Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka, atlikusi sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nesusituokęs, nesimoko, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) 2019 m. gruodžio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį 9 mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 92 straipsnio nuostatomis, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2) 2020 m. vasario 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 4 mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas vadovaujantis BK 92 straipsniu atidėtas 1 metams;

3) 2021 m. kovo 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 40 parų arešto bausme. vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2020 m. vasario 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas vadovaujantis BK 92 straipsniu atidėtas 1 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant jį šiuo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, tęsti mokslą arba dirbti, taip pat gydytis nuo priklausomybės alkoholiui;

4) 2022 m. sausio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas 40 parų arešto bausme, vadovaujantis BK 68 straipsnio nuostatomis, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dvejus metus draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas;

5) 2022 m. birželio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 284 straipsnį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas subendrinta – 30 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 2022 m. sausio 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir paskirta subendrinta – 45 parų arešto bausmė (arešto bausmę atliko 2022 m. rugpjūčio 8 d.),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nesusituokęs, besimokantis suaugusiųjų mokykloje (duomenys neskelbtini) klasėje, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, BK 180 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas subendrinta 20 parų arešto bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, atidėtas 6 mėnesiams, taikant intensyvią priežiūrą, įpareigojant jį visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo 22 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar vykimu į sveikatos priežiūros įstaigas, bei vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – 6 mėnesių elgesio apribojimas ir vadovaujantis BK 87 straipsnio 2 dalies 2 punktu paskirta paskirtas įpareigojimas – visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti mokslą arba pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje (2023 m. sausio 18 d. įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą),

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P. ir E. V. 2022 m. spalio 23 d. apie 17 val., (duomenys neskelbtini) g., prie pastato pažymėto Nr. 3, veikdami kartu ir būdami apsvaigę nuo alkoholio, žodinio konflikto su nepilnamečiais P. M. ir V. Z. metu, pasivijo nepilnamečius ir D. P. tyčia vieną kartą kumščiu sudavė V. Z. į kaklo kairę pusę, tokiu būdu sukėlė jam fizinį skausmą, o E. V. tyčia, ne mažiau kaip vieną kartą ranka sudavė P. M. į dešinę ausį, po ko P. M. ir V. Z. pradėjo bėgti, tačiau D. P. su E. V. pasivijo P. M.. Tada E. V. vieną kartą spyrė P. M. į nugarą, dėl ko pastarasis pargriuvo, po ko D. P. tyčia ne mažiau kaip penkis kartus rankomis sudavė jam į veidą. Tokiu būdu D. P. ir E. V. bendrais veiksmais padarė P. M. poodinę kraujosruvą kaktos dešinėje pusėje, vieną odos nubrozdinimą dešinės mentės išorinio viršutinio kampo projekcijoje ir vieną odos nubrozdinimą juosmeninės dalies kairėje pusėje, poodinę kraujosruvą kaktos kairėje – kairio momens srityje, po vieną kraujosruvą dešinės akies viršutiniame ir apatiniame vokuose, poodinę kraujosruvą kairiame skruoste, kairio žando sumušimą, poodinę kraujosruvą kaklo kairėje pusėje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukėlė fizinį skausmą, bei sukėlė fizinį skausmą V. Z.. T. y. D. P. ir E. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis D. P. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad tą dieną vartojo alkoholį. Atsikėlė pagiriotas, norėjo išgerti. Susirašė su E. V.. Susitiko. Daugiau nelabai atsimena. Jie (abu kaltinamieji) gėrė, pamatė asmenis, apsižodžiavo. Jis (D. P.) pribėgo ir prasidėjo žodinis konfliktas. Vienas iš nukentėjusiųjų jam (D. P.) parodė vidurinį pirštą, o jis pasakė, kad tą vidurinį pirštą kai kur sukiš. Toliau vyko apsižodžiavimas. Jis (D. P.) pasidarė agresyvesnis ir pats iš šono pajuto smūgį, nežino, kas sudavė jam į šoną, ir pradėjo mušti, sudavė į veidą. Tada nukentėjusieji pradėjo bėgti, o jie (kaltinamieji ) pradėjo vytis. Jis (D. P.) pavijo ir parkrito, ir toliau mušėsi. Sudavė ne mažiau nei 5 smūgius, bet ne daugiau nei 10. Pamena, kad su vienu iš nukentėjusiųjų ant žemės vartėsi. Jo (D. P.) reakcija buvo neadekvati. Situaciją vertina netoleruotinai ir jaučiasi kaltas, pasielgė neapgalvotai. Nebuvo galimybės atsiprašyti, nors minčių atsiprašyti buvo. Norėjo atsiprašyti, bet negalvojo, jog per tyrėją galima susisiekti ir atsiprašyti.

Anksčiau teistas už plėšimą. Neturi problemų su pykčio valdymu. Kitų veikų metu jis visada buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir nejausdavo ribų. Neturi priklausomybės alkoholiui. Porą kartų į mėnesį išgeria, ir tai tik savaitgaliais. Kartais prie kompiuterinių žaidimų pasiima silpnesnių alkoholinių gėrimų, turi priklausomybę nikotinui. Vasarą dirbo (duomenys neskelbtini).

Teisme pagarsinus specialisto išvadą b. t. 1, b. l. 65-66, kaltinamasis parodė, kad jeigu būtų blaivus, taip nebūtų pasielgęs. Prieštaravimų neturi ir labai gailisi. Jeigu būtų vienas, nebūtų mušęsis.

Kaltinamasis E. V. teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad iki vakaro buvo namie, vėliau išėjo į lauką, valandos neprisimena. Prie Pašilaičių „Rimi“ susitiko su D. P., nuėjo iki (duomenys neskelbtini) g. ir pradėjo gerti. Prieš susitikimą su D. P. nebuvo apsvaigęs. Gėrė stiprų alkoholį, apie 40 promilių stiprumo. Dviese išgėrė 0,7 l, nelabai pamena gėrimo pabaigos, bet jeigu gerai pamena, tai jis (E. V.) pirmas prie nukentėjusiųjų prisikabino, sušaukė kažką, o nukentėjusieji jam atgal. Tada jis (E. V.) priėjo ir pirmas trenkė. Jų buvo trys ar keturi. Jis (E. V.) pirmas priėjo. Iš pradžių šnekėjo, apsižodžiavo ir tada priėjo D. Kiek pamena, kad jis (E. V.) pirmas trenkė į ausį nukentėjusiajam, šalia kurio buvo draugas, kuris trenkė D. Tada D. tam vaikinui trenkė ir jis (E. V.) pamatė, kad jie mušasi ir tada jis irgi pradėjo tą vaikiną mušti. Nepamena, kur trenkė. Tada nukentėjusieji pradėjo bėgti. Vienas nubėgo iki stotelės. Jie (kaltinamieji) jį pasigavo, ir pamena, kad dar kartą jis (E. V.) trenkė, bet nepamena kur. Matė, kaip D. voliojosi su nukentėjusiuoju ant žemės. Apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos jo veiksmams, nes nelabai valdėsi.

