatytina sekanti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka - dviejų kambarių butu, turinčiu 51,87 kv. m. ploto, su rūsiu, unikalus Nr. 2598-3001-2015, esančiu (duomenys neskelbtini), Palangoje, ieškovai R. V. ir M. N. lygiomis dalimis naudojasi kambariu, pažymėtu indeksu 16-6/12,79, atsakovė D. N. – kambariu pažymėtu indeksu 16-7/17,74. Likusiomis buto patalpomis (koridoriumi (16-1/7,57), virtuve (16-5/8,70), vonia (16-3/2,78), tualetu (16-2/1,13), sandėliuku 16-4/1,16) ir rūsiu bendrasavininkai naudojasi bendrai.
Dėl Negyvenamos patalpos – garažo atidalinimo iš bendros dalinės nuosavybės
17. Ieškovai prašo atidalinti ieškovus iš bendrosios dalinės nuosavybės bendrame turte su atsakove perduodant ieškovams lygiomis dalimis nuosavybėn negyvenamą patalpą (garažą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje, o atsakovei priteisti iš ieškovų lygiomis dalimis 8 125,00 Eur piniginę kompensaciją.
18. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog įstatymas nustato dvi atsakovo ginimosi nuo pareikšto ieškinio procesines priemones – priešinį ieškinį ir atsikirtimus į ieškinį. Šios atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio priemonės realizuojamos atsakovui pateikiant atsiliepimą (CPK 142 straipsnis) ir (arba) pareiškiant priešieškinį (CPK 143 straipsnis). Atsikirtimais į ieškinį atsakovas pateikia argumentus, kuriais jis siekia paneigti jam pareikšto reikalavimo pagrįstumą arba ginčija ieškovo teisę pareikšti ieškinį. Atsikirtimai gali būti materialiojo ar procesinio teisinio pobūdžio. Materialiojo teisinio pobūdžio atsikirtimais atsakovas nurodo faktines aplinkybes, argumentus, paaiškinimus, kuriais siekia paneigti ieškinio pagrįstumą, t. y. įrodyti, kad ieškovas neturi teisės į ieškinio patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).
19. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad įstatyme nenurodyta nei kada atsakovas turi gintis nuo jam pareikšto reikalavimo priešieškiniu, nei kada jis gali pasinaudoti atsikirtimais (materialiniais ir (ar) procesiniais). Gynimosi nuo pareikšto ieškinio būdą visais atvejais pasirenka pats atsakovas priklausomai nuo jo siekiamo rezultato. Atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio būdą visų pirma nulemia materialieji teisiniai santykiai ir materialiųjų teisių gynimo būdai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).
20. Atsakovė priešieškinio byloje neteikė, nors 2024 m. vasario 5 d. prašyme pratęsti terminą atsiliepimui pateikti buvo nurodžiusi, kad teiks byloje priešieškinį, tačiau priešieškinio nepateikė, bet pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog negyvenamoji patalpa – garažas turėtų būti priskirtas atsakovei, o pastaroji išmokėtų kompensaciją ieškovams. Taigi, atsakovė pasirinko gynimosi nuo pareikšto ieškinio būdą pateikdama atsiliepimus. Atsakovė atsiliepimuose nurodė, jog apsvarsčiusi su savo šeimos nariais, sutinka sumokėti ieškovams viso 3860 Eur kompensaciją, po 1930 Eur kiekvienam ieškovui, atsižvelgiant į atsakovės atliktą vertinimą. Mano, kad atsakovės pateikta nekilnojamojo turto vertinimo išvada yra tikresnė, nes ieškovai garažo vertinimą atliko jo neapžiūrėjus iš vidaus, nes vertinimas buvo atliktas anksčiau nei jie pateko į garažą, tai patvirtina ir jų pačių pateiktos fotonuotraukos. Taip pat svarus argumentas yra, kad bendrai ieškovų dalis garažo patalpoje sudaro mažesniąją dalį. Paaiškino, kad garažas yra apleistas, tačiau tai nereiškia, kad jai nepriklauso garažas. Garažu naudojasi ir ji, ir jos sūnus, kuris remontuoja automobilį, su kuriuo nuveža atsakovę į gydymo įstaigas ir visur, kur reikia.
21. CK 4.80 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.
22. Vadovaujantis CK 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016, 26 punktas). Civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo šalys), įgyvendami savo teises bei atlikdami pareigas, taip pat privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis).
23. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CK 4.80 straipsnio 2 dalies teisės normos yra aiškintinos kartu su nuosavybės neliečiamumo principu, įtvirtintu Konstitucijos 23 straipsnyje, bei CK 4.93 straipsnyje įtvirtintomis savininko teisių apsaugos garantijomis. Toks aiškinimas suponuoja išvadą, kad priteisti kompensaciją be savininko sutikimo vienam ar keliems atsidalijantiems bendraturčiams galima, kai: 1) išnaudotos visos galimybės, parenkant atidalijimo būdus, siekiant padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to padaryti negalima be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; 2) faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pavyzdžiui, kai dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o pats savininkas dėl tokios nuosavybės teisės apimties neturi realios galimybės naudotis bendro daikto dalimi.
24. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės leidžia pasiekti keletą teisiškai, ekonomiškai ir socialiai reikšmingų rezultatų. Atidalijimo institutas leidžia sumažinti bendraturčių skaičių ir bendrosios nuosavybės apimtį bei atitinkamai išplėsti asmeninės nuosavybės apimtį. Mažesnis bendraturčių skaičius, mažesnė bendrosios nuosavybės apimtis pasitarnauja konfliktų prevencijai, taip pat leidžia operatyviau ir pigiau valdyti konkretų objektą. Taigi atidalijimu užtikrinamas išvestinis iš nuosavybės neliečiamumo principo kiekvieno savininko interesas būti vieninteliu savo turto savininku ir pasitarnaujama socialinei taikai bei ekonominiam interesui. Vienam iš bendraturčių išreiškus valią atidalyti, turi būti svarstoma, kaip teisingai atidalyti bendrą turtą.
25. Taigi, nagrinėjamoje byloje šalys pasirinko turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdą, ieškovams priteisiant turtą natūra, atsakovei išmokant piniginę kompensaciją. Ginčo dėl to, kad turtas turi būti atidalijamas iš bendrosios dalinės nuosavybės, byloje nekilo ir šalys dėl to sutiko.
26. Teismo vertinimu nagrinėjamoje byloje pasirinktas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas yra teisingas ir logiškas, tačiau šiuo atveju, ginčas iškilo dėl to, kam turėtų atitekti Negyvenamoji patalpa – Garažas natūra, o kam būtų išmokėta kompensacija.
27. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais teisme nustatyta, kad atsakovė D. N. nuolat gyvena Lietuvoje, o ieškovai R. V. ir M. N. – užsienyje. Atsakovės D. N. dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra didesnė nei ieškovų, tai yra, atsakovei priklauso 5/8 garažo dalys, o ieškovams – po 3/16 dalių. Ieškovai nurodo, jog atsakovė neturi vairuotojo pažymėjimo, garažas apleistas, neprižiūrimas, garažu naudojasi D. N. sūnus, kuris nėra šios bylos dalyvis. Be to, tai yra tėčio atminimas, nes tėtis pardavė mišką ir nupirko garažą. Atsakovė paneigė ieškovų išsakytą poziciją, jog ji neturi vairuotojo pažymėjimo, pateikdama vairuotojo pažymėjimą, tačiau neneigė, kad ji automobilio šiuo metu nevairuoja, garaže laiko daiktus, o garažas apleistas dėl to, nes atsakovė ilgus metus slaugė sutuoktinį ir ieškovų tėvą, todėl neturėjo laiko tvarkyti garažo, be to, neneigė ir to, kad garaže automobilį remontuoja jos sūnus, tačiau pastarasis ja rūpinasi, su automobiliu nuveža į gydymo įstaigas ir kitus. Ieškovės išsakytas argumentas, jog tai tėčio atminimas nepagrįstas, kadangi tėtis ne pats statė garažą, o nupirko už pinigus.
28. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovei D. N. turėtų būti atidalintos nuosavybėn ieškovų dalys, o atsakovė sumokėtų ieškovams kompensaciją už jiems proporcingai atitenkančią dalį. Tokiu būdu bus padaryta mažiausiai neproporcingos žalos šalims.