Motyvuojamoji dalis

Teismui pagarsinus kaltinimą, kaltinamasis patvirtino, jog taip ir buvo. Pagarsinti kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad nusipirkę alkoholio, kartu su D. nuėjo prie darželio, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje. Atsisėdo ant netoliese buvusių suoliukų ir pradėjo vartoti tą alkoholį, tai buvo dienos metu, apie 16 val. Jiems besėdint, jie pamatė, kad takeliu eina 3 ar 4 nepilnamečiai vaikinai. Nežino kodėl, bet jis jiems kažką pasakė, negali pasakyti ką, nes neatsimena, tada tie vaikinai jiems kažką atsakė. Jie apsižodžiavo ir tada jie kartu su D. pradėjo eiti link jų. Ir kiek prisimena, jis dešinės rankos delnu trenkė vienam iš tų vaikinų į veidą. Ar jo draugas D. trenkė kitam vaikinui jis pasakyti negali, nematė. Po suduoto smūgio tie vaikinai pradėjo bėgti, vienas iš jų pabėgo ir matė, kad lygtais kažkam skambino. O kitą jie pasivijo, jis jam spyrė. Negali patikslinti į kurią vietą spyrė, neatsimena. Jis (nukentėjusysis) pargriuvo ant žemės ir tada D. jį pradėjo mušti rankomis. Netrukus jis išgirdo policijos sirenas ir pasakė D. eiti, tačiau jis nėjo, todėl jis išėjo vienas. Kažkokių sužalojimų ant to vaikino jis nepastebėjo. Po kurio laiko grįžo ir kai priėjo prie policijos pareigūnų tarnybinio automobilio, prie jo priėjo jo kiti draugai A. B. ir jo draugė. Dėl šio įvykio labai gailisi, nežino kodėl taip pasielgė, mano, kad kaltas alkoholis (b. t. 2, b. l. 29-32). Kaltinamasis nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu jam uždavinėjo klausimus, o jis atsakinėjo, protokolą perskaitė ir pasirašė. Nurodė, jog jo draugai priėjo tada, kai buvo atvažiavusi policija. Gailisi dėl padaryto. Supranta pasekmes, supranta, kad tai gali pasibaigti žmogaus mirtimi. Jam atrodo, kad jis trenkė dviem žmonėms. Vienas tas, kuriam trenkė į ausį, o tam, kuris bėgo – spyrė. Tuo metu, kai tie asmenys ėjo, jis nesuprato, kad jie nepilnamečiai. ne buvo aukšti, be to negalvojo apie tai, ar pilnamečiai ar ne. Jie jam nerodė agresijos ir negrasino. Planuoja keisti savo elgesį. Pirmiausia nebegers, nes išgėręs taip elgiasi.

Teisme pagarsinus specialisto išvadą b. t. 1, b. l. 65-66, kaltinamasis nurodė, jog savo poelgį vertina neprotingai. Jis draugo nestabdė ir apie įvykį daugiau nekalbėjo. Jeigu būtų vienas, tai nemuštų.

Kadangi kaltinamieji savo kaltę dėl jiems pareikšto kaltinimo pripažino visiškai, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamieji davė parodymus, proceso dalyviams neprieštaraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, neapklausiant nukentėjusiųjų ir liudytojų. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

A. M. 2022 m. spalio 23 d. protokolas-pareiškimas, kuriame nurodyta, jog 2022 m. spalio 23 d. apie 17.10 val., būnant namuose paskambino į mobiliojo ryšio telefoną sūnus P. M., kuris paaiškino, kad jam einant (duomenys neskelbtini) netoliese esančio vaikų darželio jį užpuolė du nepažįstami apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus jaunuoliai, kurie pradėjo stumdyti sūnų, o vėliau vienas iš jaunuolių dešine ranka sudavė vieną smūgį į nugarą, taip sukeldami jos sūnui fizinį skausmą, o vėliau pargriovę ant žemės, jaunuoliai rankomis sudavė daugiau negu dešimt kartų sūnui į galvą, taip sukeldami fizinį skausmą (b. t. 1, b. l. 1).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, iš kurių matyti, kad įvykis įregistruotas 2022 m. spalio 23 d. 17.09 val. Apie įvykį pranešė privatus asmuo. Pranešėjas nurodė, kad jį su draugu užpuolė du vyrai. Draugui (duomenys neskelbtini) m., kraujuoja. „Mušeikos“ vietoje. Respublikinės Vilniaus Universitetinės ligoninės slaugytoja Ž. pranešė, jog į (duomenys neskelbtini) greitoji medicinos pagalba pristatė P. M., kuris paaiškino, kad buvo sumuštas nepažįstamų asmenų. Diagnozė: galvos sumušimas, daugybiniai kūno sumušimai, išleistas namo (b. t. 1, b. l. 19).

Iš skambučio Bendrojo pagalbos centrui, kuris buvo apžiūrėtas 2022 m. gruodžio 23 d., matyti, jog 2022 m. spalio 17 d., 17:07 pagalbos centrui skambina liudytojas, kuris pranešė, kad juos užpuolė, kad trenkė. Taip pat nurodė, jog dabar jo draugą užspaudė. Liudytojas buvo sujungtas su policija. Sujungus pranešėją, jis nurodė, jog nori iškviesti pareigūnus į (duomenys neskelbtini) ir nurodė, kad užpuolė du girti pilnamečiai. Taip pat nurodė, kad jo draugas visas sumuštas, kruvinas, (duomenys neskelbtini) metų amžiaus (b. t. 1, b. l. 121-123).

Iš Viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Vilniaus universiteto ligoninės (toliau – VUL) Santaros klinikos ortopedo traumatologo 2022 m. spalio 23 konsultacijos išrašas, iš kurio matyti, jog P. M. priėmimo skyriuje apžiūrėtas 2022 m. spalio 23 d. 18.07 val. nurodyta, jog traumos data 2022 m. spalio 23 d. 15 val. Nustatyta diagnozė: galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, sumušimas; daugybiniai kūno sumušimai (b. t. 1, b. l. 61).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio R. S. 2022 m. spalio 23 d. tarnybinio pranešimo duomenimis, 2022 m. spalio 23 d. apie 20.50 val. dirbant kartu su vyr. patruliu K. R. gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini) pranešėją su draugu užpuolė du vyrai. Draugui (duomenys neskelbtini) m, jis kraujuoja. Atvykus minėtu adresu juos pasitiko P. M., V. Z., D. R., G. M., kurie paaiškino, kad prie darželio nepažįstami du vyrai sumušė P. M. ir V. Z.. Taip pat paaiškino, kad ateina „mušeika“ (D. P.), kuris negalėjo paaiškinti, kas atsitiko, nes vis sakydavo skirtingą istoriją. Nepilnamečiai P. M. ir V. Z. paaiškino, kad tiesiog su draugais, ir prie pat darželio sėdėjo kompanija ir praėjus pro juos, atėjo du nepažįstami jaunuoliai, kurie sumušė P. M.. V. Z. taip pat paaiškino, kad buvo ir daugiau jaunuolių, tačiau jie bandė juos išskirti. Į įvykio vietą atvyko P. M. tėvai D. M. ir A. M., ir greitoji pagalba. V. Z. pretenzijų neturėjo. Bendraujant su D. P. priėjo neblaivus jaunuolis (E. V.), kuris paaiškino, kad jis sukonfliktavo su nepilnamečiais vaikais. E. V. paaiškino, jog jis nesupranta, kodėl sukonfliktavo su nepilnamečiais jaunuoliais ir teigė, kad už savo veiksmus atsakys. Patikrinus alkotesteriu „Drager alcotest 7510“ Nr. ARKL-0721, E. V. nustatytas 2,15 promilių girtumas, o D. P. – 2,31 promilių girtumas (b. t. 1, b. l. 28-29).

Iš alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ Nr. ARKL0721 rodmenų matyti, kad 2022 m. spalio 23 d. 17.45 val. E. V. nustatytas 2,15 promilių girtumas (b. t. 2, b. l 4), o 2022 m. spalio 23 d. 17.49 val. D. P. nustatytas 2,31 promilių girtumas (b. t. 2, b. l. 41).

Iš įvykio vietos 2022 m. spalio 23 d. apžiūros protokolo su fotolentele matyti, kad įvykio vieta – pėsčiųjų takas esantis tarp daugiabučio namo adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Takas grįstas plytelėmis. Ant vaikų darželio pastato kampo yra vaizdo stebėjimo kamera, kuri nukreipta į pėsčiųjų taką. Įvykio vieta užfiksuota fotolentelėje esančiose nuotraukose (b. t. 1, b. l. 23-27).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. spalio 25 d. specialisto išvada Nr. G 3390/2022 (01), kurioje nurodyta, jog:

1. P. M. padaryta: poodinės kraujosruvos kaktoje ir kairio momens srityje, dešinės akies vokuose, kairiame skruoste, kairio žando sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, odos nubrozdinimas kaklo kairėje, nugaroje. Odos nubrozdinimai padaryti, kietu, buku ar buką briauną turinčiu daiktu (daiktais), kiti sužalojimai - kietu buku daiktu (daiktais), 1-2 parų laikotarpyje iki apžiūros;

2. sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. P. M. sužalojimų jam padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą;

3. sužalojimai padaryti ne mažiau kaip aštuoniais trauminiais poveikiais. Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku, t. y. 2022 m. spalio 23 d.;

4. nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, neužsifiksavo;

5. P. M. sužalojimų jam padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse (b. t. 1, b. l. 65-66).

Iš specialisto paaiškinimų 2023 m. balandžio 19 d. protokolo matyti, jog specialistė – teismo medicinos gydytoja, turinti (duomenys neskelbtini) m. ekspertinio darbo stažą R. G. pateikė paaiškinimus ir nurodė, jog P. M. padaryta: viena poodinė kraujosruva kaktos dešinėje pusėje (vienas trauminis poveikis), poodine kraujosruva kaktos kairėje - kairio momens srityje (viršugalvyje) (vienas trauminis poveikis), po vieną kraujosruvą dešinės akies viršutiniame ir apatiniame vokuose (vienas trauminis poveikis), poodinė kraujosruva kairiame skruoste (vienas trauminis poveikis), kairio žando sumušimas (vienas trauminis poveikis), poodinė kraujosruva kaklo kairėje pusėje (vienas trauminis poveikis), du odos nubrozdinimai nugaroje: vienas dešinės mentės išorinio viršutinio kampo projekcijoje, vienas juosmeninės dalies kairėje pusėje (du trauminiai poveikiai). Visi šie sužalojimai tiek kartu, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Negalima atmesti, kad odos nubrozdinimas dešinės mentės projekcijoje galėjo būti padarytas griūnant ir atsitrenkiant į kietą buką ribotą paviršių. Patikslino, kad dėl techninės klaidos išvados pirmo punkto pirmame sakinyje taisytina trečia eilutė, kad padaryti odos nubrozdinimai nugaroje, bei antroje eilutėje prijungti kaklą t. y., kad poodinė kraujosruva kaklo kairėje, todėl pirmo punkto pirmas sakinys rašytinas taip: P. M. padaryta poodinės kraujosruvos kaktoje ir kairio momens srityje, dešinės akies vokuose, kairiame skruoste, kaklo kairėje, kairio žando sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, odos nubrozdinimai nugaroje (b. t. 1, b. l. 73-76).

Nepilnametis nukentėjusysis P. M. apklaustas 2022 m. gruodžio 21 d. ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad keturiese ėjo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtinis) riedlenčių parką susitikti su kitais draugais. Netoliese parko ir vaikų darželio pamatė du girtus žmones, „sparingavo“. Vienas iš jų nukrito. Jie (nukentėjusysis su draugais) nusijuokė. Nieko nesakė ir pradėjo eiti toliau. Kai ėjo toliau, išgirdo, kad ant jų pradėjo rėkauti ir juos užpuolė. Jis (P.) gavo dešine ranka į ausį, o draugas dešine ranka į kaklą. Jis (P.) bandė bėgti, bet jį pasigavo. Jis (P.) stūmė žmogų nuo savęs, bet jį parvertė ant žemės ir pradėjo mušti. Gavo daugiau nei 10 kartų į smilkinį, jam spyrė į stuburą, vieną kartą trenkė į pūslę. Vienas laikė rankas, kad jis (P.) nieko nedarytų, o kitas mušė. Jis rėkė, prašė draugų pagalbos. Bet jie pabijojo, pabėgo, o vienas iškvietė policiją ir greitąją. Žmonių buvo penki - 4 vyrai ir 1 moteris. 4 asmenys pabėgo, o vienas liko kalbėtis su policija. Jis (P.) paskambino tėvams, kad jie atvažiuotų jam padėti nuvažiuoti į Vaikų ligoninę. Tai buvo 17.10 val., nes tas draugas, kuris iškvietė policiją, jam (P.) po to atsiuntė žinutę, kur matėsi tikslus laikas, kada skambino policijai. Kartu su juo buvę draugai, tai G. M., V. Z. ir atrodo D. R.. D. R. iškvietė policiją. Kiti trys draugai nubėgo už kampo ir žiūrėjo kaip jį (P.) mušė. Praeivis ėjo su mažu vaiku, bet jis nieko nedarė, praėjo ir tiek. Nelabai atsimena, kada nustojo mušti, bet atėjo iš tos kompanijos moteris su vyru ir pradėjo nuo jo (P.) atitraukti, kaip tik tuo metu išgirdo policijos sirenas ir pabėgo. Iš tų, kurie mušė, vienas iš jų aukštas blondinas, juodai apsirengęs - džinsai, švarkelis, juodi batai, buvo už jį (P.) aukštesnis, apie 2 metro ūgio. Jo (P.) ūgis (duomenys neskelbtini) cm. Kitas - žemesnis už jį, su barzda, apie 170-180 cm., vidutinio ilgio plaukais, apsirengęs marškinėliais, mėlynais aptemptais džinsais ir baltais batais, ant rankos turėjo auksinį laikrodį. Jie buvo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) metų, tačiau suprato, kad žemesnis su barzda buvo daug vyresnis žmogus, jis buvo apie (duomenys neskelbtini) m. Jam (P.) sudavė abu. Tačiau per veidą jam trenkė žemesnis su barzda. Blondinas juos užsipuolė pirmas ir pradėjo mušti, jis jam (P.) laikė rankas, o trenkė vyras su barzda. Vyras su barzda trenkė į smilkinį ir pūslę. O blondinas spyrė į nugarą, nuo ko jis pargriuvo. Pirmas sudavė aukštas blondinas į dešinę ausį. Barzdotas trenkė į veidą, kol blondinas trenkė į nugarą ir parvertė ant žemės. Tada barzdotas vaikinas trenkė į smilinį. Bet, kai trenkė buvo sukilęs adrenalinas, todėl jis (P.) nejautė skausmo, tačiau komisariate jam skaudėjo galvą, kojas ir nugarą. Sužalojimai buvo nemenki, didžiausios mėlynės buvo prie akies ir didesnė mėlynė – „bato žymė“ buvo ant nugaros, kur spyrė. Mėlynės buvo apie 1,5-2 savaites. Tuos asmenis matė pirmą kartą gyvenime. Po to įvykio irgi nematė, nebeina į Pašilaičius. Po įvykio dvi savaites buvo baisu eiti į lauką, išvesti šunį, pasilikdavo namie, prie kompiuterio. Atpažintų gal blondiną ir barzdotą. Kai jį (P.) parvertė, griuvo labiau ant kairio nugaros šono, gulėjo ant nugaros. Sudavė į dešinį smilkinį. Į smilkinį trenkė kumščiu. O spyrė į stuburą per vidurį. Dar sudavė į pūslę, labai skaudėjo. Jam atrodo, kad į pūslę irgi kumščiu trenkė. Barzdotas buvo su žiedais, todėl dar labiau skaudėjo. Kiek buvo žiedų neatsimena. Atsimena, kad buvo likę randai, žymės nuo žiedų ant smilkinio. Ligoninėje buvo apie 45 minutes ar valandą. Po to važiavo į komisariatą. Po įvykio pirmas porą dienų nėjo į mokyklą, skaudėjo galvą, po to ėjo. Mano, kad žmonės buvo išgėrę, nes nuo jų sklido alkoholio kvapas, nerišliai kalbėjo, elgėsi (b. t. 1, b. l. 54-57).