29. Tačiau byloje kilo ginčas dėl negyvenamosios patalpos – garažo vertės. Ieškovų pateiktos UAB „Lovertus“ nekilnojamojo turto vertinimo išvadoje nurodyta, jog 2023 m. gruodžio 27 d. negyvenamoji patalpa – garažas yra įvertintas 13 000 Eur, o atsakovės pateiktoje UAB „RESTO Group“ nekilnojamojo turto vertinimo išvadoje nurodyta, kad 2023 m. gruodžio 20 d. negyvenamoji patalpa – garažas yra įvertintas 10 300 eurų. Teismas siūlė šalims byloje paskirti ekspertizę ir taip išspręsti ginčą dėl garažo vertės, tačiau šalys su ekspertizės paskyrimu nesutiko. Tuomet teismas pasiūlė garažo vertę nustatyti imant pateiktuose nekilnojamojo turto vertinimo išvadose garažo vertės vidurkį, tai yra 11650 Eur ((13000 Eur + 10300 Eur) : 2). Atsakovė teismo posėdžio metu sutiko su šiuo pasiūlymu, sutiko, kad garažo vertė būtų 11650 Eur ir sutiko kompensaciją išmokėti iš karto, neprašė išdėstyti kompensacijos. Tačiau ieškovų atstovas nesutiko su tokia verte, kadangi ieškovai siūlo didesnę garažo vertę – 13000 Eur. Tačiau teismo nuomone, šalims nesutikus byloje paskirti ekspertizę, kuri būtų išsprendusi ginčą dėl garažo vertės, atsižvelgiant į tai, kad ieškovų pateikta nekilnojamojo turto išvada buvo surašyta nepatenkant į garažo vidų ir jo neapžiūrėjus, atsakovės atstovei nurodžius, jog garažo patalpoje nėra elektros, teismas daro išvadą, kad tikslesnė būtų atsakovės pateiktoje UAB „RESTO Group“ nekilnojamojo turto vertinimo išvadoje nurodyta negyvenamosios patalpos – garažo vertė 10 300 eurų. Be to, atsakovei sutikus išvesti pateiktų nekilnojamojo turto vertinimo išvadoje pateiktų garažo verčių vidurkį, teismo nuomone 11650 Eur garažo vertė, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, yra reali ir atitinkanti byloje nustatytas aplinkybes, todėl teismas kompensacijos dydį skaičiuos nuo 11650 Eur vertės.
30. Apibendrintai išdėstytas aplinkybes, ieškovų reikalavimas atidalinti ieškovus iš bendrosios dalinės nuosavybės bendrame turte su atsakove perduodant ieškovams lygiomis dalimis nuosavybėn negyvenamą patalpą (garažą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje, o atsakovei priteisti iš ieškovų lygiomis dalimis 8 125,00 Eur piniginę kompensaciją tenkintinas iš dalies, teismas priima sprendimą atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovų dalis, tačiau pripažinti atsakovei D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teisę į 3/16 dalis Negyvenamosios patalpos – Garažo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 258-0000-7035, 1G1p, priklausančios M. N. ir į 3/16 dalis Negyvenamosios patalpos – Garažo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 258-0000-7035, 1G1p, priklausančios R. V., o ieškovams R. V. ir M. N. iš atsakovės D. N. už jas priteisti kompensaciją po 2184,38 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
31. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnio 1 dalis. analogiškai reglamentuoja ir išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
32. Ieškovė R. V. sumokėjo 436 Eur žyminį mokestį, 2023 m. kovo 14 d. už suteiktas teisines paslaugas advokatui sumokėjo 1000 Eur, mokėjimo kvitas serija LAT Nr. 579421.
33. Teismo vertinimu, ieškovų reikalavimai buvo patenkinti 50 proc., todėl iš atsakovės ieškovams lygiomis dalimis priteistinas po 109 Eur žyminio mokesčio ir po 250 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų, viso ieškovams R. V. ir M. N. priteistina iš atsakovės D. N. po 359 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti dviejų kambarių buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), Palangoje, naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką: ieškovai R. V. ir M. N. lygiomis dalimis naudojasi kambariu, pažymėtu indeksu 16-6/12,79, atsakovė D. N. – kambariu pažymėtu indeksu 16-7/17,74. Likusiomis buto patalpomis (koridoriumi (16-1/7,57), virtuve (16-5/8,70), vonia (16-3/2,78), tualetu (16-2/1,13), sandėliuku 16-4/1,16) ir rūsiu bendrasavininkai naudojasi bendrai.
Atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pripažinti atsakovei D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teisę į 3/16 Negyvenamosios patalpos – Garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, priklausančias ieškovei R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir asmeninės nuosavybės teisę į 3/16 Negyvenamosios patalpos – Garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, priklausančias M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), o ieškovams R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės D. N. už jas priteisti po 2184,38 Eur kompensaciją.
Priteisti iš atsakovės D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovų R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai po 359,00 Eur (tris šimtus penkiasdešimt devynis eurus 0 centų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.