Nukentėjusysis nepilnametis V. Z. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. sausio 26 d. pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad neatsimena, kada buvo įvykis. Tada buvo ruduo. Tai buvo diena, link vakaro, bet saulė švietė. Savaitės dienos neatsimena, bet gali būti, kad savaitgalis buvo. Jie ėjo iš (duomenys neskelbtini) „M.“ link „S.“ parko, kuris yra prie „R.“. Tas įvykis buvo prie darželio, jei neklysta, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Eidami jie pamatė, kaip du vyrai „sparingavosi“, jie (nukentėjusysis su draugais) nusijuokė ir ėjo toliau. Jie mušėsi, bet ne tai, kad iš pykčio, tiesiog draugiškai. Jam atrodo, kad jie pagalvojo, kad jie iš jų juokiasi, jie (nukentėjusysis su draugais) kažką prieš juos turi ir jie tiesiog užsipuolė. Kažkas surėkė ant jų (nukentėjusiojo su draugais) ir jie atsisuko. Jo draugą P. M. labiausiai sužeidė. Jam (V.) trenkė kumščiu į kaklą maždaug (duomenys neskelbtini) m ūgio tamsiaplaukis vyras. Jam labai skaudėjo. Kai jam trenkė, atrodo, nieko nesakė. O G. M. tik pastūmė. Kitam draugui D. nieko neatsitiko. Jie nubėgo, o P. pasiliko. Draugą P. sužeidė, nes jie pabėgo, o jis (P.) nespėjo. Nežino ar jis nespėjo pabėgti, ar nusprendė trenkti atgal. Jie tai bėgo. P. ėjo šaligatviu ir galvojo, kad nieko nebus. Bet kai pradėjo jie pulti, tai jis pats labai supyko ir smūgiavo atgal, paskui bandė bėgti, bet jam nepavyko. Jis (V.) nematė, kad jis (P.) smūgiavo. Jam (V.) sakė P., kad jis taip darė. Jie nubėgo į kitą gatvės pusę ir D. paskambino policijai. P. buvo sužeistas, jis (V.) nelabai, kiti jo du draugai buvo visai nesužeisti. Ten buvo P. M., G. M. ir D., bet jo pavardės neatsimena. Jis (V.) nematė kaip tas kitas vyras kažkam trenktų, jis buvo maždaug (duomenys neskelbtini) m ūgio blondinas. Kai jam (V.) smūgiavo jis buvo nusisukęs, o paskui nubėgo su G. ir D. Trenkė į veidą jam (P.), matė ant veido daug randų po įvykio. Per įvykį trenkė, tas žemesnis vyras, kuris jam (V.) trenkė, ar aukštas blondinas jam trenkė neatsimena. Trenkė į veidą, į pilvą. Jie kumščiais mušė. Su tais vyrais buvo mergina, ji bandė jiems (V. su draugais) padėti ir atitraukti tuos vyrus. Jie tikrai buvo girti. Sprendžia iš to, kaip jie kalbėjo, kai jie prie jo (V.) priėjo užuodė kvapą. Trenkė jam (V.) į kaklą, bet ten nėra labai didelis sužeidimas, buvo didelė mėlynė. Mėlynė buvo kelias dienas. Jam savaitę gal paskaudėjo. Jis į medikus nesikreipė. Jo (V.) draugą išsivežė medikai ir paleido tą pačią dieną. Nieko ten nelūžo, bet matėsi, kad jam skaudėjo. Įvykio metu matė žmones kitoje gatvės pusėje. Po įvykio buvo šokas, kad užsipuolė jį ir jo draugą. Po įvykio paprastai gyveno ir nelabai apie tai galvojo (b. t. 1, b. l. 96-99).

Liudytoja A. M. apklausta 2022 m. spalio 23 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad būnant namuose jai paskambino sūnus P. M., kuris paaiškino, kad jam būnant lauke su draugu V. Z., (duomenys neskelbtini), netoliese esančio vaikų darželio einant pastebėjo netoliese 4 asmenis, kurie buvo akivaizdžiai neblaivūs, nesiorientavo aplinkoje, iš kurių du jaunuoliai mušėsi tarpusavyje. Einant pastebėjo, kad vienas iš jų nukrito ant žemės. Sūnus su draugais eidami pradėjo juoktis iš įvykusios situacijos. Po kiek laiko prie sūnaus ir jo draugo pribėgo minėti du jaunuoliai. Šie asmenys užpuolė, pradėjo stumdyti sūnų, o vėliau vienas iš jaunuolių (aukštas, šviesių plaukų) dešine ranka sudavė vieną smūgį į nugarą. Sūnus norėdamas išvengti smūgio atsistūmė nepažįstamą jaunuolį, tačiau su juo buvęs kitas jaunuolis jos sūnui iškarto sudavė į galvą - pakaušį, taip sukėlė fizinį skausmą. Prie sūnaus priėjo vėl (nustumtas) jaunuolis, kuris sugriebė už galvos apdangalo ir traukiant į žemę pargriovė, nukritus ant žemės nepažįstamas jaunuolis užlipo ant pilvo, tuo metu priėjo kitas jaunuolis kuris pradėjo laikyti jos sūnaus rankas, o kitas pasinaudodamas tuo, kad negali priešintis, abejomis rankomis sudavė mažiausiai 10 smūgių į įvairias galvos vietas, taip sukeldami fizinį skausmą. Tuo metu priėjo nepažįstamas vyriškis ir moteris, kurie nuo sūnaus atitraukė jaunuolius. Išsilaisvinęs sūnus atsitraukė į šalį ir tuo metu paskambino jai. Laukiant kol atvyks tėvai, prie sūnaus priėjo vienas iš jaunuolių, kuris pradėjo prašyti, kad nekviestų policijos bei pasakė, kad sumokės pinigus, kad nekviestų policijos, tačiau jos sūnus vis tiek iškvietė policiją. Atvykus į sūnaus nurodytą vietą, ten jau buvo policijos pareigūnai. Buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Su greitąją nuvyko į Santariškių klinikas, kur medikai apžiūrėję nustatė šiuos sužalojimus: galvos plaukuotosios dalies paviršiniai sužalojimai, sumušimas, daugybiniai kūno sumušimai. Su sūnumi buvo ir jo draugai, tačiau jie prasidėjus muštinėms pabėgo, liko vienas sūnus (b. t. 1, b. l. 34-35).

Nepilnametis liudytojas D. R. apklaustas 2023 m. vasario 1 d. ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją nurodė, kad tai buvo, kai jis su trejais draugais P., V. ir G. ėjo iš stotelės prie darželio. Pamatė du girtus pilnamečius vyrus su panele, kurie mušėsi. Jie (D. su draugais) paėjo šiek tiek toliau ir pradėjo juoktis. Juokėsi, nes jie pargriuvo ant žemės. Jie atsisukę pamatė, kad jie jiems pradėjo rodyti vidurinį pirštą. Jie (D. su draugais) nekreipė į tai dėmesio ir ėjo toliau. Jie (kaltinamieji) priėjo ir pradėjo stumdyti jo draugą P. P. pasakė, kad jie atsikabintų, nes jam tas nepatiko. Dar vienas iš tų girtų pilnamečių trenkė jo draugui P. į veidą. P. trenkė tas, kuris buvo su barzda. Kitas buvo aukštas su trumpais plaukais. P. trenkė kumščiu, jam atrodo dešine ranka. Kiek kartų trenkė jis nežino. V. nubėgo P. padėti, to girto draugas, kuris yra aukštas, puolė V. Aukštas trenkė V. į veidą vieną kartą. Su kokia rankos dalimi trenkė nematė. Tas su barzda buvo pasirėmęs prie tvoros ir laikė jo (D.) draugą P. Aukštesnis bandė atkabinti tą su barzda. Jis (D.) su G. nubėgo į kitą pusę gatvės ir iškvietė policiją ir greitąją. Tada jie atsikabino. Jie (kaltinamieji) bandė juos papirkti pinigais, atrodo, tas su barzda. Tada iš niekur nieko atsirado trečias draugas su žalia striuke. Vaikinas su barzda atsiprašinėjo jų (D. su draugais), prašė, kad nekviestų policijos. Jis (vaikinas su barzda) sakė, kad duotų jiems pinigų, tam, kad nekviestų policijos. Jie (liudytojas su draugais) į juos (kaltinamuosius) nekreipė dėmesio, nes tuo metu jis (D.) kalbėjo su policija. Jie išėjo, o paskui vėl atėjo. Kai grįžo jie kalbėjosi su policija. Kada tas įvykis buvo nepamena. Jam rodos, tai buvo mokslo metų pradžioje. Jie (liudytojas su draugais) ėjo nuo stotelės. Stotelės pavadinimas „S.“ arba „M.“, čia Pašilaičiuose. Tuos žmones jie nepažinojo, jie sakė, kad yra atvažiavę iš užsienio. Kai išvažiavo policija jie (D. su draugais) prasilenkė su tuo trečiu draugu, jis ėjo su panele. P. sudavė 2 arba 3 kartus. Kumščiu į smilkinį. Nematė, kad V. sudavė. Jis (V.) vėliau pats pasakė. Tie žmonės turėjo su savimi alkoholio, prie jų buvo dar alkoholio. Nežino, kodėl jie (kaltinamieji) taip su jais pasielgė. P. išvežė greitoji. Kai jis (D.) su G. nubėgo, V. buvo prie P. su tais vyrais. P., V. ir tas žmogus su barzda buvo parkritęs prie tvoros. Kai P. trenkė jie kažkaip susikabino ir parkrito. Kaip V. parkrito nematė, nes tuo metu bėgo. P. sudavė, kai jis pasakė, kad atsikabintų nuo jo. P. sudavė vyras su barzda, tas vyras žemas. Kitas vyras bandė juos atkabinti. Prašė, kad atleistų, nes matė, kad jie kviečia policiją. Kai P. sudavė, jis bandė gintis. Pas P. nuo smūgių buvo raudona akis (b. t. 1, b. l. 83-86).

Liudytojas nepilnametis G. M. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. sausio 23 d. pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad jis nelabai gerai atsimena, bet tai tikrai buvo daugiau nei prieš du mėnesius. Jie su draugais susitiko (duomenys neskelbtini), vėliau nusprendė eiti iki (duomenys neskelbtini). Tada sugalvojo nueiti iki „S.“ parko. Ėjo pro Pašilaičių mišką. Jis ėjo su V. Z., P. M. ir trečio nei vardo, nei pavardės nežino, tik žino, kad jį jie vadina „D.“. Kai jie ėjo, pamatė 3-4 žmones. Du iš jų „sparingavosi“ ir matėsi, kad jie neblaivūs. Tuo metu, kai jie „sparingavosi“, jie kritinėjo, o jie (liudytojas su draugais) nusijuokė. „Sparingavosi“ reiškia kaip ir muštis, bet kaip per treniruotę. Jie (G. su draugais) nusišypsojo, nes juokingai atrodė. Kai tie vyrai pastebėjo, kad jie (liudytojas su draugais) šypsosi, jie pradėjo eiti link jų (liudytojo su draugais). Kai pamatė, kad jie (liudytojas su draugais) juos ignoruoja, jie pradėjo kažką šūkalioti. Paskui jie parodė jiems (G. su draugais) vidurinius pirštus ir pradėjo rodyti visokias veido grimasas. Jie (G. su draugais) vėl juos ignoravo. Juos užpuolė prie darželio, kai užpuolė, jis (G.) buvo labai pasimetęs. Jie priėjo prie jų (G. su draugais). Jis (G.) stovėjo gale ir jį labai stipriai pastūmė. Tas, kuris jį pastūmė buvo apie 1,9 m ūgio, šviesiais plaukais. Jis (liudytojas) paslydo į priekį porą metrų, bet nenukrito. Kitas vyriškis, kuris buvo su barzda, žemesnis, tamsiaplaukis, kaire ranka smogė jo draugui V. Z. ir pataikė jam į kaklą. Jis V. sudavė vieną kartą. Tada jis atsistojo ir pradėjo bėgti. P. matė, kad taip atsitiko, tada jis tą šviesiaplaukį, aukštesnį pastūmė ir jie visi pradėjo bėgti. Kai jie pradėjo bėgti, juos vijosi vyriškis su barzdele. Jis juos vijosi. Kai jie perbėgo į kitą gatvės pusę, pamatė, kad jis pasivijo P. Kaip P. sakė, jį pagavo už pakarpos. Vėliau, kai paėmė už P. kapišono, jį paguldė ant žemės prie tvoros ir tada jį pradėjo dusinti ir mušti. Kas dusino neatsimena. Jie (G. su draugais), kai perbėgo per gatvę, atsisuko ir pamatė, kad P. guli ant žemės, jį dusina, muša. Kai atsisuko, matė, kad į P. smūgiavo. Kai baigė smūgiuoti ir jis atsistojo, matėsi paraudę akys. Mušė kumščiu. Kas mušė neatsimena. Kai P. buvo paguldytas, jį mušė dviese. Vienas vyras jį dusino, o kitas prispaudė ir mušė. Paskui jie iškvietė policiją. Atėjo kitas jų draugas su žalia striuke, apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, irgi buvo neblaivus. Jis (G.) pamatė, kad jis tuos du draugus atitraukė, nes norėjo juos sustabdyti, sakė nedaryti tokių nesąmonių ir sakė, kad jie ne pirmą kartą tokių nesąmonių pridaro. Sakė, kad jiems nieko nekviestų, kad pinigais sumokės. Bet jie sulaukė policijos. Tas vyriškis su žalia striuke, kai pamatė, kad policija ir greitoji išvažiavo, pradėjo eiti link jų (G. su draugais) ir sakė, kuris išskundė, kad kažką pasikvies iš savo rajono. Bet pamatė, kad jų daugiau ir nieko nedarė. Buvo dar šviesiaplaukė moteris, bet ji jį stabdė (b. t. 1, b. l. 109-111).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69-895/2020, 2K-270-628/2020).

Teismo vertinimu, kaltinamųjų E. V. ir D. P. kaltė padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

Abu kaltinamieji, apklausiami teisme, savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamasis D. P. teisme parodė, jog tą dieną vartojo alkoholį, susitiko su E. V., abu vartojo alkoholį, buvo neblaivūs. Nurodė, jog dėl neblaivumo visko gerai neatsimena, tačiau patvirtino, kad pamatė asmenis, su jais apsižodžiavo. Patvirtino, jog vienam trenkė į veidą, tada vaikinai pradėjo bėgti, o jis vieną pasivijo, nukrito ir su tuo vaikinu mušėsi. Patvirtino, jog sudavė ne mažau nei 5 smūgius. Kaltinamasis E. V. teisme patvirtino jog su D. P. susitiko ir vartojo stiprų alkoholį (dviese išgėrė 0,7 l talpos 40 promilių stiprumo degtinę). E. V. teisme patvirtino, jog jis pirmas prie nukentėjusiųjų prisikabino, kažką sušaukė, tada priėjo ir pirmas trenkė. Nurodė, kad vaikinų buvo 3-4. Po to priėjo D. P.. E. V. teisme patvirtino, kad jis pirmas vienam nukentėjusiajam trenkė į ausį. Patvirtino, jog D. P. trenkė kitam vaikinui ir matė, kaip jie mušėsi. Taip pat patvirtino, jog tada ir jis pradėjo muštis. Nukentėjusieji su draugais pradėjo bėgti, o jis su D. P. pradėjo vytis, pasigavo vieną ir jis (E. V.) ir dar kartą vaikinui trenkė. Abu kaltinamieji nurodė, kad tam įtakos turėjo alkoholis, o būdami po vieną nebūtų mušęsi.

Kaltinamųjų nurodytas aplinkybes patvirtina nukentėjusiųjų P. M. ir V. Z., liudytojų A. M., G. M. ir D. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Nukentėjusysis P. M. nurodė, jog susitiko su draugais ir ėjo į riedlenčių parką, eidami pamatė kaltinamuosius, kurie „sparingavo“ ir jiems (nukentėjusiesiems su draugais) pasirodė tai juokinga, todėl nusijuokė bet nieko nesakė, nuėjo toliau. Eidami išgirdo, kad ant jų rėkia bei tada juos užpuolė. Nukentėjusysis P. M. nurodė, jog jam trenkė dešine ranka į ausį, o jo draugui V. Z. dešine ranka į kaklą. Tada jis su draugais pradėjo bėgti, o kaltinamieji juos vijosi ir jį pagavo, o draugai nubėgo toliau. P. M. nurodė, jog jis stūmė nuo savęs, bet jį parvertė ir sudavė daugiau nei 10 kartų į smilkinio sritį, spyrė į stuburą batu, vieną kartą trenkė į šlapimo pūslę, vienas (tas kuris pirmas (aukštas blondinas) laikė rankas, o kitas (apibūdino kaip vyrą su barzda) mušė. Iš esmės sutampančias aplinkybes nurodė mamai - liudytojai A. M..

Nukentėjusysis V. Z. taip pat nurodė, kad susitiko su draugais ir eidami į „S.“ parką pamatė, kaip kaltinamieji „sparingavosi“, todėl jie nusijuokė ir nuėjo toliau, tačiau išgirdo kaip ant jų šaukia ir tada juos užpuolė. Nurodė, jog jam vieną kartą trenkė į kairę kaklo pusę kaltinamasis D. P. (apibūdino kaip žemesnis vyras) ir jam labai skaudėjo. Taip pat nurodė, jog daugiau sumušė jo draugą P., nes jis liko, o jiems pavyko pabėgti. Nurodė, jog P. trenkė į veidą, į pilvą. Po įvykio ant draugo P. veido matė daug randų. Pamena, kad P. mušė žemesnis vyras (D. P.), kaltinamieji P. paguldė prie tvoros ir mušė. Iš esmės sutampančias aplinkybes nurodė liudytojai (nukentėjusiųjų draugai) G. M. ir D. R. nurodė iš esmės tapačias įvykio aplinkybes. Apie draugo užpuolimą pranešė ienas iš nukentėjusiųjų draugų (D. R.), paskambinęs Bendrajam pagalbos centrui. Į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai. Iš vyriausiojo patrulio R. S. 2022 m. spalio 23 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad įvykio vietoje buvo kalbėta ne tik su nukentėjusiaisiais, bet ir su kaltinamaisiais, kurie neneigė sumušę nukentėjusiuosius. Aplinkybę, kad P. M. buvo sumuštas kaltinime nurodytu laiku, patvirtina 2022 m. spalio 25 d. specialisto išvada Nr. G 3390/2022 (01). Šioje išvadoje, kartu su 2023 m. balandžio 19 d. teismo medicinos ekspertės paaiškinimu, nurodyti sužalojimai, kuriuos o patyrė P. M. užpuolimo metu: padaryta poodinės kraujosruvos kaktoje ir kairio momens srityje, dešinės akies vokuose, kairiame skruoste, kaklo kairėje, kairio žando sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, odos nubrozdinimai nugaroje. Remiantis šiais duomenimis, matyti, kad sužalojimai padaryti ne mažiau kaip aštuoniais trauminiais poveikiais, ir kiekvienas jų atskirai bei visumoje vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Teismas neabejoja, kad P. M. mušamas ir po to jautė fizinį skausmą. Taip pat teismui nekyla abejonių, kad fizinį skausmą dėl smūgio į kaklą, kuris pasak V. Z. buvo stiprus, jautė ir V. Z..

Taip pat teismui nekyla abejonių, jog šią nusikalstamą veiką kaltinamieji padarė būdami neblaivūs ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Tai patvirtina pačių kaltinamųjų parodymai, kad būdami blaivūs jie nebūtų smurtavę, kad visi smurto atvejai yra susiję su alkoholio nesaikingu vartojimu. Aplinkybę dėl kaltinamųjų neblaivumo patvirtina ir nukentėjusiųjų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad iš kaltinamųjų sklido alkoholio kvapas, jie elgėsi neadekvačiai. Patį neblaivumo faktą patvirtina ir alkotesterio rodmenys, iš kurių matyti, jog E. V. nustatytas 2,15 promilių girtumas, o D. P. nustatytas 2,31 promilių girtumas. Visa tai sudaro pagrindą išvadai, kad nusikalstamą veiką kaltinamieji padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Byloje nustatytos aplinkybės ir kaltinamųjų parodymai patvirtina, kad jie veikė bendrai, nors ir nebuvo iš anksto susitarę. Abu kaltinamieji patvirtino, kad nei vienas iš jų nebūtų vartojęs smurto, jei būtų vienas.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus ir aptartus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog kaltinamieji D. P. ir E. V., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, būdami apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami tyčia ir bendrai, smurtavo prieš nukentėjusiuosius P. M. ir V. Z.. Dėl panaudoto smurto prieš juos, V. Z. sukeltas fizinis skausmas, o nukentėjusiajam P. M. sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta sveikata. , todėl jų veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Tokiais savo veiksmais D. P. ir E. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Dėl skirtinos bausmės

Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013).‏‏‎

Taip pat teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas, siekis juos saugoti ir baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Dėl to bausmė yra teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Pabrėžtina, kad skiriant bausmę negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos ir dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-315/2013, 2K-213/2014, 2K-184-746/2016, 2K-55-699/2017, 2K-137-693/2017).

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimu iki vienų metų.

Dėl D. P. skirtinos bausmės

Teismas nustatė vieną kaltinamojo D. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nors fizinis skausmas nukentėjusiesiems ir nežymus sveikatos sutrikdymas P. M. padarytas bendrais veiksmais, teismas šios aplinkybės, nagrinėjamu atveju, nepripažįsta atsakomybę sunkinančia.

Kaltinamasis D. P. veikdamas su kitu asmeniu tyčia padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą pavojingą žmogaus sveikatai, jo smurtiniai veiksmai buvo intensyvūs ir pavojingi (kartą sudavė V. Z. į kaklą, ne mažiau nei penkis kartus sudavė gulinčiam P. M. į veidą), yra nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti ir dvi sunkinančios aplinkybės. Kartu teismas įvertina ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis. Jis jauno, darbingo amžiaus, tačiau nedirbantis, nesiregistruojantis Užimtumo tarnyboje, taip pat nesimokantis. Duomenų apie jo psichiatrinį ir priklausomybės ligų gydymą byloje nėra. 2023 m. birželio 19 d. duomenimis, per 5 metus D. P. administracinėn atsakomybėn trauktas 14 kartų, iš kurių už važiavimą viešuoju transportu, už administracinių nusižengimų būnant neblaiviam, t. y. būdamas nepilnametis ir neblaivus smurtavo prieš savo dėdę; būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,20 promilių girtumas, vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonių ir sukėlė eismo įvykį; būdamas neblaivus viešoje vietoje nereagavo į policijos pareigūno reikalavimus; nesilaikė nustatytų karantino reikalavimų ir kt., dalį baudų apmokėjo, o dėl dalies baudų apmokėjimo duomenų nėra (b. t. 2, b. l. 58-70). Praeityje teistas 5 kartus. Praeityje atliko ir su laisvės atėmimu susijusias bausmes (areštą), taip pat ne kartą laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas.

Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamojo D. P. priešingas teisei ir visuomenėje nusistovėjusioms elgesio bei moralės normoms elgesys yra besikartojantis. Nors už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą teisiamas pirmą kartą, tačiau matyti, jog ankstesni teistumai ir bausmės vykdymo atidėjimas esminės įtakos nedaro. Nors kaltinamasis teisme nurodė, kad jis neturi priklausomybės alkoholiui, tačiau įvertinus byloje esančius duomenis, tai, jog jis padarė dalį administracinių nusižengimų būdamas neblaivus, taip pat teistas už vairavimą būnant neblaiviam, taip pat ir nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, spręstina, jog kaltinamasis išties turi problemų su alkoholio vartojimo kontrole. Taigi, įvertinus pirmiau aptartas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas sutinka su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir mano jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už jo padarytą nusikaltimą paskyrus griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – 6 mėnesių laisvės atėmimą.

Esant įstatyme numatytam pagrindui, ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu, iki 4 mėnesių laisvės atėmimo.

Teismo nuomone, nors kaltinamasis yra ne kartą teistas, tačiau šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti neskiriant realios laisvės atėmimo bausmės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas praktikoje yra pažymėjęs, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiantis kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Probuojamų asmenų elgesio kontrolė vykdoma remiantis Probacijos įstatymu ir yra susijusi su tam tikrais asmeninės laisvės suvaržymais ir atsakomybe. Tais atvejais, kai probuojamas asmuo be pateisinamų priežasčių nevykdo nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-8-788/2018). Nagrinėjamu atveju, D. P. teistas penkis kartus, keturis iš jų už veikas, kurias padarė būdamas nepilnametis, pilnametis už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Arešto bausmę yra realiai atlikęs 2022 m. rugpjūčio 8 d. Nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė 2022 m. spalio 23 d. Praeityje buvę teistumai (keturi iš penkių) rodo, kad nusikalstamos veikos darytos iš esmės viena po kitos D. P. būnant socialiai nesubrendusiam ir, kad jam būnant nepilnamečiui buvo būdingas deviantinis elgesys. Šiuo metu yra praėję beveik metai nuo paskutinio nusikaltimo padarymo, duomenų apie naujas nusikalstamas veikas byloje nėra. Teismo nuomone, tai rodo, kad bausmės vykdymą atidedant ir taikant intensyvią priežiūrą, skiriant įpareigojimus bei draudimus, kurie padėtų asmeniui taisytis, gali būti pasiekti bausmės, socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai. Todėl, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6, 9, 10 punktais, D. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 metams su intensyvia priežiūra, būnant savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., išskyrus atvejus, kai tai susiję su darbu ar mokslu. Taip pat probacijos laikotarpi įpareigojant D. P.: 1) pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą, arba registruotis Užimtumo tarnyboje; per 6 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje bei ją baigti; nebendrauti su E. V.; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Ikiteisminio tyrimo metu D. P. kardomosios priemonės nebuvo paskirtos, pagrindo skirti kardomąsias priemones šiame šioje proceso stadijoje – nėra.

Dėl E. V. skirtinos bausmės

Pagal BK 81 straipsnio 1 dalį asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų, taikomos nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų, numatytų BK XI skyriuje, nuostatos. Teismas nepilnamečiui skiria bausmę vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK VIII skyrius) ir nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės (BK XI skyrius) ir bausmės skyrimo (BK 91 straipsnis) ypatumais. Teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, be BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytų aplinkybių, atsižvelgia į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Nepilnamečių baudžiamoji atsakomybė remiasi teisėtumo, teisingumo, bausmės neišvengiamumo, asmeninės atsakomybės už kaltai padarytą veiką, humanizmo bei kitais principais.

Teismas nustatė vieną kaltinamojo E. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat nustatė vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tai, kad naują tyčinę nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nors fizinis skausmas nukentėjusiesiems ir nežymus P. M. sveikatos sutrikdymas padarytas bendrais veiksmais, teismas šios aplinkybės, nagrinėjamu atveju, nepripažįsta atsakomybę sunkinančia.

Kaltinamasis E. V. veikdamas su kitu asmeniu tyčia padarė vieną baigtą nesunkų smurtinį nusikaltimą. Nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybės. Duomenų apie jo psichiatrinį ir priklausomybės ligų gydymą, nėra. Kaltinamasis yra jauno amžiaus, nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, būdamas neteistu. Šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje suaugusiųjų mokykloje. 2023 m. birželio 19 d. duomenimis, E. V. per penkerius metus už administracinių nusižengimų padarymą baustas tris kartus, visus kartus už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, paskirtos baudos apmokėtos (b. t. 2, b. l. 11-13). Duomenų apie naujų nusikalstamų veikų padarymą byloje nėra.

Įvertinus išdėstytą matyti, jog kaltinamasis nagrinėjamą veiką padarė būdamas neteistas, taip pat matyti, jog sistemingai nedaro administracinių nusižengimų, todėl galima spręsti, jog jo nusikalstamas elgesys dar nėra susiformavęs. Todėl E. V. tikslinga skirti švelnesnę nei prokuroras prašo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, nustatant mažesnį nei vidutinį šios bausmės terminą – 1 metus be intensyvios priežiūros. Esant BK 64¹ straipsnyje numatytoms sąlygoms, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu iki 8 mėnesių laisvės apribojimo.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog E. V. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį ir BK 180 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, subendrinta galutine 20 parų arešto bausmę, kurios vykdymas vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi atidėtas 6 mėnesiams. 2022 m. gruodžio 19 d. duomenimis, kaltinamasis 2023 m. sausio 18 d. įtrauktas į probuojamų asmens duomenų registrą (b. t. 2, b. l. 8-9). Kadangi nagrinėjama nusikalstama veika padaryta iki 2022 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio priėmimo, nuosprendžiais paskirtos bausmės turi būti subendrintos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimis, kuris numato, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti (BK 63 straipsnis). Kaltinamojo gynėja prašė šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti bausmių apėmimo būdu su 2022 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme, motyvuodama, jog pirmesniu nuosprendžiu jis nuteistas už apysunkio nusikaltimo padarymą, o nagrinėjamoje byloje jis teisiamas už nesunkaus nusikaltimo padarymo, todėl nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms. Tačiau šis gynėjos prašymas atmetamas kaip nepagrįstas.

Pažymėtina, kad BK 63 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog bausmių apėmimą teismas taiko, kai: 1) yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. E. V. pirmesniu nuosprendžiu nuteistas už nesunkaus ir apysunkio nusikaltimų padarymą (plėšimas), nagrinėjama nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, t. y. aprašytos veikos priskiriamos gretimoms kategorijoms. Be to, pirmiau nurodytos nusikalstamos veikos ir nagrinėjamos nusikalstamos veikos labai nesiskiria pavojingumu, nes tiek plėšimas, tiek nagrinėjama veika padaryta panaudojant smurtą, šiuo atveju smurtauta be priežasties prieš du nepilnamečius. Taigi, priešingai nei teigia gynėja, nusikalstamoms veikoms labai nesiskiriant pavojingumu ir priskiriamoms gretimoms kategorijoms, bausmės, paskirtos už jas, negali būti bendrinamos apėmimo būdu. Todėl taikomas dalinis bausmių sudėjimas, numatytas BK 63 straipsnio 4 dalyje. Pirmesniu 2022 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu yra paskirta subendrinta 20 parų arešto bausmė, todėl prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedama šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė, dvi laisvės apribojimo dienas keičiant į vieną parą arešto (2:1) (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis). BK 90 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nepilnamečiui gali būti skiriama nuo penkių iki keturiasdešimt penkių parų arešto. Taigi, subendrinta bausmė negali viršyti BK 90 straipsnio 4 dalyje nustatyto arešto bausmės maksimumo. Atsižvelgiant į tai, subendrinus pirmiau aprašytas bausmes, kaltinamajam skiriama 45 parų arešto bausmė.

Kaltinamojo gynėja taip pat prašė įskaityti kaltinamojo pirmesniu nuosprendžiu atliktą bausmę vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi. Iš ties, BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatytas reikalavimas į subendrintos bausmės laiką įskaityti bausmę, visiškai ar iš dalies atliktą pagal ankstesnį nuosprendį. Tačiau kaltinamasis E. V. nuosprendžiu nebuvo nukreiptas realiai atlikti arešto bausmės, jam taikytas arešto bausmės vykdymo atidėjimas, o pagal BK 63 straipsnio 9 dalies taisyklę įskaitoma tik ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir realiai atlikta laisvės atėmimo bausmė (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-60-495/2023). Nagrinėjamu atveju, kaltinamajam taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, todėl šiuo atveju nėra teisinio pagrindo įskaityti bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nagrinėjamą veiką padarė būdamas neteistas, subendrinus bausmes, vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidedamas, esant pagrindui manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sutinkamai su baudžiamojo įstatymo nuostatomis ir teismų praktika, tokiais atvejais bausmės vykdymo atidėjimo terminas turi būti ilgesnis už terminą, nustatytą pirmuoju nuosprendžiu, bet neviršijantis maksimalaus termino, ir tokio termino eiga prasideda nuo paskutiniojo nuosprendžio paskelbimo. Taigi, teismas, vadovaudamasis BK 92 straipsnio 1 dalimi, E. V. atideda bausmės vykdymą 8 mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros ir paskiriant šias auklėjamojo poveikio priemonę elgesio apribojimą 6 mėnesiams (BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu), kuris su įpareigojimais (mokytis, tęsti mokslą arba dirbti; per 6 mėnesius sudalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse; būti namuose nuo 22 val. Iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi) ir draudimu bendrauti su D. P. (BK 87 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1, 2, 5 punktai, 3 dalies 4 punktas).

Kaltinamajam E. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.

Byloje pateikta pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam E. V. antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 298,33 Eur. Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik, kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga.

Nagrinėjamoje byloje E. V. nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, šiuo metu jau yra sulaukęs pilnametystės, tačiau nedirba, mokosi, turto ir pajamų neturi. Todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybei iš kaltinamojo E. V. nepriteisiamos.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, sprendžiama BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka. Byloje esančios 5 kompaktinės laikmenos — nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos saugoti prie bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 301, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu

nusprendžia:

D. P. (D. P.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, D. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams, taikant intensyvią priežiūrą - nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant D. P. būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6, 9, 10 punktais įpareigoti D. P. visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką: 1) dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą, arba registruotis Užimtumo tarnyboje; per 6 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje bei ją baigti; nebendrauti su E. V.; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

E. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 (vienų) metų laisvės apribojimą, neskiriant intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 90 straipsnio 4 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės dalį, dvi laisvės apribojimo dienas keičiant į vieną arešto parą, pridėti prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu paskirtos 20 parų arešto bausmės ir paskirti E. V. subendrintą 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 2, 5 punktais, 3 dalies 4 punktu, E. V. atidėti arešto bausmės vykdymą 8 (aštuoniems) mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant E. V. elgesio apribojimo metu:

· mokytis, tęsti mokslą arba dirbti;

· per 6 mėnesius sudalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse;

· būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Uždrausti E. V. elgesio apribojimo laikotarpiu bendrauti su D. P..

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

E. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Penkias kompaktines laikmenas su vaizdo įrašais palikti saugoti baudžiamojoje byloje, kaip tyrimo medžiagą.

Nepriteisti iš E. V. antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.